Baltarusiškų plakatų paroda. Aliaksandras Lukašenka. Slaptai.lt nuotr.
Sankt Peterburgas, liepos 23 d. (AFP-ELTA). Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka sekmadienį pareiškė, kad „laiko“ Rusijos „Wagner“ samdinius centrinėje Baltarusijoje ir kad Minskas „kontroliuoja“ situaciją su liūdnai pagarsėjusiais kovotojais savo teritorijoje. Vagner karys. EPA – ELTA foto
„Jie prašo vykti į Vakarus, prašo mano leidimo… vykti į Varšuvą, į Žešuvą, – sakė A. Lukašenka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris nusišypsojo tai girdėdamas. – Bet, žinoma, aš juos laikau centrinėje Baltarusijoje, kaip ir susitarėme“. „Mes kontroliuojame, kas vyksta (su „Wagner“), – sakė jis, pridurdamas: „Jie yra blogos nuotaikos“.
V. Putinas su A. Lukašenka sekmadienį Sankt Peterburgo Konstantino rūmuose susitiko aptarti saugumo Rytų Europoje klausimus. „Mes, žinoma, kalbėsime apie saugumą mūsų regione“, – sakė V. Putinas A. Lukašenkai per susitikimą, kurį transliavo televizija. Jų susitikimas, pasak V. Putino, truks „pusantros, dvi dienas“.
Wagner samdinys. EPA – ELTA foto
Maskva, birželio 24 d. (dpa-ELTA) „Wagner“ sukarintos grupuotės vadas Jevgenijus Prigožinas pranešė sustabdęs savo karių judėjimą Rusijos sostinės Maskvos link ir dabar jie apsisuka, teigiama jo spaudos tarnybos „Telegram“ paskelbtoje garsinėje žinutėje. Prigožino fizionomija. Youtube.com
„Mes apgręžiame savo kolonas ir grįžtame į lauko stovyklas priešinga kryptimi“, – paskelbė Jevgenijus Prigožinas, anksčiau žadėjęs žygiuoti į Maskvą ir nuversti karinę vadovybę. Jis teigė suprantantis momento svarbą ir nenorįs „pralieti rusų kraujo“.
Jo pareiškimas nuskambėjo iškart po to, kai Baltarusijos vadovo Aleksandro Lukašenkos spaudos tarnyba pranešė, kad jis įtikino J. Prigožiną atsisakyti savo plano.
„J. Prigožinas priėmė Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos pasiūlymą sustabdyti savo grupuotės „Wagner“ kovotojus ir imtis tolesnių veiksmų padėčiai deeskaluoti“, – teigiama prezidento kanceliarijos pranešime spaudai, kaip pranešė valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
Kremlius. Sprogimas. Youtube.com
Helsinkis, gegužės 3 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Ukraina neatakavo Rusijos prezidento rezidencijos Kremliuje ir paties Putino ir palieka jį tarptautiniam tribunolui.
Jis tai pareiškė trečiadienį per bendrą prezidentų ir Šiaurės Europos šalių viršūnių susitikimo dalyvių spaudos konferenciją Helsinkyje, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Mes neatakuojame nei Putino, nei Maskvos. Mes kovojame savo teritorijoje ir giname savo kaimus ir miestus. Mes neatakavome Putino. Paliksime tai tribunolui”, – sakė Ukrainos prezidentas.
Anot jo, dėl ginklų trūkumo Ukraina negali jų „bet kur naudoti“.
Paklaustas, kodėl Rusija griebiasi tokių kaltinimų ir metodų, V. Zelenskis pareiškė manąs, jog Putinas nebeturi kuo motyvuoti savo visuomenės, kad galėtų siųsti savo piliečius į mirtį. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
„Viskas labai paprasta. Rusija neturi pergalių. Jis (Putinas) nebegali motyvuoti savo visuomenės ir negali tiesiog siųsti savo kariškius į mirtį. Jis neturi pergalių, antroji pasaulio armija mūšio lauke pralaimėjo… Jie gavo mūsų atkirtį. Dabar jam reikia bent kaip motyvuoti žmones, kad šie eitų į priekį“, – sakė prezidentas.
Anot jo, Rusija pralaimėjo šį karą – kaip valstybė, ir dabar Putinui tenka griebtis visokiausių manipuliacijų. Maskva. Kremlius. EPA – ELTA nuotr.
„Dabar jis turi ką nors daryti: pasikėsinimai, dronai, kažkokios mūsų žąsys, kurios juos bombardavo. Jie nuolat kažką sugalvos”, – įsitikinęs V. Zelenskis.
Kartu jis pažymėjo, kad viską galima išspręsti kur kas paprasčiau – Rusija tiesiog turėtų išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos.
„Viskas išsprendžiama paprasčiau. Nereikia nieko gąsdinti, nereikia naudoti ginklų – tereikia palikti mūsų teritoriją, kurią pripažįsta absoliučiai visos šalys. Tai būtų kur kas lengviau nei griebtis kažkokių manipuliacijų“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Anksčiau Rusijos prezidento spaudos tarnyba pranešė, kad buvo užkirstas kelias mėginimui smogti Kremliui bepilotėmis skraidyklėmis.
Kremlius šį incidentą laiko „suplanuota Ukrainos teroristine akcija ir pasikėsinimu į Rusijos Federacijos prezidentą Pergalės dienos išvakarėse“.
Didžiosios Britanijos karūna. EPA – ELTA foto
Londonas, gegužės 2 d. (ELTA). Didžioji Britanija nenusiuntė kvietimų dalyvauti karaliaus Karolio III karūnavimo ceremonijoje Rusijos ir Baltarusijos prezidentams Vladimirui Putinui ir Aliaksandrui Lukašenkai.
Tai antradienį pranešė „Reuters“, remdamasi savo šaltiniais.
Be jų, kvietimų negavo Irano, Mianmaro, Sirijos, Afganistano ir Venesuelos, taip pat laikomų autokratinėmis valstybėmis, vadovai. V. Putinas ir A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Atstovauti Šiaurės Korėjai ir Nikaragvai pakviesti šių šalių vyresnieji diplomatams, o ne valstybių vadovai.
Kaip jau buvo pranešta, karaliaus Karolio III karūnavimo ceremonija įvyks šį šeštadienį, gegužės 6-ąją, Vestminsterio abatijoje Londone.
Didžiosios Britanijos monarchai yra vieninteliai Europoje, išsaugoję karūnavimo tradiciją daugiau kaip tūkstantį metų. Be to, jiems tai bus pirmasis karūnavimas XXI amžiuje.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Jeruzalė, vasario 5 d. (dpa-ELTA). Pasak buvusio Izraelio premjero Naftali Bennetto, Rusijos vadovas Vladimiras Putinas karo prieš Ukrainą pradžioje pažadėjo nežudyti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, informuoja dpa.
