Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) penktadienį skelbs sprendimą už šnipinėjimą Rusijai nuteistojo Algirdo Paleckio byloje.
Į LAT kasaciniu skundu kreipęsis A. Paleckio advokatas Adomas Liutvinskas prašė panaikinti tiek pirmos, tiek ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus, bylą nutraukti.
A. Paleckis neigia savo kaltę, nesutikdamas su apkaltinamaisiais teismų nuosprendžiais jo atžvilgiu.
2022 m. gegužę Apeliacinis teismas atmetė A. Paleckio skundą ir paliko galioti pirmos instancijos Šiaulių apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo A. Paleckis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijai ir buvo nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.
Įsiteisėjus teismo sprendimui, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka Kauno tardymo izoliatoriuje. A. Paleckis buvo suimtas dar ikiteisminio tyrimo metu – jis nelaisvėje buvo nuo 2018 m. spalio iki 2020 m. balandžio. Šis laikas įskaičiuotas į jam skirtos bausmės laiką. Bylos duomenimis, A. Paleckis su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu verslininku Deimantu Bertausku nuo 2017 m. vasario iki 2018 m. spalio, veikdami organizuotoje grupėje su Rusijos žvalgybos pareigūnais ir kitais asmenimis, Rusijos Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvoje už piniginį atlygį rinko Rusijos tarnybą dominančią informaciją. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Ano teisėsaugos, A. Paleckiui ir D. Bertauskui suformuotos užduotys rinkti informaciją apie Sausio 13-osios bylą tyrusius pareigūnus, bylą nagrinėjusius teisėjus, apie galimybes pagerinti vieno iš byloje teisiamo asmens kalinimo sąlygas, taip pat informaciją apie kitas su Rusijos agresija prieš Lietuvą 1990–1991 metais susijusias bylas.
D. Bertauskas teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jo byla yra nutraukta. Toks sprendimas priimtas, atsižvelgiant į tai, kad asmuo geranoriškai davė parodymus, kurių dėka pavyko atskleisti svarbią informaciją apie Rusijos žvalgybos subjektų veiklą Lietuvoje.
FSB stebi tave dieną naktį
Maskva, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Po rusų propagandisto Vladleno Tatarskio nužudymo Sankt Peterburge Rusijos Federalinė saugumo tarnyba (FSB) pareiškė identifikavusi ukrainietį, prisidėjusį prie išpuolio. 35 metų vyras paslėpė sprogmenį biuste, kuris sprogo kavinėje, ketvirtadienį pranešė FSB.
Bus paskelbta tarptautinė ukrainiečio paieška. Jis, anot FSB, veikė Ukrainos slaptųjų tarnybų pavedimu.
Pasak FSB, vyras po išpuolio išvyko iš Rusijos. Jis esą balandžio 3 d. per Armėniją išskrido į Turkiją. Rusijos valstybinė žiniasklaida paskelbė spėjamo nusikaltėlio asmeninius dokumentus ir nuotraukas.
FSB taip pat dėl „teroristinio išpuolio“ dar kartą apkaltino ir kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno bendražygius. Ukraina neigia sąsajas su nužudymu.
V. Tatarskis žuvo per sprogimą Sankt Peterburgo kavinėje balandžio 2 d. Dešimtys žmonių buvo sužeisti. 26 metų moteris, kuri buvo sulaikyta dėl išpuolio, prisipažino kavinėje perdavusi biustą V. Tatarskiui. Tačiau ji esą manė, kad biuste paslėpta „blakė“, skirta pasiklausyti tinklaraštininko, kuris intensyviai pranešinėjo apie Rusijos karą Ukrainoje.
Gdanskas, kovo 27 d. (ELTA). Lenkijoje sulaikytas užsienietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai. Tai pirmadienį pranešė šiaurinio Gdansko miesto prokurorai.
Agentūra „Reuters“ cituoja prokurorų pranešimą, kuriame teigiama, kad įtariamasis buvo sulaikytas kovo 21 d.
„Byloje padarytos išvados rodo, kad įtariamasis veikė Rusijos žvalgybos naudai, gaudamas ir rinkdamas informaciją… apie kritinę infrastruktūrą Pamario ir Kujavijos Pamario vaivadijose, taip pat apie saugumu besirūpinančių tarnybų ir organų veiklą, – sakoma pranešime. – Gauta informacija buvo perduota Rusijos žvalgybos tarnybai.“
Jei įtariamasis bus nuteistas, jam grės iki 10 metų nelaisvės.
Šnipų paieška. Slaptai.lt nuotrauka
Varšuva, vasario 27 d. (AFP-ELTA). Antradienį sukaks metai, kaip vienas ispanų žurnalistas sėdi Lenkijos kalėjime. Jis buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Rusijai, nors, pasak jo advokatų, Lenkijos prokurorai nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
Laisvai samdomą žurnalistą Pablo Gonzalezą, dirbusį Ispanijos internetinėje naujienų svetainėje „Publico“ ir televizijoje „La Sexta“, 2022 metų vasario 28 dieną netoli sienos su Ukraina sulaikė Lenkijos žvalgybos tarnybos.
Jis buvo suimtas praėjus vos keturioms dienoms po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Nepaisant to, kad už grotų praleido metus, teismo data nepaskirta, o jo advokatai tebėra nežinioje dėl kaltinimų šiam 40 metų žurnalistui, kuris gimė Maskvoje, bet būdamas devynerių persikėlė gyventi į Ispaniją.
„Įtariamajam pateikti kaltinimai susiję su šnipinėjimu Rusijos Federacijos slaptųjų tarnybų naudai“, – penktadienį naujienų agentūrai AFP sakė prokuratūros atstovas spaudai Lukaszas Lapczynskis.
Jei P. Gonzalezas bus pripažintas kaltu, jam gresia maksimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Jo advokatas ispanas Gonzalo Boye sakė, kad prokurorai nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų kaltinimus. „Jei jie būtų turėję ką nors konkretaus, būtų atsiuntę mums visą ieškinį, kad galėtume pateikti gynybos argumentus“, – sakė jis AFP.
