Valerija Novodvorskaja: rusai turi atgailauti prieš Latviją


Print

Lietuvos spaudoje kaip niekad daug buvo rašoma apie neseniai Latvijoje įvykusį referendumą dėl antrosios valstybinės kalbos. Šio referendumo priežastys, rezultatai bei pasekmės buvo analizuojamos itin įvairiai.

Mūsų politikus, politologus, žurnalistus galima sąlyginai suskirstyti į keletą grupių. Vieni tvirtino, jog latviai pasiekė įtikinamą pergalę, kiti gi perspėdavo, esą karas dėl latvių kalbos statuso išsaugojimo dar tik prasideda. Tiesa, būta ir tokių lietuvių komentatorių, kurie šaukte šaukė, esą Latvijos rusakalbiai savo interesus gina išskirtinai civilizuotomis, teisinėmis priemonėmis. Suprask, Rusijos slaptųjų tarnybų intrigos čia nieko dėtos.

Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt savo skaitytojams pateikia tekstą, kuris byloja, jog be Rusijos slaptosios tarnybos FST (rusiškai – FSB) ardomosios veiklos čia neapsieita.

Šis interviu svarbus dėl to, kad apie FSB įtaką kalba ne latviai, ne lietuviai, o žinomi Rusijos žmogaus teisių gynėjai Valerija NOVODVORSKAJA ir Konstantinas BOROVOJUS.

novodvorskaja_borovojBeje, Lietuvoje buvo gausiai cituojami Rusijos politikų ir politikos apžvalgininkų komentarai. Bet dažniausiai cituoti būtent tie, kurie tvirtino nematą FSB pėdsako.

Rusijos žmogaus teisių gynėjų V.Novodvorskajos ir K.Borovojaus komentarai, duoti Andrejui Muravjovui iš rusiško TV NET, Lietuvoje liko beveik nepastebėti. Kodėl liko nepastebėti? Kodėl liko nutylėti? Kodėl mes nesiremiame V.Novodvorskajos ir K.Borovojaus pastebėjimais?

Andrej Muravjev, rusiškas TV NET

Vaizdo interviu portalui TVNET Rusijos žmogaus teisių gynėjai Valerija Novodvorskaja ir Konstantinas Borovojus pareiškė, kad parašų rinkimas už rusų kalbą, kaip ir susivienijimo „Santarvės centras“ įsteigimas – Rusijos FST rankų darbas. Jie įsitikinę, kad vykdoma akcija – tai „TSRS himno atgarsiai“, troškimas „atkurti imperiją“, „laukinė neapykanta latviams“ ir „noras apdergti juos ES“. V.Novodvorskaja ir K.Borovojus pareiškia, kad jiems gėda dėl tų, kas pasirašė, ir ragina juos atgailauti prieš Latviją, išpirkti savo kaltę ir tuo pačiu atnešti naudos ir savo istorinei Tėvynei.

– Pasklido žinia, kad Jūs rengiatės atvykti į Latviją. Koks pagrindinis Jūsų vizito tikslas ir kas Jus čia priiminės?

Konstantinas Borovojus

Mus pakvietė du Latvijos Saemo deputatai ir kažkoks demokratinis susivienijimas, – dabar neprisimenu jo pavadinimo. Jie ir kreipėsi į mus, siūlydami apsilankyti Latvijoje.

– Ar galėtumėte pasakyti kvietėjų pavardes?

Konstantinas Borovojus

Aš paprasčiausiai neturiu jų po ranka. Atvažiuojam todėl, kad Latvijoje klostosi gana sudėtinga situacija, nes tam tikroms jėgoms pavyko destabilizuoti padėtį. Tarpnacionalinio susipriešinimo, kurio siekė Rusijos specialiosios tarnybos, procesas, matyt, prasideda. Suprantama, kad „SC“ lyderis Nilas Ušakovas nesustos ties reikalavimu įtvirtinti rusų kalbą kaip antrąją valstybinę. Greičiausiai paskui gali eiti siūlymai ir prieš NATO, ir prieš Vakarus. Nestabilumas Latvijoje blogai paveiks padėtį Rusijoje, ir mus tai labai jaudina.

