Dar vienas pistoletas. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Seimas svarstys Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo projektą, kuriuo siūloma Lietuvoje gyvenantiems rusams ir baltarusiams uždrausti turėti ginklus. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūnio nuomone, jei parlamentarai iniciatyvai pritartų, būtų sumažintos galimos saugumo rizikos.
„Aš manau, kad svarbu nacionalinio saugumo požiūriu minimalizuoti galimas rizikas. Vis tik, turint omenyje Ukrainos pavyzdį, matėme daug įvairių diversinių veiklų. Tai natūralu, kad terorizmą remiančios valstybės tikrai neturėtų turėti teisės į ginklą Lietuvoje. Tai, mano požiūriu, yra visiška anomalija. Tą anomaliją ir bandau pataisyti“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.
Politikas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Lietuvoje teisę į ginklą turi 294 Rusijos piliečiai. Tuo tarpu Baltarusijos piliečių, turinčių šią teisę, yra 42. Anot jo, priėmus įstatymo projektą, ginklo asmuo turėtų netekti per vienerius metus.
Be to, NSGK pirmininkas akcentuoja, kad įstatymo projektu taip pat siūloma įtvirtinti dar prieš pusmetį pradėtus darbus dėl leidimo šauliams laikyti ginklus.
„Įstatymo projekto tikslas yra padaryti tuos darbus teisiškai – įtvirtinti galimybę prekiauti. Mes prieš pusmetį įtvirtinome galimybę šauliams, kariams savanoriams profesinės karo tarnybos kariams turėti A kategorijos automatinius ginklus, bet nebuvo galimybė jų nusipirkti Lietuvoje. Tai dabar sprendžiame tos prekybos problemą, ginklų ir priedelių, su šiuo įstatymu leidžiame prekiauti Lietuvoje“, – sakė jis.
ELTA primena, kad Seime yra siūloma iniciatyva, kuria siekiama uždrausti nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie nėra Lietuvos pasirinktos europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus atitinkančių valstybių piliečiai, įsigyti ir turėti ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis ir jų dalis.
Jeigu Seimas pritartų, jie negalėtų įsigyti ir turėti ginklų medžioklei; sportui; savigynai; profesinei veiklai; kolekcijoms sudaryti; mokymui; moksliniam tyrimui; šaulio tarnybai ar profesinės karo tarnybos kario, kario savanorio ir kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario individualiems praktiniams įgūdžiams tobulinti; kitiems tikslams.
Siūloma, kad teikiamas įstatymo projektas įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., kad valstybės institucijos ir įstaigos spėtų pasirengti jo įgyvendinimui ir parengtų reikiamas tvarkas.
Dokumento aiškinamajame rašte nurodoma, kad Lietuvoje šiuo metu 294 Rusijos ir 46 Baltarusijos piliečiai turi leidimus laikyti ar leidimus nešiotis ginklus. Tarp jų gali būti ir turinčiųjų dvigubą pilietybę – Lietuvos ir Rusijos ar Lietuvos ir Baltarusijos.
Krymo pusiasalis – tai Ukraina
Didžioji dauguma rusų pritaria Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijai ir nemano, kad Rusija pažeidė tarptautinius susitarimus, kai ėmėsi veiksmų 2014 metais, rodo nepriklausomos apklausos rezultatai, kuriuos paskelbė „The Moscow Times“.
Agentūros „Levada Center“ apklausos duomenimis, 86 proc. respondentų pritaria aneksijai, 71 proc. respondentų nemano, kad veiksmai buvo neteisėti, ir tik 9 proc. atsakė, kad tai neteisėta.
Rusija 2014 metais aneksavo Krymą, o netrukus Rytų Ukrainoje prasidėjo karas tarp Ukrainos kariuomenės ir Rusijos remiamų separatistų.
Kęstučio apygardos Butageidžio rinktinės partizanai. LGGRTC nuotr.
Neseniai teko perskaityti Lietuvių kalbos instituto knygą „Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika, V., 2017. Knygoje aprašomi įdomūs Lietuvoje gyvenančių tautų sociologiniai tyrimai ir kalbų kontaktai. Tikrai, kas domisi didžiųjų Lietuvos tautinių mažumų gyvenimu, gali papildyti savo turimas žinias.
Perskaičius knygą užkliuvo vienas straipsnis, parašytas rusų mokslininkės Nadieždos Afanasjevnos Morozovos. Šis straipsnis „Kompaktiškos Lietuvos sentikių gyvenvietės praeityje ir dabar“ 744 – 759 psl. atspausdintas rusų kalba ir jau prieš tai buvo išspausdintas Rusijos moksliniuose leidiniuose.
