Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
Vatikanas, rugpjūčio 29 d. (AFP-ELTA). Vatikanas antradienį stengėsi sušvelninti nesutarimus su Ukraina po to, kai Kyjivas apkaltino popiežių Pranciškų skleidžiant „imperinę propagandą“ vaizdo žinutėje jauniems rusų katalikams.
Vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiai grupei popiežius sakė, kad „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“, sakoma internete paskelbtame vaizdo įraše.
„Niekada nepamirškite šio didžio palikimo. Jūs esate didžiosios Motinos Rusijos paveldėtojai, eikite pirmyn su tuo“, – sakė popiežius.
Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olegas Nikolenka sakė, kad popiežiaus kalba buvo „labai apgailėtina“.
„Būtent tokia imperialistine propaganda, „dvasinėmis jungtimis“ ir „būtinybe“ gelbėti „didžiąją motiną Rusiją“ Kremlius pateisina tūkstančių ukrainiečių išžudymą ir šimtų Ukrainos miestų bei kaimų sunaikinimą, – pirmadienį vakare sakė jis. – Labai gaila, kad rusiškos didžiavalstybinės idėjos, kurios iš tiesų yra chroniško Rusijos agresyvumo priežastis, sąmoningai ar nesąmoningai sklinda iš popiežiaus lūpų, kurio misija, mūsų supratimu, kaip tik ir yra atverti Rusijos jaunimui akis ir parodyti destruktyvų dabartinės Rusijos vadovybės kursą“.
Vatikano atstovas spaudai Matteo Bruni antradienį išplatino pareiškimą, kuriame teigė, kad pontifiko „ekspromtu“ pasakytos pastabos buvo skirtos „padrąsinti jaunimą saugoti ir skatinti tai, kas yra pozityvaus didžiajame Rusijos kultūriniame ir dvasiniame pavelde“.
Pastabomis „tikrai nebuvo siekiama šlovinti imperinę logiką ir valdžios asmenybes“. Popiežius Pranciškus. Slaptai.lt nuotr.
Popiežius Pranciškus reguliariai ragina siekti taikos Ukrainoje, nors pirmaisiais mėnesiais po Rusijos invazijos 2022 metų vasarį jis sulaukė kritikos, kad neįvardijo Maskvos kaip agresorės.
Anksčiau šiais metais jis paskyrė aukščiausio rango kardinolą, kuris bandys tarpininkauti siekiant taikos ir kuris jau lankėsi ir Maskvoje, ir Kyjive.
Vatikano oficialus žiniasklaidos portalas pranešė apie popiežiaus vaizdo pranešimą, skirtą Rusijos jaunimo dienai rugpjūčio 25-ąją paminėti, tačiau nepateikė vaizdo įrašo ar konkrečių citatų, kurioms prieštaravo Kyjivas.
Vietoj to buvo pranešta, kad popiežius ragino Rusijos jaunimą būti „taikos kūrėjais“ ir „sėti susitaikymo sėklas“.
Kremlius savo ruožtu palankiai įvertino popiežiaus pastabas. „Pontifikas išmano Rusijos istoriją. Tai labai gerai“, – sakė vyriausybės atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Kas tai – klastotė ar faktas? Slaptai.lt nuotr.
Varšuva, vasario 8 d. (PAP-ELTA). Rusijos propaganda savo manipuliacijoms pasitelkė neseniai vykusį Lenkijos gynybos ministro vizitą Kyjive, kad atrodytų, jog jis pagerbė nacionalistinę organizaciją, atsakingą už žudynes per Antrąjį pasaulinį karą, sakė aukštas Lenkijos saugumo pareigūnas.
Pasak Lenkijos vyriausybės informacijos saugumo komisaro Stanislawo Zaryno, rusai pakeitė per vizitą darytą nuotrauką, kad atrodytų, tarsi ministras Mariuszas Blaszczakas padėjo gėlių prie OUN-UPA memorialo.
Ukrainos nacionalisto Stepano Banderos vadovaujama OUN-UPA kaltinama maždaug 100 tūkst. lenkų žudynėmis 1943–1944 m. Volynės ir Rytų Galicijos regionuose. Prieš karą tai buvo rytinė Lenkijos teritorija, dabar – Vakarų Ukraina.
Pasak S. Zaryno, iš tikrųjų ceremonija vyko prie paminklo Kyjivo karo aukoms atminti.
„Rusijos propaganda pasinaudojo pastaruoju gynybos ministro vizitu Kyjive, kad paskleistų melą, taip siekdama destabilizuoti Lenkiją bei Lenkijos ir Ukrainos santykius“, – tviteryje parašė S. Zarynas.
Ukraina laiko S. Banderą kovotoju už Ukrainos laisvę, dėl to Lenkijos ir Ukrainos santykiuose kyla nesutarimų.
Vokiečiai linkę tikėti Kremliaus propaganda. EPA – ELTA foto
Berlynas, lapkričio 3 d. (ELTA). Vokietijoje pastaraisiais mėnesiais daugėja žmonių, linkusių tikėti Rusijos propagandos naratyvais ir sąmokslo teorijomis.
Kaip praneša „Spiegel“, tai rodo Stebėsenos, analizės ir strategijos centro (CeMAS) surengtos apklausos rezultatai.
Šio tyrimo duomenimis, 40 proc. apklaustų vokiečių visiškai arba iš dalies pritaria teiginiui, kad Rusijos karas prieš Ukrainą buvo neišvengiama Maskvos reakcija į NATO provokaciją. Tai 11 proc. daugiau negu balandžio mėnesį.
44 proc. apklaustųjų visiškai arba iš dalies įsitikinę, kad Putinas kovoja su „pasaulio elitu“, kuris „tampo virvutes iš už uždangos“ – 12 proc. daugiau negu balandį.
14 proc. respondentų sutiko su teiginiu, kad Ukraina „istoriškai neturėjo teritorinių pretenzijų“ ir iš esmės „buvo Rusijos dalis“.
Beveik dvigubai – iki 9 proc. – padaugėjo žmonių, tikinčių, jog karas buvo būtinas siekiant „nuversti fašistų valdžią“ Ukrainoje. Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas
Pasak sociologų, Rytų Vokietijos gyventojai šiems teiginiams pritaria kur kas labiau negu Vakarų Vokietijos gyventojai.
Taip pat paaiškėjo, kad Rusijos propaganda kur kas labiau tiki vokiečiai, linkę protestuoti prieš koronaviruso pandemijos ribojimus ir energijos išteklių kainų augimą.
Apklausa buvo surengta spalio 3-10 dienomis, joje dalyvavo 2 200 respondentų nuo 18 iki 90 metų amžiaus.
Rusijos propagandistai. Montažas
Lietuvos kariuomenė praneša, kad šių metų rugsėjo mėnesį, lyginant su rugpjūčiu, fiksuotas mažesnis dezinformacijos srautas.
Tačiau pats propagandos retorikos tonas tapo agresyvesnis, pranešime žiniasklaidai pastebi Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai.
Per praėjusį mėnesį iš viso nustatyta 414 neigiamos informacinės veiklos bruožų turinčių unikalių atvejų (rugpjūtį buvo fiksuoti 505 tokie atvejai).
Rugsėjį priešiškuose informaciniuose šaltiniuose labiausiai išaugo gynybos temų eskalacija. Tai sudarė beveik pusę visų fiksuotų atvejų.
„Priešiškų šaltinių skleidžiama propaganda išskirtinį dėmesį skyrė NATO – Rusijos santykių temai. Dominavo viena pagrindinių – NATO agresyvumo Rusijos atžvilgiu – naratyvinė linija“, – skelbiama pranešime.
V. Putinui rugsėjo 21 d. paskelbus dalinę mobilizaciją, priešiškoje komunikacijoje įvyko lūžis. Aktyvuoti visi medijų pajėgumai, įvairaus lygio šaltiniai ir informaciniai kanalai ėmė platinti dezinformacines žinutes, neva Rusija tiesiogiai kariauja su NATO.
„Tokios komunikacijos linijos apraiškos buvo stebimos jau liepos ir rugpjūčio mėnesiais, tačiau tik nuo minėtos datos nubrėžta aiški ir koordinuota propagandinė komunikacijos kryptis, kuriai toną uždavė pats V. Putinas“, – pranešime pastebi analtikai.
Teigta, kad Vakarų vadovybė „iš tikrųjų sėdi Kijeve“ ir vadovauja karinėms operacijoms Ukrainoje. Išsakyti pareiškimai, kad kolektyviniai Vakarai tariamai įgyvendina savo planus sunaikinti Rusiją – neva visa jų karo mašina kovoja prieš Rusiją, o ukrainiečiai veikia kaip kamikadzės – mirtininkai, „sėdintys“ ant svetimų ginklų, aukodamiesi vardan Aljanso ambicijų.
Nors mobilizacijos paskelbimas Rusijoje tapo kone atviru ne specialiosios karinės operacijos, o tiesioginio karo, vykdomo Ukrainoje, paskelbimu, tačiau oficialūs asmenys viešuose pareiškimuose vengė patvirtinti tokį faktą.
Analitikai pabrėžia, kad V. Putino kalbai rugsėjo 21-oji diena buvo pasirinktina tikslingai – kaip tik tuo metu Niujorke vyko JT Generalinės Asamblėjos 77-oji sesija.
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas
„Siekta atkreipti pasaulio dėmesį į Rusijos transliuojamą naratyvą ir pademonstruoti savo svarbą pasauliniame diskurse. Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje nuo rugsėjo 21 d. platintos pašaipios ir JT Generalinėje Asamblėjoje susirinkusių lyderių autoritetą žeminančios žinutės – esą ES šalys po V. Putino pareiškimų jaučiasi neviltyje ir sumaištyje, o žinia apie dalinę mobilizaciją kelią nerimą Vakarams ir JT būstinėje „susirinkę pasaulio šalių atstovai panikavo“, – rašoma pranešime.
Taip pat siekta menkinti Baltijos šalis, esą, reaguodamas į Rusijoje paskelbtą dalinę mobilizaciją „nervingos“ Lietuva, Latvija ir Estija „pučia skruostus“ grasindamos duoti Rusijai atsaką, taip „bėgdamos savo šeimininko – JAV – priešakyje ir siekdamos pelnyti jo pagyras. Publikuoti straipsniai, kuriuose Lietuvos politinio elito reakciją į mobilizaciją palyginta su ugnikalniu, iš kurio „trykšta raudonai įkaitusi lava“.
Rugsėjo mėn. aktyviai eskaluota ir „branduolinio karo šantažo“ tema, kuri dominavo iki pat rugsėjo 27 d. dujotiekyje „Nord Stream“ įvykusio incidento.
„NATO ir Vakarų valstybės kaltintos, pradėjusios „branduolinį šantažą“. Esą, kai kurių lyderiaujančių Aljanso valstybių aukšto rango atstovai pasisako apie galimybę panaudoti masinio naikinimo ginklus prieš Rusiją. Teigta, kad „į pensiją išėjusiems idiotams su generolų laipsnių juostelėmis“ nereikėtų gąsdinti Rusijos kalbomis apie NATO „smūgius Krymui“, nes jo apsaugai gali būti panaudoti bet kokie, tarp jų strateginiai branduoliniai ginklai. Kurtas JAV kaip šalies, kuri pirmoji panaudos branduolinį ginklą, įvaizdis – neva tai JAV siekia „priartinti pasaulį“ prie branduolinės katastrofos, su tikslu kelti „propagandinio karo laipsnį“, – rašoma pranešime.
Rugsėjo 27 d., įvykus sprogimams „Nord Stream“ dujotiekio vamzdynuose, propagandinėje žiniasklaidoje kilo didžiulė „Nord Stream“ isterijos banga. Atsakingi Rusijos pareigūnai netruko sabotažu apkaltinti JAV, nes neva susiskaldžiusi ir tarpusavio prieštaravimų draskoma Europa, sunaikinta jos šalių energetinė sąveika ir bendradarbiavimas, atveriantys kelią Amerikos dujų tiekimui į Europą, yra ekonominis ir politinis Valstijų tikslas.
