Kyjivas, rugpjūčio 19 d. (Ukrinform-ELTA). Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas papasakojo apie Kerčės tilto sprogdinimo operacijas, kuris jungia Rusiją ir jos aneksuotą Krymo pusiasalį, praneša „Ukrinform“.
Pirmasis sprogimas įvyko 2022 m. spalio 8 d. SBU panaudojo 21 toną heksogeno vežusį sunkvežimį, V. Maliukas sakė duodamas interviu žurnalui NV. Jis planavo ir prižiūrėjo specialios operacijos vykdymą.
Sprogstamoji medžiaga buvo apvyniota tokiu storu pakavimo plėvelės sluoksniu, kad jos nepastebėjo skeneriai patikros punktuose. Važtaraštyje buvo nurodyta, kad sunkvežimis vežė pakavimo plėvelę. SBU taip pat išplatino nuotraukas iš pasiruošimo šiai operacijai. Be to, V. Maliukas atskleidė, kad SBU pavyko išvengti specialių trikdžių sistemos, kurią Rusija naudoja ant Kerčės tilto, kad pakeistų globalios padėties nustatymo sistemos GPS koordinates.
Tuo metu prie sėkmingos antrosios tilto sprogdinimo operacijos 2023 m. liepą prisidėjo neįvardijamas pareigūnas šaukiniu „Medžiotojas“. SBU vadovas teigė, kad šis pareigūnas itin prisidėjo prie vandens dronų kūrimo, kurie padarė žalą tiltui, vienam iš Vladimiro Putino režimo simbolių.
Ukrainos vandens dronai gali plukdyti 850 kg heksogeno. Jų valdymo sistema buvo ištobulinta tiek, kad buvo sukurtas iš esmės kokybiškai naujas modelis. Per nuotolį valdomas dronas kamikadzė padarytas iš tokios medžiagos, kurios neužfiksuoja priešo radarai. Jeigu reikia, gali būti naudojami trys valdymo ir susinaikinimo būdai.
SBU vadovas taip pat pabrėžė, kad Kerčės tiltas yra teisėtas taikinys Ukrainai, o Ženevos konvencija, reguliuojanti karybos taisykles, nedraudžia pulti tokių objektų.
Kyjivas, rugpjūčio 17 d. (ELTA). Kyjivo srityje sulaikytas „rusų agentas“, ketvirtadienį pranešė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU). 23-ejų vyras įtariamas Rusijos generaliniam štabui teikęs informaciją apie Ukrainos kariuomenės bazes ir elektros tinklus sostinės regione.
Vyras esą pričiuptas nusikaltimo vietoje, „kai filmavo vieną Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bazę ir žymėjosi jos koordinates“. Jam gresia kalėjimas iki gyvos galvos.
Kyjivas, rugpjūčio 14 d. (dpa-ELTA). Kyjivo teismas dėl valstybės išdavystės skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) generolui majorui. Aukšto rango pareigūnas rinko informaciją ir perdavė ją toliau Rusijai, pranešė prokuratūra.
Be to, jis užverbavo samdomus žudikus išpuoliui prieš Ukrainos pusėje kovojančio čečėnų bataliono vadą. Žvalgybininkas buvo sulaikytas jau 2020 m. balandį. Nuosprendis jam kol kas neįsigaliojo.
Ukraina jau daugiau kaip 17 mėnesių priešinasi Rusijos invazijai. Prieš tai ukrainiečių pajėgos nuo 2014 m. pavasario kovojo su Maskvos kontroliuojamais separatistais Rytų Ukrainoje.
Kyjivas, gegužės 27 d. (dpa-ELTA). Ukrainos žvalgybos vadovas pripažino, kad Ukraina prisidėjo prie Krymo tilto sprogdinimo. Galingas sprogimas įvyko prieš 7 mėnesius ir stipriai apgadino tiltą per Kerčės sąsiaurį, kuris jungia Rusiją ir Ukrainai priklausantį, bet Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį, praneša dpa.
„Tai yra logistikos maršrutas, kurį mes turėjome atkirsti nuo priešo – todėl buvo imtasi atitinkamų priemonių“, – Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Vasylis Maliukas sakė žurnalistui Dmytro Komarovui interviu metu, kurio vaizdo įrašas patalpintas svetainėje „YouTube“.
Tačiau V. Maliukas daugiau informacijos neatskleidė.
