Rytų Vokietija

SkaitomiausiosŽvalgyba

Rusijos žvalgybos ženklas. Slaptai.lt nuotr.

Berlynas, spalio 28 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį vienam vokiečiui skirta dvejų metų lygtinė bausmė už tai, kad jis, dirbdamas saugos bendrovėje, perdavė Rusijos slaptosioms tarnyboms parlamento pastatų aukštų planus.
 
Įtariamasis, įvardytas kaip 56 metų Jensas F., buvo pripažintas kaltu dėl to, kad 2017 metais Rusijos ambasados kariniam atašė perdavė kompaktinį diską su daugiau kaip 300 Vokietijos Bundestago naudojamų pastatų aukštų planų.
 
Tuo metu pareigas ėjęs karinis atašė buvo, kaip manoma, Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU darbuotojas. O įtariamasis dirbo apsaugos bendrovėje, su kuria Bundestagas buvo sudaręs sutartį.
 
Žiniasklaidos duomenimis, Jensas F. anksčiau buvo Rytų Vokietijos kariuomenės tankų divizijos karininkas, taip pat neoficialiai dirbo liūdnai pagarsėjusiose slaptojoje policijoje „Stasi“.
 
Prokurorai reikalavo skirti dvejų metų ir devynių mėnesių bausmę, o gynyba teigė, kad Jensas F. turėtų būti išteisintas, nes nėra įrodymų, kad jis perdavė informaciją rusams.
 
Jenso F. advokatas Friedrichas Humke sakė, kad prokurorai savo bylą grindė tik jo kliento praeitimi ir veikla buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje.
 
Lagaminas. Slaptai.lt nuotr.

Ši byla vyksta tuo metu, kai Berlyno ir Maskvos santykiai itin pašliję dėl kelių šnipinėjimo atvejų, taip pat dėl mėginimo nunuodyti Kremliaus kritiką Aleksejų Navalną ir jo įkalinimo.
 
Birželio mėnesį Vokietijos policija suėmė pietiniame Augsburgo mieste esančiame universitete dirbusį rusų mokslininką, apkaltinusi jį šnipinėjimu Maskvai.
 
Vokietija taip pat ne kartą kaltino Rusiją dėl kibernetinių atakų jos teritorijoje.
 
Didžiausią rezonansą sukėlęs incidentas, dėl kurio kaltinami Rusijos programišiai, buvo 2015 metais įvykdyta kibernetinė ataka prieš Budestagą. Jos metu buvo visiškai paralyžiuotas žemųjų parlamento rūmų kompiuterių tinklas, o kelias dienas, kol jis buvo taisomas, visa institucija neturėjo interneto.
 
Kitoje Vokietijos teisme nagrinėjamoje byloje teisiamas rusas dėl buvusio čečėnų vado nužudymo Berlyno parke, kaip įtariama, Rusijos nurodymu.
 
Maskva neigia, kad ji yra tokių veiksmų iniciatorė.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2021.10.29; 05:44
Trumposios naujienos

Vienintelis Vokietijos juodaodis parlamentaras paskelbė savo biuro lange šovinių padarytas skyles. Tai sukėlė nerimą ir visuomenės pyktį dėl šalies politikų patiriamo spaudimo ir smurto.
 
Centro kairės Socialdemokratų partijos (SPD) parlamentaras Karamba Diaby apie išpuolį paskelbė tviteryje. Pasak jo, policija ir saugumo tarnybos jau tiria incidentą. Jis taip pat paviešino nuotrauką, kurioje matomos trys šovinių padarytos skylės lange.
 
„Viename lange su mano atvaizdu ant jo buvo kelios šovinių padarytos skylės“, – teigė parlamento narys.
 
Užsienio reikalų ministras ir K. Diaby partijos kolega Heiko Maasas tviteryje pareiškė, kad įtariamas išpuolis yra „neįtikėtinas, bjaurus ir bailus“.
 
„Mes ir toliau būsime su tavimi dėl laisvos, tolerantiškos ir įvairios demokratijos“, – pridūrė ministras.
 
Išpuolis įvykdytas tuo metu, kai įvairaus rango Vokietijos politikai vis dažniau tampa smurto aukomis, o policijos statistika atskleidžia, kad dauguma įtariamųjų yra susiję su kraštutine dešine.
 
Savaitraščio „Welt am Sonntag“ šią savaitę paskelbti duomenis rodo, kad tokie išpuoliai prieš politikus daugelyje Vokietijos federalinių žemių tampa vis dažnesni.
 
Tiuringijoje ir Saksonijoje, kurios ribojasi su K. Diaby Saksonijos-Anhalto žeme, išpuolių 2019 m., palyginti su 2018-aisiais, padvigubėjo atitinkamai iki 101 ir 197 incidentų.
 
