Ne kartą birželio 14-ąją sutikdavau svarstydamas: ką man ji reiškia? Ar šią gedulo ir vilties, okupacijos ir genocido dieną minime ar švenčiame? Ar galima švęsti žmogaus žeminimo, naikinimo patirtį? Gal derėtų vien tik paminėti…

Pagaliau apsisprendžiau: man neužtenka minėti, turiu švęsti: ne vien prisiminti tai, ką žinau, ne vien paminėti, bet pačiam sau pasikartoti ir kitiems papasakoti savo šeimos istoriją, išgirsti kitų žmonių pasakojimų, ateiti su gėle į geležinkelio stotį, kartu su kitais pažiūrėti filmą, dalyvauti šv. Mišiose.

Continue reading „Mintys 2014-ųjų Birželio keturioliktajai – Gedulo ir Vilties dienai”

Lietuvos Respublikos Seimo iškilmingame Gedulo ir vilties dienos bei Okupacijos ir genocido dienos minėjime kalbėjo bendrijos „Lemtis“ narė Ramunė Driaučiūnaitė. Skelbiame jos tekstą.

1989-ieji – romantiškojo Atgimimo, patriotinių dainų ir kalbų metai. Nors pirmosios kalbos apie politinius kalinius ir tremtinius buvo tylios, tarp artimų žmonių, laikui bėgant, prabilome. Aktyvesnieji ieškojo buvusių tremtinių ir politinių kalinių, kalbino juos, rinko ir kaupė duomenis. Pamažu suvokėme, po kokius didžiulius Sibiro taigos, tundros ir amžino įšalo plotus buvo išblaškyti geriausi mūsų tautos sūnūs ir dukros. Atsiskleidė neregėtas kančių ir mirčių mastas. Drąsiausi ir atkakliausi suskato organizuoti vienminčių būrius ir vykti į atokiausias vietoves, kuriose buvo daugiausia sovietinio genocido aukų.

Continue reading „Nutrūko ketvirtį amžiaus trukęs kapų paieškos ir inventorizacijos procesas”