Romuva

Aktualijos

Kaunas. Laisvės alėja. Slaptai.lt nuotr.

Po ne vienerius metus trukusios rekonstrukcijos penktadienį duris lankytojams atvers tarpukariu Laisvės alėjoje pastatytas kino teatras „Romuva”.
 
Nuo šiol tai bus Kino namai „Romuva”, kuriuose – dvi šiuolaikiškos salės, išdidintoje scenoje galės vykti muzikos, teatro, šokio ir kitų atlikėjų pasirodymai.
 
Pasak pranešimo, šventinis „Romuvos” atidarymo renginys kvies pasivaikščioti po unikalius Art Deco elementus išsaugojusias kino teatro erdves, pažinti pastatui ir jo istorijai dedikuotą parodą bei išbandyti naująsias kino sales. Pirmųjų lankytojų lauks speciali programa – naktinis filmų maratonas.
 
Per penktadienį vyksiantį renginį kino teatro rekonstrukcijos metu įkurtoje Kamerinėje kino salėje bus galima išvysti 1940-aisiais balandžio 18-ąją „Romuvos” atidarymo proga rodytą klasikinį filmą „Didžioji meilės simfonija”. Naktinio filmų maratono žiūrovams paruoštas platus repertuaras – daniškos komedijos „Laukiniai vyrai” premjera, geriausios europietiškos komedijos prizu apdovanota norvegiška juosta „Beibis nindzė”, festivalyje „South by Southwest” kritikų išgirtas „Nepakeliamas milžiniško talento svoris”, drauge su Vilniaus tarptautiniu trumpųjų filmų festivaliu parengta ir speciali trumpametražių filmų programa.
 
„Romuvos” pastato rekonstrukcija buvo pradėta 2016-aisiais. Senojo kino teatro Laisvės alėjoje atgimimą lėmė projektas „Kauno kino centro „Romuva” kultūros paveldo objekto aktualizavimas, jį įveiklinant, optimizuojant ir keliant paslaugų kokybę”. Kiek daugiau nei milijonas eurų projektui skirta pagal 2014-2020 metų Europos Sąjungos fondų priemonę „Aktualizuoti savivaldybių kultūros paveldo objektus”. Likusias lėšas skyrė Kauno miesto savivaldybė, kuriai šiandien nuosavybės teise ir priklauso šis vienintelis likęs ir pagal pirminę savo paskirtį tebeveikiantis buvusios laikinosios sostinės kino teatras.
 
Pasak Savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjos Agnės Augonės, baigiantis 2021-iesiems, „Romuvos” prieigose, Laisvės alėjoje, atidengta dailininko Kęstučio Balčiūno sukurta skulptūra „Pirmas filmas”. Taip Kaune įamžinta nacionalinės kinematografijos pradžia Lietuvoje – pernai minėtas pirmojo lietuviško vaidybinio viso metražo filmo „Onytė ir Jonelis” sukūrimo 90-metis.
 
Reikšminga ir tai, kad istoriniam nuo privatizacijos Kaune išsaugoto kino teatro pastatui 2015 metais buvo suteiktas Europos paveldo ženklas. Šiuo metu šis pastatas yra vienas iš Kauno modernizmo architektūros simbolių, pretenduojančių patekti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
 
ELTA primena, jog tarpukario verslininkų Antano ir Petro Steikūnų pastangomis pastatytas bei įrengtas to meto Lietuvoje moderniausias ir didžiausias kino teatras duris atvėrė 1940-ųjų pavasarį.
 
Birutė Mačienė (ELTA)
 
2022.04.22; 07:00
Aktualijos

Bendrijos „Romuva” krivė Inja Trinkūnienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui, siūlančiam suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“.
 
Už tokį Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko Tomo Vytauto Raskevičiaus pristatytą dokumentą antradienį balsavo 41 Seimo narys, 18 buvo prieš, 18 – susilaikė. Po svarstymų komitetuose projektas į Seimo salę sugrįš gruodžio 16 d.
Laužas. Vytauto Visocko nuotr.
 
Suteikti valstybės pripažinimą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ siūloma vadovaujantis Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu, Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimu ir Konstitucinio Teismo nutarimu.
 
Seimo darbotvarkėje šis klausimas atsirado jau antrą kartą, nes 2019 m. birželio 27 d. parlamentarai buvo nusprendę valstybės pripažinimo „Romuvai“ nesuteikti.
 
Nutarimo projekto autorių teigimu, valstybės pripažinimas reikštų, kad valstybė palaiko religinės bendrijos dvasinį, kultūrinį ir socialinį palikimą.
 
