Pykčiai. Slaptai.lt foto
Šią savaitę Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) nusprendus iš artėjančių savivaldos rinkimų pašalinti beveik pusę tūkstančio kandidatų, netinkamai užpildžiusių pareiškinius dokumentus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) jau gavo trijų politinių partijų skundus dėl tokio komisijos nuosprendžio.
Teisman kreipėsi Lietuvos liberalų sąjūdis (LRLS), Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) ir Lietuvos žaliųjų partija (LŽS).
Visgi netrukus teismą turėtų užplūsti ir daugiau skundų – Eltos žiniomis, dokumentus jau paruošė Darbo partijos, „Laisvės ir teisingumo“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), Tautos ir teisingumo sąjungos atstovai.
Daliai nepalankaus VRK sprendimo sulaukusių politinių jėgų LVAT išaiškinimas gali būti lemtingas – neregistravus rinkimams eilės politikų, kai kuriose savivaldybėse griūva kandidatų sąrašai.
VRK neregistravo beveik 70 Darbo partijos kandidatų. Situacijai nesikeičiant, „darbiečiai“ praras šansus dalyvauti rinkimuose net trijose savivaldybėse.
„Trys sąrašai griūva – Alytaus miestas, Ignalina ir Anykščiai“, – Eltai teigė Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis.
Pasak jo, „darbiečiai“ nujautė, kad VRK gali priimti partijai nepalankų sprendimą, todėl partijos rinkimų štabas iš anksto konsultavosi su teisininkais ir rengė skundą. Politikas patikino, kad kreipėsi į LVAT penktadienio vakarą.
„Numatydami, kad gali būti toks Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas, mes su advokatais prieš keletą dienų buvome susitarę, kad pradėtų gilintis ir žiūrėti. Mes tikėjomės, kad sveikas protas ir kompetencija Vyriausioje rinkimų komisijoje paims viršų. Deja, pamatėme, kad manipuliavimas procedūromis ir politikavimas vis tik paėmė viršų“, – apgailestavo A. Mazuronis.
Parlamentaras pažymėjo, kad, jo nuomone, komisija priėmė pernelyg griežtą sprendimą ir neįsivertino savo darbo. A. Mazuronis akcentavo, kad kai kurie jo partiečiai nesulaukė įspėjimų ir iš apygardų rinkimų komisijų dėl netinkamai užpildytų pareiškinių dokumentų.
„Mūsų nuomone, sprendimas yra absoliučiai neteisėtas ir nekompetentingas, skandalingas, kurio pagrindinis tikslas yra užslėpti VRK darbo trūkumus bei blogą pasirengimą savivaldos rinkimams pagal naują rinkimų kodeksą“, – Eltai nurodė Darbo partijos pirmininkas.
Analogiškas problemas įvardijo ir „Laisvės ir teisingumo“ vicepirmininkas Vydūnas Sadauskas. Anot jo, susiklosčius tokiai neeilinei situacijai, kai teisę dalyvauti rinkimuose prarado daugiau kaip 500 politikų, tampa akivaizdu, „kad yra sisteminių problemų“.
Visgi dėl VRK sprendimo šiai politinei jėgai bus užkirstas kelias kandidatuoti vienoje – Visagino – savivaldybėje, mat dėl nepateiktų biografijų buvo neregistruoti 35 „Laisvės ir teisingumo“ nariai. Dar viena vitrina. Slaptai.lt foto
„Visi šie kandidatai iš esmės pateikė tas biografijas, tačiau jas užpildė nepilnai. VRK sistema iš esmės leido nepateikti visų duomenų, o VRK posėdyje tai traktuoja kaip privalomus duomenis. Nors, pavyzdžiui, kandidatai (ELTA), kurie užpildė tik dalį ir nurodė savo pomėgį, pavyzdžiui, žvejybą, buvo praleisti. Iš esmės VRK ne įstatyminiu, o subjektyviu pagrindu vertina, kas gali dalyvauti rinkimuose“, – apmaudo neslėpė politikas.
„VRK turi būti proaktyvi. Rinkimų kodekse aiškiai parašyta, kad VRK nuo pareiškinių dokumentų pateikimo turi juos pati peržiūrėti ir, jeigu yra trūkumų, nedelsiant informuoti kandidatą ir pasiūlyti juos ištaisyti“, – pabrėžė jis.
Tuo metu LŽP pirmininkė Ieva Budraitė Eltai teigė, kad partija praras galimybes kandidatuoti dviejose pajūrio savivaldybėse – Palangoje ir Klaipėdos mieste. Tačiau šios partijos politikai sulaukė problemų ne tik dėl nepateiktų biografijų, bet ir klaidingų rinkiminių nuotraukų.
