Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė reaguodama į prezidento Gitano Nausėdos kritiką, kad Vyriausybė neturi jokių konkrečių pasiūlymų dėl elektros kainų problemų valdymo, stebisi, kodėl prezidentas yra toks rūstus ir kritiką atmetė.
„Nežinau, kodėl prezidentas toks rūstus, gal prasidėjo rinkimų kampanija netyčiom, gal dar yra kokių nors priežasčių, bet dar kartą pasakysiu, kad biudžetą Vyriausybė mato kaip integralų“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams teigė I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė tvirtina, kad šiam pusmečiui yra patvirtinta ir parama, ir Seime ką tik buvo priimtos papildomos paramos priemonės, tai yra pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kompensavimas naujam šildymo sezonui, kuris prasideda spalio mėnesį.
„Jeigu prezidentas sako, kad „skrynia tuščia“, klausimas kaip prezidentas mano, iš kur valstybė tą pagalbą turėtų ištraukti tuomet?“, – retoriškai klausė politikė.
Ji pažymėjo, kad tolesnio laikotarpio kompensaciniai sprendimai numatyti ateinančių metų biudžete, kuris Vyriausybėje bus tvirtinamas kitą penktadienį.
„Ateinančių metų biudžetą Vyriausybė patvirtins Vyriausybės posėdyje kitą penktadienį, t.y. maždaug 10 dienų anksčiau, negu paprastai istoriškai būdavo. Kada biudžetas bus patvirtintas, jame bus ir suplanuotos lėšos, kurios bus reikalingos kompensacijoms mokėti ir kitos priemonės kaip pajamų indeksavimai ir visa kita“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį tvirtino, jog Vyriausybė nėra pasiruošusi spręsti išaugusių elektros kainų problemų. Anot jo, šiuo metu Ingridos Šimonytės vedamas Ministrų kabinetas neturi jokių konkrečių pasiūlymų.
G. Nausėda minėjo, jog norint Lietuvai atstovauti ES struktūrose, t.y. Europos vadovų taryboje, reikia būti atlikusiam svarbius paruošiamuosius darbus. O šiuo klausimu, pažymėjo prezidentas, valdantieji nėra pasiruošę.
„Norint važiuoti į Briuselį, reikia turėti tam tikrą padarytų darbų skrynelę. Šiuo metu Vyriausybės skrynia yra visiškai tuščia. Jokie sprendimai, kurie suteiktų viltį arba palengvintų žmonių gyvenimą, arba indikuotų, kad jais bus pasirūpinta, nėra padaryti. Kitaip tariant, jei važiuoji į Briuselį, turi susikrauti lagaminą. Šiame lagamine dabar nėra net dantų šepetėlio“, – vaizdingai kalbėjo prezidentas ir toliau kritikavo dešiniųjų valdžią.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Pirmadienį ryte buvo išsiųstas oficialus Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės kreipimasis į FIFA ir UEFA prezidentus informuojant apie nepriimtiną padėtį Lietuvos futbolo federacijoje (LFF), tvirtina Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
„Pripažįstamas tarptautinių federacijų autoritetas, kompetencija ir kviečiama neatidėliojant spręsti problemas kartu. Dvišalio susirašinėjimo turinys atksleidžiamas tik abiejų šalių susitarimu, todėl daugiau detalių pasakyti negaliu”, – pirmadienį „Žinių radijui” teigė M. Majauskas.
„Manome, jog UEFA ir FIFA vadovybė negauna pilnos informacijos iš LFF apie futbolo padėtį Lietuvoje, todėl tiesioginis Lietuvos premjerės susitikimas su tarptautinių federacijų vadovais būtų svarbus”, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad Seime, atsižvelgiant į Lietuvos futbolo federacijos (LFF) problemas ir reikalingą pertvarką, parengtas federacijos tiesioginio valdymo įstatymas. Juo siekiama perimti tam tikras LFF vykdomas funkcijas, tačiau tik tokia apimtimi, ir tik tokiam laikui, kurie yra reikalingi pašalinti rizikoms nepažeidžiant ilgalaikių savivaldos principų, kuriais yra grindžiama sporto politika Lietuvoje.
Eltos gautame dokumente tvirtinama, kad šio įstatymo paskirtis – užtikrinti skaidrų ir demokratišką Lietuvos futbolo valdymą, grįstą atitinkamų Lietuvos Respublikos įstatymų, taikomų valstybės sporto politikos formavimui ir ją įgyvendinančioms asociacijoms, nuostatomis bei užtikrinti tokių įstatymų nuostatų įgyvendinimą Lietuvos futbole.
Vienas iš įstatymo autorių, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas tvirtina, kad šiuo įstatymo projektu siekiama skaidraus ir demokratiško LFF valdymo, kuriame nebūtų kriminalinio pasaulio atstovų.
Trečiadienį Lietuvos futbolo federacija (LFF) paskelbė oficialų UEFA vertinimą dėl Lietuvos Respublikos Seime užregistruoto įstatymo projekto Dėl Lietuvos futbolo federacijos tiesioginio valdymo, su kuriuo FIFA ir UEFA supažindino įstatymo projekto iniciatoriai.
Tarptautinių futbolo organizacijų, kurių narė yra Lietuvos futbolo federacija, vertinimu, tokio įstatymo priėmimas yra FIFA ir UEFA statuto nuostatų pažeidimas, už kurį Lietuvos futbolui gresia tiesioginės pasekmės: nacionalinių rinktinių dalyvavimo FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose suspendavimas, Lietuvos futbolo klubų dalyvavimo FIFA ir UEFA organizuojamuose turnyruose suspendavimas, visų Lietuvos futbolo federacijos, kaip FIFA ir UEFA nario, įgaliojimų sustabdymas bei FIFA ir UEFA finansinės pagalbos Lietuvos futbolui nutraukimas.
Tuo tarpu Seimo nariai M Majauskas ir Laurynas Kasčiūnas, reaguodami į UEFA vertinimą dėl Seimo siekio įvesti tiesioginį valdymą Lietuvos futbolo federacijoje (LFF), kuriame aiškinama, kad už tai gresia nacionalinės rinktinės ir klubų dalyvavimo tarptautiniuose turnyruose tvirtina, kad viskas yra federacijos rankose.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas tvirtina, kad jeigu LFF sutiks organizuoti skaidrius rinkimus, nebus jokio poreikio tiesioginiam valdymui.
Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
Augantys valstybės skolos administravimo kaštai signalizuoja, kad galimybių pasiskolinti neribotas pinigų sumas nėra, pabrėžia premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak ministrės pirmininkės, skolinimosi kainos brangimą pirmiausia lemia rinkos dalyvių įskaičiuojamos geopolitinės rizikos.
„Aplinkui kalbant kolegoms, tenka išgirsti, kad viskam galime pasiskolinti, kiek tik kam į galvą kvėšteli. Tai faktas, kad taip nėra“, – šeštadienį Seime atsakinėdama į žurnalistų klausimus teigė I. Šimonytė.
Vis tik premjerė pažymi, kad už skolą Lietuva šiuo metu moka kur kas mažiau nei 2009 m., kuomet už skolą buvo mokamos ir 9 proc. siekiančios palūkanos.
„Labai ilgai užtruko, kol Lietuvos obligacijų pajamingumas sumažėjo. Aišku, pirmiausia dėl to, kad įstojome į euro zoną. Tai tuomet, kai žmonės klausia, ko mums ten stoti ir kokia iš to nauda, tai dabar tą naudą galime labai paprastai įsivertinti. Nes devalvacijos rizika dabar tikrai būtų įkainota ne 3 proc., o gerokai daugiau“, – tikino ji.
I. Šimonytė kartu atkreipia dėmesį, kad dabar, kai skolos kaina yra didesnė nei 0 proc., jos augimas reškia, kad vis didesnė valstybės išlaidų dalis būtų skiriama palūkanų mokėjimui, o ne kitų valstybės poreikių tenkinimui.
„Iki šiol tendencija buvo palanki, kai ankstesnės ženklios išlaidos skolai aptarnauti mažėjo ir tai atverdavo erdvės kitoms išlaidoms finansuoti. Dabar tendencija gali tapti priešinga, kai reikės atidėti daugiau pinigų skolos aptarnavimui. Tai reiškia, kad galimybės didinti finansavimą kitoms sritims bus atitinkamai mažesnės. Tai yra problema ir ją reikia matyti“, – aiškino Vyriausybės vadovė.
Tačiau premjerė kartu patikino, kad kitų metų biudžeto deficitas dar bus „palankus, kadangi dalis jo dar galės būti padengiama nulinėmis palūkanomis, lėšas pasiskolinant iš ES Ekonominio gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (Recovery and Resilience Facility). Vis dėlto ministrė pirmininkė įspėja, kad iš skolintų lėšų nereikėtų įprasti finansuoti nuolatinių ir ilgalaikių valstybės įsipareigojimų.
„Nereikėtų vėl įprasti finansuoti nuolatines išlaidas iš skolos. Vienkartinės išlaidos, kurios susijusios su kažkokiais šokais, karo pabėgėlių poreikiais ar energetikos šoku, kuris anksčiau ar vėliau baigsis, tai yra vienas dalykas. Bet jeigu pradėsime savo einamąsias išlaidas finansuoti iš skolintų lėšų – labai rekomenduočiau to nedaryti“, – akcentavo I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Vyriausybės patvirtintame patobulintame 2022 m. valstybės biudžeto projekte numatoma, jog valdžios sektoriaus deficitas 2022 metais sudarys -4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Rugpjūčio pabaigoje SEB banko pateiktais duomenimis, pirmasis 2022 metų pusmetis buvo ypač sėkmingas valstybės finansams – per jį valstybės biudžete fiksuotas 818 mln. eurų perteklius, o dėl to mažiau, nei tikėtasi pavasarį, šiemet augs ir valstybės skola.
2,26 mlrd. eurų vertės infliacijos poveikio švelninimo paketą Vyriausybė parengė, o Seimas priėmė dar pavasarį. Juo nuo birželio padidintos senatvės pensijos ir socialinės išmokos, o nuo liepos visiems buitiniams vartotojams kompensuojama dalis elektros ir dujų kainų.
Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, šeštadienį dalyvavusi Ariogaloje vykusiame tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje „Su Lietuva širdy, pasidžiaugė besitęsiančia tradicija skirtingų kartų žmonėms kasmet susiburti Dubysos slėnyje ir išreikšti pagarbą laisvės kovų dalyviams, aukojusiems save dėl nepriklausomos Lietuvos.
