Donaldas Trampas (Trump). EPA – ELTA nuotr.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto pagrindinę savo rinkimų kampanijos kalbą mėnesio pabaigoje pasakyti Baltuosiuose rūmuose. „Mes galvojame apie tai, – pareiškė jis trečiadienį žinių stočiai „Fox News“. – Saugumo požiūriu tai būtų paprasčiausia“. Tai būtų ir „pigiausias variantas“.
Rinkimų kampanijos kalba Baltuosiuose rūmuose sulaužytų tradicijas: paprastai rinkimų kampanijos renginiai čia yra tabu. Kalba, kuria kandidatas į prezidentus priima partijos nominaciją, yra vienas pagrindinių kiekvienos rinkimų kovos momentų.
Pradžioje planuota, kad D. Trumpas kalbą sakys rugpjūčio pabaigoje jo nominacijai skirtame Respublikonų partijos suvažiavime Šarlotėje Šiaurės Karolinos valstijoje. Tačiau kadangi tenykštis gubernatorius reikalavo dėl koronoviruso laikytis griežtų taisyklių, D. Trumpas nominavimo dalį perkėlė į Džekonsvilį Floridoje.
Čia sparčiai augant infekcijos skaičiams, šių planų liepos pabaigoje taip pat buvo atsisakyta. Todėl kol kas neaišku, kur D. Trumpas sakys savo nominavimo kalbą. Trečiadienį užsimindamas, kad gali kalbėti Baltuosiuose rūmuose, jis kartu pridūrė: „Jei kas nors tame matys problemą, aš galiu eiti kur nors kitur“.
„Laisvės partija“ skelbs Seimo rinkimų kampanijos pradžią. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pirmadienį „Laisvės partija“ skelbs savo rinkimų kampanijos pradžią. Partija taip pat paskelbs kriterijus, kuriais remiantis bus sprendžiama dėl bendradarbiavimo su kitomis partijomis po Seimo rinkimų.
„Renginio metu partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė pristatys kampaniją bei įvardins 5 įsipareigojimus Lietuvai, kurie po rinkimų nulems „Laisvės partijos“ apsisprendimą bendradarbiauti su kitomis politinėmis partijomis“, – rašoma „Laisvės partijos“ pranešime spaudai. Partija savo rinkimų kampanijos pradžią skelbs Bernardinų sode.
ELTA primena, Laisvės partijos rinkimų sąraše – 81 pavardė, jo lyderė yra partijos pirmininkė, Seimo narė A. Armonaitė. Antras sąraše – žmogaus teisių aktyvistas Tomas Vytautas Raskevičius, trečia – narkotikų politikos ir priklausomybės ligų ekspertė Morgana Danielė, ketvirtas – Vilniaus vicemeras Vytautas Mitalas, penkta – IT specialistė ir kovotoja už neįgaliųjų teises Monika Ošmianskienė.
Toliau eina Laisvės partijos Kauno skyriaus pirmininkas, verslininkas Mindaugas Tarnauskas, buvęs Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas, teisininkė Evelina Dobrovolska, partijos Vilniaus miesto skyriaus lyderis Kasparas Adomaitis, investicijų pritraukimo specialistas Karolis Žemaitis bei kiti.
Astravo AE – čia pat. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) laikosi nuomonės, kad įkurtas Sąjūdis prieš Astravo atominę elektrinę tėra konservatorių projektas, kuriuo bandoma telkti savo elektoratą prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.
Kaip Eltai sakė partijos komunikacijos vadovas Justinas Argustas, socialdemokratai suburto darinio veikloje nedalyvaus.
„Tai konservatorių rinkiminė akcija, jie tradiciškai siekia mobilizuoti savo rinkėjus su šūkiu „Lietuva pavojuje“. Jei tai būtų daroma atominės statybų pradžioje – 2009-2010 m., dar būtų galima suprasti, bet tuo metu konservatorių Vyriausybė dėmesio vertų pastangų stabdant atominės statybas nerodė. Netgi priešingai, tuometis premjeras abejojo, ar ta atominė bus. Socialdemokratai šiuo klausimu yra suformulavę poziciją ir kitų politinių jėgų rinkimų projektuose nedalyvaus“, – teigė J. Argustas.
