Ispanijos teisėjas nurodė sulaikyti du Katalonijos nepriklausomybės judėjimo narius, informuoja BBC.
Katalonijos nacionalinės asamblėjos (ANC) pirmininkas Žordis Sančesas (Jordi Sanchez) ir organizacijos „Omnium Cultural“ vadovas Žordis Kušartas (Jordi Cuixart) suimti dėl įtarimų antivyriausybine veikla. Kol jų atžvilgiu vyksta tyrimas, jie neturi galimybės būti paleisti už užstatą.
Šie du vyrai laikomi vienais pagrindinių spalio 1-osios referendumo dėl Katalonijos nepriklausomybės organizatorių. Ispanijos teismai plebiscito rengimą buvo atidėję, o centrinė šalies valdžia jį laikė neteisėtu.
Po referendumo Katalonijos regiono lyderis Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) pasirašė nepriklausomybės deklaraciją, bet atidėjo jos įgyvendinimą, kad galėtų vykti derybos su centrine Ispanijos valdžia.
Jis norėtų, kad derybos vyktų ateinančius du mėnesius.
Tačiau Ispanijos valdžia įspėjo, kad Katalonija privalo atšaukti deklaraciją, o jei to nepadarys, didelę autonomiją turinčiame regione bus įvestas tiesioginis valdymas.
K. Pučdemonas taip pat supykdė Madridą atsisakydamas patikslinti, ar praėjusią savaitę vis dėlto paskelbė regiono nepriklausomybę.
Katalonijos lyderis, kurį Ispanijos valdžia įpareigojo paaiškinti savo poziciją iki ketvirtadienio, sužinojęs apie Ž. Sančeso ir Ž. Kušarto sulaikymą tviteryje kritikavo šalies vyriausybę.
„Ispanija įkalino Katalonijos pilietinės visuomenės lyderius, nes šie organizavo taikias demonstracijas. Liūdna, bet vėl turime politinių kalinių“, – rašė K. Pučdemonas.
EPA – ELTA nuotr. Ispanijos teisėjas nurodė sulaikyti du Katalonijos nepriklausomybės judėjimo narius. Suimtieji – Katalonijos nacionalinės asamblėjos (ANC) pirmininkas Žordis Sančesas (dešinėje) ir organizacijos „Omnium Cultural” vadovas Žordis Kušartas.
Ispanijos policija pasirengusi suimti Katalonijos vyriausybės vadovą Karlesą Pučdemoną (Carles Puigdemont), jeigu jis savo kalboje regiono parlamente paskelbs Katalonijos nepriklausomybę nuo Ispanijos. Tai antradienį pranešė „Bloomberg“.
„Ispanijos policija pasirengusi tučtuojau suimti Katalonijos vadovą K. Pučdemoną, jeigu jis regiono parlamente paskelbs nepriklausomybę“, – rašo naujienų agentūra, remdamasi šaltiniais, susipažinusiais su Ispanijos vyriausybės planais. „Nors galutinis sprendimas, veikti šitaip ar ne, dar nepriimtas, Ispanijos nacionalinė policija dislokavo Katalonijoje elitinius dalinius, kurių pareigūnai pasirengę įsijungti į operaciją, jeigu Katalonijos policija mėgins apginti K. Pučdemoną“, – cituoja agentūra vieną iš šaltinių.
Antradienį 18 valandą vietos laiku (19 valandą Lietuvos laiku) Katalonijos parlamente turėtų kalbėti Katalonijos vyriausybės vadovas K. Pučdemonas. Neatmetama, kad jis gali pradėti Katalonijos pasitraukimo iš Ispanijos sudėties procesą. Prie parlamento pastato jau sutelktos Madridui ištikimos policijos pajėgos.
Spalio 1 d. regione įvyko referendumas dėl Katalonijos nepriklausomybės. Jame dalyvavo 2,28 milijono iš 5,31 milijono katalonų, turinčių teisę balsuoti. Daugiau kaip 90 procentų balsavusiųjų buvo už Katalonijos nepriklausomybę. Madridas laiko šį referendumą neteisėtu ir atsisako pripažinti jo rezultatus.
Visuotinis streikas, inicijuotas dėl policijos smurto, antradienį paralyžiavo didelę dalį Katalonijos. Streike, be kitų, dalyvavo uostų darbuotojai, transporto įmonės, universitetai ir muziejai. Treniruotę atšaukė „FC Barcelona“, darbą nutraukė ir garsiosios Barselonos Šv. Šeimynos bažnyčios (Sagrada Familia) personalas.