„Mūsų atveju du tokie sąrašai sugrius – Palangos miesto ir Klaipėdos miesto savivaldybėse. Nes Palangoje pas mus minimalus sąrašas ir dabar vienas žmogus turi tą problemą su biografija. Tai jeigu jį išbraukia – griūva Palanga. O Klaipėdos situacija sudėtingesnė – ten atstovas visų kandidatų padarė irgi techninę klaidą, įkėlė ne nuotraukas, o visiems vienodą failą vietoje nuotraukų“, – aiškino I. Budraitė.
Politikė pabrėžė, kad dėl tokių pareiškinių dokumentų spragų VRK sprendimai neregistruoti kandidatų yra neproporcingi.
„Nesutinkame su Vyriausiosios rinkimų komisijos nuomone, kadangi buvo sudaryta labai daug prielaidų manyti, kad visų biografijos laukelių nereikia užpildyti. Buvo netgi paruošti video mokymai kandidatams, kaip reikėtų pildyti toje sistemoje dokumentus. Ir ties biografija buvo toks sakinys – jeigu pildote tą biografiją, matote žalią laukelį, toje instrukcijoje pasakyta, kad viską atlikote gerai“, – VRK darbo ir sistemos spragas išryškino I. Budraitė.
Vitrinoje. Slaptai.lt foto
ELTA primena, kad antradienį VRK nusprendė išbraukti iš rinkimų sąrašų maždaug pusę tūkstančio kandidatų į savivaldos rinkimus. VRK duomenimis, iš daugiau kaip 14 tūkst. pretendentų per 500 kandidatų pareiškiniai dokumentai pateikti neteisingai – dalis politikų nepateikė privačių interesų, turto, pajamų deklaracijų, dalis nepateikė savo nuotraukų bei biografijų.
Daugiausiai kandidatų prarado Tautos ir teisingumo sąjunga. Per 150 šios politinės jėgos kandidatų pateikė netvarkingus dokumentus VRK – dešimtys partijos politikų vietoje savo nuotraukų VRK pateikė ramunių, kaktusų, vyno taurių, gamtos peizažų nuotraukas, didžioji dalis neužpildė kandidatų biografijų.
Iš rinkimų išbraukti ir beveik 70 Darbo partijos kandidatų, per keturiasdešimt partijos „Laisvės ir teisingumo“, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), beveik keturios dešimtys Lietuvos žaliųjų partijos kandidatų.
Po posėdžio VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė neabejojo, kad sprendimas bus apskųstas teismui.
„Kreipimasis pagal kodeksą, berods, penkios dienos, Vyriausiasis administracinis teismas tikrai nedels spręsti šį klausimą ir priimti sprendimą kaip visuomet“, – pažymėjo VRK pirmininkė.
VRK politinių organizacijų pareiškinius dokumentus turi patikrinti iki vasario 2 d.
Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai vyks šių metų kovo 5 d.
Gruzijos opozicijos lyderis Nika Melia. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, spalio 31 d. (AFP-ELTA). Gruzijos valdančioji partija sekmadienį oficialiai paskelbė pergalę savivaldos rinkimų antrajame ture. Savo ruožtu opozicija, kuriai neformaliai vadovauja įkalintas buvęs šalies prezidentas Michailas Saakašvilis, atmetė oficialius rezultatus, nes balsai esą buvo suklastoti.
Antrasis rinkimų turas vyko politinės krizės metu, kai Vakarų remiamas M. Saakašvilis, kuris Gruzijoje prezidentavo nuo 2004 iki 2013 m., spalio pradžioje, likus vos kelioms dienoms iki pirmojo turo, sugrįžo iš tremties ir buvo įkalintas.
Kalėjime provakarietiškas reformatorius paskelbė bado streiką, nes, jo teigimu, įkalinimas yra politiškai motyvuotas. JAV jau išreiškė susirūpinimą dėl buvusio prezidento sveikatos būklės.
Sekmadienį centrinė rinkimų komisija oficialiai paskelbė, kad valdančioji partija „Gruzijos svajonė“ nedidele persvara laimėjo visose šalies savivaldybėse, išskyrus vieną.
Tačiau opozicija pareiškė nepripažinsianti rinkimų rezultatų, o M. Saakašvilio Jungtinio nacionalinio judėjimo (UNM) pirmininkas ir Tbilisio mero posto siekiantis Nika Melia apkaltino valdančiąją partiją „pavogus“ rinkimus.
„Rinkimai šioje šalyje nebeegzistuoja. Europietiškas demokratijos vertybes palaikantys tautiečiai, pasiruoškite bekompromisei kovai, kuri bus sunki, bet nesibaigs tol, kol šioje šalyje atsiras galimybė rengti laisvus ir sąžiningus rinkimus“, – kalbėjo N. Melia.