Senegale gimęs K. Diaby į tuo metu komunistinę Rytų Vokietiją persikėlė 1980-aisiais, gavęs studijų stipendiją.
 
2017 m. naujienų agentūrai AFP duotame interviu politikas sakė patyręs rasistinių išpuolių tiek iki Berlyno sienos griuvimo, tiek ir po jo. 1991 m. K. Diaby sumušė neonaciai.
 
Nepaisant rasizmo jis tapo chemijos mokslų daktaru, vedė vokietę ir 2001 m. tapo Vokietijos piliečiu.
 
Nuo 2013 m. jis atstovauja Halės miestui. Jam pavyko išlaikyti savo pozicijas Halėje ir 2017 m., kai į parlamentą pirmąkart pateko kraštutinių dešiniųjų pažiūrų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.16; 00:30
Žvalgyba

Tokias uniformas devėdavo Štazi parteigūnai

Natalie Stiver / Le Figaro

Slaptosios policijos archyvinių medžiagų paroda atskleidžia milžinišką stebėjimo struktūrą, egzistavusią VDR gyvuojant komunistiniam režimui, rašo žurnalistė Natali  Štaiver laikraštyje Le Figaro.

Šią vasarą Stasi muziejuje Berlyne atidaryta nuolatinė paroda „Žvilgsnis į paslapties esmę“, sakoma straipsnyje. „Mūsų uždavinys – parodyti atmintinas medžiagas apie priežiūrą ir piktnaudžiavimą duomenimis“, – komentuoja Vokietijos federacinis Stasi (Štazi) archyvų komisaras Rolanas Žanas.

Per 40 komunistinio režimo metų Rytų Vokietijoje milijonai vokiečių buvo prižiūrimi Valstybės saugumo ministerijos. Įsteigta 1950 metais VDR ekonomikai saugoti nuo „šnipų-diversantų“ ir kitokių „sabotuotojų“, slaptoji policija Stasi per kelis dešimtmečius tapo valstybe valstybėje, sako straipsnio autorius.

1988 metais, prieš metus iki Berlyno sienos griūties, Stasi dar turėjo daugiau kaip 91 tūkstantį darbuotojų, ir tai tik 16-kai milijonų gyventojų. O dar buvo 189 tūkst. „neoficialių“ bendradarbių: tie savanoriai ar priverstiniai informatoriai pagal užklausą sekė savo kolegas, kaimynus, o kartais ir draugus, praneša žurnalistė.

Tų metų liepos 17 dieną Vokietijos vyriausybė patvirtino, kad Stasi dokumentų suskaitmeninimui buvo skirta 253 mln. eurų, sakoma straipsnyje.

Du milijonai žmonių paprašė priėjimo prie savo dosjė po to, kai 1991 metų gruody buvo išleistas įsakymas, atvėręs Stasi archyvus. „Mes leidžiame jiems susigrąžinti dalį jų pavogtos biografijos“, – tvirtina Rolanas Žanas, kuris pats buvo opozicininkas VDR.

Staigmenos retai būna malonios. Režisierius Tomas Haizė iš Rytų Vokietijos sužinojo, kad jį ir jo brolį metų metus sekė vienas artimas draugas, Miša, su kuriuo jie 20 metų bemiegėmis naktimis, skendėdami tabako dūmų debesyse, virtuvėje svarstydavo, kaip pertvarkyti pasaulį, perduoda straipsnio autorius.

Užtat Žilberas Furianas lengviau atsikvėpė, įsitikinęs, kad niekas iš jo draugų nepranešė Stasi detalių apie jo asmeninį gyvenimą. Jo nuomone, „vienintelė jo pražanga buvo tai, kad jis įsimylėjo teisių gynimo aktyvistę“.

stazi_bustine
Čia kadaise buvo Štazi būstinė

Ir vis dėlto Furianas praleido dvejus metus ir du mėnesius pataisos kalėjime už tai, kad išspausdino Vakaruose brošiūrą apie pankų judėjimą Rytuose, rašo žurnalistė. Pagrindinis kaltinamasis punktas, apie kurį jis sužinojo, perskaitęs savo dosjė po 15 metų: „dokumentų, galinčių padaryti žalos VDR interesams“, gamyba.

„Mūsų dienomis technine prasme kontroliuoti galima analogiškai, tačiau sisteminės politinės represijos VDR smarkiai skiriasi nuo terorizmo užkardymo šiandien“, – aiškina niuansus valstybės sekretorius Rytų Vokietijos reikalams Kristianas Hirtė. „Mūsų demokratija diskutuoja priežiūros klausimais atvirai, visai kitaip būdavo VDR“, – tęsia jis.