Jau anksti ryte demonstrantai blokavo gatves ir greitkelius. Dalyvauti visuotiniame streike žmones sukvietė dešimtys profsąjungų ir kitų organizacijų.
Prie streiko prisijungė dešimtys tūkstančių žmonių. Barselonoje Universiteto aikštė sausakimša, pasakojo liudininkai. Cheronoje į protestą susirinko per 30 000 gyventojų. Visame mieste prie mokyklų ir universitetų protestavo daugybė studentų, moksleivių ir kitų piliečių. Jie skandavo: „Okupantai! Lauk iš mūsų šalies!“
Apie 2 000 žmonių Barselonoje susirinko prie Ispanijos valdančiosios Liaudies partijos (PP) būstinės. PP tenka kaltė dėl policijos smurto per referendumą dėl nepriklausomybės praėjusį sekmadienį, kai buvo sužeista beveik 900 žmonių, antradienį naujienų agentūra „Europa Press“ citavo protesto dalyvius.
Katalonijos premjeras Karlesas Pučdemonas (Carles Puigdemont) paragino demonstrantus protestuoti taikiai. „Šiandien yra demokratiško, pilietinio ir garbingo protesto diena, – rašė jis tviteryje. – Nepasiduokite provokacijoms. Pasaulis matė: mes esame taikūs žmonės“.
Ispanijos policija sekmadienį ėmėsi smurtinių veiksmų prieš konstitucinio teismo antikonstituciniu paskelbto referendumo dėl nepriklausomybės dalyvius. Pareigūnai uždarinėjo balsavimo punktus, konfiskavo balsavimo biuletenius ir naudojo lazdas bei gumines kulkas.
Katalonijos sveikatos tarnybų duomenimis, medikų pagalbos prireikė daugiau kaip 840 žmonių.
Katalonijos gyventojai sekmadienį balsavo referendume dėl nepriklausomybės. Preliminariais duomenimis, 90 procentų referendumo dalyvių yra už Katalonijos nepriklausomybę. Iš viso balsavime dalyvavo 2,26 milijono rinkėjų iš 5,3 milijono.
Nepriklausomybės priešininkai ateinantį sekmadienį rengia didelę demonstraciją prieš regiono atsiskyrimą nuo Ispanijos.
Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – keletas naujausių pranešimų iš Barselonos
Madrido centrinės valdžios pastangos
Sekmadienio rytą Katalonijos regioninė valdžia paskelbė, kad gyventojai galės balsuoti referendume dėl nepriklausomybės, kaip planuota, nepaisant Madrido centrinės valdžios suvaržymų, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtam balsavimui.
„Šiandien vyriausybė gali pavirtinti, kad apsisprendimo referendumas įvyks – ne taip, kaip norėjome, bet (demokratija) bus užtikrinta“, – spaudos konferencijoje sekmadienio rytą sakė Katalonijos vyriausybės atstovas Chordis Turujis (Jordi Turull).
Remiantis Ispanijos dienraščio „El Pais“ duomenimis, Katalonijos regioninė valdžia paskelbė, kad plebiscitas bus visuotinis, o tai reiškia, jog norintys balsuoti galės tai padaryti bet kuriame balsavimo punkte. Taip pat leidžiama balsuoti be voko.
Dėžės su balsavimo biuleteniais rytą buvo atgabenamos privačiais automobiliais.
Balsavimo punktai Katalonijoje turėjo būti atidaryti 9 val. (10 val. Lietuvos laiku).
Ispanijos civilinė gvardija ir nacionalinė policija sekmadienį nesikišo į numatomo referendumo procesą.
XXX
Referendume jau balsavo Katalonijos lyderis K. Pudžemonas
Katalonijos vyriausybės vadovas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) atidavė balsą centrinės Ispanijos valdžios uždraustame referendume dėl nepriklausomybės.
Katalonų lyderis balsavo Kornėja del Tori miestelyje, maždaug už 110 km į šiaurės rytus nuo Barselonos. K. Pudžemonui nepavyko atiduoti savo balso jam priskirtame balsavimo punkte gretimame San Chulija De Ramis miestelyje, nes rinkėjų prie balsadėžių ten neprileido policijos pareigūnai.
Nepriklausomybės šalininkai Barselonoje susirėmė su riaušių policija. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos centrinės valdžios atstovai Katalonijoje teigia, kad policijos įsikišimas buvo būtinas, norint sustabdyti teismo uždraustą plebiscitą dėl nepriklausomybės. „Buvome priversti padaryti tai, ko visai nenorėjome“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ispanijos vyriausybės delegatas Katalonijoje Enrikas Miljo (Enric Millo). Sekmadienį, prasidėjus balsavimui, ir referendumo išvakarėse policija įsiveržė į keletą balsavimo punktų ir paėmė balsadėžes.
