riaušės

Atsargiai

Švedija. Protestuotojas Salwanas Momika. EPA-ELTA nuotr.

Malmė, rugsėjo 3 d. (AFP-ELTA). Švedijoje per Korano deginimo akciją pratrūkus smurtinėms riaušėms policija sekmadienį suėmė du žmones ir sulaikė dar apie dešimt, pranešė pareigūnai.
 
Musulmonų šventosios knygos deginimo akcijos organizatorius – pabėgėlis iš Irako Salwanas Momika, kuris praeityje jau yra surengęs panašių protestų. Jie vis sukelia didžiulį pasipiktinimą Viduriniuosiuose Rytuose.
 
Naujausia akcija vyko vienoje aikštėje pietiniame Malmės mieste, kuriame gyvena nemažai imigrantų. Visuomeninio transliuotojo SVT duomenimis, buvo susirinkę apie 200 stebėtojų.
 
Remiantis policijos pranešimu, kai kurie stebėtojai rodė nepasitenkinimą, kai organizatorius ėmėsi deginti raštus. „Atmosfera kartkartėmis buvo įtempta“, – sakoma pranešime ir priduriama, kad 13 val. 45 min. (vietos, 14 val. 45 min. Lietuvos laiku) kilo „smurtinės riaušės“. Pasak policininkų, akcija buvo pasibaigusi, išvykus jos organizatoriui, tačiau vietoje dar liko grupė žmonių. Už viešosios tvarkos trikdymą buvo sulaikyta apie dešimt asmenų, o dar du smurtinių riaušių kurstymu įtariami žmonės buvo suimti.
 
Koranas. Slaptai.lt foto

Vietos žiniasklaida skelbė, kad kai kurie stebėtojai apmėtė S. Momiką akmenimis, o įvykio vietoje užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip kai kurie jų bando prasiveržti pro užtvarą, tačiau yra sustabdomi policijos. Kitame vaizdo įraše vienas vyras bandė sustabdyti policijos automobilį, kuriuo iš protesto buvo vežamas S. Momika.
 
S. Momika savo akcijomis sukėlė prieš Švediją nukreiptą pykčio bangą ir diplomatinę įtampą tarp Švedijos ir keleto Viduriniųjų Rytų šalių. Nors Švedijos vyriausybė yra pasmerkusi Korano išniekinimo atvejus, Stokholmas savo ruožtu akcentuoja Konstitucijos saugomas teises į žodžio laisvę ir susibūrimus.
 
Liepą buvo dukart šturmuota Švedijos ambasada Irake, o daugybė Viduriniųjų Rytų šalių yra išsikvietusios Švedijos ambasadorius.
Rugpjūčio viduryje Švedijos žvalgybos agentūra padidino terorizmo pavojaus lygį šalyje, motyvuodama tuo, kad Švedija laikoma nebe „legitimiu“, o „prioritetiniu“ teroristinių atakų taikiniu.
 
Stokholmas yra pažadėjęs ieškoti teisinių priemonių, kurios leistų tam tikromis aplinkybėmis užkirsti kelią šventųjų tekstų deginimo protestams.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.09.04; 05:00
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.

Vašingtonas, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė sulaukęs prokurorų laiško, leidžiančio manyti, kad jam gali būti pareikšti kaltinimai dėl sausio 6-osios riaušių JAV Kapitolijuje.
 
„Išprotėjęs Joe Bideno Teisingumo departamento prokuroras Jackas Smithas atsiuntė laišką… kuriame teigiama, kad aš esu didžiosios prisiekusiųjų žiuri sausio 6-osios tyrimo taikinyje“, – sakoma D. Trumpo įraše, paskelbtame jo socialiniame tinkle „Truth Social“.
 
Eksprezidentas tvirtino, kad šį laišką gavo sekmadienį ir jam esą buvo duotos „vos keturios dienos“ prisistatyti didžiajai prisiekusiųjų žiuri, o tai „beveik visada reiškia sulaikymą ir kaltinimų pareiškimą“.
 
77-erių D. Trumpas laikomas favoritu kovoje dėl Respublikonų partijos nominacijos į JAV prezidento postą. Buvusiam valstybės vadovui jau gresia kiti, taip pat J. Smitho pateikti kaltinimai, susiję su netinkamu tvarkymusi su įslaptintais dokumentais. Remiantis kaltinamuoju aktu, po pasitraukimo iš Baltųjų rūmų D. Trumpas savo rezidencijoje Floridos valstijoje nesaugiai laikė slaptus dokumentus.
 
Tie, kurie įsiveržė į Kapitolijų. EPA-ELTA nuotr.

Negana to, J. Smithas dar domisi D. Trumpo pastangomis panaikinti 2020 m. prezidento rinkimų rezultatus.
 
Buvęs JAV vadovas „Truth Social“ paskelbtame įraše aiškino „turįs teisę“ prieštarauti rinkimams, kurie, jo įsitikinimu, buvo „pavogti“. D. Trumpas taip pat tvirtino, kad jis tapo taikiniu dėl artėjančių prezidento rinkimų. Teisingumo departamentas, anot jo, „iš esmės paskelbė trečią kaltinamąjį aktą ir nurodė sulaikyti pagrindinį Joe Bideno politinį oponentą, kuris pirmauja lenktynėse dėl prezidento posto“.
 
Jis kalbėjo apie „labai liūdną ir tamsų laikotarpį mūsų šaliai“ ir pareiškė, kad JAV esą nėra buvę nieko panašaus.
 
Laikraštis „The Washington Post“ pažymi, kad D. Trumpo paminėtas laiškas ne visuomet reiškia, jog jo adresato laukia kaltinimai.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.07.19; 07:00
Trumposios naujienos

Paryžiaus specialiosios pajėgos. EPA – ELTA foto

Paryžius, liepos 3 d. (dpa-ELTA). Prancūzija vėl mobilizuoja 45 000 policininkų, kad užkirstų kelią galimiems neramumams naktį į antradienį. Nors smurto sumažėjo, padėtis dar toli gražu nėra rami, pirmadienį pareiškė vyriausybė.
 
Vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas gynė sprendimą pasitelkti specialiuosius dalinius ir šarvuotus automobilius. Tai esą padėjo suvaldyti situaciją. Nuo plėšikavimų nukentėjusiems prekybininkams ministras pažadėjo paramą.
 
