Jonas Noreika ir Kazys Škirpa. Slaptai.lt nuotr.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenė prašo miesto savivaldybės nukabinti partizano Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro (LGGRTC) teigimu, prašymas jau nagrinėjamas. Centro direktoriui priėmus vieną ar kitą sprendimą, juo vadovautis turės Šiaulių miesto savivaldybė.
Atminimo lenta Šiauliuose J. Noreikai pakabinta 2010 m., ant buvusio apskrities viršininko administracijos pastato. Ji žymi, kad ten, 1941–1943 metais, J. Noreika dirbo Šiaulių apskrities viršininku.
Dėl J. Noreikos lentos nukabinimo kreipiasi ne pirmą kartą
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės vadovas Sania Kerbelis sako, kad jau yra anksčiau kreipęsis į savivaldybę dėl Generolo Vėtros atminimo lentos nukabinimo, tačiau tą kartą procesas atsidūrė aklavietėje.
Šiaulių žydų bendruomenės vadovo teigimu, J. Noreikos veikla galėjo lemti pačio S. Kerbelio šeimos likimą – manoma, jog Generolas Vėtra galėjo duoti tiesioginius nurodymus Šiaulių krašto žydų žudynių ir uždarymo į getą atvejais, kur buvo nužudyti ir S. Kerbelio giminaičiai.
„Kadangi Jono Noreikos raštai, po kurių Šiaulių žydai pateko į Žagarės getą, tiesiogiai palietė mano gimines: mano šeimą, kurių dalis pateko į Šiaulių getą ir buvo nužudyti, o dalis buvo nužudyti Žagarėje. Turiu informacijos, kad tiesiogiai prie to prisidėjęs buvo Noreika“, – teigia S. Kerbelis. Jonas Noreika ir Kazys Škirpa. Slaptai.lt nuotr.
„Pirmiausia prašau to kaip Lietuvos pilietis, žydas, kurio giminės nukentėjo nuo Holokausto. Man tai nepriimtina. Kai yra įstatymas, klausimų nebeturi kilti – juk ir valstybė priėmė įstatymą tam, kad būtų istorinis teisingumas“, – sako S. Kerbelis.
Jis pažymi šįkart su šiuo prašymu į savivaldybę kreipęsis vadovaudamasis dekomunizacijos įstatymu, kuris įpareigoja pašalinti bet kokius atminimo ženklus, skirtus asmenims, kolaboravusiems su totalitaristiniais režimais.
„Yra įstatymas, tai arba savivaldybė jo laikysis, arba suprasime, kad ne visiems įstatymai Lietuvoje galioja. (…) Jei savivaldybė nuspręs tos lentos nenuimti, į teismą tikrai nesikreipsime, bet pasidarysime išvadas, kad gyvename valstybėje, kurioje žmonės, kolaboravę su naciais, yra didvyriai“, – teigia Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas.
Prašymas jau pradėtas nagrinėti
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas naujienų agentūrai ELTA patvirtino, kad savivaldybė gavo tokį prašymą ir jau renka medžiagą klausimui įvertinti.
„Paprašiau surinkti medžiagą tuo klausimu, nes jis keliamas nebe pirmą kartą. (…) Nėra iki galo aišku, kiek ten buvo tiesiogiai duotas vienas ar kitas nurodymas daryti vienokius ar kitokius dalykus. Čia yra labai sudėtingos temos. (…) Tai kai bus surinkta medžiaga, žiūrėsime, ką čia daryti“, – sakė A. Visockas.
„Nežinau, kodėl ta lenta buvo pakabinta. Juk vis tiek turėjo būti kažkokie motyvai. Tai ir pasižiūrėsime. Esmė – nesusipriešinti, tai niekam nereikalinga“, – sako A .Visockas.
Savo ruožtu LGGRTC Istorinės atminties įamžinimo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas pažymi, kad skyrius jau pradėjo šio prašymo nagrinėjimą, tik šiuo metu laukiama daugiau duomenų dėl J. Noreikos istorinio vertinimo.
„Paprašėme papildomų duomenų iš LGGRTC dėl Noreikos, nes (…) oficialios pažymos neturėjome. Tai praeitame posėdyje buvo pirmas Noreikos nagrinėjimas ir padarėme pertrauką, kol centras pateiks išsamią pažymą“, – sako V. Karčiauskas.
Jis pažymi, kad Istorinės atminties įamžinimo komisija priima tik rekomendaciją. Tuo tarpu galutinį verdiktą, vadovaudamasis pastarąja rekomendacija, priima LGGRTC direktorius. Centro direktoriaus sprendimas yra perduodamas vykdyti savivaldybei, akcentuoja V. Karčiauskas. Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Slaptai.lt nuotr.
Prieš keletą metų aršias diskusijas visuomenėje kėlė Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato sienos, Vilniuje. Diskusijas ji sukėlė po to, kai atminimo lentą kūju sudaužė kontroversiškai vertinamas advokatu prisistatantis Stanislovas Tomas. Tąkart „Grindos“ darbuotojai lentą suklijavo ir grąžino ją ant bibliotekos sienos. Savo ruožtu savivaldybės atstovai pažadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.
Kad Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta bus atkurta patikino ir tuometinis miesto meras Remigijus Šimašius. Vis dėlto, R. Šimašiaus sprendimu lenta buvo pašalinta 2019-ųjų liepą. Kaip žiniasklaidai tąkart teigė R. Šimašius, lentą jis nuimti apsisprendė siekdamas, kad būtų taikomas „vienodas principas“ visiems atminimo ženklams, kurie susiję su totalitariniais režimais, prilygindamas pastarąjį atvejį su 2015-ųjų rudenį nukeltomis Žaliojo tilto skulptūromis.
Vis dėlto, po kelių mėnesių, rugsėjį, Generolui Vėtrai skirta atminimo lenta vėl buvo pakabinta senojoje vietoje. Jos pagaminimu ir pakabinimu daugiausiai rūpinosi jaunimo sambūris „Pro Patria“.
ELTA primena, kad nuo gegužės 1-osios Lietuvoje įsigaliojo dekomunizacijos įstatymas. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas.
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks LGGRTC ir savivaldybių institucijos.
Šis žvėrtinčius – netoli Šiaulių. Nuostabi vieta. Čia, tarp mielų laukinių gyvynų, kurie tiesiog reikalauja, kad juos paglostytume bei palepintume specialiai paruoštais gardėsiais, – šauniai pailsėsite. Čia lengva pamiršti dienos rūpesčius, lengva nuraminti įtemtus nervus…
Atspėkite – prie kokio kaimo įkurti šie erdvūs voljerai gyvūnams?
Šiauliuose – naujas meno kūrinys, simbolizuojantis Lietuvos ir Ukrainos vienybę. „Gubernijos“ nuotr.
Šeštadienį šiauliečiai rinkosi miesto centre kilniam tikslui – palaikyti ir prisidėti prie iniciatyvos „Už Savus! Už Ukrainą!“. Surengtame renginyje gyventojams buvo pristatytas unikalus, palaikymą Ukrainai ir jos žmonėms žymintis gatvės meno kūrinys – dvi viena kitą sveikinančios rankos, simbolizuojančios šiauliečių palaikymą Ukrainai. Pasak pranešimo, iniciatyvos organizatorė darykla „Gubernija“ prisidėti prie naujo kūrinio tapymo darbų ir taip išreikšti solidarumą su ukrainiečiais pakvietė būrį miestiečių, tarp kurių – ir žinomi veidai.
Įspūdingo dydžio – daugiau kaip 100 kv. m ploto – palaikymą Ukrainai ir jos žmonėms reiškiantis meno kūrinys papuošė miesto centre, Ežero g. 19, esančio daugiabučio sieną. Naujasis mėlynos ir geltonos spalvos piešinys vaizduoja tvirtą ir palaikantį rankų susikibimą. Jis daryklos iniciatyva pakeitė bene pusę amžiaus čia buvusį sovietinę armiją šlovinusį piešinį.
„Šiauliai neabejingi tam, kas šiuo metu vyksta visai šalia mūsų, todėl, tikiu, vieningai sutariame, kad mūsų mieste nėra vietos sovietiniam paveldui, o solidarumas ir emocinis palaikymas nuo karo kenčiančiai Ukrainai dabar yra labai svarbu. Esame dėkingi šiauliečiams, namo gyventojams, miesto savivaldybei ir partneriams už įsitraukimą, pagalbą ir mūsų idėjos palaikymą. Naujasis piešinys siunčia labai aiškią žinutę – ukrainiečius mes palaikome kaip savus, o tuo pačiu esame už tikrąsias vertybes – laisvę, vienybę ir bendrystę“, – renginyje sakė „MV GROUP“ rinkodaros vadovė Ieva Matulaitienė.
Prie unikalaus iniciatyvos „Už Savus! Už Ukrainą!“ meno kūrinio savaitę dirbo Lietuvoje ir svetur pripažintas gatvės menininkas Linas Kaziulionis, kuris tokio dydžio piešinį Šiauliuose kūrė pirmą kartą.
„Gatvės menas yra būdas ryškiai, originaliai ir garsiai išreikšti svarbius momentus – perduoti žmonėms aktualias žinutes, paraginti atkreipti dėmesį į svarbias temas. Džiaugiuosi, kad Lietuvoje toks menas vis labiau matomas ir verslas vis dažniau pasitelkia šią formą savo socialiniuose projektuose. Smagu, kad dabar mano kūryba puoš ne tik Vilnių, Kauną, bet ir Šiaulius ir dar prisidės prie prasmingo tikslo – kvies Ukrainą ir jos žmones palaikyti kaip savus“, – sakė L. Kaziulionis.
Pasak menininko, šis projektas jam buvo nemažas iššūkis, nes jis įpratęs piešti ant lygių paviršių. „Dažniausiai aš kuriu ant tuščių sienų, o čia viskas buvo kitaip. Bet uždažydamas seną sovietinį paveldą daviau pradžią naujai idėjai, o tai – unikali patirtis. Man asmeniškai tai svarbus įvykis, tikiu, svarbus momentas ir visam Šiaulių miestui“, – dalinosi L. Kaziulionis.
Simboliškai prisidėti prie šio milžiniško meno kūrinio renginyje galėjo ir kiekvienas norintis. Progos čiupti teptukus, padėti užbaigti piešinį nepraleido gausus būrys renginyje apsilankiusių šiauliečių ir miesto svečių, tarp kurių buvo ir Šiaulių miesto regbio klubo „Baltrex-Šiauliai“ bei vyrų krepšinio klubo „Šiauliai“ žaidėjai, ukrainiečių bendruomenės atstovai. Iš viso sienai uždažyti ir naujam piešiniui sukurti prireikė daugiau kaip 50 l dažų, kuriuos iniciatyvai padovanojo bendrovė „Tikkurila“.