Žiniasklaidos organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) Ispanijos padalinio vadovo pavaduotoja Edith Rodriguez teigė, kad Lenkijos valdžios institucijos turėtų „arba pagrįsti jam metamus kaltinimus, arba jį paleisti“. „Visa kita yra jo pamatinių teisių pažeidimas“, – sakė ji.
Ispanijos užsienio reikalų ministras Jose Manuelis Albaresas praėjusią savaitę parlamentui sakė, kad kaltinimai P. Gonzalezui yra „labai rimti“, tačiau tyrimas vyksta „laikantis įstatymais numatytų terminų“. „Jis nėra paliktas ir aš labai atidžiai stebiu šią bylą“, – pridūrė ministras.
Praėjus kelioms dienoms po jo sulaikymo pasienio mieste Pšemislyje, Lenkijos kontržvalgybos agentūra ABW apkaltino P. Gonzalezą, kad jis yra Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU agentas. „Jis vykdė operacijas Rusijos naudai, naudodamasis savo, kaip žurnalisto, statusu“, – teigė ji.
Liublino apeliacinis teismas pratęsė ikiteisminį P. Gonzalezo sulaikymą iki gegužės 24 dienos, AFP sakė teismo atstovė spaudai Dorota Janicka.
Kai po tėvų skyrybų P. Gonzalezas su motina persikėlė gyventi į Ispaniją, jis turėjo pasą Pavelo Aleksejevičiaus Rubcovo vardu pagal savo tėvą, tačiau gavęs Ispanijos pilietybę jis pasivadino ispanišku vardu, naudodamas motinos pavardę – Pablo Gonzalezas Yague.
Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema
Stokholmas, sausio 10 d. (dpa-ELTA). Švedijos žvalgybos tarnyba „Säpo“ antradienį pareiškė, kad yra pasirengusi Rusijos žvalgybinės veiklos padidėjimui šalyje.
Rusijos invazija į Ukrainą iš esmės pakeitė Europos saugumo tvarką ir saugumo situaciją Švedijoje, sakoma „Säpo“ tinklalapyje.
Tarnyba perspėjo, kad Rusija labiau nei anksčiau siekia gauti informacijos, pasitelkdama Rusijos piliečius, institucijas ir įmones Švedijoje, taip pat rengdama kibernetines atakas, ir gali panaudoti sabotažą, dezinformaciją ir ekstremistų smurtą, kad destabilizuotų Švedijos visuomenę.
Šnipinėjimas ir sabotažas ypač gali pasitaikyti tokiose srityse kaip energijos tiekimas, telekomunikacijos ir svarbių prekių gabenimas, todėl žmonės turi būti atsargūs, parašė „Säpo“. Saugumo policija perspėjo, kad atakos, nukreiptos prieš Švediją šiuose sektoriuose, gali pakenkti ir visai Europai.
„Rusijos režimo veiksmai yra nenuspėjami, Rusija kelia rimtą grėsmę Švedijos vidaus saugumui“, – sakė „Säpo“ vadovė Charlotte von Essen.
Ji pridūrė, kad šią grėsmę reikia vertinti atsižvelgiant į tai, kad Rusija laiko Švediją Europos ir NATO karinio aljanso dalimi. „Galime tikėtis, kad grėsmę saugumui kelianti Rusijos veikla prieš Švediją suaktyvės“, – sakė ji.
2022 m. gegužę Švedija ir Suomija pateikė prašymus tapti NATO narėmis. 28 iš 30-ies NATO narių prašymus ratifikavo, tačiau šiuo metu procesą vilkina jų narystę blokuojanti Turkija.
Šnipnėjimo paslaptys. Espionagehistoryarchive.com
Berlynas, sausio 1 d. (dpa-ELTA). Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo labiau didėja Rusijos žvalgybos tarnybų susidomėjimas Vokietija, teigia Vokietijos vidaus žvalgybos tarnyba.
Prie kitų Vokietijoje aktyviai veikiančių žvalgybos tarnybų Konstitucijos gynimo biuro vadovas Thomas Haldenwangas priskyrė Kinijos ir Irano.
„Rusijos žvalgybos susidomėjimas čia, Vokietijoje, ne tik nenutrūko, bet ir didėja karui tęsiantis“, – interviu dpa sakė Th. Haldenwangas.
BND„Dabar nagrinėjama byla taip pat rodo, koks realus yra Rusijos šnipinėjimo pavojus“, – sakė Th. Haldenwangas, turėdamas galvoje įtariamo dvigubo agento, dirbusio užsienio žvalgybos agentūroje BND, suėmimą prieš pat Kalėdas.
Sulaikytas vyras įtariamas perdavęs slaptą informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai.
Th. Haldenwangas sakė manąs, kad Maskva mėgins kompensuoti 40-ies Rusijos pareigūnų, kuriuos Vokietija paskelbė nepageidaujamais asmenimis, išsiuntimą iš šalies. Reaguodamos į Rusijos vasario 24 d. pradėtą karą prieš Ukrainą, daugelis Europos valstybių išvarė Rusijos agentus, Vokietija išprašė iš šalies 40 Rusijos ambasados Berlyne darbuotojų.
„Dedame didžiules pastangas, kad į Vokietiją neatvyktų kiti asmenys, galimai susiję su Rusijos tarnybomis,“, – dpa sakė Th. Haldenwangas.
Pasak jo, dėl to federalinė vyriausybė sugriežtino vizų išdavimo taisykles.
Norvegijos slaptosios tarnybos ženklas
Oslas, spalio 25 d. (dpa-AFP-ELTA). Norvegijoje sulaikytas vyras, kuris, kaip įtariama, prisidengdamas svetima pavarde, šnipinėjo Rusijai. Norvegijos radijo stotis NRK antradienį pranešė, kad brazilų tyrėjas sulaikytas pirmadienį, kai vyko į darbą Trumsės universitete.
Norvegų žvalgyba spėja, kad jis iš tikrųjų yra rusas, dirba rusų žvalgybai ir gyvena šalyje su suklastotais dokumentais. Įtariamasis kol kas sulaikytas keturioms savaitėms.
Vyras, NRK duomenimis, 2021 metų rudenį atvyko į universitetą kaip tyrėjas. Čia jis, be kita ko, priklauso tyrimo grupei, kuri tyrinėja hibridinį karą. Universiteto rektorius Dagas Runė Olsenas laikraščiui „Dagbladet“ patvirtino, kad jau pirmadienį buvo informuotas apie sulaikymą.