Nuo tada, kai praėjusį antradienį Nantere nuo policininko kulkos žuvo 17-metis, Prancūziją pirmiausiai naktimis drebina riaušės. Nuo neramumų pradžios šalyje sulaikyta per 3 000 žmonių.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.07.04; 07:12
Trumposios naujienos

Emmanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Penktadienį Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino tėvus neleisti vaikų į gatves kelti riaušių ir pridūrė, kad maždaug trečdalis iš 875 naktį suimtų asmenų buvo „jauni arba labai jauni“.
 
„Tėvų pareiga laikyti juos namuose“, – žurnalistams sakė krizių saugumo posėdžiui pirmininkavęs prezidentas. Jis pridūrė, jog ne valstybės pareiga veikti vietoj tėvų, ir paragino socialinių tinklų įmones pašalinti „jautriausią“ su riaušėmis susijusį turinį.
 
E. Macronas taip pat pranešė, kad siekiant suvaldyti neramumus visoje šalyje, kilusius policijai nušovus paauglį, bus dislokuotos papildomos saugumo pajėgos. Per ministrų krizių posėdį E. Macronas sakė, kad Vidaus reikalų ministerija mobilizuos „papildomas priemones“ smurtiniams protestams malšinti, jis pasmerkė „nepriimtiną naudojimąsi paauglio mirtimi“.
 
Taip pat pranešta, kad kiekvieną vakarą nuo 21 val. bus stabdomas autobusų ir tramvajų eismas Paryžiaus regione, ši priemonė galios iki kito pranešimo. IDFM regioninės transporto tarnybos teigimu, tai daroma „dėl mūsų darbuotojų ir keleivių saugumo“, nes per tris naktis iš eilės vykusias smurtines riaušes buvo užpultas viešasis transportas ir jo infrastruktūra.
 
Nuo ketvirtadienio per riaušes Prancūzijoje sudegė apie 1 900 automobilių, taip pat kilo gaisrai maždaug 500 viešųjų pastatų, įskaitant policijos nuovadas ir rotušes, pranešė pareigūnai. Buvo dislokuota beveik 10 tūkst. ugniagesių, penktadienį pranešė BFMTV transliuotojas.
 
Vien tik platesniame Paryžiaus regione padegti 934 automobiliai, gaisrai kilo 212 pastatų, laikraščiui „Le Parisien“ sakė pareigūnai. Pranešta, kad Strasbūre sudeginti 74 automobiliai.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.07.01; 07:00
Trumposios naujienos

Leipcige kairieji radikalai surengė riaušes. EPA-ELTA nuotrauka

Berlynas, birželio 4 d. (dpa-ELTA). Leipcigo mieste, Vokietijoje, kairieji radikalai šeštadienį surengė riaušes ir susirėmė su policija. Dėl riaušių buvo uždrausta sekmadienį planuota demonstracija, o mieste patruliavo sustiprintos policijos pajėgos, praneša naujienų agentūra dpa.
 
Riaušių metu nukentėjo apie 50 policijos pareigūnų. Tačiau nežinoma, kiek galėjo būti sužalota protestuotojų. Policijos teigimu, trečdalis iš 1 500 dalyvių buvo nusiteikę smurtauti.
 
Policija suėmė 30 ir sulaikė dar 40 ar 50 riaušininkų, bet jie buvo paleisti sekmadienio popietę.
Leipcigo policija. EPA-ELTA nuotrauka
 
Leipcigo meras Burkhardas Jungas sakė, kad policijos veiksmai buvo teisėti, nes tarp taikios demonstracijos dalyvių įsimaišė riaušininkai ir sukėlė neramumus. Meras taip pat pateisino sprendimą uždrausti dvi kitas demonstracijas.
 
Didelės riaušės kilo po to, kai kairieji radikalai nepaisė teismo draudimo rinktis į protestus. Jie į policininkus ėmė laidyti fejerverkus, mėtyti akmenis ir butelius, taip pat ir butelius su padegamuoju skysčiu.
 
Iš šiukšlių konteinerių buvo suręstos ir padegtos barikados, o kaukėti asmenys į ugnį mėtė medieną. Netrukus policija panaudojo vandens patrankas, kad užgesintų liepsnas.
Leipcige – riaušės. EPA – ELTA foto
 
Protestas Leipcige buvo surengtas, nes trečiadienį Dresdeno teismas skyrė 5 metų įkalinimo bausmę 28 metų studentei, kuri vadovavo žmones užpuldinėjusiai kairiųjų pažiūrų grupelei, jeigu juos įtardavo esant neonaciais. Kitiems trims teisiamiesiems taip pat buvo skirtos įkalinimo bausmės.
 
Leidimas buvo duotas tik 100 asmenų mitingui, o didesnes kairiųjų radikalų demonstracijas uždraudė keli teismai.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2023.06.05; 07:15
Gordijo mazgas

Prancūzijos policija sulaikė 254 žmones per „geltonųjų liemenių“ protestus. EPA-ELTA nuotr.

Niujorkas, gegužės 1 d. (AFP-ELTA). Pirmadienį kelios valstybės Jungtinėse Tautose (JT) išsakė susirūpinimą dėl Prancūzijoje policijos pareigūnų naudojamo smurto, įskaitant smurtą prieš protestuotojus. Šalyje jau antra diena vyksta masinės demonstracijos.
 
Per visuotinę periodinę peržiūrą (angl. Universal Periodic Review (UPR) – kurią kas ketverius metus turi atlikti visos 193 JT šalys, – buvo aptarti tokie klausimai kaip išpuoliai prieš migrantus, rasinė diskriminacija ir religinis nepakantumas.
 
Prancūzija privalo „imtis priemonių ir skaidriai išnagrinėti kaltinimus dėl perteklinio policijos ir žandarmerijos jėgos naudojimo prieš protestuotojus demonstracijų metu“, Ženevoje surengtame Žmogaus teisių tarybos posėdyje pareiškė Švedijos atstovas.
 
Kitos šalys išreiškė panašų susirūpinimą, įskaitant Daniją, Lichtenšteiną ir Norvegiją,  taip pat Rusiją, Venesuelą ir Iraną – tris valstybes, kurios pačios yra nuolat kaltinamos policijos smurtu ir kitais rimtais bei plačiai paplitusiais žmogaus teisių pažeidimais.
 