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį dešimtyse balsavimo vietų buvo atgabenti balsalapiai ir balsadėžės, nors prieš tai Madridas teigė sėkmingai užkardęs nelegalų referendumą.
Katalonų valdžia skaičiuoja daugiau nei 2,3 tūkst. balsavimo punktų, kur laukiami per 5,3 mln. balsavimo teisę turinčių piliečių. Referendumas turėtų vykti nuo 9 iki 20 val. (10-21 val. Lietuvos laiku).
Rinkėjų aktyvumas yra kritiškai svarbus atsiskyrimo rėmėjams: daug prie balsadėžių atėjusių žmonių sustiprintų separatistų nepriklausomybės siekį, o mažas balsavusiųjų skaičius, – priešingai, neleistų į atsiskyrimo idėją žiūrėti rimtai.
Per pastarąsias kelias dienas Ispanijos teisėjai ir prokurorai nurodė konfiskuoti su referendumu susijusią medžiagą, įskaitant milijonus balsalapių, uždaryti su plebiscitu susijusias interneto svetaines ir sulaikyti svarbiausius referendumo organizatorius.
XXX
Barselonoje pralietas kraujas
Remiantis naujausiais duomenimis, per policijos pareigūnų ir separatistų šalininkų susirėmimus Barselonoje pralietas kraujas – sužeisti mažiausiai du žmonės, skelbia AFP.
Ispanijos centrinės valdžios atstovas Katalonijoje Enrikas Miljo (Enric Millo) sekmadienį sukritikavo Katalonijos policijos pareigūnus, kad šie nepakluso nurodymui ir neuždarė balsavimo punktų.
Katalonijos nepriklausomybės šalininkas. EPA – ELTA nuotr.
„Katalonijos policijos pareigūnams buvo liepta blokuoti nelegalų referendumą ir neleisti atsidaryti rinkimų punktams. Deja, daugumoje vietų šis nurodymas nebuvo įvykdytas. Politikavimas įveikė profesionalumą“, – sakė E. Miljo.
Tuo metu Ispanijos vidaus reikalų ministerija paragino visus piliečius bendradarbiauti operacijose Katalonijoje ir paklusti tiesioginiam teismo nurodymui konfiskuoti visą referendumo medžiagą.
Barselonos merė Ada Kolau (Ada Colau) savo tviterio paskyroje apgailestavo, kad „bailys ministras pirmininkas mūsų miestą užtvindė policijos pareigūnais. Barselona, taikos miestas, nebijo“.
Ispanijos centrinės valdžios atstovai Katalonijoje teigia, kad policijos įsikišimas buvo būtinas, norint sustabdyti teismo uždraustą plebiscitą dėl nepriklausomybės. „Buvome priversti padaryti tai, ko visai nenorėjome“, – spaudos konferencijoje kalbėjo Ispanijos vyriausybės delegatas Katalonijoje E. Miljo. Sekmadienį, prasidėjus balsavimui, ir referendumo išvakarėse policija įsiveržė į keletą balsavimo punktų ir paėmė balsadėžes.
Katalonų valdžia skaičiuoja daugiau nei 2,3 tūkst. balsavimo punktų, kur laukiami per 5,3 mln. balsavimo teisę turinčių piliečių. Referendumas turėtų vykti nuo 9 iki 20 val. (10-21 val. Lietuvos laiku).
XXX
Policija šaudo guminėmis kulkomis
Beveik trys ketvirtadaliai balsavimo punktų Katalonijos krašte veikia normaliai, teigia Katalonijos regioninės valdžios atstovas. „73 proc. balsaviečių yra atviros“, – sakė Chordis Turulis (Jordi Turull).
Valdžios atstovas paragino kuo daugiau katalonų atiduoti savo balsą ir laikytis rimties.
Dar viena neramumų akimirka. EPA – ELTA nuotr.
Tuo metu Katalonijos prezidentas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) apkaltino Ispanijos policijos pareigūnus prieš balsuoti norinčius gyventojus panaudojus gumines kulkas.
Šiurkšti Ispanijos saugumo pajėgų reakcija prieš teismo uždraustą nepriklausomybės referendumą sukėlė pasipiktinimą Madrido veiksmais.
„Mūsų veiksmai nėra prieš ką nors nukreipti. Mes tai darome dėl savo orumo ir savo emancipacijos“, – žurnalistams sakė 48-erių katalonas Chosė Marija, balsavietėje Barselonos priemiestyje laukiantis nuo 3 val. ryto. Jis toks ne vienas – nepabūgę lietaus sekmadienį į referendumą dėl Katalonijos, Ispanijos turtingiausio regiono, nepriklausomybės susirinko tūkstančiai žmonių.
