Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrei Jurgitai Šiugždinienei paviešinus kanceliarinių išlaidų ataskaitas, visuomenininkas Andrius Tapinas toliau kelia klausimus politikei dėl įsisavintų tarybos nario veiklai skirtų lėšų skaidrumo.
Išanalizavus J. Šiugždinienės pateiktą informaciją, A. Tapinui kyla abejonių dėl Vyriausybės narės lėšų transporto išlaidoms.
Todėl visuomenininkas svarsto, ar premjerė Ingrida Šimonytė ir toliau laikysis gynybinės pozicijos ministrės atžvilgiu.
„Ministrė Jurgita Šiugždinienė pagaliau pateikė savo išmokų ataskaitas ir mes turbūt gyvename paraleliniuose pasauliuose, jeigu jai atrodo, kad su jomis viskas gerai ir skaidru“, – antradienį savo „Facebook“ ironizavo A. Tapinas.
Visuomenininkas atkreipė dėmesį, kad daugelyje ataskaitų J. Šiugždinienė už transporto išlaidas pateikia „apvalias sumas“ – pasak jo, galima daryti prielaidą, kad nurodyti skaičiai įrašyti „iš galvos“. Be to, A. Tapinui kliūva ir karantino laikotarpio ataskaita, kai ministrė nuvažiavo 12 tūkst. kilometrų ir susisiekimui išleido 1,1 tūkst. eurų.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Ministrė įrašo vieną eilutę: 1100 eurų transportas, paslaugos. Tai reiškia, kad mes turime tiesiog tikėti, kad ji iš tikrųjų neišvažiuodama iš Kauno ir vykdydama tarybos nario funkcijas per ketvirtį nuvažiavo 12 000 kilometrų. Arba 4000 kilometrų per mėnesį. Grubiai 200 kilometrų per darbo dieną. Per karantiną, kai tarybos posėdžiai vyko nuotoliu ir susitikimai su rinkėjais nebuvo galimi“, – rašė jis.
Jis pakartojo, kad ataskaitose nėra matyti konkrečių pirkimų ir atsiskaitymo čekių, todėl konstatuoti, kad ataskaitose pateikta informacija yra teisinga, negalima.
„Tai kaip ministrė gali asmeniškai atsakyti už tikslumą, kai ji nieko nežino, jokių dokumentų neturi, išsivedinėja vidurkius ir tikrai negalės pasakyti – kaip įmanoma per karantiną išvažinėti 4000 kilometrų per mėnesį būnant tik Kaune ir vykdant tarybos nario funkcijas, kurioms karantino metu nereikia transporto. Ir kaip nutinka, kad kiekvieną ketvirtį transporto išlaidos yra vienodos, bet visi skaičiai susiveda taip, kad be čekių ir jokių dokumentų įsisavintas 100 % maksimumą įmanomą kauniečių lėšų“, – ministrės paaiškinimus kvestionavo A. Tapinas.
Jis neabejojo, kad klausimų dėl tokios, pasak jo, košmariškos apskaitos vedimo gali kilti ne tik prokurorams, pradėjusiems ikiteisminį tyrimą dėl laikinosios sostinės, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) bei Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI).
„Tai yra košmariškas apskaitos vedimas ir joks padorus politikas neturėjo dalyvauti tokioje aferoje“, – aiškino jis ir apeliavo į premjerę.
„Ingrida Šimonyte, ar tikrai toliau ginsite ministrę?“ – klausė A. Tapinas.
ELTA primena, kad abejonės, ar J. Šiugždinienė skaidriai naudojosi savivaldybės tarybos nario veiklai skirtomis lėšomis, kilo po to, kai praėjusios savaitės ketvirtadienį visuomenininkas A. Tapinas paskelbė, kad politikė prieš pradėdama darbą ministerijoje galimai neskaidriai įsisavino beveik 14 tūkst. eurų. Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentūra sako, kad sprendimas dėl ministrės likimo poste – premjerės Ingridos Šimonytės rankose. Pasak valstybės vadovo Gitano Nausėdos patarėjo Tomo Beržinsko, prezidentas, esant poreikiui, šį klausimą asmeniškai aptars su Vyriausybės lydere.
Tuo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos vadovybė tvirtina, kad pasitikėjimas J. Šiugždiniene nėra susvyravęs. Pasak konservatorių Prezidiumo, ministrė, eidama Kauno miesto savivaldybės tarybos narės pareigas, už kanceliarines lėšas atsiskaitinėjo savivaldybėje nustatyta tvarka. Todėl, TS-LKD vertinimu, ji nepadarė jokių nusižengimų.
Tęsiantis A. Tapino tyrimams, Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai šią savaitę pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių tarybų nariams skirtų išmokų teisėtumo.
Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Naujienų agentūra ELTA nuo šių metų pradžios naudojasi bendrovės „Mediaskopas“ sukurtu įrankiu, kuris leidžia stebėti naujienų sklaidą žiniasklaidoje, vartotojų reakcijas į jas socialiniuose tinkluose.
Tokiu būdu organizacijos, apie kurias ELTA skelbia informaciją, gali gauti patikimus duomenis dėl informacinių kampanijų efektyvumo, didinamas visos žiniasklaidos rinkos skaidrumas.
ELTA direktorė Daiva Juozaitytė sako, kad pernai naujai agentūros vadovų komandai pradėjus darbą buvo identifikuotas poreikis įvertinti situaciją rinkoje ir stebėti, kaip sklinda agentūros platinamos naujienos, kiek žmonių jos iš tiesų pasiekia.
„Tačiau supratome, kad nėra jokios priemonės, leidžiančios tai padaryti. Įvardinome savo poreikį bendrovei „Mediaskopas“ ir jie mums sukūrė įrankį, leidžiantį tai daryti. Kartui tai leido stebėti savo veiklą ir augimą“, – kalbėjo ji.
ELTA vyr. redaktorius Vytautas Bruveris pasakojo, kad šis matavimas įvairiausiais pjūviais ir aspektais leidžia stebėti, kaip informacija sklinda viešojoje erdvėje: „Labai aiškiai matome grįžtamąjį ryšį, kaip rinka ir visa viešoji erdvė reaguoja į informaciją, kas ją naudoja ir netgi kodėl. Tai mums labai padeda tobulinant savo veiklą“. Pro padidinamąjį stiklą. Slaptai.lt nuotr.
Žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ verslo plėtros vadovas Aidas Petrošius pažymi, kad šis įrankis padeda kokybiškai analizuoti naujienų agentūros turinio bei įmonių ir valstybės institucijų platinamų pranešimų sklaidą visoje Lietuvos žiniasklaidoje.
„Autorių ir gretutinėmis teisėmis apsaugoto žurnalistinio turinio paplitimo analizė padidins Lietuvos žiniasklaidos rinkos skaidrumą ir panaikins prielaidas autorių teisių pažeidimams bei plagiatui. „Mediaskopo“ naudojamas dirbtiniu intelektu grindžiamas sprendimas realaus laiko režimu identifikuoja visus savo turiniu panašius žiniasklaidos pranešimus bei tos informacijos pirminį šaltinį“, – aiškino jis.
Naudojantis šiuo įrankiu, ELTA publikuojamų naujienų sklaida bus vertinama ne tik pagal jas publikuojančių žiniasklaidos priemonių paklausos duomenis, bet ir atsižvelgiant į socialinių tinklų vartotojų reakciją į jas.
Žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovė „Mediaskopas“ analizuoja visų Lietuvos žiniasklaidos priemonių turinį. „Mediaskopas“ teikia žiniasklaidos stebėsenos ir komunikacijos analizės paslaugas visoms svarbiausioms valstybės institucijoms bei įmonėms Lietuvoje ir užsienyje.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo feisbuko paskyroje patalpintais įrašais, kuriuose kėlė abejones apie visuomenininko Andriaus Tapino surinktų lėšų Ukrainai panaudojimo skaidrumą, nepažeidė etikos.
„Seimo narys, politikas labai dažnai ir socialiniuose tinkluose išreiškia savo poziciją, nuomonę ir jis tai gali daryti. Tik mes visą laiką rekomenduojame tai daryti korektiškai, remtis patikrintais faktais, vengti nepamatuotų vertinimų, tikslią informaciją pateikti. Tai šiuo atveju ir kolegai R. Žemaitaičiui tą patį rekomendavome“, – Eltai sakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.
Komisijos pirmininkė sakė R. Žemaitaičio feisbuke patalpintuose įrašuose įžvelgianti asmeninę Seimo nario nuomonę. Pasak jos, parlamentas, rašydamas apie A. Tapiną, daug kartų pavartojo ir žodį „galimai“.
„Vertinant ir teismų praktiką, daug kur irgi yra pasisakoma, kad Seimo narys negalėtų būti persekiojamas, o šiuo atveju jis išsakė abejones. Tai dėl to tas balsavimas įvyko ir sprendimas yra, kad jis etikos nepažeidė“, – akcentavo jis.
Šis Seimo etikos sargų sprendimas papiktino visuomenininką A. Tapiną. Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Seimo narys tiesiai melavo su kažkokiais kosminiais per naktį praloštais šimtais tūkstančių, neturėdamas supratimo, kaip veikia parama Ukrainai atidirbo Rusijai, kuriai reikia, kad mažėtų pasitikėjimas ir parama Ukrainai, supynė dar kliedesius apie Hitlerį ir Holokaustą – bet partijos pirmininkės pavaduotojui Bagdonui yra viskas gerai ir netempia. Įdomu, kas jam tada tempia? Na, ok, pažiūrėsim, ką pasakys kitos instancijos“, – savo feisbuko paskyroje piktinosi A. Tapinas.
R. Žemaitaitis savo feisbuko paskyroje reiškė abejones dėl A. Tapino surinktų lėšų, skirtų Ukrainai panaudojimo skaidrumu, pabrėždamas žodį „galimai“ viešai kėlė abejones, kad visuomenininkas dalį surinktų lėšų pasisavino.
Viešumoje prasidėjo diskusijos apie finansų ministerijos paruošto 2,225 milijardų skiriamų iš ES ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projekto. Bendras įspūdis tiek apie buvusios valdžios taip vadinamą DNR planą, tiek šį galima trumpai apibudinti kaip gerą biurokratinį kūrinį. Kitokių jau ir nebemokame ruošti. Kažkaip taip atsitaiko, kad ar tai būtų save vadinantys kairieji ar dešinieji ar centras jie visi kaip dvyniai panašūs savo biurokratiniu požiūriu ir būdais priimant ar dorojantis su praktiškai naujoviškais gyvenimo diktuojamais iššūkiais. Jei šį planą vertinti būtent iš tokių pozicijų jis tikrai fainas. Jame daugmaž surašyta, ko Briuselio broliai/sesės biurokratai ir nori matyti.
Tačiau taip ir norisi surikti sesės/broliai lietuviai, kas gi su mumis atsitiko. Negi per šiuos 31 metus mes tapome kabinetinėmis žiurkėmis ir nieko išskyrus popierius, atsiprašau kompiuterio ekraną nebematome. Juk gyvenimas mums diktuoja ką kitą. Jau nekalbant apie pandemijos pamokas, kurios akivaizdžiai išryškino mūsų silpnąsias vietas. Jos ne tik sveikatos bei švietimo sistemose. O teisingiau jų netobulume. Didžiuliai rezervai slypi valstybės institucijas apėmusiame paralyžiuje. Mūsų valstybės valdymas atsilieka nuo šiandienos gyvenimo poreikių mažiausiai trečdaliu amžiaus. Ir šios problemos neišspręsite mesdami milijonus jos skaitmenizavimui. Tai tas pats, kaip šias lėšas išmesti į balą. Jei netikite, prisiminkite, kiek šimtų milijonų per visus nepriklausomybės metus jau išleista taip vadinamam valstybės funkcijų skaitmenizavimui. Matomai jau pasimiršo garsų skandalai su e.medicina, su elektroniniais bilietais Vilniuje ir pan. o juk buvo taip neseniai.
Skraidyklė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ponia premjere ir ministrai/ės būkite geri, suraskite laiko patys (to negalima pavesti patiems biurokratams) susėskite ne Vyriausybės rūmuose, o kur nors ne tokioje oficialioje aplinkoje ir patys išsidiskutavę nubraižykite šiuolaikišką valstybės valdymo modelį. Jį pateikite viešam visuomenės aptarimui. Daug laiko neduokite. Pora mėnesių. Viską apibendrinę tik po to patvirtinkite. Ir tik tada ten investuokite lėšas. Dar viena esminė sąlyga – jis turi tapti žmogiškai skaidriu be biurokratinio sustabarėjusio karkaso. Jeigu tai padarysite, jums visiems negaila bus ir prašyti Prezidento ordinus pakabinti.
