Rusijos diplomatai

Trumposios naujienos

Moldovos vėliava

Kišiniovas, liepos 26 d. (AFP-ELTA). Moldova įsakė 45 Rusijos diplomatams ir ambasados darbuotojams išvykti iš šalies „dėl daugybės nedraugiškų veiksmų“, trečiadienį pranešė pareigūnai, tarp abiejų šalių tvyrant įtampai.
 
Europos Sąjungai (ES) palanki ir Moldovos narystės bloke siekianti šalies vyriausybė griežtai pasmerkė Rusijos invaziją į kaimyninę Ukrainą ir apkaltino Rusiją sąmokslu nuversti dabartinę Moldovos valdžią.
 
Moldovos žiniasklaidos priemonių „Jurnal TV“ ir „The Insider“ šią savaitę paskelbtame tyrime teigiama, kad ant Rusijos ambasados Kišiniove ir gretimo pastato yra 28 antenos, kurias galima naudoti šnipinėjimui.
 
„Keturiasdešimt penki diplomatai ir techninis personalas turės išvykti iki rugpjūčio 15 d.“, – naujienų agentūrai AFP sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Igoris Zaharovas.
 
Po šio sprendimo „bus mažiau asmenų, mėginančių destabilizuoti padėtį mūsų šalyje“, – ministrų kabineto posėdžio pradžioje sakė užsienio reikalų ministras Nicu Popescu.
 
Rusijos diplomatinį korpusą sudarys 10 diplomatinių pareigybių ir 15 administracinių, techninių ir paslaugų pareigybių „pagal pariteto principą“, pranešė Užsienio reikalų ministerija.
 
„Šis sprendimas priimtas dėl daugybės nedraugiškų veiksmų Moldovos Respublikos atžvilgiu (…) taip pat dėl bandymų destabilizuoti vidaus padėtį mūsų šalyje“, – sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, kad trečiadienį buvo iškviestas Rusijos ambasadorius Kišiniove.
 
Anot I. Zaharovo, nuo karo Ukrainoje pradžios Moldova iki šiol išsiuntė du Rusijos diplomatus. 2,6 mln. gyventojų turinti šalis yra tarp Ukrainos ir ES narės Rumunijos.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.27; 09:33
SkaitomiausiosŽvalgyba

Slaptieji agentai

Kopenhaga, balandžio 26 d. (dpa-ELTA). Daugybė Rusijos ambasadų Skandinavijoje darbuotojų, anot žiniasklaidos tyrimo, turi ryšių su rusų žvalgybomis.
 
Keturios stotys – SVT iš Švedijos, NRK iš Norvegijos, DR iš Danijos ir Yle iš Suomijos – trečiadienį paskelbtoje medžiagoje paminėjo iš viso 38 spėjamus žvalgybininkus, kurie pastaraisiais metais po diplomatine priedanga dirbo Rusijos ambasadose Stokholme, Kopenhagoje ir Osle. 17 jų esą ir toliau veikia šiose šalyse.
 
Maskva šią informaciją pavadino melagiena.
 
„Rusijos ambasados Šiaurėje naudojamos kaip šnipinėjimo punktai, kuriuose dirba didelis skaičius profesionalių žvalgybos karininkų“, pranešė DR. Žiniasklaida 38 pavardes esą gavo iš Vakarų žvalgybų.
 
Šiaurės šalių slaptosios tarnybos, anot duomenų, spėja, kad trečdalis Rusijos ambasadų personalo yra Rusijos žvalgybų pasiuntiniai. Jie esą dirba prezidento Vladimiro Putino vadovybės pavedimu.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Šiaurės televizijos stočių tyrimą pavadino „koordinuotu melagienų skleidimu“.
Slaptieji agentai tamsiais akiniais

Anot jos, akivaizdu, kad už to stovi vyriausybės. „Mes ir toliau griežtai reaguosime į tokias provokacijas“, – pareiškė atstovė.
 
Švedija, SVT duomenimis, ketina išsiųsti penkis Rusijos diplomatus. Jų veikla nesuderinama su jų diplomatiniu statusu, antradienį stočiai sakė užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas.
 