Valerija Novodvorskaja

Mums labai gėda, kad žmonės, kalbantys su mumis ta pačia kalba, kažkur yra „kliuvinys“, kažkur „traukia kažką atgal“, ne tik nėra piliečiai, bet ir nenori jais tapti. Todėl mes norime, kad tie žmonės, užkibę ant Rusijos numesto jauko, neįspeistų savęs į kampą, kai situacija taps „neišbrendama“.

– Jūs aktyviai pasisakote prieš Latvijoje vykdomą parašų rinkimo už antrosios valstybinės kalbos statuso suteikimo rusų kalbai akciją. Kodėl tai Jus taip jaudina?

Valerija Novodvorskaja

Visa šio referendumo idėja ir pats reikalavimas – tai absoliučiai šiurkštus, provokacinis išpuolis. Pavyzdžiui, Izraelyje dabar jau ketvirtadalis gyventojų kalba rusiškai. Bet kažkaip negirdėti, kad išeiviai iš buvusios SSSR ten rinktų parašus už rusų kalbą, nors ivritas žymiai sudėtingesnis už latvių kalbą. O JAV? Ten irgi milijonai kalbančiųjų rusiškai… Manau, kad Latvijoje rengiama akcija už rusų kalbą – tai nereikalinga pirmiausia tiems, kas pasirašinėja, ir yra spjūvis į veidą tiems, kas gyvena toje šalyje šimtmečius ir kas jai davė savo pavadinimą.

Dar daugiau, tai paprasčiausiai nenoras išpirkti Sovietų Sąjungos kaltę.

Konstantinas Borovojus

Visiškai akivaizdu, kad tai akcija, kuri turėjo sukelti susiskaldymą visuomenėje. Latvija visai neseniai atkūrė savo nepriklausomybę, todėl siūlymas atsisakyti dalies nacionalinės savimonės, nacionalinės nepriklausomybės – tai provokacija. Tie, kas pasirašinėja už rusų kalbą kaip antrąją valstybinę kalbą – tai tie, kas labai specifiškai supranta Rusijos ir rusų interesus tame regione, kas nori sunaikinti Latviją.

Pas mus manoma, kad ši akcija yra atsakymas į nacionalinio susivienijimo „Viskas Latvijai-TB/LNNK“ iniciatyvą visą švietimą nacionalinių mažumų mokyklose pervesti į latvių kalbą…

Valerija Novodvorskaja

Aš su ta problema esu susidūrusi dar Estijoje. Ten tėvai rusų šeimose įsitikino, kad vaikus reikia leisti į estų mokyklas. Beje, Talino gimnazijos dėstytojai man sakė, kad idealu specialųjį rusų kalbos ir literatūros kursą įvesti, kai vaikui sukanka 14 metų. Kai vaikai idealiai išmoksta valstybinę kalbą. Kitaip sakant, jeigu mokyti rusų kalbos nuo vaikų darželio ar žemesniųjų klasių, tai vaikai atsidurs kalbiniame gete. O toliau iškyla aukštojo išsilavinimo klausimas. Kur jie jį įgis? Tada arba važiuok į Harvardą ir mokėk milžiniškus pinigus, arba čia turi mokėti valstybinę kalbą.

Be kitų argumentų rusų kalbos kaip antrosios valstybinės įvedimo šalininkai pavyzdžiu nurodo Suomiją, kur antroji valstybinė kalba yra švedų, nors švedų toje šalyje procentiniu atžvilgiu žymiai mažiau, nei rusų Latvijoje.

Konstantinas Borovojus

Norėčiau priminti, kad dar visai neseniai Latvija buvo kolonijos padėtyje, kur vietinius gyventojus, inteligentiją ir kalbą „valė“, trėmė ir naikino. Ir nemanau, kad suomiai, jeigu ilgai būtų okupuoti švedų, įvestų švedų kalbą kaip antrąją valstybinę. 