O antras didis nusivylimas išgirdus apie šių milijardų ateitį, tai šokas, kad mūsų lietuvaičiai visiškai be polėkio. Jau viešoje erdvėje nuskambėjo priekaištai, kad vėl eilinį kartą pamiršti regionai. Bet juk tai faktas. Taip pat mažas ir vidutinis verslas. Ir tai faktas. Ir štai kodėl. Egzistuojanti paraiškų teikimo sistema tokia biurokratiškai sudėtinga, kad net profesoriai ne viską teisingai sugeba pateikti. Juk nė žodeliu neužsiminta, kad supaprastinsime (o teisingiau būtų pasakyti, jau supaprastinimo) paraiškų pateikimą mažesnėms sumoms arba mažesnėms įmonėms arba teiksime joms nemokamą pagalbą tas paraiškas padedant sutvarkyti-paruošti. Nes ir vėl 90% paramos susišluos didieji verslo rykliai, kurie turi žmogiškuosius resursus arba finansinius išteklius įvykdyti dabar egzistuojančius reikalavimus.
Lengvasis lėktuvas Vilniaus centre. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
O juk jie jau parturtėjo per karantiną, nes dirbo. Mažieji gi buvo prievarta uždaryti. O dėl regionų tai verkiant būtina apibrėžti net sumą ar tai %, pvz. ne mažiau 50% tegul pagal tas kryptis bus panaudota regionuose. Nes patirtis rodo, kad milžino dalį vis tiek susišluoja Vilnius, Kaunas ir dar Klaipėda. Kitiems trupiniai nuo ponų stalo. Tarp kitko, šią atskirtį tarp regionų tikrai padidins ir numatyta priemonė skaitmenizuoti viešas paslaugas. Juk tai lėšos valstybinėms organizacijoms, kurios pagrinde randasi Vilniuje. O tos privačios įmonės, kurios konkrečiai atliks šiuos darbus – irgi pagrinde Vilniuje. Be to, kaip liaudyje sakoma … būkime biedni (nors 2 milijardai jau kai ką padarys turtingu?), bet teisingi. Deja, dar jokiai valdžiai vykdant šiuos projektus nepasisekė išvengti korupcijos. Beje, apie proceso skaidrumą, į kurį verta investuoti, kaip įprasta pamiršome. Juk neseniai nuskambėję, pradžioje pandemijos reagentų pirkimo skandalai, taip ir nutilo. Negi tai buvo specialių tarnybų priešrinkiminiai šou? Tada jau baisoka darosi…
Sklandytuvas sostinės centre. V.Visocko nuotr.
O dėl mūsų polėkio – kūrybiškumo tai liūdna. Nors valdžioje gan jauni veidai, o pasiūlymai seni kaip mantros. Nesimato nors keleto stambių viešų projektų, kurie galėtų nešti biudžetui naudą ir įtraukti į naujos vertės kūrimą ir mūsų tautiečius. Juk šiandien virš 18milijardų eurų asmenų ir įmonių lėšų guli nenaudojamos bankuose. Kodėl ekonomikos ir inovacijų ministerija ne inicijuoja nors keleto valstybinės reikšmės stambių inovatyvių tarptautinio masto verslo projektų, kurie suteiks galimybę atgaivinti pandemijos paveiktą šalies ekonomiką ir uždirbti. Tai būtų:
I. Tarptautinis ,,WORLD GIGA SERVER“ projektas – super didelė skaitmeninių technologijų duomenų saugykla;
* ideali vieta jai statyti šalia Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės;
* investuotojai:
a) Lietuvos valstybė (iš šių 2 milijardų)
b) Lietuvos įmonės
c) Lietuvos piliečiai
d) užsienio investuotojai ir pan;
Pastaba dėl punkto c, siūlau naujovę. Kad Lietuvos gyventojai galėtų laisvai įsigyti smulkių pvz. iki 10 000 € nominalios vertės šios bendrovės akcijų. Tam tik reikia pakeisti Akcinių bendrovių įstatymą (tą padaryti dar šioje pavasario Seimo sesijoje) supaprastinant šių akcijų įsigijimą. Taip paverčiant šį projektą bendruomenišku ir suteikiant teisę aktyviai prisidėti prie bendro gėrio kūrimo.
Skraidantys dronai. Slaptai.lt nuotr.
II. ,,DRONŲ CENTRAS“ – tai įvairių dydžių ir paskirties dronų gamybos (su tarptautine kooperacija) serviso ir panaudojimo metodų adaptacijos Centro įkūrimas. Juos masiškai pritaikant rinkti duomenis aplinkosaugos, priešgaisrinės, elektros perdavimo linijų, kelių srautų paskirstymo, gyventojų saugumo užtikrinimo ir kitose srityse; Tai derinant su Didžiųjų duomenų (Big Data) rinkimu ir apdorojimu;
III. Specialaus klasterio ,,INTELEKTUALAUS CENTRO – ATEITIES LIETUVA“ įkūrimas. Tam tikslui apjungiant, skaitmeninių technologijų pagalba, į vieningą sistemą jau turimą ir kaupiant gerąją tarptautinę patirtį su aiškiu tikslu sudaryti sąlygas susitelkti ir patraukti naujovių entuziastus – fanus ir tų naujovių įgyvendinimą, plėtrą praktikoje.
Šie ir kiti projektai sudarys prielaidas Lietuvai iš kopijuojančių kitų šalių pasiekimus, pačiai tapti pavyzdžiu ir ženkliai pagerinti valstybės ekonominę galią, o tuo pačiu ir žmonių gyvenimą.
Oro balionas neįprastų formų. Slaptai.lt nuotr.
Be to, pandemija mus išmokė, kad reikia dalį sveikatos apsaugos priemonių pasigaminti patiems, tuo pačiu sukaupiant valstybinį rezervą, kurį pastoviai atnaujinti. Juk gaminių poreikis gan platus ir juos galima gaminti nė būtinai Vilniuje. Be to, kodėl nesvarstome apie vakcinos gamyklos kūrimą Lietuvoje. Juk su šia ar kita pandemija ar virusais reikės gyventi, jie niekur nedings. Be to, jau aišku, kad skiepytis reikės kas metai. Intelektualinį potencialą Lietuva turi. Tai patvirtina ir įmonės Thermo Fisher Scientifi gaminami preparatai. Suprantama, tai gal būt gamins privatus verslas, bet valstybės pareiga būti šio proceso iniciatore, nes privatininkai yra inertiški. Be to, ne visuose sveikatos reikaluose turi būti svarbiausia pelnas. O privatininkas be jo ir dar solidaus nė piršto nepajudins.
