UNIAN
Kyjivas, rugpjūčio 25 d. (ELTA). Buvęs Ukrainos ministrų kabineto sekretoriato darbuotojas nuteistas 12 metų kalėti už slaptos informacijos perdavimą Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) atstovams.
Tai sakoma „Telegram“ kanale paskelbtame Ukrainos generalinio prokuroro biuro pranešime, kuriuo remiasi UNIAN.
„Prokurorai teisme įrodė, kad kaltinamąjį 2007 metais užverbavo Rusijos FSB. Jis iki 2022 metų vasario padėjo užsienio žvalgybai vykdyti ardomąją veiklą prieš Ukrainą“, – pažymima pranešime.
Buvęs Ukrainos ministrų kabineto Kontrolės užtikrinimo valdybos pareigūnas pripažintas kaltu dėl valstybės išdavimo. Jis nuteistas 12 metų kalėti konfiskuojant turtą.
UNIAN primena, kad birželio 21 d. Ukrainos saugumo tarnyba (UST) pranešė demaskavusi Rusijos agentus – Ministrų kabineto bei Prekybos ir pramonės rūmų pareigūnus. Kurmis. Interneto nuotr.
„Šie valdininkai perdavinėjo priešui įvairią žvalgybinę informaciją: nuo gynybinio pajėgumo būklės iki valstybės sienos apsaugos ir Ukrainos teisėsaugininkų asmeninių duomenų“, – sakoma UST pranešime.
„Kuratoriai“ rusai mokėjo išdavikams nuo 2 tūkst. iki 15 tūkst. dolerių priklausomai nuo surinktų duomenų slaptumo lygio ir svarbos.
Vokietijos federalinės prokuratūros nurodymu suimtas Didžiosios Britanijos ambasadoje Berlyne dirbęs britas, kuris įtariamas rusų žvalgybai perdavęs slaptus dokumentus, praneša agentūra „Reuters“.
JK pilietis Davidas S. sulaikytas antradienį Potsdame. Įtariama, kad jis vėliausiai nuo 2020 metų lapkričio dirbo užsienio slaptajai tarnybai.
Mažiausiai vienu atveju Davidas S. esą rusų slaptosios tarnybos atstovui perdavė dokumentus, kuriuos gavo dirbdamas ambasadoje. Mainais jam sumokėta nežinomo dydžio suma grynaisiais.
Vyras sulaikytas po bendro vokiečių ir britų tarnybų tyrimo, pranešė prokuratūra. Pasak britų policijos, įtariamam šnipui yra 57 metai.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU skelbia savo gretose demaskavusi rusų šnipą. Generolas majoras suimtas antradienį, Kijeve pranešė SBU.
Manoma, kad 56-erių įtariamasis daug metų perdavinėjo Maskvai informaciją, be kita ko, apie slaptas operacijas prieš Rusijos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje. Be to, jis verbavo kitus asmenis tapti agentais ir planavo teroristinius išpuolius Ukrainoje. Šiems asmenims buvo žadama Rusijos pilietybė ir pinigai. Įtariamojo susitikimai su kontaktiniu asmeniu Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FSB), be kita ko, vyko Vokietijoje, Prancūzijoje ir Kroatijoje.
Įtariamasis taip pat Rusijos pavedimu mėgino nužudyti čečėną Adamą Osmajevą. Šis 2012-aisiais buvo suimtas Odesoje Pietų Ukrainoje dėl tariamų planų pasikėsinti į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Apeliacinis teismas Osle atmetė sulaikyto įtarus šnipinėjimu Rusijos piliečio Michailo Bočkariovo apeliaciją. Tai trečiadienį pranešė Norvegijos telegramų biuras NTB, remdamasis teismo nutarimu.
„Bendras įrodymų bazės vertinimas leidžia daryti išvadą, jog persvarą turi versija, kad suimtasis Stortingo (Norvegijos parlamento) pastate rinko duomenis iš tinklų ir/arba kitų belaidžių signalų ir tuo būdu pažeidė baudžiamąjį kodeksą“, – skelbia teismo sprendimas.
Rusijos ambasada Norvegijoje rugsėjo 23 d. patvirtino, kad rugsėjo 21 d. Oslo oro uoste buvo sulaikytas RF pilietis. Pasak jos atstovų, M. Bočkariovas sulaikytas ir suimtas išgalvota ir absurdiška dingstimi.
Pirmadienį Fedracijos Tarybos pirmininko pavaduotojas I. Umachanovas patvirtino, kad Osle sulaikytas M. Bočkariovas yra Federacijos Tarybos aparato darbuotojas.
Sulaikius spėjamą Rusijos šnipą, Norvegijos parlamento pastate ieškota pasiklausymo įrangos. 51-erių vyras dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Stortinge (parlamente), kurioje, be kita ko, buvo kalbama apie duomenų ir informacijos skaitmeninimą.