Sprogimas nugriaudėjo 2022 m. spalio 8 d., o po jo ant tilto kilo gaisras (užsidegė tiltu važiavęs krovininis traukinys – ELTA). Šie vaizdai apskriejo visą pasaulį. Ataka įvyko kitą dieną po Rusijos prezidento Vladimiro Putino 70-ojo gimtadienio.
Dauguma apžvalgininkų tuo metu manė, kad sprogimą surengė Ukraina, tačiau Kyjivas incidento nekomentavo. Vis dėlto pernai gruodį V. Maliukas užsiminė, kad už sprogimą atsakinga SBU.
Krymo tiltas svarbus Rusijos pajėgų aprūpinimui kare prieš Ukrainą. Po sprogimo jis buvo ilgą laiką uždarytas, bet dabar jau suremontuotas.
V. Maliukas sakė, kad Ukraina vadovavosi karybos tradicijomis, o Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžioje, prieš daugiau nei 15 mėnesių, SBU įkūrė specialų skyrių atsakingą už sabotažą prieš okupantų pajėgas Ukrainos teritorijoje.
Jis minėjo, kad Rusijos valdžia tęsia „pseudotyrimus“ dėl tilto sprogdinimo, o daugiau nei 20 Rusijos piliečių buvo suimti dėl įtarimų prisidėjus prie sprogimo.
SBU vadovas taip pat sakė, kad pernai spalį SBU ir Ukrainos kariuomenė surengė specialią operaciją, kurios metu dronais atakuotas Rusijos karo laivynas Sevastopolio įlankoje.
Kyjivas, spalio 10 d. (dpa-ELTA). Ukrainos slaptoji tarnyba (SBU) į ieškomų asmenų sąrašą įtraukė buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą.
Pirmadienį paskelbtame oficialiame rašte teigiama, kad D. Medvedevas kaltinamas kėsinimusi į Ukrainos sienas ir suverenitetą. Todėl pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 110 straipsnio 2 dalį jam, kaip valstybės pareigūnui, gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 5 iki 10 metų.
D. Medvedevas, kuris šiuo metu yra Rusijos nacionalinio saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojas, sekmadienį internete paskelbė apie atsakomuosius Rusijos smūgius dėl sprogimo ant Krymo tilto. Sprogimas buvo teroristinis išpuolis, į kurį Rusija atsakys „sunaikindama teroristus“, rašė jis.
Po pirmadienį surengtų intensyvių raketų atakų prieš Kyjivą ir kitus didžiuosius Ukrainos miestus jis pridūrė, kad tai tik pradžia. D. Medvedevas pareiškė, kad dabartinė Ukrainos valstybė kelia nuolatinę grėsmę Rusijai, todėl jos politinė vadovybė turi būti visiškai eliminuota.
Kyjivas, rugsėjo 10 d. (dpa-ELTA). Praėjus daugiau nei pusmečiui nuo Rusijos invazijos pradžios, Ukraina skelbia atsikovojusi strategiškai svarbų Kupjansko miestą rytinėje Charkivo srityje. Ukrainos vidaus žvalgyba SBU „Telegram“ kanale paskelbė nuotraukas, kuriose iki šiol Rusijoje užimtame mieste matyti ukrainiečių daliniai. „Mes išvaduosime savo šalį iki paskutinio centimetro!“ – teigiama įraše.
Prieš tai jau Ukrainos žiniasklaida skelbė apie Kupjansko atsikovojimą ir publikavo nuotraukas karių, laikančių Ukrainos vėliavas.
Kupjanskas dėl savo tiesioginės geležinkelio jungties su Rusija yra svarbus kaip transporto mazgas rusų dalinių aprūpinimui apie pietvakariuose esantį Iziumą. Dėl ukrainiečių veržimosi ten daugiau kaip 10 000 rusų karių gresia būti apsuptiems. Informacijos socialiniuose tinkluose, kad rusai jau pabėgo iš Iziumo, kol kas nėra galimybių patvirtinti.
Kyjivas, liepos 18 d. (dpa-ELTA). Po didelio dėmesio sulaukusio Ukrainos žvalgybos vado Ivano Bakanovo atleidimo prezidentas Volodymyras Zelenskis laikinuoju institucijos vadovu paskyrė ligšiolinį jo pavaduotoją.