Prie šios iniciatyvos prisidėti ir paremti Ukrainą netrukus galės ir visi norintys – nuo pirmadienio elektroninėje parduotuvėje www.marskineliai.lt bus galima įsigyti marškinėlius su tuo pačiu L. Kaziulionio piešiniu „Už savus! Už Ukrainą!”.
Visą už įsigytus marškinėlius gautą pelną „Gubernija“ su partneriais paaukos nevyriausybinių organizacijų susivienijimui „Mūsų rankos ir širdys – Ukrainai“, teikiančiam humanitarinę pagalbą Lietuvoje apsistojusiems Ukrainos karo pabėgėliams.
Šiaulių įmonėje išsiliejus, kaip įtariama, tonai aliejaus, atliekami taršos likvidavimo darbai. AAD nuotr.
Antradienį Aplinkos apsaugos departamento (AAD) Šiaulių aplinkos apsaugos inspekcijos (AAI) pareigūnai gavo pranešimą, kad Šiaulių mieste iš KB „Žeimelio grūdai“ sojų aliejaus perpumpavimo ir laikymo stoties išsiliejo apie 1 toną, pirminiais duomenimis, sojų aliejaus. Taršos plitimas sustabdytas boninėmis užtvaromis.
Pasak AAD pranešimo, patikrinti informacijos ir išsiaiškinti aplinkybių aplinkosaugininkai skubiai nuvyko į įvykio vietą. Šiaulių AAI pareigūnai su Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistais lokalizavo taršą boninėmis užtvaromis ir kartu su įmonės KB „Žeimelio grūdai“ vadovu pradėjo koordinuoti taršos likvidavimo darbus.
Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai paėmė laboratorinius mėginius teršalams identifikuoti.
Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis viešai apgailestauja, kad prezidentas Gitanas Nausėda nedalyvavo Sakartvelo Nepriklausomybės dienos minėjime. Pastaruoju metu atstovavimo Europos vadovų taryboje (EVT) klausimu prezidentui kritikos negailįs Ž. Pavilionis įsitikinęs, kad G. Nausėda vis dar nesuranda laiko „strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų Kaukaze įgyvendinimui“.
„Iš Tbilisio pasiekė giliai liūdinantis, nuviliantis neseniai iš kalėjimo išleisto pagrindinio opozicijos (UNM partijos) lyderio Nika Melia pareiškimas. Dieną po Europos vadovų tarybos pagal istorinę prezidentų Adamkaus-a.a.Kačinskio tradiciją tik mūsų ir Lenkijos prezidentas buvo kviečiami į Nacionalinę dieną Tbilisyje. Lietuvos strateginės partnerės Lenkijos prezidentas Duda pasirodė puikiai ir labai svarbiu laiku, kai Sakartvelas yra kryžkelėje tarp Rytų ir Vakarų, kaip teigia pats Nika Melia“, – feisbuke apgailestavo Ž. Pavilionis, negailėdamas pagyrų Lenkijos prezidentui, kuris, pasak jo, aktyviai dalyvauja sprendžiant politinį nestabilumą išgyvenančio Sakartvelo problemas.
Ir nors G. Nausėda su oficialiu vizitu Sakartvele ketina lankysis birželio 10–11 dienomis, Ž. Pavilionis tarsi pažymi, kad Lietuvos prezidentas jau šią savaitę galėjo vykti ne į Šiaulius, bet į Tbilisį.
„Lietuvos Prezidentas pagal oficialią darbotvarkę „nuotoliniu būdu susitiko su Šiaulių regiono merais“. Be abejonės, tai labai svarbu, tačiau kartu labai gaila, kad Lietuvos Prezidentas nuo pat krizės Tbilisyje pradžios, per visą labai sunkių derybų procesą ir net dabartiniu metu siekiant užtikrinti šio suderėto susitarimo įgyvendinimą (kurio dėka ir Nika Melia buvo paleistas iš kalėjimo) niekaip neatranda laiko strateginių Lietuvos užsienio politikos tikslų Kaukaze įgyvendinimui. Nuoširdi pagarba Lenkijos Prezidentui, kuris supranta, kad mums ne tas pats, kuria linkme pasuks Sakartvelas, kuris toliau tęsia Adamkaus-a.a.Kačinskio politiką rytuose“, – feisbuke rašė A. Pavilionis.
Trečiadienį G. Nausėda su Šiaulių regiono merais aptarė COVID-19 pandemijos valdymą bei pasirengimą naujiems mokslo metams.
Prezidentas trečiadienį taip pat pasveikino Sakartvelą Nepriklausomybės dienos proga ir perdavė linkėjimų visiems šios šalies gyventojams.
Šiauliuose susitikę Baltijos šalių ministrai sutarė stiprinti bendrą gynybą. KAM nuotr.
Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose penktadienį susitikę Baltijos šalių gynybos ministrai aptarė regiono oro gynybos klausimus bei galimą Baltijos šalių bendradarbiavimą ateityje įsigyjant tolimojo nuotolio salvinės raketų ugnies sistemas.
„Tai galėtų būti ilgalaikis naujas Baltijos šalių bendrų regioninių pajėgumų vystymo projektas”, – teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, akcentuodamas, kad regioninių pajėgumų vystymas didina mūsų regiono atgrasymą. Pabrėžta, kad šis projektas yra vertinimo stadijoje.
A. Anušauskas kartu su Estijos gynybos ministru Kaale Laanetu ir Latvijos gynybos ministru Arčiu Pabriku susitarė koordinuoti Baltijos šalių veiksmus artėjant „Zapad 2021″ pratyboms bei paragino Rusiją ir Baltarusiją užtikrinti šių pratybų skaidrumą. Ministrai vieningai pasmerkė Rusijos agresyvią politiką Ukrainos atžvilgiu ir sutarė koordinuoti veiksmus remiant Ukrainos pastangas siekti euroatlantinės integracijos. Baltijos šalių ministrai. KAM nuotr.
Baltijos šalių gynybos ministrai taip pat susitarė koordinuoti pastangas rengiantis NATO valstybių ir vadovų susitikimui.
Bendrus projektus susitikimo metu aptarę ministrai pasveikino esminį proveržį stiprinant jūros stebėjimo pajėgumus Baltijos jūroje.
„Pagaliau pasiekėme, kad mūsų sistemos būtų suderintos ir jau galime keistis jūros paveikslo duomenimis. Tai išplečia jūros stebėjimo galimybes ir sudaro puikias sąlygas ankstyvam perspėjimui apie galimą grėsmę”, – pabrėžė A. Anušauskas. Šiauliuose susitikę Baltijos šalių ministrai sutarė stiprinti bendrą gynybą. KAM nuotr.
Svečiai iš Latvijos ir Estijos gynybos ministerijų vizito Lietuvoje metu lankėsi Šiaulių aviacijos bazėje bei oro gynybos batalione, kur turėjo progą apžiūrėti Lietuvos kariuomenės įsigytą vidutinio nuotolio oro gynybos sistemą NASAMS.
Susitikimo metu ministrai pasirašė bendrą komunikatą. Jame įtvirtintos Baltijos šalių glaudesnio bendradarbiavimo sritys.
Lietuva šiemet pirmininkauja Baltijos šalių bendradarbiavimui gynybos ir saugumo srityje.
Du kartus per metus vyksta Baltijos šalių gynybos ministrų bei kariuomenių vadų ir jungtinių štabų viršininkų susitikimai. Taip pat reguliariai susitinka politikos direktoriai, oro, sausumos, jūrų, specialiųjų pajėgų vadai bei įvairaus lygio ekspertai.
Pasaulinė Žemės diena Šiauliuose 2021. Rolando Parafinavičiaus nuotr.
Šiauliai šeštadienį mini Pasaulinę Žemės dieną. Prisikėlimo aikštėje suplazdėjo Žemės vėliava, o virtualioje erdvėje Šiaulių miesto savivaldybė ir Šiaulių kultūros centras pakvietė žiūrėti menišką edukacinį vaizdo filmuką „Labas, Medi“. Pasaulinei Žemės dienai skirta ir medžių sodinimo akcija, kurioje dalyvauja įvairios Šiaulių miesto švietimo ir neformaliojo ugdymo įstaigos.
Organizuojamos iniciatyvos įprasmina šių metų šūkį – „Atkurkime savo Žemę“ – ir primena medžių sodinimo bei gamtos saugojimo svarbą, sakoma Šiaulių kultūros centro pranešime.
Pasaulinė Žemės diena, kasmet švenčiama kovo 20-ąją, skirta atkreipti visuomenės dėmesį į gamtą kamuojančias problemas ir paraginti imtis veiksmų, siekiant ją išsaugoti.
Prie Pasaulinės Žemės dienai skirtų iniciatyvų prisijungė ir Šiaulių miesto švietimo bei neformaliojo ugdymo įstaigos. Net 58 įstaigos – darželiai, mokyklos, ugdymo centrai – pareiškė norą dalyvauti Šiaulių miesto savivaldybės ir Šiaulių kultūros centro akcijoje „Atkurkime savo Žemę“ ir įsipareigojo iš organizatorių gautą sodinuką pasodinti savo įstaigos teritorijoje. Akciją įgyvendinti padėjo įstaigos, kasmet prisidedančios prie Žemės dienos Šiauliuose iniciatyvų – Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, skyręs iš žaliųjų atliekų paruošto komposto, ir Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos botanikos sodas, teikęs konsultacijas ir parengęs medelių sodinimo instrukciją.
Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dideli pokyčiai prasideda nuo mažų darbų, kurie patiems žmonėms gali atrodyti visai nereikšmingi, tačiau yra labai svarbūs gelbėjant gamtą.
„Kiekvienas gali prisidėti prie planetos išsaugojimo. Tai gali atlikti savo kieme, namų aplinkoje, darbo vietoje – savo iniciatyva pasodinęs lauke medelį ar tiesiog kasdien būdamas socialiai atsakingas vartotojas“, – sako organizatoriai.
Šiaulių ligoninės medikams, kovojantiems su koronavirusu, krūviai vis didėja. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pagal sergamumą koronavirusu šalies vidurkį dvigubai lenkiantys Šiauliai tapo rimtu iššūkiu vietos medikams. Respublikinė Šiaulių ligoninė nuolat didina lovų, skirtų užsikrėtusiems gydyti, skaičių, tačiau baiminamasi, kad nestiprinant visuomenės gyvenimo ribojimų, pajėgumai gali išsekti.
„Ištraukėme blogą loterijos bilietą. Miestas vėl tapo koronaviruso židiniu. Per pastarąsias dvi savaites turėjome 1400 susirgimo atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Tai yra didžiausias rodiklis Lietuvoje, o šalies vidurkį pagal sergamumą viršijame du kartus. Turint tokią aplinką, atitinkama yra ir ligoninės situacija, patiriame didžiulį spaudimą“, – sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika.
Ribojimų per mažai
R. Mažeikos teigimu, didžiausią nerimą kelia tai, kad pastarųjų septynių parų užsikrėtimų augimas, lyginant su praėjusia savaite, yra apie 16 proc.