Oro balionas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tokios iniciatyvos manau ženkliai daugiau naudos atneštų Lietuvai, nei 1 500 darbo vietų numatytas įkūrimas skiriant tam 110 milijonų eurų t.y. 1 darbo vieta virš 73 000 eurų, o kur dar administravimo kaštai. Praktiškai tai padovanoti kažkam pinigai.
Manau, svarbu valdančiajai daugumai ir opozicijai šiandien suprasti vieną esminę taisyklę, kad pandemija verčia mus visus ir politikus keisti įsisenėjusius įpročius ir nuo nuožmios konkurencijos, kuri perauga dažnai į neapykantą, pereiti prie bendrų reikalų tvarkymo kartu ir bendro gėrio kūrimo vardan mūsų gyvenimo ir ateities.
Daktaras Algimantas Matulevičius yra LSDDP Prezidiumo narys, LPK Garbės Prezidentas, Buvęs LRV ministras ir LR Seimo narys
Gyvename ne tik pandemijos, bet ir socialinį mūsų visuomenės kūną pastoviai naikinančio korupcijos vėžio būsenoje. Skandalas veja, skandalą, dažnai net nebesuprantame, kas vyksta.Taip plinta nepasitikėjimas ir nusivylimas.
Ne taip seniai stebėjome teisėjus įeinančius, tiesa, ir greitai išeinančius iš Lukiškių kalėjimo. Jau net pamiršome, kuo viskas baigėsi. O kiek prisiskaitėme ir prisiklausėme apie Elgijaus Masiulio „šnapso dėžutę” su kyšio pinigais. Čia ir be „tulpių” pašto neapsieita.
Kiek vilčių ir pažadų buvo po garsios VSD pažymos apie MG Baltik išviešinimą. O baigėsi šnipštu… Galima vardyti ir vardyt. Tačiau manau, kad visi su manimi sutiks, kad esminio lūžio kovoje su korupcija nesugebėjo pasiekti nė viena valdžia. Suima, žiniasklaida patriukšmauja, o paskui viskas nutyla iki sekančio karto. Štai ir dabartinis skambus STT ir prokuratūros, gan žinomų ir įtakingų verslo pasaulio atstovų suėmimas. Ir ką, garbūs ponai dabar beaiškintų, o žala jau padaryta. Ir taip Lietuvoje verslininkus įprasta laikyti „vagimis”. Tai po šio skandalo bus dar blogiau, kaip jis bepasibaigtų. O juk yra daug dorų ir sąžiningai, bei skaidriai dirbančių verslo atstovų. Deja, šaukštas deguto ir bačką medaus pagadina.
Mokslo pažanga ir aukštosios technologijos drąsiai braunasi į mūsų gyvenimus ir juos keičia. Bet eksponentiškai besivystantiems technikos ir technologijų pokyčiams, netinka vėžlio žingsniui prilygstanti, žmonių socialinių santykių kaita. Nemaža dalis homo sapiens atstovų savo intelektualiniu išprusimu, o ypač moralinėmis – dorovinėmis nuostatomis, nelabai skiriasi nuo feodalinio – baudžiavinio bendruomenės santykių įsivaizdavimo, jų interpretavimo bei taikymo praktikoje.
Neseniai, vienoje diskusijoje, manęs paklausė: kodėl žmonės tokie gobšūs? Tai svarbus klausimas. Galima būtų teigti, kad viskas slypi žmogaus prigimtyje. Juk mumyse yra du pradai: angelo ir žvėries. Gyvojoje gamtoje retai sutiksi plėšrūną, kuris žudytų savo gentainį be priežasties. Taip atsitinka tik tada, jei vienam iš jų gręsia nustipti iš bado. O žmogus labai dažnai žudo be priežasties, dažnai vien tik iš gobšumo. Antra vertus, kartais, tas pats žmogus gali būti labai atidus ir net padėti savo artimui, kurį prieš tai nuskriaudė.
Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Garsus XX a. dramaturgas ir mąstytojas Moemas Samersetas taikliai apibendrinio išsikerojusį miesčioniškumą, pateikiamą kaip didelį gėrį – labdaros ar paramos dalybas: „Duodama išmalda – tai geraširdiškumas, o geraširdiškumas – tai dorybė, bet ar šis gėris gali atlyginti už suluošintam žmogui padarytą blogį, kurį sukėlė jo skurdas?“ Viduramžiais žmonės žudė ir plėšė, o šioms nuodėmėms atpirkti, statė bažnyčias. Šiuolaikinis lupikautojas (su nedilelėmis išimtimis) taip pat elgiasi panašiai, tik ženkliai rafinuočiau.
Mes esame socialinės būtybės, vieni nuo kitų, daugiau ar mažiau priklausomi. Todėl ir turime elgtis socialiai – bendruomeniškai. Gyvendami matyti ne tik savo asmeninį interesą, bet ir bendrus siekius bei tikslus. Mes manome, kad pastaruoju metu, visuomenėje vyraujantis psichologinis klimatas, paremtas skandalų kultūra, yra neperspektyvus ir vedantis šalį į aklavietę. Būtent ši problema yra lemianti ir didelėje emigracijoje, vedančioje prie Lietuvos išsivaikščiojimo. Svarbiausia ko mums trūksta – tai atviro, skaidraus bendravimo. Atviro pokalbio apie problemas ir geranoriškos diskusijos apie būdus, kaip spręsti kylančias problemas.
Man teko dirbti su skandinavais prie verslo skaidrumo problemų. Sukaupęs patirtį, paruošiau Skaidrumo sistemos koncepciją, kurios pagrindu būtų tikslinga parengti Skaidrumo sistemos kodeksą. O tai taptų tuo pamatu, ant kurio galima būtų kurti skaidrią teisingą valstybę. Šią idėją dar prieš trejus metus pristačiau Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui. Išklausęs jis net suplojo rankomis ir pažadėjo visokeriopą paramą. Pažadėjo, bet netesėjo – net nepajudino piršto. O jei jis būtų šią idėją stūmęs taip atkakliai, kaip tvirtai laikosi savo kėdės, jau visa Lietuva apie tai žinotų.
