Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministerija (URM) patvirtino – viceministras Raimundas Karoblis traukiasi iš Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamos ministerijos.
Prieš keletą mėnesių pradėtas eiti viceministro pareigas buvęs krašto apsaugos ministras iškeis į ES delegacijos Tadžikistane vadovo kėdę. Tai paaiškėjo ES saugumo politikos vyriausiajam įgaliotiniui paskelbus sąrašą asmenų, kurie skiriami ES delegacijų vadovais. Trečiadienį Lietuvos URM padėkojo viceministro pareigose neužsibuvusiam diplomatui už spėtus padaryti darbus.
„ES konkursuose R. Karoblis pradėjo dalyvauti prieš metus. O į ES delegacijos Tadžikistane vadovo poziciją paraišką pateikė rugsėjo mėn., turėdamas visišką ministro paramą ir palaikymą. Taip pat dar prieš skiriant R. Karoblį viceministru buvo žinoma, kad sprendimai Briuselyje praktiškai yra priimti. R. Karoblis yra aukščiausio lygio profesionalas, kurio buvo paprašyta terminuotam laikui – iki galutinių ES sprendimų – prisijungti prie politinės komandos itin įtemptu laikotarpiu, pačioje Rusijos karo prieš Ukrainą pradžioje. Esame dėkingi, kad labai sudėtingu metu diplomatas sutiko savo žiniomis ir ilgamete patirtimi prisidėti prie politinės URM vadovybės veiklos“, – Eltai perduotame komentare teigė G. Landsbergio atstovė spaudai Vytautė Šmaižytė-Kuliešienė.
Užsienio reikalų viceministru R. Karoblis pradėjo dirbti kovo 4-ąją. Jis pakeitė Lietuvos nuolatiniu atstovu Europos Sąjungai (ES) paskirtą buvusį viceministrą Arnoldą Pranckevičių.
Iki pradedanti eiti šias pareigas R. Karoblio pavardė buvo atsidūrusi valdančiųjų ir Prezidentūros ginčuose. S. Skvernelio Vyriausybėje ministrų pareigas ėję R. Karoblis, kaip ir Linas Linkevičius, nebuvo paskirti į Lietuvai itin svarbias ambasadas. Viešojoje erdvėje kalbėta, kad R. Karoblis buvo pretendentas užimti Lietuvos nuolatinio atstovo ES postą. Tačiau prezidentas Gitanas Nausėda su tokiu paskyrimu nesutiko. Šalies vadovas argumentavo, esą buvusios Vyriausybės ministrams būtinas „politinis atšalimas“. Praėjus metams G. Nausėda pareiškė, kad jis yra pasirengęs svarstyti buvusio ministro R. Karoblio kandidatūrą į Lietuvos ambasadorius ES. Tačiau ši kandidatūra, valdantiesiems ir Prezidentūrai toliau ginčijantis nebebuvo svarstoma.
R. Karoblis buvo Lietuvos krašto apsaugos ministras 2016-2020 metais, prieš tai ėjo Lietuvos nuolatinio atstovo ES, nuolatinio atstovo prie Pasaulio prekybos organizacijos pareigas. Taip pat ėjo Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamento bei Užsienio prekybos politikos departamento direktoriaus pareigas.
V. Ušackas tapo „Avia Solutions Group“ direktorių tarybos nariu. „Avia Solutions Group“ nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas apie tai, kad jis nemato galimybės, jog buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai Linas Linkevičius bei Raimundas Karoblis pretenduotų užimti ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje, susilaukė nevienareikšmiškų įvertinimų. Ypač sukritikuotas šalies vadovo išsakytas argumentas, kad kadencijas baigusiems ir tinkamai savo pareigas atlikusiems ministrams yra būtinas „politinis atšalimas“.
Savo ruožtu diplomatas, buvęs užsienio reikalų ministras ir Lietuvos ambasadorius JAV Vygaudas Ušackas sako, kad šioje istorijoje reikia atkreipti dėmesį ir kitą problemą.„Avia Solutions Group“ direktorių valdybos nario teigimu, didžiausia klaida yra ne tai, kad prezidentas nepritarė buvusių ministrų kandidatūroms, tačiau, kad strategiškai svarbiose valstybėse Lietuva ilgą laiką neturi savo atstovų. Tai, įsitikinęs V. Ušackas, yra netoleruotina ir kiekvieną dieną nuostolius Lietuvai nešanti problema.
Pasak jo, nors paaiškinimas dėl „politinio atšalimo“ ir atrodo keistai, šalies vadovas turi teisę į savo išreikštą poziciją.
„Tokia yra prezidento valia. Kuomet buvau pats ministru, niekada neidavome su viena (kandidato į ambasadorius – ELTA) pavarde, tardavausi dėl kelių kandidatų ir ne visoms kandidatūroms būdavo pritariama“, – Eltai sakė V. Ušackas. Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
„Nors L. Linkevičius bei R. Karoblis ir yra profesionalai, prezidentas turi savo poziciją ir ją privalome gerbti“, – pažymėjo jis.
Komentuodamas nevienareikšmiškai viešojoje erdvėje palydėtą prezidento apsisprendimą neskirti buvusių ministrų ambasadoriais Vašingtone ir Briuselyje, V. Ušackas akcentus deda ne tiek pačiam faktui – neskirti konkrečių asmenų, kiek, pasak jo, sisteminėms ydoms, esančioms už užsienio politiką atsakingose struktūrose. Buvęs užsienio reikalų ministras pažymėjo, kad kuo tikriausias apsileidimas pusę metų neturėti savo atstovo strategiškai svarbiausiose Lietuvai valstybėse.
„Lietuva sau svarbiausiose valstybėse JAV, Vokietijoje ir ES ambasadorių neturi kone puse metų. Parodykite mums kitą valstybę, kuri beveik 6 mėnesius neturėtų ambasadoriaus JAV? To negalima pateisinti. Turint galvoje strateginę JAV, Vokietijos ir ES strateginę svarbą Lietuvai – aš to kitaip nei sisteminio visų aukščiausių pareigūnų, atsakingų už diplomatinių atstovų ir ambasadorių parinkimą bei paskyrimą, apsileidimo nepavadinčiau“, – teigė V. Ušackas, kartu neatmesdamas, kad, galbūt, esama situacija kai kuriose Lietuvos atstovybėse susiklostė ir dėl asmeninių politikų interesų.
„Galbūt politikai puoselėjo norus turėti atsarginį variantą, jei kartais nelaimėtų rinkimų. Bet atsakinga valstybė to sau leisti negali“, – samprotavo jis.
„Kiekviena diena yra prarasta galimybė reikšti mūsų interesus ir stiprinti palankumą Lietuvai tiek iš ES, tiek iš JAV ir Vokietijos“, – pridūrė buvęs ambasadorius JAV.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
V. Ušacko teigimu, ambasadorių rotacijos negali užtrukti ištisų mėnesių. Todėl, pasak jo, Lietuva turėtų sekti didžiųjų valstybių ar tarptautinių struktūrų pavyzdžiu, kuomet jau kitą dieną ambasadorius pakeičia kadenciją baigusį savo pirmtaką. Raimundas Karoblis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Galiausiai V. Ušackas sakė manąs, kad dabar tiek Prezidentūra, tiek Užsienio reikalų ministerija turėtų dėti pastangas, jog patirtį sukaupę L. Linkevičius ir R. Karoblis atsidurtų svarbiose tarptautinių organizacijų postuose.
„Lietuva yra labai silpnai įsitvirtinusi Jungtinėse tautose, Europos Sąjungos, Europos Komisijos aukštuosiuose postuose… Tad tokie žmonės, su ministrų kompetencijų ir patirties bagažu, gali tikrai pretenduoti į labai stiprias pozicijas“, – teigė V. Ušackas.