„Taigi užsikrėtusiųjų sparčiai daugėja, o apie 5 proc. jų patenka į ligoninę. Šiomis dienomis per parą daugiausiai buvome priėmę 21 pacientą, vidutiniškai per dieną hospitalizuojame 14-15 žmonių. Tokie skaičiai mums yra milžiniškas krūvis“, – pažymėjo ligoninės vadovas.
Pasak R. Mažeikos, šiuo metu koronaviruso pacientų gydymui ligoninėje yra skirti 5 skyriai, kai dar neseniai buvo vienas.
„Dabar yra 120 lovų, iš jų 19 intensyvios reanimacijos skyriuje, bet jų greičiausiai nepakaks, tad artimiausiu metų reanimacija išsiplės dar 14 lovų. Su koronavirusu dirba visi mūsų gydytojai, pasiskirstę pagal kompetenciją ir patirtį, tad pajėgumai įtempti iki maksimumo, – teigė direktorius.
Ligoninės vadovo teigimu, toks režimas susijęs su didele rizika, mat iškrinta patys medikai.
„Per savaitę, profilaktiškai testuojant mūsų personalą, nustatėme net 65 užsikrėtimus koronavirusine infekcija. Dažniausiai užsikrečiama už ligoninės ribų, tiesiog miestas serga, o tada virusas atnešamas į darbovietę, – sakė R. Mažeika. Anot jo, kadangi epidemiologų prognozės nieko gero nežada, ligoninė ruošiasi dar didesniems krūviams.
„Šiuo metu visame Šiaulių regione turime paruošę 340 lovų, įskaitant mažesnes Plungės, Mažeikių, Kelmės, Raseinių ligonines. Joms krūvis taip pat neabejotinai didės, tačiau svarbiausia, kad būtų kam tuos pacientus gydyti“, – pabrėžė R. Mažeika.
Jo, manymu, virusas išplito, nes priemonės pandemijai užkardyti pasirodė neefektyvios.
„Matau vienintelę išeitį – visuomenės gyvenimo ribojimų didinimą, atsižvelgiant į sergamumą. Lietuvoje, lyginant su kitomis šalimis, jie per maži. Tuo pat metu reikėtų didinti testavimo apimtis ir prieinamumą, įskaitant profilaktinius tikrinimus. Naujajai sveikatos sektoriaus vadovybei čia teks dideli iššūkiai, ne tik valdant pandemiją, bet ir apskritai stiprinant sveikatos sektorių, mažinant joje politikos ir biurokratijos įtakas“, – sakė R. Mažeika.
Viruso pasekmės užsilieka ilgam
Didžioji dalis užsikrėtusiųjų koronavirusu Šiaulių ligoninėje guldomi į Infekcinių ligų skyrių.
„Mūsų skyrius ėmė plėstis nuo spalio pradžios. Šiomis dienomis COVID-19 pacientų skaičius skyriuje vyrauja nuo 80 iki 100, didžioji dalis gydosi pas mus, dalį perkeliame į atramines regiono ligonines, dalis pasveiksta, dalis, deja, miršta. Žmonės miršta po kelis kas savaitę“, – sako skyriaus vedėjas Aidas Kaušas.
Infektologo teigimu, specifiniam koronaviruso gydymui naudojamas vienintelis patvirtintas antivirusinis vaistas remdesiviras.
„Deja, stebuklų jis nepadaro, tik pagreitinta sveikimą ir gulėjimo ligoninėje trukmę, bet tai nėra tas vaistas, kuris per kelias dienas panaikina dusulį ir kitus simptomus. Juo labiau kad praktiškai visus pacientus turime gydyti ir nuo gretutinių ligų, nuo plaučių uždegimo. Tam reikia nemažai laiko. Jei virusas lengvesnės formos, paprastai pakanka 5-6 dienų stacionarinio gydymo, o pacientas sveikti baigia namuose. Jei sunkesnės pneumonijos, tuomet reikia dviejų savaičių ar net mėnesio“, – sakė medikas. Šiaulių respublikinė ligoninė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jis pažymėjo, kad pastaruoju metu į ligoninę tenka guldyti vis jaunesnius pacientus, daugiausia nuo 40 metų, daugiau vyrus.
„Ypač virusas pavojingas tiems, kurie serga cukriniu diabetu, yra nutukę. Apskritai koronavirusas bjaurus dar ir tuo, kad nors dauguma ligonių pasveiksta, tam tikrų pasekmių jis negali atsiratyti ilgai. Tyrimais pagrįstų duomenų dar nėra, bet plaučių pažeidimas, priklausomai nuo gretutinių ligų, be pasekmių nelieka: sunkesnis kvėpavimas, nuovargis, bendras silpnumas gali varginti dar ilgai“, – sakė A. Kaušas.
Infektologas nesiryžo prognozuoti, kaip situacija kis toliau, bet kol neturėsime savo rankose vakcinos, virusas vešės.
„Privalome laikytis bendrųjų taisyklių, dviejų metrų atstumas, kaukių dėvėjimas ir rankų dezinfekcija, tai išties efektyvu ir nieko geresnio nėra sugalvota. Žinoma, užsikrėtusiųjų greičiausiai daugės, dauguma gydysis namuose, dviejų tūkstančių per dieną į ligonines nesuguldysi, tad didelė atsakomybė tenka šeimos gydytojams. Ką vertėtų žinoti gydantis namuose? Kuo dažniau kontaktuoti su gydančiu mediku, temperatūrą mušti tik tuomet, jei yra 38 laipsniai ir daugiau, o jei karščiavimas trunka ilgiau nei savaitę, nepraeina kvėpavimo sunkumai, jau būtina kviestis greitąją“, – patarė medikas.
Iš skeptiko tapo realistu
Šiomis dienomis Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyriuje beveik visos vietos užimtos. Su skyriaus vedėju aplankėme keletą COVID-19 pacientų. 48 metų Ina, tos pačios ligoninės medicinos seselė, užsikėtė lapkričio pradžioje, skyriuje guli jau dvidešimt dienų.
„Dėl plaučių uždegimo paūmėjimo reanimacijoje pragulėjau savaitę, dar dvi savaites skyriuje, jau kiek laiko praėjo, bet iki šiol jaučiuosi blogai, dėl bendro silpnumo praktiškai prikaustyta prie lovos. Atsibodo juodai“, – sakė Ina.
Pacientė atkreipė dėmesį, kad jos vyras buvo didelis koronaviruso skeptikas. „Kiek ironiška, kaip kardinaliai apsivertė jo požiūris, jis dabar aplinkiniams aiškina apie realius viruso pavojus. Apskritai, kalbant apie visuomenėje sklandančius mitus, neturiu komentarų. Tas pats yra kalbėti, kad mėnulio nėra, nes ten nebuvau“,– sakė Ina.
Šiaulių respublikinėje ligoninėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Kitoje palatoje gulintis ir prie deguonies kaukės prijungtas 58-ių Stasys prisipažino, kad buvo ištrauktas iš mirties nagų.
„Jei ne personalas, kuriems esu be galo dėkingas, manęs jau nebebūtų. Tokiomis sąlygomis jie čia dirba pasigerėtinai“, – sakė koronavirusu užsikrėtęs vyras. Stasio teigimu, nors ligoninėje guli jau ne pirmą savaitę, iki šiol nueiti iki tualeto jam yra didžiausias žygdarbis
„Neduok Dieve, niekam tokios patirties nelinkėčiau. Žmona, tiesa, persirgo namie, jai buvo lengviau, mes vyrai, deja, esame silpnoji lytis“, – sakė Stasys. Dabar labiausiai jį vargina ne tik vis dar labai prasta sveikata, bet ir vienišumo jausmas. „Kol gulėjau reanimacijoje, artimieji patyrė tikrą košmarą ir iki šiol manęs nemato, lankyti mus yra uždrausta“, – teigė Stasys.
Praėjusią parą Šiaulių apskrityje fiksuoti 266 susirgimai COVID-19, mirė trys žmonės, priklausę 70-79, 80-89 metų amžiaus grupėms.
Šiauliuose dislokuotas Vokietijos valdymo ir pranešimų centras sustiprins Baltijos oro erdvės valdymo stebėseną. KAM nuotr.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose oficialiai pradėjo veikti Vokietijos karinių oro pajėgų perdislokuojamas Valdymo ir pranešimų centras, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Prie stebėjimo pultų. KAM nuotr.
Šiais papildomais pajėgumais Vokietija prisideda prie Baltijos šalių oro erdvės valdymo stebėsenos ir pajėgų treniravimo. Tai įprastai atlieka nuolat Baltijos regione veikiantys valdymo ir pranešimų centrai Karmėlavoje, Lielvardėje (Latvijoje) ir Taline (Estijoje). Šią savaitę galutinai įdiegta vokiečių sistema iki lapkričio pabaigos bus integruota į NATO integruotą oro erdvės ir priešraketinės gynybos sistemą NATINAMDS ir prisidės prie NATO oro erdvės virš Lietuvos, Estijos ir Latvijos stebėjimo pajėgumų.
Vokietijos perdislokuojamas valdymo ir pranešimų centras ir tam tikri šio centro elementai bei juos aptarnaujantys kariai, yra dislokuoti ir Skede (Latvijoje) bei Amaryje (Estijoje).
Šiuo metu NATO oro policijai Baltijos šalyse vadovauja Italija, kurios kontingentas su keturiais naikintuvais „Eurofighter” nuo šių metų rugsėjo aštuoniems mėnesiams yra dislokuotas Aviacijos bazėje Šiauliuose, o italus remiantis Vokietijos kontingentas su šešiais naikintuvais „Eurofighter” – Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Amaryje.
Šioje misijoje budintys naikintuvai reaguoja vos tik gavę pranešimą kilti perimti, atpažinti ir lydėti neatpažintus orlaivius, skrendančius arti NATO oro erdvės. Oro policijos naikintuvų veiksmus kontroliuoja Baltijos šalyse veikiantys valdymo ir pranešimų centrai, o perdislokuojamas Vokietijos centras galės remti ir sustiprinti sąjungininkų oro policijos operacijas, treniruotes ir pratybas.
Rugsėjo pradžioje Vokietija į Šiaulių oro bazę oro policijos sustiprinimui buvo atsiuntusi ir kuro papildymo ore orlaivį.
Vokietijos stebėsenos centras. KAM nuotr.
Vokiečių kariuomenės Valdymo ir pranešimų centro, kurio šaukinys „Raudonasis vanagas” (angl. „ Red Hawk”), kariai gali dislokuotis, įdiegti ir valdyti savo kompleksinę oro stebėjimo ir valdymo sistemą bet kurioje pasaulio vietoje. Šis centras glaudžiai veikia su kitais Baltijos šalių kontrolės ir pranešimų centrais ir NATO Jungtinių oro operacijų centru Uedeme, Vokietijoje.