Kiek vėliau tai pristačiau premjerui S. Skverneliui. Iš pradžių jam irgi patiko, bet toliau pavedė rūpintis savo klerkams (kitaip jų negaliu pavadinti). Pas premjerą jų ten gausybė ir visi labai susireikšminę.Kuo tai baigėsi? Ogi kaip visada, viskas pas juos dėl korupcijos tvarkoje ir nieko nauja daryti nereikia. Tai pareiškė ne kas kitas, o ponas Skirmantas Malinauskas. Kuo tada stebėtis teisingumo ministru E.Jankevičium, kurio pozicija buvo irgi tokia pati. Gerai, šaunu, bet dar geriau nieko nedaryti.
Politinė korupcija
Beliko dar J.E.LR Prezidentas, o gal gi jis pagelbės, tik ar jo aplinka leis. Pas mus susiklostė tokios įdomios tradicijos, kad iki aukšto vadovo taip paprastai neprasibrausi. Pirmiausia tave išegzaminuoja jo patarėjų bei padėjėjų armija ir jei jiems patinki, tada gal ir prileis. Tai irgi viena iš terpių bujoti korupcijai, nes tas, kas sugeba „privesti” prie sprendimus lemiančio asmens, tampa labai reikšmingas ir reikalingas. Taip matosi buvo ir su dabar STT sulaikytaisiais.
Išvada labai paprasta – tik visų santykių verslo bei politikos skaidrinimas ir plataus spektro šešėlinės ekonomikos užkardinimas, yra viena iš svarbių misijų išvalant šalį nuo korupcijos vėžio. Kartu būtinas – atviras geranoriškas dialogas bei visaapimanti visuomenės švietimo Programa „Mokomės gyventi išmanioje ir skaidrioje bendruomenėje“, įgyvendinimas. Manome, kad žinių plėtra apie ateinančias ar jau esančias naujoves bei atviras pokalbis apie skaidrių, nuoširdžių santykių svarbą dabartinėje ir ateities visuomenėje, pasitarnaus pačios visuomenės brandai irjo ssusitelkimui bendram daugumos tikslui – Gerovės valstybės kūrimui.
Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Prezidentas, Politikos ir verslo ekspertas
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), reaguodama į skirtingas interpretacijas dėl galimai neteisėto poveikio STT pareigūnams, pateikia įvykių seką ir jų aprašymą.
1) Š. m. vasario mėnesį pas STT ikiteisminio tyrimo dėl Nacionalinio kraujo centro tyrėją atvyko vieno iš įtariamųjų A. P. advokatas ir parodė jai duomenis apie galimą kito STT pareigūno susirašinėjimą bei grasino, kad nesutikus nutraukti tyrimo nurodyto kliento atžvilgiu, šie duomenys gali būti paviešinti.
2) Iš karto po to STT pradėjo vidinį patikrinimą, kurio metu tikrintos aplinkybės dėl informacijos turinio ir dėl informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis. Taip pat STT kreipėsi į Prokuratūrą.
3) Prokuratūra, detaliai įvertinusi pateiktą informaciją, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu numatyta tirti ir informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis aplinkybes. STT vidinis tyrimas šia apimtimi buvo sustabdytas. Vidinis patikrinimas dėl informacijos turinio, kurį atlieka STT imuniteto padalinys, yra tęsiamas.
4) Po to, kai balandžio mėnesio pradžioje jau kitas advokatas tiesiogiai STT direktoriui pateikė visą turimą STT pareigūno susirašinėjimo medžiagą, STT ją perdavė ikiteisminį tyrimą atliekantiems Policijos pareigūnams bei prijungė prie vykdomo vidinio patikrinimo.
5) STT tyrėjai ir STT direktoriui buvo grasinta, kad nesutikus nutraukti tyrimo nurodyto kliento atžvilgiu, šie galimai neteisėtai perimti duomenys gali būti paviešinti žiniasklaidoje ar kitaip panaudoti.
6) Ikiteisminį tyrimą dėl galimo poveikio siekiant, kad įtariamojo A. P. atžvilgiu būtų nutrauktas STT atliekamas ikiteisminis tyrimas, priešingu atveju grasinant paviešinti turimą informaciją, įskaitant ir informaciją apie privatų STT pareigūno gyvenimą, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras, tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra. STT nei dabar, nei anksčiau šiame tyrime jokių procesinių veiksmų neatliko.
7) STT griežtai paneigia prielaidas, kad STT pareigūnas yra daręs poveikį teisėjui dėl įtariamojo suėmimo. STT yra baudžiamojo proceso grandinės dalis, kurioje taip pat savo funkcijas atlieka ir Prokuratūra, ir teismai (pvz., dėl veiksmų sankcionavimo proceso). Atkreipiame dėmesį, kad STT istorijoje nėra nei vieno atvejo, kai būtų pradėtas procesas dėl STT pareigūno poveikio darymo teisėjui.
8) Taip pat STT kategoriškai paneigia prielaidas dėl STT tyrimų užsakovų. STT yra nepriklausoma kovos su korupcija institucija ir bet kokie teiginiai dėl STT tyrimų užsakymų, yra neatitinkantys tikrovės. Jei proceso dalyviai turi abejonių dėl STT pareigūnų veiksmų teisėtumo, jie turi teisę kreiptis į Prokuratūrą ir (ar) teismą.
9) STT atsakingai pareiškia, kad teiginiai, jog šia byla bandoma nuslėpti neteisėtus STT veiksmus, yra niekuo nepagrįstos prielaidos, siekiant nukreipti dėmesį nuo esmės – grasinimo, reikalaujant priimti norimą sprendimą, kad STT atliekamas ikiteisminis tyrimas vienam iš įtariamųjų būtų nutrauktas.
10) STT dar kartą pabrėžia, kad savo veikloje taiko aukščiausius skaidrumo standartus, tad visapusiškai įvertins visas šios situacijos aplinkybes. Priklausomai nuo patikrinimo rezultatų, būtų sprendžiamas ir pareigūnų atsakomybės klausimas.
11) Taip pat STT atsakingai pareiškia, kad jokie bandymai daryti poveikį STT pareigūnams, reikalaujant vienokio ar kitokio įtariamajam palankaus sprendimo, nėra ir nebus toleruojami. STT visais atvejais dėl tokių bandymų elgsis principingai ir apie tokius atvejus informuos atsakingas institucijas.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė paskirta Jungtinių Tautų (JT) įsteigtos Aukšto lygio komisijos, atsakingos už tarptautinę finansinę atskaitomybę, skaidrumą ir sąžiningumą (Financial Accountability, Transparency and Integrity – FACTI), vadove.