ELTA primena, kad šiuo metu Lietuva neturi paskirtų ambasadorių JAV, Vokietijoje, ES, Turkijoje, Australijoje, UNESCO, Europos Taryboje.
Prezidentas G. Nausėda pastarąją savaitę pareiškė nematantis galimybės, kad buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai pretenduotų užimti ambasadorių postus JAV ir Europos Sąjungoje.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotr.
Laikinajam krašto apsaugos ministrui Raimundui Karobliui diagnozuotas koronavirusas, pranešė ministerija.
„Jis izoliuojasi gydymui ir lauks tolimesnių gydytojų nurodymų. Izoliuojasi ir jo artimiausia aplinka. Ministras jaučiasi gerai, koronaviruso simptomų nejaučia“, – teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai Raimundas Karoblis ir Mariuszas Błaszczakas. G.Maksimovicz-Alkema (KAM) nuotr.
Vilniuje susitikę Lietuvos ir Lenkijos gynybos ministrai Raimundas Karoblis ir Mariuszas Błaszczakas aptarė saugumo situaciją regione, dvišales regioninį saugumą stiprinančias iniciatyvas – karinių pajėgų bendradarbiavimą užtikrinant Suvalkų koridoriaus apginamumą, siekį ir svarbą išlaikyti nepertraukiamą JAV karių buvimą Europoje ir regione, aptarė aktualiausius NATO darbotvarkės klausimus.
„Džiaugiamės intensyvėjančiu bendradarbiavimu su Lenkija, kuris per pastaruosius metus įgavo naują pagreitį. Tikimės jį tokį ir išlaikyti. Mus jungia daug bendrų interesų užtikrinant regiono saugumą“, – pabrėžė ministras R. Karoblis.
Lenkijos gynybos ministras Lietuvoje lankosi Lenkijos premjero Mateuszo Moravieskio delegacijoje. Abu ministrai ketvirtadienį dalyvauja Valdovų rūmuose vykstančiame Lenkijos ir Lietuvos ministrų, Vyriausybių kanclerių ir ministrų pirmininkų posėdyje.
Lietuvos bendradarbiavimas su Lenkija gynybos srityje yra labai svarbus tiek Lietuvos, tiek viso regiono saugumui. Lietuva ir Lenkija bendradarbiaudama gynybos srityje yra pasirašiusi dvišalį susitarimą sukurti saugų ryšį, skirtą keistis radarų duomenimis. Tai padės stiprinti viso regiono gynybą kartu su partneriais, toliau vystant vieningą oro gynybos sistemą. Lietuvos ir Lenkijos brigados yra afilijuotos NATO divizijos štabui ir tai reikšmingai sustiprina abiejų šalių pasirengimą veikti kartu, ginant Suvalkų koridorių krizės ir karo metu bei prisideda prie NATO atgrasymo ir gynybos stiprinimo Aljanso rytiniame sparne.
Taip pat Lenkija yra prisijungusi prie Lietuvos inicijuoto Europos Sąjungos kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų kūrimo projekto.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Aliaksandro Lukašenkos režimo kuriama situacija yra neeilinė, tačiau grėsmių Lietuvos suverenitetui kol kas nėra, teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Kai eskaluojama tokiu mastu, tai nėra eilinė situacija“, – po susitikimo su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu žurnalistams kalbėjo R. Karoblis, komentuodamas šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje vykstančias karines pratybas bei A. Lukašenkos sprendimą skelbti aukščiausią kovinę parengtį.
„Retorika, kuri ateina iš pono Lukašenkos – galbūt būtų normalu, tačiau yra ir kiti pajėgumai, kurie yra pasitelkti ir yra neįprasti tokioje vietoje. Situacija yra neeilinė. Kita vertus, mūsų vertinimu, rimtų grėsmių Lietuvos suverenitetui ir teritoriniam integralumui nėra“, – akcentavo ministras.
R. Karoblis, vertindamas A. Lukašenkos režimo užimtą laikyseną, teigė, kad šiuo metu tiesiog yra ieškoma kaltų dėl kilusios politinės krizės Baltarusijoje.
„Nedemokratiniams režimams tai, matyt, yra būdinga. Praktiškai tą matome visur (…) Tai yra bandymas nukreipti visuomenės dėmesį nuo tikrųjų valstybės problemų. Tai daroma surandant išorinį priešą. Taigi išorinis priešas tapo Vakarai, kurie, kaip melagingai teigiama, yra pasiruošę atkirsti Gardiną ir jo sritį. Dėl to vyksta ir neplanuotos pratybos su papildomais veiksniais, dėl to yra paskelbta visiška karinė padėtis – o tai yra visiškai neadekvatu“, – pridūrė ministras ir pabrėžė, kad Lietuva turi ir toliau nepasiduoti provokacijoms.
„Turime tokią situaciją, kokia yra. O mūsų pozicija yra vertinti ir analizuoti grėsmes. Tačiau kiek galime, turime išlikti ramūs ir nepasiduoti provokacijoms – nes to yra ir laukiama“, – apibendrino R. Karoblis.
Baltarusijai įteikta nota dėl valstybinės sienos pažeidimo
Pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Baranovskis, kuriam įteikta protesto nota dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos pažeidimo.
Baltarusijos sraigtasparnis Mi-24 rugpjūčio 23 dieną, 18.50 val., ties Medininkais kirto Lietuvos valstybės sieną. Tuo metu, kai valstybinę sieną kirto sraigtasparnis, nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Baltarusijos pasienyje esančių Medininkų buvo nusidriekusi žmonių grandinė. Į 32 kilometrų „Laisvės kelią“ sustoję žmonės pareiškė solidarumą ir paramą protestuojantiems baltarusiams, kurie po suklastotų prezidento rinkimų susidūrė su A. Lukašenkos režimo agresija ir brutalumu.
A. Lukašenka pasirodė su neužtaisytu automatu rankoje
Sekmadienį Minsko centre susirinko dešimtys tūkstančių prieš A. Lukašenkos režimą protestuojančių baltarusių. Tuo metu virš Minsko, kur vyko didžiulės demonstracijos, pastebėtas sraigtasparnis. Žiniasklaida paskelbė, kad juo skrido prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Viešojoje erdvėje taip pat paplito įrašas, kuriame matyti, kaip iš jo išlipa ginkluoti vyrai, o vienas jų – A. Lukašenka su automatu „Kalašnikov“ rankose.
A. Lukašenka kaltina Vilnių ir Varšuvą dėl neramumų kurstymo
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš Baltarusijos ir Rusijos valstybės. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitinka su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Tie, kurie visa tai koordinuoja, sėdi užsienyje, kaimyninėse šalyse. Būtent juos noriu perspėti: tai ne tik mūsų siena. Tai yra Sąjunginės valstybės (Baltarusijos su Rusija) siena ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) siena. Ir atsakas bus atitinkamas: Baltarusijos piktnaudžiautojams neatiduos“, – teigė A. Lukašenka.
Paskelbė aukščiausią kovinę parengtį
Tariamas Baltarusijos vadovas savaitgalį taip pat pareiškė, kad prie šalies sienų yra užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl, pasak jo, Baltarusijoje įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.
Jis nurodė imtis „pačių griežčiausių priemonių“ ir užkirsti kelią bandymams nuversti jo režimą.
„Akivaizdu, kad vidaus politinė situacija mūsų šalyje yra kurstoma planuojant spalvotąją revoliuciją“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
A. Lukašenkos teigimu, Baltarusijos kariuomenė turi „imtis pačių griežčiausių priemonių, kad apsaugotų mūsų šalies teritorinį vientisumą“.
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, kurių metu keli žmonės žuvo ir buvo sulaikyti tūkstančiai, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Rukloje surengta NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vadų pasikeitimo ceremonija. KAM nuotr.Ceremonija Rukloje. KAM nuotr.
