Trečiadienį parlamentarai neeilinėje Seimo sesijoje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolų ratifikavimo. Tam, kad šios šalys galėtų tapti visavertėmis Aljanso narėmis, pritariamąjį žodį dar turi tarti visų 30 NATO šalių narių parlamentai.
Švedijos ir Suomijos narystės NATO dokumentų ratifikavimui jau pritarė Kanada, Danija, Norvegija, Islandija, Estija, Jungtinė Karalystė, Albanija, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Bulgarija, Latvija, Slovėnija bei Kroatija.
Lietuvos politikai akcentuoja, kad, atsižvelgiant į Švedijos ir Suomijos turimus karinius pajėgumus, aukštus demokratijos standartus ir aukštą sąveikumo su NATO lygį, šalių narystė NATO sustiprins ne tik saugumą regione, bet ir visą Aljansą.
Nepaisant prasidėjusio ratifikavimo proceso, esama būgštavimų, kad žalią šviesą šių šalių narystei ne iš karto uždegs Turkijos parlamentas, nors su Ankara buvo sudarytas principinis susitarimas dėl jos anksčiau išsakytų prieštaravimų.
2014 metais Suomijai ir Švedijai už indėlį į NATO operacijas ir kitas veiklas buvo suteiktas Sustiprintų galimybių partnerių statusas, kuris leidžia dar labiau gilinti politinį ir praktinį bendradarbiavimą. 2022 m. gegužės 18 d. Suomija ir Švedija, atsižvelgdamos į saugumo situacijos pokyčius po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, pateikė oficialias paraiškas prisijungti prie NATO.
2022.07.20; 00:30