Trumsė yra pačioje Norvegijos šiaurėje, kur Skandinavijos šalis toliau į rytus ribojasi ir su Rusija. NATO narė Norvegija Arktyje turi beveik 200 km ilgio bendrą sieną su Rusija.
Europos dujų rinkoje Norvegija jau pakeitė Rusiją kaip pagrindinė tiekėja.
Čekijos žvalgybos BIS emblema
Praha, rugsėjo 16 d. (AFP-ELTA). Atleistas informaciją Rusijos žvalgybos tarnybai atskleidęs aukšto rango Čekijos diplomatas, penktadienį pranešė užsienio reikalų ministras.
Vietos žiniasklaidos teigimu, saugumo patikrinimą praėjęs diplomatas dirbo Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai SVR.
„Galiu patvirtinti, kad nusprendžiau imtis veiksmų, ir su užsienio valstybe bendradarbiavęs darbuotojas nebedirba ministerijoje“, – sakė užsienio reikalų ministras Janas Lipavskis. „Saugumo sumetimais daugiau nekomentuosiu“, – pridūrė jis.
Dienraštis „Denik N“ pranešė, kad šis žmogus nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio dirbo ministerijoje įvairius darbus, įskaitant ambasadose. Dirbdamas Afrikos šalyje jis susipažino su rusų pora, užverbavusia jį dirbti SVR. „Jie pasinaudojo jo silpnybe moterims ir pinigams“, – diplomatinį šaltinį citavo „Denik N“.
Čekijos saugumo informacijos tarnyba (BIS) savo metinėse ataskaitose apie užsienio žvalgybos veiklą šalies teritorijoje ne kartą minėjo Rusiją kaip vieną didžiausių grėsmių.
Čekija, buvusi komunistinė šalis, dabar NATO ir ES narė, turinti 10,5 mln. gyventojų, šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai. Praha iki šiol suteikė 154 mln. eurų karinę pagalbą Ukrainai, nuo vasario atremiančiai Rusijos invaziją.
VSD. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) foto.
Seimo Nacionalinio Saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad Valstybės saugumo departamento (VSD) trečiadienį paviešintos detalės apie incidentą, kada Rusijos pasienyje sulaikytas Lietuvos pilietis atsidūrė nelaisvėje ir patyrė kaimyninės valstybės pareigūnų smurtą, bus gera pamoka visiems šalies gyventojams.
Politiko teigimu, būtina suprasti, kad tiek Rusija, tiek Baltarusija nėra saugios valstybės, todėl ir jų erdvėje reikia elgtis itin atsargiai bei apgalvotai.
„Mes ne kartą perspėjome gyventojus, kad nedarytume klaidų pasienyje. Negalvokite, kad jūs nesate įdomūs. Žmonės galvoja, kad jei jis nėra politikas, valstybės tarnautojas, VRM pareigūnas ar karys, tai jis yra neįdomus Baltarusijos ar Rusijos režimui. Taip nėra. Tose erdvėse reikia veikti labai atsargiai, kad nedarytume tokių klaidų, kurias vėliau gali išnaudoti“, – Eltai sakė politikas.
„Tikiuosi, kad ši pamoka piliečių atsparumą bei imunitetą tokioms kelionėms ar neatsargiems veiksmams sustiprins. Juk mes esame demokratinė šalis ir mes negalime riboti mūsų piliečių išvykimo. Mes turime turėti galvoje, kad gyvename konfrontacijos sąlygomis“, – teigė L. Kasčiūnas.
NSGK pirmininko teigimu, VSD paviešintų atvejų veikiausiai nėra itin daug. Lietuvos parlamento narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
„Mes nei slėpėme, nei slėpsime atvejus. Jų nėra daug, yra, galbūt, mažesnių ir smulkesnių situacijų. Bet kuriuo atveju tai yra įrodymas, kad šie režimai nėra pūkuoti ir jie gali pritaikyti labai drastiškas priemones: apriboti laisvę, kankinti, visą personalinį gyvenimą įvertinti“, – sakė L. Kasčiūnas.
VSD trečiadienį informavo, kad Rusijos pasienyje buvo sulaikytas lietuvis, kuris dėl neapdairaus elgesio pažeidė buvimo Rusijos pasienio zonoje tvarką. VSD informuoja, kad pilietis buvo surakintas antrankiais ir užrištomis akimis nugabentas į rusų pareigūnų būstinę. Jo paties liudijimu, buvo ne kartą agresyviai kvočiamas, vartojant psichologinį ir fizinį smurtą. Neatmestina, kad tokį rusų elgesį galėjo sukelti sulaikytojo paskyroje socialiniame tinkle rasti įrašai, remiantys Ukrainą ir smerkiantys Rusiją dėl agresijos prieš ją.
VSD įspėja, kad sustiprėjus įtampai santykiuose su Rusija bei jos talkininke Baltarusija, šių autoritarinių valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybos intensyviai veikia prieš Ukrainos sąjungininkes. VSD ragina Lietuvos piliečius apdairiai elgtis pasienyje ir, nesant būtinybės, vengti kelionių į Rusiją ir Baltarusiją.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Dėl šnipinėjimo Rusijai kaltu pripažintas Algirdas Paleckis trečiadienį buvo suimtas ir išvežtas į įkalinimo įstaigą.
„Pranešame, kad Algirdas Paleckis ką tik buvo suimtas policijos ir išvežtas į Rasų pataisos namus. Iš ten lauksime tolimesnių žinių. Sulaikymo scenos yra nufilmuotos. Jas paviešinsime greitu metu. Na, o pats Algirdas laikosi ramiai, nusiteikęs tvirtai, kovingai. Nes nei kalėjimas, nei bet kokie persekiojimai teisybės neužsmaugs“, – rašoma A. Paleckio feisbuko paskyroje.