Remiantis pirmadienį pasirašytu dekretu, slaptajai tarnybai SBU kol kas vadovaus 39-erių Vasylis Maliukas. Jis nuo kovo buvo pirmasis I. Bakanovo pavaduotojas. Kariškis yra įgijęs teisininko išsilavinimą Žvalgybos akademijoje ir dirbęs institucijos kovos su korupcija struktūrose.
Sekmadienį V. Zelenskis iš SBU vado posto atleido savo jaunystės draugą I. Bakanovą, kuris nuo 2019 metų vadovavo daugiau kaip 30 000 darbuotojų turinčiai tarnybai.
Oficialiai argumentuojama, kad I. Bakanovas, taip pat generalinė prokurorė Iryna Venediktova atleisti, nes daug darbuotojų iš Ukrainos saugumo aparato perbėgo pas rusų okupantus Pietų Ukrainoje.
Tačiau žiniasklaida atkreipia dėmesį ir į tai, kad 47 metų I. Bakanovas, kuris nebuvo žvalgybos specialistas, neturėjo didelio autoriteto tarp pavaldinių.
Kyjivas, liepos 18 d. (dpa-AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis atleido iš pareigų du svarbius šalies saugumo institucijų pareigūnus. Remiantis sekmadienį prezidentūros paskelbtais įsakais, pareigų neteko slaptosios tarnybos SBU vadovas Ivanas Bakanovas ir generalinė prokurorė Iryna Venediktova. Ją pakeis Oleksijus Simonenka.
Dekretuose nenurodoma atleidimų priežastis – retas atvejis nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. Taip pat neužsimenama apie slaptųjų tarnybų vadovo I. Bakanovo, artimo V. Zelenskio draugo iš tų laikų, kai jis buvo komikas ir dirbo televizijoje. I. Bakanovas vadovavo SBU nuo 2019 metų.
V. Zelenskis pareiškė, kad atleidžia generalinę prokurorę I. Venediktovą ir saugumo vadą I. Bakanovą dėl didelio skaičiaus išdavyste įtariamų Ukrainos teisėsaugos pareigūnų. Kreipdamasis į tautą V. Zelenskis sakė, kad šiuo metu tiriama daugiau nei 650 atvejų, kai Ukrainos saugumo pareigūnai įtariami išdavyste ir pagalba bei talkinimu Rusijai, tarp jų yra 60 bylų pareigūnams, kurie, jo teigimu, liko Rusijos okupuotose teritorijose ir „dirba prieš mūsų valstybę“.
„Toks didelis skaičius nusikaltimų prieš nacionalinio saugumo pamatus ir užmegzti ryšiai tarp Ukrainos teisėsaugos pareigūnų ir Rusijos specialiųjų tarnybų kelia labai rimtų klausimų atitinkamiems vadovams“, – sakė V. Zelenskis. „Į kiekvieną tokį klausimą bus atsakyta“, – pridūrė jis.
Kyjivas, liepos 10 d. (ELTA). Ukrainos žvalgybos SBU duomenimis, Rusijos daliniai atakavo vieną „Donecko Liaudies Respublikos“ batalioną. Tai rodo perimti pokalbiai telefonu, rašo „Kyjiv Independent“.
Abiejų apsišaukėliškų, nuo Maskvos priklausomų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ kareiviai remia Rusijos invaziją į Ukrainą. Anot pranešimų, jie neretai naudojami kaip „patrankų mėsa“.
Laikraščio teigimu, atakuotas batalionas Zaporižios regione traukėsi nuo fronto linijos, kai buvo užpultas rusų.
Kyjivas, birželio 17 d. (ELTA). Ukrainos pareigūnai likvidavo didelį Rusijos agentų tinklą. Vienas iš jo koordinatorių buvo Rusijos okupuoto Krymo vadinamojo vadovo Sergejaus Aksionovo patarėjas.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Ukrainos saugumo tarnyba (UST).
Per specialią operaciją Kyjive, Charkive, Odesoje, Zaporižioje, taip pat Dnipropetrovsko ir Vinicos srityse buvo sulaikyta 19 Rusijos agentų.
Šnipai koregavo apšaudymus raketomis, rinko duomenis apie Ukrainos karių pozicijas ir informaciją apie belaisvių rusų laikymo vietas.
Agentūra taip pat stengėsi sužinoti Ukrainos partizanų, kurie pogrindžio sąlygomis priešinasi Rusijos kariuomenei laikinai okupuotose teritorijose šalies pietuose, duomenis.