„Turėjome galimybę savu kailiu pažinti sovietinės imperijos klastą ir žiaurumą. Deja, tokios patirties neturėjusių valstybių lyderiai mūsų perspėjimų apie potencialią grėsmę nevertino rimtai. Mus vadino per daug dramatiškais, nors šiandien jau galime sakyti, kad buvome net per daug optimistiški. Net ir mums buvo sunku įsivaizduoti, kad sovietinė imperija nepranyks, kol nebus sutriuškinta mūšio lauke. Kad stebėsime visai šalia vykstantį brutalų karą ir niokojamus miestus, žūstančius ir kankinamus nekaltus jų žmones. Sakėme, kad mums Pasaulinis karas baigėsi tik tada, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos karys. Tačiau, kaip pasirodė, imperija tik laižėsi žaizdas ir ruošėsi naujam agresyviam puolimui. Visi suprantame, kad jei ji nebus sustabdyta Ukrainoje, karas ateis ir į mūsų namus. Nuolat nešiodamiesi Lietuvą savo širdyje, turime nepamiršti, kad šioji laisvė nėra savaiminė duotybė. Privalome ją saugoti, puoselėti ir padėti kitiems kovoti už mūsų visų laisvę ir pasaulį, kuriame vertinama žmogaus gyvybė, taika ir demokratija”, – renginyje sakė premjerė I. Šimonytė. Lietuvos partizanai. Slaptai.lt fotografija
Pasak Vyriausybės vadovės, ukrainiečiai šiandien kovoja už save ir vertybes, svarbias visam Vakarų pasauliui, o kartu tęsia ir Lietuvos partizanų neužbaigtą kovą. Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Ji nebuvo užbaigta ir dėl to, kad jie liko vienui vieni. Todėl labai svarbu, kad ukrainiečiai nesijaustų palikti”, – sakė premjerė.
Šeštadienį Raseinių rajone, Ariogaloje, Dubysos slėnyje, vyko tradicinis Lietuvos tremtinių, politinių kalinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydis „Su Lietuva širdy”. Jis organizuojamas kasmet pirmąjį rugpjūčio šeštadienį.
Į sąskrydį susirinko buvę politiniai kaliniai, tremtiniai, laisvės kovų dalyviai, kitų patriotinių organizacijų nariai, Ariogalos miestelio, aplinkinių rajonų gyventojai ir svečiai iš visos Lietuvos.
Po šventinės dalyvių eisenos į Dubysos slėnį buvo iškilmingai pakeltos vėliavos, buvo aukojamos Šv. Mišios tremtinių, politinių kalinių, laisvės kovotojų aukai pagerbti. Vidudienį įžiebtas sąskrydžio aukuras, koncertavo jungtinis tremtinių choras.
Lietuvos sargyba. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dar šiais metais bus atsisakyta nuolatinės Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos.
Vadovybei priskiriami asmenys (išskyrus Respublikos prezidentą) bus saugomi tik užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga. Jeigu kiltų grėsmė šių asmenų saugumui, jie bus saugomi ir kitu laiku. Vadovybės gyvenamoji vieta bus saugoma 24 valandas per parą.
Taip atrodys pirmųjų valstybėje asmenų apsaugos režimas įsigaliojus Seimui antradienį priimtoms Vadovybės apsaugos įstatymo pataisoms, numatančioms lankstesnę Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos tvarką. Už jas antradienį balsavo 81 Seimo narys, 19 buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen sako, kad įstatymo pataisos siejamos su tuo, kad Lietuvoje šiuo metu galioja daugiausiai resursų reikalaujanti vadovybės apsaugos sistema, lyginant ypatingai su Šiaurės ir Skandinavijos šalimis.
Parlamento vadovės nuomone, įsigaliojus lankstesnei apsaugos sistemai nedaug kas pasikeistų.
„Iš esmės pasikeistų labai nedaug, kadangi numatoma, kad laisvu nuo darbo laiku žmogus galėtų nebūti nuolat saugomas. Bet, jeigu būtų manoma, kad grėsmės yra didelės, tuomet ir režimas būtų atitinkamas. Manau, kad kažkokių esminių pasikeitimų nebūtų, bet manau, kad nueiti su vaiku į polikliniką, pieno nusipirkti į parduotuvę būtų galima ir vienam“, – sakė ji žurnalistams.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad įstatyme viskas racionaliai surašyta. Jo nuomone, jeigu nekyla grėsmė, gyvenant privatų gyvenimą, ta nuolatinė apsauga premjerei ir Seimo pirmininkei nėra reikalinga ir jos lygį galima sumažinti.
Politikas pastebi, kad didelė apsaugos palyda labai stebina periferijoje gyvenančius žmones.
Tuo tarpu parlamentaras Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad buldozeriu sprendžiamas vadovybės apsaugos klausimas. Politikas bandė tai sieti su rinkimais, su siekiu gauti didesnį pliusą kandidatuojant.
„Ar galvojate, kad viešųjų ryšių akcija čia padės?“, – svarstė politikas. Jis bandė modeliuoti situaciją, ką darys apsauga, jei, pvz., premjerė ir Seimo pirmininkė nutartų pasideginti moterų pliaže.
Tokie jo pasvarstymai išsirutuliojo į karštą diskusiją apie pliažą ir politikus, kurioje netrūko įžeidžiančių pasisakymų.
Seimo pirmininkei V. Čmilytei- Nielsen teko prašyti opozicijos atstovus neužsipulti kolegų ir nenaudoti su sveiku protu prasilenkiančių pasisakymų. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taip parlamento vadovė reagavo į Seimo nario Artūro Skardžiaus pamąstymus apie Seimo narį Andrių Navicką, kuris, anot jo, gali vaikščioti „į moterų ir vyrų pliažą ir niekas skirtumo nepastebės“.
Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui pasidarė baisu, kad Seimas gali priprasti „prie durnų seksistinių komentarų“. „Nėra nei juokinga, nei pridera parlamentui“, – mano Laisvės frakcijos atstovas.
Seimo narei Ievai Pakarklytei yra gėda girdėti tokias seksistines replikas. Ji prašė kolegų nesakyti tokių nepagarbių neadekvačių pasisakymų. „Nepagarbu, nemandagu ir baikime šitą seksizmą“, – kvietė ji kolegas.
Tuo tarpu Seimo narė „valstietė“ Asta Kubilienė norėtų, kad valdančiųjų pastabos etikos klausimais nebūtų selektyvios, nebūtų skirtos tik opozicijai, o būtų skirtos visiems.
Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad Vadovybės apsaugos tarnyba šalies vadovybę saugo 24 valandas per parą. Seimui priėmus teikiamus pakeitimus, nuolatinė apsauga būtų taikoma tik šalies prezidentui.
Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos įsigalios šių metų rugsėjo 1 d.
Moteriškės kavinėje. Slaptai.lt nuotr.
Seimas svarstys Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimus, kurie užtikrintų lankstesnį Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos režimą ir tam tikrais atvejais leistų joms išvengti nuolatinės pareigūnų apsaugos.
Pateikdama projektą premjerė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad net ir dirbdami 24 valandas, valstybės pareigūnai nenustoja būti žmonėmis ir yra labai konkrečių situacijų, kai dabartinis apsaugos lygis yra perteklinis.
Jos duomenimis, kitose ES šalyse tokių apsaugos reikalavimų nėra.
„Tikrai apsaugos lygis Lietuvoje yra vienas aukščiausių. Reikia konkrečiai vertinti situaciją. Jeigu yra grėsmė, tai, žinoma, į tai turi būti atsižvelgiama“,– mano premjerė.
Jis akcentavo, kad projektas nėra susijęs su asmeniniu patogumu, o jame siūloma įteisinti lankstesnę vadovų apsaugos tvarką.
„Kokia galiausiai formuluotė galėtų atsirasti įstatyme, kad apsaugos protokoluose atsirastų lankstumo, matyt, tai yra diskusijų komitetuose klausimas. Nėra čia bravūros ar kažkokio populizmo. Yra tiesiog praktiniai dalykai, kada, mano nuomone, yra ir nepagarba patiems tarnybos darbuotojams. Aš ne viską galiu gyvenime suplanuoti. Oficialią darbotvarkę aš galiu suplanuoti, o tai, kad galbūt norėčiau vakare nuvažiuoti nusipirkti burgerį, tai to suplanuoti negaliu. Tai sukelia tam tikrų nepatogumų ir kitiems žmonėms“,– sakė ji.
Premjerė I. Šimonytė pridūrė, kad apsaugos tarnybos pareigūnų patogumo vardan ji išsikėlė iš savo asmeninės gyvenamosios vietos, ko nedarė kai kurie anksčiau tokias pareigas ėję pareigūnai.
Jos nuomone, dabar taikomas apsaugos režimas yra stipriai perteklinis ir turėtų orientuotis į didesnį lankstumą.
Opozicija: apsauga saugo ir nuo noro pasukti į kairę, dovanėlių ir žolės rūkymo
Seimo opozicija kritikavo įstatymo pataisas, teigdama, kad apsauga gali padėti užkardyti ir galimas neteisėtas vadovų veikas, pavyzdžiui, priimti dovanėles. Moteriškos figūros. Slaptai.lt foto
„Žmogiškai jus suprantu, nes Seimo pirmininkė ir jūs, ministre pirmininke, irgi žmonės ir kartais kyla noras pasukti į kairę. Tai nevalia, kad maklinėtų iš paskos kažkokie apsauginiai“,– svarstė Seimo narys Artūras Skardžius.
Jis taip pat klausė, ar ir kiti valstybės pareigūnai, premjerės nuomone, turėtų atsisakyti apsaugos, ypač buvę prezidentai, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas. „Jiems tikrai grėsmė juk negresia“,– mano politikas.
I. Šimonytė į tai atsakė, kad dėl valstybės vadovo ir buvusių valstybės vadovų jokių pakeitimų nėra siūloma.
Seimo narys Dainius Gaižauskas irgi mano, kad apsauga ne tik dėl saugumo skiriama. „Apsauga skiriama tam, kad mus visus, tai yra valstybę, piliečius taip pat apsaugotų nuo galimai jūsų neteisėtų veiksmų, pavyzdžiui, kad prieitų prie jūsų su dežute, kad nesugalvotume žolės parūkyti“,– svarstė politikas.
Dainius Gaižauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kad vadovybes apsauga man yra skirta tam, kad mane sektų, tai tikrai man labai labai didelė naujiena, nes aš niekada taip negalvojau“,– atsakė premjerė.
Seimo narė Rita Tamašunienė svarstė, gal reikėtų peržiūrėti pačios apsaugos režimą, kad „paskui jus nesekiotų papildomi automobiliai“. Ji taip pat pastebėjo, kad Vadovybės apsaugos tarnyboje yra puikių moterų pareigūnių, kurios galėtų saugoti valstybės vadoves, kad tai nesukeltų nepatogių situacijų.
Seimo narei Astai Kubilienei susidarė įspūdis, kad premjerės ir Seimo pirmininkės privatumas yra svarbesnis už atsakomybę valstybės piliečiams.