Neseniai ir Norvegija išsiuntė 15 rusų diplomatų. Rusija, į tai reaguodama, trečiadienį išsikvietė Norvegijos ambasadorių ir išsiuntė iš šalies dešimt diplomatų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.04.27; 00:30
Trumposios naujienos

Moldovos vėliava

Kišiniovas, balandžio 19 d. (ELTA). Moldovos vyriausybė nusprendė išsiųsti vieną Rusijos ambasados darbuotoją. Šis sprendimas susijęs su incidentu, kilusiu Moldovos pareigūnams atsisakius įleisti į šalį Rusijos Tatarstano respublikos vadovą Rustamą Minichanovą.
 
Tai trečiadienį pareiškė Moldovos užsienio reikalų ir europinės integracijos ministerijos spaudos sekretorius Filipas Cojocaru, praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis leidiniu „Noi“.
 
„Buvo priimtas sprendimas paskelbti nepageidaujamu asmeniu mūsų šalies teritorijoje Rusijos ambasados Kišiniove darbuotoją“, – sakė jis.
 
Moldovos URM atstovas pridūrė, kad dar dviem Rusijos ambasados darbuotojams dėl jų nederamo elgesio atimtas specialus leidimas lankytis Kišiniovo oro uoste.
 
Kaip jau buvo pranešta, pirmadienį Moldovos sienos apsaugos tarnyba neleido įvažiuoti į šalį Tatarstano respublikos prezidentui R. Minichanovui, ketinusiam dalyvauti renginiuose Gagaūzijos autonominiame regione.
 
Moldovos pasienio policija vėliau pažymėjo, jog tikrai neleido įvažiuoti į šalį „keliems užsienio piliečiams, kadangi jie negalėjo pagrįsti savo kelionės tikslo, painiojosi duodami parodymus ir pateikė prieštaringą informaciją apie savo vizito tikslą“.
 
R. Minichanovui taiko sankcijas Europos Sąjunga, JAV ir Kanada. Jis yra kompanijos „Tupolev“, gaminančios strateginius bombonešius Rusijos ginkluotosioms pajėgoms, valdybos pirmininkas.
 
Pastaraisiais mėnesiais Moldova sugriežtino sienos kontrolę.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.04.20; 00:30
Žvalgyba

Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė, kad iš šalies išsiunčiami šeši po diplomatine priedanga dirbę Rusijos šnipai.
 
„Šeši po diplomatine priedanga dirbę Rusijos agentai, kurių veikla buvo pripažinta prieštaraujančia mūsų nacionaliniams interesams, paskelbti persona non grata“, – sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, kad šalies žvalgybos tarnyba DGSI po ilgo tyrimo balandžio 10 dieną atskleidė, kad „Rusijos žvalgybos tarnybos mūsų teritorijoje vykdė slaptą operaciją“.
 
Pranešime apie šią operaciją nedetalizuojama.
 
Apie tai pranešta, kai Prancūzija, koordinuodama savo veiksmus su kitomis Europos šalimis, kurių imtasi po Rusijos invazijos į Ukrainą, balandžio 4 dieną paskelbė išsiunčianti dar 35 Rusijos diplomatus.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.04.12; 08:11
Trumposios naujienos

Latvijos valstybės vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ryga, balandžio 5 d. (ELTA). Latvijos vyriausybė nusprendė išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir uždaryti RF generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje. Tai antradienį pranešė Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
 
„Latvija priėmė sprendimą uždaryti Rusijos generalinius konsulatus Daugpilyje ir Liepojoje ir išsiųsti 13 Rusijos diplomatų ir darbuotojų“, – parašė jis tviteryje. Ministras pažymėjo, kad Latvija žengia šį žingsnį dėl Rusijos sukelto karo prieš Ukrainą.
 
Anksčiau URM vadovas informavo, kad Latvija pažemins diplomatiniu santykių su Rusija lygį.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.04.06; 11:15
Žvalgyba

Belgijos slaptoji policija

Briuselis, kovo 29 d. (AFP-ELTA). Belgija išsiunčia 21 Rusijos diplomatą, įtariamą šnipinėjimu, antradienį pranešė šalies užsienio reikalų ministrė Sophie Wilmes.
 
Apie tai parlamente ir socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbusi S. Wilmes sakė, kad šis žingsnis buvo suderintas su kaimyniniais Nyderlandais, kurie pranešė išsiunčiantys 17 Rusijos diplomatų.
 
Airija taip pat paskelbė išsiunčianti keturis Rusijos diplomatus.
 
