ratifikavimas

Trumposios naujienos

Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas susitiko su ES vadovu dėl Švedijos siekio įstoti į NATO. EPA-ELTA nuotr.

Po NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo pirmadienį Vilniuje, NATO viršūnių susitikimo išvakarėse, surengto Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Švedijos ministro pirmininko Ulfo Kristerssono susitikimo NATO vadovas pranešė, kad „prezidentas R. T. Erdoganas sutiko pritarti Švedijos narystei NATO“.
 
Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas sutiko perduoti Švedijos prašymą įstoti į NATO savo parlamentui patvirtinti, pranešė Aljanso vadovas po derybų Vilniuje su R. T. Erdoganu ir U. Kristerssonu.
 
J.  Stoltenbergas sakė, kad Turkija sutiko judėti į priekį, ir paskelbė: „Tai – istorinė diena“. „Tai padarys NATO sąjungininkes stipresnes ir saugesnes“, – pridūrė jis.
 
Švedijos užsienio reikalų ministras Tobiasas Billstromas sakė, jog premjeras ir prezidentas sukirto rankomis, o tai reiškia, kad dabar prasidės ratifikavimo procesas.
 
Bendrame trijų lyderių paskelbtame pranešime nenurodyta, per kiek laiko Turkijos parlamentas turi ratifikuoti Švedijos paraišką. Ją ratifikavo visos NATO narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją.
 
Šis netikėtas pranešimas paskelbtas po to, kai R. T. Erdoganas anksčiau pirmadienį susiejo Švedijos narystę NATO su įstrigusių Turkijos derybų dėl narystės Europos Sąjungoje atgaivinimu.
 
Po trišalių derybų paskelbtame pareiškime sakoma, kad Turkija ir Švedija glaudžiai bendradarbiaus „koordinuodamos kovą su terorizmu“ bei stiprins dvišalius prekybos ryšius.
 
„Švedija aktyviai rems pastangas atgaivinti Turkijos stojimo į ES procesą, įskaitant ES ir Turkijos muitų sąjungos modernizavimą ir vizų liberalizavimą“, – sakoma pareiškime.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.07.11; 07:15
Trumposios naujienos

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.

Ankara, sausio 14 d. (AFP-ELTA). Turkija šeštadienį pareiškė, kad šiuo metu esą dar negali ratifikuoti Švedijos stojimo į NATO protokolų.
 
„Šiuo metu dar negalime pateikti parlamentui (ratifikavimo) įstatymo“, – žurnalistams teigė šios šalies prezidento Recepo Tayyipo Erdogano patarėjas užsienio politikos klausimais Ibrahimas Kalinas.
 
Švedija ir jos kaimynė Suomija praėjusiais metais atsisakė savo ilgus metus puoselėtos nesijungimo prie karinių blokų politikos ir pasiprašė į NATO. Abi šalys tokį sprendimą motyvavo Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą. Iš visų Aljanso valstybių narių Švedijos ir Suomijos paraiškų iki šiol dar neratifikavo tik Turkija ir Vengrija.
 
Ankara savo delsimą argumentuoja tuo, kad Švedija esą dar neįvykdė visų įsipareigojimų, duotų pernai birželį vykusiame NATO viršūnių susitikime. R. T. Erdoganas pažadėjo nebeblokuoti Švedijos ir Suomijos stojimo į Aljansą, jei šios šalys sutiks pažaboti kurdų grupes, kurias Ankara laiko „teroristinėmis“.
 
Nuo to laiko Švedija pritarė konstitucijos pataisoms, pagal kurias šalyje bus lengviau priimti griežtesnius prieš terorizmą nukreiptus įstatymus.
 
Tačiau I. Kalinas aiškino, kad Švedijos parlamentas dar bent iki ateinančio birželio negalės priimti tokių teisės aktų, tad Ankara lauks, kol šie įstatymai įsigalios.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.01.15; 00:30
Aktualijos

 Trečiadienį parlamentarai neeilinėje Seimo sesijoje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolų ratifikavimo. Tam, kad šios šalys galėtų tapti visavertėmis Aljanso narėmis, pritariamąjį žodį dar turi tarti visų 30 NATO šalių narių parlamentai.
 
Švedijos ir Suomijos narystės NATO dokumentų ratifikavimui jau pritarė Kanada, Danija, Norvegija, Islandija, Estija, Jungtinė Karalystė, Albanija, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Bulgarija, Latvija, Slovėnija bei Kroatija.
 