Ji svarstė, kad galbūt ieškoma galimybių „su kažkuo slapčiomis susitikti, o gal ir priimti dovanų kokią nors dėžutę“.
„Jūs puikai žinote, kad žmonės, kurie nori daryti tam tikrą nedorą, tą nedorą darbą sugeba padaryti labai labai įvairiomis aplinkybėmis“,– atsakė I. Šimonytė.
D. Gaižausko pastebėjimai apie mergaites gali atsidurti etikos sargų akiratyje
Seime vykusioje diskusijoje daugiausia aistrų sukėlė Seimo nario Dainiaus Gaižausko pastebėjimai apie „mergaitiškus moterų pokalbius“.
„Kalbame apie rimtą įstatymo projektą, bet turinys gavosi nerimtas. Gerbiamos moterys, kreipiuosi į jūs Seimo pirmininke ir premjere. Gal jums ir atrodo moteriškai, kad jums nereikia tos apsaugos, gal jums norisi moteriškai pakalbėti, kaip ten sako, tarp mūsų mergaičių.
Neįsižeiskite, apsauga reikalinga tam, kad jus apsaugotų nuo kažkokių grėsmių, išties reikalinga dėl skaidrumo tam, kad negalėtų jūsų kažkokie nedori draugai ar kolegos, lobistai paslapčia prieiti ir kažką pasiūlyti. Tai veikia ir prevenciškai. Nereikia rimtų dalykų sumenkinti, apsauga turi būti. Jeigu jums netinka tos pareigos, jūs galite jų atsisakyti vardan laisvės“,– pasiūlė D. Gaižauskas.
Dėl tokio kolegos pasisakymo apgailestavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Labai apmaudu, kad jūs sugebate suvokti šį įstatymo projektą tik per savo vyriškumo prizmę, ir tai visiškai su tuo nesusiję. Keista girdėti XXI amžiaus ES valstybės parlamente tokius pasisakymus apie moteriškumą, apie mergaitiškus pasikalbėjimus“,– sakė parlamento vadovė.
Seimo narės MonikOS Navickienės nuomone, tokia kalba yra žeminamos moterys, ir tai yra gėdinga šitame parlamente.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tuo tarpu Seimo pirmininko pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad tokios kalbos nusipelno etikos sargų dėmesio.
„Manau, kad jos nusipelno kreipimosi į Etikos ir procedūrų komisiją. Taip pat tikiuosi, kad sureaguos Valstybes apsaugos tarnyba, nes ponas D. Gaižauskas priskyrė jai labai keistą funkciją – saugomų valstybės vadovų šnipinėjimą. Nemanau, kad ta tarnyba turi tokią funkciją“,– teigė J. Razma.
Rasti balansą tarp asmeninio patogumo ir apsaugos lygio, tinkamai sudėliojant režimus ragino Seimo narys Audrius Petrošius.
„Keistinų dalykų apsaugos protokoluose ir režimuose išties yra. Tai yra puiki proga pradėti diskusiją, nes problemų, akivaizdu, yra“,– įsitikinęs politikas.
Už įstatymo pataisas po pateikimo balsavo 73 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 37 parlamentarai. Po svarstymo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete į Seimo salę jos sugrįš birželio 14 d.
Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos numato, kad Respublikos prezidentas (kaip ir iki šiol) būtų saugomas 24 valandas per parą. Tačiau kiti vadovybei priskirtini asmenys (Seimo pirmininkas, ministras pirmininkas, asmenys, laikinai einantys Seimo pirmininko pareigas, pavaduojantys ministrą pirmininką) būtų saugomi užsienio vizitų ir oficialių susitikimų metu bei kitais atvejais, kai vadovybei priskirtas asmuo tiesiogiai įgyvendina funkcijas, dėl kurių jam skirta apsauga. VAD. Facebook foto
Šiems asmenims apsauga galės būti skirta ir kitu laiku, jeigu kiltų grėsmė jų saugumui (jų arba atitinkamų tarnybų motyvuotu prašymu ar teikimu). Tokios apsaugos skyrimo tvarką ir pagrindus nustatytų Vyriausybė.
Taip pat siekiant užkardyti visas galimas grėsmes ir pavojus vadovybės saugumui, siūloma Vadovybės apsaugos įstatyme aiškiai reglamentuoti, jog saugomo asmens gyvenamoji vieta saugoma 24 valandas per parą (t.y. net ir tais atvejais, kai pats saugomas asmuo gali būti nesaugomas).
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė vokiečių leidiniui „Süddeutsche Zeitung“ teigia, kad jos vadovaujama Vyriausybė nusprendė kreiptis į Tarptautinį Baudžiamąjį Teismą, nes esama įrodymų dėl Maskvos vykdomų karo nusikaltimų Ukrainoje.
„Taip, prašymą pateikėme pirmadienį, nes manome, kad turime pakankamai įrodymų. Po to teismas taip pat pradėjo tyrimą“, – interviu vokiečių leidiniui kalbėdama apie Kremliaus agresiją Ukrainoje sakė Lietuvos premjerė.
Žurnalisto paklausta, ar ji nori pamatyti Rusijos prezidentą kaltinamą Hagoje, I. Šimonytė pusiau juokais pažymėjo: „Manau, kad jis nusipelnė sėdėti ten, o ne savo bunkeryje“, – teigė premjerė. Vladimirą Putiną demaskuojantys leidiniai
Interviu I. Šimonytė taip pat akcentavo, kad V. Putinas ne pirmą kartą pasaulį gąsdina branduoliniais ginklais. Rusijos prezidentas pastarąją savaitę pareiškė nusprendęs padidinti savo šalies branduolinio „atgrasymo pajėgų“ parengties lygį.
„Nepamirškime, kad tai ne pirmas kartas, kai jis taip elgiasi. Šia korta jis žaidė dar 2014 m., po Krymo ir Rytų Ukrainos okupacijos. Jis lošia, kad žmonės sustings iš šoko. Tačiau tai neturėtų mūsų stebinti“, – sakė I. Šimonytė. Putinui – ne. Mitingas Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.
Pirmadienį Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą „Dėl kreipimosi į tarptautinio baudžiamojo teismo prokurorą dėl Rusijos Federacijos ir Baltarusijos respublikos padarytų ir daromų nusikaltimų Ukrainos respublikoje tyrimo“.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė vokiečių leidiniui „Süddeutsche Zeitung“ duotame interviu teigia nedžiūgaujanti, kad Lietuva, kone kelis dešimtmečius euroatlantinei bendruomenei kartojusi, jog Rusija kelia realią karinę grėsmę Europai, pasirodė buvusi teisi.
Nepaisant to, kad dėl tokios laikysenos Vilnius susilaukdavo ES narių kritikos, I. Šimonytės teigimu, būtų buvę geriau, jei Lietuva, vertindama Maskvos grėsmes, būtų suklydusi.
„Ir štai dabar staiga atsiduriame tokioje padėtyje, kai uošvienė šaukia: argi aš tau visą laiką nesakiau? Bet jei dabar manęs paklaustumėte, ar esu laiminga, atsakyčiau, kad esu nelaimingiausias žmogus, nes labai noriu, kad būčiau klydusi“, – „Süddeutsche Zeitung“ sakė Lietuvos premjerė.
Taip pat premjerė pažymėjo, kad ilgą laiką pragmatizmu grįsta Vokietijos laikysena Rusijos atžvilgiu turėjo pasikeisti kur kas anksčiau, nei buvo užpulta Ukraina.
„Suprantu istorines ir psichologines priežastis, tačiau manau, kad tai, kas vyksta dabar, turėjo būti padaryta prieš daugelį metų. Nuosekli saugumo tvarka Europoje neįsivaizduojama be tokių šalių kaip Vokietija ir Prancūzija, kurios yra reali jos dalis“, – teigė I. Šimonytė.
Dabar, akcentavo premjerė, būtina visiškai atsieti Vakarų ekonomiką nuo kaimyninę valstybę užpuolusios Rusijos.
„Putinas negali finansuoti savo karo be pinigų. Turime ne tik tapti nepriklausomi nuo Rusijos energijos ir žaliavų tiekimo. Jiems taip pat reikia užsienyje pagamintų daiktų savo raketoms ir kitiems ginklams, kuriais jie žudo ukrainiečius. Manau, kad veiksmingiausia sankcija bus uždrausti puslaidininkių tiekimą, nes jiems jų labai reikia vieninteliam aukščiausios klasės dalykui – karui – gaminti“, – teigė I. Šimonytė.
Praėjusios savaitės ketvirtadienį Rusija pradėjo agresyvų ir tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų bendruomenė, į tai reaguodama, Rusijai paskelbė labai griežtas sankcijas ir ekonominę bei karinę paramą Ukrainai. Vakarų bendruomenė kaltina Kremlių Ukrainoje tikslingai griaunant miestus ir žudant nekaltus civilius.
CNN emblema
Tiesiogiai kalbėdama per CNN iš Vilniaus Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė sakė nebuvusi nei šokiruota, nei labai nustebinta prezidento Vladimiro Putino veiksmų, apie kuriuos paskelbta pirmadienio vakarą.
„Būdami arti prie Rusijos, buvome vieni iš tų, kurie nuolat kalbėjo apie Rusijos grėsmę. Deja, tai, ką dabar matome, mūsų buvo jau senokai numatyta“, – CNN sakė Lietuvos premjerė.
Paklausta apie vokiečių reakciją stabdyti dujotiekį – ar tai geras ir šiuo metu teisingas sprendimas, I. Šimonytė atsakė: „Tai, ko gero, netikėčiausias sprendimas, nemanau, kad Kremlius to tikėjosi, nes buvo labai daug spėlionių dėl „Nord Stream2“ projekto. Mes jį kritikavome nuo pat pradžių, nes manėme, kad jis taps geopolitiniu įrankiu“.
„Mes išmokome praeities pamokas. Žinome, kas būna, kai dujotiekis staiga sugenda ir niekas jo neremontuoja 15 metų. Taigi, tai labai savalaikis Vokietijos vyriausybės sprendimas, nors jis neįeina į sankcijų paketą. Tai suverenus Vokietijos vyriausybės sprendimas“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Ko galima tikėtis iš Europos sankcijų paketo dabar? Ar jų pakaks sustabdyti V. Putiną, ar jis jų bijo? Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
„Prezidentas V. Putinas yra iš kito pasaulio nei mes politikai iš Vakarų liberalių demokratinių šalių, nes turime būti išrinkti, o tai reiškia, esame atskaitingi savo piliečiams. Jis ne, – pabrėžė Lietuvos ministrė pirmininkė. – Jis gali nekreipti dėmesio, kiek nukentės jo šalis, tačiau kuo labiau Vakarų šalys nusitaikys į jo padėjėjus, jo tarnus ir sėbrus iš schemų, kurios atneša pinigus jo režimui, tuo labiau jis tai pajus“.