Bendromis pastangomis būtina siekti padaryti NATO priešakinių pajėgų batalioną efektyviomis jungtinėmis pajėgomis, užtikrinant taiką ir stabilumą šioje Europos dalyje, sakė antradienį Rukloje surengtoje kovinės grupės vadų pasikeitimo ceremonijoje dalyvavęs krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Mes visi turime tęsti bendras pastangas, kad pasiektume dar vieną svarbų tikslą – padaryti NATO priešakinių pajėgų batalioną efektyviomis jungtinėmis pajėgomis, turinčiomis svarbią sąjungininkų paramą ore ir jūroje, kurios nedelsiant pasiruošusios veikti tiek pratybų, tiek ekstremalių situacijų metu. Tai reiškia, kad priekyje mūsų – išbandymus ir, tikėkimės, pozityvų atlygį atnešiantys laikai. Esu tikras, kad bendromis pastangomis mes pasieksime šiuos tikslus ir toliau užtikrinsime taiką ir stabilumą šioje Europos dalyje“, –sakė krašto apsaugos ministras.
Ceremonijos metu Vokietijos kariuomenės pulkininkas leitenantas Axelas Niemannas perdavė vadovavimą naujosios, 8-osios, NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacijos Lietuvoje vadui Vokietijos karininkui plk. ltn. Peerui Papenbroockui.
„Septintoji NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės rotacija Lietuvoje buvo visiškai kitokia dėl pasaulį užklupusios koronaviruso pandemijos. Mes susidūrėme su nematomu priešu, tačiau griežtomis priemonėmis ir karių disciplinos dėka sugebėjome įveikti šią grėsmę. Misiją sėkmingai atlikome ir tuo didžiuojuosi“, – sakė tarnybą baigiantis vadas plk. ltn. A. Niemannas. Už puikią tarnybą Lietuvoje krašto apsaugos ministras R. Karoblis jam įteikė krašto apsaugos sistemos lygmens medalį „Už pasižymėjimą“. Taip pat plk. ltn. A. Niemannui įteikta ir Lietuvos kariuomenės vado dovana.
„NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinė grupė demonstruoja Aljanso solidarumą, ryžtą ir sugebėjimą ginti NATO gyventojus ir teritoriją nuo bet kokios galimos agresijos. Mūsų tikslas – užtikrinti taiką ir užkirsti kelią konfliktams, o tai prisideda prie bendros NATO atgrasymo ir gynybos laikysenos. Mano, kaip NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės vado, misija Lietuvoje – užtikrinti patikimą atgrasymą, pagrįstą mūsų kariniais pajėgumais, pratybomis ir pasirengimu“, – sakė naujasis NATO kovinės grupės Lietuvoje vadas Lietuvoje. Jo vadovaujamas Vokietijos kariuomenės 104-asis tankų batalionas ateinančius šešis mėnesius vėl sudarys naujosios tarptautinio bataliono kovinės grupės rotacijos pagrindą. Plk. ltn. P. Papenbroockui ir didžiajai daliai jo karių Lietuva ir pati užduotis puikiai pažįstama – jie sudarė 5-osios rotacijos pagrindą 2018 metais.
Iškilmingoje vadų pasikeitimo ceremonijoje taip pat dalyvavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas gen. mjr. Gintautas Zenkevičius, Sausumos pajėgų vadas brg. gen. Raimundas Vaikšnoras, Tarptautinės Šiaurės rytų divizijos vadas Krzysztofas Motackis, kiti svečiai.
Šiuo metu NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupės pagrindą sudaro Vokietijos kariai, joje taip pat tarnauja liepą prie jos prisijungę Prancūzijos kariai, karius yra skyrę Nyderlandai, Norvegija, Čekijos Respublika, Belgija, Islandija ir Liuksemburgas. Kovinė grupė yra sudėtinė Lietuvos kariuomenės Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, kuriai vadovauja brigados vadas plk. Mindaugas Petkevičius, dalis.
NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinę grupę sudaro trys kovinės kuopos, kovinės paramos pajėgos, viena aprūpinimo ir logistikos kuopa, karo policija ir medikai. NATO kovinė grupėje – 700 transporto priemonių: tai – koviniai tankai, šarvuotosios pėstininkų kovos mašinos, ratuotieji šarvuočiai ir šarvuotieji transporteriai ir iš dalies šarvuotieji sunkvežimiai.
Prasidėjus 8-ajai rotacijai kuopos ir štabo skyriai rengs bendrus mokymus ir pratybas. Be šaudymo pratybų ir pratybų poligone, vyks ir vadavietės pratybos, per kurias bus tobulinamas vadovavimo procesas. Svarbiausia mokymų dalis bus šių metų rudenį vyksiančios sertifikavimo pratybos, per kurias NATO kovinė grupė turės įrodyti, kad yra pasirengusi ginti šalį ir Aljansą.
Lietuvos kariuomenėje penki nauji pulkininkai. KAM nuotr.
Prezidento dekretais pulkininkų laipsniai suteikti penkiems Lietuvos kariuomenės pulkininkams leitenantams – Gintarui Koryznai, Linui Kubiliui, Mindaugui Mažonui, Elegijui Paulavičiui ir Vytautui Sriubui.
Pulkininkų laipsnius ceremonijos Krašto apsaugos ministerijoje metu suteikė ministras Raimundas Karoblis ir kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys.
„Aukštesnis karinis laipsnis – tai ne tik jūsų nuoseklaus darbo, pasiaukojimo ir ištikimybės įvertinimas. Tai ir didesnė atsakomybė, kurią prisiimate”, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pulkininko ir generolo laipsniai suteikiami Prezidento dekretu, pasiūlymus dėl aukštesniųjų karininkų laipsnių teikia krašto apsaugos ministras.
Vyresniųjų karininkų skaičius Lietuvos kariuomenėje didinamas atsižvelgiant į teritorinės gynybos pajėgumų stiprinimą, taip pat siekiant toliau komplektuoti kovinius vienetus trūkstamu kariniu personalu, kurie su sąjungininkų kariais vykdys kolektyvinės gynybos operacijas.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja 39 pulkininkai ir jūrų kapitonai.
Baltijos šalių gynybos ministrai. KAM nuotr.
Gynybos planų tobulinimas, grįžimas į bendrų tarptautinių pratybų su sąjungininkais ritmą po COVID-19, transatlantinis ryšio stiprinimas yra svarbiausi klausimai, siekiant stiprinti regiono gynybą ir išlaikyti atgrasymą, pažymėjo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, pirmadienį Latvijoje susitikęs su Baltijos šalių gynybos ministrais, kur lankėsi karinėje bazėje šalia Alūksnės ir apžiūrėjo Latvijos karinės infrastruktūros plėtros projektus.
Susitikime su Latvijos ir Estijos gynybos ministrais Jüri Luiku ir Arčiu Pabriku aktualiausiais regioninio saugumo klausimais ministrai derino bendras pozicijas prieš artėjančius Europos Sąjungos ir NATO gynybos ministrų susitikimus, sakoma pranešime.
„Artėjant NATO gynybos ministrų susitikimui turime užtikrinti tęstinį Aljanso dėmesį Baltijos šalių regionui, pradėtų saugumo iniciatyvų tęsimą“, – akcentavo R. Karoblis.
Baltijos šalių gynybos ministrai taip pat per vaizdo konferenciją susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Pokalbio metu ministrai padėkojo už paramą ir palaikymą dėl NATO karinio buvimo Baltijos šalyse.
„Koronaviruso krizė dar kartą parodė sąjungininkų vienybę bei gebėjimą suvaldyti situaciją, tačiau virusui slopstant svarbu toliau užtikrinti nuoseklų karinės parengties palaikymą ir tobulinimą”, – sakė R. Karoblis.