Straipsnyje yra teiginys, kad dauguma sentikių kaimų, buvusių Utenos rajone, buvo 1940 -1950 metų pradžioje sudeginti Lietuvos partizanų.
Aš nieko ik tol nebuvau girdėjęs, nes sovietinė propaganda būtų ilgai trimitavusi apie tai, kad lietuviai naikino rusų kaimus. Todėl aš parašiau į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos Tyrimo centrą užklausimą. Pasirodo, nieko to nebuvo.
Mums reikia būti labai budriems, rusų propaganda gali pasigauti tokius dalykus ir ištrimituoti visam pasauliui apie blogus ir niekšus lietuvius.
Prie šių eilučių pridedu savo užklausimą minėtam centrui ir atsakymą į jį. Manau, skaitytojams bus įdomu.
Užklausimas:
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui „Dėl teiginių apie sudegintus sentikių kaimus Utenos rajone”
2017 m. Lietuvių kalbos institutas išleido įdomią Valerijaus Čekmono knygą „Kalbų kontaktai ir sociallingvistika“. Joje aprašoma kalbų sąveika Rytų Lietuvoje, taip pat ir kai kuriose kitose Lietuvos vietovėse. Kadangi Čekmonas buvo didelis savo srities žinovas, tai ten yra ir jo mokinių bei kitų tos lingvistikos mokslų šakos straipsniai. Straipsniai publikuojami originalo kalbomis: lietuviškai, lenkiškai bei rusiškai.
Viena iš straipsnio autorė yra Nadežda Afanasjevna Morozova. Jos paskelbtas straipsnis „Староверы Литвы: места компактного проживания в прошлом и настоящем“. Šiame straipsnyje aptariamos sentikių gyvenamos vietos Lietuvoje. Man labai užkliuvo viena detalė, kur rašoma kad Lietuvos partizanai sudegino sentikių kaimus. Kad būtų tiksliau, pacituosiu vertimą į lietuvių kalbą iš knygos 751 puslapio:
„XX amžiaus pradžioje A. Stankevič duomenimis patys didžiausi (sentikių) kaimai (Utenos areale) buvo Stolneniškių km. (53 žmonės) ir Černovščiznos km. (33 žmonės). Dauguma sentikių kaimų Utenos rajono teritorijoje buvo lietuvių partizanų sudeginti 1940- ųjų pabaigoje ir 1950 metų pradžioje, todėl tie kaimai jau neminimi 1959 m. surašymo duomenų bazėje“ (paryškita mano).
Vyčio apygardos Briedžio rinktinės Paukštelio būrio partizanai. LGGRTC nuotr.
Be to, šis straipsnis yra atspausdintas ir vienoje Sankt-Peterburge išleistoje knygoje 2011 metais.
Aš nemažai skaitęs tiek dabartinių knygų apie partizanus, tiek sovietiniais laikais išleistos literatūros apie „klasių kovą“ Lietuvoje pokario metais, bet tokių faktų neteko užtikti. Žinoma, kad Lietuvoje buvo faktų, kad rusai labai mėgo būti stribais, dalyvauti žmonių vežimuose į Sibirą, tad jų kaimų sudeginimas nebūtų labai smerktinas faktas, atsižvelgiant į tai, kokias skriaudas Lietuva ir lietuviai sulaukė iš didžiojo kaimyno pusės. Bet mane labai domina pats faktas, ar tokie reiškiniai buvo Lietuvoje iš viso, ar čia tik paskleistas melas, kuriuo siekiama pripaišyti lietuvių tautai ir Lietuvos partizanams nebūtas nuodėmes. (Žinome, kad kai kada galėjo būti padegtos stribų ar kitų sovietinių aktyvistų sodybos, bet kad būtų deginami rusų kaimai, – negirdėjau).
Kiek suprantu, straipsnio autorė yra gyvenanti Rusijoje, tad iš kur ji galėjo surinkti tokius duomenis, arba kas buvo jos informatoriai Lietuvoje. Būtų labai malonu sulaukti atsakymų į mano klausimą.