Vis dėlto valstybė kaip ir anksčiau išsaugo latentišką įtarumą Rytų Vokietijos atžvilgiu, rašo straipsnio autorius. Antai ir kanclerė Angela Merkel pavedė Hirtei atidžiau stebėti situaciją Rytuose, kur kraštutiniai dešinieji, populistai ir režimo priešininkai pasiekė netikėtai gerų rezultatų paskutiniuosiuose rinkimuose.

Informacijos šaltinis: Le Figaro

2018.07.30; 05:30

gelen_reinhard
Žvalgyba

Geleno organizacija – žvalgybos tarnyba, Jungtinių Amerikos Valstijų įsteigta po Antrojo pasaulinio karo Vakarų Vokietijos teritorijoje informacijai apie sovietų ginkluotąsias pajėgas rinkti. 1946 metų liepą, po metų konsultacijų su Amerikos armijos žvalgybos atstovais Jungtinėse Amerikos Valstijose, Reinhardas Gelenas (Reinhard Gehlen) grįžo į Vakarų Vokietiją tikėdamasis ten atkasti žvalgybos archyvus, kuriuos jis paslėpė dar per karą, ir vėl surinkti buvusio Vokietijos Generalinio štabo 12-ojo skyriaus bendradarbius – Rytų užsienio armijas.

R.Geleno organizacija gyvavo kontroliuojama ir vadovaujama JAV armijos, kuri finansavo jos veiklą, tiekė materialinę bei techninę, o prireikus ir kitokią pagalbą. Organizacijos štabo būstinė nuo 1947 metų pabaigos įsikūrė Pulache, už penkių mylių į pietus nuo Miuncheno.

Continue reading „Iš žvalgybos enciklopedijos: Geleno (Gehlen) organizaciją vadino “nacistine šnipų kontora”” →

stazi_emblema
Žvalgyba

Džefris Karnis viso labo teturėjo Amerikos ginkluotųjų pajėgų seržanto laipsnį. Tačiau tarnavo itin slaptame kariniame JAV objekte. Taigi turėjo teisę dirbti su slaptais ir visiškai slaptais dokumentais. Ir tuo pačiu buvo labai įdomus sovietų slaptosioms tarnyboms.

Šis JAV karinių oro pajėgų seržantas nuo 1982 metų iki 1984-ųjų tarnavo amerikiečių karinėje bazėje, dislokuotoje tuometiniame Vakarų Berlyne. Netoli aerouosto Tempelhof.

Pagrindinė šios bazės darbuotojų užduotis buvo kontroliuoti sovietinio Rytų bloko šalių ryšio linijas. 1984-ųjų metų pabaigoje seržantas Džefris buvo perkeltas tarnauti į karinę bazę Tehaso valstijoje Amerikoje. O 1985-aisiais metais seržantas Dž.Karnis dezertyravo iš JAV kariuomenės – pabėgo gyventi į sovietinę Rytų Vokietiją.

Continue reading „Už bendradarbiavimą su “Štazi” – ilgi metai kalėjimo” →

Stasi[1]
Žvalgyba

Generolas Markus Volfas – Rytų Vokietijos užsienio žvalgybos ilgametis vadovas. Gimė žydo gydytojo šeimoje. Jo tėvas buvo taip pat ir dramaturgas, komunistas. Kai Vokietijoje į valdžią atėjo Hitleris, jo šeima persikėlė į Šveicariją. Jaunasis Volfas gyveno ir Prancūzijoje, o 1934 m. išvyko į Maskvą, kur mokėsi specialioje politinių emigrantų vaikų mokykloje.

Po Antrojo pasaulinio karo Volfas sugrįžo į Vokietiją, kur sovietų okupuotoje zonoje padėjo kurti komunistinį režimą. VDR buvo paskelbta 1949 m. Pradžioje Volfas dirbo radijo komentatoriumi, o paskui tapo pasiuntinybės Maskvoje pirmuoju sekretoriumi. Vyriausiosios žvalgybos (“Štazi”) vadovu jis tapo 1958 metais. Pagrindinį dėmesį skyrė (ir pasiekė reikšmingų laimėjimų) Vakarų Vokietijos valstybinėms struktūroms, į kurias inkorporuodavo savo šnipus. Agentą Giunterį Gijomą jam pavyko “įdarbinti” kanclerio Villi Brandto sekretoriumi. Kai šnipas buvo demaskuotas, Brandtui 1974 m. teko atsistatydinti.

Continue reading „“Mano agentų buvo visur”” →