UST nustatė, kad grupei vadovavo Rusijos federalinės saugumo tarnybos agentas Chersono srityje. Gautus duomenis jis perduodavo Rusijos specialiųjų tarnybų atstovams, tarp kurių – Krymo „vadovo“ S. Aksionovo patarėjas.
Dabar ruošiamasi pateikti įtarimus sulaikytiesiems. Jiems gresia iki 15 metų kalėjimo arba įkalinimas iki gyvos galvos.
Kyjivas, gegužės 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos slaptoji tarnyba SBU uždraudė į šalį atvykti 13 užsienio žurnalistų, kurie nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo karas, rengė „užsakomąją medžiagą Kremliaus propagandistams“.
„Savo provokaciniuose „pasakojimuose“ jie skelbė dezinformaciją apie padėtį fronte ir diskreditavo Ukrainos kariuomenę“, – sakoma penktadienį paskelbtame tarnybos pareiškime.
Draudimas atvykti iš pradžių taikomas trejus metus.
Vienu atveju buvo deportuotas Nyderlandų žurnalistas už tai, kad paskelbė Odesoje esančios degalų saugyklos, į kurią buvo smogta raketomis, nuotraukas. Po to, kai jis pabandė sugrįžti į šalį, draudimas buvo pratęstas iki 10 metų.
Prasidėjus karui, valdžia nustatė griežtas taisykles dėl nuo Rusijos pajėgų nukentėjusių civilinių ir karinių objektų nuotraukų skelbimo. Karinė cenzūra taip pat draudžia rengti pranešimus apie Ukrainos kariuomenės judėjimą ir pozicijas.
Už pažeidimus užsienio žurnalistams gresia ne tik išsiuntimas iš šalies, bet ir kaltinimai šnipinėjimu.
SBU taip pat paskelbė apie Ukrainos vyriausybės kritikų, tarp jų – ir Odesos žurnalisto Jurijaus Tkačiovo, suėmimą. Jis beveik du mėnesius suimtas iki teismo dėl kaltinimų neteisėtu ginklų laikymu.
Kovo 3 dieną britų leidinys „The Times“ pranešė, kad į Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio gyvybę buvo kėsintasi net tris sykius. Nužudyti V.Zelenskį pavesta dviems viena nuo kitos nepriklausomoms grupės – R.Kadyrovo smogikams ir kariams iš „Wagner“ struktūrų.
Manoma, kad Ukrainos žvalgybos sėkmei apsaugant šalies preziedentą įtakos turėjo ir nutekėjusi informacija iš Rusijos slaptųjų tarnybų (omenyje turima ir FSB), nes tarp Rusijos žvalgybų karininkų esama tokių, kurie nepritaria Kremliaus karinei operacijai prieš Ukrainą.
Beje, R.Kadyrovo elitinių žudikų grupė jau sunaikinta. Likviduoti ir smogikai iš „Wagner“ struktūrų (jie Ukrainoje tykojo apie šešias savaites, laukdami progos nušauti V.Zelenskį). Jie irgi likviduoti.
Ukrainos SBU mano, kad Kijeve šiuo metu dar slapstosi apie 400 rusų smogikų, kuriams duotas įsakymas nužudyti V.Zelenskį.
Informacijos šaltinis – „The Times”, gordonua.com ir slaptai.lt
Kijevas, sausio 25 d. (AFP-ELTA). Ukraina antradienį pranešė išardžiusi Maskvos koordinuojamą diversantų grupę, kuri rengė seriją išpuolių Ukrainos pasienio regionuose, siekdama „destabilizuoti“ situaciją šalyje.
Grupuotė rengė „ginkluotų išpuolių seriją“ prieš miesto infrastruktūrą, sakoma Ukrainos saugumo tarnybos SBU pranešime, kuriame priduriama, kad grupuotę „koordinavo Rusijos specialiosios tarnybos“.
Ukraina atsidūrė ties mirtiniausios koronaviruso pandemijos bangos riba, nes skiepijimų apimtys sunkiai didėja, o užsikrėtimo atvejų daugėja, penktadienį perspėjo šalies medicinos ekspertai.
Šalyje, kurioje gyvena 40 mln. žmonių, o sveikatos priežiūros sistema – pasenusi, iš pradžių buvo sunku gauti vakcinų, o vėliau – sunku įtikinti skeptiškai nusiteikusius gyventojus skiepytis.