Šūvis į taikinį. Slaptai.lt foto
Duodamas interviu Izraelio žurnalistui, N. Bennettas sakė, kad V. Putinas tai pažadėjo susitikimo metu 2022 m. kovo mėnesį.
Tuometinis Izraelio premjeras buvo pirmasis Vakarų lyderis susitikęs su V. Putinu Maskvoje po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą. Tačiau tolesnės pastangos tarpininkauti tarp Rusijos ir Ukrainos baigėsi nesėkme.
Apie pokalbį su žurnalistu N. Bennettas paskelbė šeštadienio vakarą savo feisbuko puslapyje. Anot jo, lyderio gyvybė karo metu yra svarbiausia. „Žinojau, kad V. Zelenskiui kilo grėsmė. Jis buvo bunkeryje, kurio vieta nežinoma“, – teigė Izraelio politikas.
Vladimiro Putino fizionomija
Pasak buvusio Izraelio premjero, po 3 ar 4 valandų pokalbio jis paklausė V. Putino ar šis nori nužudyti V. Zelenskį, tačiau V. Putinas tai paneigė. N. Bennettas sako gavęs V. Putino pažadą, kad jis nenužudys V. Zelenskio.
Anot buvusio premjero, jis paskambino Ukrainos prezidentui vis dar važiuodamas iš Kremliaus į oro uostą ir pranešė naujienas, kad į jo gyvybę nebus kėsinamasi. V. Zelenskis neva paklausė ar N. Bennettas tuo tikras, o šis atsakė esąs „šimtu procentu“ tuo įsitikinęs.
Teigiama, kad praėjus dviem valandoms Ukrainos prezidentas paskelbė vaizdo įrašą iš savo kabineto ir užtikrino žmones nesibaiminantis dėl savo gyvybės.
V. Putinas tvirtina, kad jo derybos su A. Lukašenka buvo „labai produktyvios“. EPA-ELTA nuotr.
Minskas, gruodžio 19 d. (ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad jo derybos su Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka buvo labai produktyvios, praneša „The Guardian“, remdamasis Baltarusijos valstybine naujienų agentūra „BelTA“.
V. Putinas bendroje su A. Lukašenka spaudos konferencijoje patikino, kad Rusija esą neturi jokių ketinimų absorbuoti Baltarusiją, tačiau tariami „priešai“ trukdo abiejų šalių integracijai.
Kremliaus šeimininkas taip pat nurodė, kad Minskas ir Maskva ir toliau glaudžiai bendradarbiaus gynybos srityje ir vykdys karinės technikos mainus bei užsiims bendra ginkluotės gamyba. Jo tvirtinimu, šios priemonės yra „būtinos“, nes prie sąjunginės valstybės sienų susidariusi įtempta situacija.
Kaip rašė „BelTA“, A. Lukašenka savo ruožtu kalbėjo apie tai, kad šiuo metu esą sprendžiasi Baltarusijos ir Rusijos ateitis. „Šiandien galime besąlygiškai pabrėžti: kartu galime ne tik išgyventi, tačiau ir rasti būdų plėtoti mūsų ekonomikas“, – tvirtino jis.
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas taip pat pareiškė, kad jo dvišalės derybos su V. Putinu ir platesni pokalbiai tarp abiejų šalių delegacijų buvo produktyvūs ir jų metu buvo kalbamasi apie „daugybę klausimų, susijusių su Baltarusijos ir Rusijos santykiais“.
Tai buvo pirmasis Rusijos ir Baltarusijos prezidentų susitikimas Minske per trejus su puse metų.
Baltarusija ir Rusija yra artimos sąjungininkės. Baltarusija leidžia Rusijai naudotis savo teritorija vykdant brutalią invaziją į Ukrainą.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gruodžio 2 d. (ELTA). Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas negali būti dialogo su pasauliu subjektas. Svarbiausios sostinės tai jau supranta, bet Maskva šito dar nepripažįsta.
Tai penktadienį pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas, praneša portalas „rbc.ua“.
„Realybė, kuri jau suvokiama svarbiausiose sostinėse, bet dar nepripažįstama Maskvoje: Putinas negali būti dialogo su pasauliu subjektas, kadangi jis neturi savo politinės perspektyvos pačioje Rusijoje. Rusijai vienintelis šansas išlikti – „perkrauti“ elitą, kad būtų galima nurašyti „svetimas klaidas“, – parašė M. Podoliakas tviteryje.
„rbc.ua“ primena, kad pastarosiomis dienomis žiniasklaidoje vis aktyviau gvildenama derybų su Rusijos prezidentu V. Putinu tema.
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Vykstant tokiems sudėtingiems geopolitiniams procesams neišvengiamai susimastai, tai kur slypi tos giluminės šaknys, kad žmones pykstasi, žudosi, net nematyto žiaurumo karus sukelia. Vardan ko? Pirma, kas ateina į galvą, tai vardan turtų – gobšumo paskatinti. Bet jeigu tų turtų turi daugiau nei reikia jam, jo šeimai, vaikams ir vaikaičiams. Tikrai ne vien dėl to.
Pats naujausias pavyzdys – V.Putinas. Jis kruviną, dar nergėto žiaurumo karą 77 metus išgyvenusioje taikioje Europoje pradėjo tikrai ne dėl turtų. Jis jų turi sočiai, kad eiliniams rusams net nesisapnavo kiek. Sako, jis nori atkurti SSRS arba pakartoti caro Petro I didžiosios Rusijos imperijos idėją. Abejotina, ar jis jau taip nuodugniai išstudijavo savo šalies istoriją. Dar yra naratyvas, plačiai visuomenei mažai žinomas apie kažkokį mistinį ,,ruskij mir“ (rusų pasaulį). Bet juk tai kaip rusai pasakytų ,,bried“ (kvailystė), nes tokio dalyko niekada nebuvo, jo nėra ir būti negali. Tai ne visai sveikose kažkieno smegenyse gimusi liguista idėja, kuri veikiant aplinkai ir siekiant kažkokio tai savęs įsiamžinimo gali tapti paranojiška mintimi. Tai tam tikros rūšies psichinė negalia, kurios tiesiog nesugebi atsikratyti. Ir pradedi tikėti, kad tai tavo lemtis. Tačiau net ne medikui matomai aišku, kad suprasti juk tai rimta, jei ne liga tai bent priklausomybė, kaip narkotikai arba azartiniai lošimai. Ir štai tokia liga/priklausomybe suserga didelės valstybės vadovas, turintis neribotas galias.