Jis taip pat pridūrė, kad socialdemokratams nėra priimtina konservatorių kritika prezidentui Gitanui Nausėdai dėl artimesnio dialogo su Baltarusija. Astravo AE. Slaptai.lt nuotr.
„Čia partijos pozicija labai aiški – konservatorių vykdyta uždara užsienio politika neatnešė Lietuvai naudos – kaip tik tuo laikotarpiu Lietuvos pašonėje ir kilo Astravo atominė, tai jei būtų bendraujama glaudžiau, ta elektrinė galbūt stovėtų kitur. Lietuvos interesas yra žinoti, kas dedasi šalia sostinės, kuri patenka į atominės evakuacijos zoną ir aklas Baltarusijos ignoravimas prie šio tikslo niekaip neprisideda“, – pabrėžė LSDP komunikacijos vadovas.
ELTA primena, kad šeštadienį Seime surengtas pirmasis Sąjūdžio prieš Astravo atominę elektrinę suvažiavimas. Antiastravinio Sąjūdžio garbės pirmininku tapo vienas iš judėjimo iniciatorių – profesorius Vytautas Landsbergis. Tarp organizacijos steigėjų taip pat yra europarlamentaras Petras Auštrevičius, Seimo nariai Žygimantas Pavilionis ir Virgilijus Poderys, signataras Raimundas Lopata, LiJOT prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas, žurnalistas Eduardas Eigirdas, Lietuvos žaliųjų partijos atstovas Mečys Laurinkus, verslininkas Vidmantas Janulevičius, buvęs užsienio reikalų ministras, diplomatas Petras Vaitiekūnas ir kiti.
Milijardierius Michaelas Bloombergas, kandidatas į JAV prezidentus, savo rinkimų kampanijai pasitelkė kalinių darbą – šie skambindavo žmonėms, praneša AFP.
Tyrimų portalas „The Intercept“ antradienį pranešė, kad buvusio Niujorko mero rinkimų štabas per trečiuosius asmenis nusamdė Naujajame Džersyje įsikūrusią bendrovę „ProCom“, teikiančią skambučių centrų paslaugas.
M. Bloombergas sako, kad ši informacija yra „iš esmės tiksli“, bet bendradarbiavimas su minėta įmone buvo nutrauktas.
„ProCom“ skambučių centrai yra tiek Naujajame Džersyje, tiek Oklahomoje. Du iš jų veikia kalėjimuose.
Teigiama, kad žmonėms skambindavo ir informaciją apie M. Bloombergo rinkimų kampaniją suteikdavo bent vieno Oklahomos valstijos mažiausio saugumo moterų kalėjimo kalinės.
Kandidatas į prezidentus aiškino, kad jo rinkimų štabas apie situaciją sužinojo tik iš žurnalisto. Anot M. Bloombergo, išsiaiškinus, kuris subrangovas už tai atsakingas, bendradarbiavimas su bendrove ir ją pasamdžiusiais asmenimis buvo nutrauktas.
„Nepalaikome tokios praktikos ir stengiamės užtikrinti, kad mūsų rangovai ateityje geriau atsirinktų subrangovus“, – sakė M. Bloombergas.
M. Bloombergas apie ketinimą tapti Demokratų partijos kandidatu į prezidentus pareiškė lapkritį, vėliau nei tą padarė Joe Bidenas ir Bernie Sandersas. 2020 m. rinkimuose jis tikisi mesti iššūkį JAV prezidentui Donaldui Trumpui.
Verslo žurnalo „Forbes“ duomenimis, M. Bloombergo turtas vertinamas 54 mlrd. JAV dolerių.
Savo lėšomis jis finansuoja reklamą internete ir televizijoje. Jo rinkimų kampanija praleidžia svarbias valstijas, kuriose daug darbo įdėjo kiti, ne tokie turtingi, kandidatai.
Gitanas Nausėda. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
Gitano Nausėdos rinkimų kampanijos komunikacijos vadovas Aistis Zabarauskas stebisi, kad Ingridos Šimonytės štabas savo kampanijai išleido jau daugiau nei pusę milijono. A. Zabarauskas tikina, kad, skirtingai nei I. Šimonytė, G. Nausėdos štabas perka paslaugas už gerokai mažesnes sumas bei remiasi savanorių darbu.
