Parengtojo rezervo kariai Gaižiūnų poligone vykusiose pratybose atnaujino karinius įgūdžius. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono nuotr.
Į Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos batalioną iš įvairių Lietuvos vietų į trijų savaičių parengtojo kariuomenės rezervo karių mokymus atvykę skirtingo amžiaus, skirtingų profesijų, skirtingą karo tarnybos ir gyvenimo patirtį turintys vyrai dalyvavo taktikos ir individualių karinių įgūdžių atnaujinimo pratybose Gaižiūnų poligone.
Prieš keliolika ar net keliasdešimt metų privalomąjį karinį parengtumą įgiję kariai treniravosi judėti įvairiais būdais su ginklu, reaguoti į priešo ugnį, pasirinkti ir užimti laikiną priedangą, apieškoti nukautą karį, orientuotis vietovėje, užimti patrulio bazę ir kitų kiekvienam kariui privalomų dalykų.
Anot pratybų vadovo asistento leitenanto Modesto Landos, pirmiausia buvo stengiamasi kaip galima labiau suvienodinti karių pasirengimo lygį, ne tik atnaujinti, bet ir įgyti naujų žinių bei įgūdžių. „Kariai atėję su labai skirtingu žinių ir patirties bagažu: vieni net naktį miške nemiegoję, kiti žemėlapio nematę, kas tarnavę Jėgerių batalione, kas buvęs raketų operatoriumi Oro gynybos batalione. Tad karių lygis labai skiriasi, todėl stengiamės žinias suvienodinti”, – teigė leitenantas. Parengtojo rezervo kariai Gaižiūnų poligone vykusiose pratybose atnaujino karinius įgūdžius. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono nuotr.
Aukšta rezervo karių motyvacija, geri baziniai įgūdžiai ir noras tobulėti maloniai nustebino 2-osios inžinerijos kuopos vadą bei pratybų vadovą kpt. Aurimą Morkūną. „Karių pasirengimą vertinu labai gerai. Pirmas įspūdis juos pamačius su civiliais drabužiais buvo toks, kad į tarnybą atėjo vyrai jau būdami, kaip sakoma, metuose, bet kai apsirengė uniformas, užsidėjo atakos ekipuotę, su ginklais, išsidažę veidus, tai net neatskirsi, ar jauni, ar vyresni žmonės – visi ir juda pakankamai gerai, ir bėga gana greitai, ir viskas, ką daro, labai gerai išeina“, – sakė jis.
Parengtojo rezervo kariai Gaižiūnų poligone vykusiose pratybose atnaujino karinius įgūdžius. Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono nuotr.
Po individualių įgūdžių atnaujinimo pratybų parengtojo rezervo kariai turės vieną dieną atokvėpio – susipažins su Inžinerijos bataliono ginkluote, technika ir įranga, aplankys Vytauto Didžiojo karo muziejų ir karo technikos ekspoziciją VI forte. Paskui, kaip teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime, pradės inžinerinį rengimą: žvalgys kelią ir maršrutą, mokysis tinkamai užmaskuoti įrangą ir techniką, įrengti ir įveikti tiek sprogstamąsias, tiek nesprogstamąsias kliūtis, veikti skyriaus ir būrio sudėtyje.
Parengtojo rezervo karių rengimo tikslas – atnaujinti karines teorines žinias ir praktinius įgūdžius, supažindinti su Lietuvos kariuomenės naujovėmis, suteikti naujų žinių ir įgūdžių, kad prireikus parengtojo rezervo kariai galėtų efektyviai dalyvauti šalies gynyboje. Parengtasis kariuomenės personalo rezervas – tai visi karo prievolininkai, įgiję pagrindinį karinį parengimą Lietuvos kariuomenėje arba turintys jam prilygintą parengimą pagal Lietuvos kariuomenės vado nustatytų kariui būtinų žinių ir gebėjimų standartus iki jiems sukaks 55 metai.
Trijų savaičių mokymuose žinias ir įgūdžius atnaujins per 150 rezervo karių. Karaliaus Mindaugo husarų bataliono nuotr.