„Ši bendrija galėtų sudaryti santuokas, kurios sukelia tokias pat teisines pasekmes, kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje. Suteikus valstybės pripažinimą, ši bendrija įgytų teisę mokyti tikybos ir religinių apeigų valstybės ir savivaldybių mokyklose, tikinčiųjų mokinių ar jų tėvų prašymu, nepažeidžiant pasaulietinės mokyklos sampratos“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
 
Tikimasi, kad valstybės pripažinimas suteiks „Romuvos“ religinei bendrijai platesnes galimybes užsiimti lietuvių senųjų tradicijų puoselėjimu, ugdyti Lietuvos žmonių tapatumo savivoką. Manoma, kad valstybės pripažinimo suteikimas religinei bendrijai gali turėti įtakos ir didesniam pasaulio bendruomenės susidomėjimui mūsų šalies tradicijomis ir kultūriniu paveldu – unikaliu folkloru ir mitologija.
 
Maišiagalos piliakalnio papėdėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

2019 m. rugsėjo mėnesį „Romuva“ Seimo sprendimą nesuteikti jai valstybės pripažinimo apskundė Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).
 
2021 m. birželio 8 d. EŽTT byloje „Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ prieš Lietuvą“ nustatė, kad Seimas pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
 
„Romuvos“ krivė Inija Trinkūnienė sako, kad per 2001 metų gyventojų surašymą senajam baltų tikėjimui save priskyrė 1,2 tūkst., o 2011 metais – jau 5,1 tūkst. gyventojų.
 
Pagal galiojančią tvarką dėl valstybės pripažinimo bendruomenės gali kreiptis praėjus 25 metams nuo jų pirminės teisinės registracijos.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2021.12.08; 07:37
Aktualijos

Baltų vienybės dieną. Vytauto Visocko nuotr.

Vilniuje ant Altanos kalno Vilniaus „Romuva“ kartu su apeigų grupe „Kūlgrinda“ visus kviečia trečiadienio vakarą švęsti Rudens lygiadienį, Baltų vienybės dieną ir labai svarbią baltų Romuvos šventovės įkūrimo sukaktį – 1500 metų, kai Prūsijoje buvo įkurta pagrindinė baltų šventovė Romuva/Ramovė.
 
Šių metų rugsėjo pradžioje dviejų prigimtinio tikėjimo bendrijų – latvių Dievturių ir lietuvių „Romuvos“ dvasiniai vadovai pakvietė visus baltus šią svarbią sukaktį pažymėti būtent Baltų vienybės dieną.
 
„Mes, lietuviai, didžiuojamės turėdami tokį stiprų istorinį ir dvasinį paveldą. Džiaugiamės galėdami tęsti savo prigimtinį tikėjimą, kuris mus pasiekė nuo neatmenamų laikų ir lydi bei stiprina iki šiol. Uždekime aukurų ugnis ant piliakalnių, lai jos sujungia mus su mūsų didingais protėviais ir vienus su kitais!“, – sako Senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ krivė Inija Trinkūnienė.
 
Rugsėjo 22-ąją 20-21 valandą ugnys degs visose baltų žemėse, sakoma „Romuvos“ pranešime.
 
„Baltų tautų religinės tradicijos gyvuoja nuo neatmenamų laikų. Jos yra mūsų indoeuropietiško bendrumo liudininkės. Nė vienas užkariautojas jų nesugebėjo įveikti ir ištrinti iš mūsų sąmonės, nors ir bandė tai daryti pačiu žiauriausiu būdu. Paradoksas yra tas, kad pačių užkariautojų pasiteisinimai yra geriausias baltų religinės tradicijos senumo ir gyvybingumo įrodymas, nes paneigti ar užkariauti galima tik tai, kas gyvuoja ir atsirado anksčiau. Mes plėtojame savo religijas, remdamiesi iki šių dienų išlikusiomis tradicijomis ir tiesioginiu pasaulio pažinimu. Prigimtinės religijos išsaugojimą ir perdavą užtikrina mūsų valia, pagarba protėviams ir atsakomybė ateities kartoms“, – sako Latvijos Dievturių sandraugos vadovas (dižvadonis) Andrejus Brokas.
 
Baltų vienybės dienos proga bus pažymėta svarbi data: pusantro tūkstančio metų, kai Prūsijoje buvo įkurta svarbiausioji baltų šventovė – Romuva. Ta proga Lietuvos Romuvos ir Latvijos Dievturių dvasiniai vadovai kreipėsi į visus baltus šią svarbią sukaktį pažymėti būtent Baltų vienybės dieną – rugsėjo 22-ąją.
Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
 
„Latvijos ir Lietuvos baltų religinių tradicijų tęsėjai kviečia pažymėti baltų Romuvos šventvietės įkūrimą, kaip seniausią mūsų tautų istorijoje liudijimą apie religinių tradicijų buvimą centralizuotu ir organizuotu pavidalu baltų kultūrinėje erdvėje. Jos buvimas ir nuolatinis kilnojimas į šiaurės rytus Lietuvos teritorijoje dėl popiežiaus atstovų vyskupų bei Europos kryžiuočių karinės ekspansijos liudija tradicijos paveldimumą baltų kultūrinės erdvės plačiame regione ir tos tradicijos reikšmingumą baltų tautų dvasinei savimonei“, – rašoma Lietuvos ir Latvijos prigimtinio tikėjimo bendrijų vadovų pareiškime ir primenamos XIV-XVI a. metraščių paliudytos žinios apie šią šventovę.
 