Baltijos šalių ministrai dar kartą patvirtino, kad tikslas yra išlaikyti 2 proc. nuo BVP gynybos išlaidoms ir tęsti gynybinių pajėgumų plėtros projektus. Tuo metu NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas pabrėžė, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad investicijos į gynybą yra taip pat ir investicijos į ekonomikos atgaivinimą, taigi būtina užtikrinti grėsmes atitinkantį gynybos finansavimą.
Ministrai, aptardami ES darbotvarkės klausimus, įskaitant ES daugiametę finansinę programą, pabrėžė, kad bendras trijų Baltijos šalių interesas derybose išlieka finansavimo kariniam mobilumui užtikrinimas.
Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimas. Šaulių sąjungos nuotr.
Šeštadienį vykusiame neeiliniame Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) suvažiavime naujuoju organizacijos vadu išrinktas pulkininkas Albertas Dapkus. Jis pakeis nuo 2017 metų organizacijai vadovavusi pulkininką leitenantą Gintarą Koryzną.
Suvažiavimo dalyvius sveikino ir siūlomo vado kandidatūrą pristatė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pulkininkas A. Dapkus šiuo metu tarnauja Baltijos gynybos koledže Tartu (Estija), kur vadovauja aukštesniųjų vadų kursams.
Sąjungos vadu gali būti skiriamas aukštąjį išsilavinimą ir ne žemesnį kaip pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintis profesinės karo tarnybos, tarnybą rezerve atliekantis ar atsargos karys LŠS narys. Vadas skiriamas trejiems metams. Tas pats asmuo LŠS vadu gali būti skiriamas ne daugiau kaip du kartus iš eilės.
A. Dapkus karjerą Lietuvos kariuomenėje pradėjo 1991 m. Savanoriškojoje krašto apsaugos tarnyboje. 2006-2014 metais tarnavo įvairiose pozicijose Lietuvos kariuomenės Mokymų ir doktrinų valdyboje, vadovavo Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo operacinio planavimo valdybai. Nuo 2016 metų A. Dapkus vadovauja Baltijos gynybos koledžo aukštesniųjų vadų kursams. Pulkininkas turi ir tarptautinių operacijų patirties – 2013-2014 metais tarnavo Afganistane.
A. Dapkus yra baigęs Vilniaus Gedimino technikos universitetą ir įgijęs inžinerinį išsilavinimą, tarnaudamas Lietuvos kariuomenėje karinius įgūdžius ir žinias lavino įvairiuose kariniuose kursuose JAV, Estijoje. Karininko tarnyba įvertinta įvairiais krašto apsaugos sistemos, užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų medaliais ir apdovanojimais.
Lietuvos šaulių sąjungai vadovaus pulkininkas A. Dapkus. Šaulių sąjungos nuotr.
Lietuvos šaulių sąjunga yra valstybės remiama ir jai padedanti savanoriška sukarinta pilietinės savigynos asociacija. Sąjungos tikslas – stiprinti Lietuvos nacionalinį saugumą, telkti jos piliečius ir prisidėti prie valstybės gynybinės galios didinimo, viešojo saugumo užtikrinimo, visuomenės pilietinio, patriotinio ir tautinio ugdymo.
LŠS įkurta 1919 m., jai priklauso 12 tūkst. šaulių ir jaunųjų šaulių. Sąjungos struktūrą sudaro 10 rinktinių, kurios įsikūrusios visuose Lietuvos administraciniuose centruose.
Šaulių sąjungos vadą skiria krašto apsaugos ministras, gavęs Seimo komiteto ir Lietuvos šaulių sąjungos suvažiavimo pritarimą.
Bendradarbiavimo susitarimą pasirašo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis sako, kad kibernetinės atakos šalyje tampa vis tendencingesnės, kompleksiškesnės bei sudėtingesnės. Pasak ministro, visos žiniasklaidos priemonės jau yra patyrusios kibernetinių atakų ir labai tikėtina, kad per ateinančius prezidento rinkimus žiniasklaida bus pirmasis taikinys. Su patogumu ateina ir kibernetinės atakos rizikos, pažymėjo ministras.
Antradienį, siekiant stiprinti visuomenės informavimo priemonių atsparumą kibernetinėms grėsmėms, Krašto apsaugos ministerija (KAM), Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA), vienijanti internetinės visuomenės informavimo priemones Delfi.lt; 15min.lt; Lrytas.lt; Alfa.lt, Lrt.lt, naujienų agentūra Baltic News Service (BNS), verslo naujienų portalas „Verslo Žinios“, TV3.lt, Lietuvos naujienų agentūra ELTA pasirašė bendradarbiavimo susitarimą užtikrinant interneto žiniasklaidos kibernetinį saugumą.
Pasak R. Karoblio, šis memorandumas padės žiniasklaidai bei KAM ir NKSC bendradarbiauti, keistis informacija, mokytis ir taip sumažins kibernetinių atakų grėsmę šalyje. Pasak ministro, kiekviena kibernetinė ataka žiniasklaidoje yra ypač pavojinga. Žiniasklaidoje pasirodžiusi melaginga informacija gali sukelti chaosą bei nestabilumą šalyje.
„Gyvename skaitmeninės visuomenės amžiuje, kuris suteikia mums didžiulių galimybių ir padaro jį naudingesnį. Bet su patogumu ateina ir kibernetinės atakos rizikos. Atakos su pridėtais virusais žiniasklaidoje gali sukelti didelį chaosą visuomenėje ir visoje valstybėje. Prieš žiniasklaidą atakos tampa vis dažnesnės ir kompleksiškesnės, sudėtingesnės. Visos žiniasklaidos priemonės yra patyrusios tokių atakų. Džiugu, kad pasirašėme memorandumą, pirmiausia tai, kad įtvirtinamos žiniasklaidos vaidmuo skaitmeninėje visuomenėje kibernetinio saugumo atžvilgiu“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Ministras taip pat pažymėjo, kad memorandumas padės ruoštis ir ateinantiems prezidento rinkimams, nes anot R. Karoblio, žiniasklaida neišvengs kibernetinių atakų.
„Neabejojame, kad bus informacinės atakos prieš valstybės subjektus bei žiniasklaidos priemones. Turime tam ruošis ir tikrai dėsime visas pastangas. Kibernetinių atakų rizika žiniasklaidai išauga prieš visus svarbiausius šalies renginius. Tuomet žiniasklaida yra pirminis taikinys. Atakų tendencijos yra, ir jos tampa sudėtingesnės ir kompleksiškesnės“, – sakė ministras.
Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė sako, kad nuo šiol bendradarbiavimas žiniasklaida ir KAM padės apsisaugoti nuo kibernetinių atakų bei pažymėjo, kad ateinančios mokymosi pratybos skatins informacijos plėtrą apie kibernetinę saugą visoje šalyje.
„Šiandien labai džiaugiamės, kad ministras ir viceministras suprato, jog reikia skirti ypatingą dėmesį žiniasklaidai, saugant jos infrastruktūrą, keičiantis informacija bei pasitelkiant valstybės resursus. Džiaugiamės informacijos keitimuisi realiu laiku bei patirties su užsieniu informacijos keitimuisi“, – sakė A. Žilinskienė.
Susitarimo pagrindinis tikslas – kibernetinių grėsmių visuomenės informavimo priemonėms mažinimas. Tokiu būdu stiprinamas šalies atsparumas hibridinėms grėsmėms, veiksmingai užtikrinamas efektyvus visuomenės ir užsienio sąjungininkų informavimas krizės ar karo atveju.
Bendradarbiavimo sutartyje pažymėta, kad žiniasklaida bei KAM, NKSC įsipareigoja tarpusavyje reguliariai keistis turima informacija ir/ar kitais duomenimis apie kibernetinio saugumo situaciją ir grėsmes. Taip pat bendradarbiauti, organizuojant seminarus, konferencijas ar kitokias kibernetinio saugumo švietimo iniciatyvas.