Trečiadienį Šiaulių apygardos teismas išdavė patvarkymą vykdyti nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Lietuvos Respublikos pilietis Algirdas Paleckis praėjusiųjų metų liepos 23 dieną teismo buvo pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo Rusijos Federacijos žvalgybai ir nuteistas laisvės atėmimu 6 metams realiai. Šis teismo patvarkymas kartu su nuosprendžio nuorašu išsiųstas bausmės vykdymo institucijai – Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Teismas jau yra skelbęs, kad šioje byloje Deimantas Bertauskas ir Algirdas Paleckis buvo kaltinami, veikdami organizuota grupe kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu Rusijos Federacijos žvalgybos darbuotoju, kitais Rusijos piliečiais, šnipinėję Rusijos žvalgybai. Bylą išnagrinėjęs teismas A. Paleckį pripažino kaltu ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę.
Kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. Paleckiui buvo paliktos tos pačios: 50 000 eurų užstatas, dokumentų paėmimas ir intensyvi priežiūra, įpareigojant A. Paleckį nuo 21 val. iki 6 val. būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, esančioje Vilniuje, neišvykti už Vilniaus miesto ribų.
Šį nuosprendį A. Paleckis apskundė Lietuvos apeliaciniam teismui, kuris praėjusią savaitę nuteistojo skundą atmetė ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo paskelbtą nuosprendį.
Algirdas Paleckis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistojo Algirdo Paleckio gynėjų apeliacinį skundą ir paliko galioti Šiaulių apygardos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo A. Paleckis pripažintas kaltu dėl šnipinėjimo ir nuteistas 6 metų laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad A. Paleckis pagrįstai pripažintas kaltu dėl kvalifikuoto šnipinėjimo, kadangi jis kartu su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistu asmeniu, veikdami organizuota grupe su Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos darbuotoju, Rusijos Federacijos piliečiais, Federalinės saugumo tarnybos pavedimu vykdė paskirtą užduotį – Lietuvos Respublikos teritorijoje už piniginį ir kitokį atlygį rinko Rusijos Federacijos žvalgybos instituciją dominančią informaciją, rašoma pranešime spaudai.
Apeliacinis teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento pateikta informacija, ją patvirtina ir byloje surinkti duomenys. Apygardos teismas pagrįstai Federalinę saugumo tarnybą laikė kitos valstybės žvalgybą vykdančia organizacija, o asmenį, su kuriuo bendravo nuteistasis, – šios užsienio valstybės žvalgybos organizacijos atstovu. Federalinė saugumo tarnyba buvo suinteresuota gauti informaciją, susijusią su Sausio 13-osios įvykių byloje teisiamo asmens kardomojo kalinimo sąlygų pagerinimu arba paleidimu į laisvę ir pareigūnų, dalyvavusių minėtos baudžiamosios bylos ir kitų su SSRS agresija prieš Lietuvos Respubliką 1990–1991 m. susijusių baudžiamųjų bylų procesuose, gyvenamosiomis vietomis. Liūdnai pagarsėjęs Algirdas Paleckis. Slaptai.lt nuotr.
Teismas taip pat pritarė apygardos teismo išvadai, kad Rusijos Federacijos žvalgybos organizaciją dominanti informacija buvo renkama. Tai patvirtina tokios aplinkybės – buvo surastas asmuo, surinkti duomenys apie galintį padėti asmenį, aptartas mokėjimas už ,,paslaugas“, duomenys perduoti užsienio valstybės žvalgybos organizacijos atstovui ir pan.
Pranešime spaudai pažymima, kad apeliacinės instancijos teismui taip pat nekilo abejonių, kad A. Paleckis šnipinėjimo veiksmus atliko už atlygį, kadangi jam ir šių veiksmų vykdymo bendrininkui buvo sumokėta 6 000 Eur, taip pat buvo sudarytos verslo vystymo sąlygos Rusijoje, pagalba gaunant nemokamas Rusijos vizas, nemokama viešnagė sodyboje. Tai tipiški metodai, kuriuos naudoja Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos, verbuodamos užsienio valstybių (šiuo konkrečiu atveju – Lietuvos) piliečius ir atsilygindamos jiems už bendradarbiavimą.
Federalinės saugumo tarnybos, su kuria glaudžius ryšius palaiko, t. y. jai atstovauja, asmuo, kurio nurodymus vykdė nuteistasis, ir asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tikslas – neigti sovietinių jėgos struktūrų agresijos faktus, diskredituoti Lietuvoje vykstantį teisminį procesą (Sausio 13-osios įvykių byla), o tai, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, yra veikla, nukreipta prieš Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir interesus.
Ši Lietuvos apeliacinio teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną, tačiau kasacine tvarka per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Priešiškų žvalgybos tarnybų susidomėjimą keliančio asmens charakteristika
Valstybės saugumo departamentas atkreipia dėmesį, kad, padidėjus įtampai dėl Rusijos karo Ukrainoje, išaugo rizikos ir keliaujantiems į Rusiją ir Baltarusiją. Rusijos ir Baltarusijos žvalgybos tarnybos imasi aktyvesnių veiksmų bandydamos verbuoti į Rusiją ir Baltarusiją atvykstančius Lietuvos piliečius.
Efektyvios Lietuvos žvalgybos institucijų taikomos kontržvalgybinės priemonės apsunkino priešiškų valstybių žvalgybų galimybes vykdyti veiklą Lietuvoje, todėl priešiškų valstybių tarnybos paskutiniais metais aktyviai veikia iš savo teritorijos – kontaktus su Lietuvos piliečiais užmezga ir bando verbuoti tuo metu, kai jie lankosi Rusijoje arba Baltarusijoje.
Rusijos teritorijoje operacijas prieš Lietuvos piliečius vykdo visos trys Rusijos žvalgybos tarnybos: Užsienio žvalgybos tarnyba (SVR), Federalinė saugumo tarnyba (FSB) ir Ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo Vyriausioji valdyba (GRU). Svarbiausia Rusijos sąjungininkė, vykdanti žvalgybą prieš Lietuvą, yra Baltarusija. Šių valstybių tarnybos aktyviai bendradarbiauja tarpusavyje ir teikia pagalbą.
Tarp pagrindinių verbavimo taikinių yra asmenys, kurie turi galimybę nuolat lankytis Rusijoje ar Baltarusijoje. Atrenkant potencialų taikinį, yra įvertinamos ne tik asmens galimybės rinkti ir teikti informaciją, tačiau ir jo motyvacija bendradarbiauti, arba, tarnybų manymu, asmens pažeidžiamumas. Prioritetas teikiamas tiems asmenims, kurie dėl galimų sąsajų su Rusija ar Baltarusija ir ideologinių motyvų galėtų būti palankūs šių valstybių režimams.