Pasak vokiečių metraštininko Simono Grunau, „Prūsijos kronikoje“ (1529) paliudytos legendinės tradicijos, Romuvos šventovė buvo įkurta 521 m. Prūsijoje, Šventapilėje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.22; 16:43
Aktualijos

Kadrai iš pirmojo lietuviško filmo „Onytė ir Jonelis“. Lietuvos literatūros ir meno archyvas

Artėjant jubiliejinei sukakčiai – 90 metų nuo pirmojo lietuviško vaidybinio viso metražo filmo „Onytė ir Jonelis“ sukūrimo, menininkai kviečiami pasitelkti fantaziją ir savo kūryba įamžinti šį Lietuvos kultūrai reikšmingą įvykį.
 
Tokį savotišką konkursą skelbianti Kauno miesto savivaldybė primena, kad anuomet didelio rezonanso sulaukusio kino kūrinio scenos buvo nufilmuotos būtent Kaune. „Onytė ir Jonelis“ (arba „Nelįsk, kur nereikia“) – pirmas ryškus pavyzdys, įkūnijęs tarpukario Lietuvos kino entuziastų ryžtą kloti pamatus profesionaliam lietuvių nacionaliniam kinui.
 
90 metų nuo filmo premjeros sueis 2021-ųjų spalio 8-ąją. Šią sukaktį galinčios paženklinti atrinktos geriausios idėjos sumanytojams menininkams savivaldybė garantuoja finansavimą jai įgyvendinti.
 
„Kaunas turi įvairių akcentų. Ne tik meninių, bet ir istorinių. Tačiau apie dalį jų nedaug ką žinome. Vienas iš tokių pavyzdžių – pirmasis lietuvių vaidybinis pilnametražis filmas. Todėl drauge su „Kauno filmų biuru“ ir kino centru „Romuva“ kviečiame menininkus siūlyti idėjas ir savo kūrinius, kurie pasakotų unikalią pirmojo filmo istoriją kauniečiams bei miesto svečiams“, – į menininkus kreipėsi Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.
 
Prisimenant šios išskirtinės kino juostos gimimą, dera pažymėti, kad „Onytės ir Jonelio“ filmavimas anuomet užtruko beveik pusmetį.
 
Dauguma filme vaidinusių aktorių – teatro studentai, kuriems buvo pažadėta po filmavimo atsiskaityti geriausiais to meto šokoladiniais saldainiais. Filmuojant juostą, komandai trūko ne tik pinigų technikos nuomai, patirties, bet ir nuovokos, kaip paruošti aktorius filmavimui.
 
Filmas, beje, susilaukė įvairių reakcijų – nuo stiprios kritikos iki pagyrų ir palaikymo. Ypač kino kritikai po filmo premjeros peikė aktorių grimą, kuris atrodė itin keistai, – juodos lūpos ir paakiai, akinamai balti veidai. Kritikuotas ir aktorių neprofesionalumas, prastai įkūnijami personažai, filmo turinys.
Dar vienas kadras iš pirmojo lietuviško filmo „Onytė ir Jonelis“. Lietuvos literatūros ir meno archyvas
 
„Tai buvo 1931 metai. Menininkai tuo metu neturėjo visiškai jokios patirties, technikos ir supratimo, kaip kurti filmą. Jie mokėsi tiesiog žiūrėdami užsienietiškus filmus kino teatruose. Būtent entuziazmas ir davė impulsą lietuviškam filmui. Žavu, kad žmonės, neturėdami ypatingų žinių, su užsidegimu ėmė ir sukūrė tai, kas tapo Lietuvos kino pradžia. O ta pradžia buvo būtent Kaune“, – įžvalgomis dalijosi „Kauno filmų biuro“ vadovas Aurelijus Silkinis.
 
Kadras iš pirmojo lietuviško filmo „Onytė ir Jonelis“. Lietuvos literatūros ir meno archyvas

Pasak A. Silkinio, galutinis žurnalo „Naujoji Romuva“ verdiktas pirmajam pilnametražiam lietuvių darbui buvo gana palankus – filmą aprašiusiam korespondentui patiko ir „sukombinuotos scenos“, ir veikalo gyvumas, ir įdomus siužetas. Pagirta ir tai, kaip juostoje atvaizduotas Kaunas, kuris, „daro tikrai gražaus ir turtingo miesto įspūdį“. Galiausiai konstatuota, kad, turint omenyje patirties stoką ir lėšų trūkumą, filmas ne toks jau ir prastas. Pridurta, kad „tai – reikšmingas faktas mūsų tautos kultūros gyvenime“.
 