Tuo metu Ispanijos centrinė valdžia tvirtina turinti sustabdyti plebiscitą, nes taip nurodė Konstitucinis teismas. Be to, anot pareigūnų, katalonų separatistai nepajėgūs užtikrinti sąžiningo ir laisvo balsavimo.
XXX
Katalonijoje per susirėmimus su policija sužeisti 38 žmonės
Katalonijos greitosios pagalbos tarnybos tviterio tinkle praneša, kad vykstant Katalonijos nepriklausomybės referendumui sužeistųjų per susirėmimus su policija padaugėjo iki 38.
Anot medikų, 35 žmonės sužeisti nesunkiai arba patyrė nerimo priepuolius, o likusiųjų trijų traumos yra rimtesnės. Devyni nukentėjusieji pristatyti į ligonines.
Katalojinos nepriklausomybininkų ir Ispanijos policijos akistata. EPA – ELTA nuotr.
Ispanijos riaušių policijos pareigūnai panaudojo gumines kulkas ir jėga įsibrovė į separatistų šalininkų užimtas balsavietes Katalonijoje. Susirėmimai kilo po to, kai policija įsiveržė uždaryti balsavimo punktų ir konfiskuoti balsadėžių, kad neįvyktų referendumas šiame pasiturinčiame Ispanijos regione su 5,3 mln. gyventojų.
Barselonos centre riaušių policija panaudojusi jėgą įsiveržė į kelias mokyklas, kur taip pat buvo paimtos balsadėžės. Per operaciją nukentėjo nuo paryčių prie mokyklų laukę demonstrantai, kurie nenorėjo praleisti policijos pareigūnų.
Katalonijos vyriausybės vadovas Karlas Pudžemonas (Carles Puigdemont) sukritikavo, jo žodžiais tariant, „nepateisinamą smurtą“.
Tuo metu centrinė Ispanijos valdžia katalonus ragina nutraukti referendumo „farsą“. Anot Ispanijos pareigūnų, „K. Pudžemonas ir jo komanda yra vieninteliai atsakingi už tai, kad dedasi šiandien, ir už tai, kas gali nutikti, jei jie nebaigs šio farso“.
Ispanijos civilinė gvardija atliko patikrą Katalonijos telekomunikacijų ir informacinių technologijų centre, kad įsitikintų, ar išjungtos kompiuterių programos spalio 1 d. referendumui dėl nepriklausomybės. Tai šeštadienį pranešė laikraštis „La Vanguardia“.
Leidinio duomenimis, penktadienį Katalonijos Aukščiausiasis teismas davė nurodymą regiono vadovybei užblokuoti 29 programas, kurios gali būti panaudotos balsams skaičiuoti arba elektroniniam balsavimui per plebiscitą. Teisėsaugos institucijų darbuotojai atvyko į centrą, kad įsitikintų, jog teismo sprendimas buvo įvykdytas.
Iš viso operacijoje dalyvauja aštuoni Ispanijos civilinės gvardijos pareigūnai. Manoma, jog jie liks centre iki pirmadienio, kad programos nebūtų vėl paleistos. Katalonijos valdžia paragino žmones laikytis rimties. „Rytoj bus balsavimas, viskas bus suskaičiuota, o jei reikės – perskaičiuota“, – pareiškė Katalonijos vyriausybės atstovas Žordis Turulis (Jord Turull).
Anksčiau Katalonijos parlamentas priėmė du įstatymus dėl referendumo. Pirmasis, separatistų nuomone, sudaro teisinį pagrindą plebiscitui, o antrasis reguliuos pasitraukimą iš Ispanijos sudėties, jeigu per referendumą pergalę iškovos nepriklausomybės šalininkai.
Madridas ir abu įstatymus, ir patį referendumą laiko neteisėtais. Ispanijos valdžia tvirtina, kad referendumo nebus, bet Katalonijos vyriausybė įsitikinusi, kad plebiscitas įvyks.
Katalonijoje policija uždarė 1300 mokyklų, kurios galėjo tapti balsavimo apylinkėmis per referendumą dėl nepriklausomybės, numatytą spalio 1 d. Tai šeštadienį žurnalistams pareiškė oficialus Ispanijos vyriausybės atstovas Katalonijoje, praneša „RIA Novosti“.