Šį savaitgalį Lietuvos kariuomenės Karaliaus Mindaugo husarų bataliono gretas papildė per 150 parengtojo rezervo karių. Trijų savaičių mokymuose kariai atnaujins karinius įgūdžius ginkluotės, šaudymo, topografijos ir taktikos srityse.
Pirmąją mokymų savaitę rezervistai atliks skyriaus lygmens užduotis, šturmuos pastatą, rengs pasalas, mokysis reaguoti į priešo ugnį, vykdys kovinius šaudymus ir ruošis vertinamųjų lauko taktikos pratybų etapui.
Rezervo kariai – tarnybą baigę nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai, išleidus juos į atsargą, yra įrašomi į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą. Vėliau, kartą per penkerius metus, jie yra šaukiami į mėnesio trukmės kartotinius mokymus ir pratybas.
Rezervo karių rengimas po beveik dešimties metų pertraukos buvo atnaujintas 2011 metais. 2020 metais į kartotinius mokymus planuojama pašaukti beveik pusantro tūkstančio karo prievolininkų, nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime.
Parengtojo rezervo karių rengimo tikslas – atnaujinti į mokymus pašauktų rezervo karių karines teorines žinias ir praktinius įgūdžius, supažindinti su Lietuvos kariuomenės naujovėmis, suteikti naujų žinių ir įgūdžių, kad prireikus parengtojo rezervo kariai galėtų efektyviai dalyvauti šalies gynyboje.
Karines žinias ir įgūdžius atnaujino apie 350 rezervo karių. Lietuvos kariuomenės nuotr.
Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ padaliniuose baigėsi parengtojo kariuomenės personalo rezervo karių mokymai. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų (Dragūnų batalionas) ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų (Kęstučio batalionas) batalionuose karines žinias ir įgūdžius atnaujino apie 350 parengtojo rezervo karių, sakoma pranešime.
Trijų savaičių trukmės parengtojo rezervo kartotinuose mokymuose karines žinias ir įgūdžius atnaujino daugiau kaip dvi kuopos karių, kurie anksčiau nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliko 1998–2008 metais įvairiuose Lietuvos kariuomenės padaliniuose.
Kariai per šiuos mokymus atnaujino įgūdžius šaudymo, taktikos, topografijos, karo inžinerijos, pirmosios medicininės pagalbos srityse, iš naujo mokėsi vykdyti kolektyvines būrio lygmens užduotis. Mokymų metu organizuotoje atvirų durų dienoje rezervo kariai turėjo galimybę artimiesiems pristatyti dabar naudojamą modernią techniką, ginkluotę, supažindinti su kario tarnyba ir buitimi dabartinėje Lietuvos kariuomenėje. Žinių ir įgūdžių atnaujinimo mokymus vainikavo dviejų parų vertinamosios lauko taktinės pratybos.
Iškilmingoje ceremonijoje už sąžiningą, pavyzdingą tarnybą bei parodytą sumanumą ir iniciatyvą vertinamųjų lauko taktikos pratybų metu aktyviojo rezervo kariai buvo apdovanoti vardinėmis dovanomis.
Parengtojo rezervo karių rengimo tikslas yra atnaujinti karo prievolininkų karines teorines žinias ir praktinius įgūdžius bei supažindinti su Lietuvos kariuomenės naujovėmis, kad, esant poreikiui, parengtojo rezervo kariai galėtų efektyviai dalyvauti šalies gynyboje.
Planuojama, kad iš viso šiais metais įvairiuose kariniuose vienetuose karines žinias ir įgūdžius atnaujins apie 1,5 tūkst. Lietuvos kariuomenės parengtojo rezervo karių.
Dabar kandidatai kalba temomis, kurios, be abejo, pirmoje eilėje rūpi žmonėms. Tačiau nelabai linkę kalbėti apie tai, už ką pirmoje eilėje atsakingas Prezidentas. Teisėsauga, politika ir ginkluotųjų pajėgų klausimai nenagrinėjami ir nepristatomos kandidatų vizijos.