Deja, šiandien pamatyti bei įvertinti šio filmo neįmanoma – jis laikomas dingusiu.
 
Ir nors kino teatro „Forum“ (dabar – Laisvės al. 46A), kuriame anuomet įvyko filmo premjera, nebėra, visai netoliese, toje pačioje alėjoje, dabar atnaujinamas vienintelis išlikęs tarpukario kino teatras – „Romuva“. Po rekonstrukcijos jis lankytojus pasitiks jau kitais metais.
 
Viena iš siūlomų lokacijų pirmojo lietuviško vaidybinio kino filmo 90-mečio atminimui skirtam kūriniui – Kauno kino centro „Romuva“ prieigos (Laisvės al. 54). Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai. Tiesa, akcentai galimi ir kitose viešose bei pagal kontekstą derančiose Kauno vietose, patikslina miesto savivaldybės administracijos atstovė Aušrinė Vaščėgaitė.
 
Idėjų konkurse „Kauno akcentai“ nuo sausio 1 iki vasario 1 dienos savivaldybėje laukiama menininkų pasiūlymų dėl skulptūrų, šviesos instaliacijų, dizaino objektų ar kitų meninių kūrinių, skirtų įamžinti filmą „Onytė ir Jonelis“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.04; 00:30
Politinės intrigos

Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Žygimantas Pavilionis, manydamas, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) iš dalies neteisingai išsprendė bylą ir nepagrįstai suvaržė jo, kaip Tautos atstovo, teisę ir pareigą ginti Lietuvos valstybės interesus, nes uždraudė net Seimo posėdžio metu kalbėti apie procesus, kurie Seimo nario nuomone, gali būti naudingi Rusijai, Vilniaus apygardos administracinio teismo liepos 10 d. sprendimą apeliacine tvarka skųs Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (LVAT), o jei reikės – ir Europos Sąjungos institucijoms.
 
Seimo narys kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos 2019 m. rugsėjo 11 d. išvadą, kurioje pripažinta, kad jis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnyje nustatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, padorumo ir pavyzdingumo principus ir nurodyta artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.
 
Liepos 10 d. VAAT teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Seimo nario Ž. Pavilionio skundą, atsakovams Seimo kanceliarijai ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, taip pat trečiajam suinteresuotam asmeniui – Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ – dėl Komisijos sprendimo panaikinimo, priėmė sprendimą, kuriuo skundas buvo patenkintas iš dalies.
 
VAAT panaikino Seimo etikos sargų išvados 2 punktą, kuriuo Seimo narys Ž. Pavilionis įpareigotas artimiausio Seimo plenarinio posėdžio metu paneigti paskleistus žinomai neteisingus duomenis apie bendriją „Romuva“.
 
„Ketinu skųsti Vilniaus apygardos apeliacinio teismo sprendimą, kadangi demokratija privalo būti apginta, o laisvoje Europos Sąjungos valstybėje negali įsitvirtinti precedentas, kuriuo net politikams būtų draudžiama priešintis A. Dugino idėjoms. Tautos atstovo laisvą mandatą ir saviraiškos laisvę laikau fundamentaliu demokratijos veikimo pagrindu, o Seimo Etikos ir procedūrų komisijos išvadą – pažeidžiančia indemnitetą, kurį garantuoja Konstitucijos 62 straipsnio 3 dalis, įtvirtinanti absoliutų draudimą persekioti Seimo narį už jo pareigų vykdymą“, – pažymėjo parlamentaras.
Bendrijos „Romuva” krivė Inja Trinkūnienė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
Anot Seimo nario, jo kalba Seimo vakarinio plenarinio posėdžio metu, 2019 m. birželio 27 d.,  išsakyta jam atliekant konstitucinę Tautos atstovo priedermę, siekiant, be kita ko, atkreipti dėmesį į procesus, kurie gali būti naudingi Rusijai.
 
Pasak krivės Inijos Trinkūnienės, melagingi Ž. Pavilionio pasisakymai ir viešas Katalikų bažnyčios hierarchų spaudimas Seimo nariams neabejotinai turėjo įtakos Seimo narių apsisprendimui balsuojant dėl „Romuvos“ valstybinio pripažinimo. „Manau, kad po šio teismo sprendimo Seimas turi pakankamą pagrindą „Romuvos“ pripažinimo klausimą svarstyti dar kartą. Tikiuosi, kad naujos kadencijos Seime prie šio klausimo bus sugrįžta“, – sakė „Romuvos“ religinės bendrijos vadovė.
 