Dislokuodama šį centrą Šiauliuose Vokietija prisideda prie prieš šešerius metus pradėtų NATO saugumo užtikrinimo priemonių, taip demonstruodama NATO įsipareigojimus sąjungininkams prie rytinių Aljanso sienų. Prie kompiuterių. KAM nuotr.
2020 m. vasarą Lietuva ir Vokietija pasirašė susitarimą dėl Lietuvos ir Vokietijos karių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje.
Vokietija vadovauja ir didžiausią karių skaičių skiria atgrasymo ir gynybos tikslais 2017 m. pradžioje Rukloje dislokuotai tarptautinei NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei.
Šiaulių centras. Slaptai.lt nuotr.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), atsižvelgęs į epidemiologinę situaciją Šiauliuose, miesto Ekstremaliųjų situacijų komisiją ragina imtis priemonių, galinčių prisidėti prie infekcijos plitimo ribojimo mieste.
Posėdyje Komisijai siūloma operatyviai galimybę uždrausti renginius uždarose ir atvirose teritorijose, riboti asmenų susibūrimus Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje esančiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, viešose vietose. Taip pat – valdyti lankytojų, lankančių šeimos narius, globotinius socialinėse globos įstaigose srautus.
Darbą, esant galimybėms, viešose ir kitose įstaigose siūloma organizuoti nuotoliniu būdu. Taip pat siūloma nutraukti neformalų ugdymą, kur vyksta srautų kirtimasis, ir apskritai riboti socialinius kontaktus, susilaikyti nuo asmeninių švenčių organizavimo.
Be to, NVSC specialistai siūlo stiprinti infekcijų kontrolę gydymo įstaigose bei stiprinti higienos laikymąsi prekybos centruose.
Tą dresiruotą tarnybnį šunį nufotografavau prie Karininkų ramovės Vilniuje. Koks klusnus, ištikimas, draugiškas ir tuo pačiu vikrus ieškoti sprogmenų, narkotikų, nelegalių ginklų! Buvo miela matyti, kaip jis zujo tarp stalų, kėdžių, spintų, uosdamas, ar ramovėje nėra draudžiamų daiktų. Uostinėjo, šniukštinėjo taip, kad netrukdytų žmonėms. Elgėsi pabrėžtinai džentelmeniškai, kad niekas iš susirinkusiųjų neišsigąstų, nesutriktų, nepasimestų. Apsaugos pareigūnui užtekdavo mirktelėti, pajudinti pirštą ar ištarti vos pusę žodžio, ir keturkojis jau žinodavo, kaip privaląs elgtis.
O paskui, apžiūrėjęs visus kampus ir pakampes, klusniai atsitūpė prie pareigūno kojų laukdamas naujų įsakymų. Karts nuo karto atidžiai žvilgtelėdavo į šeimininką, ar tik šis nesiruošia skelbti naujo nurodymo…
Tąsyk susimąsčiau: kokia laimė turėti tokį bičiulį!
Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – dar keliolika naujų nuotraukų.
Lietuvos kariuomenei perduoti už Jungtinių Amerikos Valstijų paramą įrengti infrastruktūros objektai, esantys Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje Šiauliuose. Naujųjų infrastruktūros objektų įrengimui 2016 –2020 m. iš JAV Europos saugumo užtikrinimo iniciatyvos fondo lėšų buvo skirta 24 mln. eurų. Visiškai užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiais metais, teigiama Krašto apsaugos ministerijos pranešime.
Nauji transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai gerina Karinių oro pajėgų aviacijos bazės pasirengimą priimti atvykstančius NATO sąjungininkus, didina sąveikumą ir atgrasymą.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose trečiadienį lankysis krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas, JAV oro pajėgų vadavietės Logistikos, inžinerijos ir pajėgų apsaugos departamento direktorius brg. gen. Ronaldas E. Jolly vyresnysis, LK KOP vadas plk. Dainius Guzas, kiti Lietuvos ir JAV kariuomenių atstovai. Jie apžiūrės ir aptars už JAV lėšas Aviacijos bazėje įrengtus infrastruktūros objektus. Suplanuota ir trumpa spaudos konferencija, kurioje dalyvaus krašto apsaugos viceministras E. Misiūnas ir JAV ambasadorius Lietuvoje R. S. Gilchristas.
Ispanijos naikintuvai. Karinių oro pajėgų nuotr.
Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose pirmadienio popietę nusileido šeši Ispanijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-18 „Hornet”.
Gegužės-rugpjūčio mėnesiais jie kartu su misiją sustiprinsiančių Jungtinės Karalystės karališkųjų karinių oro pajėgų keturiais naikintuvais „Eurofighter Typhoon” saugos Baltijos šalių oro erdvę.
Ispanijos karinėms oro pajėgoms tai jau penktoji misija Lietuvoje, o Jungtinės Karalystės karališkosios oro pajėgos Baltijos šalių oro erdvę saugos šeštą kartą.
NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metų, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis, primena Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.
Balandžio 30-ąją Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose vyks Baltijos oro policijos kontingentų pasikeitimo ceremonija. Misiją Ispanijai ir Jungtinei Karalystei perduos dvi rotacijas iš eilės aštuonis mėnesius Baltijos oro erdvę saugoję Belgijos karališkųjų karinių oro pajėgų kariai.
Atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją, kontingentų pasikeitimo ceremonija Aviacijos bazėje bus organizuojama laikantis visų saugumo priemonių.
Šiauliai
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad 39 metų pacientė užsikrėtusi koronavirusu yra izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje.
Lietuvoje penktadienį nustatytas pirmasis užsikrėtimo naujuoju koronaviruso (COVID-19) atvejis. Atlikus tyrimus, infekcija nustatyta iš Veronos (Italija) 2020 m. vasario 24 d. grįžusiai pacientei.
„Šiuo metu pacientė yra izoliuota Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, kur yra tokiems susirgimams gydyti pritaikyta infrastruktūra. Informuojama, kad pacientei pasireiškę simptomai yra lengvi, ji šiuo metu neturi temperatūros, jai taikomas reikalingas gydymas. Moteris stebima nuo pat grįžimo į Lietuvą, taip pat, kaip ir kiti keliautojai, grįžtantys iš paveiktų zonų“, – teigiama pranešime spaudai.
Ligoninėje yra stebimi trys pacientės šeimos nariai, vertinama jų sveikatos būklė, kol kas jiems COVID-19 simptomai nepasireiškė. Taip pat šiuo metu nustatomi su užsikrėtusiąja bendravę asmenys, vertinama jų sveikatos būklė, nė vienam kol kas simptomai nepasireiškė.
„Nepaisant dėtų pastangų, aktyvių prevencinių veiksmų, kuriuos atlikome vieni pirmųjų, tenka paskelbti, kad koronavirusas neaplenkė Lietuvos. Puikiai supratome, kad grėsmė yra, tad šiam scenarijui ruošėmės intensyviai. Šioje situacijoje džiugina tinkamai atlikti namų darbai, nes visos institucijos reagavo į situaciją ir atliko tuos veiksmus, kuriuos ir turėjo atlikti“, – sako Valstybės ekstremalių situacijų centro vadovas, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Lietuvoje aptiktas pirmas koronavirusu susirgęs žmogus
„Tai moteris 39 metų, ji lankėsi Veronoje (…) Panikuoti nereikia, žmonės turi eiti į darbą. Niekas neturi slėptis, niekas neturi nieko pirkti“, – 3 val. nakties Vyriausybėje pranešė A. Veryga.
Pasak ministro, moteris iš Veronos atskrido į Kauną.
Laboratorijos vadovas Vytautas Vidmantas Zimnickas teigė, kad ketvirtadienį po pietų buvo atvežti mėginiai.
„Tai buvo popietiniai mėginiai. Paimti buvo 9 mėginiai, aštuoni buvo neigiami“, – sakė jis.
„Dabar aktyvuojasi visas mechanizmas. Žmonės, kurie keliavo kartu, kurie buvo kartu, jie tampa aukštos rizikos ir jie taip pat bus stebimi“, – teigė A. Veryga.
Anot S. Malinausko, šiuo metu atliekamos visos reikalingos procedūros ir daugiau informacijos bus pateikta 9 val. ryte.
„Visuomenė gali jaustis visiškai saugi, yra visiškai kontroliuojamas atvejis. Specialistai atlieka savo darbą“, – kalbėjo S.Malinauskas.
Sveikatos apsaugos viceministro, Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Ekstremalių situacijų operacijų centro (ESOC) koordinatoriaus Algirdo Šešelgio teigimu, esminis uždavinys, kurį reikės įgyvendinti dabar – užkirsti kelią viruso plitimui.
„Šiuo metu dedamos visos pastangos, kad kuo greičiau būtų nustatyti visi su užsikrėtusiuoju bendravę asmenys. Tai leis pritaikyti numatytas prevencines priemones ir išvengti tolimesnio infekcijos plitimo. Savo ruožtu, prašau žmonių nepanikuoti, sekti oficialią informaciją ir laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių“, – teigia A. Šešelgis. Lapė laikoma gudria, klastinga plėšrūne. Ji tapo Šiaulių simboliu. Slaptai.lt nuotr.
SAM primena, kad nekeliavus į šalis, kur vyksta COVID-19 plitimas visuomenėje ir neturėjus kontakto su keliavusiaisiais bei nejaučiant susirgimui būdingų, gripą primenančių simptomų, jokių tyrimų atlikti ar imtis specialių priemonių nėra reikalo.
Tuo metu, jei simptomai pasireiškė per dvi savaites po kelionės į paveiktas zonas ar kontakto su žmonėmis, kuriems patvirtintas COVID-19, tokiu atveju reikia nedelsiant skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas.
Siekiant apsisaugoti nuo koronavirusinių infekcijų rekomenduojama laikytis standartinių ligos plitimą mažinančių priemonių: dažnai plauti rankas su šiltu vandeniu ir muilu, neliesti rankomis veido ir akių, laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo (kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę), laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius), vengti artimo sąlyčio su visais, kam yra pasireiškę kvėpavimo takų ligos simptomai, pavyzdžiui, kosulys, čiaudulys.
Trijų karalių eisena baigs kalėdinį laikotarpį Šiauliuose. Emilio Jucio nuotr.
Šiauliuose kalėdinį laikotarpį vainikuos pirmadienį rengiamos Trijų karalių eitynės. Tradicinis renginys suburs šiauliečius kartu su Trimis karaliais ir jų palyda triukšmingai keliauti miesto bulvaru ir aplankyti miesto centre ir katedroje esančias prakartėles, stebėti teatralizuotą simbolinių dovanų įteikimo ceremoniją kūdikėliui Jėzui ir kartu išlydėti gražiausias žiemos šventes.
Trys karaliai – nuo seno sausio 6-ąją minima šventė, Lietuvoje laikoma didžiausių žiemos švenčių pabaiga. Tradiciškai Šiaulių kultūros centras organizuoja teatralizuotą Trijų karalių eiseną ir kvies miesto bendruomenę pasitikti Rytų išminčius – Kasparą, Baltazarą ir Merkelį – bei kartu keliauti Prisikėlimo aikštės link.