Airijos užsienio reikalų ministras Simonas Coveney sakė, kad keturiems „aukšto rango pareigūnams“ iš Rusijos ambasados Dubline buvo liepta išvykti už tai, kad jie dalyvavo veikloje, kuri „neatitinka tarptautinių diplomatinio elgesio standartų“, – šia fraze paprastai įvardijamas šnipinėjimas.
 
ES šalys rengiasi tam, kad Rusija imsis atsakomųjų veiksmų ir išsiųs jų diplomatus.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.03.30; 06:40
Žvalgyba

Talino vaizdai. Slaptai.lt nuotr.

Talinas, kovo 21 d. (ELTA). Rusijos diplomatai, Estijos paskelbti nepageidaujamais asmenimis, kartu su savo šeimomis išvažiavo į tėvynę. Tai sakoma pirmadienį tviteryje paskelbtame Rusijos ambasados pranešime.
 
„Kovo 21-osios rytą mūsų draugai, kuriuos Estijos valdžia visiškai nepagrįstai paskelbė nepageidaujamais asmenimis, kartu su savo šeimomis išvažiavo sienos link. Priešakyje – nauji sumanymai ir darbai Rusijos labui“, – pažymima pranešime.
 
Praėjusią savaitę Estija, taip pat Lietuva ir Latvija pranešė išsiunčiančios iš viso 10 Rusijos diplomatų. Kaip pareiškė oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova, Maskva atitinkamai atsakys į visus nepagrįstus Rusijos diplomatinio korpuso atstovų išsiuntimus.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.03.22; 07:12
Trumposios naujienos

Maskva, gruodžio 20 d. (AFP-ELTA). Reaguodama į dviejų Rusijos diplomatų išsiuntimą iš Vokietijos, Maskva pirmadienį savo ruožtu du vokiečių diplomatus paskelbė „nepageidaujamais asmenimis“.
 
„Šis žingsnis nėra netikėtas, tačiau, federalinės vyriausybės nuomone, visiškai nepagrįstas, – sakė Užsienio reikalų ministerijos Berlyne atstovas. – Šiandieninis  Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos sprendimas vėl apsunkina santykius“.
 
Berlyno teismas praėjusį trečiadienį kalėjimo iki gyvos galvos bausmę skyrė rusui, pripažintam kaltu dėl čečėnų kilmės gruzino nužudymo Berlyne 2019 metų rugpjūtį. Teismas pareiškė surinkęs įrodymų, kad nužudymą užsakė Rusijos valstybinės institucijos.
 
Reaguodama į nuosprendį, Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock išsikvietė Rusijos ambasadorių ir pareiškė, kad du Rusijos ambasados diplomatinio personalo darbuotojai skelbiami nepageidaujamais asmenimis.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.12.21; 09:00
Žvalgyba

Ginklas

Berlynas, gruodžio 15 d. (ELTA). Vokietija trečiadienį išsiuntė du Rusijos diplomatus, Berlyno teismui įkalinus vyrą, 2019 metais Maskvos įsakymu Vokietijos žemėje nužudžiusį buvusį čečėnų vadą.
 
Naujoji užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sakė iškvietusi Maskvos ambasadorių, kad praneštų jam, jog, reaguodama į teismo sprendimą, Vokietija išsiunčia du Rusijos diplomatus.
 
„Ši žmogžudystė valstybės įsakymu, kaip šiandien nustatė teismas, yra rimtas Vokietijos įstatymų ir suvereniteto pažeidimas“, – žurnalistams sakė A. Baerbock.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2021.12.16; 08:00
SkaitomiausiosŽvalgyba

Lagaminas. Slaptai.lt nuotr.

Sofija, gruodžio 10 d. (ELTA). Bulgarijos Stara Zagoros srities teismas penktadienį paliko suimtus Rusijos pilietį Sergejų Zonenką, sulaikytą įtarus jį pramoniniu šnipinėjimu, ir du jo šeimos narius – žmoną ir sūnų, kurie yra Lietuvos piliečiai.   
 
Tai žurnalistams pranešė Rusijos ambasados Bulgarijoje konsulinio skyriaus vedėjas Vladimiras Čertkovas, kuris dalyvavo teismo posėdyje. „Stara Zagoros teismas nusprendė palikti suimtus S. Zonenką ir jo šeimos narius. Šis sprendimas bus apskųstas Plovdivo apeliaciniame teisme“, – sakė Rusijos diplomatas.
 