Problema tame, kad pasaulis bei atskiros valstybės nėra apsaugotos nuo tokios įvykių raidos. Mano oponentai nežinantys garsios Vinstono Čerčilio frazės, kad ,,Demokratija labai bloga santvarka, bet geresnės žmones nesugalvojo“ tuoj puls aiškinti, kad tai atsitikti gali tik esant diktatūrai, t.y. autokratiniam valstybės valdymui. O štai demokratinės valstybės nuo to yra automatiškai apsaugotos. Taip demokratiškose valstybėse daugiau yra saugilkių tokiems scenarijams. Tačiau ir jos toli gražu nėra nuo to pilnai apsaugotos. Taip, kad Vinstono Čerčilio citata aktuali ir šiandieną ir ypač pirmoji jos dalis.
Pinigų gausa. Slaptai.lt nuotr.
Nors demokratinė sistema turi vieną svarbų privalumą, kad jose lyderiai dažnai keičiami. Tačiau jos turi ir aibę trūkumų.Visų pirma tai visiškai atgyvensusi archaiška rinkimų sistema. Juk jos šerdis yra visuomenės nuomonės formavimas. Ne idėjų ir programų kova. Ne kandidatų nuveikti darbai. O kuo geriau influenceriai vieną ar kitą kandidatą originaliau pareklamuos. Prieš keletą metų JAV buvo atlikta išsami studija, kaip rinkėjas pasirenka už ką balsuoti. Pasirodo, 80% jų pasirinkimą nulemia ne kandidato padorumas ir sugebėjimai, bet rinkėjo emocijos ,,patiko“ ar ,,nepatiko“ tipo ,,gražus“, ,,negražus“.
O kas nulemia gerą influencerių darbą. Atsakymas labai paprastas – PINIGAI! Taigi kuo didesni pingai, tuo daugiau galimybių tapti, kad ir JAV Prezidentu. Ir tik atsitiktinumas, kad šis lemiamas faktorius sutampa su kandidato pakankamai aukštu intelektu. Ir ne tik intelektu. Geram valstybės vadovui arba miesto, rajono merui reikia ne tik gero išsilavinimo, geros isšvaizdos, geros iškalbos, gerų manierų, bet svarbiausia doros, drąsos, bei ne eilinių gabumų sugebėti mąstyti ir kurti strategines savo bendruomenės, kuri tavimi patikėjo, ateities perspektyvas. Būkime sąžingi bent patys su savimi ar daug mūsų žinomų Lietuvos politikų buvusių ar esančių turi visą rinkinį šių savybių. Ką Lietuvos. Manau, sunkokai pilną savybių rinkinį rasime ir pas Europos lyderius. Be to, visų jų ir turėti neįmanoma. Nes geras tribūnas ir geras idėja turintis toli gražu gali būti neišvaizdus.
Be to, dar vienas esminis mūsų rinkimų sitemos trūkumas, kad kandidatams nėra numatyta (suformuluota) tam tikra minimalių reikalavimų kartelė. Dabar net slapstęsis nuo Lietuvos teisėsaugos ir teistas už nelegalių lėšų naudojimą veikėjas toliau lyg niekur nieko ilgą laiką vadovavo parlamentiniai partijai ir net atstovauja Lietuvą Europos parlamente. Galų gale visu savo silpnumu demokratinė rinkimų sistema atsiskleidė per praeitus rinkimus JAV, kai buvęs Prezidentas Donaldas Trumpas ne tik nepripažino rinkimų rezultatų, bet ir suagitavo savo rėmėjų būrį šturmuoti Kapitolijų. Kas tai – ne autritarizmas? Negana to jis ne tik, kad nenubaustas. Jis ir vėl ruošiasi kandidatuoti į JAV Prezidentus. Ir štai toks neadekvatus žmogus vadovavo branduolinei valstybei. Kaip Rusijoje V.Putinas, skirtumas tik tas, kad vienas išvis be stabdžių, o JAV dar sugebėjo išlaviruoti. Tačiau tai, kad iš principo padori JAV Respublikonų partija nesugeba kategoriškai atsiriboti nuo tokio neadekvataus lyderio, tik patvirtina prielaidą, kad ne tik diktatūrinėse valstybėse gali neprognozuojami veikėjai uzurpuoti aukščiausias valdžios galias. Tuo pačiu gaudami galimybę pradėti Pasaulinį Armagedoną.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
V.Putinas branduoliniai valstybei vadovauja jau 22 metus. Su juo lyg visiems ir aišku, jis diktatorius-autokratas. Tuo lyg ir viskas pasakyta. Deja ne. Viskas sudėtingiau ir painiau. Jis juk valdžią Rusijoje gavo, bent pradžioje, legimityviai. Naudojantis tokia pačia rinkimų sistema, kaip ir kitame demokratiniame pasaulyje. O diktatoriumi tapo po truputį, per eilę metų ir pasinaudojant referendumais.
Gal kai kas mane užsipuls, kad palyginau ne palyginamus dalykus. Noriu būti suprastas, aš tiesiog bandau jums parodyti, kokios netobulos abi sistemos, kai mes piliečiai patys įteikiame į rankas savo lyderiams neribotas galias, kurias jie gan dažnai panaudoja prieš mus pačius. Štai kitas pavyzdys. Šių eilučių autorius nuoširdžiai ,,sirgo“ per Prancūzijos Prezidento rinkimus už E.Macroną. Bet nespėjus įsivažiuoti savo antroje kandencijoje šis jaunas politikas, su didžiulėmis ambicijomis būti visos ES lyderiu, skaudžiai nuvylė. Jis pradėjo dalinti sveikam ir doram žmogui nesuvokiamus patarimus Ukrainos lyderiams suteikti galimybę Putinui ,,išsaugoti veidą“ paaukojant Rusijai dalį Ukrainos teritorijos. Keista, kodėl ne Prancūzijos? Štai gyvas pavyzdys NEDOROS ir NEDRĄSIOS politikos.
Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
Kai mes su jumis išrenkame ne pagal bendražmogiškus aiškiai suformuluotus kriterijus reklamos/pinigų dėka bailias ir vidutinių gabumų pilkas asmenybes, tuo pačiu jiems suteikdami per didelias jų moralės ir intelekto lygiui neatitinkančias galias, tai ir turime apverktinus rezultatus. O tų rezultatų vaizdus gerai matome kiekvieną dieną Ukrainoje. Teisybės dėlei privalome pasakyti, kad ir NATO narės Turkijos Prezidento P.Erdogano elgesys dėl Suomijos ir Švedijos narystės ne tik kad nepuošia Aljanso, bet dar blogiau. Niekas net necyptelėjo, kad jis šias gan aukštos moralės standartų valstybes apkaltino jų simpatijoms kurdams. O juk ne paslaptis, kad kurdų yra virš 20 milijonų ir jų teritoriją per amžių karus uzurapavo Turkija, Irakas, Sirija ir Azerbaidžanas. Tai kaip čia su žmogaus teisėmis ir tautų apsisrendimo teise. Ar ji vieniems galioja, o kitiems ne. Juk mūsų užsienio politikos darytojai tiek iečių sulaužė koneveikdami Kiniją dėl žmogaus teisių pažeidimų. Tačiau iš šitų moralizuotojų nė žodžio neteko girdėti apie vertybinę užsienio politiką liečiančią Turkijos elgesį. Štai akyvaizdi politikų viedmanystė ir bet kokios doros politikos sutrypimas į purvą.
Didžiausia problema prieš mus visus šiandieną iškyla visu savo aštrumu, o kaip sukurti priešnuodžius, kad mūsų likimas nebūtų priklausomas nuo Hitlerių, Stalinų, Moudzedūnų, Pol Potų, Huseinų, Putinų ir jų pasekėjų. Kad suteikdami valdžią ją suteiktume tik patiems Doriausiems, Empatiškiems, sugebantiems Mylėti savo artimą, žinantiems kas yra Atjauta, sugebantiems skirti Gėrį nuo blogio ir būti Drąsiems kovojant prieš piktavalius.
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Tam reikia ruoštis ir ruožti nuo mažens. Suprantama, pirmiausia kiekvienas pats privalo būti atsakingais už savo daromus sprendimus, t.y. už tai, ką renkame. Juk tikrai nieko geresnio nei rinkimai pasaulis kol kas nesugalvojo. Prie to dar prisideda ribotas laikas užimti aukščiausius postus valstybėje. Nors tai reiktų išplėsti į visų lygių vadovų postus, kad amžinų kunigaikštukų nebūtų. Ypač Lietuvoje tai liečia savivaldybes. Svarbiausia, žmones privalo nuo mažens pasiruošti ir suprasti, kad norint ramiai ir gražiai gyventi savo likimą privalome atiduoti į tam tinkamų žmonių rankas. Privalome skirti, kad rinkimai – tai mūsų nemažos dalies būti savo laimės kalvės teisių perdavimas kitiems. Tai ne realybės šou. Tai mūsų likimo ir katastrofiškų pasekmių visiškai nekaltiems žmonėms atsiradimas, jeigu pasielgsime neteisingai. Dabar tai padarė Rusijos žmones. Nuo tokio jų sprendimo kenčia jie patys ir dar labiau kenčia ukrainiečiai. Jie dar nesupranta savo abejingumo kainos, bet jie už tai jau moka ir mokės dar ilgai. Lygiai kaip karinėmis priemonėmis mes neišspręsime konfliktų nei šalies viduje nei su kaimynais. Jos tinka tik gynybai. O taikai ir žmogiškam normalių, o ne psichopatų žmonių, gyvenimui reikia išmastyti ir sukurti tokius mechanizmus, kad žmonių atsakomybė už savo sprendimus pasiektų tą dorovės ir atsakomybės ribą, nuo ko prasideda tikrai gražus gyvenimas visiems.
Svorį keliantis kranas. Slaptai.lt foto
Išvada peršasi savaime, kad pribrendo laikas baigti kartoti nieko nepasakančią mantrą, mėgstamą mūsų politikų … ,,mes už liberaliąją demokratiją.“ pateikdami ją kaip savaiminę vertybę. Deja pati savaime ji nėra jokia vertybė. Neišvengiamai visiems kartu, arba nors neabejingiems mūsų likimui būtina pradėti kurti tokią universąlią valstybės valdymo sistemą kuri apimtų savyje ne tik ideologines klišes, o iš esmės nuoširdžiai per skaidrią rinkimų sistemą ir pinigų srautų ribojimą sukurtų prielaidas turėti išties išmintingą ir dorą valdžią. Kad šalį valdyti tam tikram periodui ateitų patys doriausi ir iškiliausi Tėvynės sūnūs ir dukros. Jeigu to nesiimsime tai ir toliau murkdysimės nesantaikos ir apgavysčių liūne.
Daktars Algimantas Matulevičius – Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas, buvęs LRV ministras ir Seimo narys bei NSGK pirmininkas
Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, spalio 2 d. (ELTA). Popiežius Pranciškus pareikalavo neatidėliotinų paliaubų Ukrainoje. Kreipdamasis į Rusijos ir Ukrainos prezidentus, jis pareiškė, kad būtina rasti kelią iš krizės.
„Absurdiška“, kad pasaulis susiduria su branduoline grėsme, sakė pontifikas sekmadienį per Viešpaties Angelo maldą . Kreipdamasis į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, jis sakė, kad šis „dėl meilės savo tautai“ turi nutraukti „smurto ir mirties spiralę“. Ukrainos prezidentas esą savo ruožtu turėtų būti atviras „rimtiems pasiūlymams dėl taikos“.
V. Putinas – Kremliaus išsigimėlis. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Prezidentas Joe Bidenas penktadienį pareiškė, kad JAV ir NATO nebijo Rusijos prezidento Vladimiro Putino bauginimų, ir perspėjo, jog Vakarų Aljansas gins „kiekvieną centimetrą“ savo teritorijos. „Amerika ir jos sąjungininkės nebus įbaugintos“, sakė jis Baltuosiuose rūmuose, V. Putinas „mūsų neišgąsdins“. Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.
Po to J. Bidenas tiesiogiai kreipėsi į Kremliaus lyderį, pirštu durdamas tiesiai į televizijos kamerą ir perspėdamas dėl bet kokios atakos prieš NATO teritoriją. „Amerika yra visiškai pasirengusi kartu su mūsų NATO sąjungininkėmis ginti kiekvieną NATO teritorijos centimetrą, – sakė jis. – Pone Putinai, nesupraskite klaidingai, ką sakau, – kiekvieną centimetrą“.
J. Bidenas kalbėjo netrukus, kai V. Putinas vadovavo ceremonijai Maskvoje, per kurią paskelbė, kad Rusija aneksuoja dar keturis Ukrainos regionus nepaisant to, jog Vakarų apginkluota Ukrainos kariuomenė toliau kaunasi atgaudama jų kontrolę. V. Putinas ir daugybė jo šalininkų leido suprasti, kad paskelbus, jog Ukrainos regionai dabar priklauso Rusijai, Kremlius galėtų teisėtai griebtis branduolinių ginklų, kad apgintų, jo teigimu, Rusijos teritoriją.
