Roma, rugsėjo 23 d. (AFP-ELTA). Liūdnai pagarsėjęs Sicilijos mafijos bosas Matteo Messina Denaro, tris dešimtmečius slapstęsis ir sausį sučiuptas, yra ligoninėje komos būklės ir nebemaitinamas, šeštadienį pranešė žiniasklaida.
61 metų mafiozas jau kelerius metus sirgo storosios žarnos vėžiu. Jis pats nusprendė gydytis ir po apsilankymo Sicilijos sostinės Palermo klinikoje buvo suimtas.
Pranešta, kad jis buvo laikomas griežto režimo kalėjime Akviloje ir tęsė gydymą kameroje. Tačiau rugpjūčio pradžioje M. Messina Denaro buvo perkeltas į vietos ligoninės kalinių palatą, pastarosiomis dienomis jo būklė pablogėjo. Žiniasklaida pranešė, kad jis dabar yra „negrįžtamoje komoje“. Medikai nustojo jį maitinti, jis prašė jo negaivinti.
Daugelį metų M. Messina Denaro buvo svarbiausias Sicilijos nusikalstamo sindikato „Cosa Nostra“, apie kurį pasakojama filmuose „Krikštatėvis“, asmuo. Jis taip pat buvo vienas negailestingiausių jos bosų, per daugelį metų nuteistas šešiais įkalinimais iki gyvos galvos, įskaitant už vaidmenį 1992 m. nužudant su mafija kovojusį teisėją Giovanni Falcone. Jis taip pat buvo pripažintas kaltas dalyvavęs rengiant virtinę pražūtingų sprogdinimų Romoje, Florencijoje ir Milane 1993 m. bei pagrobęs ir vėliau nužudęs dvylikametį liudytojo G. Falcone‘s byloje sūnų.
M. Messina Denaro dingo 1993 m. vasarą ir buvo ieškomiausias bėglys Italijoje. Vėlesniais metais būta daug spėlionių, kur jis galėjo dingti. Galiausiai buvo nustatyta, kad jis slapstėsi netoli savo gimtojo Kastelvetrano miestelio vakarų Sicilijoje.
Tyrėjai daugelį metų ieškojo galimų jo slėptuvių Sicilijos kaime, klausėsi jo šeimos narių ir draugų pokalbių telefonu. Jie išgirdo kalbant apie vėžiu sergančio neįvardyto asmens medicinines problemas, taip pat akių problemas. Galiausiai detektyvai įsitikino, jog kalbama apie M. Messiną Denaro. Jie pasinaudojo nacionalinės sveikatos sistemos duomenų baze ieškodami atitinkamo amžiaus bei ligos istorijos vyrų ir galiausiai jį aptiko.
Nors mafiozo suėmimas buvo šiokia tokia paguoda jo aukų artimiesiems, nusikaltėlis tylėjo. Apklausiamas po suėmimo M. Messina Denaro neigė, kad yra „Cosa Nostra“ narys.
Vienas Sicilijos mafijos bosas, anot žiniasklaidos, nurodė nužudyti savo dukterį, nes ši artimai bendravo su policininku. Tačiau mafijozo sūnus atsisakė vykdyti jam duotą įsakymą ir žudyti seserį, skelbia italų žiniasklaida, remdamasi tyrėjais.
Mafijos bosas Pinas Skadutas (Pino Scaduto) iš Bagerijos netoli Palermo šiuo metu sėdi už grotų. Jis kartu su dar 15 savo klano įtariamųjų buvo sulaikyti pirmadienį. Balandį po atliktos bausmės jis buvo paleistas iš kalėjimo.
Kad P. Skadutas norėjo nužudyti savo dukterį, atskleidė naujas tyrimas. Perskaitę jo 2009-2010 metų korespondenciją, tyrėjai rado mafijozo pastabą, kad jis nori padaryti dukteriniai ypatingą „dovaną“.
Šiais duomenimis, jis atitinkamą nurodymą davė jau anksčiau nužudymu apkaltintam savo sūnui. „Tavo sesuo tapo šnipė“, – esą sakė jis. Jaunas vyras, remiantis policijos įrašytu pokalbiu, atsakė: „Aš to nedarysiu. Tu esi tėvas, daryk pats. Kam man problemos? Man 30 metų“.
Tada P. Skadutas esą mėgino įtikinti kitą asmenį nužudyti jo dukrą, tačiau ir šis atsisakė, nes tai šeiminiai reikalai.
Susitikime su Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektu kardinolu Andželu Amatu popiežius Benediktas XVI patvirtino kongregacijos parengtus dekretus, susijusius su šešiolikos kandidatų į palaimintuosius beatifikacijos byloms.
Dviem dekretais pripažįstami Dievo tarnų užtarimu įvykę stebuklai. Vadinasi, šios dvi bylos jau praktiškai baigtos ir netrukus bus nurodyta beatifikacijos iškilmių data ir vieta.
Penkiais dekretais pripažįstama, kad kandidatai į palaimintuosius mirė kankinio mirtimi. Tarp pastarųjų yra 1993 metais Palerme nužudytas kunigas Džiuzepė Puglisis, savo gyvybę sumokėjęs už tai, kad ragino žmones nenuolaidžiauti tais laikais galingai Sicilijos mafijai, drąsiai skelbė, kad nusikaltėliai yra Dievo priešai.
Ekonominio ir politinio chaoso apimtoje šalyje bandoma daryti tam tikrus žingsnius, kurie padėtų nors kiek sušvelninti ekonominę krizę. Seime svarstomi projektai dėl to, kad nuo 2011 metu pradžios pensijų dydis būtų grąžintas į ankstesnes, iki sumažinimo buvusias ribas. Svarstomi ir projektai dėl PVM lengvatų spaudai bei viešbučiams. Tai labai svarbūs projektai, nes daugumos pensininkų padėtis sunki. Tegaudami 600-900 litų siekiančias pensijas, jie tiesiog skursta arba balansuoja ties visiško skurdo riba. Per dideli PVM mokesčiai kenkia viešbučiams, nes gretimose valstybėse egzistuoja daug mažesnis PVM tarifas, ir ten nukrypsta didieji turistų srautai. O krikščioniškai ir kultūrinei spaudai 21 procento PVM tarifas tiesiog tarsi kilpa ant kaklo, trukdanti normaliai leidinių veiklai.