Teisėsaugos problemėlės tikriausiai jau išspręstos, nes dėl keletos įtariamų asmenų atliekamas tyrimas, o visi kiti teisėsaugoje dirbantys yra sąžiningi (nors dėl to dažnai kyla abejonės). Užsienio politikos srityje kyla klausimas, ar tikrai ji atitinka Lietuvos piliečių lūkesčius ir ar ji yra pakankamai veiksminga.
Na, o štai valstybės gynybos klausimai, ko gero, yra pati skausmingiausia tema. Pastoviai yra skubama pranešti geras naujienas apie įsigyjamą techniką, ginkluotę ir ką dar pirksime kitais metais ar po 2030-ųjų. Tačiau kompleksinio, valstybės gynybos pajėgumų poreikio nepateikiama. Susidaro įspūdis, kad niekas valstybėje nežino, kokia turėtų būti mūsų kariuomenė. Ačiū Dievui ir, žinoma, JAV Prezidentui D. Trumpui, kad pareikalavo 2 proc. nuo BVP skyrimo gynybai. Reikia prisiminti, kad iki tol buvo sakoma, kad rašytinio reikalavimo sutartyje nėra, tai ir 2% nereikia.
Slaptai.lt nuotraukoje – įvažiavimas į Vilniaus oro uostą
Taip mes gyvenome 28 metus ir nieko padoresnio pagal poreikius nesukūrėme. Įvairiausio lygio politikai praktiškai nekreipė dėmesio į aiškinimus, kas, kaip ir kodėl turėtų būti sukurta. Todėl turime labai prastą situaciją, nežiūrint į tai, kad atnaujintas privalomas šaukimas. Galima išgirsti nuomonę, kad Lietuvai užtektų 12 tūkstančių reguliarios kariuomenės ir 60 tūkstančių medžiotojų rezervo. O kodėl neįskaičiavus piliečių, turinčių ginklą savigynai. Tai parodo tik tai, kad, ko gero, niekas iš oficialios valdžios ir kandidatai į Prezidentus neskaičiavo, remiantis karybos mokslais, ko reikia valstybės gynybai ir nesudarinėjo jokių gynybos sistemos modelių.
Todėl ir sklinda niekinės kalbos tėvynėje ir ne tik. Jeigu kandidatai į Prezidentus pasidomėtų tuo, kiek yra sukurta problemų ir kiek neefektyviai išleista lėšų, tikriausiai labai nustebtų. Paskutinis perliukas yra Vyriausybės 2018 metų birželio 6 d. nutarimu Nr. 558 teikiamos LIETUVOS RESPUBLIKOS NACIONALINIAM SAUGUMUI UŽTIKRINTI SVARBIŲ OBJEKTŲ APSAUGOS įstatymo, priimto 2002 m. spalio 10 d., Nr. IX-1132 ketvirto priedo pataisos. Jeigu Seimas priims įstatymą pagal parengtą Vyriausybės siūlymą, Lietuvoje liks tik trys civiliniai aerodromai, turintys strateginę reikšmę, o kariniai išnyksta. Tikriausiai įstatymo projekto rengėjai nesuprato, kas yra aerodromas, o pažiūrėjo į tai kaip į didelį kaip norima dalijamą žemės sklypą, nekreipiant dėmesio į tai, kaip vykdysime karinius ir karinius strateginius pervežimus.
Beje, šiame nutarime yra ir daugiau įdomių vietų, kurios parodo projekto rengėjų kompetencijos stoką.
Seniai norėjosi pasidalinti mintimis apie Lietuvos gynybinius pajėgumus šiuolaikinėje sudėtingoje situacijoje. Terorizmo grėsmė įgauną vis platesnį mąstą, todėl nė viena šalis negali jaustis pakankamai saugi. Globaliame pasaulyje atsiranda ir globalios grėsmės – tai terorizmas, gamtos atšilimas įtakojantis gamtos stichijas ir t.t.