Naujų užsikrėtimo atvejų nuolat daugėja: per pastarąsias septynias dienas užregistruota 27 600 naujų atvejų, palyginti su 17 000 per praėjusią savaitę.
Sveikatos apsaugos pareigūnai Kijeve penktadienį užregistravo didžiausią naujų atvejų skaičių nuo gegužės mėnesio, o vidutiniškai per dieną hospitalizuojamų žmonių skaičius šią savaitę, palyginti su praėjusia, išaugo beveik 400.
„Tikėtina, kad ši banga bus mirtingiausia“, – AFP sakė buvęs sveikatos apsaugos viceministras ir Visuomenės sveikatos analizės centro įkūrėjas Pavlo Kovtoniukas.
„Turime labai nedaug paskiepytų žmonių, kurie padėtų ją sulaikyti“, – pridūrė P. Kovtoniukas.
Vos 12 proc. ukrainiečių yra visiškai paskiepyti viena iš keturių šalyje prieinamų vakcinų, įskaitant „AstraZeneca“ ir „Moderna“, o nusiteikimas prieš skiepus yra didelis.
Kijevo ekonomikos mokyklos Sveikatos ekonomikos centro vadovas Jurijus Ganičenka teigė, kad nors valdžios institucijoms nepavyko nustatyti dominuojančio štamo, kuriuo užsikrečia ukrainiečiai, yra „didelė tikimybė“, kad tai – delta atmaina.
Pasak K. Ganyčenkos, tikėtina, kad spalio viduryje ši banga pasieks aukščiausią tašką ir tęsis iki lapkričio mėnesio, o per dieną mirs nuo 350 iki 400 žmonių, palyginti su maždaug 220 mirčių metų pradžioje.
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) penktadienį pranešė, kad išardė 5 000 interneto botų tinklą, kurio užduotis buvo „diskredituoti“ ir „sužlugdyti“ šalies vakcinacijos programą.
Tinklui vadovavo „rėmėjai iš Rusijos“, sakoma SBU pareiškime.
Abu analitikai teigė, kad Ukrainos ligoninių tinklas yra geriau pasirengęs, palyginti su pandemijos pradžia, tačiau „nesvarbu, kaip parengsime savo ligonines, jos bus perpildytos“, – apie artėjančią bangą kalbėjo P. Kovtoniukas.
Vyriausybė šios savaitės pradžioje paskelbė, kad nuo pirmadienio įsigalios nauji apribojimai.
Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje užregistruota daugiau kaip 2,3 mln. susirgimų ir daugiau kaip 55 tūkst. mirčių nuo COVID-19.
Po neišaiškinto baltarusių aktyvisto nužudymo Kijeve vienam jo kolegai neleista įvažiuoti į Ukrainą. Organizacijos „Baltarusių namai Ukrainoje“ vadovo pavaduotojui Rodionui Batulinui nebuvo nurodyta priežastis, kodėl jis neįleidžiamas, trečiadienį pranešė organizacija. Jis mėgino atvykti į Ukrainą iš Europos Sąjungos šalies.
Ukrainos žvalgybos SBU atstovas internetiniam laikraščiui „Ukraijinska Pravda“ sakė, kad atitinkamas draudimas paskelbtas jau liepos 23 dieną. R. Batulinas esą gali kelti pavojų nacionaliniam saugumui. Detalių atstovas neįvardijo. Aktyvistas negalės atvykti į šalį ateinančius trejus metus.
Antradienį parke Kijeve rastas pakartas minėtos organizacijos vadovas Vitalijus Šišovas. Policija pradėjo tyrimą dėl galimo nužudymo. Baltarusių opozicija teigia, kad tai Baltarusijos slaptosios tarnybos darbas. Tačiau, anot žiniasklaidos, yra pėdsakų ir posovietinėje neonacių aplinkoje.
Ukrainos gynybos ministerija paskelbė dviejų buvusių Ukrainos slaptųjų tarnybų karininkų, kurie po Krymo okupacijos perbėgo Rusijos pusėn, pokalbių išklotines. Išklausius įrašą tampa aišku, kad Rusijos slaptosios tarnybos intensyviai ieško medžiagos, kuri kompromituotų naująjį Ukrainos žvalgybos vadovą Kirilą Budanovą.
Kad būtina bet kokia kaina rasti Kirilą Budanovą kompromituojančių žinių, tarpusavyje šnekasi Aleksandras Sklianko ir Nikolajus Černych. Pokalbio metu jie buvo Donecke ir Simferopolyje. Šie du vyrai iki išdavystės tarnavo Ukrainos žvalgybos (SBU) Krymo skyriuje.