„Esame susirūpinę dėl šiurkščių ir kartais smurtinių priemonių, kuriomis siekiama išvaikyti taikius piliečius“, –  tarybai sakė Rusijos atstovė Kristina Sukačiova.
 
Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.

Tokia kritika nuskambėjo Prancūzijai ruošiantis, kad per Gegužės 1-osios demonstracijas šalies gatves užplūs iki 1,5 mln. protestuotojų, nors prezidentas Emmanuelis Macronas ir mėgina nukreipti šalies dėmesį nuo nesantaiką sėjančio pensijų įstatymo, kuris sukėlė pyktį ir socialinius neramumus.
 
Prancūzijoje, jau kelis mėnesius tęsiantis  protestams dėl pensinio amžiaus pailginimo nuo 62 iki 64 metų, vis dažniau piktinamasi policija dėl neproporcingo jėgos panaudojimo prieš minią.
 
Per pirmadienio visuotinę periodinę peržiūrą kelios valstybės, įskaitant Jungtines Valstijas ir Kiniją, paragino Prancūziją aktyviau kovoti su rasine ir religine diskriminacija.
 
JAV atstovė Kelly Billingsley sakė, kad jos šalis ragina Paryžių aktyviau kovoti „su nusikaltimais ir grasinimais smurtu dėl religinės neapykantos, pavyzdžiui, antisemitizmu ir neapykanta musulmonams, įskaitant priekabiavimo, vandalizmo ir užpuolimo atvejus“.
 
Kinijos atstovas viešai pasmerkė „rasizmo ir ksenofobijos plitimą“ Prancūzijoje ir paragino ją „sustabdyti … migrantų teises pažeidžiančias priemones“.
Paryžiaus policija „Laisvės vilkstinę” stabdė ašarinėmis dujomis. EPA-ELTA nuotr.
 
Brazilija ir Japonija pasmerkė „saugumo pajėgų vykdomą rasinę diskriminaciją“.
 
Prancūzijos vidaus reikalų ministerijos patarėja teisiniais klausimais Sabrine Balim tarybai pareiškė, kad jėgos naudojimas yra „griežtai stebimas, kontroliuojamas, o nederamo jos naudojimo atveju – baudžiamas“.  Patarėja taip pat pabrėžė, kad „Prancūzija smerkia bet kokią rasinės diskriminacijos formą“.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.05.02; 03:00
Trumposios naujienos

Prancūzijos policija pranešė, kad protestuose prieš pensijų reformą dalyvavo 757 tūkst. žmonių. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, balandžio 15 d. (dpa-ELTA). Kontroversiškoji Prancūzijos pensijų reforma oficialiai įteisinta, tačiau oponentai nenusileidžia ir planuoja toliau priešintis pokyčiams.
 
Penktadienį Konstitucinė Taryba patvirtino, kad planas laipsniškai ilginti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų iš esmės atitinka Konstituciją. Įstatymas turi įsigalioti rugsėjo mėnesį.
 
Referendumą, į kurį daug vilčių buvo sudėję reformos priešininkai, konstitucinės institucijos paskelbė nepriimtinu.
 
Šią žinią pasitiko protestai Paryžiuje, Nicoje, Nante, Rene ir kituose miestuose. Vien tik Paryžiuje penktadienio vakarą buvo sulaikyta 112 demonstrantų ir padegta 30 šiukšliadėžių, skelbė televizija „BFMTV“ remdamasi policijos pranešimais.
 
Nuotraukose matyti degančios šiukšlių dėžės priešais Paryžiaus rotušę. Kelis kitus miestus, pavyzdžiui, Strasbūrą, Lioną ir Nantą, taip pat purtė protestai. Rene buvo padegtas įėjimas į policijos nuovadą. Jau anksčiau tą pačią dieną vyko mitingai, buvo blokuojami keliai.
 
Demonstracijos tikėtinos ir šeštadienį. Tuo tarpu  profsąjungos paragino žmones surengti naujas protesto eitynes gegužės 1 dieną.
 
Prancūziją vėl krečia protestai dėl pensijų reformos. EPA-ELTA nuotr.

„Kova tęsiasi, ir mes turime suvienyti jėgas“, – pareiškė kairiųjų pažiūrų politikas Jeanas-Lucas Mélenchonas.
 
Socialistai pasiūlė anuliuoti įstatymą. Partijos narė ir Paryžiaus merė Anne Hidalgo įspėjo, kad reforma skaldo Prancūzijos visuomenę.
 
„Kreipiuosi į prezidentą: jis turi išgirsti didžiulę daugumą, kuri visoje Prancūzijoje pasisako prieš šią reformą, skaldančią šalį, – kalbėjo ji.
 
Prancūzijos kraštutinio dešiniojo politinio sparno lyderė Marine Le Pen, paskatinta ginčų dėl pensijų reformos, paragino nubausti vyriausybę ir E. Macroną per kitus rinkimus. „Žmonės visada taria paskutinį žodį“. Ji teigė, kad jei ateitų į valdžią, siektų atšaukti reformą.
 
Ministrė pirmininkė Élisabeth Borne penktadienio vakarą pareiškė, kad pensijų reforma pasiekė demokratinio proceso pabaigą.
 
„Šį vakarą nėra nei nugalėtojų, nei pralaimėjusiųjų“. Įgyvendinus reformą, pensijų fondas bus subalansuotas 2030 metais, paskelbė vyriausybė.
Toks planas Prancūzijoje vertinamas itin prieštaringai. Profsąjungos vadina jį žiauriu ir nesąžiningu.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.04.16; 00:30
Trumposios naujienos

Paryžiaus policija. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, kovo 19 d. (dpa-ELTA). Per protestus prieš prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą šeštadienį Prancūzijoje trečią vakarą iš eilės vyko susirėmimai tarp policijos ir demonstrantų. Paryžiuje buvo padeginėjamos šiukšliadėžės ir šiukšlių konteineriai, policija panaudojo ašarines dujas.
 
Žinių portalas BFMTV, remdamasis policijos šaltiniais, pranešė, kad sulaikytas 81 asmuo. Į demonstraciją sostinėje susirinko apie 4 000 žmonių. Protestai vyko ir kituose miestuose, įskaitant Nantą, Marselį ir Bordo. Žmonės priešinasi pensinio amžiaus padidinimui nuo 62 iki 64 metų – šią reformą E. Macronas ketvirtadienį prastūmė apeidamas balsavimą parlamente.
 