„Mus labiau stebina ne tai, kad jie pateikė informaciją dar net nepasibaigus kampanijai. Tai reiškia ne tai, kad visas išlaidas parodo, bet tai kiek jie daug išleidžia. Tikrai štabe esame nustebę, nes už gerokai mažesnes sumas perkame paslaugas ir remiamės savanorių darbu“, – Eltai sakė A. Zabarauskas.
Paklaustas, kiek vis dėlto žada išleisti G. Nausėda rinkimų kampanijai, komunikacijos vadovas teigė, kad visus tikslius skaičius pateikti VRK turi iki rugpjūčio 26 d., todėl apie tikslias sumas dar anksti kalbėti. Kita vertus, A. Zabarauskas patikino, kad tai bus „gerokai mažiau“ nei pusė milijono, bet daugiau nei 200 tūkstančių eurų.
„Su šiuo finansavimu yra labai viskas paprasta, pagal įstatymus mes turime pateikti audituotas ataskaitas iki rugpjūčio 26 d. Žinoma, mes taip ilgai nelauksime ir pateiksime anksčiau (…) Išleisime tikrai gerokai mažiau“, – paklaustas, ar tai bus daugiau nei 500 tūkst. eurų, teigė A. Zabarauskas.
„Visi finansiniai šaltiniai, kuriuos mes turime, jie privalo būti parodyti VRK, ir kitų finansavimo šaltinių mes tikrai neturime ir negalime turėti (…) Aš tikrai nenoriu kalbėti dabar konkrečiais skaičiais, nes tai bus netikslu, bet mes planuojame turėti daugiau nei 200 tūkstančių“, – teigė jis.
Šiuo metu VRK puslapyje nurodyta, kad kandidatą Gitaną Nausėdą fiziniai asmenys parėmė virš 176 tūkst. eurų. Pats G. Nausėda iš visų kandidatų savo rinkimų kampaniją parėmė didžiausia leistina nuosavų lėšų suma – 17 700 eurų. Taigi visa suma šiuo metu siekia šiek tiek daugiau nei 194 tūkst. eurų bei, skirtingai nei I. Šimonytei, kandidatui paramos iš partijų neprireikė.
Tuo metu, nors pirmajame ture visas I. Šimonytės išlaidas padengė fiziniai asmenys (apie 202 tūkst. eurų), antrajame ture jos štabas vis dėlto sutiko priimti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų 330 tūkst. eurų paramą. Tokiu būdu I. Šimonytė rinkimų kampanijai jau skyrė šiek tiek daugiau kaip 533 tūkst. eurų.
Konservatorius Andrius Kubilius teigia, kad G. Nausėdos rinkimų kampanija savo intensyvumu neatsiliko nei nuo Sauliaus Skvernelio, nei nuo I. Šimonytės kampanijos, o kai kuriais aspektais net ir stipriai lenkė. Todėl jam kyla klausimas, kaip ir kas iš tiesų finansuoja G. Nausėdos rinkimų kampaniją.
„Taigi nėra jokių priežasčių daryti išvadą, kad G. Nausėdos rinkimų kampanija būtų mažiau intensyvi nei buvusi S. Skvernelio ar tebesitęsianti I. Šimonytės kampanija. O tai reiškia, kad ir G. Nausėdos rinkimų kampanija turėtų kainuoti panašiai tiek, kiek ir jo konkurentų – apie 0,5 mln. eurų. Tokios kampanijos su ja
Ingrida Šimonytė. Reklaminiai plakatai. Slaptai.lt nuotr.
u išleistais 200 000 eurų nepavyks finansuoti, o tikėtis per 2 savaites surinkti dar 300 000 eurų – skamba nelabai įtikinamai. Štai čia ir iškyla esminis klausimas – kaip yra ir kaip bus finansuojama G. Nausėdos rinkimų kampanija? Šie klausimai turi būti atsakyti nedelsiant. Taip, kaip tai padarė I. Šimonytės rinkimų štabas, viešai paskelbęs preliminarią ataskaitą apie visas rinkimų kampanijos išlaidas“, – feisbuko paskyroje teigė A. Kubilius.