I. Šimonytė taip pat sakė, kad, be to, labai svarbu suteikti Ukrainai aiškią perspektyvą.
„Manau, kad ne sankcijos labiausiai gąsdina V. Putiną, o Ukrainos potenciali sėkmė, kad ji taps tikrai europietiška šalis. Tai jį gąsdina labiausiai, nes jis tada neturės jokių argumentų savo šalies piliečiams“.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jai apmaudu dėl prezidento Gitano Nausėdos nuomonės, jog Užsienio reikalų ministerija padarė klaidą, leidusi Taivaniečių atstovybei pavadinime vartoti Taivano vardą.
„Man šiek tiek apmaudu, kad yra tokia situacija, bet tikiu, kad ir tokią situaciją mes išspręsime“, – trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė premjerė.
Detaliau vertinti prezidento Gitano Nausėdos pasisakymų ministrė pirmininkė nesiėmė.
„Vertinti nenorėčiau, nes jūs, matyt, ir patys matėte ne vieną prezidento pareiškimą, kuris buvo padarytas ir Lietuvos, ir tarptautinėje žiniasklaidoje, ne vieną interviu, kuris buvo duotas nuo to laikotarpio, kai buvo paskelbtas jau oficialus Užsienio reikalų ministerijos pranešimas apie tai, kad atstovybę ketinama atidaryti ir būtent tokiu vardu“, – teigė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad prezidentas antradienį teigė, kad su juo nebuvo suderintas atstovybės pavadinimas, tačiau G. Landsbergis kiek anksčiau trečiadienį tvirtino, jog Taivaniečių atstovybės įkūrimo veiksmai buvo intensyviai koordinuojami.
Lietuvai leidus šalyje veikti Taivaniečių atstovybei, paaštrėjo Vilniaus ir Pekino santykiai. Kinija teigia, kad sprendimas pavadinti atstovybę „taivaniečių“ vardu rodo Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei, o tai, komunistinės valstybės atstovų įsitikinimu, prieštarauja „Vienos Kinijos“ politikai. Dėl jai neįtinkančio atstovybės pavadinimo Kinija ėmė Lietuvai taikyti ekonominio ir politinio spaudimo priemones.
Prezidentas, antradienį kritiškai vertindamas Gabrieliaus Landsbergio ministerijos priimtus sprendimus Kinijos ir Taivano atžvilgiu, taip pat teigė, kad už šalies užsienio politiką atsakingi asmenys Vyriausybėje nevertina priimamų sprendimų pasekmių ir kartais primena tik „sėdinčius sėdmaišyje“.
„Baltijos tyrimų” direktorė Rasa Ališauskienė. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Baigiantis politinių įtampų ir ginčų dėl vertybinių klausimų nestokojusiems 2021-iesiems, šalies gyventojai įvardijo visuomenės veikėjus, kuriais pasitiki labiausiai. Kaip rodo naujienų agentūros ELTA užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos, nors lyderystę pasitikėjimo reitinge prezidentas Gitanas Nausėda išlaikė visus metus, gyventojų pasitikėjimas juo sumenko labiausiai.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimo kompanija „Baltijos tyrimai“ lapkričio 16–gruodžio 2 dienomis atliko apklausą, respondentų prašydama pasakyti, kuriais šalies visuomenės veikėjais jie pasitiki labiausiai. Tyrimo metu pavardes respondentai minėjo patys.
Iš viso lapkričio mėnesį respondentai paminėjo 111 visuomenės veikėjų. Prieš 3 mėnesius analogiškoje apkalusioje gyventojai nurodė 99 asmenis. Apie ketvirtadalį respondentų (26 proc.) neatsakė į šį klausimą arba tvirtino, kad nėra tokių visuomenės veikėjų, kurie būtų verti jų pasitikėjimo.
Per metus labiausiai sumažėjo pasitikėjimas prezidentu G. Nausėda
Kaip parodė pastarosios apklausos, baigiantis metams visuomenė ir toliau labiausiai pasitiki prezidentu Gitanu Nausėda. Tokią nuomonę šių metų lapkritį pareiškė 14,6 proc. respondentų. Tačiau lyginant šiuos duomenis su apklausomis, darytomis trimis mėnesiais anksčiau, pasitikinėjimas prezidentu yra 4 procentiniais punktais mažesnis – rugpjūčio mėnesį 18,6 proc. gyventojų teigė pasitikį šalies vadovu. Tuo tarpu žvelgiant besibaigiančių 2021-ųjų kontekste visuomenės pasitikėjimo prezidentu pokyčiai dar didesni. Per 12 mėnesių pasitikėjimas G. Nausėda sumenko 9,2 procentinio punkto – 2020 m. lapkritį prezidentu pasitikėjo 23,8 proc. gyventojų.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis rikiuojasi antroje pasitikėjimo reitingo lentelės vietoje. Buvusiu premjeru pasitiki 9 proc. gyventojų. Priešingai nei prezidento atveju, pokyčiai šio politiko reitinge nedideli: prieš metus S. Skverneliu pasitikėjo 8,8 proc. respondentų, 2021 m. rugpjūtį tokių buvo 7,2 proc.
Trečias reitinge – kadenciją baigęs Valdas Adamkus. Pastarųjų „Baltijos tyrimų“ duomenimis, V. Adamkumi pasitiki 8,2 proc., trimis mėnesiais anksčiau pasitikėjimas siekė 7,9 proc., o prieš metus 5,4 proc.
Tarp didesnį pasitikėjimą turinčių asmenybių yra ir premjerė Ingrida Šimonytė. Prieš metus I. Šimonyte pasitikėjo 10,5 proc. respondentų, 2021 m. rugpjūtį pasitikėjimas siekė 8,1 proc., o šių metų lapkričio pabaigoje – 7,9 proc.
Per metus labiausiai augo pasitikėjimas socialdemokratų pirmininke Vilija Blinkevičiūte. Pastarųjų apklausų duomenimis, LSDP pirmininkė reitinge dalinosi 5-6 vietas su kadenciją baigusia prezidente Dalia Grybauskaite. Prieš metus respondentai, paklausti, kuriais visuomenės veikėjais pasitiki labiausiai, vos 1,2 proc. paminėjo V. Blinkevičiūtės pavardę. Tuo tarpu šių metų vasaros pabaigoje ir lapkričio mėnesį tokių jau buvo 7,4 proc.
Lapkričio mėnesio apklausų duomenimis, prezidente D. Grybauskaite taip pat pasitiki 7,4 proc. gyventojų. Per metus šis rezultatas nė kiek nepasikeitė. Tiesa, per pastaruosius tris mėnesius pasitikėjimas dešimt metų šaliai vadovavusia politike sumenko beveik 3 procentiniais punktais (rugpjūtį pasitikėjo 10,3 proc. gyventojų). Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Didžiausią pasitikėjimą turinčių visuomenės veikėjų sąraše ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Naujausių apklausų duomenimis, šia politike pasitiki 4,2 proc. gyventojų, šių metų vasaros pabaigoje tokių buvo 2,6 proc., o prieš metus 2,7 proc.
Kauno meru Visvaldu Matijošaičiu pasitiki 3,3 proc. respondentų. Pasitikėjimas Kauno meru prieš metus siekė 3,3 proc., o šių metų vasaros pabaigoje 4 proc.
Dešimtuką užbaigia partijos „Laisvė ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis (pasitiki 3,2 proc., prieš metus pasitikėjimas buvo 1,8 proc.) ir Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (3,1 proc., prieš metus pasitikėjimas buvo 4,1 proc.).
Už dešimtuko ribų – gausiausias frakcijas Seime turinčių partijų lyderiai. „Valstiečių“ pirmininku Ramūnu Karbauskiu pasitiki 2,9 proc. (prieš metus 2,9 proc.), konservatorių lyderiu Gabrieliumi Landsbergiu 2,6 proc. (prieš metus 3,5 proc.).
2021-aisiais politikų reitingams įtaką darė visuomenės susipriešinimas
„Baltijos tyrimų“ direktorės Rasos Ališauskienės teigimu, vienas iš ryškesnių pastaraisiais metais įtaką šalies politikų reitingams dariusių veiksnių buvo visuomenės susipriešinimas dėl jautrių ir vertybinių klausimų. Jos manymu, tai yra ir viena iš priežasčių, kodėl per metus pasitikėjimas prezidentu sumenko kone dešimt procentinių punktų.
Tačiau sociologė pažymi, kad tai neigiamai atsiliepė ne tik prezidento reitingams. Per metus buvo galima stebėti ir didėjantį nusivylimą valdančiaisiais politikais – ypač tais, kurie užėmė aiškią laikyseną įtampą kėlusiais klausimais, kaip Stambulo konvencija, partnerystės įstatymas, vaikų vakcinavimas, galimybių pasas ir t.t. Pavyzdžiui, nors pasitikėjimo reitingo rodikliai ties I. Šimonytės pavarde keitėsi nežymiai, R. Ališauskienės teigimu, kitos „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos rodo, kad premjerę palaikančios gyventojų gretos retėjo. Sociologė priminė, kad prieš metus palankiai I. Šimonytę vertinančių buvo 20 procentinių punktų daugiau nei šių metų lapkritį. Taigi per pirmuosius vadovavimo Vyriausybei metus politikės palankus vertinimas sumažėjo nuo 48 proc. iki 28 proc.
R. Ališauskienė sutiko, kad pastaruosius metus visuomenę lydėjusi poliarizacija dėl vertybinių ar pandemijos valdymo klausimų buvo kur kas aštresnė nei kad buvo 2020-aisias. Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
„Anksčiau visuomenės grupių nuomonės skyrėsi, tačiau vertybiniai skirtumai buvo daugiau „po antklode”, jie neišlįsdavo į paviršių. Kitaip tariant, anksčiau viskas buvo daugiau žmonių galvose, mažiau elgesyje ir saviraiškoje. Dabar viskas išryškėjo viešojoje erdvėje, matėme protestus ir maršus, o jei kalbėtume apie naujausius įvykius – įvyko net Seime apsistumdymai. Taigi nuomonių skirtumas išeina į elgesio lygį ir dėl to galbūt aiškiau matosi ir palaikymo skirtumai“, – teigė R. Ališauskienė.
„To anksčiau nesimatė. Juk pastaraisiais metais vyko ne tik šeimų maršas, bet ir diskusijos dėl Stambulo konvencijos, vaikų skiepijimo, galimybių paso. Visais šiais klausimais yra ekstremaliai priešingos nuomonės. Ir nėra taip, kad vieną nuomonę palaikytų tik visuomenės mažuma“, – sakė R. Ališauskienė. Priešais Lietuvos Karaliaus Gedimino paminklą – improvizuotos viduramžių kautynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
Sekant sociologės aiškinimu, būtent šių įtampas kėlusių diskusijų kontekste mažėjo pasitikėjimas G. Nausėda, kuris nevengė reikšti savo nuostatų jautriais, visuomenėje ažiotažą kėlusiais klausimais.