Svarbiausios Prancūzijos profsąjungos paskelbė apie naujus protestus, kad reforma būtų atšaukta.
 
E. Macronas pensinio amžiaus padidinimą argumentuoja teigdamas, kad priešingu atveju pensijų sistema žlugs. Baimindamasi nepritarimo parlamente, jo vyriausybė reformą prastūmė apeidama balsavimą parlamente Ji rėmėsi konstitucijos straipsniu, kuris tai leidžia.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.03.19; 07:00
Trumposios naujienos

Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.

Teheranas, sausio 9 d. (AFP-ELTA). Irane myriop nuteisti dar trys protestų dėl kurdės Mahsos Amini mirties dalyviai, pranešė oficialus šalies teismų sistemos naujienų portalas „Mizan Online“.
 
Kaip rašė portalas, šie asmenys buvo nuteisti dėl tariamo „karo prieš Dievą“. Jie buvo kaltinami nužudžius tris šalies saugumo pajėgų narius.
Taip bendras myriop nuteistų demonstrantų skaičius išaugo iki 17. Iki šiol jau įvykdytos keturios egzekucijos.
 
Negana to, dėl sąsajų su tuo pačiu incidentu dar dviem asmenims buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Turimomis žiniomis, vienas iš jų yra 26-erių profesionalus futbolininkas Amiras Nasras-Azadanis – jis už grotų turės praleisti 16 metų. Iki nuosprendžio paskelbimo užsienyje buvo nerimaujama dėl jo likimo.
 
Iranas tikina, kad šie protestai, be kita ko, pareikalavo daugybės saugumo pajėgų narių gyvybių. Šalies valdžia teigia esanti tikra, kad neramumus pakurstė „priešiškos“ užsienio šalys ir opozicijos grupės.
 
Kilus protesto akcijoms, Teheranas pradėjo brutalų susidorojimą ir dėl to susilaukė naujų Vakarų sankcijų.
 
Masinės demonstracijos Irane prasidėjo praėjusių metų rugsėjo 16 d., kai šalį apskriejo žinia apie 22 m. M. Amini mirtį. Jauna moteris mirė po to, kai ją buvo sulaikiusi vadinamoji dorovės policija, kuri kaltino ją tariamai pažeidus griežtas hidžabo dėvėjimo taisykles. Manoma, kad M. Amini gyvybė užgeso, nes sulaikymo metu ji buvo žiauriai sumušta.
 
Nuo tada dešimtys tūkstančių žmonių visoje šalyje protestuoja prieš represinį vyriausybės kursą bei prievartą dėvėti galvos apdangalus.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.01.10; 09:00
Politinės intrigos

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir ministrės A. Bilotaitės posėdis Seime. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Buvusiam Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadui Ričardui Pociui pareiškus kaltinimus vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dėl netinkamai vykdomų pareigų, opozicija jau rengia projektą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo.
 
Šiuo metu vis dar derinami klausimai, kurie galėtų būti laikinosios tyrimo komisijos objektas. Opozicijai priklausantys parlamentarai svarsto galimybes tirti, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai. Taip pat ketinama aiškintis, ar R. Pociaus kaltinimai ministrei A. Bilotaitei dėl mobingo yra pagrįsti. Galiausiai siūloma parlamentarams apskritai pasiaiškinti, ar nebuvo padaryta spragų nepaprastosios padėties valdymo metu. Dėl viso to susitarti ketinama iki ketvirtadienio.
 
Seimo vicepirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, Seimo laikinosios komisijos sudarymas padėtų aiškintis, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai bei tai, ar vidaus reikalų ministrės veiksmai buvo teisėti.
 
„Vienas pagrindinių klausimų yra tai, kaip buvo suvaldytos riaušės prie Seimo. Tai valstybinės reikšmės klausimas“, – Eltai teigė socialdemokratas.
 
Be to, VST vadas teigia, esą iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų. Anot R. Pociaus, siekiant jį patraukti, buvo vykdomi nuolatiniai tikrinimai, ministrė kviesdavosi jį privatiems pokalbiams. J. Sabautausko teigimu, kaltinimai dėl mobingo nėra prioritetinis klausimas, tačiau, anot jo, būtina išsiaiškinti ir šiuo kaltinimus.
 
„Dėl to vadinamojo mobingo kaltinimai yra iš vidaus, bet, aišku, reikėtų išsiaiškinti. O konkrečiai smulkiau aiškintis nereikia, nes šitie du klausimai apims viską“, – nurodė politikas.
 
Tuo tarpu „valstietis“ Dainius Gaižauskas, taip pat inicijuojantis Seimo laikinosios komisijos projektą, ragina įtraukti ir klausimą dėl nepaprastosios padėties valdymo.  
 
„Vakar jau buvome susirinkę pirmam pradiniam variantui aptarti. Projektuką jau dėliojamės ir aš teikiau siūlymą, kad išties reikėtų ne smulkmeniškai, o konkrečiai aiškintis tris aplinkybes. Pirmiausia, riaušių malšinimas, antra – mobingas ir trečia yra nepaprastosios padėties valdymo spragos“, – teigė D. Gaižauskas bei pridūrė, kad įstatymo projektas Seimo posėdžių salę turėtų pasiekti jau ketvirtadienį.
 
„Planuojame, kad ketvirtadienį, kai susirinksime į plenarinį posėdį, jau turėsime projektą, kurį teiksime“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
 
To paties tikisi ir Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Jos teigimu, pirmadienį Seimo opozicijai atstovaujantys parlamentarai dar kartą susitiks, o ketvirtadienį – projektą jau turėtų pateikti.
 
„Dabar gavome tokį parengtą juodraštį, yra esminiai klausimai ir dabar juos išplėsime. (…) Tai mes formuluojame dar tuos klausimus iki pirmadienio. Pirmadienį planuojame apsitarti ir tuomet galėsime pasakyti konkrečiau. Bet planuojame po Vėlinių grįžę teikti“, – nurodė R. Tamašunienė.
 
Seimo nutarimas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo priimamas Seimo narių balsų dauguma, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų. Valdantieji Seime turi 74 balsus, opozicija – 67.
 