Ingrida Šimonytė. Reklaminė nuotrauka. Slaptai.lt foto
Konservatorių keliama kandidatė į prezidento rinkimus Ingrida Šimonytė, vertindama sekmadienį vykusius savivaldos rinkimus, sako, kad juose, kaip ir įprasta, buvo nemažai populizmo. Jos teigimu, savivaldos rinkimuose keltos idėjos apie nemokamą transportą yra ne kas kita kaip „paprasto populizmo“ pavyzdžiai.
„Man atrodo, populizmo visada būna daug, o tas vietinis populizmas yra labai paprastas ir daugmaž vienodas – nemokamas transportas, nemokamo vandens ar dar ko nors nemokamai. Populizmas visada buvo ir visada bus. Manau, kad rimtesni pretendentai į valdžią stengiasi spręsti tas problemas, kurios konkrečioje savivaldybėje yra aktualios. (…) Bet, aišku, pasitaiko labai egzotiškų ir kartais juokingų dalykų, bet, aš tikiuosi, kad žmonės vis labiau supranta, kad nieko nemokamo nebūna“, – teigė I. Šimonytė.
„Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Sekmadienį vykstančiuose Savivaldos rinkimuose, sociologės nuomone, nereikėtų tikėtis didesnio, nei įprasta, gyventojų aktyvumo. Nors vietinius politikus Lietuvos piliečiai yra linkę vertinti palankiau nei politikus Seime ar Vyriausybėje, tai, samprotauja ekspertė, įtakos didesniam aktyvumui savivaldos rinkimuose iš esmės neturi.
„Baltijos tyrimų“ direktorės sociologės Rasos Ališauskienės manymu, apskritai savivaldos rinkimų prognozės nėra labai dėkingos, nes kas mėnesį pateikiami partijų populiarumo reitingai nereflektuoja susiklosčiusių politinių situacijų Lietuvos rajonuose. Pasak jos, kiekvienoje savivaldybėje politinė realybė labai skirtinga.
Sociologė pabrėžė, kad, žvelgiant į tai, kaip visuomenė yra linkusi vertinti vietinių valdžių darbą, ir tai, kaip jie vertina nacionalinę politiką, galima kalbėti ir apie tam tikrą paradoksą.
„Gyventojai tuo, kaip tvarkosi savivalda, yra labiau patenkinti negu vykdoma politika nacionaliniu lygmeniu. Kitaip tariant, rajonų valdžia vertinama geriau negu Seimas ar Vyriausybė. Taip buvo visą laiką. Gal dėl to, kad rajonų politikai mažiau matomi bendros politikos, kurioje daug konfliktų, kontekste, galbūt dėl to, kad savivaldoje sprendžiama daugiau ūkinių klausimų“, – Eltai kalbėjo R. Ališauskienė.
Tačiau, nepaisant to, pabrėžė ji, savivaldos rinkimai į balsavimo kabinas pritraukia mažiau piliečių.
„Panašiai yra ir kalbant apie nusikalstamumą. Žmonės dažnai įvardina, kad nusikalstamumo problema yra didelė šalyje, tačiau vietoje, kurioje jie gyvena, – teigia, kad viskas gerai. Panašiai ir savivaldoje – vietinė politika vertinama geriau, tačiau interesas balsuoti yra mažesnis. Tokia situacija klostosi nuo pat nepriklausomybės pradžios. Nors galbūt po to, kai buvo įvesti tiesioginiai mero rinkimai, situacija nežymiai keitėsi“, – aiškino sociologė.
Kaip dar vieną priežastį, kodėl rinkimai į Seimą yra populiaresni už savivaldos rinkimus, R. Ališauskienė įvardino žinių apie vietinius politikus pasiekiamumą.
„Vietinių partijų politikams sunku skleisti apie save informaciją, nes televizijos yra nacionalinės, o jei tu esi politikas ir gyveni kokiame nedideliame mieste, sunku pakliūti į eterį“, – kalbėjo ji ir pabrėžė, kad žmonių apsisprendimui, kam atiduoti balsą, labai svarbu yra konkretaus politiko įvaizdis.
ELTA primena, kad iki 10.00 val. Savivaldos rinkimuose, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, dalyvavo 5,03 proc. rinkėjų. Iš viso rinkimuose savo valią jau yra pareiškę 11,28 proc. rinkėjų, iš jų 6,25 proc. – išankstinio balsavimo metu. Labai panašus aktyvumas buvo ir prieš ketverius metus.
2015-aisiais savivaldos rinkimų aktyvumas siekė 47 proc.
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.
Artėja rinkimai – tą galima suprasti iš politinių įvykių, įtampų ir naujienų gausos. Partijos ir politiniai vadovai jau pradėjo stumdytis dėl startinių pozicijų su naujai kylančiais lyderiais. Per vieną savaitę išgirdome apie Rolando Pakso, Viktoro Uspaskicho, Petro Gražulio ir Povilo Urbšio manevrus. Partijų atstovai rungiasi, kas daugiau papils kritikos konkurentams, reputacijos svyruoja, į tai žymiai nervingiau reaguoja reitingai.