Pasak KAM, Lietuvos kibernetinio saugumo būklė nuo 2017 m. gerėjo, tačiau grėsmių išlieka labai daug, todėl būtinas visų institucijų įsitraukimas, informacijos sklaida bei pilietiškos visuomenės pozicija.
Šiemet Seimas taip pat patvirtino Nacionalinę kibernetinio saugumo strategiją, kurioje pažymima, kad reikia didinti gynybą bei piliečių žinias apie kibernetinį saugumą, nurodoma, kam reikia pranešti apie kibernetines grėsmes, apibūdinti jų kilmę. Strategijoje pažymima privataus sektoriaus įtraukimas, bendradarbiavimas su žiniasklaida, teikiamos rekomendacijos.
Lietuvos kariuomenės diena. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) narys Laurynas Kasčiūnas kreipėsi į krašto apsaugos ministrą Raimundą Karoblį ir kariuomenės vadą gen. ltn. Joną Vytautą Žuką prašydamas įvertinti galimybę lapkričio 23 d., minint Lietuvos kariuomenės dieną ir Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-ąsias metines, arba 2019 m. vasario 16 d., minint pirmojo Lietuvos kariuomenės parado Kaune šimtmetį, surengti Lietuvos kariuomenės paradą, kuriame dalyvautų ir karinės technikos priemonės, Lietuvos kariuomenės kariai su istorine apranga ir ginkluote, taip pat Lietuvoje dislokuoto NATO priešakinių pajėgų bataliono kariai.
Vilniaus gatvėmis žygiuoja Lietuvos kariuomenė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Toks paradas turėtų atspindėti šalies ginkluotųjų pajėgų istoriją, skatinti pasididžiavimą savo kariuomene bei patriotizmą. Tai ypač svarbu pasikeitusios geopolitinės ir saugumo situacijos kontekste. Nes būtent Lietuvos narystė NATO, gynybinių pajėgumų stiprinimas yra tapę priešiškos propagandos, kuria siekiama sukelti visuomenės nepasitikėjimą tuo, abejones ir palaužti jos valią gintis, taikiniais. Tuo metu kariuomenės paradas, jo kuriamas pasididžiavimo savo valstybe ir jos kariuomene jausmas kaip tik stiprintų žmonių valią gintis, ypač tarp jaunimo“, – teigia L. Kasčiūnas.
Lietuvos kariuomenės dieną – iškilmingas karių paradas Vilniaus Katedros aikštėje
Panašūs kariniai paradai iškilmingų švenčių metu rengiami ir kitose Europos šalyse. Rugpjūčio 15 d. Lenkijoje, minint Kariuomenės dieną ir Lenkijos kariuomenės atkūrimo 100-ąsias metines, vyko didžiulis karinis paradas, per kurį buvo surengtas aviacijos šou, kariai žygiavo vilkėdami Napoleono laikų uniformas. Parade dalyvavo apie 1500 karių, 150 karinės technikos priemonių, 50 karo lėktuvų ir sraigtasparnių, taip pat Lenkijoje dislokuoti JAV kariai. Didžiausias ir seniausias karinis paradas Europoje kasmet rengiamas Prancūzijoje minint Bastilijos paėmimo dieną. Tai yra istorinė tradicija, pradėta 1880 m.
25 metus trunkantis Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimo yra puikus ilgai besitęsiančios partnerystės su JAV pavyzdys, sekmadienį sostinės Lukiškių aikštėje surengtame iškilmingame JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimo 25-mečio minėjime sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. KAM nuotr.
25-eri metai Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimo yra puikus ilgai besitęsiančios partnerystės su JAV pavyzdys, sekmadienį sostinės Lukiškių aikštėje surengtame iškilmingame JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir Lietuvos kariuomenės bendradarbiavimo 25-mečio minėjime sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Esame dėkingi tiek už dalinimąsi patirtimi ir ekspertize, tiek už indėlį į mūsų karinių pajėgų infrastruktūros vystymą“, – sakė ministras.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pažymėjo, kad iki šių dienų Lietuvos kariuomenės ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos partnerystė skaičiuoja daugiau nei 500 įvairių karinio bendradarbiavimo renginių.
„Mūsų draugystė yra jau ne kartą patikrinta ir užgrūdinta įvairiose karinėse pratybose Baltijos regione ir JAV, taip pat ir tarptautinėje operacijoje Afganistane“, – sakė J. V. Žukas.
Sekmadienio popietę vykusi šventė pradėta Lietuvos Respublikos ir JAV himnais, kuriuos atliko dainininkė Jovita Suzanovičienė. Iškilmingos rikiuotės metu Lietuvos ir JAV kariams buvo įteikti abiejų šalių kariuomenių ženkleliai „Parašiutininko sparnai“, kurie pažymi parašiutinio parengimo žinias ir gebėjimus atlikti oro desanto šuolį.
Pasak JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kario Juozo Naujokaičio, gimusio ir augusio JAV, kurio tėtis Gediminas emigravo į JAV prieš II pasaulinį karą, prie amerikietiškos uniformos dėvėti lietuviškus „Parašiutininko sparnus“ yra tikra garbė.
Po oficialios ceremonijos susirinkusiems miestiečiams ir sostinės svečiams grojo JAV ir Lietuvos kariuomenių orkestrai, šventinį pasirodymą surengė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas, KAM ministras Raimundas Karoblis irPensilvanijos nacionalinės gvardijos vadas brigados generolas Anthony Carrelli. KAM nuotr.
Gyventojai galėjo apžiūrėti Lietuvoje dislokuotų ir pratyboms atvykusių NATO sąjungininkų bei Lietuvos kariuomenės ginkluotę ir karinę techniką, pabendrauti su sąjungininkų ir Lietuvos kariais.
Iškilmingame renginyje Lukiškių aikštėje dalyvavo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys, JAV Sausumos pajėgų Europoje vado pavaduotojas generolas majoras Johnas Gronskis, Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadas brigados generolas Anthony Carrelli, Seimo nariai, JAV ambasados atstovai.
Į Lietuvą birželio 4 d. atvykę JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos kariai Generolo Silvestro Žukausko poligone dalyvauja tarptautinėse pratybose „Kardo kirtis 2018“. Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų būrys iki birželio 16 d. dalyvauja JAV Pensilvanijos „Fort Indiantown Gap“ mokymo centre ir poligone, kur treniruojasi veikti mūšio mieste sąlygomis.
Lietuvos kariuomenės ir JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos bendradarbiavimas pagal „Valstijos partnerystės programą“ vyksta jau 25 metus.
Kibernetiniams piktavaliams pirmadienio vakarą įsilaužus į krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio „Facebook“ anketą ir ją panaikinus, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Kol kas nėra žinoma, ar kokia nors konkreti informacija buvo pasisavinta, o toks įsilaužimas yra tik viena iš nuolatos vykstančių ir vis dažnėjančių kibernetinių atakų, antradienį žurnalistams sakė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
„Neturime abejonių, kad tai – tyčinė ir piktybinė veikla“, – anksčiau teigė ministro patarėja ryšiams su visuomene Vita Ramanauskaitė.
Jos žodžius antradienį surengtoje spaudos konferencijoje patvirtinęs viceministras E. Kerza pridūrė, kad, nors ministras jau kreipėsi į „Facebook“ administraciją ir vakare kreipsis į policiją, o ataka veikiausiai yra tyčinė ir piktybinė, jos sukėlėjų šiuo metu nustatyti beveik neįmanoma.
„Dabartinė situacija kibernetinėje erdvėje yra įtempta – valstybinės institucijos yra sistemingai ir kryptingai puolamos ypač dažnai, o bendrai per pastarąjį pusmetį kibernetinių atakų bandymų matome net keliskart daugiau nei anksčiau. Kibernetiniam saugumui šiuo metu yra skiriamas ypatingas dėmesys ir finansavimas, todėl rimtos konkrečios žalos kol kas pavyko išvengti“, – sakė E. Kerza, žurnalistams pasidomėjus, ar šis įsilaužimas į ministro anketą gali būti susijęs su artėjančiomis karinėmis pratybomis „Zapad 2017“. Krašto apsaugos ministras patikino, kad tokius įsilaužimus ypač sunku nustatyti, o konkrečių požymių ar sąsajų nėra.