ELTA primena, kad opozicinės partijos ketvirtadienį išsikvietė A. Bilotaitę dėl jai mestų buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimų. Pastarasis ministrę kaltina mobingu ir netinkamu prieš metus prie parlamento rūmų vykusių riaušių valdymu.
 
Opozicija patikino, kad susitikimas neišsklaidė abejonių dėl buvusio VST vado R. Pociaus atleidimo aplinkybių ir prieš metus prie Seimo vykusių riaušių valdymo. Todėl, anot jų, kaip ir žadėta, ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.10.29; 08:31
Trumposios naujienos

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khameni. EPA – ELTA foto

Teheranas, spalio 3 d. (AFP-ELTA). Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pirmadienį apkaltino pagrindinius priešus JAV ir Izraelį kurstant neramumus Islamo respublikoje po kurdės Mahsos Amini mirtis.
 
„Aš aiškiai sakau, kad šias riaušes ir nesaugumą sukūrė Amerika ir okupacinis neteisėtas sionistų režimas, taip pat jų apmokami agentai, padedami kai kurių išdavikų iraniečių užsienyje“, – sakė jis, pirmą kartą viešai komentuodamas M. Amini mirties sukeltus neramumus.
 
„Jaunos moters mirtis sudaužė mūsų širdis, bet nenormalu, kad kai kurie žmonės be įrodymų ar tyrimo pavertė gatves pavojingomis, degina Koraną, plėšia hidžabus, padega mečetes ir automobilius“, – pridūrė aukščiausiasis vadovas.
 
Protestai tęsiasi jau trečią savaitę nuo rugsėjo 16 d., kai buvo paskelbta, kad 22 metų Irano kurdė M. Amini mirė po kelių dienų, kai buvo sulaikyta už tariamą griežto šalies aprangos kodo pažeidimą. A. Khamenei sakė, kad „policija privalo sutramdyti nusikaltėlius ir užtikrinti visuomenės saugumą“. “Silpninti policiją reiškia stiprinti nusikaltėlius. Tie, kurie puola policiją, palieka žmones neapsaugotus nuo nusikaltėlių, smogikų ir vagių“, – kalbėjo jis.
 
Iranas ne kartą kaltino išorės jėgas, ypač Jungtines Valstijas ir jų sąjungininkes, kurstant protestus visoje šalyje. Penktadienį žvalgybos ministerija pranešė, kad buvo suimti devyni užsieniečiai, tarp jų Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Lenkijos piliečiai.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.10.03; 15:54
Trumposios naujienos

Teheranas, rugsėjo 24 d. (AFP-ELTA). Per daugiau nei savaitę vykstančius protestus, kuriuos iššaukė sulaikytos jaunos moters mirtis, Irano policija tik vienoje provincijoje suėmė daugiau nei 700 žmonių, šeštadienį pranešė naujienų agentūra „Tasnim”.
 
Gilano provincijos policijos vadas generolas Azizollah Malekis paskelbė „apie 739 riaušininkų, įskaitant 60 moterų, areštą“, pranešė Irano žiniasklaida.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.09.26; 07:06
Trumposios naujienos

Latvijos istorija. Slaptai.lt nuotr.

Ryga, rugpjūčio 19 d. (ELTA). Latvijos teisėsaugos ir saugumo institucijos, Rygos savivaldybė glaudžiai bendradarbiauja, kad būtų išvengta riaušių demontuojant sovietinį paminklą Pergalės parke. Tai penktadienio rytą pareiškė šalies vidaus reikalų ministras Kristapas Eklonas, praneša portalas „lsm.lv“.
 
Pasak žinybos vadovo, ką tik Estijos mieste Narvoje buvo demontuoti sovietiniai paminklai, ir didelių protestų nebuvo, bet monumento Rygoje istorija sudėtingesnė.
 
„Kaip tik tam ruošiasi visos saugumo institucijos ir Rygos savivaldybė. Mes glaudžiai bendradarbiaudami svarstome visus galimus scenarijus ir tikrai būsime pasirengę veikti ir priimti sprendimus, kad nesusiklostytų situacija, kai potencialios riaušės gali sukelti dar didesnį ažiotažą“, – teigė K. Eklonas.
 
Anksčiau Valstybės saugumo tarnybos atstovai pareiškė, kad demontuojant paminklą Pergalės parke gali būti provokacijų. Anot jų, prorusiškai nusiteikę asmenys gali suaktyvėti, kad sutrukdytų nugriauti monumentą arba priverstų atidėti jo demontavimą.
 
Rugpjūčio pradžioje Rygos meras Martinis Stakis sakė, jog memorialo sovietiniams kareiviams demontavimas turėtų prasidėti artimiausiomis savaitėmis, kad darbai būtų užbaigti iki lapkričio 15 d.  Veikiausiai paminklas bus nugriautas. Meras patvirtino, kad rangovas šiems darbams atlikti buvo pasirinktas uždarame konkurse.
 
Anksčiau Saeima priėmė įstatymą, kuriame numatoma, kad totalitarinius režimus šlovinantys objektai Latvijos teritorijoje turi būti demontuoti iki lapkričio 15 d.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.20; 06:23
Trumposios naujienos

Belgijos policija. EPA – ELTA foto

Briuselis, sausio 24 d. (dpa-ELTA). Po riaušių per demonstraciją prieš koronaviruso priemones Briuselyje policija sulaikė 239 žmones, 11 iš jų buvo areštuoti, pirmadienį pranešė policija.
 
Tikimasi, kad jie stos prieš teismą dėl kaltinimų, įskaitant ginklų laikymą ir maištą prieš įstatymo ir tvarkos pajėgas.
 
Policijos duomenimis, sekmadienį Briuselio centre protestuoti prieš COVID-19 priemones Belgijoje susirinko apie 50 tūkst. žmonių. Iš pradžių demonstracija buvo taiki, bet po pietų kilo riaušės. Anot naujienų agentūros „Belga“, demonstrantai mėtė daiktus į policijos pareigūnus ir apgadino pastatus, įskaitant Europos išorės veiksmų tarnybos būstinę. Pranešama, kad policija panaudojo ašarines dujas ir vandens patrankas, 15 žmonių buvo sužeisti.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.01.25; 00:30
Aktualijos

2017-ųjų sausio 13-oji diena. Minėjimas prie Lietuvos parlamento. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Policija ruošiasi ketvirtadienį prasidėsiantiems Sausio 13-osios minėjimo renginiams. Kaip teigia policijos generalinis komisaras Renatas Požėla, pareigūnai turi informacijos, kad renginiuose dalyvauti ketina įvairios protesto grupės. Todėl, pažymi komisaras, policija parengė konkretų priemonių planą, kuriame numatytos ir sustiprintos policijos pajėgos šalyje, ir fizinis barjeras Nepriklausomybės aikštėje.
 