Kurie rinkimai svarbiausi?
Nors pagal rangą svarbiausi artėjantys rinkimai yra Prezidento, taip mano ir rinkėjai, nes juose dalyvaujama gausiausiai, bet didžiausios politinės batalijos ir partijų kautynės turbūt vyks apie savivaldybių rinkimus. Ir tai suprantama: tie, kas valdys daugiau savivaldybių, turės platesnę bazę būsimiems Seimo rinkimams. Ne mažiau svarbūs atskiriems politikams bus ir Europos parlamento rinkimai, nors pačios partijos jiems dėmesio skiria mažiau. Referendumas dėl dvigubos pilietybės jau labiau bus panašus į techninį balsavimą, nes politinį palaikymą jam žada daugelis įtakingiausių politinių jėgų ir jame didžiausia mįslė bus ne gyventojų pasirinkimas, kuris labai aiškiai numanomas, bet balsuojančiųjų skaičius.
Prezidento rinkimai vyks kandidatų deficito sąlygomis: net didžiosios partijos nesuranda tinkamų lyderių. Jeigu galimas kandidatas jau turi politinės patirties, iškart yra padaręs klaidų, su kažkuo santykiai pablogėję, kažkas jau kuo nors buvo apkaltinęs ir dabar tai gali būti eksponuojama per mikroskopą ir viešai aptarinėjama. Todėl vėl daugiausiai galimybių laimėti Lietuvos Prezidento rinkimus turi žmogus, anksčiau nedalyvavęs aktyvioje politikoje. Šiandien matome favoritą Gitaną Nausėdą. Jam labai padeda nuolatinis žiniasklaidos dėmesys ir gebėjimas išlaikyti solidžią poziciją bet kokioje diskusijoje.
Kad atsiras ir koks kitas panašaus lygio nepolitinis kandidatas, jau mažai tikėtina. Kiti galimi oponentai galėtų būti Kauno meras arba užsienio reikalų ministras, kurie irgi santykinai mažai dalyvauja nacionaliniuose politiniuose apsistumdymuose. Tačiau V. Matijošaitis greičiausiai nedrįs veltis į tokio masto rinkimus, nes tikėtina, kad stojęs į tokia konkurencinę kovą jis nesugebės užtildyti žiniasklaidos, kuri konkurentų paakinta gali atidžiau pradėti nagrinėti jo verslo reikalus, o tada jau lauk skandalų. L. Linkevičius turėtų didesnių galimybių laimėti Prezidento rinkimus, tačiau jam labai nepalankiai susiklostė politinis socialdemokratų partijų susikirtimas. S. Skverneliui dabartinis postas garantuoja visuomenės susidomėjimą, tačiau netrūksta ir kritikos.
Konservatoriau jau turi net du partinius kandidatus, kurie kol kas aštriomis alkūnėmis labiau bado vienas kitą, o partija dar planuoja rengti viešus kandidato rinkimus, kurie didins laimėtojo žinomumą.
Atskiriems politikams bus labai įdomūs Europos parlamento rinkimai. Socialdemokratai, darbiečiai, liberalai ir tvarkiečiai labai pretenduoja negauti nei vienos vietos didžiajame Senojo žemyno susirinkime, todėl tarp tų partijų veikėjų tvyro didelė įtampa. R. Paksas dėl dar vienos kadencijos pasiryžęs net sužlugdyti savo įkurtą partiją, V. Mazuronis ieško prie ko prisišlieti, o kur postas Gediminui Kirkilui jau daug kartų pažadėtas, bet vis neištesėtas.
Didžiausios kovos dėl savivaldos
Politines partijas labiausiai įtraukia savivaldos rinkimai. Jie vyksta visoje šalyje, dalyvauja daugiausiai dalyvių, o kai kurių savivaldybių nuobodžius politikų perrinkimus pagyvina asmeninės dvikovos dėl mero posto. Savivaldoje buvę stiprūs socialdemokratai suskilo ir dabar šios partijos griuvėsiuose vyksta platus politinis turgus siekiant perimti skyrius į savo rankas. Iš partijų pašalinti Druskininkų ir Lazdijų merai tveria bendrą politinį darinį, taigi naujienų daug.
Lietuva – iš paukščio skrydžio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kol kas visiškai neaišku, kas valdys sostinę ir užims ketvirtą pagal svarbą šalyje sostinės mero postą. Daug kas priklausys nuo Tėvynės sąjungos sprendimo, nes būtent konservatoriai yra stipriausia Vilniaus politinė jėga, tačiau norint laimėti mero rinkimus reikia surasti ir įtikinai autoritetingą lyderį. Vilniaus rinkėjai yra išsilavinę ir jiems reikia imponuojančio, sėkmingo lyderio.