ELTA primena, kad gegužės 26 d. vyksiančiame antrajame Prezidento rinkimų ture dėl šalies vadovo posto varžysis daugiausia balsų per pirmąjį rinkimų turą surinkę kandidatai – I. Šimonytė, pelniusi 31,31 proc. rinkėjų balsų, ir G. Nausėda, gavęs 30,94 proc. balsų.
Konservatorė Rasa Juknevičienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kandidatas į prezidentus Gitanas Nausėda sureagavo į Seimo narės Rasos Juknevičienės kaltinimus, kad jų susitikimo metu G. Nausėda prašė Vygaudą Ušacką pašalinti iš konservatorių partijos. Ekonomistas neigia visus faktus bei klausia: „Ar tai yra, ką konservatorių deleguota kandidatė turėjo mintyje apie savo planus antrame ture, sakydama visos priemonės naudotinos?„
„Vienintelis tikras faktas tame, ką parašė p. Juknevičienė, – mūsų susitikimas buvo. Visa kita yra pramanai, pradedant neva nusivylimu kuklia susitikimo vietos aplinka ir baigiant klausimu dėl Vygaudo Ušacko išmetimo iš partijos. Ar tikrai verta iki to nusileisti, p. Rasa? Ar tai yra, ką konservatorių deleguota kandidatė turėjo mintyje apie savo planus antrame ture, sakydama „visos priemonės naudotinos“? Užtikrinu Jus, kad bendrausime konstruktyviai, net jei Jūsų remiama kandidatė netaps prezidente. Bendras valstybės interesas yra svarbiau už personalijas ir dėl to tikrai neverta užsiimti smulkiu melu“, – feisbuko paskyroje rašė G. Nausėda.
R. Juknevičienė sureagavo į G. Nausėdos Eltai duotą interviu, kuriame jis stebisi, kad kandidatė į prezidentus Ingrida Šimonytė gėdijasi sąsajų su konservatorių partija. Juk konservatoriai nėra kažkokie raupsuotieji, kad nuo jų būtų slepiamasi, komentuodamas I. Šimonytės rinkimų kampaniją, sako G. Nausėda.
R. Juknevičienė labai stebėjosi tokiu G. Nausėdos požiūriu. Parlamentarė feisbuko paskyroje pristatė savo susitikimo detales su G. Nausėda. Pasak jos, G. Nausėda buvo ne tik nepatenkintas susitikimo vieta, bet ir prašė iš partijos pašalinti V. Ušacką.
Gitanas Nausėda. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr. „Buvo kalba dėl jo dalyvavimo mūsų praimariuose (partijos pirminiuose rinkimuose. – ELTA). Sako, duočiau savo pavardę, tačiau po skyrius nevažinėčiau, kampanijoje nedalyvaučiau. Mano atsakymas buvo paprastas – tokiu atveju jūs pralaimėsite. Vygaudas yra partijos narys, jį žmonės pažįsta. Ir tada – dar vienas ups! Išgirdau klausimą, ar negalima būtų Vygaudo išmesti iš partijos? Akimirką net nesugebėjau nieko atsakyti… Ne, sakau, apie tai net jokios kalbos būti negali! Atsisveikinome pakalbėję dar apie kažką…“, – feisbuko paskyroje rašė R. Juknevičienė.
Kandidatė į prezidentus I. Šimonytė taip pat sureagavo į G. Nausėdos interviu Eltai.
„Visgi rinkimuose kandidatuoju aš, Ingrida Šimonytė, ne TS-LKD partija. Dalyvauju rinkimuose TS-LKD remiama, tačiau prieš tai laimėjusi atvirus rinkimus, kuriuose balsavo ne vien partijos nariai. Už paramą esu dėkinga, tačiau partija puikiai žino, kad kampaniją organizuoju pati, su savo štabu, taip, kaip mums atrodo geriausia. Štabą susitelkiau pati, savanorius – taip pat. Partija padės, bet jokių sąlygų nekelia. Partijos žmonės savanoriauja, kaip ir nepartiniai ar priklausantys kitoms partijoms“, – teigė I. Šimonytė.