J. Bideno teigimu, per penktadienio ceremoniją V. Putinas siekė pademonstruoti jėgą, bet vietoj to parodė, kad „jam sunku“. J. Bidenas taip pat paminėjo penktadienį Kongrese vykusį balsavimą dėl dar 12,3 mlrd. dolerių karinės pagalbos Ukrainai ir sakė, jog ir toliau „laikysis šio kurso“. „Mes ir toliau tieksime karinę techniką, kad Ukraina galėtų apginti save ir savo teritoriją bei laisvę“.
Kalbėdamas apie paslaptingus sprogimus „Nord Stream“ gamtinių dujų vamzdyne iš Rusijos į Vakarų Europą, J. Bidenas pakartojo kitų Vakarų lyderių teiginį, jog tai „tyčinis sabotažo veiksmas“. Jis neatskleidė, kas, JAV manymu, surengė ataką, tačiau Rusijos kaltinimus, jog su tuo susijęs Vašingtonas, apibūdino kaip „dezinformaciją ir melą“.
„Dirbsime su sąjungininkėmis, kad išsiaiškintume, kas tiksliai įvyko“, – sakė jis žurnalistams. „Atėjus laikui, kai viskas nurims, pasiųsime narus ištirti, kas tiksliai atsitiko“, – sakė J. Bidenas. „To dar tiksliai nežinome“, – kalbėjo jis ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos jau bendradarbiauja su sąjungininkėmis „stiprindamos šios ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą“.
Sviatlana Cichanauskaja. EPA-ELTA foto
Minskas/Vilnius, rugpjūčio 8 d. (dpa-ELTA). Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja tikisi didelio pasipriešinimo galimam visiškam savo šalies įtraukimui į Rusijos karą prieš Ukrainą. „Mūsų partizaninis judėjimas tai sabotuos. Įsakymai nebus vykdomi. Arba baltarusių kariai ten iš karto pasiduos“, – sakė ji agentūrai dpa.
Praėjus dvejiems metams po suklastotų prezidento rinkimų Baltarusijoje S. Cichanouskaja pažymėjo, kad Rusija, remdama diktatorių Aliaksandrą Lukašenką, tikriausiai jau tada buvo numačiusi šalį kaip „placdarmą“ Ukrainai pulti.
Per rinkimus 2020 metų rugpjūčio 9-ąją autoritariškai Baltarusiją valdantis A. Lukašenka pasiskelbė jų nugalėtoju, tai sukėlė beprecedenčius protestus. Daugelis rinkimų laimėtoja laiko S. Cichanouskają. Vis dėlto dėl didžiulių valstybinių represijų šiuo metu Baltarusijoje didesnių demonstracijų praktiškai nevyksta.
„A. Lukašenka yra kolaborantas. Jis įtraukė Baltarusiją į šį karą, o už tai, kad Rusija jį išlaikytų valdžioje, daro viską, ko iš jo reikalaujama“, – kalbėjo S. Cichanouskaja prieš antrąsias ginčytinų rinkimų metines. Šiandien esą yra aišku, kad Kremlius jau tada turėjo planų dėl karo ir todėl paliko A. Lukašenką valdžioje. Šis leidžia rusų ginkluotosioms pajėgoms iš Baltarusijos teritorijos pulti Ukrainą, kritikavo Vilniuje gyvenanti S. Cichanouskaja.
„Tačiau karo pradžioje būta sabotažo aktų prieš svarbius tiekimo kelius. Geležinkelių partizanai stabdė karinį transportą; Ukrainos pajėgoms buvo perduodama informacija apie bazes, iš kurių leidžiamos rusų raketos“, – sakė S. Cichanouskaja. Ukrainoje taip pat susiformavo baltarusių kovotojų batalionas prieš rusų invaziją.
Nepaisant didelių Kremliaus lūkesčių ir spaudimo, A. Lukašenkai iki šiol nepavyko pasukti šalies karo kurso link, sakė S. Cichanouskaja. 86 proc. žmonių Baltarusijoje yra prieš karą. Šalyje nėra antiukrainietiškų nuotaikų. Kartu opozicionierė kritikavo „didžiules represijas“. „Kas atvirai pasisako prieš karą, yra laikomas režimo priešininku“, – sakė ji. Politinių kalinių, tarp kurių yra jos vyras Sergejus Cichanouvskis, padėtis šalyje yram siaubinga, teigė dviejų vaikų motina.
R. T. Erdoganas ir V. Putinas Sočyje. EPA-ELTA nuotr.
Sočis, Rusija, rugpjūčio 5 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį paskelbė pareiškimą, kuriame įsipareigojo stiprinti politinį ir ekonominį bendradarbiavimą, be kita ko, ir energetikos bei prekybos srityse.
„Nepaisant dabartinių regioninių ir pasaulinių iššūkių, lyderiai dar kartą patvirtino bendrą valią toliau plėtoti Rusijos ir Turkijos santykius“, – sakoma Kremliaus pareiškime. V. Putinas ir R. T. Erdoganas susitarė intensyvinti prekybą ir skatinti ekonominį bei energetinį bendradarbiavimą, pridūrė Kremlius.
Leidykla „Briedis“ pristato knygą „Trumpa Rusijos istorija. Nuo pagonybės iki Putino“, kurios autorius – politologas ir daugelio prestižinių pasaulio universitetų dėstytojas Markas Galeotti.
Šio autoriaus specializacija – sovietinė ir posovietinė Rusija, jos politika, saugumas, taip pat šiuolaikinio karo, žvalgybos, tarptautinio ir organizuoto nusikalstamumo klausimai. Su Rusija susijusiomis temomis M. Galeotti yra parašęs apie 20 knygų. Daugumoje savo veikalų jis giliu analitiniu žvilgsniu tarsi medžio kamieną pjausto ir priešais skaitytoją lyg dėlionę kloja įvairiaspalves jo rieves, kviesdamas į jas įsižiūrėti ir pamėginti suvokti šios šalies specifiką bei įvairių jai nutikusių istorinių įvykių esmę.