Su „Aušrine žvaigžde“ priešaky kartu su Trimis karaliais keliaus ir iškilminga jų palyda – avytės, jautukas, asiliukas ir kiti personažai, kuriuos įkūnys jaunieji Šiaulių kultūros centro teatro studijos „Gūžta“ (meno vad. L. Jankauskaitė-Peleckienė) aktoriai. Šventinę atmosferą kurs grupė „Ritmas kitaip“ ir miesto bulvare procesiją pasitiksiantis skulptoriaus Dariaus Augulio „Meilės varpo“ skambesys.
Karališkoji procesija, kaip nurodoma Šiaulių kultūros centro pranešime, pajudės nuo Kaštonų alėjos ir triukšmingai, sveikindama, laimindama praeivius ir ragindama visus prisijungti, keliaus Vilniaus, o po to Tilžės gatvėmis iki pat Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus katedros, kurioje aplankys ten įkurdintą prakartėlę, įteiks simbolines dovanas.
„Seniau buvo paplitęs paprotys ant bažnyčios durų pašventinta kreida parašyti tris kryželius ir pirmąsias Trijų karalių vardų raides: +K+M+B. Vėliau žmonės ėmė ženklinti savo namų durų staktas, tikėdami, kad užrašas namus apsaugos nuo piktųjų dvasių. Šis paprotys kai kur išliko ir iki šių dienų, todėl Trijų karalių apsilankymo Katedroje metu bus pašventinta kreida, kurios dalelę kiekvienas norintysis galės parsinešti namo ir ja užrašyti šiuos simbolius“, – sako Šiaulių kultūros centro etninės kultūros specialistė Aušra Brijūnienė.
Po apsilankymo katedroje Trijų karalių procesija sustos Prisikėlimo aikštėje, kurioje ir vyks pagrindinė teatralizuota dovanų įteikimo miesto prakartėlei ceremonija. Karaliai pagarbins ką tik gimusį kūdikėlį Jėzų ir įteiks jam simbolines dovanas: aukso kaip karaliui, smilkalų kaip Dievui, miros kaip mirtingajam žmogui. Ši iškilminga ceremonija pažymės kalėdinio laikotarpio pabaigą ir primins, kad jau metas vėl kibti į darbus.
Renginio metu taip pat vyks bendrovės „Šiaulių energija“ organizuojama eglučių surinkimo akcija, kurios metu iš gyventojų bus renkamos ir išvežamos kalėdinės eglutės. Akcijos tikslas – nupuoštas eglutes panaudoti prasmingai, paverčiant jas į ekologišką biokurą, kuris bus panaudotas bendrovės vartotojų būstams šildyti.
„Dėl to, kad J. Noreika bendravo su žydais gelbėjusiais asmenimis (Domu Jasaičiu), galėjo žinoti apie jų veiklą arba išreiškė pasipiktinimą vokiečių veiksmais, jokiu būdu nemažina jo kolaboravimo perkeliant žydus į getus ir nusavinant jų turtą pasekmės, nes šie veiksmai sudarė dalį proceso, kuris galiausiai baigėsi žydų žudymu“, – kovo pabaigoje pareiškė Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Ir „išreiškė savo aiškų įsitikinimą, jog dėl Jono Noreikos veiksmų karo metu jis nenusipelno jokių viešo pagerbimo ženklų“.
Deja, šis Komisijos pareiškimas gavosi labiau politinis, nei mokslinis, jame nemažai dviprasmiškų ir paviršutiniškų teiginių (pvz., ką reiškia frazė „įrodymai apie J. Noreikos veiklą nėra galutiniai“ – tai gal jie nevadintini įrodymais; arba „griežtai vertinant šie aspektai nėra susiję su J. Noreikos dokumentuotu kolaboravimu vykdant Holokaustą“, – o ne griežtai vertinant?), ir dėl to kyla klausimai ir abejonės Komisijos objektyvumu.
Kodėl ne vienerius metus tylėjusi Komisija staiga pradėjo vertinti Genocido tyrimo centro ir litvako Gochino teisminį ginčą? Kiek šiais klausimais Komisija gali būti objektyvi, jei Komisijos pirmininkas E. Zingeris yra Lietuvos žydų bendruomenės garbės pirmininkas? Kiek kitų valstybių mokslininkai, nežinantys lietuvių kalbos, yra pajėgūs įsigilinti į sudėtingas lietuviškas aplinkybes (pvz., į kitokį, nei Prancūzijoje, nacių okupacinį režimą Lietuvoje), į itin painias Jono Noreikos gyvenimo ir vertinimo peripetijas, ar jie apskritai girdėjo apie Šiaulių antinacinį pasipriešinimą, Domą Jasaitį, Šiaulių komisarą Hansą Gewecke?
Seimo narys Emanuelis Zingeris. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ar Komisija geto vadovų veiklą taip pat vertina kaip dokumentuotą kolaboravimą: jei taip, tai kodėl nepasisakė dėl viešo Kauno geto vadovų pagerbimo, o jei ne, tai kokiu kolaboravimo apibrėžimu Komisija vadovaujasi? (Štai Komisijos pirmininko brolis Markas Zingeris mano, kad „nekorektiška, žinant realias aplinkybes, lyginti kolaborantus, nacių kalinius, geto tarybas ir policiją, su ne žydais kolaborantais, gyvenančiais kitapus getų spygliuotos vielos ir įsitaisiusiais nuovadose, ir kabinetuose, ir nebadmiriaujančius“. Tačiau, objektyviai žiūrint, kolaboranto sąvoka turėtų priklausyti nuo asmens tikslų ir veiksmų, o ne nuo buvimo vietos – juk kai kuriems geto kaliniams geto viršininko išskirtinės sąlygos taip pat atrodė kaip išdavystės kaina įgyta privilegija.
Štai S. Garbelis taip liudija: „1942 m. balandžio mėn. įstojau į Komunistų partijos pogrindinę organizaciją, įsteigtą Vilniaus gete, ir jos nurodymu buvau pasiųstas dirbti į gete buvusią žydų policiją. Žydų policija, kuriai vadovavo viršininkas Desleris ir geto komendantas Jakovas Gensas, Murerio ir Veiso nurodymu suimdavo žydus ir perduodavo juos vokiečiams sušaudyti. Geto rajone, Strašūnų g. name Nr.8 žuvusių tėvų vaikams buvo slaptai suorganizuoti vaikų namai. [Sužinojęs apie tai] Mureris įsakė Gensui likviduoti tuos vaikų namus. Po kokių dviejų dienų atvažiavo mašina, ir visi vaikai buvo išvežti. Spėliojame, kad jie buvo sušaudyti Paneriuose“.
Taip pat būtų svarbu žinoti, kaip Komisija vertina pasaulio teisuoliais pripažintus nacių karininkus? Kaip vertina partizanus, įsidarbinusius stribais ar NKVD-istais tam, kad tokiu rizikingu būdu padėtų partizaniniam pogrindžiui – ar kaip dokumentuotus kolaborantus, ar kaip pasiaukojančius kovotojus už laisvę? Pagaliau, ar tokia, metų metais nesusirenkanti Komisija apskritai yra reikalinga?
Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Slaptai.lt nuotr.
Komisija itin lengvabūdiškai įvertino Jono Noreikos santykį su Domu Jasaičiu – „bendravo“, nors Genocido tyrimo centro paskelbtuose paaiškinimuose buvo pasakyta gerokai daugiau: jie abu buvo antinacinio Šiaulių pogrindžio vadai ir itin pasitikėjo vienas kitu. Kodėl Komisijai neiškilo neišvengiami klausimai: ar žydų gelbėtojas Domas Jasaitis būtų pasitikėjęs „Holokaustą vykdančiu dokumentuotu kolaborantu“ – juk už žydų gelbėjimą naciai skelbė mirties bausmę? Ar gyvybe rizikuojantis D. Jasaitis galėtų žydus į mirtį siuntusį asmenį vertinti kaip „didelį patriotą ir rezistentą, griežtai gynusį krašto reikalus prieš okupantus“? Pagal Komisijos paskelbtą išvadą J. Noreika turėjo būti mirtinai pavojingas ne tik D. Jasaičiui, bet ir žydus gelbėjusiai jo žmonai Sofijai Lukauskaitei–Jasaitienei bei jų sūnui ir dukrai (žydų gelbėjimo darbe dirbusiais pasiuntinukais), ir jos seseriai Onai Lukauskaitei-Poškienei (su kuria po karo J. Noreika sukūrė antisovietinę organizaciją – vėlgi ypatingas tarpusavio pasitikėjimas) bei dviems jos sūnums! Ar Jasaitis, vienas iš antinacinės organizacijos Lietuvių frontas įkūrėjų, būtų rizikavęs visu Šiaulių pogrindžiu, jei Noreiką vertintų kaip E. Zingerio vadovaujama komisija?
Šis akivaizdus nelogiškumas, kurio nenori matyti Komisija, priverčia trumpam stabtelėti prie žydų gelbėjimo veiklos Šiauliuose – skirtingai nei Komisija, prieš darydami išvadas, turime suvokti, kas ten vyko, koks buvo tą veiklą organizavęs daktaras Domas Jasaitis – Jono Noreikos bendražygis, koks buvo komisaras Hansas Gewecke, nepaklusęs Jägerio nurodymui sunaikinti Šiaulių getą, ir kodėl būtent Šiauliuose pavyko sukurti tokį stiprų žydų gelbėjimo tinklą?
Iš D. Jasaičio liudijimų: „Žydų naikinimui Šiauliuose ir Šiaulių apskrityje prasidėjus (tomis dienomis visa Šiaulių apskritis buvo paniškai paveikta dėl 2000 žydų Žagarėje sušaudymo) sutikau SD viršininką leitenantą Bucalskį. Jis mane sustabdė ir išmetinėjančiai paklausė: „Tai ką, lietuviai nepatenkinti?“ „Ponas Bucalski, manau, ir jūs sutiksite, kad nėra galima būti patenkintu žinant ir išgyvenant, kas dedasi Žagarėje ir kitose vietovėse“. „Daktare, jei jūs panašiai kalbėsite, tai neabejotinai griūsite į tą pačią duobę.“
Naujoji atminimo lenta, skirta Jono Noreikos garbei. Slaptai.lt nuotr.