Negavusi valstybinio pripažinimo Senovės baltų religinė bendrija Romuva pernai kreipėsi ir į Europos Žmogaus teisių teismą, prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti Romuvai valstybės pripažinimą, pažeidė net kelis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius: dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.14; 13:25
Fotoreportažai

Vasario 7 d. Indijoje viešinti oficiali Lietuvos Romuvos delegacija susitiko su Čhatisgarho valstijos ministru pirmininku Dr. Ramanu Singhu (Raman Singh). Per iškilmingus pusryčius romuviai ministrui pirmininkui papasakojo apie senojo baltų tikėjimo padėtį Lietuvoje ir padėkojo už sudaryta retą galimybę vasario 5-7 dienomis oficialiai lankytis jo vadovaujamoje Čhatisgarho valstijoje. Ministras pirmininkas R. Singhas domėjosi Lietuvos kultūra, lietuvių kalba, papasakojo apie savo planus kitų

metų liepos mėnesį siųsti šios valstijos kultūros srities atstovų delegaciją į Lietuvą. Romuviai pasidalino savo kelionės įspūdžiais po valstiją, atsakė į klausimus apie Lietuvą.  Savo ruožtu ponas R. Singhas papasakojo apie savo atstovaujamą valstiją, pristatė jos istoriją.

Lietuvos Senojo baltų tikėjimo atstovų delegacijai Indijoje vadovaujanti Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė sakė: „Šiųmetė Lietuvos Romuvos delegacijos išvyka į Indija buvo ypač vaisinga. Manau, kad tai naujas etapas jau bemaž 15 metų vykstančiame bendravime tarp Lietuvos Romuvos ir Indijos prigimtinio tikėjimo atstovų, atveriantis naujas Lietuvos ir Indijos bendradarbiavimo galimybes, stiprinantis kultūrinius bei dvasinius saitus tarp mūsų abiejų šalių. Šios išvykos metu mes labai daug nuveikėme pristatydami Romuvos puoselėjamas savo protėvių dvasines tradicijas. Mes ne tik suteikėme žinių apie Lietuvą nieko negirdėjusiems Indijos žmonėms, bet ir atskleidėme jų pačių kalboje ir papročiuose slypinčias bendras su mūsų tauta giliai indoeuropietiškoje praeityje įsišaknijusių bendrų kultūrinių tradicijų ištakas“.

Per tris kelionės po Centrinės Indijos Čhatisgarho valstiją dienas Lietuvos romuvos atstovai lankė įspūdingas hinduistų šventoves, ašramus, universitetus bei mokyklas, susitiko su induistų dvasininkais bei šventaisiais, studentais bei moksleiviais.

Lankytasi: Čhatisgarho Pt. Ravišankaro Šuklos (Ravishankar Shukla) universitete, Gracious koledže, Genčių mokykloje internate, Vanavasi Kalyjano ašrame, Džagannatchos, Jašpurnagaro ir Viešpaties Ramos šventovėse.

Lietuvos romuvos delegacija visur buvo pasitikta su didžiule pagarba. Lietuvių laukė įspūdingi sutikimai ir priėmimai su tradiciniais indų šokiais, dainomis, apeigomis ir gausiomis dovanomis. Priėmimuose romuviai daugiausia susižavėjimo ir šilumos sulaukdavo pakvietę susirinkusius kartu padainuoti apeigines lietuviškas giesmes, o mokyklose pamokydami ir kartu su mokiniais šokdami įvairius tradicinius lietuviškus šokius.

Lietuvos Romuvos atstovai atsidėkodami už šiltą ir jaudinantį priėmimą bei nuveiktą didelį darbą rengiant šį oficialų vizitą, įteikė dovanas Indijos Tautinės savanorių organizacijos Rashtriya Swayamsevak Sangh (RSS) viceprezidentui Purnendu Sakseujai (Purnendu Sakseuia), viceprezidentui Dr. Purnendui Saksenai (Purnendu Saxena), šios organizacijos Tarybos nariams Sunilui Kulkarniui (Sunil Kulkarni), Dipakui Visputė (Dipak Vispute). Taip pat buvo pagerbtas ir apdovanotas Čhatisgarho valstijos vyriausiasis ministras dr. Ramanas Singhas (Raman Singh) ir šios valstijos ministrai: Kedaras Kašjapas (Kedar Kashyap), Mahešas Gagda (Mahesh Gagda), Vanavasi Kalyjano ašramo prezidentas Ratanlalas Agrvalas (Ratanlal  Agrwal), Gracious koledžo direktorius dr. Ašutašas Šukla (Ashutash Shukla) bei jo pavaduotojas Anuragas Džainas (Dr. Anurag Jain).

Prieš oficialų vizitą į Čhatisgarho valstiją Romuvos atstovai vasario 1-4 d.  Senąjį baltų tikėjimą pristatė didžiausio Indijos miesto Mumbajaus Kešav Šrušti kultūros centre vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Dieviškumo pažinimas per senovės kultūrų moteriškumo tradicijas“  („Exploring Divinity trough the Femininein Ancient Culture“).