„Trumpa Rusijos istorija. Nuo pagonybės iki Putino“ – tai įtaigus, gyvas, subtiliu galeotišku humoru pagardintas kūrinys, į kurio nepilnus 200 puslapių sutilpo visa epinė Rusijos istorija, dvylika jos gyvavimo amžių – nuo Rusios iki karingos šių dienų Rusijos Federacijos. Knygoje pasakojama, kaip nuo pat pradžių klostėsi jos santykiai su kaimyninėmis gentimis ir tautomis, kaip pamažu augo jos imperinės ambicijos, stiprėjo vienvaldžio caro kultas, kokios giluminės priežastys lėmė, kad Rusijos santykiai su Vakarais visais laikais buvo sudėtingi. Beje, toks iliustratyvus faktas, kurį primena autorius: iš visų valstybių, su kuriomis turi sieną, Rusija nėra kariavusi tik su Norvegija. Bent kol kas.
Šalis, neturinti natūralių sienų, vienos etninės grupės, vienos religijos ir tikros vienijančios tapatybės, mitologizavo savo praeitį, kad suvienytų žmones, pateisintų savo karinius sprendimus ir parodytų stiprybę pašaliečiams. O lakoniškos kalbos meistras M. Galeotti skaitytojus nukelia už mitų į pačią Rusijos istorijos esmę ir apžvelgia svarbiausius jos kūrimosi momentus bei šią šalį viena ar kita kryptimi sukusias asmenybes – pradedant variagų kunigaikščiu Riuriku ir baigiant Putinu.
Šios žavios, keistos, didingos, nepakenčiamos ir kruvinos šalies istorija nagrinėjama prieš akis turint du tarpusavyje susijusius klausimus: kaip vienas kitą keitę išoriniai veiksniai formavo Rusiją ir kaip rusai, pasitelkdami daugybę patogių kultūrinių aiškinimų, aprašydami ir perrašydami savo praeitį tam, kad suprastų savo dabartį bei mėgintų paveikti ateitį, su tuo susitaikė.
Autorius prisipažįsta, kad parašyti šią knygą jį paskatino 2000 m. liepą aptiktos trys vašku padengtos medinės lentelės, kurios kažkada buvo surištos į vieną knygą. Jas rado kasinėdami Naugardo – vieno seniausių Rusijos miestų – vieną seniausių kvartalų. Radiokarboniniu datavimo metodu ir kitais būdais nustatyta, kad jos pagamintos maždaug tarp 988 ir 1030 m., o jose buvo užrašytos dvi psalmės. Vis dėlto šis radinys yra palimpsestas, tai yra dokumentas, ne kartą ir ne vieną dešimtmetį iš naujo perrašinėtas, tačiau jame visai neblogai matomi ir ankstesnieji įrašai. Po itin kruopštaus archeologų ir kalbininkų darbo buvo atkurta ir perskaityta gausybė dar prieš psalmes tame pačiame vaške išraitytų užrašų. Juos išstudijavus buvo prieita prie išvados, kad ne tik lenteles, bet ir pačius rusus galima vadinti palimpsestine tauta.
Suvokdami – dažnai labai sąmoningai – savo mišrią tapatybę, rusai ėmėsi kurti daugybę tautinių ją neigiančių arba aukštinančių mitų. Pasirodo, pats pamatas to, ką šiandien vadiname Rusija, įsuptas į išgalvotą nacionalinį pasakojimą, kuriame atėjūnų vikingų užkariavimas perteikiamas taip, tarsi užkariautieji patys būtų pasikvietę užkariautojus. Ir tokių legendų yra daugybė – nuo to, kaip Maskva tapo krikščioniška beigi „Trečiąja Roma“, tikrosios krikščionybės lopšiu (po to, kai pirmąją nukariavo barbarai, o „antrąją Romą“, Bizantiją, – islamas), iki dabartinių Kremliaus mėginimų vaizduoti Rusiją tradicinių socialinių vertybių bastionu ir apsauga nuo Amerikos dominuojamos pasaulio tvarkos.
Nepatinka senoji istorija? Jokių problemų – nutrini lentelę ir parašai naują. Būtent taip Rusija elgiasi tiek su savo šalies istorija, tiek su tauta. Tą ypač akivaizdžiai matome dabar, kai barbariškai niokodama Ukrainą ji savo piliečiams, „užzombintiems“ vietinės medijos, aiškina, kaip jų narsūs kariai „vaduoja“ šią šalį nuo nacių.
Po to, kai Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo karą Ukrainoje, M. Galeotti parašė papildomą šios knygos skyrelį, kuriame svarstydamas apie pastaruosius įvykius rašo: „Tačiau istorija yra upė, ji niekuomet neima tekėti atgal, arba, – dabar jau tikrai paskutinį kartą cituojant Karlą Marksą, – istorija kartojasi „pirmą kartą kaip tragedija, antrą kartą – kaip farsas“. Dabartiniai rusai – tai ne tie aštuntojo dešimtmečio rusai, ir nors dėl sankcijų daugelio jų tiesioginiai ryšiai su Europa nutrūko, o Kremlius bando nutraukti dar daugiau, jie žino, ko gali netekti. […] Putinui tikrai nereikėjo žaisti su istorija. Istorija visada laimi.“
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neslepia – Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakyti raginimai neleisti žeminti Rusijos, siekiant palengvinti tolesnes derybas, jam yra nevisiškai suprantami.
„Tikrai nevisiškai suprantama. Manau, kad ta diskusija, tiek, kiek ji yra dvišalė ir susijusi su Prancūzijos ir Rusijos santykiais, tai čia nesiimčiau komentuoti Prancūzijos lyderių pasisakymų. Tegu jie kalba apie Rusijos vadovų veidus, kaip jie mato genocidinius nusikaltimus… Tegu tai būna jų uždavinys“, – Eltai telefonu iš Japonijos sakė G. Landsbergis.
Visgi, pažymėjo politikas, tokias nuostatas reikėtų vertinti atsargiai, nes, jo teigimu, kalbos apie putinistinės Rusijos „reintegraciją į Europos saugumo architektūrą“ kelia nemažas rizikas Europos saugumui ir vienybei.
„Aš matau vieną riziką, kad kalba apie putinistinės Rusijos reintegraciją į Europos saugumo architektūrą, apie tai, kad mes kalbėsimės (su Rusija – ELTA), kad taiką sudarysime… Tai grasina dideliais iššūkiais ir Europai, ir Europos vienybei. Tiesa sakant, aš nelabai įsivaizduoju, kaip tokiems pasiūlymams galėtų pritarti didžioji dalis Rytų ir Centrinės Europos valstybių. Tiesą sakant, tai mane gąsdina, jog tai griaus ES vienybę. To nereikia pamesti iš akių“, – pažymėjo G. Landsbergis. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
E. Macronas praėjusią savaitę dar kartą perspėjo nežeminti Maskvos, kad būtų išsaugotos durys diplomatiniam sprendimui, kai kariniai veiksmai Ukrainoje bus nutraukti.
Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padarė „istorinę klaidą“ įsiverždamas į Ukrainą ir dabar yra „izoliuotas“. Kartu E. Macronas pakartojo, kad darant spaudimą Maskvai užbaigti pradėtą karą, Rusija neturėtų būti „pažeminta“. Jo teigimu, tą pačią dieną, kai kautynės liausis, reikėtų atverti „išeities kelią diplomatinėmis priemonėmis“.
Macronas Emmanuelis. EPA – ELTA foto
Paryžius, gegužės 17 d. (AFP-ELTA). Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per pokalbį telefonu sakė Ukrainos kolegai Volodymyrui Zelenskiui, kad Paryžius „suintensyvins“ ginklų tiekimą, sakoma Prancūzijos prezidentūros pareiškime.
„Jis patvirtino, kad ginklų tiekimas iš Prancūzijos tęsis ir artimiausiomis dienomis bei savaitėmis suintensyvės, kaip ir humanitarinės įrangos tiekimai“, – sakoma pareiškime. Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Iš pradžių Prancūzija nesiryžo tiekti Kyjivui sunkiosios ginkluotės, nes E. Macronas save pozicionavo kaip krizės tarpininką ir reguliariai bendravo su Rusijos lyderiu Vladimiru Putinu.
Tačiau E. Macrono derybos su diktatorišku Kremliaus vadovu išsisėmė, o atvira Prancūzijos karinė parama Ukrainai pastaraisiais mėnesiais išaugo. Balandžio pabaigoje E. Macronas paskelbė, kad Prancūzija tieks „Milan“ prieštankines raketas, taip pat „Caesar“ haubicas, itin vertinamas dėl taiklumo.
Prancūzijos pareiškime teigiama, kad nuo vasario mėnesio iš viso buvo pristatyta 800 tonų humanitarinės pagalbos.
Abu lyderiai taip pat aptarė Ukrainos grūdų, tokių kaip kviečiai, eksporto būdus, nuo jų priklauso daugelis neturtingų šalių. Ukraina ilgai buvo viena iš pagrindinių pasaulio duonos aruodų, tačiau dėl Rusijos vykdomos karinės jūrų blokados jai sunku eksportuoti savo produkciją, o jos derlius šiais metais turėtų sumažėti net perpus.
„Abu prezidentai taip pat aptarė saugumo garantijas, kurias Prancūzija galėtų suteikti Ukrainai pagal tarptautinį susitarimą, kad būtų garantuota pagarba šalies suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“, – sakoma Prancūzijos pareiškime.
V. Zelenskis yra negailėjęs griežtų žodžių E. Macronui ir kartą užsiminė, kad Prancūzijos lyderis bijo V. Putino, o neseniai pareiškė, kad jo pokalbiai su Rusijos lyderiu „bergždi“. Praėjusią savaitę E. Macronas supykdė Ukrainos vyriausybę sakydamas, kad Ukrainos siekis įstoti į Europos Sąjungą gali užtrukti „dešimtmečius“ ir kad kol kas šaliai galima būtų pasiūlyti susitarimą be visavertės narystės.
V. Putinas ir A. Lukašenka. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį Teisingumo ministerija kartu su Teisės ir demokratijos centru rengia tarptautinę konferenciją „Baudžiamoji atsakomybė už agresiją prieš Ukrainą. Kaip įvykdyti teisingumą?“, kurioje bus diskutuojama, ar egzistuojantys tarptautinės teisės teisiniai mechanizmai gali užtikrinti Putino, Lukašenkos ir jų vadovaujančio lygmens bendrininkų individualią baudžiamąją atsakomybę už agresijos nusikaltimą ir ar yra erdvės Specialiam tribunolui.
Konferencijoje nuotoliniu būdu kalbės Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, buvęs Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Gordonas Brownas. Nuotoliniu būdu diskusijose dalyvaus Ukrainos teisingumo ministras Denis Malyuska. Į renginį atvyks pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas Vytautas Landsbergis, Lenkijos Teisingumo ministerijos valstybės sekretorius Sebastian Kaleta, buvęs Latvijos Prezidentas Valdis Zatlers, Londono universiteto koledžo profesorius Philippe Sands, Leideno universiteto Tarptautinės institucinės teisės profesorius Niels Blokker, kiti tarpvyriausybinių organizacijų atstovai, politikai, Europos valstybių vyriausybių atstovai, akademikai, pilietinės visuomenės atstovai, teisininkai ir plačiosios visuomenės atstovai.
Aleksandras Lukašenka ir Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Konferencijoje bus diskutuojama apie tai, kodėl nuteisimas už agresijos nusikaltimą yra gyvybiškai svarbus tarptautinės bendruomenės išlikimui ir persekiojimo už šį nusikaltimą galimybės; apie agresyvios Rusijos politikos kilmę, tikslus, ideologinį agresijos karo pagrindimą.
Bus aptariami teisiniai mechanizmai Rusijos agresijos kontekste: ar yra erdvės Specialaus Tribunolo steigimui, koks galėtų būti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo vaidmuo, pradėtų nacionalinių tyrimų dėl agresijos nusikaltimo Ukrainoje svarba ir sėkmės perspektyvos ir kiti klausimai.
Lietuva ir kitos šalys kreipėsi į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, prašydamos pradėti Ukrainoje vykdomų karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui tyrimą. Per rekordiškai trumpą laiką – parą nuo kreipimosi – buvo paskelbtas sprendimas tirti situaciją Ukrainoje. Taip pat sudaryta pirmoji jungtinė tyrimo grupė (Ukraina, Lenkija, Lietuva) karo nusikaltimams ir nusikaltimams žmoniškumui tirti. Prie šios grupės prisijungė ir Tarptautinis Baudžiamasis Teismas bei Eurojustas, padedantis koordinuoti tyrimą.
Kovo 4 d. tarptautinės viešosios teisės juristai, vieši asmenys ir žmogaus teisių gynėjai iš įvairių šalių paskelbė pareiškimą, raginantį steigti Specialųjį Tribunolą, kuris užtikrintų Rusijos ir Baltarusijos vadovų baudžiamąją atsakomybę dėl agresijos Ukrainoje.
Balandžio 8 d. Baltijos šalys įstojo į Tarptautiniame Teisingumo Teisme pradėtą bylą (Ukraina prieš Rusijos Federaciją) dėl įtarimų genocidu pagal JT Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį.
Konferencijos šeimininkai – teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska bei Teisės ir demokratijos centro vadovas Dainius Žalimas.
Konferencijos globėja – ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Maskva, gegužės 3 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė Prancūzijos kolegai Emmanueliui Macronui, kad Vakarai turi nustoti tiekti ginklus Ukrainai, ir apkaltino Kyjivą rimtai nesiimant derybų, kad konfliktas būtų užbaigtas, pranešė Kremlius.