„Priešiškuose informacijos šaltiniuose platintos žinutės, kad neva: (a) JAV ir ES surengė sabotažą prieš „Nord Stream“ dujotiekį; (b) JAV atakavo „Nord Stream“ dėl finansinės naudos; (c) už sabotažą yra atsakingas NATO aljansas, tačiau veikė apmokyti Ukrainos diversantai; (d) Baltijos šalys pačios surengė sabotažą; (e) Rusija, esą, turi įrodymų, jog kaltininkė yra JAV“, – dėstoma pranešime žiniasklaidai.
Per praėjusį mėn. užsienio politikos temos eskaluotos kiek mažiau nei rugpjūtį (tai sudarė apie ketvirtadalį viso dezinformacijos srauto), tačiau Lietuvos-Rusijos santykių tema išliko viena labiausiai propagandinės žiniasklaidos puolamų temų.
Kaip ir anksčiau, daugiausia reaguota į Lietuvos užsienio politikos prioritetus – paramą Ukrainai, griežtą sankcijų liniją Rusijos atžvilgiu, aktyvų politinį veikimą ES ir NATO formatuose, siekiant strateginių užsienio politikos tikslų. Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas
Plataus masto Rusijos politikų ir diplomatų reakcijos sulaukė Lietuvos sprendimas nuo rugsėjo 19 d. nebeįsileisti Rusijos Federacijos piliečių (analogiškus sprendimus rugsėjį priėmė taip pat Latvija, Estija, Lenkija bei Suomija). Teigta, kad šį sprendimą priėmę politikai yra neva JAV piliečiai, veikiantys prieš savo šalių interesus. Esą, tai diskriminacinio pobūdžio sprendimas, dėl kurio Rusija turi imtis asimetrinių ir veiksmingų priemonių prieš Baltijos šalis. Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija kaltintos įsigalėjusiomis liberaliomis rusofobiškomis diktatūromis, rusakalbių diskriminacija bei noru sukelti dar vieną pasaulinį karą ir todėl, esą, provokuojančios Rusiją kariniams veiksmams.
„Praėjusį mėnesį taip pat siekta menkinti Lietuvos valstybingumą, suverenitetą ir istoriją, manipuliuoti aktualiais vidaus politikos klausimais, skleisti neigiamą informaciją apie Europos Sąjunga bei jos institucijas“, – pranešime pažymi analitikai.
Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Berlynas, rugpjūčio 17 d. (dpa-ELTA). Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba trečiadienį pareiškė, kad artimiausiais mėnesiais tikisi dar daugiau Rusijos propagandos ir šnipinėjimo veiklos.
„Rusija ypač naudojasi klausimais, susijusiais su energijos tiekimu Europoje, kaip… svertu“, – sakoma Federalinės konstitucijos apsaugos tarnybos pareiškime.
Tikslingu melagingos informacijos, pavyzdžiui, apie dujų trūkumą ir kainų didėjimą, skleidimu buvo bandoma Vokietijoje sukelti baimę dėl energijos ir maisto trūkumo, kuris esą gali kelti grėsmę šalies egzistavimui, teigė biuras.
„Tikėtina, kad Rusijos propaganda plinta ekstremistų sluoksniuose ir kursto sąmokslo naratyvus, siekdama įvaryti pleištą į mūsų visuomenę“, – tęsiama pareiškime.
Taip pat tikimasi, kad Rusijos valstybė „dar labiau intensyvins ir adaptuos savo politinės ir karinės žvalgybos pastangas“, teigė biuras.
Rusijos karas Ukrainoje ir jo poveikis ekonomikai yra temos, kurias politiniai ekstremistai gali instrumentalizuoti, teigė biuras.
Tačiau tarnybos vadovas Thomas Haldenwangas pareiškime pabrėžė, kad kol kas „nėra jokių plačiai paplitusių antivalstybinių protestų ar smurtinių masinių riaušių požymių“.
Haubicos. Št. srž. A. Stonio nuotr.
Kyjivas, liepos 20 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paskelbė, kad šalies parlamente atsiras komisija, reguliuosianti vakarietiškų ginklų naudojimą dabartiniame kare su Rusija.
V. Zelenskis savo tradiciniame vaizdo kreipimesi pabrėžė, kad iki šiol nebūta jokių įtarimų, jog Ukrainoje būtų piktnaudžiaujama Vakarų šalių siunčiamais ginklais. „Tačiau tam, kad būtų galima atmesti visus Rusijos propagandistų ir jiems Ukrainoje ar kitur padedančių žmonių pramanus, bus suformuotas šis papildomas parlamentinis aparatas“, – nurodė prezidentas.
Viena labiausiai Rusijos propagandos eskaluotų temų birželį – ES sankcijos dėl Kaliningrado tranzito. KAM nuotr.
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai birželį fiksavo nuosekliai augantį dezinformacijos srautą. Birželio 1–30 dienomis iš viso identifikuoti 444 unikalūs, neigiamos informacinės veiklos bruožų turintys atvejai. Gegužę buvo fiksuota 411 tokių atvejų. Tam daugiausia įtakos turėjo: NATO viršūnių susitikimas Madride ir su juo susiję Aljanso renginiai; birželio 17 d. įsigaliojęs 4-asis ES sankcijų paketas, draudžiantis rusiško plieno ir kitų juodųjų metalų importą ir pervežimą per ES teritoriją; ES šalies kandidatės statuso suteikimas Ukrainai ir Moldovai; Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido atminimo diena; Vokietijos kanclerio ir JAV Sausumo pajėgų sekretorės vizitai Lietuvoje bei kiti strateginės reikšmės įvykiai.
Kaip pastebima Lietuvos kariuomenės pranešime, viena labiausiai Rusijos propagandos eskaluotų temų birželį – tariama Kaliningrado srities „blokada“. Kryptinga priešiška informacinė kampanija pradėta vykdyti iš karto Lietuvai pradėjus taikyti ketvirtąjį ES sankcijų paketą, kuris apimą dalį Rusijos prekių, tranzitu gabenamų per Lietuvos teritoriją į Kaliningradą. Rusijos valstybinė propaganda melagingai apkaltino Lietuvą pradėjus Kaliningrado regiono blokadą. Klaidinančiomis ir manipuliatyviomis žinutėmis siekta kompromituoti mūsų valstybę, kartu darant politinį spaudimą Lietuvai ir ES. Kremliaus kontroliuojami šaltiniai kryptingai siekė formuoti neigiamą nuomonę apie mūsų šalį, teigdami, kad jos veiksmai buvo surežisuoti ES ir yra NATO provokacija. Lietuva įvardinta „tarptautinės teisės naikinimo flagmanu“. Teigta, kad „Kaliningrado blokada“ gali tapti trečiojo pasaulinio karo priežastimi.
Kaliningrado „blokados“ klausimas išnaudotas spekuliacijoms ir apie galimą Rusijos atsaką. Grasinta griežta Maskvos reakcija ir rimtomis pasekmėmis Lietuvos žmonėms, svarstyta apie karo grėsmę. Buvo skleidžiami pareiškimai, kad ES turi imtis priemonių ir spręsti Kaliningrado problemą, kitaip Rusija „turės laisvas rankas bet kokiomis priemonėmis išspręsti tranzito klausimą“. Skleisti siūlymai sutelkti Rusijos pajėgas prie Lietuvos – Baltarusijos pasienio ir jų pagalba užtikrinti tranzito koridorių į Kaliningradą.
Dar vienas taikinys, sulaukęs didelio priešiškos propagandos dėmesio birželio mėnesį – NATO bei kitos gynybos temos. Su Rusijos režimu susiję propagandiniai kanalai jautriai reagavo į Aljanso plėtrą dėl Suomijos ir Švedijos narystės, NATO pajėgumų stiprinimą Europoje ir Baltijos regione ir į šios organizacijos valstybių politinę bei karinę paramą Ukrainai. Viena vertus, buvo teigiama, kad siųsdamos karinę paramą Ukrainai, JAV ir NATO bando eskaluoti pasaulinio lygio įtampą, kuri sukels branduolinį karą. Kita vertus, buvo žeminamas Aljanso įvaizdis, teigiant, neva NATO yra praradusi formą ir pasenusi organizacija, už kurios gynybinio „skydo“ realiai slypi silpnumas bei susiskaldymas. Birželio 28 – 30 d. Madride įvykęs NATO viršūnių susitikimas, kurio metu Rusija įvardinta kaip didžiausia grėsmė Aljanso saugumui ir priimtas sprendimas didinti Lietuvoje dislokuotų NATO karių skaičių iki brigados lygio, Rusijos informaciniuose šaltiniuose pavadintas „išpūstu propagandiniu renginiu, pasižymėjusiu turinio tuštuma.“ Kaliningrado srities (buvusi Mažoji Lietuva) žemėlapis
Birželio 22 d. satyrinis, groteskiškas parodijų portalas išplatino melagingą informaciją apie neegzistuojančio JAV generolo siūlymus laikinai stabdyti Lietuvos narystę NATO. Pasak šios publikacijos, Lietuvos pozicija ES sankcijų ir Kaliningrado tranzito atžvilgiu gali sukelti plataus masto konfliktą ir branduolinį karą. Ši informacija buvo plačiai paskleista socialiniuose tinkluose ir Rusijos naujienų portaluose. Remiantis šia publikacija, Rusijos naujienų svetainėse pasirodė melagingos žinutės, neva Madrido viršūnių susitikime gali būti sustabdyta Lietuvos narystė NATO. Šia informacine ataka skleisti Lietuvai priešiški naratyvai, teigiantys, kad Vilnius provokuoja Maskvą ir mūsų valstybė yra agresyvi šalis. Siekta gąsdinti Lietuvos ir ES piliečius, diskredituoti NATO bei ES institucijas.
Kremliaus propagandinių šaltinių eskalacijos sulaukė ir su Lietuvos istorija bei konstituciniais pagrindais susijusios temos, pažymima Lietuvos kariuomenės pranešime. Minint Gedulo ir vilties bei okupacijos ir genocido atminimo dieną buvo keliamos abejonės dėl sovietinių represijų organizavimo. Teigta, jog sovietų valdžios archyvuose esančiuose dokumentuose nieko nekalbama apie birželio trėmimų organizavimą ar padarytą žalą, kuri atitiktų genocido apibrėžimą. Aktyvaus priešiškos žiniasklaidos dėmesio sulaukė Rusijos Dūmai pateiktas įstatymo projektas atšaukti SSRS Valstybės Tarybos sprendimą pripažinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę. Skleistos melagingos manipuliacijos dėl Lietuvos išstojimo iš SSRS „neteisėtumo“. Spekuliuota, kad atšaukus mūsų šalies nepriklausomybės pripažinimą, bus sudarytos prielaidos pašalinti Lietuvą iš NATO.
Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių nepasitikėjimą šalies politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, skatinti jų nepasitikėjimą savo valstybę, klaidinti ir įbauginti dėl galimos karo grėsmės Baltijos šalyse.
Vladimiro Putino fizionomijaPutinas senatvėje. Foto montažas
Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai vasario 1–28 dienomis užfiksavo 365 unikalius atvejus, turėjusius priešiškos informacinės veiklos bruožų. Lyginant su sausio mėnesiu, dezinformacijos srautas Lietuvos informacinėje aplinkoje vasarį sumažėjo (sausio 1–31 d. buvo nustatyti 583 atvejai).
Tai, kaip nurodoma Lietuvos kariuomenės pranešime, sietina su vasario 24 d. prasidėjusiu Rusijos karu prieš Ukrainą, kai propagandos ir dezinformacijos kanalai bei pajėgumai buvo nukreipti į Ukrainą, paruošti informacinę aplinką karinei agresijai prieš suverenią valstybę ir organizuoti bei vykdyti tolesnį Rusijos, Ukrainos ir Vakarų visuomenių klaidinimą.
Atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir turinį, pagrindiniai taikiniai buvo NATO, Lietuvos narystė Aljanse ir mūsų valstybės vykdoma užsienio politika. Šių temų eskalavimu buvo siekiama paveikti Lietuvai strategiškai svarbius saugumo ramsčius: valstybės gynimą, valstybės ir visuomenės atsparumą ir Lietuvos Respublikos interesus, atitinkančius tarptautinę saugumo sistemą.
