Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas
Kyjivas, spalio 4 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu aptarė regiono saugumo ir dabartinių iššūkių klausimus, taip pat bendradarbiavimo formatus. Apie trečiadienį įvykusį dviejų lyderių pokalbį telefonu „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos valstybės vadovas.
„Padėkojau jam (Alijevui) už reikšmingą humanitarinę pagalbą, kurią Azerbaidžanas teikia Ukrainai, ypač jos energetikos sektoriui artėjant žiemai. Mes patvirtinome mūsų įsipareigojimą gerbti valstybių suvereniteto ir teritorijos vientisumo principus”, – pareiškė V. Zelenskis. Prezidentai taip pat aptarė regioninį saugumą, dabartinius iššūkius ir bendradarbiavimo formatus.
Kaip jau buvo pranešta, Azerbaidžano prezidentas I. Alijevas atsisakė vykti į Granadą susitikti su Armėnijos ministru pirmininku Nikolu Pašinianu. Šiame Ispanijos mieste buvo planuojama surengti dviejų šalių taikos derybas.
Nacionalinis saugumas
Vilnius, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pirmadienį su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė komiteto veiklos prioritetus artėjančiai Seimo rudens sesijai. Pagrindiniai jų, anot L. Kasčiūno, pilietinio pasipriešinimo kursų plėtra ir sugrįžimas prie diskusijos dėl visuotinio šaukimo.
„Pirmas dalykas – pilietinio pasipriešinimo kursų plėtra visuomenei, kad žmonės, kurie kelia klausimą, koks yra jų vaidmuo Lietuvos gynyboje, rastų tą atsakymą (…) Šioje vietoje prezidentas visada rėmė visuotinės gynybos principą, tai radome tikrai bendrą kalbą“, – žurnalistams po susitikimo su prezidentu kalbėjo L. Kasčiūnas.
„Tam reikia valios priešintis, valios gintis, tam reikia įgūdžių ir vietos gynybos planuose. Pristačiau savo viziją, kaip tą galima būtų daryti – kalbu apie įstatymo pataisas, kad ginklų savininkai turėtų pilietinio pasipriešinimo kursus, kad valstybės tarnautojai turėtų praeiti pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos kursus ir po to jau būtų integruoti į visus gynybinius ir mobilizacinius planus“, – teigė NSGK pirmininkas.
Taip pat, anot L. Kasčiūno, susitikime su prezidentu jis kalbėjo ir apie visuotinio šaukimo idėją.
„Tiesą sakant, pritariu prezidento minčiai ir mūsų politinė jėga yra toje pačioje linijoje, kad, kalbant apie tai, kaip pabėgti nuo tos (karo tarnybos – ELTA) loterijos ir pereidinėti prie visuotinio šaukimo. Pavyzdžiui, iškart po mokyklos jauni žmonės galėtų atiduoti pareigą tėvynei ir tuomet galvoti jau arba apie kario, arba apie savo asmeninę ateitį“, – kalbėjo parlamentaras.
„Iš Krašto apsaugos ministerijos ateis šaukimo modelio reforma ir šioje vietoje turbūt galiu pasakyti, kad tai bus labai rimta diskusija, ar nereikėtų įteisinti visuotinio šaukimo. Apsitarėme, kaip tai atrodytų. Diskusija šioje vietoje bus reikalinga – tai faktas“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
Jo teigimu, su prezidentu buvo aptarta ir komendatūrų šalyje plėtra, siekiant įtraukti visuomenę į pilietinį pasipriešinimą.
„Savivaldybėse veiktų komandos, vadovaujamos kariuomenės vado, užtikrinant paramą kariuomenei tiek kovojant su diversinėm grupėm, tiek saugant infrastruktūrą, strateginius objektus, valdant gyventojų srautus ir visa kita“, – sako L. Kasčiūnas.