FACTI komisiją kovo mėnesį įsteigė JT Generalinės Asamblėjos ir JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (ECOSOC) prezidentai. Komisija sieks užkirsti kelią tokiems globaliems finansiniams nusikaltimams kaip mokesčių vengimas, pinigų plovimas ir korupcija.
Ši komisija, kurios nariai – įvairių šalių politikai, akademinės bendruomenės, pilietinės visuomenės ir nepriklausomo sektoriaus atstovai, rengs rekomendacijas, kaip įveikti tarptautinės institucinės ir teisinės sistemos, susijusios su finansine atskaitomybe ir skaidrumu, spragas bei pažeidžiamumą.
COVID-19 pasekmės artimiausiu metu dar labiau padidins iššūkius globaliam finansų pasauliui ir pareikalaus dar didesnių pastangų kovojant su finansiniais nusikaltimais.
Kartu su prezidente D. Grybauskaite FACTI komisijai vadovauja buvęs Nigerijos ministras pirmininkas dr. Ibrahimas Mayaki.
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad pastarąsias dienas ažiotažą kelianti istorija, esą Valstybės saugumo departamentas (VSD) galėjo rinkti informaciją apie kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos asmenis bei diplomatą Vygaudą Ušacką, nėra maloni.
„Situacija nėra maloni, vertinti detaliau galėčiau, jei turėčiau daugiau informacijos. Dėl VSD veiklos ji apspręsta žvalgybos įstatymu. Jo devynioliktame straipsnyje yra numatyta, kad žvalgybos informacijos poreikius ir prioritetus nustato VGT, o konkrečias užduotis formuoja konkrečios institucijos. Užduotis ir priemones apsprendžia pačios institucijos“, – penktadienį žurnalistams sakė buvusi šalies vadovė.
Prezidentė D. Grybauskaitė mano, kad šioje situacijoje tiek VSD, tiek Seimas turi atsakyti į klausimus visuomenei.
„Pirmiausia, skaidrumas ir kad būtų atsakyta į kuo daugiau klausimų. Nebijoti eiti kalbėti ir atsakyti, nes bet kokie šešėliai ir neatsakyti klausimai tikrai kelia daugiau įtarimų bei sumaišties. Manau, kad tai reikia daryti labai skaidriai. Tai mėginama daryti, kuo daugiau atsakymų, tuo bus geriau. Tai daryti turėtų ir pati VSD, paaiškinti ir, matyt, gali gilintis ir NSGK komitetas, jei toks poreikis yra. Tai Seimo sprendimas, kokia forma jie vykdys parlamentinę kontrolę“, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentei kelia abejonių ir VSD pareigūnų kvalifikacijos lygmuo. VSD būstinė Vilniaus pakraštyje. Slaptai.lt nuotr.
„Taip, manau, pati institucija turės rimtai persižiūrėti savo ir procedūras ir darbo metodus, galų gale ir žvalgų kvalifikacijas. Matyti, problemų įstaigos viduje yra (…) Manau, kad daugiausia tokių nesklandumų išaiškėjo VSD viduje. Manau, tai vidaus reikalas, kad truputį reikia apsitvarkyti namuose“, – sakė D. Grybauskaitė.
Prezidentė atkreipė dėmesį, kad jokie politikai, jokie vadovai negali formuoti konkrečių VSD užduočių.
„VGT formuoja tik prioritetus ir poreikius. Užduotis formuoja ir formuluoja konkretūs tų įstaigų vadovai“, – sakė ji.
D. Grybauskaitė neslepia, kad jai kelia abejonių ir Vytauto Bako vaidmuo šiuose įvykiuose.
„Turbūt visiems kyla klausimai, kodėl po metų toks triukšmas, prieš rinkimus (…) Taip pat tai laikas, kai keičiamas ar perskiriamas VSD vadovas. Tikrai daug klausimų ir trečiųjų šalių interesas čia taip pat labai didelis“, – teigė ji.
Pokyčių pranešėjų apsaugos įstatyme nereikia
D. Grybauskaitė teigė palaikanti jau kurį laiką keliamą ombudsmeno institucijos idėją.
„Manau, kad būtų sveikintina turėti ombudsmeną. Šis klausimas buvo siūlomas ir anksčiau, ir manau, kad pats laikas, ypač dabar – po tokio reparacinio sukrėtimo, kad tokia institucija būtų įsteigta“, – sakė D. Grybauskaitė.
Tačiau reformų, kurios paliestų pranešėjų apsaugos įstatymą, buvusios šalies vadovės tvirtinimu, nereikėtų. Prezidentė tvirtino mananti, kad esamas pranešėjų apsaugos įstatymas yra geras.
„Manau, kad įstatymas yra geras, tik ne visi vykdytojai yra atsakingi“, – teigė kadenciją baigusi prezidentė.
Algimantas Matulevičius, buvęs Seimo NSGK pirmininkas. Slaptai.lt nuotr.
Pratęsiant ankstesniojo straispnio mintis, reikėtų pridurti, kad be Skaidraus verslo registro Lietuvoje būtina įkurti Nacionalinę skaitmenizuotą legalaus darbo apskaitos sistemą, kuri apimtų:
darbuotojo legalumo atvykstant į darbovietę (darbo leidimo) patvirtinimą;
darbuotojo visą darbo laiko apskaitą;
darbuotojo būtinas ir turimas kompetencijas, fiksuojant jų pasikeitimus;
darbuotojo galimybę dirbti ir naudotis tam tikrais instrumentais ir įrengimais;
įrengimų bei instrumentų darbo laiko (panaudojimo) apskaitą.
Sąlyginai šią sistemą būtų galima pavadinti ID20LT, ji būtų privaloma visose verslo ir kitose įvairių nuosavybės formų įmonėse/organizacijose.
Lietuvoje būtų sukurta ID20LT sistema su nacionaline duomenų baze, kuri savo ruožtu sąveikautų su įmonių bazėmis, o ateityje – ir su kitų valstybių bei tarpnacionalinėmis ES sistemomis. Turi būt susitarta, kas bus ir kaip vyks:
Nacionalinis ID20LT skaitmenizuotos sistemos (duomenų bazės) valdytojas.
ID20LT duomenų kaupimo ir apdorojimo sistemos operatorius.