„Per šiuos metus kai kuriais klausimais Nausėda daugiau rodė savo poziciją. Ir ji ne visai visuomenei patiko. Tačiau toks savo pozicijos rodymas atsiliepė visiems – valdantiesiems taip pat“,– konstatavo „Baltijos tyrimų“ direktorė. Pasak jos, dėl laikysenos minėtų klausimų atžvilgiu bent jau reitingų prasme nudegė ir valdančiosios daugumos lyderiai. Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Tam tikra išimtis yra nebent socialdemokratų pirmininkė V. Blinkevičiūtė. R. Ališauskienės teigimu, ji kilusiomis priešpriešomis tarsi pasinaudojo auginant savo populiarumo reitingus.
„Šiame kontekste atsiranda Blinkevičiūtė, kuri savo aiškios pozicijos kaip ir nereiškia. Ir kadangi jos pareigos yra tarsi būti partijos vadove online iš Briuselio, tai tas jos pasirinktas komunikavimo būdas daliai visuomenės, kuri nenori konfrontacijos, patiko“, – apibendrino R. Ališauskienė.
Apklausa vyko 2021 m. lapkričio 16 – gruodžio 2 dienomis. Tyrimo metu asmeninio interviu būdu apklausti 1009 Lietuvos gyventojai (nuo 18 metų), apklausa vyko 114 atrankos taškų. Apklaustųjų sudėtis atitinka suaugusių Lietuvos gyventojų sudėtį pagal lytį, amžių, tautybę, gyvenvietės tipą. Apklaustų žmonių nuomonė rodo 18 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų nuomonę. Tyrimų rezultatų paklaida iki 3,1 proc.
Atvirumas. Slaptai.lt nuotr.
Opozicija kritiškai įvertino premjerės Ingridos Šimonytės sprendimą, kad pareiškimus dėl atsistatydinimo pateikę užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis lieka einamose pareigose. Opozicijos atstovų teigimu, šis sprendimas rodo, kad konservatoriai negeba pripažinti klystantys.
A. Norkienė: premjerės apsisprendimas tikrai nenustebino
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos Seime seniūnė Aušrinė Norkienė pripažino, kad jos toks I. Šimonytės sprendimas nenustebino. Pasak politikės, šis ministrės pirmininkės sprendimas rodo, kad konservatoriai nesugeba prisipažinti darantys klaidas.
„Apsisprendimas tikrai nenustebino. Mes tą spektaklį jau pradėjome žiūrėti prieš kelias dienas. Vis tik gaila, kad ta situacija ir tų pačių konservatorių nepripažinimas, kad jie daro klaidas, manau, kad brangiai kainuoja mums visiems ir valstybei, mūsų šalies reputacijai ir mokesčių mokėtojams“, – LRT televizijai teigė A. Norkienė.
„Tai, manau, yra dar viena konservatorių klaida, bet jų apsisprendimas, nes, kaip ir minėjau, trąšų vežimo klausimas liko neišspręstas, atsakomybę lyg bandoma prisiimti, bet paskui lyg nusprendžiama, kad geriau kris kitų galvos, bet ne šių ministrų“, – pridūrė ji.
G. Paluckas: premjerė priėmė menkai sąžiningą, tačiau efektyvų sprendimą
Savo ruožtu Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seime seniūnas Gintautas Paluckas pabrėžė, kad premjerė, nuspręsdama neatstatydinti ministrų, priėmė menkai sąžiningą sprendimą, tačiau efektyvų sprendimą, nesukuriant tolesnės politinės krizės koalicijoje.
„Ministrė pirmininkė priėmė kolegoms konservatoriams efektyviausią sprendimą, tai yra, nereikia atleisti partijos pirmininką, nereikia atleisti kolegų koalicijos deleguoto ministro ir buvo surastas žemesnio rango asmuo, kuris prisiėmė atsakomybę. Bet politinę atsakomybę primesti samdytam įmonės vadovui yra neteisinga ir nesąžininga“, – LRT televizijai teigė G. Paluckas.
„Dar didesnė problema, kad mes taip ir neišsiaiškinome, kodėl ministrai melavo, kodėl ministrai keitė savo versijas apie tai, ką jie žinojo-nežinojo ir šis klausimas kabo, nepaisant to, jog ponas Bartuška bus atleistas artimiausiu metu“, – taip pat atkreipė dėmesį parlamentaras.
L. Savickas: mes ateiname į vertybinės politikos bankrotą
Seimo demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas taip pat pripažino, kad šį premjerės sprendimą jau buvo galima numanyti. Vis tik politikas mano, kad šis sprendimas – nepriimtinas.
„Manau, kad akivaizdu, kad jau dienos eigoje buvo aiškiai identifikuojama, kad rastas kraštinis asmuo, konkrečiai šiuo atveju „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, kuris, mano įsitikinimu, absoliučiai neturi nieko bendro su šia krizine situacija, kuri ištiko šią Vyriausybę“,– LRT televizijai sakė L. Savickas.
Liūdnas žvilgsnis. Slaptai.lt foto
„Čia surasti kraštinį šalies valstybinės įmonės vadovą vietoje to, kad ieškoti vis dėlto ar ir kurie asmenys Vyriausybės vardu nesilaikė nuosekliai formuojamos užsienio politikos, yra visiškai nepriimtinas elgesys. Ir dėl to, man atrodo, kad iš esmės mes ateiname į vertybinės politikos tam tikrą bankrotą“, – taip pat jis.
ELTA primena, kad Praėjus nepilnai savaitei po Vyriausybę sudrebinusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, antradienio vakarą premjerė I. Šimonytė apsisprendė – Ministrų Kabineto sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras G. Landsberis ir susisiekimo ministras M. Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.
Savo ruožtu antradienį posėdžiavusi „Lietuvos geležinkelių“ valdyba nutarė, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio, antradienį vakare pranešė valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.
Vyriausybėje krizė kilo kai pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.
Kaip atskleidė M. Bartuška, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
Praėjus nepilnai savaitei po Vyriausybę sudrebinusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, premjerė Ingrida Šimonytė apsisprendė – Ministrų Kabineto sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsberis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.
„Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti“, – antradienio vakarą išplatintame pranešime teigė I. Šimonytė.
Dar pirmadienį I. Šimonytė neatmetė galimybės, kad, reaguojant į krizę, kuri kilo dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, gali pasitraukti visa Vyriausybė.
Tuo tarpu oponentams reikalaujant politinės atsakomybės, užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai dėl kilusio skandalo jau anksčiau premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimus.
Pranešusi sprendimą dėl Vyriausybės ir ministrų likimo, I. Šimonytė akcentavo, kad iki šių metų pabaigos bus priimti visi susidariusios situacijos sprendimai.
„Tikiuosi, kad vėliausiai iki sausio 31 dienos bus pateikti visi nacionaliniai susidariusios situacijos sprendiniai, užtikrinantys valstybės nacionalinio saugumo interesus bei minimizuojantys finansines rizikas. Kartu ES lygiu būtų teikiami siūlymai ir siekiama tolesnių sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimo bei maksimalaus sinchronizavimo su JAV sankcijomis“, – išplatintame pranešime teigė premjerė.
Pasak I. Šimonytės, ji neturinti pagrindo teigti, kad Lietuvos strateginiai partneriai nusivylė Lietuva dėl susitariusios situacijos.
„Viešumoje nuskambėjo daug kaltinimų strateginių partnerių nuvylimu. Neturiu pagrindo taip teigti ir nežinau, kokiu pagrindu tokie pareiškimai daromi. Man nėra žinoma apie kokius nors svarstymus šia tema ES, JAV ar kitų partnerių institucijose, o bendradarbiavimas yra tiek pat nuoširdus ir intensyvus, kaip buvo visus pastaruosius metus“, – rašė I. Šimonytė, pažymėdama, kad ir pati rimtai apsvarstė asmeninės atsakomybės klausimą.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Labai rimtai ir nuoširdžiai apsvarsčiau ir savo asmeninės atsakomybės klausimą. Ją puikiai suprantu. Tačiau šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos bei pasiūlyti Lietuvai savo programą. Valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos šiandien vieningai palaikė Vyriausybės siūlomą ateinančių metų biudžetą bei kitus susijusius sprendimus. Atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę situaciją, o taipogi tebesitęsiančius iššūkius dėl COVID ir migracijos, būtų neatsakinga rizikuoti neapibrėžtumu, kurį sukeltų netgi bandymas formuoti naują daugumą ar reikšmingai keisti Vyriausybės sudėtį. Todėl Vyriausybė, laikydama, kad turi koaliciją sudarančių partijų frakcijų pasitikėjimą, tęs savo darbą ta pačia sudėtimi, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad būtų įgyvendinta tai, ką įsipareigojome padaryti XVIII-osios Vyriausybės programoje“, – teigė I. Šimonytė.
Išplatintame pareiškime ji taip pat akcentavo, kad Vyriausybės pirmieji darbo metai buvo nelengvi. „Valdančioji dauguma nėra itin skaitlinga ir daugelio sprendimų priėmimas nuo pat Vyriausybės programos tvirtinimo neapsieina be iššūkių. Objektyvi realybė, kurioje tenka veikti – vis nesibaigianti COVID-19 pandemija ir A. Lukašenkos režimo organizuotas migracijos srautas siekiant spausti Europos Sąjungą – diktuoja savo iššūkius ir verčia didelę dalį laiko skirti jų sprendimui. Nepaisant to Vyriausybei iš esmės pavyko priimti ir pradėti įgyvendinti didžiąją dalį šiems metams suplanuotų programos priemonių. Tai laikau dideliu laimėjimu.
Pradėjusi darbą Vyriausybė kėlė sau reikalavimus vengti šešėlių, kuriuos politinei valdžiai gali mesti korupcija, nepotizmas, interesų painiojimas, o priimant sprendimus kliautis viešojo intereso pirmenybe ir liberalios demokratijos vertybėmis“, – rašė premjerė.
Premjerė pripažino, kad Vyriausybei ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi. Pasak jos, krizė, kurią sukėlė baltarusiškų trąšų istorija, vienas iš tokių pavyzdžių.