„Ankstesniais metais tas pasiruošimas būdavo paprastesnis dėl to, kad į tokį renginį rinkdavosi laisvės kovų dalyviai ir jų artimieji, o šiuo metu turime informacijos, kad rytoj prie šių asmenų gali prisijungti ir įvairios kitos visuomenės grupės, kurios turės įvairių tikslų. Tai ir protesto grupės, ir asmenys, kurie turi kitų intencijų, – atvykus išsakyti vieną ar kitą savo pasakymą“, – žurnalistams trečiadienį teigė R. Požėla.
Policija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
„Policija yra parengusi konkretų priemonių planą, ir jis bus kažkiek kitoks – sugriežtintomis tam tikromis priemonėmis“, – pridūrė komisaras.
 
„Policija dirbs sustiprintomis pajėgomis. Kiek ir kokių pareigūnų, ką konkrečiai jie darys, neatskleisime. Pareigūnų bus tiek, kiek reikalaus situacija“, – akcentavo R. Požėla.
 
Jo teigimu, Lietuvos policija yra pasijungusi visos šalies mastu. Kaip tvirtino R. Požėla, taip pat ketinama fiksuoti į sostinę atvykstančias autotransporto priemones.
 
„Fiksuosime autobusus, išvykstančias transporto priemones, kurios vyks į Vilnių iš kitų Lietuvos regionų“, – teigė generalinis komisaras.
 
„Siekiant išvengti tam tikrų grėsmių, prie Vilniaus bus įrengti patikros punktai. Pasirinktinai mes tikrinsime transporto priemones ir kontroliuosime, ar nėra vežama draudžiamų daiktų“, – pridūrė jis.
 
Be to, R. Požėlos teigimu, ketinama prie Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje pastatyti laikiną fizinį barjerą.
 
„Kalbant apie Nepriklausomybės aikštę, policijos bus pakankamai. Esminis dalykas, kad mes planuojame rytoj ties dalimi Seimo perimetro įrengti vadinamąjį fizinį barjerą, kuris padės užtikrinti mūsų funkcijas, mūsų gyventojų saugumą ir viešąją tvarką. Kartu tai padės susiorientuoti žmonėms, kur jiems reikia ateiti ir būti“, – sakė komisaras ir pažymėjo, kad minimus sprendimus dėl saugumo priėmė Lietuvos policija savarankiškai.
 
Sausio 13-osios barikadų fragmentas prie Lietuvos Seimo. Slaptai.lt nuotr.

„Tai yra policijos planavimas, ne kažkieno kito planavimas, ir to fizinio barjero tikrai nebus ten, kur vyks renginys. Fizinis barjeras bus įrenginėjamas kiek kitose vietose“, – sakė komisaras.
 
Policija gali vykdyti pasirinktų žmonių patikras
 
Tuo tarpu Vilniaus apskr. policijos viršininkas Saulius Gagas teigė, kad renginio metu viešąją tvarką palaikantys pareigūnai gali vykdyti ir pasirinktų asmenų patikras.
 
„Siekiant užtikrinti sklandų renginį, policijos pareigūnai vykdys įstatymų suteiktas jiems teises. Bus galimos pasirinktų žmonių patikros. Kodėl jas vykdysime? Vykdysime todėl, kad nebūtų nešami draudžiami daiktai, kurie gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei, sveikatai ar panašiai“, – žurnalistams sakė S. Gagas.
 
„Prašymas yra geranoriškai vykdyti policijos pareigūnų prašymus, nurodymus“, – pažymėjo jis.
 
Pasak Vilniaus apskr. policijos viršininko, į Nepriklausomybės aikštę patekimas bus šiek tiek apribotas.
Sausio 13-osios minėjimas prie Lietuvos Seimo. 2016-ieji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
„Policijos pareigūnai nukreips, patars, kaip galima patekti į renginį. Į Nepriklausomybės aikštę bus galima patekti iš Gedimino prospekto pusės nuo Katedros, iš Žvėryno tilto nuo Katedros, Goštauto gatve. Tačiau nebus galima patekti asmenims per Tumėno gatvę. Tarp fontanų nebus laisvas praėjimas“, – sakė jis.
 
Vyks Lietuvos šeimų sąjūdžio protesto akcija
 
Policijos atstovų teigimu, tuo pačiu metu vyks ir Lietuvos šeimų sąjūdžio inicijuojama protesto akcija. Jau ne vieną protesto akciją surengusiam ir kontroversiškai vertinamam Šeimų sąjūdžiui, tvirtino pareigūnai, suteiktas leidimas suburti iki 1000 žmonių.
 
„Tikimės, kad tas skaičius nebus viršytas ir nebus keliamos problemos šioje vietoje“, – sakė S. Gagas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.01.13; 06:12
Trumposios naujienos

Kazachstanas apimtas neramumų. EPA – ELTA foto

Nur Sultanas, sausio 9 d. (AFP-ELTA). Per smurtinius protestus Kazachstane jau žuvo mažiausiai 164 žmonės, įskaitant 103 didžiausiame šalies mieste Almatoje, remdamasi Sveikatos apsaugos ministerija, pranešė vietos žiniasklaida.
 
Tai gerokai didesnis skaičius nei tas, apie kurį anksčiau skelbė šalies pareigūnai. Pasak jų, žuvo 26 protestuotojai ir 16 saugumo pajėgų narių.
 
Šioje Vidurio Azijos šalyje kilusią protestų bangą įsiūbavo į aukštumas šovusios degalų kainos, tačiau jos metu taip pat pradėta reikšti nepasitenkinimą šalies autoritarine valdžia. Pasak šalies Vidaus reikalų ministerijos, iš viso jau sulaikyti 5 135 žmonės, o pareigūnai inicijavo daugybę tyrimų dėl įvairių pažeidimų.
 