Visgi D. Jasaitis grasinimų neišsigando: „Liepos pirmoje pusėje Šiauliuose prasidėjo gausūs sušaudymai ir lietuvių, ir žydų [atkreipkim dėmesį – panašiu metu atsistatydinimus iš tarnybos pateikia Šiaulių apskr. viršininkas I. Urbaitis ir Šiaulių burmistras Juozas Naujalis]. Šiaulių sunkiųjų darbų kalėjimas buvo perpildytas. Į jį buvo sugrūsti komunistai, jų artimi bendradarbiai, o taip pat turbūt daug nekaltų žmonių. Kalėjimą tvarkė SD. Ji ir pradėjo vykdyti naktinius suimtųjų šaudymus. Buvo kalbama, kad tokių aukų skaičius buvo 5-600 žmonių. Šiaulių visuomenės vardu kun. J. Lapis, J. Bugailiškis ir D. Jasaitis nuvyko pas gebietskomisarą Geweckę ir prašė tuos šaudymus sustabdyti. Pastarasis atsisakė sustabdyti šaudymus, bet pažadėjo, kad ateityje šaudymai bus vykdomi tik teismo sprendimu. Komisaras [Gewecke] to pažado neišpildė. Šaudymai buvo vykdomi kaip ir pirmiau, SD, gestapo ir jo paties sprendimais, tik jie buvo labai negausūs. Žydus ištiko dar baisesnis likimas. Jau liepos vidury SD pradėjo jų masinį žudymą. Pirmomis aukomis buvo seniai, ligonys, apskritai nedarbingi asmenys ir vaikai našlaičiai. Jie buvo brutaliai suvaryti į sunkvežimius, išvežti už miesto ir nužudyti tarp Kuršėnų ir Gruzdžių miškuose. Tuo laiku sklido gandai, kad tokių aukų buvo apie 1500. Tie žudymai Šiauliuose sukėlė paniką.
Pirmasis Šiaulių visuomenės atstovų kun. J. Lapio, J. Orlausko ir D. Jasaičio kreipimasis į Šiaulių apygard. Komisaro štabsleiterį Schropferį su prašymu sustabdyti žydų naikinimą baigėsi nesėkmingai. Pastarasis pasikalbėjimą nutraukė ir grasomai patarė į tuos reikalus nesikišti, nes jie yra išimtinėje vokiečių žinioje ir jurisdikcijoje. Bet žydų šaudymai, nors ir mažesniais kiekiais, vis buvo vykdomi ir Žydų taryba neatlaidžiai prašė juos gelbėti. Todėl tie patys asmenys keliolika dienų vėliau kreipėsi į gebietskomisarą Geweckę ir prašė nekaltų žydų egzekucijas sustabdyti. Jis pažadėjo ir pažadą įvykdė. Iki okupacijos galo daugiau platesnio masto žudymų, išskyrus vaikų išvežimą 1943 m., nebuvo.“
Iš šio ir kitų liudijimų akivaizdu, kad po netikėto, siaubingo Žagarės geto likvidavimo susirūpinę lietuviai paveikė nacių komisarą Geweckę ir šis pasipriešino Jägerio spaudimui išžudyti taip pat ir Šiaulių getą. D. Jasaitis maksimaliai pasinaudojo Gewecke‘s pragmatizmu įtikindamas, kad žydai labai reikalingi jam paskirtai užduočiai įgyvendinti – Šiaulių apskrityje užtikrinti tvarką ir kariuomenės aprūpinimą. Būdamas Šiaulių sveikatos skyriaus viršininku Jasaitis įtikino Geweckę, kad be žydų daktarų (jų Šiauliuose buvo net 40 – pusė visų miesto gydytojų) Šiauliai karo metu pražus, nes „ore kabo įvairių eventualių epidemijų grėsmė“. Gewecke leido visiems žydams gydytojams dirbti laborantais, ir taip Šiauliai tapo vieninteliu Lietuvos miestu, kur žydai gydytojai turėjo išskirtines darbo sąlygas.
Jonas Noreika – Generolas Vėtra. Senoji paminklinė lenta, barbaro sudaužyta. Slaptai.lt nuotr.
Šiaulių tekstilės fabriko direktorius žydų gelbėjimui taip pat panaudojo „baisiojo getų likvidatoriaus“ Gewecke‘s pragmatiškumą: „Dėl žaliavos trūkumo buvo numatyta fabriką likviduoti, bet šalta 1941–1942 m. žiema privertė vokiečius pakeisti savo nusistatymą. Buvo duoti dideli užsakymai ir įsakymu iš centro fabrikui buvo suteiktos pirmumo teisės tuojau po ginklų pramonės. Vieną gražią dieną gavau oficialų raštą, kad po kelių dienų žydų kolona bus atšaukta iš darbo. Tas atšaukimas žydams buvo didelis smūgis, nes jie tuo būdu liktų izoliuoti nuo miesto ir tas prilygtų lėtam jų išmarinimui badu. Paskambinau į getą ir pataikiau tuo momentu, kai ten sėdėjo Gewecke. Kategoriškai pareikalavau pasakyti, ar tikrai bus paimti žydai, nes aš turįs žinoti tai ryšium su terminuotais kariuomenės užsakymais ir t.t. Trumpai pagalvojęs Gewecke atsakė, kad po poros dienų pats [!] atvyksiąs į fabriką susipažinti su darbu ir vieta”.
Be šios pavojingos, bet viešos žydų gelbėjimo veiklos, D. Jasaitis suorganizavo ir pogrindinį žydų gelbėjimo tinklą – už tokius darbus naciai jau baudė mirties bausme. Kadangi vokiečiai nesistengė aprūpinti geto gyventojų vaistais, D. Jasaitis juos slapta perdavinėjo per geto tarybos narį Berą Kartūną. Taip pat į žydų gelbėjimo veiklą įsitraukė ir visa Jasaičių šeima. „Nebuvo dienos, kad keletas žydų neateitų į [Jasaičių] namus, norėdami gauti maisto, pasiimti paliktų apsaugai daiktų ar prašyti tarpininkavimo ir kitokios pagalbos ar palikti žinią, kuri būtų naudinga kitam žydui. Išgelbėtų iš geto ir paslėptų vaikų motinos ateidavo gauti paskutiniųjų žinių. Laikinai priglausdavo savo namuose išvestą iš geto arba net savo inciatyva atėjusį žydą. Kartais tuose namuose galėdavo pasimatyti žydai, kurie gyveno ne vienoje vietoje ir neturėjo kitų galimybių susitikti. Jasaitienė laikinai priglausdavo savo namuose išvestą iš geto arba net savo inciatyva atėjusį žydą. Jie buvo išvežami iš miesto kiek galima greičiau ir įvairiais būdais. Ypatingais atvejais buvo panaudojama ligoninės sanitarinė mašina. Žydai buvo nugabenami į punktus, iš kurių juos paimdavo numatyti globėjai.“
Pabėgusius ar slepiamus žydus retai kada pavykdavo iškart nugabenti pas pastovų globėją, dažniausiai kurį laiką tekdavo slapstyti tarpinėse „stotelėse“. Viena iš jų buvo Šiaulių ligoninė. Ligoninės vaikų skyriaus vedėja Janina Luinienė liudija: „Vykonytė matuodavo [atvestiems žydukams] temperatūrą ir rašydavo ant lapo aukštą temperatūrą. Porą mėnesių vaikams išbuvus ligoninėje, prasidėjo šnibždėjimai. Kodėl temperatūrą matuoja tik Vykonytė? Kodėl tie visi berniukai apipjaustyti? Apipjaustytus vaikus buvo labai sunku paslėpti, todėl daug kas vengė juos gelbėti. Net metropolitas Andrejus Šeptyckis sutiko padėti gelbėti tik mergaites žydes. Kai visi pradėjo atvirai sakyti: „Tai žydukai“, vakare nubėgau pas S. Jasaitienę ir prašiau skubiai vaikus atsiimti ir kur nors išgabenti. Ponia Jasaitienė padėjo. Nakčia skubiai atvyko vaikų „tėvai“…“
Domo Jasaičio žmona, Sofija Lukauskaitė–Jasaitienė, ypač gerai žinojo, kaip sudėtinga organizuoti žydų pabėgimą iš geto. „[Pirmiausia tekdavo] vaikui sudaryti gimimo metrikus [čia labai pagelbėdavo šiauliečiai kunigai], suaugusiam – asmens dokumentą. Suaugusiam sudaryti asmens dokumentą reikėjo arba išvogti iš savivaldybės pasams blanką su antspaudu, arba surasti savivaldybėje žmogų, kuris ant atitinkamo blanko su prilipdyta fotografija pasiryžtų antspaudą uždėti. Šito darbo vienas žmogus atlikti negalėjo. Antra – reikėjo turėti tinkamą vietą apgyvendinti, surasti pasiryžėlius, kurie sutikdavo tokį beteisį pilietį priimti. Retai žmonės gelbėdavo už materialines gėrybes, dažniausiai pasiryždavo tik religinio ir humaniškumo principo vedami.
Išgelbėti žydą visuomet buvo susiję su mirties pavojumi ir tam asmeniui, ir jo artimiesiems. O gelbėjimo aplinkybės buvo tokios sunkios ir komplikuotos, kad norint išgelbėti vieną žydą, į tą darbą reikėjo įtraukti bent 5–10 asmenų. Už vieną išgelbėtą ištisos šeimos buvo statomos į pavojų.
Pasaulio teisuoliai. Slaptai.lt nuotr.
Kodėl buvo taip sunku išgelbėti žydą?1. Žydai buvo labai neryžtingi, jei pabėgimas buvo susijęs su rizika, jie rezignuodavo. Jie apleisdavo getą tik tuo atveju, jei buvo viskas iš anksto gerai suorganizuota. Apie tą ypatybę ne viena žydė man atvirai pasisakydavo. 2. Jeigu išėję į laisvę žydai buvo suimami ir gestapo tardomi, tai viską išpasakodavo iki smulkmenų apie savo gelbėtojų žygius, nurodydami jų pavardes, o tai sudarydavo didžiausią pavojų jų gelbėtojams.“
O štai dar keli liudijimai. „Dokumentuotas kolaborantas“, Šiaulių viceburmistras Vladas Pauža: „Esu išdavęs daugiau kaip 300 asmens pažymėjimų: p. S. Jasaitienei, dekanui kun. Vincui Bylai, kun Petrui Dzegoraičiui, Vilniaus geležinkelių valdybos kasininkei, kuri atveždavo pogrindinę spaudą ir kitiems – Radviliškin ir Joniškin. Dėl atsargumo ir galimo sugavimo kasininkė mano, o aš jos tikros pavardės nežinojome. Vokiečių saugumo agentai tris kartus buvo atėję teirautis dėl sugautų žydų su mūsų savivaldybės išduotais leidimais. Griežtai užginčijau, kad pažymėjimai yra fiktyvūs.“
Ūkininkas Jonas Daugėla: „Šiaulių mieste lietuviai labai plačiai vykdė žydų gelbėjimo ir jų pagalbos akciją ir šiam reikalui buvo suorganizuota net atskira organizacija iš vietos žymesniųjų visuomenės veikėjų. Ši akcija susilaukė labai didelio ūkininkų pritarimo. Šios organizacijos pagalba iš Šiaulių geto buvo pavogtas žydas Jokūbas Barilka. Mano tėvai savo ūkyje J. Barilką su dideliais pavojais išslapstė per visą okupacijos laikotarpį“.