Vasario mėnesį žymiai išaugo gynybos temų eskalacija. Lietuvos kariuomenės duomenimis, tai sudarė daugiau nei 65 proc. viso priešiškos informacinės veiklos srauto. Iki karo pradžios vasario 24 d. Rusijos aukščiausioji vadovybė sąmoningai kurstė įtampą tarp Rusijos ir Vakarų.
Vyraujantis melagingas naratyvas – NATO kursto ir ginkluoja Ukrainą karui su Rusija. Priešiškoje informacinėje aplinkoje buvo spekuliuojama Aljanso saugumo garantijomis, siekiama įbauginti Lietuvos visuomenę neva Maskvos ir Vašingtono „susitaikymas bus katastrofa Baltijos šalims“. Vladimiras Putinas. Išsigimėlis
Vasario 1–18 d. taip pat aktyviai skleistas priešiškas naratyvas dėl spartaus NATO pajėgumų didinimo Baltijos šalių regione. Rusijos šaltiniuose buvo teigiama, kad prisidengiant nestabilia padėtimi Ukrainoje Aljansas militarizuoja Lietuvą, Latviją, Estiją ir Lenkiją. Akcentuota, kad Lietuvos politinis elitas, neva kariaudamas diplomatinį karą su Rusija, bando įteisinti JAV kontingento buvimą šalies teritorijoje ir taip apeiti Konstituciją, draudžiančią užsienio karinių bazių buvimą Lietuvoje.
Rusijai pripažinus vadinamųjų Donecko ir Luhansko liaudies respublikų nepriklausomybę ir Rusijos parlamento aukštiesiems rūmams pritarus kariuomenės naudojimui už šalies ribų, NATO toliau kaltintas dėl sunkiai besiklostančios tarptautinės saugumo situacijos ir keliamos grėsmės prie Rusijos sienų. Buvo teigiama, kad nors NATO prisistato kaip gynybinis aljansas, tačiau pasinaudodamas buvusiomis „sovietinėmis respublikomis“ bando palaipsniui „pasmaugti“ Rusiją, kuri neva tik ginasi, o ne puola.
Rusijos prezidentą demaskuojančios publikacijos
Vasario 24 d. Rusijai pradėjus vykdyti plataus masto karinę agresiją prieš suverenią Ukrainos valstybę, kurią V. Putinas ciniškai įvardino „specialiąja operacija“ Ukrainai „demilitarizuoti ir denacifikuoti“, įvesta žiniasklaidos turinio kontrolė. Rusijos informacinių technologijų ir žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ pareikalavo, kad šios šalies žiniasklaidos priemonės skelbtų tik Kremliaus režimo „patvirtintą“ informaciją ir būtų blokuojama prieiga prie nepriklausomų informacijos šaltinių. Drausta „operaciją“ vadinti užpuolimu, invazija ar karo paskelbimu. Žiniasklaidai grasinta baudomis, o Kyjivas kaltintas neva prieš civilius vykdomu genocidu.
Vasario 25 d. pirmą kartą aktyvavus NATO greitojo reagavimo pajėgas, Rusijos šaltiniai kaltino Aljansą siekiu padaryti psichologinį poveikį pasaulio bendruomenei. Melagingai teigta, kad NATO siekia pasinaudoti situacija Ukrainoje kaip pretekstu sustiprinti ir plėsti savo pajėgas rytiniame flange.
V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.
Vakarams – JAV ir ES – vieningai įvedus sankcijas Rusijai, melagingų naujienų ir dezinformacijos srautas Kremliaus kontroliuojamoje žiniasklaidoje suaktyvėjo, pažymi Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai. Buvo skleidžiama manipuliacinio ir klaidinančio turinio informacija, kad Vakarai Rusijai atvirai paskelbė „ekonominį naikinimo karą“ ir bando „apiplėšti“ jos centrinį banką. Tai neva yra „tiesioginis Rusijos puolimas“.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
Taip pat, priešiškomis publikacijomis ir bauginimu siekta palaužti Ukrainos, Lenkijos ir Baltijos šalių piliečių valią gintis. Teigta, jog NATO skėtis negarantuoja nė vienos Aljanso narės saugumo – neva Vakarų pažadai ir pasirašytos sutartys nėra vertos „nė vieno dolerio“. O Rytų Europos valstybės, manančios, kad jos kitaip nei Kyjivas, yra visateisės NATO narės, „ateinančiais metais sulauks labai didelės ir nemalonios staigmenos“. Sarkastiškai tvirtinta, kad neva NATO bėgs iš Baltijos šalių kaip iš Ukrainos „bėgo“ JAV diplomatai. Rašyta, kad Baltijos šalys sparčiai vedamos Ukrainos keliu, o jų ateitis – šventos aukos likimas vardan JAV pasaulinio dominavimo ir Rusijos sunaikinimo.
Priešiška informacija buvo skleidžiama tikslingai, siekiant sukelti Lietuvos piliečių išgąstį, baimę dėl galimos karo grėsmės, kurstyti nepasitikėjimą Lietuvos politinės ir karinės vadovybės sprendimais, menkinti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, skatinti nepasitenkinimą savo valstybe ir klaidinti, pabrėžiama Lietuvos kariuomenės pranešime.
Melagėlis
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad daugelis melagingų pranešimų yra skleidžiami Rusijos finansuojamų informacinių portalų, tačiau susiduriama su iššūkiais siekiant identifikuoti, kas konkrečiai kuria Lietuvoje skleidžiamas melagingas žinutes. Ministras to nelaiko problema, tačiau kartu akcentuoja, kad su dezinformacija Lietuvos kariuomenė susiduria nuolatos.
„Per savaitę susidaro keletas tokių žinučių, kurios dažniausiai platinamos panaudojant socialinius tinklus“, – LRT radijui antradienį sakė A. Anušauskas, pažymėdamas, kad kariuomenė puikiai žino, iš kur yra skleidžiama klaidinga informacija.
„Tiesą sakant, tai nėra jokia paslaptis. Visai dezinformacijai pagrindiniai šaltiniai skleisti yra Kremliaus finansuojami internetiniai portalai. Jie, aišku, vaidina, kad pasiima tą informaciją iš kokių nors mūsų lietuviškų šaltinių, bet dažniausiai jie patys sau sukuria šaltinį dezinformacijai“, – teigė krašto apsaugos ministras. Arvydas Anušauskas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Praėjusią savaitę pasirodė klaidinantis pranešimas, skelbiantis, kad „Didįjį šeimos gynimo maršą“ minės ir Lietuvos kariuomenė. Krašto apsaugos ministras pažymi, kad yra puikiai žinoma, kur buvo paskelbta ši informacija, tačiau susiduriama su sunkumais bandant išsiaiškinti konkrečius asmenis, kūrusius šį turinį.
„Kas ją kūrė, čia jau kitas darbas, dabar nepasakyčiau. Tiesą sakant, visada yra sunkiau nustatyti, kas konkrečiai sukūrė. Stebint to maršo organizatorių išsisukinėjimą nuo atsakomybės, kad, pavyzdžiui, naudojo autorinius kūrinius, kuriais negalėjo naudotis. Atsakomybė verčiama nuo vienos galvos ant kitos. Sakoma: „aš nepažįstu tų draugų“. Tai tik rodo, kad norint ką nors nustatyti, nėra toks paprastas darbas. Su melagienų skleidimu taip pat“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Vienas gorbočiovinės epochos anekdotas porina apie tai, kad, pertvarkius sovietinę ekonomiką pagal laisvosios rinkos poreikius, drauge buvo nuspręsta įsteigti kelis pavyzdinius viešnamius, kur meilė taip pat būtų perkama ir parduodama pagal rinkos dėsnius.
Įdomiausia tai, kad, įsibėgėjus tokiems eksperimentams, vieno CK posėdžio metu kažkas iš dalyvaujančių partijos bonzų neva labai stebėjosi, kad naujai atidarytos pasilinksminimo įstaigos neduoda jokio pelno, nežiūrint to, jog čia darbuotis buvo pasiųsti labai patikimi kadrai, t. y. dar pilietinio karo metu savo ištikimybę partijos politikai pademonstravusios moterys, kitaip tariant, tikros bolševikės su ilgamečiu stažu.
Kas galėtų paneigti, kad Edmuntas Jakilaitis yra labiausiai respektabili lietuviškosios žiniasklaidos figūra. Pabandykime įsivaizduoti, kad, iškilus reikalui paimti interviu iš labai įtakingų žmonių, tarkime, vyriausiojo Karaliaus arba pasaulio Prezidento, visų akys iškart nukryptų į E.Jakilaitį, kaip į tą jau puikiai užsirekomendavusį žurnalistą, dėl kurio sugebėjimo tinkamai, nepakenkiant Lietuvos įvaizdžiui, pabendrauti su pasaulio galingaisiais niekas nedrįstų suabejoti.
E.Jakilaitis – tai vizitinė Lietuvos žiniasklaidos kortelė arba pirmasis veidas žurnalistų garbės galerijoje. Tačiau, kaip matyti, net ir kasdieninių, net rutininių dalykų aptarimui minimas žurnalistas ruošiasi labai atsakingai ir kaip niekas kitas moka rasti labiausiai tinkamus pašnekovus vienos ar kitos temos plėtotėje. Trumpai tariant, E.Jakilaitis yra aukščiausiosios prabos profesionalas, savosios sferos asas.
Savo ruožtu mane, nesuinteresuotą stebėtoją, be visa ko kito, labai domina, stebina arba net verčia žavėtis šio žurnalisto sugebėjimai nutaisyti reikiamas minas, mokėjimas reljefiškai įtraukti veido plastiką į temos gvildenimą, tikrai neeiliniai artistiniai duomenys. E.Jakilaitis – tai vieno žmogaus teatras, kitaip nepasakysi.
Edmundas Jakilaitis. Slaptai.lt nuotr.
Štai neseniai, kritiškai vertindamas atminimo lentos Jonui Noreikai-generolui Vėtrai atstatymą į ankstesnę vietą, mūsų žurnalistas leidžia suprasti, kad tokios garbės kovotojas už Lietuvos laisvę nėra vertas, drauge prabėgomis pastebėdamas, kad jis (žurnalistas) ne šiaip sau laido žodžius pavėjui, o yra net labai įsigilinęs į temą, dėl didesnio J.Noreikos asmens supratimo reikalo net radęs laiko aplankyti „Aušros“ (?) muziejų.
Kita vertus, jeigu dabar atsuktume buvusios laidos juostelę, labai aiškiai pasimatytų giliamintiška žurnalisto veido minika, šmėkštelėjusi po ką tik pacituotų žodžių, giliamintiškai leidžianti suprasti, kad visažinis žurnalistas tik pusę lūpų užsiminė apie baisią paslaptį, drauge būdamas pasiryžęs daug ką nutylėti dėl giliamintiškumo užkraunamos naštos, nes eilinis TV žiūrovas, kaip visi privalome žinoti, nesugebėtų pakelti gelmės pilnutinės atodangos. Joks tyrinėtojas, praleidęs daugybę metų archyvuose, beveik gyvenęs čia, o po to išėjęs į dienos šviesą, nė iš tolo negalėtų pademonstruoti tokios komiškumo viršūnes pasiekiančios pasitenkinimo savimi veido išraiškos kaip tūlas žurnalistas, net jeigu būtų kalbama apie tą klausimą, dėl kurio sėdėdamas prie bylų archyvuose tyrinėtojas galop užsiaugino geležinį užpakalį.
Teisybės dėlei reikia prisipažinti, kad esu matęs tik dvi E.Jakilaičio vedamos TV programos „Dekonstrukcijos“ laidas. Tikriausiai jų buvo daugiau, tačiau neturiu jokio poreikio toliau gilintis į visumą dėl tos paprasčiausios priežasties, kad nenoriu dar labiau nusivilti. Dabar dar kol kas, visko nepamatęs, galiu sakyti, kad mano įspūdžiai apie minėtas analitines laidas yra labai padriki, atsitiktiniai, visiškai subjektyvus.
Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Slaptai.lt nuotr.