Lietuvos Romuvos delegaciją Indijoje lydi ir globoja RSS padalinio „Visos Indijos genčių ašramas“ vienas iš vadovų Surendra Maturas (Surendra Mathur). Ši organizacija yra įsteigusi ir be vyriausybės pagalbos išlaiko virš 6000 Indijos tautinėms grupėms skirtų mokyklų, teikia šioms gentims socialinę ir medicinos pagalbą, padeda išsaugoti jų prigimtinę kultūrą.

Informacijos šaltinis ir nuotraukos – Alkas.lt

2018.02.08; 00:35

Fotoreportažai

Paskutinį rugsėjo savaitgalį, kaip ir kiekvienais metais, Kaune klegės tradicinės ir modernios muzikos atlikėjai iš Izraelio, Estijos, Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos.

Jau 17-ąjį kartą vykstantis tarptautinis tradicinio ir šiuolaikinio folkloro festivalis SUKLEGOS kviečia įvairių muzikos stilių gerbėjus pasiklausyti postfolkloro, folkdžiazo, world music, new age ir kitų eksperimentinių projektų.

Šiemet festivalio rengėjai dovanoja tris vakarus, pripildytus nepakartojamų pasaulio muzikos garsų, naujų kompozicijų, projektų ir tradicinės įvairių tautų muzikos.

Pirmasis, dar kitaip vadinamas ramusis, vakaras vyks rugsėjo 22 d. 18 val. Kauno valstybiniame lėlių teatre. Čia ŽEMYNA TRINKŪNAITĖ pristatys savo antrąjį etnominimalizmu dvelkiantį ir archajiškai skambantį solinį albumą „Devynstygės kanklės – 21 kompozicija“.

Neabejotinai viena iš geriausių Latvijos kuoklių grojimo virtuozė LAIMA JANSONE pristatys kanklėms giminingą instrumentą – kuokles. Ši jauna, profesionali ir išskirtinė atlikėja, gerai žinoma savo gimtojoje šalyje ir užsienyje, kuria energija persmelktas, šiuolaikiškas, unikalaus skambesio kompozicijas.

Muzikantas iš Izraelio AVSHALOM FARJUN pakvies į kelionę per skirtingas kultūras, kurioje, klausydamiesi stebuklingo 90 stygų instrumento qanun, klausytojai patirs meditacinę, lyrišką atmosferą.

Be styginių instrumentų teatro scenoje žiūrovai išvys tradicinius lietuvių liaudies instrumentus – tabalus. Šiuos instrumentus prakalbins trys profesionalūs muzikantai iš Klaipėdos – VIKTORAS RUBEŽAS, KRISTIJONAS LUČINSKAS ir DONATAS BIELKAUSKAS. Šie vyrai nustebins eksperimentuodami įvairiais smulkiais senosios ir dabartinės buities daiktais.

Rugsėjo 23 ir 24 d. festivalio rengėjai kvies persikelti į erdvesnę Kauno kino centro „Romuva“ salę. Penktadienį nuo 18 val. čia bus daug smagaus jaunimo.

Folkloro ansamblis GILĖ pristatys savo programą, kurią jau sudėjo į penktąją savo plokštelę ir kuri šiemet prieš Kalėdas turėtų pasiekti klausytojus. Šiuolaikiškomis aranžuotėmis perpinta tradicinių sutartinių programa susilaukė nemažai dėmesio Lietuvos festivaliuose ir užsienio renginiuose.

Neseniai susibūrusi penkių vyrų kuopa RAKIJA KLEZMER ORKESTAR – bene vienintelė tokia, kuri atlieka tradicinę klezmer (žydų) muziką. Jų atliekami kūriniai neleis ramiai sėdėti minkštuose kino centro krėsluose.

Klaipėdos savivaldybės Etnokultūros centro vaikų folkloro ansamblis KURŠIUKAI – tai gintariniai perlai Lietuvos pakrantėje. Įvairiausių renginių dalyviai ir konkursų laureatai nustebins Suklegų žiūrovus tradiciniu muzikavimu.

Festivalio svečiai iš Latvijos – modernaus folkloro grupė RIKŠI – tradicinę latvių muziką laiko savo gyvenimo būdu. Jauni, energingi atlikėjai jau spėjo įrašyti dvi plokšteles ir festivalio metu pristatys naujausius, Latvijoje pamėgtus savaip atliekamus kūrinius.

Penktadienio vakarą pabaigs viena iš įdomiausių Ukrainos folkloro grupių BURDON. Festivalio scenoje skambės per 14 metų sukaupta muzika – tai ne tik senų tradicinių melodijų interpretacijos, senovinės baladės, bet ir linksmi šokiai.

Šeštadienio vakarą 18 val. toje pačioje salėje vyks baigiamasis festivalio koncertas. Pirmą kartą į Suklegų sceną žengs unikalus „žmogumi-orkestru” vadinamas ANTANAS KIRVELEVIČIUS su bičiuliais. Čia žiūrovų laukia ne tik keisčiausi muzikantų instrumentai, bet ir neregėta PJŪKLŲ RINKTINĖ.