Laikraštis „24 časa“ savo tinklalapyje praneša, jog teisėjas sutiko su prokuratūros nuomone, kad žinomas mokslininkas ir ginkluotės specialistas, kuris vadovavo kumuliacinių šaudmenų gamybai Bulgarijos gamykloje „Arsenal“, likęs laisvėje gali pasislėpti nuo tyrėjų ir išvykti iš šalies. Rusijos pilietis kaltinimus savo adresu kategoriškai neigia.
 
Apie S. Zonenkos sulaikymą spalio 7 d. pranešė Stara Zagoros miesto policijos atstovai. Pasak Bulgarijos pareigūnų, 24 metų Lietuvos pilietis ir jo 59 metų tėvynainė, taip pat Rusijos pilietis dirbo karinėje gamykloje „Arsenal“, o jų veikla buvo susijusi su inovacinėmis technologijomis.
 
Jie visi buvo sulaikyti spalio 5 d. per specialią operaciją prie sienos su Graikija, kai buvo pranešta, kad įmonėje pasigesta gaminių ir dokumentų. Pasak tyrėjų, dalis dokumentų buvo rasta įtariamųjų automobilyje. Trys užsieniečiai rugsėjo 17 d. išėjo atostogų, iš kurių į darbą negrįžo.
 
„Arsenal“ yra seniausia ir didžiausia Bulgarijos ginklų ir šaudmenų gamykla, vienintelė licencijuota Rusijos Kalašnikovo automatų gamintoja už Sovietų Sąjungos ribų šaltojo karo laikais. Po komunizmo žlugimo Sofija ir Maskva nuolat ginčijosi dėl licencijos, Maskva ne kartą kaltino Bulgariją garsiojo AK-47 klastojimu.
 
2011 m. „Arsenal“ gamykla buvo visiškai privatizuota ir vis dar gamina platų automatų, sunkiųjų ir lengvųjų kulkosvaidžių bei šaudmenų asortimentą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.11; 04:44
Trumposios naujienos

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, spalio 20 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigia apgailestaująs dėl Rusijos sprendimo nutraukti savo misijos prie Aljanso darbą, priimto reaguojant į atimtą šalies diplomatų akreditaciją.
 
Per spaudos konferenciją Briuselyje J. Stoltenbergas teigė, kad toks Maskvos žingsnis neskatina dialogo ar abipusio supratimo. Nepaisant to, NATO išlieka atvira pokalbiams, teigė jis.
 
Šie jo komentarai paskelbti po to, kai Maskva pranešė, kad nuo lapkričio pradžios nutrauks savo misijos prie NATO darbą. Negana to, veiklos netęs ir NATO informacinis biuras Maskvoje.
 
Tokio žingsnio Maskva ėmėsi po to, kai NATO paskelbė atėmusi aštuonių Rusijos diplomatų Briuselyje akreditaciją, teigdama, kad jie buvo „nedeklaruoti Rusijos žvalgybos pareigūnai“. Aljansas taip pat nurodė, kad ateityje bus perpus sumažinta Maskvos delegacijos prie Aljanso apimtis.
 
Trečiadienį J. Stoltenbergas pabrėžė, kad NATO sprendimas atimti akreditaciją buvo pagrįstas žvalgybiniais duomenimis, ir pridūrė, jog minėti diplomatai buvo Rusijos žvalgybos tarnybų darbuotojai.
 
„Sąjungininkės išreiškė didelį nerimą dėl tokios piktybinės veiklos, kurią stebime pastaruosius kelerius metus“, – teigė J. Stoltenbergas.
Kaip pavyzdžius J. Stoltenbergas paminėjo 2016 m. nesėkmingą perversmą Juodkalnijoje, 2018 m. ataką nervus paralyžiuojančia medžiaga Anglijos Solsberio mieste ir kibernetinę ataką prieš Cheminio ginklo uždraudimo organizaciją tais pačiais metais.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.21; 07:00
Trumposios naujienos

Čekijoje protestuojama prieš prorusišką prezidentą Zemaną. EPA – ELTA nuotr.

Maždaug 10 tūkst. žmonių ketvirtadienį susirinko Čekijos sostinėje Prahoje protestuoti prieš, kaip jie teigė, prezidento Milošo Zemano prorusišką politiką. Protestuotojai ragino pašalinti prezidentą iš pareigų dėl prorusiškų jo pažiūrų, kurioms, jų teigimu, nėra vietos Europos Sąjungos (ES) šalyje.
 