Domas Jasaitis taip pat liudija, kad „Šiaulių miesto ir apskrities rezistencinės tarybos pogrindinis laikraštis „Lietuva“ išspausdino straipsnį, kuriame buvo pasmerkti žydų žudymai ir buvo priminta, kad visi, prisidedą prie tų įvykių, Lietuvai atsistačius bus patraukti teismo atsakomybėn ir teisiami už padarytas žmogžudystes ar už bendradarbiavimą jas vykdant“.
Stipru ir labai drąsu! Bet pala – juk Šiaulių apskrities pogrindžiui vadovavo Jonas Noreika! Holokaustą vykdantis dokumentuotas kolaborantas, pasak tarptautinės komisijos, leidžia ir platina įspėjamuosius tokio turinio leidinius? Pats sau grasina bausmėmis ir stengiasi jas kuo greičiau priartinti, beatodairiškai rizikuodamas dėl „Lietuvos atsistatymo“?
Vaizdas galutinai susifokusuoja, kai išgirstu iš vieno garbaus šiauliečio, kad jo tėvas, Šiaulių pogrindžio dalyvis, yra pasakojęs, jog Jonas Noreika buvo Šiaulių žydų gelbėjimo „stogas“. Logiška: vargu ar vieniems Jasaičiams būtų pavykę sukurti tokį platų ir taip sėkmingai veikusį žydų gelbėjimo tinklą – juk tam, kaip matome, reikėjo ir aukštų savivaldos pareigūnų pagalbos, ir rimtų finansų, ir valdiško transporto, ir daugybės kitų dalykų.
Deja, šis vertingas liudytojas (tėvas) jau miręs, o visos čia išvardintos istorinės aplinkybės ir prielaidos Komisijai ir litvakams kelia tik ironišką šypseną. Sergejus Kanovičius: „Pagal LGGRTC anoniminę pažymą – dieną jis žydus padėdavo naikinti, o laisvu nuo darbo laiku juos gelbėjo (įrodymų, beje, nėra).“; Markas Zingeris: „Dokumentuotų liudijimų apie J. Noreikos asmenišką požiūrį į Holokaustą nemačiau. Buvo minėta jo bičiulystė su vienu Gelbėtoju Šiauliuose [čia taip atsainiai įvardijamas Domas Jasaitis, kurio dėka išgelbėta šimtai žydų], jo perspėjimas apie pavojus kažkur vežimu važiuojantiems Šiaulių žydams, tačiau nežinia, kas ir kaip, ir kiek tai atitinka tikrovę. Taip kad Noreikos žmonos bandelės, kuriomis ji neva vaišino žydų vaikus, telieka bandelėmis“; o štai JAV gyvenantis litvakas G. Gochinas tuo žydų gelbėjimo „stogu“ greičiau sutinka pripažinti „baisųjį getų likvidatorių“ Geweckę, bet tik ne, gindie, Noreiką.
Vilniaus viešojoje žydų bibliotekoje pristatoma Arkadijaus Vinokuro (centre) knyga „Mes nežudėme”. Slaptai.lt nuotr.
Deja, daugiau jokių Jono Noreikos pogrindžio pėdsakų nepavyko aptikti Domo Jasaičio archyve. Tačiau ten yra likusi svarbi jo įžvalga: „[Žydų gelbėjimo veikla] vyko slapta, be išėjimo į viešumą. Tik taip veikiant ji galėjo būti sėkminga, nes apie ją negalėjo sužinoti okupantų SD ir gestapas. Ji buvo žinoma tik tam, kas vykdė gelbėjimo veiksmą, ir tam, į kurį tas veiksmas buvo nukreiptas. Slaptumas – didelė pagalba sėkmingai pogrindinei veiklai, bet didžiausias istorijos priešas, nes paprastai nepalieka dokumentuotų duomenų. Didelis darbas laukia mūsų istorikų surinkti esamus dokumentus, užrašyti liudininkų pareiškimus ir jais remiantis nupiešti istoriškai teisingomis spalvomis tos kruvinos, mūsų šalyje įvykusios epopėjos paveikslą. Nors jau labai pavėluota, bet dar nėra per vėlu“… Taip Domas Jasaitis Čikagoje rašė1 962 m. Taigi, prieš 57 metus…
Šią 2019-ųjų vasarą po „karštos“ televizijos laidos, skirtos Jonui Noreikai, paklausiau litvako Arkadijaus Vinokuro: „ar nesuabejojate, kad galbūt taip tūžmingai puolate žydų gelbėtoją?“ „Jei atsiras nors vienas jo išgelbėtas žydas, aš atsiprašysiu“, – ironiškai atkirto Vinokuras.
Seime surengtoje spaudos konferencijoje Šiaulių meras Artūras Visockas pareiškė susirūpinimą, kad, Šiaulių universitetą (ŠU) prijungus prie Vilniaus universiteto (VU), jo vadovaujamame mieste veikiantis universitetas bus tyliai sunaikintas. Prašydamas stebėti vykdomą procesą ir įvertinti grėsmes meras raštu kreipėsi ir į prezidentą bei premjerą.
„Pagrindinė mintis, kuri dėstoma rašte: ar tikrai universitetų konkuravimas toks, koks jis buvo suformuotas nuo 2009 metų, atnešė naudą? Būtina įvertinti, ar tikrai šitas konkuravimas taip, kaip vyksta dabar, turi teigiamų ar daugiau neigiamų pasekmių. Ir taip pat prašiau inicijuoti prevencinius procesus, kad regionuose esantys universitetai turėtų galimybę vystytis“, – pabrėžė A. Visockas.
Pasak jo, nerimas dėl Šiaulių universiteto ateities kyla matant per Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją vykdomo valstybinių universitetų finansavimo bei pedagogų rengimo tendencijas. Regionuose esantys universitetai dėl daug mažesnio valstybinio finansavimo nėra pajėgūs konkuruoti su didžiaisiais universitetais didmiesčiuose.
„Dabartiniai skaičiai tikrai yra labai labai keisti. Iš viso turime 11 universitetų, jiems yra skiriama beveik 200 milijonų eurų. Ir prašome pasižiūrėti į skaičių – Šiaurės Lietuvai ir Šiaulių universitetui iš šitos pinigų sumos keliauja 1,4 procento. Dabar dėmesio! Aš raginu visus Seimo narius žinoti šitą skaičių ir jokiu būdu neprarasti Lietuvos pagrindų“, – pabrėžė A. Visockas.
Pasak jo, Šiaulių universitetas yra stiprus amžiaus pedagogikos tarpsnių srityje, tačiau jam valdžios žadėti pedagogų rengimo užsakymai nėra vykdomi.
„Ačiū ministrui pirmininkui, kuris perprato visą šitą problematiką ir pasakė, kad bus mokytojų centrai, bus valstybės užsakymas. Deja, tai įvykdyti realybėje nepavyko. Bet būtina. Arba bus būtina pasakyti, kad Šiaulių universitetas, nesvarbu kaip jis vadinsis, Lietuvai yra nereikalingas“, – sakė A. Visockas.
Dėl valstybės nevykdomų užsakymų Šiaulių universitetui Šiaulių merui pritaria ir Seimo narys Stasys Tumėnas. Pasak jo, valdžios raginimui reorganizuotis nepaklusęs Lietuvos sporto universitetas kol kas, regis, pasielgė teisingai.
„Tai, kas vyksta dabar, kelia abejonių. Pavyzdžiui, Lietuvos sporto universitetas nepatikėjo optimizacijom, konsolidacijom ir, deja, šiuo momentu jie išėjo lyg nugalėtojai iš tos situacijos. Šiaulių universitetas Seimo sprendimais patikėjo, patikėjo, kad Lietuvoje bus tik trys pedagogų rengimo centrai, kad bus akcentuojami tie dalykai ir Šiaulių universitete.
Deja, gyvenimas rodo, kad, pavyzdžiui, šiandien priimami studentai į pedagogines studijas, ko gero, dešimtyje ar vienuolikoje universitetų ir kolegijų“, – pabrėžė S. Tumėnas.
Šiaulių meras ragina šalies valdžią atsikvošėti, o Vilniaus universitetą prisiimti atsakomybę už visos šalies švietimo ateitį.
„Labai nuoširdžiai kreipiuosi į visą Vilniaus universiteto vadovybę, ne tik į rektorių, prisiimti jau nebe universiteto, bet Lietuvos mąstymo lygmenį. Nes mes norime ir planuojame, kad Vilniaus universitetas ateis į Šiaulius su savo žinojimu, su savo pastangomis ir su savo galimybėmis išvystyti aukštąjį mokslą Šauliuose“, – pabrėžė Šiaulių meras.
Atsiliepdamas į Šiaulių mero nerimą Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas akad. Eugenijus Jovaiša taip pat pareiškė viltį, kad, įvykus Šiaulių ir Vilniaus universitetų sujungimui, Šiaulių universitetas netaps tik specialiųjų pedagogų rengimo skyriumi. Kartu jis pabrėžė, kad universitetų susijungimo vilkinti nebegalima.
„Aš manau, kad šitas procesas turi būti užbaigtas, sunku žiūrėti į vilkinimą metų metais, kada ta perspektyva ateis. Man seniai yra neramu ir iki šiol lieka neramu, aš labai nenorėčiau, kad atsitiktų taip, kad Vilniaus universiteto Šiaulių akademija taptų tiktai specialiosios pedagogikos skyriumi“, – sakė E. Jovaiša.
Vilniaus universiteto ir Šiaulių universiteto rektoriai praėjusią savaitę pasirašė ketinimų protokolą dėl ŠU prijungimo prie VU principų. Tai padaryta vykdant Seimo nutarimą dėl ŠU prijungimo prie VU terminų ir sąlygų ir Vyriausybės patvirtintas valstybinių universitetų tinklo optimizavimo plano įgyvendinimo priemones.
Universitetai bendradarbiauja siekdami įgyvendinti Seimo pasiūlymą sudaryti jungtinės veiklos sutartį, nustatant įsipareigojimus, kurie leistų užtikrinti tvarius Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos (VUŠA) mokslo, studijų ir finansinės veiklos rezultatus.
Ketinimų protokole numatyta, kad iki kovo 1 d. šalys sudarys jungtinės veiklos sutartį, kurioje bus aptartos ŠU, po reorganizavimo tapsiančio VU Šiaulių akademija, finansinės veiklos tvarumo užtikrinimo priemonės, tarp jų ir papildomo finansavimo poreikis nuo 2020 m.
Iki vasario 1 d. šalys parengs VU Šiaulių akademijos 2020-2024 metų raidos planą, kuris bus įgyvendinamas pasibaigus reorganizavimo procedūroms, po liepos 1 d.
VUŠA valdymo modelis bus grindžiamas specialaus statuso padalinio (sui generis) valdymo principais.