Galop iš tiesų nežinau galutinio atsakymo į kankinantį klausimą, kodėl vedamas doro tikslo atremti priešiškos Lietuvai propagandos išpuolius talentingas, tikrai patyręs, labiau už kitus pasikaustęs žurnalistas, paprastai į laidą sukviečiantis kompetentingiausius ekspertus, taip stipriai šauna pro šalį, kad, kaip atrodo bent man, tokių laidų rezultatai būna diametraliai priešingi nei buvo užmanyta laidos kūrėjų?
Galbūt taip atsitinka dėl to, jog talentingasis Lietuvos žurnalistas nevalingai pretenduoja į oficiozo statusą, o tai šiandien, net ir sutelkiant rimtas pajėgas, atrodo šleivai ir nevalyvai? Galbūt čia yra kaip tik tas atvejis, kai sunkio dvasios vyravimas, t. y kažkoks gremėzdiškumo perteklius pradeda maišyti, tas atvejis, kai laidos kūrėjams, Friedricho Nietzsches žodžiais tariant, pritrūksta gero šokėjo kojų lengvumo. Butų didelė nuodėmė šiame kontekste neprisiminti, kad Rusijos šmeižikiškų išpuolių, mūsų partizanų niekinimo beveik tobulos dekostrukcijos pavyzdį yra pateikęs spontaniškasis Andrius Tapinas, kuris be jokio persitempimo ir geležinio rutulio ridenimo į kalną sugebėjo Rusijos Užsienio reikalų ministeriją pastatyti į kampą, skaudžiai pamokė prikąsti dvišakį liežuvį.
Kaip atrodo bent man, kartais Lietuvos žurnalistų atskiri pastebėjimai ar net pašmaikštavimai informaciniuose karuose sukuria didesnę vertę nei prakaituota E. Jakilaičio laidų atmosfera.
Televizija – vis dar įtakingiausia informavimo priemonė. Slaptai.lt nuotr.
Ne taip paprasta, kaip galėtų kažkam pasirodyti, yra išsakyti savo abejones ir pastabas žmogaus, turinčio gerą vardą visuomenėje ir žinomo kaip aukščiausiosios prabos profesionalas, atžvilgiu. Kartais čia reikia labai pasistengti prisiverčiant, peržengiant visus nesmagumo barjerus.
Tačiau yra tokių principinės reikšmės dalykų, dėl kurių privalai prisiversti kalbėti, ginčytis, nesutikti, net ir tada, kai norėtųsi viską palaimingai nutylėti.
Tikriausiai vienoje iš savo pirmųjų „Dekonstrukcijos“ laidų garbusis žurnalistas aiškinosi klausimą – kaip Rusijos propagandos skleidėjai dalyvauja informaciniame kare dėl Lietuvos žmonių protų per socialinius tinklus, prisidengdami išgalvotomis arba anoniminėmis paskyromis. Gal jau ne pirmą kartą, bet šioje laidoje labai aiškiai buvo išsakyta mintis, kad svetimos šalies troliai drumsčia vandenį, skatindami Lietuvos žmones nerimauti dėl kertamų miškų, neteisėtai paimamų vaikų iš šeimų ir pan. valdžios perteklinio pademonstravimo atvejais (sic).
Klausiu – ar ne per didelė garbė rusiškos kilmės troliams, įrodinėjant, kad labiausiai įstabios visiško abejingumo atmosferoje, mūsų lietuviškos visuomenės likutinį gyvastingumą liudijančios akcijos yra inspiruotos priešiškos šalies propagandistų? Iš tiesų, prasikiša baisiai kraupus laidos dalyvių vargas dėl proto, – štai taip.
Iš mūsų leksikono, jeigu pastebėjote, labai staigiai pradingo pilietinės visuomenės užkeikimas. Ar sakote, kad, įsitvirtinus vartotojų visuomenės orientyrams, kai į piliečio vietą stoja vartotojas, pilietinės visuomenės pavadinimas yra nebevartotinas anachronizmas dėl visiškai sumenkusio sąvokos turinio? Tačiau ne pavadinimuose slypi visa esmė, kartais vienas žmogus gali pažadinti iš letargo dideles žmonių minias.
Kaip atrodo bent man, jeigu Lietuvoje, tarkime, neliktų žmonių, kurie kaunasi už medžius (skandinavų verslo įmonėms supirkus didžiąją dalį privatizuojamų Lietuvos miškų) kaip už tėvynę, iš Lietuvos vardo liktų tik tuščias garsas, nežiūrint sukuriamos babiloniškų užmojų valdžios infrastruktūros ir valstybės tarnybos sunkiasvoriškumo. Būtent tokie žmonės yra žemės druska, mūsų laisvės, nepriklausomybės ir gerovės garantas, o ne abejingumą didinantis biurokratinis požiūris ir valdiški žurnalistai.
Kažkas iš E.Jakilaičio bendraminčių sako net taip, kad visose protesto akcijose Lietuvoje dalyvauja ta pati violetinė minia, visados tas pats kontingentas (neva maždaug 10 proc. nuo visos populiacijos), kiekvieną kartą pasirenkantis skirtingą nepasitenkinimo objektą ar dirgiklį. Žinia, nuomonių gali būti visokių, tačiau šioji neabejotinai yra nepriklausomybės laikų nešvankumo rekordas net tarp klinikinių atvejų.
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas
Kas matėte E.Jakilaičio laidą apie humoro vaidmenį rusų propagandiniuose išpuoliuose, mane supras ir pateisins dėl to, kodėl dabar atsisakau prisiminti, stengiuosi forsuotai užmiršti tai, ką regėjau, išvydau tąkart stebėdamas transliaciją. Trumpai tariant, buvo gėda dėl to, jog laida suteikė gerą progą rusams dar kartą pasijuokti iš mūsų, buvo gaila į laidą pakviesto humoristinių teksto rašytojo, kuris įspraustas į jakilaitišką formatą, jautėsi tikrai ne savo vietoje, baisiai besimuistydamas.
O gal viskas yra paprasčiau, tarkime, taip, kad, apsunkęs nuo komercinių projektų net ir labai talentingas žurnalistas, neįstengia ilgiau užsibūti atkovotose viršūnėse, todėl anksčiau ar vėliau tupia pro šalį, rieda į papėdę.
Rusijos organizuojamos propagandos kampanijos kenkia taikos deryboms ir neleidžia užbaigti karo Rytų Ukrainoje, teigia Jungtinių Valstijų ambasadorius Ukrainoje Kurtas Volkeris.
Pasak K. Volkerio, Maskva neprisiima atsakomybės už savo vaidmenį kare tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos, o tai „apsunkina padėtį tarptautinei bendruomenei, reikalaujančiai, kad Rusija laikytųsi savo įsipareigojimų“, pagal Minske 2014 ir 2015 m. pasirašytus susitarimus, skelbia Laisvosios Europos radijas.
„Dėl Rusijos bandymų supainioti reikalus ir paneigti tai, ką jie daro, yra apsunkinamas tikrų problemų sprendimas“, – sakė K. Volkeris.
Ukrainos pajėgos ir prorusiški separatistai, kurie įkūrė dvi „liaudies respublikas“ rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose, kovoja nuo 2014 metų balandžio. Kovos prasidėjo po Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos.
Po Krymo aneksijos Rusija sustiprino savo kariuomenę pusiasalyje naujais laivais, raketų sistemomis ir kariniais lėktuvais.
„Tai nėra kažkoks vietinio separatizmo konfliktas. Rusija iš tiesų tai daro, turime tai suprasti. Manau, jei norime, kad ši problema būtų suprasta teisingai, svarbiausia tai perduoti plačiajai visuomenei“, – tvirtino K. Volkeris.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, per kovas Rytų Ukrainoje žuvo apie 13 000 žmonių.
Skaitytojų dėmesiui siūlome straipsnį, publikuotą 2015 m. RF oficialią poziciją atstovaujančiame laikraštyje „Izvestija“ (Naujienos), kuris ypač aktualus dėl dviejų priežasčių: pirma, jis atspindi poslinkius Rusijos užsienio politikoje nuo 1990 metų iki dabar, ir antra, yra tikra „naujienų bomba“ Lietuvos prezidento rinkimų išvakarėse.
Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Iš viso teksto ir mūsų paryškintų vietų jame matyti, ką Rusija laiko „rusiškais regionais“ – tai ne tik Ukraina, bet ir Armėnija. Net nevartojamas terminas „rusakalbių teritorijos“, bet tiesiai – rusiški regionai. Straipsnyje aptinkame daug ideologinių klišių ir atvirai deklaruojamų nuostatų, pavyzdžiui, tai, kad ES neva priklauso nuo JAV, kad rusų jaunimas turi būti ideologiškai šviečiamas, kad Krymas yra teisėta RF dalis ir pan. Randame ir garsųjį reikalavimą „pateikti alternatyvius požiūrius“ – arkliuką, kuriuo joja propaganda, nukreipta ir prieš Lietuvą.
Straipsnis iš esmės skirtas ne tik Vakarų politikai diskredituoti, bet yra aiškiai grasinamojo pobūdžio. Dar įdomiau, kad jo taikinyje atsidūrė tuometinis ES atstovas ambasadorius Vygaudas Ušackas. Neseniai pareiškęs apie kandidatavimą didelę užsienio politikos patirtį turintis, JAV itin sėkmingai dirbęs ir savo tvirtą nuomonę turintis V. Ušackas buvo priverstas atsiimti savo kandidatūrą, ir vienintelė to priežastis buvo išplatinta nuomonė apie jo tariamą prorusiškumą ar net buvimą „Rusijos agentu“. Jeigu taip, tai šis straipsnis turėtų būti didelė didelė tarptautinė Rusijos spaudos „antis“, nors jame skelbiama, kad V.Ušacko veiklą reikia kontroliuoti, ir ne tik – tirti specialiosioms tarnyboms, nes ji panaši į provakarietišką penktosios kolonos Rusijoje darbą! Tačiau tokia supersąmokslo teorija subliūkšta, nes vienas dalykas nepaneigiamai aiškėja: V. Ušacko veikla Rusijoje tapo laikoma antivalstybine, kitaip nebūtų grasinama išsiųsti jo iš šalies kaip persona non grata.
Ir visiškai jau neatremiamas argumentas, pranokstantis „šnipų žaidimus“: straipsnyje konstatuojamas faktas, kad būtent V. Ušacko veikla Rusijoje sukėlė visus ant kojų ir privertė Švietimo ir mokslo ministerijos svarbų departamentą ne tik išleisti specialų potvarkį, ribojantį ES atstovų paskaitas ir renginius (Rusijoje ir „rusiškose teritorijose“), bet ir sovietinės propagandos stiliumi pasisakyti apie V. Ušacko veiklą pagrindinius universitetų vadovus! Ar tas potvarkis ir pasisakymai, paskelbti oficialioje spaudoje – irgi sąmokslo dalis, fakenews? Kas taip gal teigti?
Kodėl tad konservatorių kandidatas buvo staiga eliminuotas iš rinkimų su bjauria politine etikete, jeigu už visą tą veiklą jį galima tik pagirti? Iškilus pareigūnas taps bedarbiu, nes nepatogus ne tik Rusijai?
XXX
ES atstovybės vadovo susitikimus su studentais pradės kontroliuoti
Švietimo ir mokslo ministerija aukštųjų mokyklų vadovų paprašė išankstine tvarka informuoti apie kultūrinius renginius, kuriuose dalyvauja ES atstovybės bendradarbiai Rusijoje
2015 sausio 21
Igoris Molotovas
Rusijos Švietimo ir mokslo ministerijos Tarptautinis departamentas išleido dokumentą „Apie ES atstovybės veiklą Rusijoje švietimo srityje“ (prieinamą laikraščiui „Izvestija“), kuriame aukštųjų mokyklų vadovybę prašo „išankstine tvarka informuoti“ apie renginius, kuriuose dalyvauja ES atstovybės bendradarbiai Rusijoje. Šis prašymas susijęs su, kaip teigiama dokumente, tuo, kad „Ukrainos krizės fone pablogėjusių santykių su Rusija sąlygomis ES šiame etape vienu iš uždavinių laiko Rusijos Federacijos užsienio politikos kurso vertinimų Rusijos visuomenėje plėtrą“.