Kaune ir Klaipėdoje merų rinkimai labiau nuspėjami, tačiau Šiauliuose ir Panevėžyje gali būti ne mažiau įdomios kovos nei Vilniuje. Šiauliuose, panašu, kad dabartinio mero dienos suskaičiuotos, nes jis nesugebėjo miesto atsigavimo viltį paversti realiais darbais ir tikėtina, kad jam gali atsirevanšuoti Seimo narys Valerijus Simulikas. Panevėžyje gali susigrumti konservatorių atstovas ir du P. Urbšio judėjimo atstovai.
Po mažiau nei metų Lietuva pradės tikrą rinkimų demokratijos šventę. Per nedidelį laiko terminą reikės 4 ar net 6 kartus apsilankyti prie urnų ir pareikšti pilietinę valią. Nėra ko stebėtis, kad politinių pareiškimų gausėja, jie garsėja, o politinei įtampai vis labiau kaistant iki rinkimų dar galima bus pamatyti ne vieną skambią antraštę žiniasklaidoje.
Slaptai.lt redakcija rekomenduoja savo skaitytojams susipažinti su portale Propatria.lt paskelbtu pareiškimu dėl „neteisingos ir tautai bei valstybei pavojingos ekonominės – socialinės politikos“.
Mūsų manymu, minėtame tekste – daug prasmingų įžvalgų, pasiūlymų, rekomendacijų.
Solidarizuodamasis mūsų portalas persispausdina tuos pareiškimus bei kreipimąsį ir kviečia po juo pasirašyti, juolab kad jį, remiantis Propatria.lt informacija, pasirašė jau daug žymių žmonių.
XXX
Kviečiame ir raginame pasirašyti Vilniaus Forumo inicijuojamą Kreipimąsį į Lietuvos Respublikos Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę.
Visi kartu pareikalaukime iš esmės keisti Lietuvoje iki šiol vykdomą neteisingą ir tautai bei valstybei pavojingą ekonominę ir socialinę politiką. Ši didžiąją Lietuvos gyventojų dalį skurdinanti, niekaip nepateisinamą turtinę atskirtį ir socialinę nelygybę kurianti ir vis didinanti politika šimtus tūkstančių mūsų tėvynainių veja iš gimtinės. Dėl jos Lietuva tapo sparčiausiai nykstančia Europos šalimi ir virš mūsų pakibo reali grėsmė tapti pirmąja XXI a. išnyksiančia žemyno tauta.
Lietuvą valdančiam nomenklatūriniam oligarchiniam politiniam, biurokratiniam ir verslo sluoksniui tautos ir valstybės likimas nerūpi. Net gresiančios demografinės, tautinės ir valstybinės katastrofos akivaizdoje valdantieji neketina iš pagrindų keisti šalį žlugdančios neoliberalaus ekonominės ir socalinės politikos kurso. Vadovaudamiesi savanaudiškomis ir trumparegiškomis paskatomis, jie pasiruošę tęsti tokią politiką net jeigu Lietuvoje neliktų pačių lietuvių.
Gyvemimas Lietuvoje tikrai labai brangus. Slaptai.lt nuotr.
Smulkūs kosmetiniai, vien piliečiams apraminti skirti pokyčiai jau nebegali išgelbėti šalies nuo demografinės katastrofos ir išnykimo. Valdančiųjų ligšiolinis elgesys rodo, kad toliau pasyviai laukti esminių valstybės ekonominės ir socialinės politikos permainų būtų naivu ir pragaištinga. Rimta ekonominės ir socialinės politikos pertvarka įvyks tik tuo atveju, jeigu sutelktai ir valingai pareikalausime jos iš valdančiųjų mes , piliečiai. Pradžiai surinkime kuo daugiau piliečių parašų, paremiančių šį į valdančiųjų protą ir sąžinę geranoriškai apeliuojantį Kreipimąsį.
Juo mūsų parašų bus daugiau, juo šis Kreipimasis bus svaresnis ir įsakmesnis. Jis turi tapti mūsų savo pamintas teises ginančių ir sunkiai atkurtą valstybę pasiryžusių išsaugoti, laisvų Lietuvos piliečių – sąmoningo protesto išraiška ir sutelkto pasipriešinimo Lietuvą griaunančiai ekonominei ir socialinei politikai pirmuoju veiksmu.
Jeigu mūsų reikalavimai vėl nebus išgirsti, pasilikime teisę ir ruoškimės kitais demokratiškais ir teisėtais būdas apginti save ir mūsų ainių ateitį. Padarykime viską, kad šis Kreipimasis pasklistų po visą Lietuvą ir apie jį sužinotų ir turėtų galimybę savo parašu jam pritarti kiekvienas geros valios šalies pilietis. Visus, norinčius pagelbėti renkant parašus arba galinčius kitais būdais paremti šią akciją prašome rašyti adresu info@pilieciai.lt Vilniaus Forumo iniciatyvinė grupė.