Protestas Vaclovo aikštėje Prahoje surengtas po to, kai praėjusį sekmadienį M. Zemanas užsiminė, kad už dvi gyvybes nusinešusio sprogimo amunicijos sandėlyje Čekijoje 2014 metais nebūtinai stovi Rusija.
 
Kiek anksčiau Čekijos vyriausybė dėl sprogimo 2014 metais apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU. Vyriausybė taip pat paskelbė, kad iš šalies išsiunčia Rusijos diplomatus, kuriuos iš tiesų laiko šnipais.
 
M. Zemanas balandžio 25 d. per televiziją iš esmės paprieštaravo vyriausybei, pareikšdamas, kad yra dvi teorijos, kas sukėlė sprogimą amunicijos sandėlyje netoli Vrbeticės miestelio 2014-iaisiais. Pasak prezidento, viena įvykių versijų yra tokia, kad su mirtinu sprogimu yra susijusi Rusijos žvalgyba, o kita versija – jog sprogimą sukėlė nepatyręs amunicijos tvarkymas.
 
„M. Zemanas skleidžia tokias pačias pasakas kaip ir Rusijos dezinformacijos puslapiai ir Rusijos propaganda“, – teigė protestus organizuojančios grupės „A Million Moments for Democracy“ vadovas Benjaminas Rollas.
 
76 metų amžiaus M. Zemanas prezidento pareigas eina nuo 2013 metų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.30; 06:00
Aktualijos

Lietuva, solidarizuodamasi su Čekija, priėmė sprendimą iš šalies išsiųsti du Rusijos ambasados darbuotojus.
 
„Šiandien, balandžio 23 dieną, į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota, skelbianti du Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojus nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, ir nurodanti jiems išvykti iš Lietuvos per septynias dienas“, – spaudos konferencijoje informavo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
 
„Lietuva priėmė tokį sprendimą po beprecedenčių įvykių Čekijoje, solidarizuodamasi su beprecedentį pavojingą išpuolį patyrusia mūsų sąjungininke ir reiškiant visišką palaikymą Čekijos Respublikai dėl jos veiksmų, reaguojant į 2014 metais įvykdytą sprogdinimą bei neadekvačius Rusijos atsakomuosius žingsnius“, – pridūrė jis.
 
Ministro teigimu, Lietuvos Respublikos ambasada Maskvoje išreiškė pasirengimą padėti Čekijos Respublikos ambasadai Rusijoje atlikti tas funkcijas, kurios galėtų sutrikti Maskvai nurodžius drastiškai sumažinti darbuotojų skaičių.
 
Pasak G. Landsbergio, sprendimas priimtas koordinuojantis su Latvijos ir Estijos partneriais.
 
„Mano žiniomis, Latvijos ir Estijos kolegos išsiuntė po vieną su diplomatine priedanga dirbusį žvalgybos darbuotoją“, – informavo jis.
 
„Mano politinė pozicija yra tokia, kad apskritai Europos Sąjungoje turėtų būti mažiau su priedanga dirbančių Rusijos žvalgybos darbuotojų. Dabar, manau, kad Čekijos kolegos atkreipė dėmesį į tikrai beprecedenčius atvejus ir veiksmus, kuriuos tie žvalgybos darbuotojai vykdė“, – akcentavo jis.
 
Ministras teigia, kad solidarizuotis su Baltijos šalimis svarsto ir kai kurios kitos valstybės.
 
„Aš pats kalbėjau su daugiau ministrų, informuodamas apie vykstančias diskusijas, kai kurie iš jų informavo mane apie prasidedančias diskusijas kitose valstybėse ir lūkestį, kad jie galės prisijungti taip pat prie šių Lietuvos, Latvijos ir Estijos veiksmų“, – teigė jis.
 
G. Landsbergio teigimu, abu išsiučiami Rusijos ambasados darbuotojai turėjo diplomatinį rangą. Ministras mano, kad reaguodama į Lietuvos sprendimą, Rusija galimai imsis analogiškų veiksmų.
 
„Yra priimta, ir Maskva yra tai anksčiau dariusi, kad yra išsiunčiamas atitinkamas skaičius darbuotojų. Nors mes nepritariame tokiam veiksmui, nes turime aiškių argumentų, kodėl tai padarėme, tikėtina, kad Rusijos atsakas galėtų būti toks“, – sakė G. Landsbergis.
 