Pažymėtina, kad priešiškų valstybių žvalgybos domisi ne vien tik prieiga prie įslaptintos informacijos turinčiais ar aukštas pareigas užimančiais asmenimis. Pastebima tendencija, kad Rusijos žvalgybos tarnybos verbuoja visus, kuriuos gali užverbuoti, ir tik vėliau sprendžia, kokiais tikslais galėtų panaudoti agentus, pavyzdžiui, vizualinei informacijai rinkti, propagandai platinti, ryšininko užduotims vykdyti, paramai kitose operacijose.
Siekdamos užmegzti kontaktą su asmeniu, tarnybos gali imtis įvairių agresyvių priemonių: sumodeliuoti incidentą su teisėsaugos, migracijos ar kitomis institucijomis, konfliktus su nusikaltėliais, dėl biurokratinių priežasčių grasinti apriboti galimybes atvykti į Rusiją ar Baltarusiją.
Valstybės saugumo departamentas ragina į Rusiją ir Baltarusiją keliaujantiems Lietuvos piliečiams būti budriems ir atsakingiems.
Gyventojai, kurie turi informacijos apie priešiškus veiksmus prieš Lietuvos valstybę ir bandymus kenkti jos interesams, raginami susisiekti su Valstybės saugumo departamentu (pranesk@vsd.lt arba 8 700 70 007).
Britų žvalgybos būstinė
Londonas, balandžio 4 d. (dpa-ELTA). Didžioji Britanija neplanuoja išsiųsti rusų iš ambasados Londone dėl invazijos į Ukrainą, nes sostinėje liko tik keli Maskvos šnipai, pripažįsta Vakarų pareigūnai. Tolesni veiksmai neatmetami, tačiau vienas pareigūnas užsiminė, jog po išsiuntimo dėl nuodijimo Solsberyje sostinėje liko „tik nedaug” Rusijos žvalgybos pareigūnų.
Lietuva pirmadienį pranešė išprašanti Maskvos ambasadorių ir pasmerkė „žiaurias žudynes“ Bučos mieste, iš kurio buvo išstumta Rusijos kariuomenė. Kilo klausimų, ar ir Jungtinė Karalystė imsis veiksmų prieš Rusijos ambasadą Londone būgštaujant, kad ji užsiima propaganda.
Vakarų pareigūnas sakė: „Daugelis Europos partnerių išsiuntė Rusijos diplomatus, kurie daugiausia yra žvalgybos pareigūnai. Dėl visų veiksmų, kurių ėmėmės po Solsberio, šiuo metu ambasadoje Londone neturime labai daug šios kategorijos rusų. Taigi, kol mes tai peržiūrime, kol kas tokių planų neturime“.
2018 m., kai Borisas Johnsonas buvo užsienio reikalų sekretorius, reaguodama į nuodijimą Solsberyje nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, Jungtinė Karalystė išsiuntė 23 Rusijos diplomatus. Dabar ministrus piktina „melagingos naujienos“, kurias sostinėje skleidžia Rusijos ambasada, iš tviterio pašalinta dezinformacija apie ligoninės bombardavimą Mariupolyje.
Pareigūnas taip pat perspėjo, kad gynybos žvalgyba rodo, jog Rusija „perdislokuoja“ pajėgų elementus Sakartvele, kad sustiprintų invaziją į Ukrainą. „Nemanome, jog tai buvo suplanuota, labai keista, kad Rusijos kariškiai tai daro, todėl manome, jog tai rodo problemas, su kuriomis jie susiduria Ukrainoje“, – sakė jis.
Teigiama, kad per šaukimą, paprastai rengiamą du kartus per metus, Vladimiras Putinas įtraukė į kariuomenę daugiau nei 130 tūkst. naujų šauktinių. „Laikas sutampa su ankstesniais pavasario šaukimais, bet manome, kad tai neįprastai didelis skaičius“, – pridūrė pareigūnas. –
Manome, kad yra reali galimybė, jog šie šauktiniai bus išsiųsti į Ukrainą, nors Rusijos gynybos ministerija sakė, kad į Ukrainą vyksta tik profesionalūs kariai“.
Norvegijos slaptosios tarnybos ženklas
Oslas, vasario 11 d. (ELTA). Norvegijos policijos saugumo tarnyba (PST) mano, kad 2022 metais didžiausią grėsmę šalies saugumui kels Rusijos ir Kinijos specialiųjų tarnybų veikla. Tai sakoma penktadienį paskelbtame PST pranešime, kuriame vertinamos grėsmės šiais metais.
„Norvegijos teritorijoje veikia kelių šalių žvalgybos tarnybos. Mes manome, kad 2022-aisiais, kaip ir ankstesniais metais, Rusijos ir Kinijos žvalgybos kels Norvegijai didžiausią grėsmę“, – pažymima dokumente.
PST nuomone, be kita ko, galima laukti operacijų su kompiuterių tinklais, jų taikinys bus įstaigos, susijusios su gynyba, pasirengimu nepaprastosioms situacijoms, technologijų plėtra.
Be to, pasak PST, Norvegijos verslas ir pramonė „susidurs su slaptais mėginimais įsigyti jų produkcijos“ karinės modernizacijos tikslais. Užsakovai, kaip mano Norvegijos pareigūnai, gali būti susiję su Rusija, Kinija, Iranu ir Pakistanu.
PST taip pat pažymi, kad „iki šiol pavyko aptikti kelis atvejus, kai buvo vykdomos operacijos, kuriomis buvo siekiama padaryti koordinuotą ir kryptingą poveikį“ viešajai nuomonei šalyje. Tarnyba neatmeta, kad užsienio žvalgybos mėgins tai daryti ir 2022 metais.
FSB jus seka
Vašingtonas, sausio 20 d. (AFP-ELTA). JAV finansų departamentas ketvirtadienį paskelbė sankcijas keturiems ukrainiečiams, kurie, jo teigimu, dalyvauja Rusijos žvalgybos tarnybos FSB operacijose, kuriomis siekiama pakenkti Ukrainos vyriausybei ir ekonomikai.