Pasak parlamento darbuotojų, vyras elgėsi įtartinai. Saugumo tarnyba PST internetiniam laikraščiui „Aldrimer“ patvirtino, jog norima išsiaiškinti, ar vyras nemėgino įsilaužti į parlamentarų ar kitų konferencijos dalyvių mobiliuosius telefonus.
Rusas buvo sulaikytas penktadienį prieš pat išvykimą iš Oslo oro uosto. Šeštadienio rytą teismas leido jį suimti dviem savaitėms. Vyro advokatė šį sprendimą apskundė. Jos klientas turi paaiškinimą viskam, sakė ji agentūrai NTB. Rusijos ambasada Osle kaltinimus pavadino absurdiškais ir sukurptais.
Britų pora, turėjusi kontaktą su ta pačia nervus paralyžiuojančia medžiaga, kuria pavasarį buvo apnuodytas buvęs rusų agentas, „lietė (šia medžiaga) užterštą daiktą“, ketvirtadienį pranešė policija.
„Atlikę daugiau iš pacientų paimtų mėginių tyrimų, išsiaiškinome, kad kontaktą su nervus paralyžiuojančia medžiaga jie turėjo prisilietę prie (ja) užteršto daikto“, – sakoma policijos pranešime.
45-erių Charlie’is Rowley’is ir 44-erių Dawn Sturgess šeštadienį sunegalavo savo namuose Emesberyje, Viltšyro grafystėje, ir vis dar yra kritinės būklės.
JK vidaus reikalų ministras Sajidas Javidas ketvirtadienį teigė, kad pora apsinuodijo tokios pačios rūšies medžiaga, kokia kovą netoliese esančiame Solsberio mieste buvo apnuodytas buvęs rusų šnipas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija.
Pranešama, kad dieną prieš sunegaluodami, Ch. Rowley’is ir D. Sturgess lankėsi Solsberyje.
Dėl išpuolio prieš S. Skripalį Didžioji Britanija kaltino Rusiją.
Jungtinės Karalystės (JK) vidaus reikalų ministras Sajidas Javidas paragino Rusiją paaiškinti incidentą, kai po kontakto su nervus paralyžiuojančia medžiaga apsinuodijo du Viltšyro grafystės gyventojai, praneša BBC.
45-erių Charlie’is Rowley’is ir 44-erių Dawn Sturgess šeštadienį sunegalavo savo namuose Emesberyje ir vis dar yra kritinės būklės.
S. Javido teigimu, pora apsinuodijo tokios pačios rūšies medžiaga, kokia kovą buvo apnuodytas buvęs rusų šnipas Sergejus Skripalis ir jo dukra Julija.
„Visiškai netoleruotina, kad mūsų žmonės tyčia ar netyčia tampa taikiniais arba kad mūsų gatvės, parkai ir miesteliai virsta nuodų sąvartynais“, – Didžiosios Britanijos parlamente kalbėjo ministras.
„Atėjo metas Rusijos valstybei paaiškinti, kas iš tiesų įvyko“, – pridūrė jis.
Rusija ginče su Didžiąja Britanija netrukus išsiųs iš šalies britų diplomatus. Išsiuntimas bus pradėtas netrukus, naujienų agentūra RIA ketvirtadienį citavo Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
Vyriausybė Londone dėl išpuolio prieš buvusį rusų šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukterį išsiuntė iš šalies 23 Rusijos diplomatus, taip pat paskelbė baudžiamąsias priemones.
Dėl S. Skripalio apnuodijimo Rusiją kaltina ir JAV. Maskva kaltinimus neigia.
„Paskutinis stambus Amerikoje suimtas rusų šnipas ieškojo kaip tik tokios rūšies informacijos, kurios paviešinimu kaltinamas dimisijos generolas Maiklas Flinas“, – praneša Keti Zavadski leidinyje The Daily Beast.
„Neseniai paviešinti teismo dokumentai rodo, kokia svarbi Rusijos žvalgybai informacija apie ekonimines sankcijas, – sakoma straipsnyje. – Tarp tų dokumentų – dvejų metų senumo Jevgenijaus Buriakovo byla, – pastarasis – Rusijos banko tarnautojas, prisipažinęs, kad yra neregistruotas Rusijos žvalgybos agentas Jungtinėse Valstijose. Buriakovas atėjo prisipažinti, ir jo byla nepasiekė teismo. Tačiau su juo susiję dokumentai rodo, kad SVR – Rusijos Užsienio žvalgybos tarnyba – labai domėjosi Amerikos vyriausybės bandymais panaudoti finansines sankcijas kaip atpildą už Rusijos karinę agresiją“.
2014 metų rugpjūčio mėnesį Buriakovas pradėjo rinkti informaciją apie sankcijas, įvestas Rusijai už Krymo aneksiją. 2016 metų gruodį Rusijos ambasadorius Kisliakas aptarinėjo su Flinu sankcijas, kurias ką tik buvo įvedęs Obama ryšium su Rusijos kišimusi į rinkimus JAV.