„Jeigu Rusija prisiimtų atsaką griežtesnį, kokį dabar yra įpratusi daryti, kitaip tariant, neproporcingai išsiųsti daugiau darbuotojų, Lietuva pasilieka teisę pareikšti dar vieną protestą“, – pridūrė jis.
 
ELTA primena, kad Čekijos vyriausybė pastarąją savaitę paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 rusų diplomatų, kuriuos laiko slaptaisiais agentais. Praha analogiško veiksmo paprašė ir euroatlantinių partnerių. Šis čekų sprendimas priimtas po to, kai Praha apkaltino Rusijos slaptąsias tarnybas 2014 metais surengus aukų pareikalavusį sprogdinimą Čekijos teritorijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.24; 00:01
Trumposios naujienos

Čekiją turi palikti 63 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojai. Tai ketvirtadienį per nacionalinę televiziją pareiškė Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas.
 
„Omenyje turimi 63 Rusijos ambasados darbuotojai, kurie paliks Čekiją su šeimų nariais“, – sakė jis.
 
Anksčiau ketvirtadienį J. Kulhánekas pranešė, kad Čekija sumažina Rusijos diplomatų skaičių ambasadoje Prahoje iki Čekijos diplomatų skaičiaus ambasadoje Maskvoje.
 
„Mes apribojame diplomatų skaičių Rusijos ambasadoje Prahoje, kad jis atitiktų mūsų diplomatų skaičių ambasadoje Maskvoje. Šis sprendimas įsigalioja šiandien. Rusija turi laiko atšaukti savo žmones (iš Čekijos) iki gegužės pabaigos“, – sakė ministras.
 
Čekijos URM duomenimis, nuo antradienio Rusijos ambasadoje dirba 27 diplomatai ir 67 techninio personalo darbuotojai, o Čekijos ambasadoje – 5 diplomatai ir 19 techninių darbuotojų.
 
Balandžio 17 d. Čekijos vyriausybė pranešė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų, kurie yra specialiųjų tarnybų karininkai. Šis sprendimas buvo priimtas ištyrus sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime Čekijos rytuose aplinkybes. Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.23; 00:30
Trumposios naujienos

Slovakijos vyriausybė priėmė sprendimą paskelbti nepageidaujamais asmenimis tris Rusijos diplomatus. Kaip pranešė televizijos kanalas TA3, tai ketvirtadienį pareiškė Slovakijos ministras pirmininkas Eduardas Hegeris.
 
„Slovakija išsiunčia tris Rusijos diplomatus, – sakė Vyriausybės vadovas. – Jie turi palikti šalį per septynias artimiausias dienas“.
 
Bratislava taip reagavo į Prahos prašymą, kad NATO ir Europos Sąjungos šalys pademonstruotų solidarumą su Čekija, kuri anksčiau paskelbė nepageidaujamais asmenimis 18 Rusijos ambasados Prahoje darbuotojų dėl sprogimų amunicijos sandėliuose Vrbeticės kaime 2014 metais. Čekijos pareigūnai nustatė, kad su šiuo incidentu susijusios Rusijos specialiosios tarnybos.
 
Rusijos URM pareiškė Prahai griežtą protestą dėl šio „nepagrįsto“ žingsnio ir paskelbė nepageidaujamais asmenimis 20 Čekijos ambasados Maskvoje darbuotojų.
 
Ketvirtadienį Čekijos užsienio reikalų ministras Jakubas Kulhánekas žurnalistams pranešė, kad Čekija sumažina Rusijos diplomatų skaičių ambasadoje Prahoje iki Čekijos diplomatų skaičiaus ambasadoje Maskvoje.
 
„Mes apribojame diplomatų skaičių Rusijos ambasadoje Prahoje, kad jis atitiktų mūsų diplomatų skaičių ambasadoje Maskvoje. Šis sprendimas įsigalioja šiandien. Rusija turi laiko atšaukti savo žmones (iš Čekijos) iki gegužės pabaigos“, – sakė J. Kulhánekas.
 
Čekijos URM duomenimis, nuo antradienio Rusijos ambasadoje dirba 27 diplomatai ir 67 techninio personalo darbuotojai, o Čekijos ambasadoje – 5 diplomatai ir 19 techninių darbuotojų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.23; 00:30
Žvalgyba

Rusijos ambasada Prahoje. EPA – ELTA nuotr.