„Tokia situacija susiklostė ir neseniai, kai dėl skirtingų ES ir JAV sprendimų „Belkalij“ gaminamų trąšų atžvilgiu kilo klausimai dėl valstybės kontroliuojamos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ galimybės toliau teikti šiai įmonei transportavimo paslaugas. Pabrėžiu, kad Vyriausybė nuosekliai palaikė, o dažniausiai pati aktyviai siekė sankcijų sprendimų A. Lukašenkos režimo atžvilgiu ir niekada nesiekė atskirų produktų/subjektų išbraukimo iš sankcijinių sąrašų – net tais atvejais, kai tai būtų reiškę kokių nors komercinių santykių atsisakymą. Todėl insinuacijos, neva, Vyriausybė siekė išlaikyti į ES sankcijų sąrašus kol kas neįtrauktų produktų gabenimą bet kokia kaina, neturi pagrindo – nuo pat kadencijos pradžios gabenimo krypčių diversifikavimas ir rizikos, kylančios iš sandorių su subjektais, nepriklausančiais teisės viršenybės erdvei, minimizavimas buvo tarp svarbiausių užduočių valstybės kontroliuojamoms įmonėms“, – teigė I. Šimonytė.
„Paskelbus JAV sankcijas, kurių tiesioginis taikymas Lietuvos subjektams nenumatytas, tačiau netiesioginis poveikis galimas, svarbiausia užduotis buvo atrasti mažiausias rizikas keliantį būdą nutraukti kontroversiškais galimus laikyti komercinius AB „Lietuvos geležinkeliai“ santykius su trąšų gamintoju „Belkalij“. Valstybės institucijos teikė konsultacijas ir pagalbą AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirengiant šių sankcijų poveikiui, tačiau nei valstybės institucijoms, nei įmonei nepavyko suvaldyti lūkesčių dėl to, kokiu būdu ir per kiek laiko iš sandorių bus išeita. Tai reputacinis nuostolis, kurį pripažįstu ir dėl kurio apgailestauju“, – rašė premjerė.
Baltarusiškų trąšų skandalas pareikalavo „Lietuvos geležinkelių“ vadovo kėdės
Kiek anksčiau antradienio vakare „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė nutarusi, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio.
Anot valdybos pirmininko Kęstučio Šliužo, šis bendras valdybos ir M. Bartuškos sprendimas priimtas, „siekiant deeskaluoti situaciją ir minimizuoti reputacines rizikas, susijusias su įmone, visų suinteresuotų šalių labui ir verslo tęstinumui“.
Valdančiosios daugumos lyderiai nepritarė ministrų atstatydinimui
Premjerei I. Šimonytei LRT televizijai pareiškus, kad ieškant išeičių iš susidariusios krizės svarstomas ir Vyriausybės paleidimas, Seimo valdančiosios daugumos lyderiai teigė nematantys poreikio tokiam žingsniui. Jų teigimu, nėra pagrindo atsistatydinti ir krizės epicentre atsidūrusiems susisiekimo ir užsienio reikalų ministrams.
„Manau, kad šią problemą reikia spręsti tokiais sprendimais, kurie nesukelia didesnių problemų, o atsistatydinimai dabar niekaip jų neišspręstų“, – antradienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės teigimu, politinę krizę, kilusią dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito, reikėtų spręsti ne žvalgantis kaltų, o ieškant realių sprendimų. Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Dabar mes valstybėje kelinta diena kalbame apie asmenybes, bet iš tikrųjų reikia dirbti, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti ir sankcijos būtų įgyvendintos“, – teigė A. Armonaitė.
Poziciją dar prieš priimant sprendimą išsakė prezidentas
Kritiką Vyriausybei dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą penktadienį išsakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis teigė, kad apie pasiruošimą trauktis paskelbę ministrai kitose šalyse jau būtų pasitraukę, o ne lauktų premjerės įvertinimo.
Tačiau premjerei pirmadieni pareiškus, kad gali trauktis ir visa Vyriausybė, prezidentas antradienį pažymėjo, kad nereikia skubotų sprendimų.
„Svarbiausia, kad nebūtų daromi karštligiški ar skuboti sprendimai, kurie komplikuotų situaciją, kai mums to mažiausiai reikia, įvertinus visas tarptautines aplinkybes“, – portalui 15min sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Vyriausybėje krizė kilo kai pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.
Kaip atskleidė M. Bartuška, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketina skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 doze. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė trečiadienį ketina skiepytis sustiprinančiąja COVID-19 doze. Apie planus pasiskiepyti trečią kartą anksčiau nei numatyta Vyriausybės vadovė paskelbė praėjusią savaitę.
„Man pagal kalendorių laikas būtų gruodžio viduryje, bet aš turbūt pasinaudosiu galimybe pasitikrinti antikūnų lygį ir padaryti tai anksčiau, jei matysiu, kad reiktų tą daryti. Tikrai nedelsiu, tikrai nė kiek neužtruksiu ilgiau nei šeši mėnesiai“, – praėjusią savaitę Seime sakė I. Šimonytė.
„Analizė, atlikta įvertinus visus duomenis, kuriuos dabar turime, rodo, kad po keturių mėnesių daugeliui imunitetas silpnėja, tikrai tą pasitikrinusi esu pasirengusi priimti sprendimą artimiausiu metu“, – kalbėjo premjerė.
I. Šimonytė pirmąja vakcinos „Vaxzevria“ doze pasiskiepijo kovo 22 d. Tą pačią dieną vakcina pasiskiepijo ir prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Trečiąja vakcinos doze I. Šimonytė skiepysis parodų ir kongresų centre „Litexpo“.
Valstybėje sprogo kanalizacijos vamzdis, todėl šalies miestus ir kaimus apgaubė nepakeliamas srutų dvokas. Norėčiau pasakyti švelniau, tačiau nerandu kitų žodžių, siekiant atkreipti dėmesį į konservatorių pradėtą ir pastaruoju metu ypač paūmėjusį karą su prezidentu, kai vadinamųjų konservatorių leksikoje jau akivaizdžiai dominuoja stichijos, kurią sutramdyti yra pašauktas santechnikas, ypatybės – spalva, kvapas ir, kaip galima nuspėti, skonis. Ne vieno iš konservatorių burna, purslojanti srutomis, vis labiau tampa panaši į pakiurusį kanalizacijos vamzdį, kitaip nepasakysi.
Ne, naujojo šaukimo ir kirpimo konservatorių mums niekaip nepavyktų (neišstenėtume) pavadinti apskritojo stalo brolija, tai greičiau vis tik yra bendraminčių draugija, besibūriuojanti aplink kanalizacijos šulinį. Todėl neapsigaukite dėl Ingridos Šimonytės tariamos savitvardos, kai ji, išgirdusi apie visus konservatorius papiktinusį prezidento Gitano Nausėdos pareiškimą, pranešė, kad nieko nekomentuos iš pagarbos prezidento institucijai. Toks I.Šimonytės pasisakymas savaime yra kraštutinai nepagarbus konkretaus asmens atžvilgiu, tačiau nešvankumo pobūdį anosios ištara įgyja dėl menkai maskuojamos veidmainystės, nes visiems mums labai gerai žinoma, kad nutylėtą premjeres mintį netrukus įgarsins, jos tikruosius, gulinčius ant apkartusios širdies žodžius su kaupu ištars anosios pasubinukai, užtvindydami aplinką nešvankybėmis. Taip premjerės širdis yra kanalizuojama, tokiu štai būdu ima ir užsipildo aplinkoje menkai užsandarintas kanalizacijos šulinys! O šįkart laimė pasikelti į smarvės aukštybes išpuolė kažkokiam Slušniui. Kas būtų galėjęs pagalvoti?
Prezidentas G. Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidentūra) nuotr.
Kaip atrodo bent man, mažiausiai yra bent dvi Šimonytė viename. Viena iš jų yra paradinė, su taškuota suknele ar skarele, ta, kurią ne vienam norisi pamėgdžioti, persiėmus taškuotojo dizaino manija, o kita yra užkulisinė Šimonytė, aplink save subūrusi labiausiai nešvankių žmonių ratą iš rinktinių pataikūnų, kurie, tarkime, skirtingai nei senieji konservatoriai, jai privalo būti dėkinga, nes yra pakviesti į nacionalinio lygio politiką iš niekur. Galima suprasti I.Šimonytę, invazinį padarą konservatorių partijoje, kai ji ieško ir atranda savitus įtakos svertus, tačiau naujieji konservatoriai, a la maldeikiai, slušniai ir panašūs padarai yra jau ne tiek naujojo racionalumo, kiek skonio sprendinio nesėkmingo išbandymo pavyzdžiai. Jų nepavadinsi, kaip įprasta, net šakalais, lojančiais už vilkės nugaros, greičiau jau yra taip, kad I.Šimonytė yra vadintina princese su šliužų svita.
Kaip jau kažkur užsiminiau, manding, Slušnys yra jau toks lėkštas ir negabus vyriokas, kad, siekdamas įsiteikti partinėms viršūnėms, nesugebėjo nieko daugiau nei pamėgdžioti grojančio balalaika ir besivaipančio R.Valatkos posmus. Iš kitos pusės žiūrint, nieko nuostabaus, kad R.Valatka kaskart tampa įkvėpimo šaltiniu kanalizacijos brolijai, ypač pritraukiančiu dėmesį tada, kai pamėgdžiodamas indėną išsiteplioja visomis homo sapiens ekskrementų spalvomis. Nepraleisiu progos pastebėti, kad praeitą savaitgalį anas užsimoja nuodugniai išplėtoti prezervatyvų temą, tapdamas žmogumi Kandonu Nr.1. Kažkada turėjome personažą, pravarde Kancaras, kažkas užsimanė būti pavadintas Celofanu, na o šiandien nešvankumo priešakyje neabejotinai stovi Valatka Kandonas. Žinoma, skamba ne taip iškilmingai kaip Konrodas Valenrodas, tačiau naujasis žurnalisto titulas daugmaž atitinka negaluojančią laikmečio dvasią, ar ne?
Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.Rimvydas Valatka
Nepasakyčiau, kad prezidentas G. Nausėda visiškai nusišnekėjo ar pernelyg sutirštino spalvas, įgarsindamas savo intuicijas, kad valdantieji didesniu ar mažesniu laipsniu boikotavo jo iškeltą tikslą iki liepos mėnesio vidurio paskiepyti 70 proc. populiacijos. Prisiminkime tai, kaip ilgai buvo išjuokiamas prezidentas, iškėlęs tokį tikslą, juolab kad tuo metu katastrofiškai trūko vakcinų. Tačiau kai reikiamų medicininių preparatų atsirado su kaupu, jokio proveržio neįvyko. Nepabijokite stoti į čia nupiešto naujojo konservatoriaus batus, pabandydami įsivaizduoti – kaip jis turėtų jaustis, kai netikėtai atsiveria ne tik galimybės, bet ir pareiga įgyvendinti išjuokto prezidento planus? Taigi negalima atmesti ir tokios versijos, kad mūsų aptariamu atveju buvo įgyvendinta itališko streiko taktika, kai daug plušama dėl akių, bet nieko realiai nepadaroma.