Keturi asmenys, iš kurių du yra dabartiniai parlamento nariai ir du buvę pareigūnai, „veikia Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) nurodymu“ ir „užsiima Rusijos vyriausybės vadovaujama įtakos veikla, kuria siekiama destabilizuoti Ukrainą“, nurodė JAV iždas.
Du įstatymų leidėjai, kuriems buvo paskelbtos sankcijos, Tarasas Kozakas ir Olehas Vološynas, priklauso Viktoro Medvedčuko politinei partijai. Šis su Maskva susijęs politikas jau įtrauktas į JAV juodąjį sąrašą „dėl jo vaidmens kenkiant Ukrainos suverenitetui 2014 metais“.
JAV finansų departamentas pavadino T. Kozaką ir O. Vološiną FSB „marionetėmis“, nes, pasak jo, T. Kozakas naudojasi savo kontroliuojamais televizijos kanalais, siekdamas sumenkinti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybę.
Abu vyrai, pasak departamento, dalyvavo dezinformacijos kampanijose, nukreiptose į JAV prezidento rinkimus 2020 metais, kurioms vadovavo Rusijos žvalgyba.
FSB intrigos
Sankcijos taip pat skirtos buvusiam Ukrainos pareigūnui Volodymyrui Olijnykui, kuris, pasak Iždo departamento, persikėlė į Rusiją ir bendradarbiavo su Maskva, kenkdamas svarbiai Ukrainos infrastruktūrai; taip pat buvusiam aukštam Ukrainos nacionalinio saugumo pareigūnui Vladimirui Sivkovičiui, kuris, kaip manoma, aktyviai rėmė Rusijos vykdomą Krymo regiono kontrolę po jo užgrobimo 2014 metais.
Teigiama, kad V. Sivkovičius irgi dalyvavo FSB dezinformacijos operacijose prieš JAV, susijusiose su 2020 metų rinkimais.
„Šiuo veiksmu siekiama nusitaikyti, išryškinti ir pakirsti Rusijos destabilizavimo pastangas Ukrainoje“, – sakė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas, šiuo metu esantis Europoje ir dalyvaujantis derybose su sąjungininkais dėl Ukrainos krizės.
A. Blinkenas pabrėžė, kad ketvirtadienį paskelbtos sankcijos yra „atskiros ir skirtingos“ nuo priemonių, kurias JAV ir sąjungininkai parengė Rusijai, jei ji įsiveržtų į Ukrainą.
FSB emblema
Klaipėdos apygardos teismas baigė nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai šnipinėjimu Rusijos Federacijai buvo pareikšti dviem Lietuvos Respublikos piliečiams. Savo kaltės nepripažinusiam Aleksejui Greičiui paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, Mindaugui Tunikaičiui, kuris savo kaltę pripažino ir dėl nusikaltimo gailėjosi, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pranešė teismas.
Abu vyrai buvo kaltinami dėl bendradarbiavimo su Rusijos Federacijos federaline saugumo tarnyba (FSB), siekiančia daryti įtaką Lietuvoje vykstantiems visuomeniniams ir politiniams procesams, vykdant jos užduotis rinkti žvalgybą dominančią informaciją Lietuvoje. Kaltinamieji vienas kito nepažinojo, tačiau juos siejo ryšiai su tuo pačiu FSB agentu, veikiančiu Kaliningrado srityje. Abu kaltinamieji informaciją rinko ir ją perdavė už atlygį.
Kaltinamasis M. Tunikaitis gyveno pasienyje, nuolat vyko į Kaliningrado sritį, kur jį pasitikdavo ir rafinuotai verbavo FSB pareigūnas. M. Tunikaitis, veikdamas su Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu, beveik 6 metus stebėjo, fotografavo ir filmavo objektus, surasdavo informaciją interneto puslapiuose ar sužinodavo ją per kitus asmenis, t. y. tokiu būdu rinko Rusijos Federacijos žvalgybą dominančią informaciją. Kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą veiką, gailėjosi, savo parodymais padėjo susidaryti visą vaizdą apie užsienio valstybės žvalgybos institucijos vykdytą ir vykdomą veiklą. Rusijos generalinis konsulatas Klaipėdoje. Slaptai.lt nuotr.
Kaltinamasis A. Greičius, veikdamas kartu su Rusijos Federacijos žvalgybos atstovu, beveik 4 metus organizavo visiškai ar iš dalies Rusijos Federacijos žvalgybos atstovo finansuojamus renginius, fotografavo ar filmavo pačius renginius ir juose dalyvaujančius asmenis, rinko su šiais renginiais susijusią informaciją, publikavo ją Lietuvos Respublikos žiniasklaidos priemonėse, o surinktą informaciją sutartu būdu perdavė Rusijos Federacijos žvalgybos atstovui. Kaltinamasis neigė padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad jo kaltė dėl šnipinėjimo yra įrodyta.
Bylą pirmąja instancija išnagrinėjęs apygardos teismas, pripažinęs abu kaltinamuosius kaltais dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, pažymėjo, kad, nors kaltinamųjų rinkta informacija nebuvo valstybės paslaptį sudaranti informacija, tačiau įstatymų leidėjas užsienio žvalgybos organizaciją dominančią informaciją prilygina valstybės paslaptį sudarančiai informacijai.
Slaptas agentų gyvenimas. Slaptai.lt nuotr.
Skirdamas bausmę kaltinamajam A. Greičiui, teismas nurodė, kad padarytas labai sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymo leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo 3 iki 15 metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam M. Tunikaičiui, nustatyta, kad jo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, padėjo ikiteisminio tyrimo metu pareigūnams atskleisti nusikalstamos veikos aplinkybes. Apibendrinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad net ir minimali 3 metų laisvės atėmimo bausmė būtų per griežta, tai prieštarautų įstatymo nuostatoms, todėl paskirta dukart mažesnė nei minimali sankcijoje numatyta bausmė.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kuo šioje istorijoje svarbus Rusijos pilietis Igoris Dančenko? Būtent jis teikė britų žvalgybininkui Kristoferiui Stilui neva Donaldą Trampą kompromituojančios informacijos. Kuo svarbus K.Stilas? Būtent K.Stilas sukurpė 2016-aisiais neva svarbų dosje apie D.Trampo ryšius su Kremliumi.