Kreipimasis dėl būtinybės keisti Lietuvos socialinę ir ekonominę politiką
Lietuva yra dinamiškos ir sparčiai augančios ekonomikos šalis, svarbiausiais efektyvumo ir išsivystymo rodikliais nenusileidžianti kaimyninėms valstybėms. Tačiau joje iki šiol išlieka ir net auga viena didžiausių Europos Sąjungoje pajamų nelygybė ir socialinė atskirtis. Apie tai Lietuvai jau ne kartą atvirai yra priminusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kurios narystės Lietuva siekia.
Didėjantį skurdą ir socialinę nelygybę kaip vieną didžiausių mūsų šalies problemų savo naujausioje ataskaitoje apie Lietuvą įvardina ir Europos Komisija. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų vykdoma neoliberali ekonominė ir socialinė politika stumia Lietuvą į demografinę ir geopolitinę aklavietę. Milžiniška gyventojų emigracija, mažėjantis gimstamumas bei sparčiai senstanti visuomenė lemia tautos istorijoje precedento neturintį jos nykimą, kuris jau kelia tiesioginę grėsmę ir nepriklausomos Lietuvos valstybės išlikimui.
Kiaušinis – taip pat ir vilties simbolis. Slaptai.lt nuotr.
Jeigu ši politika bus tęsiama, jau netolimoje ateityje gali virsti tikrove sovietinių okupantų puoselėta ,,Lietuvos be lietuvių“ vizija. Turtinės nelygybės ir socialinės atskirties varomus iš Tėvynės šalies piliečius masiškai keičiant pigia iš užsienio atsivežama darbo jėga lietuviai per trumpą laiką neišvengiamai taps mažuma savo pačių žemėje. Savo ekonominio išsivystymo lygiu Lietuva nenusileidžia daugeliui šalių, kuriose piliečių turtinės nelygybės ir socialinės atskirties problemos sprendžiamos kur kas sėkmingiau.
Tai rodo, kad tokias problemas sukelia ne tik objektyvios ekonominės priežastys, bet pirmiausia neteisinga ir iškreipta valstybės politika. Ji lemia, kad kasdien ir nepastebimai ardomi ekonominiai, socialiniai, teisiniai ir politiniai tautos ir valstybės egzistavimo pamatai ir žlugdoma Lietuvos ateitis, nes šalis yra pasmerkiama tapti išmirštančiu ir tuštėjančiu pensionatu – moderniais pastatais ir niekam nebereikalinga infrastruktūra apstatyta teritorija be žmonių.
Tris dešimtmečius vykstantį Lietuvos tautos ir valstybės irimą įmanoma sustabdyti tik valingais politiniais sprendimais. Tačiau seniai pribrendę ir gyvybiškai būtini Lietuvą nuo išnykimo galintys išgelbėti ekonominės ir socialinės politikos pokyčiai nevyksta. Juos delsiama įgyvendinti ir siūloma atidėti neapibrėžtai ateičiai demagogiškai teisinantis tuo, kad tariamai visuomenė jiems nepribrendusi.
Tačiau atsidūrusi prie politinės ir istorinės nebūties prarajos Lietuva laukti nebegali. Tai suvokdami mes, šį kreipimąsi pasirašiusieji Lietuvos piliečiai, reikalaujame iš esmės keisti valstybės ekonominę ir socialinę politiką vadovaujantis šiais pamatiniais principais:
Šioje svetainėje naudojami slapukai iš „Google“, kad būtų galima teikti paslaugas, suasmeninti skelbimus ir analizuoti srautą.