Vidaus reikalų ministras Erlanas Turgumbajevas sakė transliuotojui „Chabar 24“, kad protestų dalyviai sunaikino daugiau kaip 100 prekybos centrų, bankų pastatų ir apie 400 transporto priemonių, daugiausia – policijos automobilių. Visa padaryta žala bendrai vertinama apie 175 mln. eurų.
 
Prezidentas Kasymas Žomartas Tokajevas penktadienį paskelbė įsakymą kariams šaudyti į protestuotojus. Tai sukėlė būgštavimus, kad gali būti daug civilių aukų, ypač didžiausiame šalies mieste Almatoje, kur per riaušes jau buvo padegti vyriausybės pastatai ir prasidėjo masinis plėšikavimas.
 
Prasidėjus protestams, K. Ž. Tokajevas atleido vyriausybę ir dar kelis aukšto rango pareigūnus, paskelbė nepaprastąją padėtį ir paprašė Rusijos vadovaujamo karinio aljanso atsiųsti pagalbos.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.01.10; 04:36
Gordijo mazgas

Neramumai Kazachstane: vyriausybė prašo Rusijos pagalbos. EPA-ELTA nuotr.

Nur Sultanas, sausio 6 d. (ELTA). Rusijos vadovaujami kariai bus dislokuoti padėti „stabilizuoti“ antivyriausybinių demonstracijų apimtą Kazachstaną, praneša BBC.
 
Šalyje išplitus neramumams, prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas paprašė Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSTO) paramos. Protestus iš pradžių sukėlė augančios degalų kainos, bet per juos pratrūko ir politinės nuoskaudos. K. Ž. Tokajevas apkaltino užsienyje apmokytas „teroristines gaujas“ sukursčius neramumus. Tačiau Vidurinės Azijos ekspertė Kate Mallinson iš Londone įsikūrusio užsienio reikalų ekspertų centro „Chatham House“ teigė, kad protestai yra „požymis labai giliai įsišaknijusio pykčio ir pasipiktinimo dėl Kazachstano vyriausybės nesugebėjimo modernizuoti šalį ir imtis visas gyvenimo sritis paveikiančių reformų“.
 
Prezidentas pažadėjo griežtai reaguoti į protestus ir visoje šalyje įvedė nepaprastąją padėtį, įskaitant komendanto valandą ir masinių susibūrimų draudimą. Anksti ketvirtadienį per televiziją pasakytoje kalboje jis sakė kreipęsis pagalbos į KSTO – karinį aljansą, kurį sudaro Rusija ir dar penkios buvusios Sovietų Sąjungos valstybės, kad padėtų stabilizuoti šalį. KSTO pirmininkas Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas patvirtino, kad aljansas atsiųs taikos palaikymo pajėgas „ribotam laikui“.
Kazachstane – neramu. EPA – ELTA nuotr.
 
JAV valstybės departamentas pareiškė, kad „atidžiai stebi“ situaciją Kazachstane, ir paragino valdžios institucijas bei protestuotojus laikytis santūriai.
 
Prezidentas K. Ž. Tokajevas yra tik antras asmuo, vadovaujantis Kazachstanui po nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais. Jo išrinkimą 2019-aisiais Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pasmerkė kaip neatitinkantį demokratijos standartų. Vis dėlto panašu, kad daugiausia gatvėse pratrūkusio pykčio buvo nukreipta į jo pirmtaką Nursultaną Nazarbajevą, kuris nuo tada, kai atsistatydino, vaidino svarbų vaidmenį nacionalinio saugumo srityje. Trečiadienį, siekiant numalšinti augančius neramumus, jis iš šių pareigų buvo atleistas.
 
Buvo girdėti, kaip protestuotojai skanduoja N. Nazarbajevo vardą, internete pasidalyta vaizdo įrašu, kuriame matyti, kaip žmonės mėgina nugriauti milžinišką bronzinę buvusio lyderio statulą. Kaip rašo „BBC Monitoring“, atrodo, kad dabar demontuotas paminklas stovėjo Taldykorgano mieste, N. Nazarbajevo gimtajame regione.
 
Kazachstano specialiosios pajėgos šaudo į protestuotojus. EPA – ELTA foto

Almatos policijos vadas Kanatas Taimerdenovas sakė, kad „ekstremistai ir radikalai“ užpuolė 500 civilių gyventojų ir nusiaubė šimtus įmonių. Vakariniame Aktobės mieste prieš protestuotojus buvo panaudotos vandens patrankos. Būta pranešimų, kad saugumo pajėgos kai kuriose vietose stojo į protestuotojų pusę.
 
Vis dėlto, pasak BBC, sunku susidaryti aiškų vaizdą, kas vyksta šioje Vidurinės Azijos valstybėje. Vidaus reikalų ministerija paskelbė duomenis apie aukas saugumo pajėgose, bet nėra lygiaverčių pranešimų apie sužeistus ar žuvusius protestuotojus. Stebėtojų grupės pranešė, kad visoje šalyje užblokuotas internetas. Atleistas ne tik N. Nazarbajevas, atsistatydino visa vyriausybė.
 
Protestai ne tik dėl degalų
 
Pasak BBC rusų kalba korespondentės Olgos Ivšinos, daugelį nustebino tai, kokiu greičiu protestai peraugo į smurtą, o tai perša mintį, kad pyktį kelia ne vien degalų kainos. Tradiciškai Kazachstanas yra stabili Vidurinės Azijos valstybė, dažnai apibūdinama kaip autoritarinė. Iki 2019 metų jai vadovavo prezidentas N. Nazarbajevas, jo valdymas pasižymėjo asmenybės kulto elementais, visoje šalyje buvo pristatyta jo statulų, o sostinė pervadinta jo vardu. Jis pasitraukė vykstant antivyriausybiniams protestams, siekdamas juos numalšinti į savo vietą paskyrė artimą sąjungininką.
 
Daugumą rinkimų Kazachstane laimi beveik 100 proc. balsų surenkanti valdančioji partija, veiksmingos politinės opozicijos nėra. Analitikai teigia, kad Kazachstano vyriausybė akivaizdžiai neįvertino gyventojų pykčio ir kad šie protestai nestebina šalyje, kurioje nėra renkamos demokratijos – žmonės turi išeiti į gatves, kad būtų išgirsti.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.01.07; 05:30
Trumposios naujienos

Kazachstanas apimtas neramumų. EPA – ELTA foto

Almata, sausio 6 d. (dpa-ELTA). Per protestus Kazachstane, oficialiais duomenimis, vien tik milijoniniame Almatos mieste suimta apie 2 000 žmonių. Sulaikymai tęsiasi, ketvirtadienį pranešė policija, kuria remiasi žinių agentūra „Tengrinews“. Kol kas neaišku, kiek žmonių sulaikyta visoje šalyje.
Kasymas Žomartas Tokajevas. EPA – ELTA nuotr.
 