Duetas KAMANIŲ ŠILELIS – viena originaliausių grupių dabartinėje lietuviškos muzikos scenoje. Du jauni multiinstrumentalistai – KAMILĖ GUDMONAITĖ ir MANTAS ZEMLECKAS – kurdami savo unikalią muziką semiasi įkvėpimo tiek iš lietuvių liaudies muzikos, tiek iš pasaulinio folkloro ir visa tai sumaišo su indie, eksperimentiniais garsais ar tiesiog vandens teškėjimu.

Dar vienas festivalio eksperimentas – tai jau anksčiau minėtas svečias iš Izraelio AVSHALOM FARJUN ir multiinstrumentalistas SAULIUS PETREIKIS. Šie du puikūs muzikantai pirmą kartą susitiks festivalio Suklegos scenoje. Abu ypač talentingi muzikantai bandys sujungti savo atliekamus stilius ir dovanos žiūrovams vienintelį ir nepakartojama skrydį, kurio maršrutą muzikantai sukurs tiesiog scenoje.

Festivalį vainikuos neįtikėtino populiarumo susilaukusi grupė TRAD.ATTACK! Grupė susišlavė daugelį muzikinių apdovanojimų savo šalyje ir tapo viena geidžiamiausių festivalio dalyvių. Tai šviežio folkloro gūsis iš Estijos – draugiško, aistringo, galingo, dinamiško, linksmo ir, svarbiausia, – ištikimo šaknims.

Pasak festivalio prezidento Artūro Sinkevičiaus, šiai metais išgirsime įvairiaspalvę ir išskirtinę tiek tradicinę, tiek šiuolaikiškos muzikos papuoštą ir kruopščiai atrinktą programą.

Daugiau informacijos apie programą ir atlikėjus rasite puslapyje www.suklegos.lt. Visi festivalio renginiai nemokami, tad kviečiame pažvelgti į folklorą kitaip.

Informaciją pateikė Artūras Sinkevičius (Kauno etninės veiklos klubas).

2016.09.07; 05:25

Fotoreportažai

Spalio 15–19 dienomis Solt Leik Sityje (JAV) vyko Pasaulio religijų parlamentas – didžiausias pasaulyje renginys, vienijantis daugumą pasaulio religijų: krikščionybę, islamą, budizmą, senąjį baltiškąjį tikėjimą ir kt. Religijų parlamento veikloje dalyvavo 10 000 dalyvių – 50-ties religijų atstovai iš 70-ties šalių. Tai renginys, subūręs siekiančius tarpreliginio dialogo, taikos pasaulyje, bendradarbiavimo sprendžiant svarbias pasauliui problemas.

Pirmasis šio parlamento posėdis įvyko 1893 metais Čikagoje (JAV). Praėjus 100 metų po pirmojo, 1993 metais prasidėjo reguliari parlamento veikla, parlamento posėdžiai buvo surengti Čikagoje (JAV), Keiptaune (PAR), Barselonoje (Ispanija) ir Melburne (Australija).

Solt Leik Sityje susirinkę religijų atstovai aptarė pasaulį kamuojančias negandas: karus, terorizmą, neapykantą, klimato pokyčius, didėjantį atotrūkį tarp turtingųjų ir skurdžių, religijų ir tautų bendradarbiavimą siekiant gėrio ir žmogiškumo.

Pirmą kartą religijų parlamente plenariniame posėdyje kalbą pasakė ir Senojo baltų tikėjimo atstovė Lietuvos Romuvos Krivė – Inija Trinkūnienė.

„Labai svarbu, kad buvau pakviesta atstovauti prigimtinio tikėjimo religinei bendruomenei Romuvai, tęsiančiai nepertraukiamą dvasinę baltų tradiciją. Tradicija, pagrįsta tiesiogine dvasine perdava – pasaulėjauta pasiekė mus per kaimo žmones, papročius, dainas, pasakas ir sakmes. Mums, lietuviams, iki šiol yra brangi motina Žemė, mūsų jungtys su gamta ir senaisiais papročiais ypač stiprios. Mūsų alkuose auga ąžuolai, išdygę iš gilių tų ąžuolų, kuriuos iškirto piktavaliai misionieriai, užgesinę mūsų Šventąją Ugnį. Ąžuolai užaugo, mes sugrįžome į alkus, ir vėl juose dega mūsų Amžinoji Ugnis“ –  dalijosi savo mintimis JAV viešinti Lietuvos Romuvos Krivė Inija Trinkūnienė.

Į Lietuvą Romuvos Krivė ketina grįžti spalio 29 d.

Pridedame 6 nuotraukas. Nuotraukų autorius: Romuva.

1.      Su Andras Corban Arthen – Pasaulio religijų parlamento vicepirmininku.
2.      Su Matthew Black Eagle Man – JAV indėnų dvasiniu vadovu.
3.      Pasaulio religijų parlamente.
4.      Su Dharmos mokytoju Hsin Tao iš Taivanio.
5.      Su budistų vienuoliu ir indėnų vadu iš JAV.
6.      Inija Trinkunienė – Pasaulio etniniu religiju kongrese, 2015.