Gintautas Šapoka, Alytaus rajonas, Talokių kaimas
Atsakymas:
LIETUVOS GYVENTOJŲ GENOCIDO IR REZISTENCIJOS TYRIMO CENTRAS
DĖL SENTIKIŲ KAIMŲ
Atsakydami į Jūsų paklausimą apie Stalnioniškio (Utenos rajonas) ir Černaučiznos (buvusi kaimo vieta yra Anykščių r.) kaimus informuojame Jus, kad Stalnioniškio kaimas, pagal 2001 m. Lietuvos respublikos administracinį suskirstymą, priklauso Vyžuonų seniūnijai. Leidinio „Vyžuonos –kraštas ir žmonės“ sudarytojas Algirdas Vyžintas teigia, kad Stalnioniškių kaime yra sentikių bendruomenė, veikia 1742 m. įkurta sentikių cerkvė. Аrchyvinių duomenų, kad kaimą pokario laikotarpiu bandė sudeginti partizanai, neturime.
Černaučiznos kaimas yra negyvenamas ir 2001 m. buvo išregistruotas iš gyvenamųjų vietovių registro. Kaimas sunyko natūraliai.
Partizanas su motina. LGGRTC nuotr.
Jūsų minima autorė, rašydama apie partizanų tariamai sudegintus sentikių kaimus Utenos rajone pateikia iškraipytą ir netikslią informaciją. Lietuvos ypatingajame archyve saugomose MGB-MVD Anykščių r. sk. operatyvinėse bylose apie kovą su partizanais rašoma, kad 1951 m. gegužės 5 d. „Aro“ būrio partizanai „Gaidelis“ ir „Viesulas“ Černaučiznos kaime nušovė dar 1945 m. užverbuotą MGB agentą „Vyžūną“ – Joną Damauską, Jurgio, g. 1891 m. Užpaliuose, gyv. Anykščių r. Černaučiznos k. bei jo žmoną Valeriją Damauskienę, Jurgio, g. 1895 m. Užpaliuose, gyv. Černaučiznos k. Nušautųjų kūnus partizanai nunešė į sodybos daržinę, o pastarąją padegė. Kitų archyvinių duomenų apie Černaučiznos kaimo sodybų padeginėjimą neturime. Šį atvejį galima laikyti vienetiniu ir niekaip nesusijusiu su partizanų požiūriu ar elgesiu Utenos krašto sentikių atžvilgiu.
PAGRINDAS. LYA, f. K-19, ap. 1, b. 100, l. 191-192; f. K-41, ap. 1, b. 382, l. 265;
Vyžuonos – kraštas ir žmonės, (sudarytojas Algirdas Vyžintas), Utena, 2006, p. 258 – 259.
Pasirašė – LGGRTC Generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė
Maždaug pusė rusų šiuo metu teigiamai vertina Europos Sąjungą (ES) ir JAV, rodo nepriklausomo Rusijos Levados centro apklausos rezultatai.
Per pastaruosius pusantrų metų rusų, teigiamai vertinančių amerikiečius, dalis išaugo daugiau nei du kartus. 2018-ųjų gegužę tik 20 proc. rusų palankiai vertino JAV. Tais metais rusai įvardijo JAV didžiausiu savo šalies priešu. Naujausios Levados centro atliktos apklausos duomenys rodo, kad dabar 47 proc. rusų teigiamai vertina JAV.
Tuo pačiu periodu palankiai ES vertinančių rusų taip pat beveik padvigubėjo. 2019-ųjų lapkritį teigiamai ES vertinančiųjų dalis siekė jau 52 proc.
Levados centro duomenimis, tuo laikotarpiu taip pat šiek tiek padaugėjo Rusijos sąjungininkę Kiniją neigiamai vertinančių rusų. Nors praėjusį mėnesį beveik trys ketvirtadaliai respondentų – 72 proc., teigiamai vertino Rusijos kaimynę ir sąjungininkę Kiniją, per pastaruosius dvejus metus Kiniją neigiamai vertinančių rusų dalis išaugo nuo 13 ik 18 proc.
Praėjusį mėnesį Levados centras skelbė panašios apklausos rezultatus, kuriais remiantis, dauguma 18-24 metų rusų norėtų visam laikui persikelti gyventi į užsienį.
„Jauniems rusams vakarietiška kultūra – muzika, filmai, knygos, madingi drabužiai – jau yra neatsiejama jų gyvenimo ir identiteto dalis“, – nurodė centras.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį per nedažną kreipimąsi į šalies gyventojus televizijos eteryje pasiūlė kelias priemones, kurios sušvelnintų itin nepopuliarią visuomenėje pensijų reformą – taip prezidentas bando sustabdyti savo reitingų kritimą.
V. Putinas pasiūlė ilginti pensinį amžių moterims penkeriais metais iki 60-ies, anksčiau buvo siūlyta pensinį amžių moterims ilginti aštuoneriais metais, iki 63-ejų.