„Reikia suprasti, kibernetinių atakų yra nesuskaičiuojamai daug, elektroninuose paštuose sparčiai daugėja vadinamojo „spamo“, kai gaunami neaiškios kilmės laiškai. Ypatingai sunku nustatyti atakos sukėlėjo tapatybę ar bent vietą, tačiau kažkokių sąsajų su karinėmis pratybomis nematome“, – teigė E. Kerza.
Viceministro teigimu, savo „Facebook“ paskyrą R. Karoblis naudodavo tiek darbo, tiek asmeninio gyvenimo reikalams, tačiau kompromituojamos ar valstybinės svarbos informacijos programišiai paskyroje neaptiks.
„Europos saugumas išliks Jungtinių Amerikos Valstijų politikos prioritetu, tad Baltijos šalys gali būti tikros dėl kolektyvinės gynybos ir paramos“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, po šią savaitę įvykusio vizito į JAV, kur ministras susitiko su įtakingais JAV senatoriais.
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis vizito Amerikoje metu
Pasak jo, vieningą nuomonę dėl būtinybės stiprinti Europos saugumą rodo Senato ketinimas iki 5 mlrd. JAV dol. didinti finansavimą Europos patikinimo iniciatyvai (angl. European Reassurance Initiative), kuria finansuojama JAV operacija „Atlanto ryžtas” (angl. Atlantic Resolve). Pagal ją JAV siunčia papildomas pajėgas ir dislokuoja reikiamus pajėgumus Europoje.
Vašingtone R. Karoblis susitiko su respublikonu Marco Rubio, Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jacku Reedu bei senatore Cynthia Jeanne Shaheen, kurie vieningai patikino, kad Europos saugumas išliks JAV politikos prioritetu. Ministras pabrėžė, jog JAV suvokia didėjančią Rusijos grėsmę ir yra pasirengusi būtinybę stiprinti gynybą Europoje: „Tiek demokratai, tiek respublikonai sutaria, kad Rusijos grėsmė yra visai šalia, ir turime dirbti išvien, kad užtikrintume reikiamas atgrasymo priemones bei stiprintume rytinę NATO sieną“.
KAM vadovo Raimundo Karoblio vizitas į JAV buvo sėkmingas
Tuo tarpu senatorius M. Rubio sakė, jog finansinė parama Europos saugumo užtikrinimui didės: „Finansinių resursų didinimas Europos saugumui yra aiškus JAV įsipareigojimas sąjungininkams tiek dėl V straipsnio, tiek dėl pagalbos didinant NATO sąjungininkių atsparumą Rusijos grėsmėms”.
Susitikimuose su senatoriais taip pat dalyvavo Estijos gynybos ministras Margusas Tsahkna (Margus Tsahkna) ir Latvijos gynybos ministras Raimondas Bergmanis (Raimonds Bergmanis). Visi trys ministrai susitikimų metu akcentavo, jog Baltijos šalys stiprina savo pajėgumus. Kitais metais visos trys šalys pasieks 2 proc. nuo BVP gynybos finansavimui, šalys turi ir stiprią visuomenių paramą, tačiau kai kurių kritinių pajėgumų, tokių kaip oro gynyba, vystymui reikalinga ir JAV parama.
Vizito metu JAV R.Karoblis taip pat susitiko su JAV Kongreso nariais, kurie priklauso „Baltijos grupei“ (angl. Baltic Caucus). JAV kongresmenai išreiškė tvirtą paramą Baltijos šalių saugumui ir patikino remiantys tiek finansavimo didinimą, tiek JAV pajėgų buvimą Europoje. „Matyti Baltijos šalis laisvas – didžiulis malonumas. Rusija naudoja savo propagandą norėdama sugriauti mūsų vienybę. Norime dirbti kartu su jumis kovojant šiame dezinformacijos kare ir užtikrinant, kad šioje kovoje laimime mes“, – sakė Atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto pirmininkas Edas Royce.
Viešėdamas JAV ministras atidarė JAV analitikos centro „Atlanto taryba“ (angl. Atlantic Council) kartu su Krašto apsaugos ministerija surengtą konferenciją „Gynybos ir atgrasymo ateitis Europoje“. Šioje konferencijoje kartu su Estijos gynybos ministru M. Tsahkna bei Latvijos gynybos ministru R. Bergmaniu, ministras pristatė Baltijos šalių indėlį į saugumo didinimą Europoje ir už jos ribų, diskutavo apie saugumą mūsų regione bei JAV, NATO ir mūsų pačių vaidmenį didinant saugumą regione ir kitur pasaulyje.
Sakydamas kalbą konferencijoje Europos bendrosios saugumo ir gynybos politikos kontekste „Transatlantinis bendradarbiavimas vardan globalaus saugumo”, ministras pabrėžė būtinybę vienodai vertinti grėsmes, vykdyti gynybos finansavimo įsipareigojimus, „minkštųjų“ galios priemonių poveikį bei poreikį Europai ir JAV bendradarbiauti glaudžiai. „Visų svarbiausia – transatlantinių ryšių stiprinimas, nes tiek Europai reikalinga JAV su savo realistišku požiūriu į gynybą, tiek JAV – stipri, vieninga ir saugi Europa, kartu kovojanti su bendromis grėsmėmis“, – sakė ministras savo kalboje konferencijos metu.
Viešėdamas JAV ministras susitiko su Pensilvanijos gubernatoriumi Tom Wolf ir Pensilvanijos nacionalinės gvardijos vadu brg. gen. Anthony J. Carrelli.
KAM nuotraukos
1.Su Senato gynybos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Jacku Reedu
2.Vašingtone R. Karoblis susitiko su respublikonu Marco Rubio
3.Vizito metu JAV R.Karoblis taip pat susitiko su JAV Kongreso nariais, kurie priklauso „Baltijos grupei“ (angl. Baltic Caucus).
4-5. Viešėdamas JAV ministras atidarė JAV analitikos centro „Atlanto taryba“ (angl. Atlantic Council) kartu su Krašto apsaugos ministerija surengtą konferenciją „Gynybos ir atgrasymo ateitis Europoje“.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
Baltijos šalių gynybos ministrai šiandien susitiko Daugpilyje, kur aptarė saugumo ir gynybos klausimus bei sutarė dėl konkrečių priemonių, stiprinant kolektyvinę gynybą.
„Vertiname NATO indėlį į regiono saugumo didinimą ir esame tikri šia partneryste, tačiau turime visomis priemonėmis – tiek gynybos ir saugumo, tiek politinėmis ir finansinėmis – didinti ir mūsų pačių indėlį į kolektyvinę gynybą. Esu tikras, kad Baltijos šalys kartu gali reikšmingai prisidėti prie kolektyvinės gynybos“, – sakė Daugpilyje krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pasak ministro, kylant naujiems saugumo iššūkiams, Baltijos šalims kaip niekada svarbi bendra pozicija kolektyvinės gynybos klausimais. „Tik kalbėdami vienu balsu galime būti stipresni ir galime užsitikrinti didesnę sąjungininkų paramą“, – sakė krašto apsaugos ministras.
Susitikime R. Karoblis su Latvijos gynybos ministru Raimondu Bergmaniu (Raimonds Bergmanis) ir Estijos gynybos ministru Margusu Tsahkna (Margus Tsahkna) pasveikino, kad pirmą kartą istorijoje Aljanso rytinės sienos yra ne tik žemėlapyje, bet ir nužymėtos kariniais sąjungininkų pajėgumais. Ministrai sutarė, kad Baltijos šalims siekiant toliau stiprinti savo ir viso Aljanso kolektyvinę gynybą dės visas pastangas patiems stiprinant trūkstamus pajėgumus, pirmiausia oro gynybą. Tuo tikslu skirti 2 proc. nuo BVP yra būtina, bet tai tėra patikimos gynybos finansavimo minimumas.