Pirma ir būtina ekonominės ir socialinės politikos keitimo sąlyga yra valdymo demokratizavimo reforma, kurio pirmieji žingsniai turi būti realios piliečių savivaldos stiprinant tiesioginį jų atstovavimą atkūrimas. Būtina vykdyti Konstitucinio Teismo 2002 m. išaiškinimą, pagal kurį savivaldos subjektu savivaldos įstatyme turi būti pripažįstama ir vietos bendruomenė, tai yra jos gyventojai, o ne vien administracija. Būtina įtvirtinti tiesiogiai renkamus seniūnus, vietos tarybas ir jų biudžetus, be kurių tiesioginiai merų rinkimai neturi prasmės, taip pat ir visuomenės atstovų dalyvavimą įgyvendinant teisingumą;
Atsisakyti iki šiol vykdytos ekonominę ir socialinę politiką grindusios tautos išsivaikščiojimą ideologiškai įteisinančios ilgalaikės nacionalinės strategijos ,,Lietuva 2030“;
Naujos ekonominės ir socialinės politikos idėjiniu pamatu rinktis tautos bendrojo gėrio ir solidarios visuomenės sampratą ir atsisakyti iki šiol vyraujančios ideologinės nuostatos apie ypatingą verslininkų sluoksnio, kaip valstybę „išlaikančios“ ir „maitinančios“ grupės, vaidmenį visuomenės gyvenime;
Ekonominius, socialinius ir darbo santykius šalyje iš esmės pertvarkyti vadovaujantis nuostata, kad sąžiningai dirbantys visų profesijų ir socialinių sluoksnių atstovai yra lygiaverčiai ir vienodai svarbūs bei gerbtini nacionalinio turto ir šalies gerovės kūrėjai;
Atsisakyti iki šiol vykdytos neoliberalios valstybės socialinės atsakomybės ir įsipareigojimų šalies piliečiams siaurinimo politikos;
Atsisakyti iki šiol vyravusio ekonominės ir socialinės politikos principo, kad valstybę turi išlaikyti mažiausias pajamas gaunantys ir neturtingiausi šalies piliečiai;
Iš esmės pakeisti socialinių grupių galios santykius šalyje ir sustabdyti viduriniosios klasės nykimą Lietuvoje susiaurinant stambiojo verslo oligarchines privilegijas bei įtaką ekonominėmis ir teisinėmis priemonėmis apribojant jo galimybes piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi šalies ūkyje ir pernelyg didele politine galia, trukdančia valstybei priimti nešališkus, teisingus ir visiems šalies piliečiams naudingus sprendimus.
Įgyvendinant naująją valstybės ekonominę ir socialinę politiką turi būti nedelsiant pradedamos vykdyti šios priemonės: Būtina parengti atviros, bet tautos išlikimo ir klestėjimo sąlygas galinčios laiduoti ir ne atskirų individų ar privilegijuotų grupių interesams, o bendrajam visuomenės gėriui tarnaujančios nacionalinės ekonomikos plėtros koncepciją. Tokią, kuri aiškiai apibrėžtų valstybės atsakomybės ir įsipareigojimų savo piliečiams ekonominėje ir socialinėje srityje mastą ir ribas. Jos praktiniam įgyvendinimui turėtų būti sukurta strategija bei programa;
Valingais ir tikslingais politiniais sprendimais iš pagrindų pakeisti smulkiojo ir vidutinio verslo egzistavimo ir veikimo sąlygas sukuriant palankias teisines ir ekonomines prielaidas jo nevaržomai plėtrai;
Įgyvendinant piliečių lygybės, teisingumo ir solidarumo principus, socialinių ir darbo santykių srityje sukurti efektyviai ir subalansuotai veikiančią socialinio dialogo tarp darbuotojų ir darbdavių sistemą, kurioje abi pusės būtų lygiavertės be valstybės įsikišimo rasti sutarimą dėl darbo santykių reglamentavimo, o jo neradus, galutinis sprendimas būtų paliktas valstybinei valdžiai, darbuotoją pripažįstant silpnesniąja derybų šalimi;
Vadovaujantis nuostata, kad valstybės išlaikymo našta turi būti padalinta visiems piliečiams pagal sąžiningumo, teisingumo ir bendrojo gėrio principus, būtina tobulinti mokesčių sistemą. Turi būti keičiama turtinę nelygybę ir socialinę atskirtį skatinanti mokesčių sistema, panaikintos visos egzistuojančios mokestinės privilegijos ir lengvatos bei, sekant geriausiais ir pasiteisinusiais Europos ir kitų Vakarų valstybių pavyzdžiais bei atsižvelgiant į šalies ekonomikos realias galimybes ir plėtros poreikius, tinkamai optimizuotos sukurto BVP perskirstymo bei darbo ir kapitalo apmokestinimo proporcijos;
Būtina įvesti aiškią, skaidrią ir viešą atlyginimų sistemą viešajame sektoriuje ir nustatyti protingus ir sąžiningus santykius tarp šio sektoriaus darbuotojų atlyginimų;
Būtina optimizuoti ir mažinti išpūstą ir brangiai kainuojantį valstybės ir savivaldybių biurokratinį aparatą, šitaip taupant jam išlaikyti skiriamas nepateisinamai dideles iš piliečių surinktas biudžeto lėšas;
Teisinėmis ir ekonominėmis priemonėmis būtina išgyvendinti už mokesčių mokėtojų pinigus susikurtas atviras ir paslėptas politikų ir valdininkų privilegijas, pranokstančias sovietinės nomenklatūros piktnaudžiavimus;
Būtina pradėti ryžtingai kovoti su piktnaudžiavimais, korupcija ir valstybės lėšų grobstymu viešajame sektoriuje, ypač viešųjų pirkimų srityje, taip pat imtis priemonių mažinti šešėlinę ekonomiką, šitaip sukuriant finansines prielaidas pakelti šalies socialinę politiką ir ją įgyvendinančias programas į kokybiškai aukštesnį organizavimo ir finansavimo lygmenį;
Būtina pakeisti teisinę bazę ir pašalinti visas dirbtines kliūtis, trukdančias išsiaiškinti bei nubausti neteisėtai praturtėjusius asmenis ir greitai bei veiksmingai išieškoti jų neteisėtai įgytą turtą grąžinanti jį visuomenės ir valstybės reikmėms;
Sukurti ilgalaikę nacionalinės plėtros strategiją, kurios svarbiausi tikslai būtų siekis laiduoti Lietuvos valstybės politinį bei istorinį tęstinumą ir užtikrinti ilgalaikį lietuvių tautos išlikimą.