Almatoje šalies pietryčiuose praėjusiomis dienomis vyko ypač didelės riaušės. Vidaus reikalų ministerija kalbėjo apie mažiausiai 13 žuvusių policininkų ir kareivių. Kiek žuvo civilių, neaišku.
 
Autoritariškai valdomas Kazachstanas pastarosiomis dienomis susiduria su beprecedenčiais protestais. Neramumai savaitgalį prasiveržė dėl gyventojų pasipiktinimo smarkiai išaugusiomis dujų kainomis nafta ir dujų turtingos šalies degalinėse. Reaguodamas į protestus, prezidentas Kasimas Žormatas Tokajevas atleido vyriausybę.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.01.07; 04:44
Trumposios naujienos

Joe Bidenas pavadino kapitolijaus šturmą „ginkluotu maištu“. EPA - ELTA foto
Joe Bidenas pavadino Kapitolijaus šturmą „ginkluotu maištu“. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, sausio 6 d. (AFP-ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas ketvirtadienį piktinosi Donaldo Trumpo „melu“ ir bandymais įrodinėti, kad laimėjo 2020 metų rinkimus, per pirmąsias sausio 6-osios Kapitolijaus riaušių metines pažadėdamas niekam neleisti laikyti pridėjus „peilio prie demokratijos gerklės“.
 
Savo niūrioje, bet galingoje kalboje J. Bidenas paminėjo D. Trumpo mėginimus apgaudinėti ir pasmerkė respublikonų šalininkų minią, įsiveržusią į Kapitolijų, siekiant neleisti patvirtinti rinkimų rezultatų.
 
„Tai buvo ginkluotas maištas“, – sakė J. Bidenas, kalbėjęs Kapitolijaus Skulptūrų salėje.
 
„Pirmą kartą mūsų istorijoje prezidentas ne tik pralaimėjo rinkimus. Jis bandė sutrukdyti taikiam valdžios perdavimui“, – sakė J. Bidenas.
„Jie atėjo čia įniršę, – sakė J. Bidenas, – ir laikė pridėję peilį prie Amerikos gerklės. Niekam neleisiu laikyti pridėjus peilio prie demokratijos gerklės“.
 
Kalbėdamas apie pavojus, su kuriais susiduria šalis, ilgą laiką save vadinusi laisvojo pasaulio lydere, J. Bidenas klausė: „Ar būsime tauta, kuri politinį smurtą laikys norma?“
 
„Ar būsime ta tauta, kuri leidžia už rinkimus atsakingiems partijos pareigūnams paneigti teisėtai pareikštą žmonių valią? – tęsė demokratų veteranas. – Negalime leisti sau būti tokia tauta“.
 
Nors J. Bidenas neminėjo D. Trumpo vardo, jis aiškiai leido suprasti, apie ką kalba, sarkastiškai apibūdinęs žmogų, kuris, pasak jo, bandė apgaule prasiskinti kelią į pergalę rinkimuose.
 
„Buvęs Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas sukūrė ir paskleidė melo voratinklį apie 2020 metų rinkimus, – sakė J. Bidenas. – Jam valdžia – didesnė vertybė nei principai“.
 
Tuo metu, kai buvo puolamas Kongresas, D. Trumpas „sėdėjo privačiame valgomajame šalia Ovaliojo kabineto Baltuosiuose rūmuose, viską stebėjo per televiziją ir ištisas valandas nieko nedarė“, – sakė J. Bidenas, neslėpdamas pykčio. – Jis yra buvęs prezidentas – pralaimėtojas“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.01.07; 04:23
 
Trumposios naujienos

Nyderlanduose – nuožmios riaušės. EPA – ELTA foto

Amsterdamas, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Nyderlandų premjeras Markas Rutte pirmadienį pasmerkė tris neramumų naktis šalyje dėl COVID-19 priemonių kaip „gryną smurtą“, kurį panaudojo „idiotai“, ir pažadėjo patraukti atsakingus asmenis baudžiamojon atsakomybėn.
Markas Ruttė, Nyderlandų premjeras. EPA – ELTA nuotr.
 
Savaitgalį įvairiose Nyderlandų dalyse kilo dešimtys smurtinių protestų, nukreiptų prieš vyriausybės politiką dėl COVID-19. Nuo penktadienio sulaikyta mažiausiai 130 žmonių, sužeisti dar keturi ir pranešta apie kelis sužalojimų patyrusius pareigūnus.
 
Neramumai Roterdame ir kituose šalies miestuose buvo „grynas smurtas po protesto priedanga“, Nyderlandų žiniasklaidai pirmadienį sakė M. Rutte. „Suprantu, kad visuomenėje tvyro daug įtampos, nes tiek daug laiko kovojame su COVID-19“, – teigė premjeras. Jis pridūrė, kad visuomet gins asmens teisę protestuoti, tačiau „niekuomet nepriimsiu to, kai idiotai naudoja gryną smurtą“.
Nyderlanduose kilo didelės riaušės. EPA-ELTA nuotr.
 
Roterdamas – po riaušių. EPA – ELTA nuotr.

Nyderlanduose lapkričio 13 d. įsigaliojo dalinis karantinas, ir šalis taip pat svarsto paskelbti vadinamąsias „2G priemones“, pagal kurias barai ir kavinės galėtų atsisakyti aptarnauti nepasiskiepijusius žmones.
 
Penktadienio vakarą Roterdamo centre šimtai protestuotojų susirėmė su policijos pareigūnais – pastarieji tuomet paleido ugnį ir taip buvo sužeisti keturi žmonės. Riaušininkai savo ruožtu sužalojo keturis policininkus. Šeštadienį protestuotojai Hagoje padeginėjo daiktus, o sekmadienį demonstrantai šiauriniuose Groningeno ir Leuvardeno miestuose svaidė degius skysčius ir niokojo turtą.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.11.22; 14:46