Kodėl tai prisiminiau? Viešojoje erdvėje paskelbta pranešimų, kad prieš keletą dienų I.Dančenką areštavo FTB (JAV Federalinis tyrimų biuras). Pretekstas sulaikymui – duoti klaidingi parodymai.
Demokratų palaikytas skandalas apie D.Trampo ryšius su Kremliumi, esą būtent Rusija D.Trampui padėjo laimėti JAV prezidento rinkimus, – šiandien įgauna visai kitą atspalvį. Dabar žinomi faktai leidžia manyti, jog D.Trampą sukompromituoti turėjusi istorija – sukurpta. Išgalvota nuo pradžios iki pabaigos. Ne tik klaidinga, bet ir kenkianti ją palaikiusiųjų reputacijai. Kodėl? Aiškėja, jog garsusis K.Stilo tyrimas apie draugiškus D.Trampo ryšius su Rusijos žvalgyba ir neva nesąžiningai laimėtus prezidento rinkimus 2016-aisiais, tėra išsigalvojimas, kurio tikrasis autorius – rusų vaikinukas iš Permės.
Rusijos jaunuolis I.Dančenko mokėsi JAV universitetuose. O paskui įsidarbino Brukingso institute – viename iš svarbiausių analitinių Demokratinės partijos centrų Vašingtone. Bent jau kol kas nežinoma, kaip į atsargą pasitraukęs britų žvalgybininkas K.Stilas susipažino su I.Dančenko. Ir vis tik jie susitiko. Keista, bet vaikinukas iš Permės sužavėjo britų žvalgybininką pensininką. Sužavėjo tikriausiai todėl, kad turėjo puikią iškalbą, mokėjo įtikinti. Taigi I.Dančenko pripasakojo britų žvalgybos veteranui K.Stilui turįs Maskvoje unikalių ryšių. Konkrečiai – jam nebus sunku pateikti įrodymų, kad D.Trampas susijęs su Rusijos žvalgybomis.
Kristoferis Stilas
Tada K.Stilas nusprendė užverbuoti vaikiną iš Rusijos provincijos. Tai buvo lemtinga ne tik jo, bet ir Demokratų partijos klaida. 2016-ųjų vasarą K.Stilas paprašė, kad I.Dančenko vyktų į Rusiją ieškoti D.Trampą kompromituojančių žinių. I.Dančenko išties ėmė dažnai keliauti į Maskvą. Tačiau K.Stilo duotus pinigus jis išvaistydavo Maskvos baruose ir kavinėse. Būtent taip jis „rinko“ žinias apie D.Trampo draugystę su rusiškais „džeimsais bondais“ – linksmindamasis. Būtent Maskvos naktiniuose klubuose buvo sukurptas pasakojimas, kaip D.Trampas Maskvoje neva linksminosi su prostitutėmis ištaigingame viešbutyje. Kaip tvirtino pats I.Dančenko, sveiku protu sunkiai suvokiamą istoriją jis sukūrė tik tam, kad ši skambėtų kuo skandalingiau. Dar 2020-aisiais metais, duodamas interviu leidiniams „The Guardian“ ir „The New York Time“, rusų jaunuolis iš Permės prisipažino kurpęs melagingas istorijas.
Vis tik keista, kad I.Dančenkai pavyko taip lengvai už nosies vedžioti savo kuratorius. Vienas iš paaiškinimų gali būti toks: kuratoriai puikiai žinojo, jog rusų jaunuolis meluoja, tačiau jiems reikėjo tokio melo. Juk žinoma: jei meluoji, tai meluok savęs netramdydamas, tuomet tavo pasakomis lengviau patikės. Kuratoriai ramino save, kad demokratai tikrai tuoj ateisią į valdžią, o laimėtojų, kaip žinia, niekas neteisia. Tad niekas tuomet rimtai neanalizuos, ar ant D.Trampo galvos pelnytai užpiltas kibiras srutų. Juk be K.Stilo buvo ir kitų kurstytojų.
Žodžiu, I.Dančenko melavo. Į pagalbą pasitelkė net buvusią klasiokę – Olgą Galkiną, kuri iš Permės persikėlė į Kiprą. Būtent ji apkaltino „rusiškus programišius“, esą jie įsilaužė į demokratų partijos kompiuterius 2016-aisiais. O.Galkina net neva nukentėjo – kai paviešino šias žinias, ją iškart atleido iš firmos, kurioje dirbo, nes nesutapo „politinės pažiūros”. Demokratai patikėjo ir ja. Demokratai net nepanoro, kad FTB apžiūrėtų jų kompiuterius, į kuriuos neva įsilaužė programišiai.
Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Taigi demokratai iki pat ausų įklimpę į melo liūną. Dabartinė situacija panaši į visuotinę „raganų medžioklę“ ir visuotinę paranoją, kai visiems visur vaidenasi „Kremliaus įtaka“. Demokratai dar bando teisintis, esą D.Trampas vis tiek – „didžiausia grėsmė Amerikai”, todėl jį vis tiek reikėjo pašalinti iš valdžios.
Tačiau įdomiausia bus, kai Amerikos teisėsauga pradės tirti tikrus skandalus. Pavyzdžiui, kodėl Jelena Baturina įteikė Hanterui Baidenui beveik 4 milijonus JAV dolerių. Arba kodėl kinai Baidenų šeimai skyrė 20 milijonų dolerių.
Žodžiu, viskas taip supainiota, taip keičiasi tai į vieną, tai į kitą pusę, kad tai, kas šiandien atrodo tiesa, rytoj gali pasirodyti esant melu. O tai, kas šiandien panašu į melą, poryt atrodys šventa tiesa.
Slaptosios tarnybos. Slaptai.lt nuotr.
Briuselis, spalio 6 d. (AFP-ELTA). NATO trečiadienį pranešė, kad atėmė aštuonių Rusijos misijos prie Aljanso narių akreditaciją, ir pavadino juos „nedeklaruotais Rusijos žvalgybos pareigūnais“.