Čekija išsiųs 18 Rusijos ambasados darbuotojų dėl 2014 m. įvykusių sprogimų amunicijos sandėlyje. Apie tai šeštadienį pranešė šalies premjeras, informuoja naujienų agentūra dpa.
 
Buvo nustatyta, kad šie diplomatai yra Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybos (SVR) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnai. Tai patvirtino Čekijos vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas, kuris taip pat eina užsienio reikalų ministro pareigas. Rusams nurodyta iš šalies išvykti per 48 valandas.
 
„Čekijos Respublika yra suvereni valstybė ir privalo tinkamai reaguoti į šiuos precedento neturinčius faktus“, – sakė premjeras Andrejus Babišas.
 
Sprogimai amunicijos sandėlyje Vrbetice, už 110 km į rytus nuo Prahos, įvyko 2014 m. spalį ir gruodį. Jų metu du žmonės žuvo ir buvo padaryta didelė žala.
 
Toje vietoje veikė komercinės gynybos sektoriaus bendrovės ir buvo laikoma šimtai sprogmenų.
 
Specialus policijos dalinys, tiriantis organizuotus nusikaltimus, išplatino dviejų įtariamųjų nuotraukas. Abu vyrai panašūs į tuos, kurie buvo ieškomi Jungtinėje Karalystėje dėl dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo 2018 m.
 
Įtariamieji GRU nariai 2014 m. spalio viduryje šešias dienas lankėsi Čekijos regione, kuriame yra amunicijos sandėlis.
 
Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.

Teigiama, kad jie keliavo su rusiškais pasais, kuriuose įrašyti vardai Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas.
 
Po sprogimų tūkstančiams čekų karių prireikė dvejų metų, kad išminuotų nesprogusius sprogmenis ir vietovė vėl būtų saugi.
 
Kremlius į žinias apie rusų išsiuntimą atsakė greitai. Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad „Praha puikiai žino, kas nutinka po „tokių triukų“.
 
Rusijos Federacijos tarybos narys Vladimiras Džabarovas mano, kad atsakas į diplomatų išsiuntimą turėtų būti proporcingas.
 
Tuo metu J. Hamačekas pranešė atšaukiąs pirmadienį planuotą vizitą į Maskvą. Kiti vyriausybės nariai ir opozicija jį itin kritikavo dėl rengtos kelionės, kurios metu turėjo būti aptarta galimybė įsigyti „Sputnik V“ vakciną nuo COVID-19. Šeštadienį ministras pareiškė negalėsiąs vykti į Rusiją dėl vyriausybės posėdžio.
 
Premjeras A. Babišas jam priminė, kad vidaus reikalų ministras neatsakingas už vakcinų įsigijimo klausimus, ir pagrasino, kad kelionės metu jis negalės naudotis vyriausybiniu lėktuvu. Premjeras pridūrė, kad, prieš svarstant „Sputnik V“ įsigijimą, šią vakciną turėtų patvirtinti atsakingos ES institucijos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 07:00
Trumposios naujienos

Sekmadienį Rusija pagrasino imtis atsakomųjų priemonių po to, kai Čekijos vyriausybė nusprendė iš šalies išsiųsti 18 Rusijos diplomatų, nustačiusi, kad jie yra žvalgybos agentai, informuoja AFP.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad Čekijos sprendimas išsiųsti ambasados darbuotojus neturi precedento. Pasak ministerijos, Rusijai mesti įtarimai, kad jos specialiosios tarnybos atsakingos už 2014 m. įvykusius sprogimus amunicijos sandėlyje, tėra „nepagrįsti išsigalvojimai“.
 
„Reiškiame Čekijos valdžiai griežtą protestą. Mes imsimės atsakomųjų priemonių, kurios privers šios provokacijos autorius suvokti savo atsakomybę dėl normalių santykių žlugdymo tarp mūsų valstybių“, – teigiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.
Nors Rusija nepatikslino, kokių priemonių ketinama imtis, tačiau Čekijos sprendimą pavadino absurdišku.
 
Šeštadienį Čekija paskelbė išsiunčianti iš šalies 18 Rusijos ambasados darbuotojų po to, kai buvo nustatyta, kad jie dirba Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybai (SVR) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybai (GRU).
 