Ukrainos prezidentas Volodimyras Zelenskis paskyrė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos vadovu Kirilą Budanovą visai neseniai – 2020 metų rugpjūčio 5 dieną.
Taip pat žinoma, kad Rusijos FSB agentai organizavo pasikėsinimą į K.Budanovą dar 2019-ųjų balandžio 4 dieną. Tąsyk bandyta susprogdinti karininką vežusį automobilį Kijeve.
Kuo Rusijos žvalgybai toks neparankus K.Budanovas?
Po balandžio 14-ąją sėkmingai atlikto generolo majoro Valerijaus Šaitanovo arešto Ukrainos slaptoji tarnyba SBU balandžio 16-ąją sulaikė dar vieną asmenį, įtariamą bendradarbiavus su Rusijos žvalgybomis. Ir generolas V.Šaitanovas, ir naujasis įtariamasis kaltinami palaikę ryšius su Rusijos Federaline saugumo tarnyba FSB pulkininko Igorio Jegorovo pagalba.
Svarbu pabrėžti, kad pas antrąjį įtariamąjį (jo pavardė kol kas neskelbiama) rastas įspūdingas ginklų arsenalas – nuo granatsvaidžių ir pistoletų su duslintuvais iki kovinių granatų.
Slaptai.lt primena savo skaitytojams, kad V. Šaitanovas, Ukrainos slaptųjų tarnybų generolas, turėjęs labai daug svarbios informacijos apie Ukrainos pasipriešinimą Rusijos agresijai, sučiuptas balandžio 14-ąją. Kardomoji priemonė suėmimas jam pritaikyta iki šių metų birželio 14 dienos.
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU skelbia savo gretose demaskavusi itin aukšto rango rusų šnipą. Generolas majoras suimtas antradienį, Kijeve pranešė SBU (СБУ).
Manoma, kad 56-erių įtariamasis daug metų perduodavo Maskvai slaptą ir labai slaptą informaciją, be kita ko, taip pat – ir apie slaptas Ukrainos operacijas prieš Rusijos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje bei duomenis apie ukainiečių žvalgus, veikiančius Rusijos ir prorusiškų separatistų kontroliuojamose Ukrainos žemėse. Be to, jis verbavo kitus Ukrainos asmenis tapti agentais ir planavo teroristinius išpuolius Ukrainoje. Į Rusijos pusę perėjusiems asmenims buvo žadama Rusijos pilietybė ir pinigai. Įtariamojo susitikimai su kontaktiniu asmeniu iš Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) užfiksuoti Vokietijoje, Prancūzijoje, Chorvatijoje.
Išdavyste įtariamas generolas Rusijos pavedimu ruošėsi nužudyti čečėną Adamą Osmajevą. Šis 2012-aisiais buvo suimtas Odesoje dėl tariamų planų pasikėsinti į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, visąlaik palaikė Ukrainos interesus, rėmė čečėnų nepriklausomybininkus.
Dabar jau žinoma ir įtariamojo pavardė. Tai – Ukrainos Saugumo tarnybos generolas majoras Valerijus Šaitanovas (Шайтанов). Kaip teigia internetinis ukrainiečių leidinys Gordonua.com, Valerijus Šaitanovas palaikė ryšius su savo kuratoriumi iš Rusijos slaptųjų tarnybų pulkininku Igoriu Jegorovu. Ukrainos slaptoji tarnyba SBU turi slapta padariusi įrašų, kaip V.Šaitanovas kalbasi tiek su FSB (ФСБ) karininku I.Jegorovu (Егоров), tiek su užverbuotu agentu „N“, kuriam pavesta nužudyti čečėną A.Osmajevą. Už tą nužudymą pažadėtas ir rusiškas pasas, ir pensija, ir solidus honoraras. Agentą „N“ perspėja, kad labai svarbu deramai „užkasti“ – po operacijos batus būtinai reikės sunaikinti.