Ministrai patvirtino, kad Baltijos valstybės yra tvirtai įsipareigojusios prisidėti prie efektyvaus karinio atsako prieš visas grėsmes ir pažymėjo savo pasiryžimą stiprinti indėlį kovoje su terorizmu.
Susitikimo metu pasirašytame komunikate šalys padėkojo JAV administracijos siekiui didinti Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvą ir už tvirtą NATO priešakinių pajėgų batalionų kovinėse grupėms vadovaujančių ir jose dalyvaujančių šalių įsipareigojimą Baltijos valstybių saugumui.
Informacijos ir nuotraukos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Didindama gynybos finansavimą, Lietuva demonstruoja įsipareigojimų vykdymą ir rodo puikų pavyzdį kitoms NATO narėms, susitikime su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu gegužės 31 d. sakė ministerijoje viešėję JAV Senato rūmų asignavimų ir gynybos komitetų atstovai.
Tuo tarpu R. Karoblis pažymėjo, jog Lietuvos Vyriausybė ir toliau didins gynybos biudžetą – jau kitais metais Lietuva gynybos reikmėms teks 2,06 proc. nuo BVP, o didinamas gynybos biudžetas bus skiriamas moderniai ginkluotei, kariuomenės pajėgumų stiprinimui, karinės infrastruktūros ir poligonų atnaujinimui bei plėtrai.
Į Lietuvą aukšti JAV pareigūnai atvyko, siekdami įvertinti JAV ir NATO sąjungininkų bendradarbiavimą, taip pat susipažinti su saugumo situacija regione išaugus Rusijos agresijai bei aptarti Varšuvos viršūnių susitikime sutartų atgrasymo priemonių efektyvumo.
„Rusija augina savo pasirengimą ir karinius pajėgumus, todėl džiaugiamės, kad mažiau nei per pusmetį Lietuvoje turime pilnai sukomplektuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną, – sakė susitikime ministras R. Karoblis. – Visgi saugumo situacija regione negerėja, ir turime galvoti papildomas gynybos priemones, įskaitant oro gynybos stiprinimą“.
Ministras padėkojo JAV atstovams už nuolatinę paramą Lietuvos gynybai: „Puikiai suprantame būtinybę savo saugumu pirmiausiai pasirūpinti patiems, tačiau vien nacionalinių pastangų neužtenka, kad būtume pajėgūs užtikrinti patikimas atgrasymo priemones. Aktyvus JAV ir NATO įsitraukimas į atgrasymo stiprinimą, taip pat fizinis JAV karių buvimas Baltijos regione keičia žaidimo taisykles“.
Pasak R. Karoblio, atsižvelgdama į pasikeitusią saugumo situaciją regione, NATO turėtų perskirstyti karines pajėgas į Rytus, kur kyla didžiausios grėsmės Aljansui, greičiau priimti sprendimus ir suteikti daugiau galių karinei vadovybei krizės atveju.
Delegacijos nariai ypatingai domėjosi Rusijos propagandos veiksmais, kuriais siekiama diskredituoti Lietuvos narystę NATO, jos karių dislokavimą Lietuvoje, bei skleidžiama dezinformacija. „Visuomenės apklausos rodo, jog absoliuti dauguma mūsų piliečių remia Lietuvos narystę NATO bei sąjungininkų karių buvimą Lietuvoje, todėl, manau, Rusijos propagandos veiksmai turi ir priešingą, nei tikimasi, poveikį – visuomenės atsparumas melagingoms žinioms tik auga“, – sakė R. Karoblis.
Kongreso nariai vizito Lietuvoje metu taip pat susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu, kitų institucijų atstovais.
Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotraukos
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
„NATO išlieka svarbiu Lietuvos saugumo garantu“, – sako krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, kartu pabrėždamas, kad Lietuvos narystė svarbi ir pačiam Aljansui.
Per 13 metų Lietuva tapo pilnaverte ir patikima stipriausio pasaulyje gynybinio Aljanso nare ir prisideda prie visų trijų pagrindinių NATO užduočių įgyvendinimo: kolektyvinės gynybos, krizių valdymo ir saugumo bendradarbiavimo.
Pasak ministro R. Karoblio, pasaulis per tuos 13 metų labai pasikeitė, kaip ir saugumo situacija, todėl Lietuvai šiandien narystė NATO dar svarbesnė. Aljansas neturi jokių alternatyvų ir kiekvienos narės įsipareigojimų laikymasis yra tolygus jų saugumo garantui. Kiekviena iš NATO narių susiduria su savo saugumo iššūkiais, ir kiekvienai jų, nepaisant to, kokia didelė ir galinga būtų valstybė, reikia sąjungininkų.
„Kita vertus, jokie aljansai neapgins to, kuris nesisaugo pats. Džiaugiuosi, kad šis supratimas Lietuvoje jau vieningas, todėl Lietuvos narystės NATO dienos proga linkiu ir toliau stiprinti krašto apsaugą“, – sako R. Karoblis. Reaguodama į saugumo aplinkos pokyčius, Lietuva didelį dėmesį skiria ir nacionalinių gynybos pajėgumų stiprinimui – didinamas finansavimas gynybai, modernizuojama ir vystoma Lietuvos kariuomenė, plėtojama infrastruktūra ir kt.
NATO sąjungininkų karinių pajėgų dislokavimas Lietuvoje ir kitose regiono valstybėse užtikrina efektyvų atgrasymą ir demonstruoja Aljanso solidarumą. Tuo pat metu Lietuvos kariai, dalyvaudami tarptautinėse operacijose ir misijose įvairiose pasaulio vietose, prisideda prie regioninio bei tarptautinio saugumo plėtros ir rodo Lietuvos solidarumą su kitoms sąjungininkėmis.
Pasak ministro R. Karoblio, Lietuvos visuomenės parama šalies narystei stipriausiame gynybos Aljanse buvo ir yra ypač svarbi. Ministerijos užsakymu 2016 m. gruodį atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų labai palankiai vertina šalies narystę NATO ir stipriai remia sąjungininkų pajėgų dislokavimą šalyje.
Tyrimo duomenimis, palankiai arba labai palankiai Lietuvos narystę NATO vertina 84 proc. Lietuvos gyventojų. Lyginant su 2015 m., šis rodiklis išaugo 3 proc. Nepalankiai šalies narystę Aljanse vertina tik 9 proc. respondentų (palyginimui, 2015 m. – 10 proc.), o apie 7 proc. – neturėjo nuomonės (2015 m. – 9 proc.), tačiau jų dalis kasmet nuosekliai mažėja. Beveik tokia pati šalies gyventojų dalis – 81 proc. – pritaria arba visiškai pritaria nuolatiniam NATO sąjungininkų buvimui Lietuvos teritorijoje.
Lietuva NATO nare tapo 2004 m. kovo 29 d., Vašingtone (JAV) deponavus Šiaurės Atlanto sutarties ratifikavimo raštus. Narystė NATO yra Lietuvos saugumo politikos pagrindas. Būdama NATO nare Lietuva yra kolektyvinio saugumo sistemos, kurioje pabrėžiamas sąjungininkų solidarumas, kolektyvinės gynybos garantijos, įsipareigojimas vieni kitiems, dalis.
Informacijos šaltinis – Lietuvos krašto apsaugos ministerija.
Kovo 28 d. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su aukšto lygmens saugumo ir gynybos srities ekspertais iš Jungtinių Amerikos Valstijų. Susitikimo metu ministras akcentavo Baltijos regioną supančių grėsmių kompleksiškumą, pristatė Lietuvos Vyriausybės prioritetus stiprinat krašto apsaugą.