Į besijungiančius Vilniaus ir Šiaulių universitetus investuojama 46 mln. eurų – iki 32 mln. eurų ES investicijų ir apie 14 mln. eurų vertės valstybės nekilnojamojo turto.
Joniškio miestas mano MAMAI (1942 – 2019) buvo labai brangus. Ten ji, būdama paauglė, praleido keletą metų, todėl su Joniškiu persipynė daug gražių, linksmų prisiminimų. Senosiose Joniškio kapinėse palaidota jos Motina, jos Senelis…
Labai džiaugiuosi, kad suspėjau kartu su Mama ir jos broliu aplankyti Joniškį – pasižiūrėti, kaip atrodo namas, kuriame ji gyveno, kaip sutvarkytas kapas, kuriame ilsisi jos motina ir senelis… Šių metų spalio mėnesį ten palaidota ir ji pati. Tokia buvo jos valia.
Taip pat džiaugiuosi, kad visi tryse aplankėme Šiauliuose esantį ežerėlį, kuriame kadaise teko maudytis, degintis paplūdimio smėlyje. Dabar ten stūkso įspūdinga geležinė Lapė.
Joniškyje svečiavomės praėjusiais metais. Mama dar buvo užtektinai stipri, žvali. Nė neįtariau, kaip sparčiai ji silpsta, kad taip greit jos neteksiu.
Čia – keletas akimirkų iš kelionės į Joniškį ir Šiaulius.
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius.
Prastas miesto planavimas, silpna strategija, ambicijų trūkumas ir politinės rietenos pradėjo duoti savo tamsių vaisių. Šiauliai jau atsilieka nuo kitų, net mažesnių miestų. Pagal vidutinį atlyginimą Saulės miesto gyventojai jau nusileidžia Panevėžiui ir Alytui. Atlyginimų augimas 2017 m. buvo mažesnis nei kitur Lietuvoje, todėl lyginant visas savivaldybes, šiauliečiai yra tik 16 vietoje, kai Vilnius, Klaipėda ir Kaunas užima pirmas tris.
Miestui trūksta ambicijų
Šiauliai, kaip ketvirtasis Lietuvos miestas, turėjo būti Lietuvos viltis, kuri kels šalies ūkį, bus patraukli vieta kurti ir pritrauks naujų gyventojų. Deja, taip nėra. Pagal daugelį rodiklių miestas atsilieka ir situacija tik blogėja. Miesto valdžia per mažai skiria dėmesio urbanistinei vizijai, o yra susitelkusi į kasdienę veiklą. Šiaulių strategijoje 2015–2024 m. kalbama apie smulkius dalykus: BMX trasas, mokyklų remontą, civilinės saugos sistemos gerinimą ir t.t. Šie dalykai irgi svarbūs, bet tai yra kasdienis rutininis savivaldybės rūpestis, o strategija turi spręsti strateginius, t.y., pagrindinius klausimus – gyventojų mažėjimą, prastą ekonominę būklę, gyventojų išsikėlimą į užmiestį, mažus atlyginimus, jaunimo emigraciją.
Trys didieji Lietuvos miestai sugebėjo rasti savo specializaciją. Vilnius pasirinko paslaugų plėtrą, Kaunas industriją ir pramonę, Klaipėda – jūrą, o ką pasirinko Šiauliai? Meras sako, kad Šiauliai tai – saulės miestas. Gražu, bet su tokiu šūkiu miestas per keletą metų prarado dar kelis tūkstančius gyventojų. Būtina nuo kalbų pereiti prie konkrečių projektų, kaip padidinti Šiaulių patrauklumą.
Kaip pastebi ekspertai, Šiauliams labai trūksta investicijų ir naujų gerai apmokamų darbo vietų. Dėl to ir vidutiniai atlyginimai yra vos 16 vietoje tarp šalies savivaldybių, o gyventojai, ypač jaunimas, nemato prasmės pasirinkti gyvenimą mieste.
Šiaulių savivaldybės administracija galėtų atkreipti dėmesį į Klaipėdos patirtį. Visai neseniai Klaipėdos valdžia priėmė strateginį sprendimą siekti, kad miestas taptų jūros ekonomikos centru. Tam susitelkė savivaldybė, jūrų uostas, universitetas, laisvosios ekonominės zonos valdytojai, verslininkai ir visuomenininkai. Iššūkis nemažas, iki 2030 m. pasiekti, kad būtų sukurta 25 tūkst. naujų darbo vietų, atsirastų 2000 naujų įmonių, pritraukti 1,5 mlrd. eurų investicijų ir išauginti eksportą 200 proc. Atitinkamai parengtas planas kaip pasiekti šiuos tikslus. Klaipėda nesiruošia degraduoti ir turi norą veržtis į priekį, tokio pat noro reikia ir Šiauliams!
Kaip naudojamos ES investicijos?
Miestams tolygiai vystytis ir siekti savo strateginių tikslų labai padeda ES investicijos. Tam specialiai veikia URBAN programa. Jos tikslas yra pritraukti daugiau investicijų į nepatrauklias miestų vietas ir paskatinti jas tapti augimo taškais. Ši programa veikia visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kiekviena savivaldybė pati pasirenka kuriuos atsiliekančius kvartalus nori vystyti.
Šiauliai pasielgė labai keistai, nes vietoj to, kad susikoncentruotų į svarbiausias problemas, pasirinko už programos lėšas sutvarkyti Prisikėlimo aikštę, Saulės laikrodžio aikštę, kelias centrines gatves ir Talkšos ežero pakrantę. Tai sulaukė labai neigiamų atsiliepimų Vidaus reikalų ministerijoje, tačiau po susirašinėjimo, ministerija leido skelbti konkursus, nes pamatė, kad kyla grėsmė ES lėšų išvis nepanaudoti.
Ar suremontuota pagrindinė aikštė ir Laikrodis spręs strategines miesto problemas?
Galbūt reikėjo paklausti gyventojų, ko jiems reikia? Trūksta verslo investicijų? Tam galima sukurti patrauklią infrastruktūrą. Emigruoja jaunimas? Gal reikia municipalinių būstų jaunoms šeimoms. Gyventojai išsikelia į užmiestį? Galima paruošti sklypų, kad žmonės statytų namus mieste? Žmonės nenori gyventi butuose? Būtinos naujos automobilių stovėjimo vietos, apšvietimas ir pan.?
Miesto valdžiai rūpi tik politinės rietenos
Net ir pasirinkę tokius keistus prioritetus, Šiauliai nesugebėjo per 2017 m. panaudoti ES pinigų. Gal savivaldybės specialistai yra nekompetentingi, gal jų trūksta, o realiausias variantas, kad blogai organizuojamas darbas. Šiaulių savivaldybės politikai per daug susitelkę į skandalus ir ginčus, todėl trūksta laiko atsakingiems sprendimams.
Kuo ES investicijos greičiau panaudojamos, tuo greičiau gaunamas efektas, tačiau, kita vertus, mažai tikėtina, kad kas nors pasikeis, kai Šiauliai sutvarkys Prisikėlimo aikštę. Nei emigracija sumažės, nei atlyginimai pakils.
Ar galima buvo kitaip panaudoti URBAN lėšas? Užsienyje gausu pavyzdžių kaip panaudojus viešąsias investicijas atgimsta degradavę rajonai. Hamburge uosto kvartalas, Kopenhagoje Popieriaus sala, Malmėje vakarinis uostas. Lietuvos savivaldybėms sunkiai sekasi efektyviai panaudoti investicijas, nors yra bandymų.
Vilniuje prie Vilnelės dar nuo sovietmečio gražioje vietoje ilgai buvo apleistas pramoninis kvartalas, kuriame rinkosi valkatos ir girtuokliai. Vilniaus miestas URBAN pinigais apsiėmė nutiesti naują Aukštaičių gatvę, sutvarkyti šalia esančius Misionierių sodus, upės pakrantę, iškuopti gretimus tvenkinius. Taip teritorija tapo patraukli verslui, kuris ėmėsi statyti naujus gyvenamuosius namus, tuomet šalia atsiras poreikis smulkiam verslui kavinėms, kirpykloms, darželiams ir kt. Taip Vilniuje vietoj apleistos erdvės bus pritrauktos privačios investicijos, apsigyvens žmonės ir atsiras naujas Paupio kvartalas. Be viešųjų investicijų nekilnojamasis turtas Paupyje būtų per brangus ir neatsirastų pakankamai pirkėjų, todėl ta teritorija galėjo stovėti neišvystyta dar daugybę metų.
Kol trys didieji Lietuvos miestai rūpinasi savo ateitimi, Šiauliai tyliai grimzta į užmarštį. Net Panevėžys ir Alytus daugeliu rodikliu jau lenkia kol kas dar 4 pagal gyventojų skaičių regiono centrą. Miesto valdžiai būtina aktyviau siekti lyderystės, nes nieko nedarant Šiauliai nebeturi perspektyvos.
Gamta labai graži pavasarį, visuotinio žydėjimo metu, gamta labai graži rudenį, kurį vadiname auksiniu. Gamta labai graži ir žiemą, ypač kai ta žiema kai kada dieną kitą leidžia sau pasidabinti šerkšnu. “Apšerkšniję mūsų žiemos…”, kadaise dainavo poetė Salomėja Nėris…
Slaptai.lt skaitytojų dėmesiui – 2013-ųjų žiemos akimirkos. Štai šerkšnu pasidabinęs Kryžių kalnas netoli Šiaulių. Toliau nuo Šiaulių gyvenantiems nedažnai tokia proga pasitaiko. Kokie gražūs, tarsi pražydę, didžiuliai medžiai pakeliui į tą stebuklingą vietą! Kryžiai ir kryželiai, Nukryžiuotasis, rūpintojėliai, angelai ir angeliukai – visi pasikeitę, šviesesni, baltesni, tyresni nei paprastai, ir jiems visai nešalta.
Nepaprastai gražus ir mažytis etnografinis Kunigiškių kaimas, į kurį užsuku beveik visada, kai važiuoju iš Šiaulių į Vilnių. Tik vienoje kitoje trobelėje iš kamino rūko dūmai. Tylu, ramu, nesutikau nė vieno žmogaus, joks šunelis manęs neaplojo, kai “šaudžiau” į abi kaimo gatvės puses.
Norėjau pamatyti, kaip žiemą atrodo Burbiškių dvaras ir parkas, bet nepavyko. Visa teritorija aptverta vielos tinklo tvora, o vartai užrakinti. Tik iš tolo, tik per tvorą, pro vartų plyšį spragtelėjau vieną kitą kartą.
Sausio 13-ąją nuo Joniškio, Šiaulių iki Vilniaus pakelėse plytėjo balti balti laukai, pavieniai medžiai, miškai ir miškeliai buvo pasipuošę šerkšnu…
Ar šiemet išvysime tokias žiemos grožybes?
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukose: Šiauliai, Kryžių kalnas, Kunigiškių kaimas, Burbiškių dvaro parkas.