ES atstovybės vadovo Vygaudo Ušacko darbinių kelionių grafikas, sakoma dokumente, liudija tai, jog didelis dėmesys šiame darbe skiriamas rusiškiems regionams. Panaudodami akademinio ir mokslinio judrumo instrumentus – „Marijos Kiuri programą“ ir „Erazmus visiems“, taip pat keturis kart per metus organizuojamų „Europos mokyklų“ skirtinguose Rusijos regionuose praktiką, Europos sąjungos atstovai sudaro sau sąlygas prieiti prie autoritetingų rusiškų aukštųjų mokyklų diskusijų pakylos. Kartu būdinga tai, kad programa sudaroma ES atstovų bendradarbių nuožiūra, o reikiamas tonas duodamas užsienio ekspertų pritraukimo ir globojamo rusų pilietinės visuomenės segmento atstovų sąskaita.
Propagandinis plakatas apie Ukrainos ir Rusijos santykius įskaitant ir Europos Sąjungos bei JAV poziciją
Atskirai verta atkreipti dėmesį į naudojamas programas, tokias kaip „Erazmus visiems“, kuri suteikia galimybę mokytis, stažuotis arba dėstyti kitoje šalyje, dalyvaujančioje programoje. Laikoma, kad tai padeda „Europos vienybei, grindžiamai piliečių solidarumu“. Tačiau keletas ekspertų tiesiai pareiškė, kad programos tikslas – europietiškos propagandos sklaida ir kūrimas sistemos, kurios aktyvistai taps Europos sąjungos politikos ramsčiu šalyse, kuriose veikia „mokslinė“ programa.
Taip pat tai liečia vadinamąsias „europietiškas mokyklas“, kurios aktyviai veikia Rusijos Federacijos teritorijoje. Keturis kartus per metus įvairiose Rusijos vietose vyksta „euromokyklos“, kuriose rusų ir europiečių ekspertai rusų jaunuomenei veda mokymo seminarus apie politikos, ekonomikos, teisės ir tarptautinių santykių problemas.
Pakanka pažiūrėti į pagrindines seminarų temas, kad būtų suprasta tokio mokymo kryptis ir politinis angažuotumas – Rusijos ir Europos Sąjungos santykiai, eurozonos krizė ir integracijos perspektyvos, ekonominė Rusijos modernizacija ir ES vaidmuo, Europos Sąjungos užsienio politika, konfliktinių zonų Europoje ir Rusijoje lyginimas ir daugelis kitų panašaus turinio temų. Nesunku susigaudyti, kad seminaruose kalbama būtent apie aspektus, naudingus Europos Sąjungos pozicijai.
Švietimo ir mokslo ministerija mano, kad esant principiniams skirtumams tarp Rusijos ir Europos Sąjungos pozicijų, liečiančių eilę aktualių klausimų, būtina „kruopščiai rengti panašius renginius, ir dėl šios priežasties išankstine tvarka studentų auditoriją supažindinti su argumentuota oficialia pozicija dėl Krymo įėjimo į RF sudėtį, kad būtų neutralizuota ES nuostata dėl sankcijų įvedimo, susijusio su „Krymo aneksija“, „Rusijos, pažeidusios tarptautines normas“ ir kitokių propagandinių europietiškų klišių pagrįstumo.
Neseniai Europos Sąjungos atstovybės Rusijoje vadovas, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pareiškė, kad ES kol kas nemato priežasčių atšaukti sankcijas Maskvai, nors ir tikisi greitesnės santykių normalizacijos iš Rusijos pusės ir krizės Ukrainoje pašalinimo. Jo nuomone, viskas, kas vyksta Rusijos ir Europos konflikte, yra susiję su tuo, kad „Rusija neteisėtai aneksavo Krymą“. Suprantama, tai ne vienintelis tokio pobūdžio jo pareiškimas.
Nepriklausomų Valstybių Sandraugos Instituto rektorius Michailas Frolovas departamento kreipimąsi laiko pagrįstu, kadangi auštosios mokyklos, jo nuomone, turi aktyviau užsiimti jaunuomenės prusinimu, ir šios iniciatyvos neturėtų perimti Europos Sąjungos atstovai.
„Kokius nors santykius palaikyti visada gerai, bet, žinoma, negalima išleisti iš akių mūsų ideologinės krypties. Vis dėlto jauni žmonės turi būti orientuoti į gyvenimą Rusijoje, o ne Vakaruose. Mes matome, kaip tokios vakarietiškos propagandos schemos realizuojamos Ukrainoje, yra ir pastangų jas įgyvendinti Armėnijoje. Neturi susidaryti situacija, kada Vakarų ekspertai įgis teisę primesti Europos Sąjungos vertybes, prieštaraujančias valstybiniams Rusijos interesams“, – pabrėžė Michailas Frolovas.
Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimą palaikė ir Valstybinio Voronežo Universiteto rektorius Dmitrijus Endovickis. Jo manymu, užsienio vizitus reikia derinti, organizuojant užsienio ambasadorių pasisakymus studentai turi išgirsti ir alternatyvius požiūrius.
„Bet kuri tarptautinė veikla – o mūsų universitetas aktyviai joje dalyvauja – turi būti suderinta ir su steigėju, ir su Užsienio reikalų ministerija, nes tokiu atveju paliečiami geopolitikos klausimai. Žinoma, kiekvienas savo šalies atstovas, įvažiuodamas į rusišką regioną, atlieka vidinės sandaros analizę: iki kokio laipsnio suskaldyta visuomenė, kaip stipriai ji konsoliduota, kokios idėjos sklando studentų aplinkoje, kuri yra „spalvotųjų revoliucijų“ parakas. Bet kurios nuostatos skelbimas be alternatyvaus požiūrio taško prieštarauja pačiai universitetų autonomijos idėjai“, – mano rektorius. „Izvestijoms“ Dmitrijus Endovickis paaiškino, kad, gindami savo interesus, mes neturime eiti į saviizoliaciją, nutraukdami susitikimus su užsienio pareigūnais, mokslininkais ir kultūros atstovais, nes tai rusų jaunimui svarbu atsižvelgiant į išsilavinimą.
„Visai neseniai ponas Ušackas su savo patarėjais lankėsi Voronežo universitete mano kvietimu. Reikia pasakyti, kad susitikimo metu buvo kalbama labai svarbiais klausimais: apie Rusijos ir Europos Sąjungos santykius, apie Ukrainos padėtį, apie europinės politikos priklausomumą nuo JAV. Studentai galėjo išgirsti paties ambasadoriaus nuomonę. X-jame Rusijos rektorių sąjungos suvažiavime mūsų prezidentas Vladimiras Putinas pasakė, kad tarptautiniuose santykiuose negalima leisti izoliacijos. Juk kultūriniai mainai, edukacinė sąveika yra kaip tik tai, kas mus jungia su likusiu pasauliu“, – įsitikinęs rektorius.
Valstybinio akademinio humanitarinių mokslų universiteto Mokslinės inovacinės valdybos jaunesnysis mokslinis bendradarbis Edvardas Česnokovas mano, kad jei valstybė neskirs dėmesio jaunimo politikai, po kelerių metų ji rizikuoja pamatyti tą jaunimą eiliniame maidane.
Rusijos propaganda
„Suprantama, jaunuoliai linkę sekti autoritetais, kaip pavyzdžiui, specialiai pas jus atvykusiais eurodiplomatais. Patys savaime jų pranešimai, aišku, grėsmės nekelia, – mūsų šalis yra laisva ir gerbia nuomonių pliuralizmą. Nuogąstavimą kelia pats destruktyvių idėjų diegimo į informacinę dienotvarkę, su kuria susipažįsta jaunimas, faktas. Ir šiuo atveju, man atrodo, valdžia pasielgė teisingai, tam priešpastatydama savo kontr dienotvarkę. Kitas dalykas, kad praktinis ŠMM instrukcijų įgyvendinimas priklauso nuo mokomojo ir patriotinio darbo kokybės ir atitinkamumo kiekviename atskirame universitete, kuris, deja, ne visur yra aukšto lygmens“, – pažymėjo Edvardas Česnokovas.
Globalizacijos Problemų Instituto direktorius Michailas Deliaginas „Izvestijoms“ sakė, kad europinės lavinimo programos Rusijoje iš pat pradžių buvo propagandinio pobūdžio.
„Šitos programos buvo pradėtos 1990-aisiais nuo formuluotės: išmokyti mus ko nors gero ir demokratijos. Tai yra, tuo metu buvo remiamasi tuo, kad bet kuris Vakarų veiksmas išeina Rusijai į naudą tik todėl, kad tai Vakarų veiksmas. Dabar situacija truputį pasikeitė, ir panašios prieigos pavyzdžiai nebėra priimtini. Gal yra programų, kurios moko gero, tačiau akivaizdu, kad dauguma jų padarytos dėl propagandos ir penktosios kolonos sudarymo. Jos, suprantama, turi būti uždarytos“, – pažymėjo jis.
Michailas Deliaginas įsitikinęs, jog ES ambasadoriaus ne tik programos, bet ir veiksmai turi būti atidžiai ištirti ir tapti profilinių žinybų ypatingos kontrolės objektu, pažymėjus, kad antirusiški Vygaudo Ušacko pasisakymai niekam nėra paslaptis, o jo prileidimas prie jaunos auditorijos yra „gana žalingas“.
„Jeigu ambasadorius Ušackas užsiima antivalstybine veikla, tai tokius ambasadorius reikia skelbti persona non grata ir išsiųsti iš šalies. Jokių sentimentų čia negali būti. Įsivaizduokite, kad Rusijos pasiuntinys Ukrainoje sugalvotų kalbėti aukštosiose mokyklose su rusiškos pozicijos pagrindu – jį ten paprasčiausiai sumuštų. Suprantama, kad mes esame pernelyg tolerantiški ir tokių dalykų daryti mums nereikia, tačiau imtis diplomatinių sankcijų mes galime. Ambasadorius privalo laikytis tam tikrų apribojimų, o jei jis juos peržengia, tai rodo jo profesinį netinkamumą. Todėl ir nereikia užsigauti, jei jo paprašys išvykti iš Rusijos Federacijos“, – pažymėjo Michailas Deliaginas.
Rusijos propaganda. Anastasijos Tailor – Lind (Time) nuotr.
Spalio 16-ąją prie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos (URM) Vilniuje buvo surengtas protesto mitingas, kurio dalyviai reikalavo liautis šmeižt Lietuvos patriotus. Oficialios, legalios protesto akcijos metu paaiškėjo, jog nūnai šmeižiamas ne tik Jonas Noreika (Generolas Vėtra). Šmeižto kampanija – kur kas platesnė, agresyvesnė.
Slaptai.lt skelbia Jono Buroko, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos garbės pirmininko, komentarą, pasakytą prie Lietuvos URM spalio 16-ąją.
Spalio 16 dieną 12 valandą prie Lietuvos užsienio reikalų ministerijos buvo surengtas piketas. Susirinkusieji stojo ginti Lietuvos istorijos ir laisvės kovotojų atminimo.
Vilniaus forumo pranešime teigiama:
„Lietuvos antisovietinės rezistencijos dalyvių atminimas patiria vis aktyvesnį puolimą Lietuvos viešojoje erdvėje. Aktyviai juodinami tiek pokario partizaninio pasipriešinimo, tiek 1941 metų birželio sukilimo dalyviai. Juodinant jų atminimą ir reikalaujant pašalinti jiems skirtus viešosios atminties ženklus, yra menkinamas pačios ginkluotos rezistencijos ir visų jos dalyvių atminimas.
Viena, kai šmeižikiški teiginiai yra išsakomi privačių asmenų, kita, kai to paties imasi valstybei vadovaujantys asmenys. Neseni Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teiginiai apie nacių kalintą ir sovietų nužudytą Joną Noreiką-Generolą Vėtrą yra skandalingi ir darantys gėdą visai Lietuvos valstybei ir jos diplomatinei tarnybai, kuriai Linas Linkevičius vadovauja.
L. Linkevičiaus pozicija tobulai atitinka ilgalaikę buvusios SSRS, o dabar ir Rusijos Federacijos propagandinę XX amžiaus Lietuvos istorijos versiją.
Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Paminklinė lenta. Slaptai.lt nuotr.