Šią informaciją suteikęs NATO pareigūnas teigė, kad „taip pat galime patvirtinti, jog sumažinome pozicijų, kurias Rusijos Federacija gali akredituoti NATO, skaičių iki 10“, palyginti su 20 anksčiau.
„Galime patvirtinti, kad atėmėme aštuonių Rusijos misijos prie NATO narių, kurie buvo nedeklaruoti Rusijos žvalgybos pareigūnai, akreditaciją“, – naujienų agentūrai AFP sakė pareigūnas, patvirtindamas informaciją, apie kurią iš pradžių skelbė britų „Sky News“.
„NATO politika Rusijos atžvilgiu išlieka nuosekli. Reaguodami į agresyvius Rusijos veiksmus, sustiprinome savo atgrasymo priemones ir gynybą, tačiau tuo pat metu išliekame atviri prasmingam dialogui“, – teigė neįvardytu norėjęs likti pareigūnas.
Sprendimas perpus sumažinti Rusijos misiją įsigalios šio mėnesio pabaigoje. Jam, kaip manoma, pritarė visos 30 NATO šalių narių.
Rusija jau kurį laiką turi stebėjimo misiją prie NATO, kuri yra dviejų dešimtmečių senumo NATO ir Rusijos tarybos dalis ir yra skirta propaguoti bendradarbiavimą bendrose saugumo srityse. Nepaisant to, šalis nepriklauso JAV vadovaujamam kariniam Aljansui.
Rusijos misija prieš tai jau buvo vieną kartą sumažinta, kai 2018 m. po Sergejaus Skripalio ir jo dukters apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“ Jungtinėje Karalystėje buvo atšaukti septyni jos nariai. Taip pat buvo atšaukti dar trijų Rusijos diplomatų akreditacijos prašymai.
NATO ir Rusijos taryba iš esmės nenaudojama dėl įtampos, kurią padidino 2014 m. Rusijos sprendimas aneksuoti Krymą, Maskvos parama prorusiškiems separatistams Ukrainoje ir ginklų, įskaitant raketas, kūrimas.
JAV prezidentas Joe Bidenas Rusijos lyderio Vladimiro Putino atžvilgiu laikosi kur kas griežtesnio kurso, nei jo pirmtakas Donaldas Trumpas.
Kitas NATO pareigūnas sakė AFP, kad NATO ir Rusijos taryba „išlieka svarbia platforma dialogui palaikyti“ ir teigė, kad „vis dar galioja“ praėjusiais metais pateiktas siūlymas surengti dar vieną šio formato susitikimą.
„Kamuolys yra Rusijos aikštėje“, – teigė pareigūnas.
„Sky News“ skelbė, kad NATO sprendimas priimtas, kai balandį buvo atskleista informacija apie 2014 m. įvykusius mirtinus sprogimus Čekijos amunicijos sandėlyje, kuriuos organizuojant, anot Prahos, dalyvavo du Rusijos šnipai, tariamai dalyvavę ir S. Skripalio apnuodijime.
Dėl Čekijos–Rusijos incidento buvo išsiųsta dešimtys ES ir Rusijos diplomatų ir kitų ambasadų darbuotojų.
Vokietijos federaliniai prokurorai pirmadienį pranešė areštavę rusų mokslininką, kuris kaltinamas slaptos informacijos iš Vokietijos universiteto perdavimu Maskvai mainais už grynuosius pinigus.
Savo pareiškime jie teigė, kad mokslininkas, įvardijamas tik kaip Ilnuras N., buvo sulaikytas penktadienį ir įtariamas „dirbus Rusijos slaptosioms tarnyboms vėliausiai nuo 2020 metų spalio pradžios“.
Ilnuras N. iki suėmimo dirbo neįvardyto Vokietijos universiteto gamtos mokslų ir technologijų skyriaus asistentu.
Federaliniai prokurorai mano, kad nuo 2020 metų spalio iki 2021 metų birželio jis mažiausiai tris kartus susitiko su Rusijos žvalgybos agentu. Du kartus jis tariamai „perdavė universitetui priklausančios informacijos“.
Įtariama, kad mainais už savo paslaugas jam buvo sumokama grynaisiais.
Arešto metu Vokietijos valdžia apieškojo jo namus ir darbovietę. Šeštadienį teismas skyrė jam kardomąją priemonę.
Čekijoje protestuojama prieš prorusišką prezidentą Zemaną. EPA – ELTA nuotr.
Maždaug 10 tūkst. žmonių ketvirtadienį susirinko Čekijos sostinėje Prahoje protestuoti prieš, kaip jie teigė, prezidento Milošo Zemano prorusišką politiką. Protestuotojai ragino pašalinti prezidentą iš pareigų dėl prorusiškų jo pažiūrų, kurioms, jų teigimu, nėra vietos Europos Sąjungos (ES) šalyje.
Protestas Vaclovo aikštėje Prahoje surengtas po to, kai praėjusį sekmadienį M. Zemanas užsiminė, kad už dvi gyvybes nusinešusio sprogimo amunicijos sandėlyje Čekijoje 2014 metais nebūtinai stovi Rusija.
Kiek anksčiau Čekijos vyriausybė dėl sprogimo 2014 metais apkaltino Rusijos karinės žvalgybos agentūrą GRU. Vyriausybė taip pat paskelbė, kad iš šalies išsiunčia Rusijos diplomatus, kuriuos iš tiesų laiko šnipais.
M. Zemanas balandžio 25 d. per televiziją iš esmės paprieštaravo vyriausybei, pareikšdamas, kad yra dvi teorijos, kas sukėlė sprogimą amunicijos sandėlyje netoli Vrbeticės miestelio 2014-iaisiais. Pasak prezidento, viena įvykių versijų yra tokia, kad su mirtinu sprogimu yra susijusi Rusijos žvalgyba, o kita versija – jog sprogimą sukėlė nepatyręs amunicijos tvarkymas.
„M. Zemanas skleidžia tokias pačias pasakas kaip ir Rusijos dezinformacijos puslapiai ir Rusijos propaganda“, – teigė protestus organizuojančios grupės „A Million Moments for Democracy“ vadovas Benjaminas Rollas.
76 metų amžiaus M. Zemanas prezidento pareigas eina nuo 2013 metų.