Charakteringa dar ir tai, kad pokalbio su I.Jegorovu metu V.Šaitanovas vadina 2017-ųjų įvykius Ukrainoje „perversmu“, nepagarbiai atsiliepia apie Maidano gynėjus. Ukrainos portalo gordonua.com redaktorius Dmitrijus Gordonas viename iš savo paskutiniųjų videopareiškimų (youtube.com kanalas) tvirtina, kad žinia apie tokio aukšto rango Rusijos šnipo demaskavimą – pats tikriausias šokas Ukrainai. Nes V.Šaitanovas žinojo labai daug apie Ukrainos priešinimosi Rusijai operacijas. Pavyzdžiui, turėjo bylų apie ukrainiečių žvalgus, veikiančius Rusijos okupuotame Donbase ir Kryme. Kaip tvirtina D.Gordonas, dabar aišku, kodėl kai kurios Ukrainos slaptosios operacijos Rytų Ukrainoje labai dažnai žlugdavo, o ukrainiečių žvalgai – patekdavo į nelaisvę arba tiesiog dingdavo be žinios, žūdavo.
D.Gordonas, skelbdamas interviu savo youtube.com kanale pareiškimą, sakė, kad V.Šaitanovas greičiausiai buvo užverbuotas gerokai iki 2014-ųjų metų, kai Rusijos ir Ukrainos slaptosios tarnybos oficialiai dar draugiškai bendradarbiavo (bendros pratybos, bendri pasisėdėjimai prie vaišėmis nukrauto stalo). D.Gordonas atkreipė dėmesį, kad išdavyste įtariamas generolas užmėmė itin aukštus postus tuo metu, kai Ukrainos prezidentas buvo Petro Porošenko.
Ukrainiečių žurnalistas taip pat minėjo, jog buvo ruošiamasi likviduoti ir Ukrainos vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą.
Informacijos šaltinis – gordonua.com, slaptai.lt. ELTA
Ukrainos slaptoji tarnyba SBU skelbia savo gretose demaskavusi rusų šnipą. Generolas majoras suimtas antradienį, Kijeve pranešė SBU.
Manoma, kad 56-erių įtariamasis daug metų perdavinėjo Maskvai informaciją, be kita ko, apie slaptas operacijas prieš Rusijos remiamus separatistus Rytų Ukrainoje. Be to, jis verbavo kitus asmenis tapti agentais ir planavo teroristinius išpuolius Ukrainoje. Šiems asmenims buvo žadama Rusijos pilietybė ir pinigai. Įtariamojo susitikimai su kontaktiniu asmeniu Rusijos federalinėje saugumo tarnyboje (FSB), be kita ko, vyko Vokietijoje, Prancūzijoje ir Kroatijoje.
Įtariamasis taip pat Rusijos pavedimu mėgino nužudyti čečėną Adamą Osmajevą. Šis 2012-aisiais buvo suimtas Odesoje Pietų Ukrainoje dėl tariamų planų pasikėsinti į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.
Rusija Kryme, Sevastopolio mieste, sulaikė rusę moterį, kurią įtaria išdavyste dėl, kaip manoma, karinių paslapčių atskleidimo Ukrainai, penktadienį pranešė Federalinė saugumo tarnyba, skelbia „Reuters“.
Rusija Krymą aneksavo 2014 metais, Kijevas ir Vakarai šią teritoriją laiko Ukrainos dalimi. Maskva išleido daug pinigų Krymo integravimui į šalies teritoriją.
Federalinė saugumo tarnyba neįvardijo moters, tačiau pareiškime skelbė: „Ji buvo įdarbinta Ukrainos specialiųjų tarnybų ir tikslingai rinko įslaptintą karinę informaciją, vadovaujama Ukrainos gynybos ministerijos pagrindinės žvalgybos valdybos“.
Kijevas kol kas nepateikė jokio su sulaikymu susijusio komentaro.
„Moteris buvo Sevastopolyje įsikūrusio Rusijos Juodosios jūros karinio laivyno civilė darbuotoja”, – Rusijos naujienų agentūra RIA citavo įstatymų leidėją Dmitrijų Beliką.
Jei Rusijos teismas moterį pripažintų kalta, jei grėstų iki 20 metų kalėjimo, tai jau mažiausiai antras žmogus šį mėnesį, Rusijoje sulaikytas dėl šnipinėjimo Ukrainai.
Lapkričio 20 d. Federalinė saugumo tarnyba teigė Rostovo regione sulaikiusi Rusijos tarnautoją dėl įtarimų šnipinėjimu ir karinės informacijos tiekimu Ukrainai.
Išdavystės ir šnipinėjimo atvejais informacija dažnai būna įslaptinta, tad sulaikymų detalės nebūna visiškai atskleidžiamos.