„Čia proveržis yra, bet norisi didesnio. Pavyzdžiui, mano vienas iš pasiūlymų yra kitais metais padaryti masines, visuotines Lietuvos pratybas – Lietuva išeina į užnugarį. Žmonės – ar tai būtų rezerve esantys kariai, ar komendantiniai šauliai, ar ginkluoti asmenys, pavyzdžiui medžiotojai, norintys taip pat turėti savo vaidmenį, turėtų pratybas“, – pažymėjo L. Kasčiūnas.
ELTA primena, kad Seimo rudens sesija trunka nuo rugsėjo 10 iki gruodžio 23 dienos. Esant poreikiui, Seimo sesija gali būti pratęsiama.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Kanados užsienio reikalų ministru Marcu Garneau. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis trečiadienį susitiko su Kanados užsienio reikalų ministru Marcu Garneau ir aptarė aktualius dvišalių santykių, saugumo politikos ir Ukrainos bei Baltarusijos klausimus.
Prisimindamas artėjantį Kanados ir Lietuvos diplomatinių santykių atkūrimo 30-metį, ministras G. Landsbergis pasidžiaugė nuolat stiprėjančiais dvišaliais politiniais, ekonominiais ir kultūriniais ryšiais, taip pat Lietuvos ir Kanados vieninga pozicija ginant demokratines vertybes šiuolaikinių grėsmių ir iššūkių akivaizdoje.
Lietuvos ministras atkreipė dėmesį į sudėtingą Baltijos jūros regiono saugumo situaciją, susijusią su agresyvia Rusijos ir Baltarusijos laikysena, ir padėkojo Kanadai už indėlį į regiono saugumo stiprinimą.
Ministrai, kaip praneša Užsienio reikalų ministerija, aptarė tolesnę paramą Ukrainai ir Baltarusijos pilietinei visuomenei, akcentuodami būtinybę tęsti paramos projektus ir bendradarbiavimą, skatinantį Ukrainos reformų įgyvendinimą. G. Landsbergis padėkojo Kanados ministrui už principingą laikyseną dėl Baltarusijos ir paramą tarptautinėms sankcijoms, nukreiptoms prieš Minsko režimą.
Pokalbio pabaigoje ministrai patvirtino, kad tikisi dar šiais metais organizuoti bendrą trijų Baltijos valstybių ir Kanados užsienio reikalų ministrų susitikimą Otavoje, kai tik leis situacija, susijusi su COVID-19 pandemija.
Susitikimas surengtas liepos 7-8 dienomis Vilniuje vykstančios IV Ukrainos reformų konferencijos paraštėse.
Gerai, kad Parlamente pradedame tokių diskusijų tradiciją. Tai, skandinavų pavyzdžiu, galėtų tapti vieta, kur vyktų rimčiausi nacionaliniai debatai šia svarbia saugumo tema. Ačiū pareigūnams. Būtų gerai, kad diskusijos klausytųsi ir ministrai, ir Premjeras, ir Seimo Pirmininkė
Prisipažinkime, dar prieš pusantrų metų niekas nesitikėjome, kad susidursime su tokiais iššūkiais mūsų nacionaliniam saugumui, kokius matome dabar. 2007 metais kai mes, mūsų partija, rašėme “Rusijos sulaikymo strategiją”, joje daugiau kalbėjome apie tai, kaip tapti energetiškai nepriklausomais, nei apie krašto gynybos reikalus.
Kanadoje Karinių jūrų laivyno karininkas Džeffris Dilailas federaciniame teisme nuteistas 20 metų kalėti už savo šalies išdavystę, parduodant karines paslaptis Rusijai, rašo “The Globe and Mail”.
Rūstus nuosprendis apstulbino 41-rių karininką. Tačiau griežtam nuosprendžiui pritarė valstybės kaltintojai ir ekspertai valstybės saugumo klausimais, kurie mano, kad tai pasitarnaus perspėjimu kitiems žmonėms, kurie pagalvoja apie šnipinėjimą kitų šalių naudai.