Sovietinė istoriografija aiškino, kad Birželio sukilimas ir jo suformuota Laikinoji vyriausybė buvo nacių kolaborantai, o sovietų okupuotoje Lietuvoje vykdytos represijos – tik nacių kolaborantų ir įstatymų nesilaikančių banditų (partizanų) kriminalinis persekiojimas. Iki šios dienos šį radikaliai istorinę tiesą neigiantį aiškinimą kartoja Rusijos valstybinė propaganda.
Negalime pasyviai stebėti, kaip yra paniekinama jos laisvės kova ir iškiliausi, gyvybes už Lietuvą paaukoję, šios kovos dalyviai. Po L. Linkevičiaus pasisakymų jam ir kitiems atsakingiems politikams įteikta laisvės kovotojų ir kitų organizacijų peticija. Internete ją pasirašė per tūkstantį šalies piliečių. L. Linkevičius niekaip nereagavo į peticijos prašymą atsiprašyti J. Noreiką ir visus laisvės kovotojus įžeidusius teiginius.
Todėl rytoj, antradienį, spalio 16 dieną, 12 valandą kviečiame visus neabejingus piliečius kartu stoti ginti Lietuvos istoriją ir laisvės kovotojų atminimą. Reikalaujame Užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių atsistatydinti, o visoje Lietuvoje išsaugoti esamus J. Noreikai, K. Škirpai ir visiems kitiems nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos pagerbtiems laisvės kovotojams įsteigtus viešo atminimo ženklus.
Ateikite ir pakvieskite istorijai ir tautos laisvei neabejingus draugus!“
Slaptai.lt skelbia keletą videosiužetų iš minėto renginio.
Kremliaus propagandistai vis labiau siunta. Rusijos TV kanalai, kuriuos valdo Putino klanas, unisonu prakeikinėja Ukrainą, esą ją valdo nusikaltėliai, niekšai ir pašlemėkai. Žodžių nesirenkama. Ukraina tuoj žlugs, ir tuomet motina Rusija išgelbės jau ketverius su viršum metų kenčiančią, Rusijai brolišką ukrainiečių tautą.
Žirinovskis tiesiai šviesiai sako, jog visa banditiška Ukrainos valdžia bus susodinta į nusikaltėlių suolą, o vėliau ištremta į Vorkutą.
Veidmainystė, ciniškas melas, atviri įžeidinėjimai, net nesistengiant nuslėpti totalinės neapykantos ir tikrųjų kėslų, sklinda ne tik iš Kremliui parsidavusių „žurnalistų“, bet ir iš Rusijos Dūmos deputatų lūpų. Tų pačių, kurie kiekvieną dieną bėgioja iš vieno TV kanalo į kitą, pildami tas pačias pamazgas.
Tačiau „argumentai“, kad Ukraina žlugs, senka, tad propagandistai desperatiškai griebiasi paskutinio šiaudo, – atviro tyčiojimosi.
Myliu Ukrainą
Šią savaitę Niujorke vykusioje Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje dalyvavęs Ukrainos prezidentas Petro Porošenka iš tribūnos aiškiai, nevyniodamas žodžių į vatą, pareiškė, jog Rusija yra okupantė, ir kad ji nenori įsileisti tarptautinės taikdarių misijos, nes bijo, kad visas pasaulis pamatys Rytų Ukrainoje rusų tankus ir rusų kareivius.
Rusija ligi šiol tai atkakliai neigia.
Ukrainos prezidentas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Jungtinių Tautų vadovaujama taikos palaikymo operacija padės atkurti šalies suverenitetą ir teritorinį vientisumą. „Aš įsitikinęs, kad daugiašalė taikos palaikymo operacija su JT mandatu ir aiškiu tikslu atkurti Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą, gali tapti lemiamu veiksniu nutraukiant ukrainiečių liaudies kančias. Remiamės tuo, kad nėra geresnio būdo nei nusiųsti tokią JT vadovaujamą operaciją“, – sakė prezidentas per Niujorke įvykusį renginį dėl paramos JT taikos palaikymo veiklai.
P. Porošenka padėkojo Vokietijai, Prancūzijai ir JAV „už tarptautinės paramos šiai iniciatyvai mobilizavimą“.
Ukrainos valstybės vadovas priminė, kad kreipėsi į JT su prašymu dislokuoti taikos palaikymo pajėgas Rytų Ukrainoje, bet jo prašymas nebuvo patenkintas.
Lietuvos ir Ukrainos vadovai Dalia Grybauskaitė ir Petro Porošenko susitikimo su Lietuvoje reabilitaciją atlikusiais Ukrainos kariais metu. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Po atviros ir griežtos P. Porošenko kalbos JT, Kremliaus skalikas iš „Rossija 1“, save laikantis žurnalistu Jevgenijus Popovas pasigavo koridoriumi einantį prezidentą ir pabandė iš jo paimti interviu. Tačiau šis labai mandagiai, ranka suėmęs Popovo rankos riešą, atsisakė: „Jokių atsakymų Rusijos žiniasklaidai – jūs visi skleidžiate fakenews (melagingas naujienas – aut.“) .
Ir palinkėjęs „žurnalistui“ sėkmės skubiai pasitraukė.
Ir štai tuomet atsitiko tai, kuo propagandistai iškart užpildys savo eterį ir ištisai kartos tuos pačius vaizdelius: P. Porošenko, panašu, supainiojęs duris įėjo į patalpą, kurioje tuo metu posėdžiavo Rusijos delegacija. Supratęs, kad suklydo, apsisuko ir išėjo.
Čia propagandistų mylimas bei dievinamas užsienio reikalų „asas“ Sergejus Lavrovas, laisvalaikiu rašantis… eiles, neištvėrė: „Greičiausiai supainiojo su tualetu“, – pakomentavo.
Tuo tarsi buvo duota komanada skalikams: fass! – Pats Rusijos diplomatijos vadovas sukomandavo!
„Rossija 1“ rugsėjo 26 d. net paruošė specialią laidą apie įvykius Niujorke. „Stebinantys ir neįtikėtini Petro Porošenkos nuotykiai Generalinėje Asamblėjoje“, – su neslepiamu patosu pradėjo vedėja Olga Skabejeva, kuri ir Popovo žmona, ir dar labiau už vyrą aršesnė propagandistė.
Tiesiogiai buvo susisiekta su “žurnalistu“, kuris bandė pakalbinti Ukrainos prezidentą ir kuriam jis palietė ranką. „Koks jausmas?“ – klausė laidos vedėja. „Jausmas puikus čia, Niujorke. Mes su Porošenka norėjome rimtai pasišnekėtėti, o jis ėmė mojuoti fakenews, fakenews“, – atsakė propagandinės televizijos „žurnalistas“.
Skandalingasis Rusijos politikas Vladimiras Žirinovskis.
Toliau buvo klausiama, kurią ranką jam palietė Ukrainos prezidentas, ir ar jam neskauda, į ką žurnalistas atsakė, kad „įsikabino į dešinę“, bet nestipriai, todėl neskauda…. „Nestipriai, aš net nežinau, ką Porošenka norėjo tuo parodyti“, – toliau pasakojo žmonos vyras.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas. EPA-ELTA nuotr.
„Vos neįvyko fatalinė klaida“, – taip jis parengtame reportaže apibūdino situaciją, kai P. Porošenka įėjo ne pro tas duris.
Paskui vėl buvo rodomas vaizdas iš TV studijos, kur laidos vedėja klausė, kodėl P. Porošenka kalba rusiškai. Esą Ukrainoje prezidentas kalbėti rusiškai uždraudė, o pats kalba šia kalba.
Kai argumentų, galinčių paneigti Krymo ir Rytų Ukrainos okupaciją, nebėra, lieka tik vienas – melo kelias.
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistasUžrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
Bet melo kojos, sako liaudies patarlė, trumpos.
Ir dar. Gaila tų ukrainiečių, regis, protingų žmonių, kurie pakaitomis dalyvauja tokiuose šou.
„Tai ne „rusofobijos“ įrodymas, o paprasčiausias konstatavimas, kad visi neseni įsikišimai į referendumus (Niderlanduose, „Brexit“, Katalonijoje) ir rinkimus (JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje) vienaip ar kitaip susiję su Rusija“, – taip mano Karo mokyklos Strateginių tyrimų instituto (IRSEM) direktorius Žanas Batistas Žanženas Vilmeris.
Tokia išvada daroma iš 200 puslapių pranešimo, pavadinto „Manipuliavimas informacija“, išspausdinto rugsėjo 4 dieną Karo mokykloje. Pranešimas apie iššūkius mūsų demokratijoms parengtas Europos ir užsienio reikalų ministerijos Analizės, prognozės ir strategijos centro (CAPS) ir Karo mokyklos Strateginių tyrimų instituto (IRSEM), rašo savo bloge prancūzų leidinio La Croix vyriausiasis redaktorius Žanas Kristofas Plokenas.
„Rusijos strategų bendrija kalba apie „naujos kartos karą“, tuo pačiu apibrėždama stiprėjantį neletalinio poveikio nekarinių priemonių panaudojimą (tai, ką amerikiečiai vadina political warfare)“, – sakoma pranešime. Tokiame kare „pagrindinis mūšio laukas – tai priešo sąmonė, suvokimas ir strateginiai apskaičiavimai“.
Mėgiamiausiu taikiniu tampa visuomenės nuomonė. Manipuliatorių tikslas – ne tiek įteigti tiesą, kiek diskredituoti persekiojamų šalių informacines sistemas, stiprinti įtampą tarp bendruomenių, skleisti iškraipytą informaciją, šlakstant abejonių nuodus tam, kad „pablogintų bendrą gyvenimą“, aiškina blogo autorius.
Toliau pranešime detaliai nagrinėjamas Macron Leaks, tas bandymas paveikti Prancūzijos prezidento rinkimus 2017 metais Marin Le Pen naudai. Nors visada sunku tiksliai išsiaiškinti kibernetinių atakų šaltinį, viskas rodo, kad tokie veiksmai buvo suderinti su Rusijos specialiosiomis tarnybomis, konkrečiai, per tokią žiniasklaidą, kaip Sputnik ir RT, sakoma toliau.
Plokenas trumpai apžvelgia pranešime atspindėtas „Rusijos informacinio karo ateities tendencijas“.
„1. Kinetizacija. Pastebima, kad didėja Rusijos žaidėjų susidomėjimas fiziniu lygmeniu, tai yra komunikacijos infrastruktūromis. Tas susidomėjimas pasireiškė ne per Krymo aneksiją, bet, be abejo, jį sustiprino toji operacija, per kurią Maskvai pavyko tiesiogiai įsikišti į tai, kokia informacija patekdavo pusiasalio gyventojams, kai buvo tiesiog nukirsti interneto kabeliai ir telefono laidai“, – tokia pranešimo autorių nuomonė.
Užrašas skelbia: „Rusijos šnipai”
„Ilgalaikėje perspektyvoje Maskva daugiausia domisi tokiais dviem fiziniais lygmenimis, kaip povandeniniai kabeliai – jau daug metų žinoma, kad juos galima sulaužyti, ir kosminiais palydovais – aplink juos neretai buvo pastebimi tam tikri gudravimai“, – sakoma pranešime.
„2. Personalizavimas. Kibernetinių atakų individualizavimas – ne naujiena, tai liudija iš pradžių sovietų, paskui Rusijos specialiųjų tarnybų naudoti kompromituojančios medžiagos metodai, tai yra sugauto ir manipuliuojamo taikinio kompromitavimas. Čia mus dominančioje informacinėje sferoje tokia „tendencija artimiausiais metais gali įgyti toliau nurodomas formas“.
„Personalizuotos atakos per žiniasklaidą“, – sakoma pranešime.