„Todėl rinkimų naktis buvo skirta štabo nariams, kurie dirbo daugiausiai, rėmėjams, kurie prisidėjo finansiškai, kad kampanija vyktų ir galėtume paaiškinti, kuo apmokėsime nemenkas rinkimų išlaidas, ir savanoriams, tarp kurių partijos narys buvo ne vienas ir visi aktyviausieji buvo pakviesti“, – feisbuko paskyroje rašė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad G. Nausėda Eltai duotame interviu stebėjosi, kad sekmadienį konservatorių partija rezultatų laukė atskirai nuo I. Šimonytės štabo.
Buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr. „Aš paklausčiau pačios kandidatės, o kodėl ji gėdijasi savo partijos? Aš šito nelabai suprantu, nes juk jie tokie patys žmonės, nuoširdžiai išgyvenantys dėl jos. Kodėl jiems reikia daryti specialius uždarus vakarėlius arba jų prašyti neiti į bendrą salę? Juk jie nėra kažkokie raupsuotieji. Aš kaip tik manau, kad reikia nusimesti kaukę“, – Eltai sakė G. Nausėda.
Barako Obamos rinkiminės kampanijos vadovas Džimas Messina davė pirmąjį po rinkimų televizijos interviu Maikui Allenui iš žurnalo “Politico”ir pabrėžė, kad geriausia technika būtų bejėgė, jeigu savanoriai ir rinkėjai prarastų pasitikėjimą savo prezidentu.
Apie tai praneša “Süddeutsche Zeitung”.
Dž.Messina taip pat papasakojo, kad geras žingsnis buvo „pasamdyti geriausius technikus, kuriems pavyko sukombinuoti 2008 metų rinkimų duomenis su savanorių surinkta informacija. Prieš ketverius metus kampanija internete, per kurią buvo surinkta 500 mln. dolerių aukų, buvo atskirta nuo autonominės kampanijos, o dabar viena perėjo į kitą“.
Daugiausia lėšų iš gyventojų pajamų mokesčio surinkę konservatoriai teigia, kad panašią sumą išleido su tuo susijusiai informacinei kampanijai.
Neoficialiomis žiniomis, valdančioji konservatorių partija tam išleido apie 700 tūkst. litų.
Valstybinė mokesčių inspekcija praėjusią savaitę pranešė, kad partijoms gyventojų skirta mokesčio dalis siekia 1 mln. 946 tūkst. 915 litų, o TS-LKD surinkta dalis didžiausia – jai 1 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skyrė 7,8 tūkst. žmonių, bendra suma siekia 504 tūkst. 984 litus. Vadinasi, išlaidos reklamai buvo gerokai didesnės už gautas pajamas.
Ką Lietuvai žada 2012-ųjų metų Seimo rinkimai? Kokios partijos švęs pergalę, o kokios bus priverstos atsisėsti ant atsarginių žaidėjų suolelio?
Ar šie rinkimai bus skalsūs vadinamosioms nesisteminėms, naujai besikuriančioms partijoms?
Su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro “Vilmorus” direktoriumi Vladu GAIDŽIU kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Rinkimai į Lietuvos parlamentą – čia pat. Bet rinkiminės kampanijos lyg ir nematyti. Kaip vertinate šių metų politinius ginčus, kokios partijos vertos pakliūti į Seimą? 2012-ųjų metų rinkiminė kampanija – rami, niekuo neišsiskirianti, gal net nuobodi?
Savivaldos rinkimai – čia pat, ne už kalnų. Tačiau jau dabar akivaizdu, kad į rinkiminę – agitacinę kovą metami milžiniški pinigai, dalis kurių greičiausiai yra nelegalūs. Tautos Ateities Forumo (TAF) pirmininkas Algimantas Matulevičius pabrėžia: rinkiminės kampanijos Lietuvoje vis brangesnės ir brangesnės. Jis siūlo atkreipti dėmesį, kaip gausiai reklamuojasi, pavyzdžiui Artūras Zuokas, Viktoras Uspaskich ar Kazimira Prunskienė. Ir tuo pačiu klausia: ar verta rinkti tuos, kurie gausiai reklamuojasi? Mat visuomet iškyla dilema – o iš kur gauti pinigai, skirti rinkiminei kampanijai? Pasak TAF lyderio A.Matulevičiaus, o Seimo NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas vis dar nemato akivaizdžių problemų…