Lietuvos politikai akcentuoja, kad, atsižvelgiant į Švedijos ir Suomijos turimus karinius pajėgumus, aukštus demokratijos standartus ir aukštą sąveikumo su NATO lygį, šalių narystė NATO sustiprins ne tik saugumą regione, bet ir visą Aljansą.
 
Nepaisant prasidėjusio ratifikavimo proceso, esama būgštavimų, kad žalią šviesą šių šalių narystei ne iš karto uždegs Turkijos parlamentas, nors su Ankara buvo sudarytas principinis susitarimas dėl jos anksčiau išsakytų prieštaravimų.
 
2014 metais Suomijai ir Švedijai už indėlį į NATO operacijas ir kitas veiklas buvo suteiktas Sustiprintų galimybių partnerių statusas, kuris leidžia dar labiau gilinti politinį ir praktinį bendradarbiavimą. 2022 m. gegužės 18 d. Suomija ir Švedija, atsižvelgdamos į saugumo situacijos pokyčius po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, pateikė oficialias paraiškas prisijungti prie NATO.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.07.20; 00:30
Viduržemio jūra. EPA - ELTA nuotr.
Gordijo mazgas

Viduržemio jūra. EPA - ELTA nuotr.
Viduržemio jūra. EPA – ELTA nuotr.

Atėnai, spalio 7 d. (AFP-ELTA). Graikijos parlamentas ketvirtadienį ratifikavo istorinę gynybos sutartį su Prancūzija, pagal kurią Atėnai susitarė įsigyti iš Paryžiaus tris fregatas.
 
Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono ir Graikijos premjero Kyriakos Mitsotakio teigimu, ši sutartis yra naudinga tiek ES, tiek NATO, nes ji propaguoja saugumą Viduržemio jūros regione, Šiaurės Afrikoje, Viduriniuosiuose Rytuose ir Balkanuose.
 
Turkija, kuri palaiko įtemptus santykius su savo NATO priklausančia kaimyne Graikija, kritikavo šį susitarimą kaip grėsmę „taikai ir stabilumui regione“.
 
Sutarčiai pritarė 191 Graikijos parlamento narys iš 300. Ją palaikė valdančioji Naujosios demokratijos partija, socialistai, „Judėjimas už pokyčius“ ir nacionalistų partija „Graikiškas sprendimas“.
 
K. Mitsotakis sakė parlamentui, kad sutartis „suteikia apsaugą“ Graikijai „neramumų veikiamame Viduržemio jūros regione“, ir pridūrė, jog Atėnai siekia sudaryti tokį susitarimą nuo 1974 m., kai Turkija įsiveržė į kaimyninį Kiprą.
 
„Atakos atveju mūsų šalis turės stipriausios kariuomenės mūsų žemyne paramą“, – teigė premjeras.
 
Trijų prancūziškų fregatų pristatymas prasidės 2025 m. Sutartį numatoma galutinai užbaigti iki šių metų pabaigos, o jos vertė sieks 3 mlrd. eurų.
 
Pagrindinė opozicijos partija „Syriza“, balsavusi prieš šią sutartį, kėlė klausimus dėl į ją įrašytų sąlygų, kurios reikalauja Graikijos paremti Prancūzijos karines operacijas karo draskomame Sahelyje. Partija taip pat suabejojo, ar pagal šią sutartį Prancūzija parems Graikiją konflikto su Turkija atveju.
 
„Syriza“ lyderis ir buvęs premjeras Alexis Tsipras teigia, kad sutartis įtraukia Atėnus į „itin pavojingus žaidimus“ užsienyje ir išaugina gynybai skiriamas išlaidas sveikatos priežiūros biudžeto sąskaita, toliau tęsiantis koronaviruso pandemijai.
 
Vienas Graikijos diplomatinis šaltinis šią savaitę pavadino konflikto apimtą Sahelį „potencialia laiko bomba Viduržemio jūros regione“.
 
2020 m. rugsėjį K. Mitsotakis pristatė ambicingiausią Graikijos ginklų įsigijimo programą per pastaruosius kelis dešimtmečius, prieš tai kilus pavojingai akistatai su Turkija dėl energijos išteklių Viduržemio jūros rytuose.
 
Likus mėnesiui iki šio pranešimo, Turkija nusiuntė į vandenis, kuriuos Graikija laiko nuosavais, žvalgybinį laivą ir nedidelę karinio jūrų laivyno flotilę.
 
Skirtingai nei kitos ES ir NATO šalys, Prancūzija tuo metu išreiškė stiprų palaikymą Graikijai ir Kiprui ir nusiuntė į Viduržemio jūros rytus karo laivų ir naikintuvų.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.10.08; 08:14