Valerija Novodvorskaja

Šiandien švedų kalba neskaitlingiems švedams Suomijoje – tai kultūrinės autonomijos klausimas. O Latvijai rusų kalba – tai pririšimo prie Imperijos klausimas, tai SSSR nostalgija. Tai pririšimas prie idėjos, kad „esant Sovietų Sąjungai jūs čia kaip inkstai taukuose vartėtės“, o dabar „be mūsų iš bado numirsite“. Tad visa tai – politinių samprotavimų įrankis. Nei Puškinas, nei Tolstojus, nei Čechovas, nei Dostojevskis nefigūruoja šiuo atveju ryšium su rusų kalbos reikalavimu. Čia, deja, girdėti sovietinis himnas ir laukinė neapykanta tiems „prakeiktiems latviams separatistams“, kurie išdrįso turėti savo valstybę. Jūsų „pasirašekliai“ to neatleido, ir jie keršija!

Viename iš savo kreipimųsi tuos, kurie pasirašinėja už rusų kalbą, Jūs pavadinote „penktąja kolona“, trokštančia destabilizuoti padėtį Latvijoje. Tai yra, Jūs įsitikinę, kad grynai kalbos reikalavimai – tai tik pradžia ir po jų gali eiti ir kitokie?

Konstantinas Borovojus

Suprantama, kad kalbama ne apie kalbos problemas, o apie uždavinius, susijusius su nepriklausomybės atėmimu iš Latvijos valstybės. Štai tokia šaltojo karo su Latvija būsena šiandien naudinga Rusijai. Visas jūsų vietines antilatviškas nuotaikas finansiškai peni Rusija ir aktyviai skatina Rusijos propaganda.

Jūs manote, pas jus nepapirkinėjama jūsų žiniasklaida ir atskiri jūsų deputatai?

Valerija Novodvorskaja

Jūs turite suprasti, kad šiandien Rusijoje valdžioje yra ne šiaip bjaurūs žmonės, čekistai, vagys ir apgavikai. Ten esama ir daug maniakiško elemento. Jie vaidina 1940 metų „vaizdelį“, kai neva savanoriškai Latvijos valdžia nusprendė įstoti į SSSR. Žinoma, jie supranta, kad šiandien „traukinys išvažiavo“. Beje, Latvijos įstojimas į ES ir NATO – tai jau „greitasis traukinys“.

Bet juk reikia kaip nors „pridergti“ latviams, pareikšti ES apie nacionalinių mažumų teisių pažeidinėjimą. Tegul ES net ir nesiims sankcijų, bet nors padarys pastabą. Kadangi pas jus procentas tų, kuriuos dabartiniai Rusijos politikai laiko savo atramine baze, žymiai didesnis, negu Lietuvoje ir Estijoje, tai jie ir žada jums visą savo „meilę“, „laiką“ ir „paramą“.

– Kaip žinoma, renkant parašus gali dalyvauti tik Latvijos piliečiai. Jeigu kaip Jūs sakote, tai „penktoji kolona“, tai valstybei naudinga, kad mūsų šalyje šiandien yra daug nepiliečių, juk jie neturi balso teisės…

Konstantinas Borovojus

Panašu, Jūs vadovaujatės tuo, kad valdžia Latvijoje dabar tai kažkoks Rusijos valdžios variantas. Mano nuomone, Jūsų šalis jau pasiekė kitą savo tikslų ir uždavinių suvokimo lygmenį. Aš manau, jūsų valdžia nesuinteresuota latvių ir rusų susipriešinimu. Tie, kas negauna pas jus pilietybės, jau suprantama, tai daro ne Latvijos pilietybės prašymu.

Valerija Novodvorskaja

Aš buvau Latvijoje ir per porą dienų pramokau pasakyti „Labas rytas, labas dienas, labas vakaras“…

Šiaip tai jau čia lietuviškai…

Valerija Novodvorskaja

Na taip… Bet man sunku įsivaizduoti žmogų, kuris gyvena šalyje 20 – 30 metų ir negali šiaip taip išlaikyti kalbos, elementariausių istorijos žinių egzamino ir nemoka himno teksto.

Jūs taip pat patarėte Latvijos gyventojams rusams „užmiršti istorinę Tėvynę pagalbos aspektu“. Bet juk yra Rusijoje pagalbos tėvynainiams programa, jie kviečiami į istorinę Tėvynę…

Konstantinas Borovojus

Manau, kad reikia labai tiksliai įvertinti programą, kurią Rusija stengiasi įgyvendinti ne tik Latvijoje, bet ir kitose posovietinėse šalyse. Tad štai, tąja programa siekiama vietinių, čionykščių gyventojų supriešinimo su rusais. Dar daugiau, tai savotiškos priešpriešos su Vakarais, Europos Sąjunga, NATO planas. Tuo pačiu Rusijos ambasados stumia labai agresyvias, labai pavojingas posovietinių šalių nepriklausomybei programas, paprasčiausiai labai gerai uždangstytas.