„Visiems Rusijos žvalgybos veikėjams svarbiausia buvo išsiaiškinti, kas bus būsimosios administracijos sankcijų taikinys ir kokia bus politika. Jie būna įvairių kategorijų. Kai kurie, kaip Buriakovas, šnipinėja slapta, apsimesdami paprastais užsienio kompanijų bendradarbiais, o kiti susikuria alternatyvias asmenybes ir gula į dugną keleriems metams. Trečia kategorija dirba po diplomatine priedanga, faktiškai dviejuose vaidmenyse – diplomatų ir šnipų“, – rašo Zavadski.
Tai – pasakojimas apie vieną amerikiečių pulkininką, nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos tarnavo Vakarų Berlyne. Pavadinkime jį pulkininku XX (jo vardas ir pavardė iki šiol įslaptinti).
1954 m. vasarą šis pulkininkas gavo įsakymą grįžti į tėvynę. Tų pačių metų rugpjūčio 12 d. jam paskambino rusų pulkininkas Aleksejus Vladimirovas iš sovietų garnizono Rytų Berlyne.
„Nužudyto rusų šnipo Aleksandro Litvinenkos našlė vėl patyrė nesėkmę, pabandžiusi užginčyti Didžiosios Britanijos vyriausybės sprendimą nerengti atviro jo mirties aplinkybių nagrinėjimo“, – perduoda Financial Times.
„Ketvirtadienį trys teisėjai atmetė Marinos Litvinenko prašymą padengti jos išlaidas advokatams, jeigu ji pralaimės šio sprendimo persvarstymą teisme“, – sakoma straipsnyje.
Našlės atstovas Benas Emmersonas Aukštojo teismo posėdyje pabrėžė, kad A.Litvinenkos nužudymas buvo „smurto aktas, kuris sukėlė riziką daugelio žmonių gyvybei“ ir kuris įvertintas kaip „radioaktyvus teroro aktas Londono gatvėse“.
“Fluency” – grupė Didžiosios Britanijos ekspertų, ieškojusių nedemaskuoto Sovietų agento aukštose pareigose Anglijos specialiosiose tarnybose.
Komisija „Fluency“ buvo bendras Saugumo tarnybos (MI 5) Skyriaus „D“ (tyrimai) ir Kontržvalgybos valdybos „Secret intelligence service“ (MI 6) projektas. 1964 metų spalį įkurtos komisijos pirmininku buvo paskirtas Piteris Raitas (Peter Wright) iš MI 5.
Tyrimas buvo pagrįstas sovietinių šnipų Entonio Blanto (Anthony Blunt), Džono Kernkroso (John Cairncross) ir Leo Longo (Leo Long) prisipažinimais tų metų pradžioje, o taip pat informacija, gauta iš kelių sovietinių perbėgėlių. Ypatingą dėmesį komisija sutelkė duomenims, rodantiems nežinomo agento veiklą ir vėliau priskirtiems demaskuotam Haroldui (Kim) Filbiui (Kim Philby).
Halifakso teismas nagrinėja prašymą paleisti už užstatą jaunesnįjį leitenantą Džefrį Polą Delailį (Jeffrey Paul Delisle), kuris kaltinamas perdavinėjus slaptus duomenis užsienio valstybei (neoficialiais duomenimis – Rusijai) nuo 2007 metų liepos iki 2012 metų sausio.
Kaip pasakojo laikraščiui “The Wall Street Journal” su situacija susipažinę žmonės, Dž.P.Delailio poelgis įžiebė „rimtą nesantaiką tarp Amerikos ir Kanados žvalgybų pareigūnų“. Kanadiečių susimovimas buvo sutiktas kaip kažkas pagal mastus prilygstančio Wikileaks‘o nutekinimams. Šiuo metu nesutarimai užglaistyti, bet Amerikos žvalgyba įvedė naują procedūrą, apsaugančią nuo informacijos nutekėjimo, ir karts nuo karto domisi, ar šiaurinė kaimynė laikosi visų būtinų sąlygų.
LNK televizija yra parodžiusi lenkų graudžius verksmus, kad juos nutautina… Lenkai mums, lietuviams, niekad gero nelinkėjo ir džentelmenais su mumis niekad nebuvo.
Tai jų iniciatyva buvo pasikviesti kryžiuočių ordiną kovoti su pagonimis aisčiais.
Pirmutiniai ryšiai tarp lietuvių ir lenkų valstybių užsimezgė 1325 m. Gediminui ištekinus dukrą Aldoną už lenkų karaliaus Lokietkos sūnaus Kazimiero. Ne aukso, sidabro kraitį įdėjo, bet tūkstančiai Gedimino belaisvių Lenkijon Aldoną nulydėjo. (Lietuvos karo lakūnas Aleksandras Kostkus, grįžęs iš Sibiro lagerių, ėmėsi tapyti Lietuvos istorijos temomis. Yra nutapęs Aldonos palydą – neužmatomą išlaisvintų žmonių vorą keliaujant uošvijon). Taip buvo sustiprinta sąjunga kovoje su kryžiuočiais. Istoriniai šaltiniai byloja, kad Aldonos anyta labai nemėgo.