„Personalizuotos atakos gali būti nukreiptos į operaciją vykdančius kariškius, kaip kad buvo Ukrainoje: dabartinė atsišaukimų mėtymo iš lėktuvų versija – tai tekstinių pranešimų perdavimas telefonu (SMS). Ukrainos kariai jau gauna pranešimus, kurie skirti jų moralinei dvasiai ar susitelkimui palaužti, pavyzdžiui, pranešimų prasmė tokia, kad kariškiai „apsupti ir pamesti“. Toliau, po kelių minučių, pranešimus gauna jų šeimos, o juose skelbiama, kad nuo priešo žuvo jų sūnus, brolis ar tėvas, o tai, kaip taisyklė, verčia jų šeimos narius kreiptis į kariškius ir leidžia per signalų koncentraciją aptikti jų vietą, o paskui ten bombarduoti – paverčiant siųstas SMS kažkuo panašiu į surežisuotą pranašystę“, – cituoja pranešimą Plokenas.
Dar viena personalizavimo forma – tai „informacijos panaudojimas socialiniuose tinkluose“.
Personalizuotos kibernetinės atakos gali paliesti ir civilius asmenis, tai gali būti politikai, aukšto rango valdininkai ir įvairūs veikėjai, sakoma pranešime.
„3. Normalizavimas. Pastebimai plečiamas Kremliaus tezes transliuojančios žiniasklaidos sąrašas. Ta žiniasklaida, kuri prisistato pernelyg glaudžiai su juo susijusi (RT ir Sputnik) ir/arba pernelyg atvirai gina jo pozicijas, dabar aiškiai paženklinta kaip propagandos įrankiai“, – sakoma pranešime.
„Kremlius, be abejonės, daugiau investuos į patį atskirų veikėjų, kurių prorusiška orientacija nežinoma, „kreipimosi“ faktą, arba perdavinės savo atskiras paskyras didžiausiuose tradiciniuose žiniasklaidos leidiniuose, tai yra veiks per informacijos „meinstrimizaciją“ arba normalizaciją, o tai bus žymiai sunkiau nuslopinti. Šiurkšti dezinformacija, absurdiškos neteisingos naujienos, informaciniai-pramoginiai tinklapiai yra masinio linksminimo įrankis: jo atitraukiantys veiksmai padeda manipuliuoti subtiliau, o tai reiškia – pavojingiau“, – cituoja pranešimą blogo autorius.
„4. Proksizavimas. Europa ir Šiaurės Amerika yra pernelyg akivaizdi erdvė, be to, perpildyta kontrpriemonių, kur gyventojai labai išsilavinę ir jautrūs, tad reikia tikėtis, kad mūšio laukas plėsis naujuose frontuose, pavyzdžiui, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje“, – taip mano pranešimo autoriai.
Šnipinėjimo menas
„Kad susilpnintų Europą, rusai gali panaudoti tas tautas kaip tarpinę grandį. Toks reiškinys jau pastebimas Magribo šalyse, kur Rusijos investicijos reikšmingos, ir ne tik energetikoje. Rusijos žiniasklaida arabų kalba jau plačiai apdoroja Magribo gyventojus, propaguodama antieuropietiškus rašinius, o pačios tautos atlieka tik netiesioginio taikinio, tarpininko vaidmenį. Tikslas – kad tos tautos, kurios kasdien palaiko ryšius su savo Europoje gyvenančiomis šeimomis bei artimaisiais, perduotų jiems tuos laiškelius ir įtikinėtų, kad Europos žiniasklaida jiems meluoja ir kad europiečiai juos vertina priešiškai“, – sakoma pranešime.
„Išaiškintos tendencijos ateityje turi sustiprėti, o tai kelia susirūpinimą. Dar svarbiau suvokti, kad jos vis mažiau išsiskirs: reikia bijoti jų masinio išplitimo ir žaidėjų diversifikacijos – to, ką rytoj daugelis darys tai, ką ilgą laiką darė vien tik rusai, ir darys taip pat gerai“, – cituoja pranešimą La Croix vyriausiasis redaktorius.
NKVG – MGB – KGB agentai – smogikai, prieš mūsų partizanus rengę šlykščias baudžiamąsias akcijas ir diversijas. Slaptai.lt perfotografota iš LGGRTC nuotr.
Išvadinti partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą taikių žmonių žudiku buvo Viačeslavo Titovo politinis žaidimas bei įsiteikimas savam rinkėjui, diskusijoje „Žinių radijuje“ teigė politikos apžvalgininkai. Pasak politologės Rimos Urbonaitės, V. Titovas tikriausiai numanė, kad žaidžia jautria tema, kuri iškilusi į viešumą gali duoti impulsą didesniam supriešinimui tarp rusų ir lietuvių tautybės žmonių.
Pasak politologės, su auditorija, į kurią taiko V. Titovas, yra sunku diskutuoti. Jie, anot MRU dėstytojos, yra kelerių metų Rusijos propagandos padarinys.
„Jie (V. Titovui pritariantys gyventojai, – ELTA) yra šioje valstybėje, bet su tokia distancija. Jie žiūri į Lietuvą kaip į valstybę, kurioje, beje, patys gyvena su didžiule panieka, ir jie bando tarsi čia susirasti tą savo erdvę ir ją išsikovoti. Tai man tos diskusijos rodo, kad mes tikrai su šita tautinių mažumų integracija turime labai rimtas spragas. Diskusijos su žmonėmis rodo, kad jie jaučia padidėjusį diskomfortą nuo 2014 metų. Tu niekaip negali jiems įrodyti, kad tai susiję su Krymo aneksija. Kitaip tariant, nei dažniausiai faktai, nei skaičiai tokiose diskusijose nebepadeda. Nes tų kelerių metų intensyvi Rusijos propaganda padarė tai, kad tie žmonės šiandien jaučiasi pakankamai izoliuoti“, – „Žinių radijui“ teigė R. Urbonaitė.
Anot politologės, Lietuva turėtų pradėti rimčiau žiūrėti į tautinių mažumų integraciją bei pasistengti šiuos žmonės paversti piliečiais.
„Mes juos norime matyti kaip piliečius, bet ar jie jaučiasi piliečiais, čia yra didžiulė problema. Mums nereikėtų galvoti apie kažkokį patriotizmo ugdymą, mums reikia galvoti apie pilietiškumo ugdymą, tai yra dvi skirtingos sąvokos. Ko mes nepadarom, tai nepasistengiame tų žmonių paversti piliečiais“, – sakė R. Urbonaitė.
Tuo tarpu dienraščio „Lietuvos rytas“ apžvalgininkas Vytautas Bruveris sako, kad su tokia V. Titovo pasekėjų auditorija dialogas nėra įmanomas. Taip pat, pasak apžvalgininko, tikėtina, kad V. Titovas savo tokį išstojimą yra su kažkuo paderinęs.
Legendinis Lietuvos partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas, žiauriai kankintas KGB kalėjime. LGGRTC nuotr.
„Neįmanoma jų integruoti, neįmanomas dialogas. Jeigu tu dialogu bandysi kažkokį taikingumą demonstruoti, tai jie supras kaip silpnumą. Faktas, kad ir kaip žiauriai beskambėtų, tai yra mūsų valstybės piliečiai, bet taip pat ir mūsų valstybės priešai. Jie yra nelojalūs tai valstybei ir nusiteikę prieš vakarietišką, nepriklausomą, NATO narę – Lietuvos valstybę. Tai yra imperialistinės, agresyvios, diktatūros pavaldiniai, agentai, ir V. Titovas yra tipiškas jų atstovas. (…) Labai neatmestina, kad su kažkuo tai yra ir paderinta, dažnai už tokių veikėjų nugarų kažkas stovi. Tai tokie „titovai“ mums primena žiaurų ir liūdną dalyką. Su tokiais kalbėti yra beprasmiška“, – sakė V. Bruveris.
Apžvalgininkas taip pat įspėja, kad, jei Lietuva labai stipriai sureaguos, Rusijai to ir reikia, kad galėtų toliau plėtoti propagandą, kaip Lietuvoje ribojama tautinių mažumų laisvė. V. Titovą apmėtyti miltais galėtų duoti impulsą Rusijos „propagandiniam vaizdeliui, kokia Lietuva iš tiesų yra agresyvi “kitai nuomonei“, kaip jie sako, „diskusiniam klausimui nepakanti visuomenė“.
Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro Simono Minkevičiaus reikalavimu pirmadienį pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. Titovo pasisakymų apie Lietuvos partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 313 straipsnio 2 dalį – mirusiojo atminimo paniekinimas.
Sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą priimtas po praėjusią savaitę viešojoje erdvėje pasirodžiusios informacijos, kad šių metų liepos 18 dieną Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys V. Titovas diskusijoje dėl partizanų vado A. Ramanausko-Vanago atminimo įamžinimo viešai pareiškė, kad A. Ramanausko-Vanago iniciatyva buvo nužudyti 8 tūkstančių piliečių ir vaikų, o pats Vanagas asmeniškai skelbdavo mirties nuosprendžius.
Nemunaitis. Paminklinė lenta byloja: čia 1945-aisiais priesaiką davė Adolfo Ramanausko – Vanago partizanai. Slaptai.lt nuotr.
Ikiteisminio tyrimo metu bus įvertinti ir teiginiai apie Lietuvos partizanų vadą A. Ramanauską-Vanagą, paskelbti liepos 19 d. V. Titovo profilyje socialiniame feisbuko tinkle.
Ketvirtadienio rytą prie Klaipėdos savivaldybės piketą su plakatais rankose surengę klaipėdiečiai susiskirstė į dvi grupes – vieni keiksnojo, kiti palaikė skandalą dėl Adolfo Ramanausko-Vanago pradėjusį miesto tarybos narį V. Titovą. Tik per plauką neįvyko muštynės. Vos pasirodžius Lietuvos rusų sąjungos atstovui V. Titovui, minia ėmė skanduoti „gėda“, „okupantai, lauk“, „okupantas – utėlė“. Tuo metu kitas tarybos narys Audrius Vaišvila šveitė į V. Titovą saują miltų. Vėliau jis savo elgesį aiškino, sakydamas, kad norėjo, jog didvyrį įžeidinėjęs V. Titovas pasijustų nepatogiai.
Premjeras Saulius Skvernelis, Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir VSD vadovas Darius Jauniškis. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Artėjant Vasario 16-sios šventei Rusija irgi „pasveikino“ Lietuvą. Vienoje Rusijos TV propagandinėje laidoje, dalyvaujant gausiam žinomų Rusijos politinių veikėjų būriui, Lietuvos adresu buvo išpilta tiek paplavų bei melo, kad, dingojas, mūsų šiuo metu atostogaujančiam premjerui Sauliui Skverneliui kaipmat turėtų dingti noras megzti glaudžius kontaktus su šia šalimi.
Ar kada prablaivės premjero galva?
Lietuva iš trijų Pribaltikos valstybių labiausiai yra rusofobiška šalis. Jie vis loja ir loja. Dabar jie nori vėl su mumis suartėti. O ar mes to norime? Kokia iš jų nauda? Štai latviai turi Rigas Balzams. Geras gėrimas. Estai – Vanna Talinn. Irgi geras. O lietuviai… Na, pas juos linksmos merginos… chi-chi, chi – chi… Pamenu, dar jaunystėje, tais gerais tarybiniais laikais, kai studijavau Maskvos universitete, dažnai važiuodavome į Lietuvą mergaičių…
Po šių dabar jau akademiko žodžių, regis, net truputį susigėdo (greičiausiai apsimetė) laidos vedėjas: na, na, baikite šitaip, čia rimta laida…
Ar mes norėsime draugauti? Štai jų premjeras Svernelis, regis, ir Grybauskaitė buvo pareiškusi, bet vėliau kiek atsitraukė (koks saldus melas…), nori gerinti santykius, – klausia kitas politologijos profesorius.
Taip, mes galėtume pagalvoti, bet sąlygos turi būti griežtos: NATO kariuomenė turi būti patraukta 300 kilometrų atstumu nuo Lietuvos, Lietuva turi atsisakyti bet kokių pretenzijų dėl esą žalos kompensavimo už jų susigalvotą okupaciją, ir jokio lojimo! Ir t. t., ir t. t.
Ir čia tik kelios sparnuotos akivaizdaus tyčiojimosi iš mūsų šalies mizanscenos.