2015.10.27; 05:13

Aktualijos

Paskutinį balandžio savaitgalį Kulionių kaime, šalia Molėtų Astronomijos observatorijos įsikūrusioje Molėtų krašto muziejaus Etnografinėje sodyboje jau aštuonioliktą kartą buvo atšvęsta pirmosios pavasario žalumos šventė – Jorė. Daugiau nei pusė tūkstančio senojo baltų tikėjimo puoselėtojų mūsų protėvių papročiu dvi dienas šventė didįjį gyvybės atsigavimo vyksmą. 

Pirmąją šventės dieną visi tvarkė šventimo vietos aplinką, pirmąja pavasario žaluma puošdami šventės šventinius Jorės vartus, šventvietės stulpus ir aukurus. Po Talkos daugelis prakaitą plovė ir savo gyvybines galias stiprino kaimiškoje pirtyje.

Continue reading „Jorės šventėje romuviai prisiekė tęsti protėvių darbus” →

vel_1
Aktualijos

Spalio 26 d., šeštadienį, Lietuvos jaunimo ramuva kviečia į Dvarciškius (Švenčionių raj. prie Sarių) paminėti Ilgių – Vėlinių.

Spalio pabaigoje pagal senąsias lietuvių tradicijas minimi protėviai, lankomi jų kapai. Vėlinės – mirusiųjų minėjimo metas – vienas iš akivaizdžiausių mūsų senojo tikėjimo gyvybingumo patvirtinimų. Senąjį tikėjimą liudijame kasmet lankydami savo artimųjų kapus, uždegdami žvakeles, parymodami prie kapų ir mintimis atverdami save amžinybei. Lietuvos jaunimo ramuva jau dešimtmetį prisimena, pagerbia ir senuosius protėvius – mūsų valstybės kūrėjus – sukviesdama jaunimą ant pilkapių.

Šarūnas Mikelionis, Lietuvos jaunimo ramuvos tarybos narys: „Šiais metais protėvių minėjimas prasidės talka Romuvos kaime – Dvarciškiuose: bus pastatyta  skulptoriaus A.Sakalausko nudrožta Praamžiaus skulptūra. Po pietų 17 val. bus keliaujama prie miškuose esančių pilkapių: uždegamos žvakelės, giedamos giesmės protėviams, vaišinamasi“.

Continue reading „Jaunimo ramuva kviečia paminėti protėvius” →

Aktualijos

Paskelbus 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenis, paaiškėjo, kad Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių. Prieš dešimtmetį jų buvo užsirašę 1,3 tūkst.

Iš visų religinių bendrijų Baltai pasirodė kaip auganti ir besiplečianti bendrija. Suprantama, tai nereiškia, jog visi šie žmonės priklauso kažkokiai konkrečiai religinei organizacijai.

Romuvių Krivių krivaitis J.Trinkūnas rašo: „Bet dauguma per surašymą nurodžiusių priklausomybę baltų tikėjimui tikriausiai nepriklauso jokiai oficialiai bendruomenei. Tai ir yra lietuvių paslaptis. Ir čia pasitvirtina Vydūno žodžiai: „Stipriausia tautą vienijanti jėga, stipresnė ir už kalbą, nuo seno yra jos religija". Archetipinė lietuvių savimonė ragina lietuvius atsigręžti į protėvių tikėjimą."

Continue reading „Religija… tikėjimas ar kažkas daugiau?” →

Aktualijos

Tuomet, kai liaudiškame kalendoriuje atverčiame balandžio 23-os dienos lapelį, senojo baltų tikėjimo tęsėjai  – romuviai ruošiasi paskutinį balandžio savaitgalį iškilmingomis šventinėmis apeigomis pasitikti savo Naujuosiu metus – Jorę.

Balandžio 27-28 dienomis, jau 17-tą kartą, tradicinės baltų kultūros puoselėtojai ketina susirinkti Molėtų rajone šalia Astronomijos observatorijos įrengtoje Senovinėje dangaus šviesulių stebykloje švęsti Pirmosios pavasario žalumos šventės – Jorės.

Lietuvos Romuva ir Molėtų krašto muziejus Jorės šventę kartu rengia nuo 1996-tųjų metų, kuomet vaizdingoje Lenktinio ežero pakrantėje esančioje senoje sodybvietėje buvo įrengta Senovinė dangaus šviesulių stebykla. Į šventę gali atvykti visi norintys pasisemti galių iš atbundančios augalijos, sprogstančių pumpurų, skaisčiau sušvitusios Saulės ir nuo žiemos pašalo atkuntančios žemės.

Continue reading „Senojo baltų tikėjimo tęsėjai kviečia semtis galių iš Jorės” →