2021.10.25; 14:04
Kraupiai slogus ant užtapyto Vyčio nupeckiotos vaivorykštės fonas,
Ten laikrašty dirba niekados nepavargstantis Valatka Kandonas,
Kartais po kojomis iššliaužia pasižmonėti Slušnys,
Per viršų jau kupa atsivėrę kanalizacijos šulinys,
Žmonių jau niekur nebesimato, strikinėja tik žmogos,
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako kol kas nematanti priežasčių, kodėl Lietuva dėl veiksmų, kuriais siekiama suvaldyti nelegalios migracijos krizę, galėtų susilaukti Europos Sąjungos pastabų. Tačiau, premjerės vertinimu, kritika dėl nelegalių migrantų dažnai nukreipiama Lietuvai, tačiau pernelyg retai Baltarusijos režimo kryptimi.
„Šitoje diskusijoje gali būti įvairių argumentų, bet mane kartais stebina, kad paprastai tie argumentai apsiriboja Lietuvos Respublikos siena. Pastabų Lukašenkai už šito ūkio organizavimą būna mažai arba nebūna iš viso“, – Lrytas.tv laidai „Ne spaudai“ antradienį sakė I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė, kad migracijos krizė šiuo metu dar nėra pasibaigusi, kadangi, jos teigimu, Baltarusijos režimas ir toliau deda pastangas siųsti į Lietuvą nelegalius migrantus. Tačiau premjerė tuo pačiu pasidžiaugė, kad ES ir Lietuvos politikų situacijos vertinimai sutampa.
„Labai džiaugiuosi, kad vis dėl to visos Europos Sąjungos institucijos sutaria, kad tai nėra kažkokia migracijos krizė, o tai yra sąmoningas veiksmas, kurio tikslas yra destabilizuoti padėtį Lietuvoje, Europos Sąjungoje ir pakeisti ES sprendimus dėl sankcijų Lukašenkos režimui. Man atrodot, tol, kol mes situaciją matome vienodai, dėl kažkokių nepatogumų, sąlygų ir kitų sąlygų tikrai dirbsime ir stengsimės realias problemas spręsti“, – mano ji.
Ministrė pirmininkė taip pat pabrėžė, kad ES politikai, siekiant padėti Lietuvai, jau svarsto reikiamus Migracijos taisyklių pakeitimus, kurios nebuvo pritaikytos organizuoto migrantų srauto valdymui,
„Europos Sąjunga galvoja, Migracijos paktą tam ir svarsto. Tik tiek, kad matyt nėra labai lengvų sprendimų, ypatingai tokioje situacijoje, kaip dabar. Nes čia nėra tradicinė migracijos krizė, kad kažkur atsitiko kataklizmas, karas, žmonės bėgo ten, kur gali atbėgti. Čia juk yra organizuotas veiksmas, kurio iš viso ES, būdama taiki organizacija, sukurta valstybių tarpusavio bendradarbiavimu, savo visame teisyne, o ir Jungtinių Tautų Konvencijos, kurios yra parašytos realiems pabėgėliams, jos šitos situacijos negalėjo numatyti“, – tvirtino I. Šimonytė.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, dalyvavusi Lietuvos kriminalinės policijos biuro veiklos 20-mečio minėjime, pažymėjo, kad jai ne kartą teko įsitikinti Lietuvos policijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro profesionalumu. Anot Vyriausybės vadovės, valstybę stiprią daro du dalykai – piliečiai ir institucijos.
„Kalbėdama apie instituciją, turiu omeny ne tik jos pavadinimą, adresą, vadovą, antspaudą, o labiau kultūrą, principus, pagrindines vertybes, kurias tos institucijos įkūnija. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę daug institucijų teko atkurti iš naujo, daug ką teko ir pradėti nuo nulio, bet kai šiandien žvelgiu į tą kelią, kurį visi kartu nuėjome, matau, kad Lietuva padarė ne šiaip pažangą, o milžinišką žingsnį pirmyn“, – sakė premjerė.
Vyriausybės vadovė pasidžiaugė, kad Lietuvos kriminalinę policiją, kaip puikius profesionalus ir patikimus sąjungininkus užkardant tarptautinius, tarpregioninius, aukšto lygio organizuotų nusikalstamų grupių daromus nusikaltimus labai vertina užsienio partneriai. Premjerė dalyvavo Lietuvos kriminalinės policijos biuro įkūrimo 20-mečio renginyje. Laimos Penek (Vyriausybės kanceliarija) nuotr.
Kriminalinės policijos biuras jau 20 metų rodo tikros lyderystės ir kartu ištikimos tarnystės savo valstybei pavyzdį. Itin svarbu, kad jis sugeba nuolat tobulėti, reaguoti į besikeičiančias tendencijas, taip pat ir kriminaliniame pasaulyje, drąsiai taikyti naujus tyrimo metodus, naudoti modernias skaitmenines technologijas. Premjerė padėkojo ne tik už šias įspūdingas operacijas, bet ir už kasdienį visuomenės nepastebimą darbą, kuris užkerta kelią dar rengiamiems nusikaltimams.
„Jūs esate žmonės, kurie moka iš degančio namo grindų plikomis rankomis traukti vinis. Labai dėkoju jums už tai, kad tokie esate, linkiu ir toliau kuo didžiausios sėkmės. Žinau, kad tarnyba geba puikiausiai įveikti dabartinio nusikaltėlių pasaulio, kibernetinių dalykų, informacinių technologijų keliamus iššūkius, yra prisitaikiusi prie to, kad darbe reikia naudoti visiškai kitokias technologijas. Galbūt kartais svarbiau tylus, intelektinis analitinis darbas negu kokia nors labai greita fizinė operacija. Labai jums ačiū“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.Xi Jinpingas: niekas negali nurodinëti Kinijai. EPA-ELTA nuotr.
Premjerė Ingrida Šimonytė, vertindama santykius su Kinija, teigia, kad Lietuvai yra gerokai naudingiau vystyti glaudesnius santykius su vertybiškai artimomis šalimis, gerbiančiomis žodžio laisvę, žmogaus teises, privačią nuosavybę.
Vyriausybės vadovė akcentuoja, kad svarbu suvokti, jog vystant verslo santykius su Kinija galima sulaukti didelės rizikos, kuri, pasak jos, paprastai būna politinė.
Vyriausybė Kinijos atžvilgiu nevykdo „antipolitikos. Ministrė pirmininkė įsitikinusi, kad Lietuvai yra naudingiau ne vykdant dialogą su Kinija išpešti sau mažos naudos, o komunikavimas Europos Sąjungos lygmeniu.
„Lietuva nebuvo viena, kuri ilgą laiką turėjo manymą, kad Kinija yra neblogas alternatyvus šaltinis, ypatingai investicijų. Buvo šito požiūrio skeptikų, aš gal save būčiau galėjusi prie jų priskirti, nes stebint praktiką veikimo šitos galybės Azijos ar Afrikos šalyse, daugiau tuo domintis, buvo klausimas, ar mes tikrai čia lošiame kažkokį teisingą žaidimą, ar tikrai taip turėtų būti. Bet, matyt, buvo iliuzija, kad galima dvišaliu pagrindu šiomis temomis diskutuoti“, – Rytų Europos studijų centro renginyje teigė I. Šimonytė.
Vis tik premjerė įsitikinusi, kad dvišaliu pagrindu Lietuvai vis tiek Azijos regione svarbesni yra tie partneriai, su kuriais vienija panašus požiūris į tokias vertybes kaip žodžio laisvė, žmogaus teisės, privati nuosavybė.
„Tai natūralu, kad kartais, tarkime, kažkokiuose verslo ar ekonominiuose santykiuose atrodo tos kitos erdvės labiau patrauklios, nes jos gali pasiūlyti geresnę grąžą, bet jos kartu pasiūlo ir didesnę riziką. Ir paprastai ta rizika yra politinė, ji ateina iš tų dalykų, kad ta erdvė neturi prisirišimo prie šių mūsų pagrindinių vertybių“, – akcentavo Vyriausybės vadovė. Kinija mini 100-ąsias Komunistų partijos įkūrimo metines. EPA-ELTA nuotr.
Komunistinio teroro Kinijoje aukų minėjimas Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
I. Šimonytė teigia, kad Vyriausybės vykdomas pokytis Kinijos atžvilgiu nėra antipolitika, pasak jos, tai tiesiog prioritetų susidėliojimas.
„Mūsų prioritetas yra turėti, kiek įmanoma daugiau reikalų su žmonėmis ir šalimis, kurios mato pasaulį taip, kaip mes patys. Nes, man atrodo, tada tas susikalbėjimo šansas yra gerokai didesnis, problemos yra sprendžiamos sklandžiai“, – pabrėžė premjerė.
Vis tik ministrė pirmininkė akcentavo, kad vykstant kalbėjimuisi su kitokias vertybes turinčiomis šalims Lietuvai naudingesnis ne dvišalis dialogas, o kalbėjimasis ES sąjungos lygiu pagal formulę „27 plius 1“.
„Tačiau kai mes kalbamės su kažkokį kitokį matymą apie pasaulį turinčiomis šalimis, tuomet mums, kaip Europos Sąjungos, Transatlantinio pasaulio daliai, matyt, kad yra naudingas stipresnis kalbėjimas jungtiniu balsu negu, kad bandymas kažkur išsipešti sau mažos naudelės. (…) Nes, kaip matome iš kitų šalių patirties, tai kartais baigiasi ir labai nemaloniai“, – teigė I. Šimonytė.
Rugsėjo 21-ąją mūsų vadovai sveikino Armėniją, švenčiančią nepriklausomybės dieną. Teisingai pasielgėme pasveikindami Armėniją. Mat prieš tris dešimtmečius 1991-ųjų rugsėjo 21 dienos referendume dauguma armėnų tikrai balsavo už tai, kad jų šalis taptų nepriklausoma. Nepasveikinti Armėijos tokia proga būtų didelis netaktas.
Viešojoje erdvėje gausu pranešimų, kaip Prezidentas Gitanas Nausėda, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė sveikina Armėnijos gyventojus 30-ųjų nepriklausomybės metinių proga.
Pavyzdžiui, Prezidento laiške rašoma: „Palaikome Armėnijos gyventojų siekį gyventi taikiai ir saugiai. Nuoširdžiai linkiu aktyviai įgyvendinti reformas siekiant sėkmingo ir efektyvaus Armėnijos ir Europos Sąjungos bendradarbiavimo. Tai ypač svarbu įsigaliojus ES ir Armėnijos visapusiškos ir tvirtesnės partnerystės susitarimui“.