Čekija taip pat paskelbė, kad dėl 2014 m. įvykusių sprogimų amunicijos sandėlyje ieškomi du rusai, kurie naudojosi tais pačiais pasais kaip ir dvigubą agentą Sergejų Skripalį ir jo dukrą 2018 m. Jungtinėje Karalystėje apnuodiję įtariamieji.
 
Maskva pareiškė, kad toks Čekijos žingsnis yra priešiškas, o prie jo prisidėjo JAV, ir apkaltino Čekijos valdžią pataikavimu „šeimininkams kitapus Atlanto“.
 
Anksčiau šią savaitę JAV išsiuntė 10 Rusijos diplomatų dėl kišimosi į JAV rinkimus, didelio masto kibernetinės atakos ir kitų priešiškų veiksmų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.19; 07:00
Trumposios naujienos

Lenkijos URM iškvietė šalyje reziduojantį Rusijos ambasadorių. Jam buvo įteikta nota, bylojanti, jog trys rusų diplomatai, dirbantys ambasadoje Varšuvoje, skelbiami nepageidaujamais asmenimis. Persona non grata paskelbti diplomatai dėl to, kad elgėsi ne taip, kaip diplomatus elgtis įpareigoja tarptautinė teisė. Tokio būta oficialaus Lenkijos paaiškinimo.

Slaptai.lt informacija

2021.04.16; 00:30

Žvalgyba

Italija nedelsdama išsiunčia du Rusijos ambasados darbuotojus, įtariamus neteisėtais veiksmais. Tai trečiadienį feisbuke pranešė Italijos užsienio reikalų ministras Luigis Di Maio.
 
„Iškviestam į URM Rusijos ambasadoriui buvo pareikštas Italijos vyriausybės protestas. Jis taip pat buvo informuotas, kad nedelsiant išsiunčiami du Rusijos ambasados darbuotojai, susiję su rimta byla (dėl šnipinėjimo). Dėkoju mūsų specialiosioms tarnyboms ir visoms valstybės institucijoms, dirbančioms mūsų šalies saugumo labui“, – pabrėžė ministras.
 
Anksčiau karabinierių specialiojo dalinio (ROS) vadovybė pranešė, kad pagal Romos prokuratūros orderį buvo sulaikyti Italijos kariškis ir Rusijos karininkas, dirbantis Italijos sostinėje.
 
Pasak pareigūnų, įtariamieji buvo sulaikyti antradienio vakarą su įkalčiais, kai italas už pinigus perdavė rusui dokumentų, kuriuose buvo konfidencialios informacijos. „Sulaikytas Italijos karinių jūrų pajėgų kapitonas ir karininkas, RF ambasados darbuotojas, kurie kaltinami šnipinėjimu ir grėsmės valstybės saugumui kėlimu“, – sakoma pranešime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.31; 14:05
Žvalgyba

Persona non grata

Pirmadienį Bulgarijos URM paskelbė du Rusijos ambasados Sofijoje darbuotojus nepageidaujamais asmenimis. Tai žurnalistams pranešė Rusijos diplomatinė atstovybė.
 
„Šiandien į Bulgarijos URM buvo iškviestas patarėjas-pasiuntinys, jam buvo įteikta nota dėl Rusijos ambasados darbuotojų paskelbimo nepageidaujamais asmenimis. Jie turi palikti Bulgariją per 72 valandas“, – informavo atstovybė.
 
Rusijos ambasada pabrėžė, kad šis Bulgarijos sprendimas yra nepagrįstas. „Rusija pasilieka teisę imtis atsakomųjų veiksmų“, – pridūrė ambasados atstovai.
 
Šeštadienį Bulgarijos ministras pirmininkas Boikas Borisovas, komentuodamas pranešimus, kad šalies pareigūnai sulaikė šešis šnipinėjimu Rusijos naudai įtariamus žmones – Bulgarijos gynybos ministerijos ir karinės žvalgybos darbuotojus, taip pat ir Rusijos pilietę, kuri yra vieno iš sulaikytųjų žmona, pareiškė, jog dėl šios bylos teks paskelbti Rusijos diplomatus nepageidaujamais asmenimis.
 
Rusijos ambasada Bulgarijoje reikalavo iki teismo nutraukti visas spekuliacijas šia tema. Jos atstovai sakė, jog tikisi, kad „teismo procesas bus depolitizuotas, bešališkas ir objektyvus, atitiks Bulgarijos ir tarptautinės teisės normas“. 
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.23; 05:00