Valerija Novodvorskaja

Programos tai yra, o štai pagalbos nėra. Andrejau, paklauskite tų, kurie kalba su Jumis ta pačia kalba, kas iš jų trokšta grįžti į Rusiją? Ir kur jie sugrįš? Jiems pasiūlys kokį nors užkampį, kokį nors kaimą: jokių pinigų, jokio būsto, tik plyną lauką.

– O ką šiaip jau žmonės Rusijoje galvoja apie padėtį Latvijoje ir apskritai Baltijos šalyse? Sprendžiant iš daugelio Rusijos žiniasklaidos, nieko gero?

Konstantinas Borovojus

Šiandien visuomenės nuomonė Rusijoje yra veikiama nepaprastai galingos sovietinio tipo propagandos mašinos. Pagrindinė jos sudedamoji – priešų teorija, kad, girdi, Rusija apsupta vien tik neprietelių. Mūsų jėgos struktūroms tai yra vienintelė galimybė stiprinti savo valdžią, didinti armiją. Išnaudojamos visokiausios smulkmenos: uždraudžiamas moldaviškas vynas, armėniškas konjakas, jūsų latviški šprotai, tai yra, kaip sakiau, reikalingi „priešai“. Todėl daugelis mūsų žiniasklaidos priemonių pristato vietinę valdžią kaip antirusiškus, nedemokratinius ir net fašistinius režimus. Tad paprasto Rusijos gyventojo sąmonėje ir susiformuoja maždaug toks vaizdas.

Valerija Novodvorskaja

Visos mūsų programos rodo latvių legionierių eiseną, iš esmės, vargšų ir nelaimingų, kurie kaip tik galėjo gynė Latviją nuo Sovietų Sąjungos. Paskui rodo jūsų paminklą „Tėvynei ir Laisvei“ ir pateikiama informacija, kad valdžioje fašistai.

Baltija Sovietų Sąjungai visada buvo mažoji Europa – ir staiga ji ėmė ir pabėgo į „didžiąją Europą“ ir viskas, jokios „europos“ Rusijai nebeliko. Tai Rusijai skausmingas smūgis. Todėl dabar propagandai prieš Baltiją metama žymiai daugiau, nei kadaise prieš Ameriką.

Ko Jūs palinkėtumėte, ką patartumėte rusiškai kalbantiems Latvijos gyventojams, ir piliečiams, ir nepiliečiams?

Konstantinas Borovojus

Latvijos piliečiams, o to paties kaip ir rusakalbiams JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos piliečiams: adaptuotis, priimti demokratijos vertybes, kurios šiandien labai smarkiai skiriasi nuo Rusijos antidemokratinių nuostatų. Nebūti provokatoriais ir „penktąja kolona“, „netraukyti kaštonų iš ugnies“ Rusijos Federalinei saugumo tarnybai, kuri sprendžia savo uždavinius. Kurti normalias gyvenimo sąlygas sau, savo vaikams ir tiems, kas vis dėlto turi teisę čia kalbėti ne tik rusiškai.

Valerija Novodvorskaja

Nepiliečiams aš patarčiau tapti piliečiais. O paskui liautis būti našta, „akmeniu pakaklėje“ ir tapti šalies, kurioje jie gyvena, pasididžiavimu. Įrodyti, kad rusai gali būti ir demokratai, ir liberalai.

Ir, suprantama, reikia išpirkti kaltę prieš Latviją ir kitas buvusias Sovietų Sąjungos kolonijas, kurios ilgam buvo netekusios savo likimo. Tada rusai nusipelnys ir atleidimo, ir pritarimo, ir tuo pačiu atneš naudos savo nelaimingai istorinei Tėvynei.

Nuotraukose: Rusijos žmogaus teisių gynėjai Valerija Novodvorskaja ir Konstantinas Borovojus.

Autorius: Andrej Muravjev, rusiškas TVNET

2012.02.27


Prisijunkite prie diskusijos