Seimo pirmininkės sveikinime pažymima: „Džiaugiuosi, kad mūsų valstybės palaiko aktyvų politinį dialogą, kuris padeda megztis ne tik glaudesniems politikų, bet ir verslo, meno, mokslo žmonių ryšiams. Lietuva pasirengusi dalytis išmoktomis pamokomis ir sėkmės istorijomis. Palaikysime įgyvendinant Europos Sąjungos ir Armėnijos visapusės ir tvirtesnės partnerystės susitarimą“.
Premjerės laiške pabrėžiama: „Didžiuodamasi, kad prieš 30 metų mano šalis pirmoji pripažino Armėnijos nepriklausomybę, giriu Jūsų šalies bei žmonių pažangą ir ypač per pastaruosius kelerius metus pasiektus demokratinius laimėjimus. Esu įsitikinusi, kad iššūkiai kyla tam, kad būtų įveikti, ir kad armėnų tauta ras jėgų, išminties bei vienybės ir sukurs suverenią, demokratinę bei klestinčią ateitį“.
Pasveikinti Armeniją reikėjo – toks diplomatinis protokolas. Bet ar nebuvo galima kukliau, santūriau?
Armėnijos parlamente – grumtynės. Youtube.com
Ypač į akis krenta, kai džiūgaujama demokratiniais Armėnijos pasiekimais. Kur jie – tie demokratiniai pasiekimai? Visai neseniai, tik maždaug prieš mėnesį – rugpjūčio 25-ąją, Armėnijos parlamente kilo pačios tikriausios muštynės. Tądien pliekėsi pozicija ir opozicija.
Remiantis Reuters ir APA pranešimais, armėnų deputatams nepavyko parlamente surengti rytinio posėdžio. Opozicija ir valdantieji vienas kitą užgauliojo, stumdė, mėtė plastmasinius buteliukus su mineraliniu vandeniu. Rytinė sesija buvo nutraukta, posėdžiui vadovavęs pirmininkas buvo priverstas skelbti pertrauką.
Antrosios muštynės įsiplieskė, kai Ekonomikos reikalų komiteto vadovas, opozicijos frakcijai „Armėnija“ priklausantis parlamentaras kalbėjo iš tribūnos. Jis, pavyzdžiui, sakė: „Ilgai negalėsite maitinti liaudies programa, sudaryta iš populizmo, malonių žodžių, tostų ir šūkių“. Kažkam iš salės nemandagiai replikavus, minėtas politikas agresyviai puolė įžeidėjo link. Tada oponentai jį stumtelėjo, kyštelėjo koją. Apstumdytąjį gynė kolegos, pagalbon pasitelkti kumščiai.
Giandža – po Armėnijos ginkluotųjų pajėgų išpuolių
Nesusipratimai kilo ir tuomet, kai, remiantis Reuters pranešimais, valdančiosios frakcijos „Pilietinis susitarimas“ narys viešai ir garsiai iš tribūnos „išdavikais“ pakrikštijo gynybos ministrus, kuriems neva vadovaujant kariniams reikalams „už pinigus buvo atleidžiami nuo tarnybos šauktiniai“.
Po šių pareiškimų į žodinę dvikovą temperamentingai nėrė buvęs gynybos ministras: į oponentą jis sviedė plastikinį butelį. Tada ir kiti parlamento atstovai ėmė mėtyti vieni į kitus net ir sunkius, kietus daiktus, ne vien plastikinius buteliukus.
Tad Parlamento pirmininkas turėjo dar sykį nutraukti posėdį. Saugumo pareigūnai suskubo atsistoti tarp besimušančiųjų. Parlamento posėdžiui vadovavęs politikas įsakė kuo greičiau nutraukti transliaciją – kad kuo mažiau dvikovos vaizdų patektų į spaudą. Tačiau kai kurie kadrai, kuriuos pavyko nufilmuoti, išties … graudžiai juokingi, nedarantys garbės nė vienai pusei.
Žinoma, muštynės parlamentuose – ne toks jau retas reiškinys. Kadaise muštasi Ganos, Bolivijos, Ukrainos, Moldovos, Gruzijos, Taivano, Turkijos parlamentuose. Armėnija – ne išimtis. Ir vis tik parlamentarams kaip paaugliams vienas kitą trankyti kumščiais – kokia čia garbė, koks čia vyriškumas? Ar Lietuvos Prezidento, Lietuvos Seimo pirmininkės ir Lietuvos premjerės, giriančių Armėniją žengiant demokratijos keliu, niekas neinformavo apie šį vos mėnesio senumo atvejį? Tądien, kai žiniasklaida užfiksavo grumtynes Armėnijos parlamente, Lietuvos vadovai, regis, į Jerevaną nenusiuntė nė vieno viešo oficialaus susirūpinimo: liaukitės! Lietuvos vadovai apsimetė apie muštynes Armėnijos parlamente nieko nežiną.
Teroristas Nairi Unanianas, dalyvavęs šaudant Armėnijos parlamente
O juk Armėnijos parlamentas – ypatingas. Ten ne tik mušamasi. Ten dar šaudoma į politikus. Norėčiau viešai paklausti G.Nausėdos, V.Čmilytės – Nielsen ir I.Šimonytės, ar jie žino, kas, pavyzdžiui, nutiko 1999 metų spalio 27-ąją Armėnijos parlamente. 1999 metų spalio 27-osios vakarą Armėnijos parlamente buvo surengta Nacionalinio Susirinkimo deputatų ir Vyriausybės narių diskusija, kai apie 17 valandą į posėdžių salę įsiveržė penki automatais Kalašnikov ginkluoti asmenys ir pradėjo šaudyti į Ministrų kabineto vadovus. Išpuolio metu nušauti aštuoni politikai: Armėnijos premjeras Vazgenas Sargsianas, parlamento pirmininkas Karenas Demirčianas, parlamento pirmininko pavaduotojai Jurijus Bašnianas, Rubenas Mironianas, Svarbių reikalų ministras Leonardas Petrosianas, parlamento deputatai Genrikas Abramianas, Armenak Armenakianas ir Mikaelas Kotanianas. Nuo užpuolikų paleistų kultų nukentėjo dar apie 30 asmenų, tuo metu buvusių pagrindinėje Armėnijos parlamento salėje.
Ar, siunčiant sveikinimo telegramas, galima užmiršti tokio pobūdžo nutikimus? Ar galima bent akimirkai pamiršti, kad Armėnijos mieste Giumri mažų mažiausiai penkiems dešimtmečiams į priekį dislokuota Rusijos karinė bazė, kad Armėnija nesmerkia Krymą okupavusios Rusijos? Kaip galima ignoruoti, jog praėjusių metų pabaigoje, kai kilo karas dėl Kalnų Karabacho, Armėnija raketomis apšaudė tris su Kalnų Karabachu niekaip neusijusius Azerbaidžano miestus Giandžą, Terterą, Bardą. Per šiuos trijų miestų apšaudymus iš sunkiųjų artilerijos pabūklų 2020-ųjų pabaigoje žuvo 69 civiliai, 322 civiliai buvo sužeisti, sugriauta per 3000 civilių pastatų. Tokiu būdu Armėnija šiurkščiai pažeidė savo įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę, įskaitant 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, taip pat nepaisė 2020-ųjų spalio 10, 18 ir 25 dienomis paskelbtų humanitarinių paliaubų.
Armėnijos kariškiai. Youtube.com
Ar šie faktai Armėniją sveikinusiems lietuvių politikams žinomi, ar tiesiog mes jų nenorime žinoti, juos specialiai ignoruojame?
Tačiau vienas išsvarbiausių nūdienos klausimų – ar šių metų rudenį Baltarusijoje surengtose karinėse pratybose „Zapad 2021“ drauge su baltarusių ir rusų kariais pulti Vakarų kryptimi mokėsi ir Armėnijos kariai? Omenyje turiu ne karinius stebėtojus, ne gynybos atašė, o būtent tuos, kurie aktyviai „kariavo“? Slaptai.lt duomenimis, pratybose „Zapad 2021” buvo Armėnijos kariškių.
Jei armėnų karių dalyvavimas pratybose „Zapad 2021“ – neginčijama tiesa, tai ką mes rugsėjo 21-ąją sveikinome, kokiomis demokratijomis džiūgavome?
Lietuvos socialdemokratų pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, vertindama penktadienį Vilniaus katedros aikštėje įvykusį mitingą, linki Vyriausybei daugiau pilietinio, socialinio dialogo. Partijos pirmininkė neįvardina pavardžių tų ministrų, kurie turėtų būti pakeisti. Ji akcentuoja, kad premjerei Ingridai Šimonytei turėtų būti ir pačiai aišku, kuriems Ministrų Kabineto nariams jų einamos pareigos yra per sunkios.
„Aš visada sakau, kad mūsų Socialdemokratų partija yra už galimybę žmonėms mitingų metu išsakyti savo nuomonę. Mes už taikius, civilizuotus mitingus, demokratinėje valstybėje kitaip ir būti negali“, – žurnalistams spaudos konferencijoje šeštadienį teigė V. Blinkevičiūtė.
„Kitas klausimas, dėl ko kyla vieni ar kiti mitingai, kur išsako žmonės savo nuomonę. Tai galiu vienareikšmiškai pasakyti, kad pilietinio, socialinio dialogo Lietuvoje tikrai trūksta ir valdančiajai koalicijai to palinkėčiau tiek Vyriausybėje, tiek Seime“, – pridūrė ji.
Paklausta, kokius ministrus siūlytų atleisti, V. Blinkevičiūtė teigė nenorinti įvardinti konkrečių pavardžių. LSDP pirmininkės teigimu, premjerė pati turėtų suvokti, kuriems ministrams savo darbą atlikti yra paprasčiausiai per sunku.
Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Aš net neabejoju, kad premjerė pati turi susigaudyti ir susivokti, kad kai kurie ministrai negali dirbti, jiems yra per sunku tiesiog. Ir man kartais žmogiškai gaila, aš tikrai labai nuoširdžiai sakau. Tačiau čia negali būti ta pozicija Vyriausybės nario ar ministro, kur tu ateini mokytis ir maždaug už pusmečio ar metų kažką išmoksti. Ne, gerbiamieji, čia ne tas laukas ir ne ta vieta, kur tu turi mokytis abėcėlę“, – sakė politikė.
V. Blinkevičiūtė įsitikinusi, kad, jei premjerė išmintingai įvertins situaciją, reikalingos korekcijos Ministrų Kabinete bus atliktos.
„Ir čia nereikia kažkaip labai žiūrėti, kad yra kažkoks baisus dalykas. Tiesiog gyvenimas parodo, kad ne kiekvienam pagal pečius ta pozicija, štai ir viskas. Ir tai reikėtų taip ir vertinti“, – teigė LSDP pirmininkė.