Dar visai neseniai Seimas miestui ir Lietuvai paskelbė, kad valstybės valdymo schemoje atsiranda naujų dėlionių – tiesioginiai merų rinkimai.
Politikai, politologai, žurnalistai tuomet garsiai gaudė, kad tai naujas laiptelis demokratijos procese.
Esą tiesiogiai išrinktiems merams labiau rūpės gyventojų bėdos ir džiaugsmai nei iki šiol tame poste buvusiesiems. Esą šie labiau suko galvas, kaip išlikti neišvirtus iš kėdės, o ne ieškojo asfalto gatvių duobėms užlopyti.
Daugelis mena kaip „demokratiškai“ buvo renkami kolūkių pirmininkai. Atveža kandidatą partijos rajkomas kartais iš kito Lietuvos krašto, paskaito liaupsę apie jį, surašo palankų kandidatui rinkimų protokolą, jį patvirtina. Taip buvo sudaromi ir „selsovietai“ (kaimo tarybos), skiriami jų pirmininkai, taip tik su vienintelės partijos palaiminimu buvo sudaromi rajonų deputatų tarybų sąrašai, už kuriuos demokratijos regimybei sudaryti buvo balsuojama.
Ar galime teigti, kad po nepriklausomybės atkūrimo įgijome tikrą, demokratišką savivaldą? Deja, – ne.
Lietuvos politinis elitas ir toliau ignoruoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio nuostatą, kurioje nurodyta, jog piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus.
2013 m. spalio 23 d. pareiškime Lietuvos žmogaus teisių ir kitos nevyriausybinės organizacijos konstatavo, kad Lietuvos politinės partijos riboja piliečių konstitucines rinkimų teises ir neleidžia jiems tiesiogiai dalyvauti savo valstybės valdyme, kad jokia nevyriausybinė organizacija ar vietos bendruomenė, išskyrus politines partijas, negali kelti savo kandidatų rinkimuose į Europos Parlamentą, LR Seimą ir vietos savivaldybių tarybas. Politinėms partijoms įstatymu leista į vietos savivaldybių tarybas kelti kandidatų sąrašus netgi neturint atskiruose regionuose nė vieno partijos nario. Tokie partijų keliamų kandidatų sąrašai, vietos bendruomenių neaprobuoti, pateikiami balsavimui ir visuomenė jų keisti ar įtakoti negali.
Nors iki savivaldos rinkimų dar likę keletas dienų, esminis rezultatas jau aiškus.
Ir tiesą pasakius, jis apgailėtinas.
Optimistų viltys nepasiteisino. Naujai išrinktos tarybos nelabai kuo skirsis nuo senųjų. Gal tik koalicijų dėliojimo sumaišties bus dar daugiau.
Iš kur toks išankstinis pesimizmas? Jį skatina pilka rinkimų kampanija ir tikros alternatyvos stoka. Nuosmukio lygį geriausiai parodo rinkiminės Antano Šampano vestuvės. Tačiau ir tradicinės politinės jėgos didele dalimi kliaujasi į sąrašus sukaišiotais „vestuvių generolais“, kurių darbo reali savivalda taip ir nepamatys.
Pastaruoju metu tenka vis dažniau pavartyti miestų ir rajonų spaudą. Jau dabar galima drąsiai teigti, kad juntami artėjantys savivaldos rinkimai.
Žiniasklaidos ir politikų ryšys visada buvo ypatingas. Rinkimų kampanijos metu jis tampa tokiu “artimu”, kad ir plika akimi matomi ryšiai, kuomet konkretus politikas pats ar dėl savo šeimos artimų ryšių su kokiu leidiniu susikuria “palankaus” informavimo modelį. Ir kaip dažnai nesiseka tokio politiko konkurentams įtikinti leidinio darbuotojus, kad ir konkuruojančioje partijoje siekiama gerų tikslų. Na nesiseka ir tiek.