Vis dėlto per 30 minučių trukusią kalbą V. Putinas laikėsi ankstesnio plano, tvirtindamas, kad vyrams pensinis amžius visgi turėtų būti ilginamas penkeriais metais iki 65-erių, kaip ir planuota.
65-erių metų Rusijos prezidentas taip pat pasiūlė paankstintą pasitraukimą į pensiją daugiavaikėms motinoms.
Pasak prezidento, įmonėms, kurios atleidžia darbuotojus, artėjančius prie pensinio amžiaus, ar atsisako samdyti tokio amžiaus darbuotojus, turėtų būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Pasiūlyta reforma sukėlė neregėtą visuomenės pasipiktinimą. Dešimtys tūkstančių žmonių visoje Rusijoje pastarosiomis savaitėmis protestavo prieš šį vyriausybės žingsnį. Dauguma rusų griežtai pasisako prieš siūlomą pensinio amžiaus ilginimą, o kritikai teigia, kad tokia reforma neišvengiamai ir gerokai nurėžtų eilinių žmonių pajamas.
Trečiadienį V. Putinas griežtas priemones pavadino neišvengiamomis, visų pirma „dėl rimtų demografinių problemų“.
„Mums teks priimti sunkų, bet būtiną sprendimą, – sakė V. Putinas, pridurdamas, kad jo pasiūlymai jau greitu metu bus pateikti Dūmai.
Rusijoje pensinis amžius yra vienas žemiausių pasaulyje. Šiuo metu į pensiją rusės moterys išeina sulaukusios 55 metų, vyrai – 60 metų. Rusijoje pirmą kartą per beveik 90 metų būtų didinamas pensinis amžius. Tačiau, turint omenyje trumpą vidutinę gyvenimo trukmę šalyje – 65 m. vyrų ir 76 m. moterų, – nemažai rusų pensinio amžiaus net nesulauktų.
Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų programos 2012 – 2016 metams Tautinių mažumų politikos skyriui
Neatkreipti dėmesio į šį dokumentą buvo tiesiog neįmanoma. Pirmiausia dėl to, kad apskritai tik dvi partijos – Lietuvos socialdemokratų partija ir Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai teikėsi skirti savo rinkimų programose dėmesio valstybinei tautybių politikai. Antra – jau senokai neteko matyti taip arogantiškai, bet visiškai neprofesionaliai surašyto teksto. Tiesą kalbant, geriau šio skyriaus TS – LKD rinkimų programoje nebūtų visai.
Skaitytojų patogumui programos tekstas ir ekspertų pastabos jam pateikiamos kartu; konservatorių programos teiginiai – patamsintu, o ekspertų pastabos – paprastu šriftu.
Lietuvos spaudoje kaip niekad daug buvo rašoma apie neseniai Latvijoje įvykusį referendumą dėl antrosios valstybinės kalbos. Šio referendumo priežastys, rezultatai bei pasekmės buvo analizuojamos itin įvairiai.
Mūsų politikus, politologus, žurnalistus galima sąlyginai suskirstyti į keletą grupių. Vieni tvirtino, jog latviai pasiekė įtikinamą pergalę, kiti gi perspėdavo, esą karas dėl latvių kalbos statuso išsaugojimo dar tik prasideda. Tiesa, būta ir tokių lietuvių komentatorių, kurie šaukte šaukė, esą Latvijos rusakalbiai savo interesus gina išskirtinai civilizuotomis, teisinėmis priemonėmis. Suprask, Rusijos slaptųjų tarnybų intrigos čia nieko dėtos.
Mūsų užsienio reikalai – Dieve, duok jiems daug sveikatos: pasitaisyti ir subręsti. Kad prasikaltų bent vienas kitas plaukelis panosėje.
Nes mūsų užsienio reikalai – vis dar smėlio dėžėje: kartu su rusais, lenkais, totoriais ir kitomis mažumomis. Štai kokios didelės smėlio dėžės esama. Taigi kol mes savuosius, lietuviškuosius, reikalus sprendžiame tarsi į Babtus važiuodami per Kanadą, tie mūsų užsienio reikalai reikaliukai vis dar draugiškai pasibarsto smėliuku – į plaukus, akis, po to sumušę rankomis draugiškai iškelia kumštelį ir pradeda mokyti neišmanėlius, kaip tyliai, gražiai priverstinai-savanoriškai asimiliuotis, kur neklusniesiems, tai yra vengiantiems geranoriškos asimiliacijos, dingti – Varšuvon, Minskan, Maskvon. Ar dar toliau. Pavyzdžiui, Meksikon. Ar kilpon ir… Anapilin.