Anksčiau Katalonijos vyriausybės atstovai sakė, kad sekmadienį bus atidaryta 2315 balsavimo apylinkių, jos dirbs nuo 9 iki 20 valandos. Iš viso į rinkėjų sąrašus įtraukti 5 milijonai 343 tūkstančiai 358 žmonės.
„Iš 2315 mokyklų policija uždarė 1300. Iš jų 163-ose mokyklose yra žmonių. Jie buvo įspėti, kad iki sekmadienio 6 valandos turi palikti pastatus“, – pažymėjo Ispanijos vyriausybės atstovas.
Jis patikslino, jog žodis „uždarė“ reiškia, kad policija užantspaudavo pastatus ženklais, draudžiančiais į juos įeiti.
Penktadienio vakarą tėvai su vaikais užėmė apie 160 Katalonijos mokyklų, kad Ispanijos pareigūnai negalėtų jų uždaryti spalio 1 d.
Anksčiau Katalonijos parlamentas priėmė du įstatymus dėl referendumo. Pirmasis, separatistų nuomone, sudaro teisinį pagrindą plebiscitui, o antrasis reguliuos pasitraukimą iš Ispanijos sudėties, jeigu per referendumą pergalę iškovos nepriklausomybės šalininkai.
Madridas ir abu įstatymus, ir patį referendumą laiko neteisėtais. Ispanijos valdžia tvirtina, kad referendumo nebus, bet Katalonijos vyriausybė įsitikinusi, kad plebiscitas įvyks.
Mažiausiai 10 tūkst. streikuojančių Barselonos vidurinių mokyklų moksleivių ir studentų ketvirtadienį dalyvavo demonstracijoje, kuria pasisakė už Katalonijos teisę surengti referendumą dėl nepriklausomybės.
Žygiuodami vienu pagrindinių Barselonos prospektų, kuriame sustabdė eismą, jaunuoliai skandavo: „Mes balsuosime!“ ir „Nepriklausomybė!“ Daugelis jų turėjo geltonos ir raudonos spalvų Katalonijos vėliavas.
Katalonijos valdžia tikino, kad sekmadienį numatytas plebiscitas įvyks, ir tai bus padaryta, nepaisant Madrido veiksmų, kurių šis imasi mėgindamas užkirsti kelią surengti teismo neteisėtu paskelbtą balsavimą.
Visuomenės apklausos rodo, kad, nors katalonai savo regiono nepriklausomybės klausimu yra pasidaliję, didžioji dalis jų nori, kad referendumas įvyktų ir šis klausimas galiausiai būtų išspręstas.
„Dauguma jaunų žmonių palaiko atsiskyrimą. O jei anksčiau nepalaikė, tai dabar, pamatę, kaip pastarosiomis savaitėmis elgiasi Ispanija, jau palaiko“, – agentūrai AFP sakė šešiolikmetė protesto dalyvė Aina Gonsales (Aina Gonzalez).
Per pastarąsias kelias dienas Ispanijos teisėjai ir prokurorai nurodė konfiskuoti su referendumu susijusią medžiagą, įskaitant milijonus balsalapių, uždaryti su plebiscitu susijusias interneto svetaines ir sulaikyti svarbiausius referendumo organizatorius.
Be to, buvo paleista balsavimą stebėti turėjusi taryba, o trečiadienį teismas dar nurodė policijai neleisti, kad visuomeninės paskirties pastatai būtų naudojami kaip balsavimo punktai.
Ispanijos Konstitucinis teismas sustabdė Katalonijos parlamento priimto referendumų įstatymo, uždegusio žalią šviesą kitą mėnesį surengti plebiscitą dėl regiono nepriklausomybės, galiojimą, praneša BBC.
Be to, Konstitucinis teismas teigė svarstysiąs, ar trečiadienį Katalonijos valdžios priimtas įstatymas neprieštarauja šalies konstitucijai.
Tačiau, nepaisydami teismo verdikto, Katalonijos lyderiai pareiškė, kad balsavimas įvyks kaip numatyta – spalio 1 dieną.
Ispanijos premjeras Marianas Rachojus (Mariano Rajoy) teigė paprašęs teismo referendumą paskelbti neteisėtu, o naująjį referendumų įstatymą pavadino „netoleruotinu nepaklusnumo aktu“.
Pasiturintis Šiaurės rytų Ispanijos regionas jau turi nemažą autonomiją, bet jo valdžia tikina turinti visuomenės palaikymą visiškam atsiskyrimui nuo centrinės šalies valdžios.
Praėjus vos kelioms valandoms nuo teismo sprendimo paskelbimo, Katalonijos parlamentas patvirtino teisines gaires, kuriomis vadovausis, jei referendumą laimės nepriklausomybės šalininkai.