Lietuvos kariuomenė. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Lietuva, nors ir nėra labai pažeidžiama gamtos stichijų, tačiau karine prasme dar nėra pakankamai saugi, turint sunkiai prognozuojamą rytų kaimyną. Man teko garbė tarnauti Lietuvos kariuomenėje nuo 1991 metų ir kurti įvairias jos struktūras.
Skirtingai nuo kitų šalies vyriausybės institucijų, bene sunkiausia buvo kurtis Krašto apsaugos sistemai. Krašto gynyba buvo nauja ir pradėta kurti nuo nulio. Visa Lietuvos teritorija dar knibždėjo okupacinės sovietų armijos kariais, todėl mums teko ne tik kurti savo kariuomenę, bet ir neprovokuoti svetimos, norint išvengti naujos karinės agresijos.
Taigi likimo ir Dievo palaimos dėka pavyko išvengti didelių konfliktų ir nesutarimų, derantis dėl svetimos armijos išvedimo. Palikus paskutiniam okupacinės armijos kariui, prasidėjo tikrasis Lietuvos kariuomenės kūrimas ir valstybės saugumo atstatymas. Lietuvos kariuomenė turėjo tikslą pasiruošti ir ginti valstybės nepriklausomybę visomis išgalėmis ir savo pajėgomis, todėl visa šalies gynyba buvo paremta teritorinės gynybos koncepcija.
Lietuvos gynybos koncepcija buvo paremta teritoriniu gynybos principu ir apėmė visas karines bei civilines institucijas, kurios buvo atsakingos už karo meto užduočių vykdymą. Tuomet buvo paruošti gynybos planai, kuriuose buvo įvardinti visų institucijų veiksmai karinio konflikto atveju. Dabartiniu metu grįžtama prie to šalies gynybinio varianto, kuris buvo paruoštas prieš 14 metų.
Kaip žinia, krašto gynybai skiriamos lėšos ir laikas yra neadekvačios sąvokos. Paruošti gynybai tinkamus karius ir ginkluotę trunka ne vienerius metus, todėl prarastas laikas įtakoja Lietuvos gynybinius pajėgumus. Kas galėtų prieštarauti, jog mažiausią dėmesį gynybai skyrė konservatorių ir liberalų koalicinė vyriausybė bei KAM (Krašto apsaugos ministerija) ministrė Rasa Juknevičienė? Norėčiau pacituoti Estijos atsargos karininko žodžius, pasakytus vienos konferencijos metu, kai buvo paklaustas, kodėl Estija savo gynybai jau seniai skiria didžiulį dėmesį ir krašto gynybai 2 proc. nuo BVP (bendras vidaus produktas). Jis atsakė: taip yra todėl, jog politikai, kurie skeptiškai žiūri į šalies gynybą, paprasčiausiai niekada nebus išrinkti į valdžią.
Centre: Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Manyčiau, jog nihilistinis požiūris yra į atsargos karininkų ir karių panaudojimą šalies valstybiniame sektoriuje, panaudojant jų sukauptas žinias ir patirtį. Man teko garbė apie dešimtmetį vadovauti Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijai bei bendrauti su NATO šalių rezervo kariais bei daugeliu kitų šalių atsargos karininkais. Visose šalyse yra įvairiai panaudojamas atsargos karių potencialas. Rezervo kariai – tai kaip tiltas tarp civilių ir kariškių.
Įvedus profesinę karo tarnybą dažnai atsiranda takoskyra tarp kariškių ir civilių, tarsi ir vieni, ir kiti gyventų skirtinguose pasauliuose. Įsigilinus į KAM vadovybėje dirbančiųjų biografijas, rastume daug tokių, kurie net netarnavo Lietuvos kariuomenėje arba turėtų bent minimalią patirtį karybos ar karinės strategijos srityse.