Ministras R. Karoblis pažymėjo, jog JAV parama stiprinant atgrasymą ir teikiant saugumo užtikrinimo priemones Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims, yra vienas pamatinių saugumo garantų regione.
Susitikimo su JAV ekspertais metu krašto apsaugos ministras atkreipė dėmesį ir į tai, kad pasikeitus saugumo aplinkai, turi keistis ir NATO. „NATO turi adaptuotis prie pasikeitusios saugumo aplinkos. Būtina ne tik atgrasyti, bet ir būti pasiruošus greitai reaguoti į bet kokią galimą grėsmę. Atgrasymas ir pasirengimas apima viską – ir pajėgų buvimą mūsų šalyje bei regione, ir pasirengimą greitai atsiųsti papildomas sustiprinimo pajėgas, ir gebėjimą greitai priimti sprendimus Aljanso viduje“, – sakė R. Karoblis.
Ministras su JAV saugumo ekspertais taip pat diskutavo apie kibernetinį saugumą, priešišką propagandą informacinėje erdvėje, Lietuvos institucijų įsitraukimą stiprinant saugumo situaciją Lietuvoje.
JAV saugumo ir gynybos ekspertai iš JAV analitikos centrų „Atlantic Council“ ir „Heritage Foundation“ bei Kongreso tyrimų centro lankosi Lietuvoje pagal Krašto apsaugos ministerijos kartu su Jungtinių Amerikos Valstijų analitikos centru „Atlantic Council“ vykdomą projektą „Saugumo stiprinimas ir kova prieš konvencines ir hibridines grėsmes Šiaurės Rytų Europoje“.
Šis JAV ekspertų vizitas yra viena iš bendrame projekte numatytų veiklų, kurio metu JAV ekspertai susipažindinami su saugumo situacija Lietuvoje ir regione, Lietuvos nacionalinių gynybos pajėgumų vystymu ir atsparumo hibridinėms grėsmėms didinimo priemonėmis, NATO ir JAV saugumo užtikrinimo priemonėmis Lietuvoje ir regione.
Vykdant projektą numatomos ir „Atlantic Council“ ekspertų publikacijos projekto tematika, konferencija Vašingtone bei baigiamasis projekto metu parengtų įžvalgų ir rekomendacijų pristatymo renginys Vilniuje. Bendradarbiaudama su įtakingu JAV analitikos centru Krašto apsaugos ministerija šiuo projektu siekia aktualizuoti ir įtvirtinti Lietuvos saugumo ir gynybos klausimus JAV politinėje darbotvarkėje, gauti rekomendacijas dėl papildomų JAV ir NATO saugumo ir atgrasymo priemonių užtikrinimo Lietuvoje, trūkstamų pajėgumų vystymo.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
„Lietuva remia Europos Sąjungos saugumo didinimo iniciatyvas, tačiau siekiant užtikrinti jų įgyvendinimą, ES turi stiprinti bendradarbiavimą su NATO bei ieškoti veiksmų sinergijos su aljansu“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis Briuselyje kovo 6 d. vykusiame bendrame Europos Sąjungos (ES) gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikime.
R.Karoblis paragino stiprinti ES bendradarbiavimą su Rytų partnerystės šalimis – Ukraina, Gruzija ir Moldova, ypatingai tokiose srityse, kaip pajėgumų vystymas bei atsparumas hibridinėms grėsmėms.
Briuselyje taip pat aptartos ES vykdomos karinės ir civilinės operacijos ir misijos Afrikoje, Viduržemio jūroje ir Indijos vandenyne, taip pat svarstytos naujos ES gynybos iniciatyvos.
Lietuva šiuo metu prisideda siųsdama savo karius į tris ES karines operacijas ir misijas: ES kovos su piratavimu operaciją „Atalanta“, ES operaciją EUNAVFOR MED „Sophia“, ES karinio mokymo misiją Malyje (EUTM Mali).
R.Karoblis susitikimo metu sakė, jog 2017 m. Lietuva ir toliau dalyvaus bei didins savo įnašą į ES karines operacijas ir misijas.
„Europos Sąjungos vaidmuo yra ypatingai svarbus ieškant sprendimų Pietuose, kur kylantys saugumo iššūkiai yra susiję su terorizmu bei migracija“, – sakė R. Karoblis.
Efektyvesniam ES karinių mokymų ir misijų koordinavimui ir įgyvendinimui ES užsienio reikalų bei gynybos ministrai taip pat sutarė steigti karinio planavimo ir koordinavimo centrą.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
„Nuo senų laikų mūsų tautos likimas susijęs su jūra. Prie Baltijos jūros gyvenusios Aisčių gentys mokėjo statyti laivus, naudoti juos prekybai ir karybai. Klaipėdos krašto prijungimas buvo labai reikšmingas mūsų atsikuriančiai valstybei, jos ekonomikai“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, sausio 15 d. minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 94-ąsias metines ir pagerbiant žuvusiuosius Klaipėdos skulptūrų parke.
Kartu vyko ir naujai įkurtos Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės 309 lengvosios pėstininkų kuopos inauguracija – kuopos vadui iškilmingai įteikta kuopos vėliavėlė – tai kuopos atpažinimo ženklas.
Šiemet tai pirmoji naujai įkuriama Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopa. Ji bus dislokuota Klaipėdos mieste. Tai jau ketvirtoji iš naujų septynių Savanorių pajėgų kuopų, kurias planuojama įsteigti 2016-2017 metais, stiprinant šalies gynybinius pajėgumus.
Ministras R. Karoblis pabrėžė, kad „lietuviai niekada neprarado vilties atkurti savo valstybingumą, to siekė visų sukilimų prieš pavergėjus savanoriai – 1831 ir 1863 m., taip pat savanoriai sunkiose kovose su bolševikais, bermontininkais ir želigovskininkais 1918 m. ir ištisus dešimtmečius kare po karo vienui vieni kovoję su daug stipresniu priešininku – sovietų okupantais“.
Pernai Krašto apsaugos savanorių pajėgos pasipildė kuopomis Šalčininkuose, Biržuose ir Kalvarijoje. Naujoji Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopa atliks svarbų vaidmenį rengiantis teritorinei šalies gynybai.
Sausio 17 d. savanoriai visoje Lietuvoje minės pajėgų įkūrimo 26-ąsias metines.
Klaipėdos skulptūrų parke prie paminklo žuvusiesiems 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyviams buvo padėtos gėlės, jie pagerbti tylos minute, taip pat jiems buvo dedikuoti salvių šūviai. Karinių jūrų pajėgų orkestras ir choras „Aukuras“ atliko dainą „Lietuvininkais esame mes gimę“ ir kt., žygiavo Klaipėdos įgulos kariai, prie paminklo žuvusiems sukilimo dalyviams garbės sargyboje stovėjo kariai su Lietuvos ir Mažosios Lietuvos vėliavomis.
Renginyje taip pat dalyvavo Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Arturas Jasinskas, Karinių jūrų pajėgų vadas jūrų kapitonas Arūnas Mockus, Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, kariai, jaunieji šauliai, klaipėdiečiai ir svečiai.
1923 sausio 9-15 dienomis Klaipėdos krašte įvyko Lietuvos Respublikos vyriausybės organizuotas sukilimas prieš Klaipėdos kraštą valdžiusią Antantės šalių administraciją bei prancūzų karinę įgulą. Pagrindinis mūšis tarp lietuvių sukilėlių ir prancūzų karių įvyko sausio 15 d. prie Klaipėdos prefektūros. Šio sukilimo metu žuvo dvylika lietuvių sukilėlių, du prancūzų kariai ir vienas vokiečių policininkas. Sukilimas buvo laimėtas ir Klaipėdos kraštas prijungta prie Lietuvos Respublikos.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