Apkaltinęs Ukrainos pajėgas vykdant karo nusikaltimus, V. Putinas sakė E. Macronui, kad „Vakarai galėtų padėti sustabdyti šiuos žiaurumus darydami atitinkamą spaudimą valdžiai Kyjive, taip pat sustabdydami ginklų tiekimą Ukrainai.“
V. Putinas taip pat pareiškė, kad Kyjivas nepasirengęs „rimtam darbui“ užbaigiant konfliktą.
„Rusijos pusė tebėra atvira dialogui“, – sakė Rusijos lyderis E. Macronui, remiantis Kremliaus pranešimu. Savo ruožtu E. Macronas, anot Kremliaus, teigė, kad dėl Ukrainos konflikto kyla grėsmė pasauliniam maisto saugumui. V. Putinas susiejo situaciją su Vakarų sankcijomis Rusijai ir „atkreipė dėmesį į netrukdomo pasaulinės logistikos ir transporto infrastruktūros funkcionavimo svarbą“, nurodė Kremlius.
E. Macronas yra vienas iš nedaugelio Vakarų lyderių, kalbančių su V. Putinu nuo tada, kai Maskva vasario 24 d. pasiuntė kariuomenę į Ukrainą, jis valandų valandas kalbasi su V. Putinu telefonu, mėgindamas susitarti dėl konflikto sprendimo.
Per karą jau žuvo tūkstančiai žmonių, daugiau nei 13 mln. turėjo palikti savo namus ir tai didžiausia nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizė Europoje.
Šūvis į taikinį. Slaptai.lt foto
Kyjivas, balandžio 21 d. (ELTA). Planuojant įsiveržimą į Ukrainą, Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas žadėjo Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui likviduoti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
Tai ketvirtadienį interviu radijo stočiai „Radio NV“ pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) sekretorius Oleksijus Danilovas, praneša UNIAN.
„Dėl mūsų aukščiausios vadovybės likvidavimo. Planą R. Kadyrovas gavo vasario 3 d., kai lankėsi pas V. Putiną. Šiame susitikime buvo suderintas mūsų prezidento likvidavimo planas, ir R. Kadyrovas įsipareigojo, kad jo grupuotė tai padarys“, – sakė O. Danilovas. Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Anot NSGT sekretoriaus, „Ukrainos žvalgyba sekė šiuos procesus“.
Ramzanas Kadyrovas
„Buvo trys grupės, kurios vasario 26 d. įžengė į mūsų šalies teritoriją. Ne vasario 24 d., nes jos laukė dvi dienas, kol joms bus atvertas žalias koridorius į centrinį sostinės rajoną. Mes stebėjome visas tris grupes. Vieną iš jų sunaikino mūsų kariai. Dvi kitos po to išsinešdino iš mūsų šalies. Šiandien viena yra Donecko srities teritorijoje, kita – Mariupolio teritorijoje, bet jos ne pirmose gretose, o trečiame ketvirtame ešelone, kur visiškai saugu“, – sakė O. Danilovas.
Anksčiau Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas žurnalistams papasakojo, kad V. Zelenskis jau išgyveno daugiau kaip 10 pasikėsinimų į jo gyvybę.
Trys rusiški rubliai
Maskva, balandžio 15 d. (dpa-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Kremliaus duomenimis, pernai uždirbo 10,2 mln. rublių (apie 114 000 eurų). Kremlius penktadienį paskelbė oficialią daugiau kaip du dešimtmečius valdžioje esančio 69-erių prezidento pajamų deklaraciją.
Be to, anot duomenų, V. Putinui priklauso 77 kvadratinių metrų butas, trys automobiliai ir automobilio priekaba. Kritikai neabejoja, kad V. Putinas yra daug turtingesnis.
Kremliaus pranešimas internete sukėlė daug pašaipų. Kai kurie vartotojai atkreipė dėmesį į kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno tyrimą. Pernai A. Navalno komanda atskleidė, kad V. Putinui priklauso milžiniški rūmai Juodosios jūros pakrantėje. Kremlius tada atitinkamą reportažą pavadino „nesąmone“ ir „melu“. Putinas senatvėje. Foto montažas
Penktadienį paskelbtais duomenimis, V. Putinas pernai anaiptol nebuvo daugiausiai pajamų gavęs Rusijos politikas. Prekybos ministro Deniso Manturovo pajamos sudarė 704,7 mln. rublių (7,9 mln. eurų).
Kremliuje esą daugiausiai uždirbo V. Putino specialusis pasiuntinys Vladimiras Medinskis, kuris šiuo metu vadovauja Rusijos delegacijai taikos derybose su Ukraina. Jo pajamos siekė 106,7 mln. rublių (1,2 mln. eurų).
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė interviu britų leidiniui „The Economist“ sako suprantanti Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono dedamas pastangas kalbėtis su karą Ukrainoje pradėjusiu Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Visgi premjerė akcentuoja netikinti, kad šios Prancūzijos vadovo pastangos gali duoti realių vaisių.
„Nežinau, kiek pats prezidentas E. Macronas tiki savimi. Bet, žinote, mūsų gyvenimuose yra situacijų, kai tu darai dalykus, nors netiki, kad jie iš tiesų duos kažkokių vaisių, bet vis tiek tai darai. Taigi, aš priskirčiau tai tokiems veiksmams“, – „The Economist“ sakė I. Šimonytė.
Todėl premjerė teigė suprantanti E. Macrono dedamas diplomatines pastangas, bet akcentavo mananti, kad visgi tie pokalbiai su V. Putinu niekur neveda. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
„Jei sugrįžtume į situaciją, kai invazija prasidėjo, jis (V. Putinas – ELTA) dieną prieš invaziją sakė kancleriui Olafui Scholzui, kad neketina įsiveržti. Ir dabar visos tos valandos kalbėjimo, kai jis kartoja tą pačią istoriją apie savo pasaulio matymą ir kaip Ukraina neturi teisės egzistuoti, aš nemanau, kad tai kažkur mus veda. Bet aš nesistebiu, kad prezidentas E. Macronas vis dar bando“, – pabrėžė premjerė.
ELTA primena, kad E. Macronas ne kartą buvo sulaukęs pastabų, kad, nepaisant Rusijos pradėto karo Ukrainoje, ir toliau tęsia pokalbius su V. Putinu. Visgi pats E. Macronas teigia, kad dialogas su V. Putinu bus labai svarbus užtikrinant geopolitinį stabilumą pasibaigus karui Ukrainoje.