Niekada nepamiršiu KAM vadovybės abejingumo ir nepagarbos fakto, kai 2009 metų Lietuvos kariuomenės įkūrimo metinių minėjimo išvakarėse buvo kreiptasi dėl atsargos karių apdovanojimo KAM ministro padėkos ir kt. formos apdovanojimais. Tada buvo atsakyta, jog trūksta pagrįstumo minėtus atsargos karius apdovanoti, nors teikti kariai visuomeniniais pagrindais daugelį metų aktyviai dalyvavo kariuomenės ir visuomenės bendradarbiavimo srityje. Mažiausiai suprantamas buvo tuometinės KAM ministrės įsakymas kadencijos pabaigoje apdovanoti „savo“ viceministrus aukščiausio lygmens KAM apdovanojimu civiliams „už nuopelnus“, nors jie visi už savo darbą gaudavo solidžius atlyginimus.
Tokie atsakingų pareigūnų darbai nemotyvuoja ne tik atsargos, bet ir profesinės tarnybos karių bei žlugdo optimizmą. Analizuojant KAS veiklą, galime daryti išvadas, jog per pastaruosius dešimtmečius buvo daug padaryta stiprinant Lietuvos kariuomenę ir šalies gynybines galias, tačiau buvo padaryta ir klaidų.
Galėtume teigti, jog neklysta tas, kas nedirba, tačiau visada yra geriau mokytis iš svetimų klaidų nei savų. Atkuriant Lietuvos kariuomenę labai trūko vadovaujančio lygmens karininkų, todėl buvo aktyviai verbuojami sovietų armijoje tarnavę karininkai.
Atsargos karininkas Vytautas Čepukas. Slaptai.lt nuotr.
Manau, tai buvo bene didžiausia atkuriamos Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo klaida. Tikrai ne visi Lietuvos pilietybę turintys buvę sovietų armijos karininkai buvo lojalūs ir tarnavo nepriklausomos Lietuvos labui ar turėjo pakankamą karinę kvalifikaciją. Tą faktą patvirtino vėlesni Lietuvos kariuomenės istorinės raidos įvykiai. Turiu vilties, jog Lietuvos kariuomenės vystymosi ir raidos peripetijas pavyks aprašyti kitose apžvalgose. Norėčiau palinkėti, kad Lietuvoje vėl būtų gražinta visuotinė karinė prievolė ir greičiau atstatytas teritorinės šalies gynybos principas. Atsargos kariai tam yra pasiryžę. NATO karių bei karinės technikos integravimas į Baltijos šalių gynybą yra atgrasymo ir psichologinio palaikymo priemonė kaip kolektyvinės gynybos koncepcijos įgyvendinimas.
Dabar norėčiau grįžti prie Lietuvos saugumo apžvalgos JAV gynybos sekretoriaus J. Matiso vizito šviesoje. Malonu pripažinti, kad JAV vis dar domisi Baltijos šalių saugumu ir nori padėti joms apsisaugoti nuo galimos agresijos iš rytų. Šiais metais Rusijos Federacija planuoja Kaliningrado srityje plataus mąsto karinius mokymus „Zapad 2017”.
Pavojus didelis, nes pagal mokymų scenarijų bus modeliuojami ir puolimo veiksmai. Vadinamojo „Suvalkų koridoriaus“ blokada atkirstų NATO sausumos pajėgų paramą vakarų kryptimi. Žinant, kokios karinės pajėgos yra dislokuotos šioje srityje, Baltijos šalims tikrai iškyla rimtas pavojus, jei menamas agresorius sumanytų pasinaudoti savo kariniu pranašumu.
Nereikia būti dideliu karo ekspertu, kad galėtume pastebėti savo silpnąsias vietas. Visu pirma, tai priešraketinės gynybos spragos sausumoje ir jūroje, todėl Rusija labai liguistai reaguoja į NATO ketinimus kitų metų pabaigoje dislokuoti Lenkijos teritorijoje priešraketinės gynybos kompleksus.
Manau, jog Lietuvai ir kitoms Baltijos šalims gyvybiškai svarbu turėti savo priešraketinės gynybos kompleksus, tokiu budu būtų likviduotas Rusijos karinis pranašumas šiame regione. JAV gynybos sekretorius vizito Lietuvoje metu užsiminė apie priešraketinės gynybos svarbą šiame regione. Reikia tikėti, jog ne tik Lenkija, bet ir Baltijos šalys bus aprūpintos saugia priešraketine gynyba.