Premjero Sauliaus Skvernelio praėjusį mėnesį viešai išsakyta mintis, jog būtina su Rusija užmegzti kontaktus sukėlė, švelniai tariant, daugelio Lietuvos politikų nuostabą. Gal vienas aukščiausių Lietuvos vadovų nori keisti šalies užsienio politikos kryptį? – klausė vieni. O gal tiesiog elementariai nesusigaudo politikoje ir nežino, kokį kursą Rusijos atžvilgiu jau ne vienerius metus yra nusibrėžusi Lietuva?
„Esame unikali ES valstybė, neturėdami jokių, pabrėžiu – absoliučiai jokių, kontaktų su valstybe, nors kitos valstybės, tos pačios kaimyninės valstybės, labai aktyviai darbuojasi ekonominiais klausimais“, – teigė S. Skvernelis. Vėliau patikslino turėjęs galvoje politinius kontaktus. „Rusija geriausiai supranta ne tylos politiką“.
Blogiau negali būti – šis pasisakymas nebuvo derintas nei su prezidentūra, nei su užsienio reikalų ministerija. O juk būtent šios dvi šalies institucijos formuoja užsienio politiką.
Tiek prezidentė Dalia Grybauskaitė, tiek užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius reagavo adekvačiai – jokių prielaidų politinio bendradarbiavimo atkūrimui nėra, kol Rusija vykdo agresyvią politiką. Po L. Linkevičiaus gan diskretiško komentaro, premjeras gan arogantiškai pareiškė, jog Linkevičius vis dar yra ministrų kabineto narys; suprask, turi besąlygiškai pritarti viršininkui.
Dar vėliau S. Svernelis patikslino, kad tam tikrus energetikos ir žemės ūkio klausimus galėtų spręsti savo veiklą atkūrusi Lietuvos-Rusijos Tarpvyriausybinė komisija. Bet konkrečių klausimų, kuriuos dvišalė komisija spręstų geriau nei Europos Sąjungos lygmeniu, jam įvardinti nepavyko.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.
Skaitytojui reikia priminti, kad toks Lietuvos ir Rusijos tarpvyriausybinės komisijos susitikimas paskutinį kartą įvyko 2011 metais. Po metų Rusija tokio susitikimo atsisakė. Dar po metų susitikimas buvo atšauktas, Rusijai pateikus absurdiškus reikalavimus. Rusija deryboms pasiūlė Kaliningrado tranzito klausimą, reikalaudama, kad pasienyje nebūtų tikrinami rusiški traukiniai. Manoma, kad dalis jų į Kaliningrado sritį gabendavo karius ir karinę techniką, ir tai norėta nuslėpti. Buvo bandoma užkirsti kelią ir energetinei Lietuvos nepriklausomybei.
Taip pat Rusija Lietuvos reikalavo atsisakyti strategiškai svarbių energetinės politikos žingsnių, susijusių su vadinamuoju Trečiuoju energetikos paketu ir LNG suskystintųjų dujų terminalu.
2014-aisiais Rusijai okupavus Krymą ir pradėjus karą Rytų Ukrainoje santykiai galutinai buvo įšaldyti.
Ir štai tokiame politiniame kontekste iškelta premjero „bendradarbiavimo“ idėja verčia suklusti: ar jau prasidėjo S. Skvernelio prezidentinė rinkimų kampanija, o gal yra ir gilesnių priežasčių?
Lietuva ne vienerius metus įrodinėjo Vakarams, jog Rusija dar nėra atsisakiusi savo imperinių ambicijų. Prireikė laiko, kol jie patikėjo ir patys pamatė tikrąjį Rusijos veidą.
Dabar patys norime tai paneigti?
Beje, dar nenutilus šventiniams Vasario 16-sios aidams, kai kuriuose Lietuvos portaluose bei „Lietuvos ryto“ televizijos laidose prasidėjo Dalios Grybauskaitės puolimas. Lygioje vietoje. Tai ji esą uzurpavo šventinius renginius, tai kažką į ausį pašnibždėjo Nijolei Sadūnaitei, tai apskritai kažkaip nesuprantamai elgiasi…
Galima visaip pagalvoti. Bet, regis, kol šitaip elgsis vieni aukščiausių mūsų šalies pareigūnų, sulauksime dar ne vienos kreivos ir ironiškos Putino apologetų šypsenėlės.
Savo įsikišimą į JAV prezidento rinkimus Rusija vertina kaip pasisekusį ir šiemet vyksiančius Kongreso rinkimus laiko proga surengti dar vieną ataką, antradienį įspėjo Jungtinių Valstijų vyriausiasis žvalgybų vadas.
Kalbėdamas Senato žvalgybos komitete, Nacionalinio saugumo direktorius Danielis Coatsas teigė, kad „reikia neabejoti“, jog savo mėginimą kištis į 2016-ųjų prezidento rinkimus Rusija laiko „pasisekusiu“.
Tuo metu 2018-ųjų rudenį įvyksiančius JAV Kongreso rinkimus Maskva vertina kaip dar vieną progą paveikti demokratinius procesus Jungtinėse Valstijose, pridūrė jis.
JAV žvalgybų agentūros jau kurį laiką tvirtina manančios, kad Rusija mėgino pakreipti 2016-ųjų rinkimų baigtį Donaldo Trumpo naudai. Tą, pasak žvalgybininkų, ji darė skleisdama propagandą socialiniuose tinkluose ir kibernetinės atakos metu pavogdama Demokratų partijos elektroninius laiškus. Pati Rusija tokius kaltinimus neigia.
Abi didžiosios JAV politinės partijos jau pradėjo rengtis lapkritį vyksiantiems Kongreso rinkimams.
Prezidento Respublikonų partija sieks išsaugoti savo turimą daugumą Atstovų rūmuose ir Senate, o demokratai, savo ruožtu, tikisi, kad rinkėjų nepasitenkinimas D. Trumpo valdžia padės pergalę švęsti jiems.
Trečiadienį Strasbūre surengtoje diskusijoje europarlamentarai skambino pavojaus varpais dėl Rusijos propagandos įtakos ES ir jos šalims, taip pat ragino stiprinti ES strateginę komunikaciją, praneša EP Informacijos biuras Lietuvoje.
Kremliaus inspiruojami duomenų nutekinimai, netikros naujienos, klaidinamos informacijos kampanijos ir kibernetinės atakos prieš ES ir jos nares ypač sustiprėjo po karo Ukrainoje, pažymėjo europarlamentarai diskusijoje su ES saugumo sąjungos komisaru Julianu Kingu. Jie priminė Rusijos mėginimus kištis į „Brexit“ kampaniją, taip pat į neseniai vykusius rinkimus Prancūzijoje, Vokietijoje bei Ispanijoje.
EP nariai apgailestavo dėl ribotų ES pajėgumų atsakyti į „Sputnik“, RT ir kitų milijardinėmis sumomis remiamų Rusijos propagandos įrankių netikrų naujienų kampanijas. Mažai ES strateginės komunikacijos komandai, kurią sudaro 17 tarnautojų, trūksta personalo ir lėšų, pabrėžė daugelis kalbėtojų.
Europarlamentarai ragino ryžtingai kovoti su Rusijos propaganda didinant visuomenės raštingumą žiniasklaidos srityje, rengiant informacines kampanijas, skatinant žiniasklaidos nepriklausomumą ir kokybę, taip pat tiriamąją žurnalistiką. Jie siūlė patobulinti audiovizualinių paslaugų direktyvą ir užtikrinti, kad nacionaliniai reguliuotojai netoleruotų neapykantos kurstymo.
EP nariai taip pat akcentavo būtinybę didinti žiniasklaidos valdymo, taip pat politinių partijų ir kampanijų finansavimo skaidrumą. Savo ruožtu jie atkreipė dėmesį, kad socialiniai tinklai tampa vienu iš pagrindinių naujienų šaltinių, todėl ragino jiems taikyti žiniasklaidos reguliavimo taisykles.
Komisaras J. Kingas atkreipė dėmesį, kad net Rusijos karinė doktrina bei jos generolai pateisina netikrų duomenų ir destabilizuojančios propagandos naudojimą. Jis sveikino europarlamentarų siūlymus sustiprinti ES strateginės komunikacijos komandą ir pridūrė, kad pavasarį Europos Komisija planuoja pristatyti kovos su netikromis naujienomis strategiją.
„Net ir tie, kas nėra girdėję žymiosios nacių propagandos ministro J. Gebelso frazės, jog milijoną kartų pakartotas melas tampa tiesa, jos teisingumu gali įsitikinti pažiūrėję dabartinio Kremliaus režimo valdomas televizijas. Padėtis verčia susirūpinti. Net ir nukentėjusi nuo naftos kainų smukimo ir gerokai mažiau – nuo ES sankcijų, Rusija kasmet už dešimtis milijonų eurų išleidžia tūkstančius melagingų ir neapykantą kurstančių žinučių. Beje, Putino režimo įkaite tapusi Rusija nėra vienintelis tokios grėsmės šaltinis. Radikalių religinių judėjimų keliama informacinė grėsmė pastaruoju laikotarpiu sumažėjo, bet tai nereiškia, kad ji išnyko. Džiugina kol kas tik tiek, kad čia, ES institucijose, jau suvoktas priešiškos propagandos keliamas pavojus. Dar prieš porą metų apie tokias informacines grėsmes kalbėjo tik atskiros, pavienės valstybės narės. Esu įsitikinęs, kad stiprindami strateginę komunikaciją einame teisingu keliu. Kartu norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Europos atsparumą propagandai pradėti stiprinti turime nuo paties pagrindo – piliečių sąmoningumo didinimo“, – kalbėjo europarlamentaras Bronis Ropė (Žalieji).
Kitas Lietuvos išrinktas europarlamentaras Petras Auštrevičius (Liberalai ir demokratai) pabrėžė, kad „visame žemyne prasiskverbė masinė Kremliaus propagandos banga – nuo Vladivostoko iki Lisabonos“. Galiausiai, anot P. Auštrevičiaus, ji pasirodė kitoje Atlanto pusėje – ir Vašingtonas pasirodė esąs jai taip pat nepasiruošęs, kaip ir Londono, Paryžiaus, Madrido ar Barselonos politinė konjunktūra. „Aš ypač vertinu šiandieninių diskusijų dėl Rusijos pavadinimą. Taip, kalbame būtent apie Rusijos propagandą, kuria siekiama paveikti ES šalis, vadinasi – mus! ES atsakas į šį hibridinį karą nebus žiniasklaidos policija. Mūsų atsakas turi būti veiksminga ES žiniasklaidos politika, sukurta ginti liberalią Europos demokratiją, mūsų pagrindines vertybes ir gyvenimo būdą. Galiausiai, formuojant ES žiniasklaidos politiką, turime neapsiriboti tik rinkimų laikotarpiais, nes „Putino užsienio tarnyba“, „trolių fabrikai“ ir robotai dirba 24 valandas per parą“, pažymėjo P. Auštrevičius.
L. Andrikienė (Europos liaudies partija) teigė, kad „ES atsakas į Rusijos agresijos grėsmę iki šiol buvo silpnas, nes didelė mūsų politinio elito dalis, ypač Europos vakaruose, vis dar nepripažįsta šios grėsmės, su kuria susiduriame“. Anot jos, agresyvūs Kremliaus veiksmai yra precedento neturintys po Šaltojo karo: tai svetimų teritorijų okupacija ir aneksija panaudojant jėgą, nuolatiniai kitų valstybių sienų ir oro erdvės pažeidimai, precedento neturintis dezinformacijos naudojimas, priešiškas kišimasis į demokratinius rinkimus ir nuolatiniai kibernetiniai išpuoliai. „Faktas, kad kai JAV tyrinėja aiškiai priešišką prasiskverbimą į savo demokratijos tvirtovę, rinkimų procesą, tokie tyrimai Europoje niekur nebuvo pradėti, nors Rusijos įsikišimo atvejai Nyderlanduose, JK, Prancūzijoje, Vokietijoje yra akivaizdūs. Todėl privalome įvardinti Rusiją kaip pagrindinį priešiškos dezinformacijos šaltinį ir nedelsiant imtis praktinių veiksmų: pripažinti grėsmę, ištirti ir viešai demaskuoti priešišką Rusijos veiklą, padidinti STRATCOM pajėgumus iki reikiamo lygio ir skleisti supratimą už specialistų bendruomenės ribų“, – kalbėjo europarlamentarė.