Nuolatiniai duomenų mainai tarp ID20LT ir kitų vartotojų – tokių, kaip SODRA, VMI ir kitos institucijos.
Individualių kortelių ar mobiliųjų programėlių užsakovai – įmonės/organizacijos.
Individualių kortelių duomenų nuskaitytojai, t.y. konkrečios darbovietės, statybų aikštelės ir pan.
Duomenų kaupimas ir jų judėjimas.
Individualių kortelių savo dirbantiesiems užsakovai/įmonėspateikiančio konkrečius prašymus.
Vystant šį projektą, taip pat būtų numatytos galimybės papildomoms funkcijoms:
darbuotojų atlyginimo skaitmenizuotai apskaitai;
ID206 elektroninė kortelė ar/ir mobiliojo telefono programėlė galėtų tarnauti mokėjimo, atsiskaitymo priemone – pradžioje uždaroje sistemoje, o ateityje ir atviroje;
ateityje būtų galimybė papildomas funkcijas plėsti pagal poreikį ir IT galimybių augimą.
ID20LT kortelės/ mobiliosios programėlės turinys:
Darbuotojo vardas, pavardė, asmens kodas.
Darbovietės pavadinimas, pareigos.
Darbo sutarties forma – pastovi, terminuota ar kita.
Kortelės galiojimo terminas ir pan.
Darbuotojo kompetencijos: turimos pastovios, kintančios, kurias reikia atnaujinti.
Leidimai pagal būtinybę pakliūti į atitinkamas darbo ar logistikos zonas.
Galimybė dirbti su atitinkamais įrengimais arba naudotis atitinkamais įrankiais.
ID20LT išduodanti organizacija atsakinga:
Už kokybišką kortelės pagaminimą ir į ją įvestų duomenų tikslumą.
Už ID20 LT nuskaitymo įrenginių tiekėją, užtikrinantį jų patikimumą ir įrengimą reikiamose darbo vietose.
Už davinių surinkimą skaitmenizuotu būdu:
a) iš kortelių išdavėjų;
b) iš nuskaitymo įrenginių panaudojus korteles.
Nacionalinis ID20LT duomenų valdytojas:
Sukurs visą bazinę skaitmenizuotą platformą, kad ji galėtų veikti su:
a) kitomis sistemomis tiek įmonių, tiek valstybės;
b) suteiks licenziją gaminti ir išduoti korteles tuo užsiimančiomis įmonėms;
c) rinks duomenis į duomenų banką ir pagal poreikius juos panaudos;
d) vykdys šios sistemos naudingumo ir efektyvumo pastovų monitoringą ir užtikrins nenutrūkstamą jos grandžių sąveiką.
Nacionalinės ID20LT sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas taps organiška ir esmine sudėtine Skaidrumo sistemos dalimi. Problema, kad, ją įgyvendinant, reikia LR Seimo įstatymo!
Lietuvos statyba – sunkus darbas. Slaptai.lt nuotr.
Eksponentiškai besivystančios aukštosios technologijos suteikia mums iki šiol neregėtas galimybes pereiti prie skaidrių santykių įvairiose gyvenimo srityse. Tačiau jos ne tik suteikia mums tokius instrumentus – jau pats jų taikymas ir raida savaime jau reikalauja skaidrumo, kad tai būtų naudojama gausinti gėrį, o ne blogį.
Iš atliktos šešėlinės ekonomikos analizės, jos metodologinio pagrindimo mokslininkų darbuose ir praktinių veiksmų ją užkardant galima drąsiai daryti išvadą, kad be plataus visuomenės įsitraukimo su šia problema nesusidoroti. Realybė yra tokia, kad visuomenė labai silpnai informuota apie šešėlinės ekonomikos mastus, jos suaugimą su korupcija ir daromą didžiulę tiek ekonominę, tiek moralinę žalą visam sociumui.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Slaptai.lt nuotr.
Dar blogiau, kad susiformavusi klaidinga nuomonė, jog tuo užsiima ir tai toleruoja visi verslininkai ir politikai. Užsienio mokslininkų darbai ir atliktos užsieniečių bei mūsų visuomenės nuomonės apklausos atskleidė visiškai iškreiptą atskirų socialinių grupių sampratą apie šešėlinės ekonomikos daromą žalą. Tačiau, kita vertus, iš tų davinių gimė supratimas, kad laikmetis jau reikalauja ne vien tik kalbėti apie „šešėlį“, jį koneveikti ar su juo nesėkmingai kovoti. Mes supratome, jog reikia visiškai pakeisti mąstymą, t.y. atsisukti į pozityvą, atsisakant negatyvo. Juk negatyvas jau pats savaime mus verčia būti piktais, niūriais, o pozityvas suteikia emocinį pradą naujovėms, gerosioms permainoms. O tokios permainos galimos, bet tam reikia ryžtis.
Gal ne visi žino, kad ir mūsų šalies vyriausybėje yra įsteigta komisija kovai su šešėline ekonomika. Atrodytų, kas jau kas, o ji tai jau tikrai turėtų būti suinteresuota Skaidrumo sistemos sukūrimu ir jos įgyvendinimuvisose valstybės veiklos srityse, tačiau padėtis tokia, kad ir ši komisija apie siūlomą Sistemą nieko nenori girdėti. Tokį požiūrį tikrai nelengva suprasti. Juk tik visiškas skaidrumas mus gali išgelbėti nuo baisios neteisybės, kurią gimdo korupcija politikoje, versle, teisėsaugoje ir visame mūsų neteisingame gyvenime. Juk būtent per tai 10 proc. Lietuvos piliečių čia gyvena kaip rojuje, o likę nuolat balansuoja ties skurdo ir skolų, kurių niekada nepadengs, bedugne.
Esminė problema, su kuria sunku susidoroti – tai visų lygių valdžių abejingumas, o gal ir nenoras, kad būtų pradėta įgyvendinti Skaidrumo sistema. Jau esu rašęs, kad siūliau ją dar šios kadencijos pradžioje LR Seimo pirmininkui V.Pranckiečiui. Jis patapšnojo per petį, kad tai šaunu, bet toliau nepajudino nė piršto. O juk norint, kad tai veiktų, vien verslo norų neužtenka – būtina priimti įstatymą. Štai čia ratas ir užsidaro.
Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Šiuose straipsniuose visų pirma nagrinėju skaidrumą versle, tačiau, jei norime, kad būtų sukurta skaidri valstybė, ši sistema, tegul ir etapais, turi būti įgyvendinta valstybės mastu. Tam siūliau kurti darbo grupę vyriausybėje ir, pasinaudojant mano Skaidrumo sistemos koncepcija, paruošti Skaidrumo sistemos kodeksą. Tai siūliau asmeniškai premjerui Sauliui Skverneliui, net kelis kartus šį, nesigėdinu pasakyti, mokslinio lygio idėją/sumanymą, pristačiau jo patarėjų korpusui. Tačiau, deja, tenka konstantuoti, kad nei premjerui asmeniškai, nei kam nors kitam to nereikia. Teisybės dėlei pridursiu, kad mano iniciatyvą palaiko tik Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas ir LSDDP frakcija Seime. Tačiau jų vienų palaikymo nepakanka.
Yra dar viena viltis – LR Prezidentas Gitanas Nausėda. Jis, kiek suprantu, pasisako už naujoves, nori keisti padėtį valstybėje – gal tai jis ir galėtų „prastumti“ Skaidrumo sistemos koncepciją per išsikerojusį abejingumo ir korupcijos liūną? Ir taip padėtų mums visiems pereiti nuo lozungų prie konkrečių darbų? Rašau tai su klaustuku, nes kol kas Prezidentas atrodo sunkiai pasiekiamas.
Tam taip pat labai padėtų pozityvus pažangių ir aktyvių piliečių palaikymas ir jų įsitraukimas ją populiarinant ir jai pritariant. Žmonės turi pradėti suprasti, kad būtent skaidrumas būtų tas universalus priešnuodis korupcijai, šešėliniai ekonomikai, skandalų kultūrai ir baisios neteisybės liūnui į kurį toliau grimsta mūsų Tėvynė Lietuva.
Teksto autorius – daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Verslo ir politikos ekspertas
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.
Senovėje, kai tik žmonės išmoko keistis savo darbo vaisias, atsirado verslo užuomazgos. Verslas pats savaime nėra blogis. Jis –”greičiau būtinybė, nes suteikia pragyvenimo šaltinį daugybei žmonių. Tačiau mes gyvename jau ne senaisiais laikais. Šiandieninis pasaulis tapo labai dinamiškas. Neįtikėtinais tempais spartėjanti mokslo ir aukštųjų technologijų pažanga neišvengiamai reikalauja keisti ir atgyvenusius verslo modelius bei žmonių tarpusavio santykius. Be naujo požiūrio į įmonių valdymą, į verslo santykius su pridėtinę vertę kuriančiais asmenimis bei likusia bendruomene žmonijos pažanga neįmanoma. Čia į pirmą planą iškyla esminis skaidrumo, sąžiningumo ir atsakomybės naratyvas.
Laikas nuo laiko tarptautinės žiniasklaidos, dar nepasidavusios fakenews“ įtakai, atliekami tyrimai – tokie, kaip „”Panama papers“, Paradise papers“ arba kaip neseniai per Vokietijos TV parodytas reportažas apie Lietuvos turtingiausiųjų penketuke besipuikuojančio „Girtekos“ savininko vairuotojų vergišką dalią – parodo visiškai neatsakingą ir amoralų verslo atstovų elgesį. Dar vienas pavyzdys – stambios pervežimo bendrovės ,,Vlantana”Norge“ priverstinis atsitraukimas iš Norvegijos po kilusio darbuotojų išnaudojimo skandalo. Ką jau bekalbėti apie anekdotu tapusį „Grigeo Klaipėda“ vamzdį ar savaitę gesintą gaisrą Alytuje – tokius pavyzdžius galima vardint ir vardint. Jie atskleidžia šiuolaikinių savininkų gobšumą, totalią atsakomybės stoką ir, kas dar baisiau, – jų niekinantį požiūrį į likusią bendruomenę, kuri, kaip žinome, ir sudaro piliečių daugumą.
Suprantama, po viešų demaskavimų neišvengiamai seka skaudžios pasekmės, ir ne tik šioms kompanijoms, bet ir visam didžiajam verslui. Dauguma visuomenės mano ir toliau manys, kad verslininkai yra blogis, o jų vienintelis tikslas – apgaudinėti kitus darbuotojus bei valstybę, mokant sukuriamai vertei neadekvačiai mažus, t.y. neproporcingus atlyginimus. Taip pat – nemokant mokesčių arba mokant juos ne visus, apgaudinėti verslo partnerius, nuolat laimėti viešuosius pirkimus, duodant kyšius, taupyti kokybės sąskaita, taip apgaunant klientus, ir t.t. Trumpiau tariant, visuomenė yra įsitikinusi, kad verslininkai siekia vienintelio tikslo – pralobti bet kokia kaina. Ir negalima teigti, kad tai – netiesa, juo labiau kai aplinkui matome tiesiog neįtikėtinus šešėlinės ekonomikos mastus.
Tačiau ką daryti tiems verslininkams, kurie elgiasi visiškai priešingai – moka padorius atlyginimus, su savo darbuotojais elgiasi kaip su bendro veikimo partneriais, kurie moka mokesčius, neduoda kyšių, nors per tai praranda gerų užsakymų ir nemažą dalį naudos? Kaip gyventi Lietuvoje tokiems verslininkams – dar ir žinant, kad visuomenė juos vis tiek priskiria prie „blogiukų“? Maždaug – žinome jus, jūs ten visi tokie…
Žiūronai. Slaptai.lt nuotr.
Skaudu tai pripažinti, tačiau esant aptariamai padėčiai padoriam, sąžiningam verslui tiesiog nebelieka jokių paskatų elgtis skaidriai ir sąžiningai. Nes dėl šitokio savo elgesio jie ne uždirba, o praranda. Net ir viešoje erdvėje, žiniasklaidoje retai sutinkame pasakojimus apie skaidrų, atsakingą verslą ar pažangius, dorus verslininkus – išskyrus pačių apmokėtą atvirą, o dar dažniau – užslėptą reklamą.
Kyla amžinas klausimas – ką daryti? Pabandysiu į jį atsakyti.
Visų pirma, mes manome, kad įmanoma gauti apčiuopiamų rezultatų atliekant du tarpusavyje glaudžiai susijusius veiksmus. Pirmasis -atskiriant skaidrų, atsakingą verslą nuo šešėlinio, nesąžiningo. Antrasis – įgyvendinti ilgalaikę plataus masto visuomenės švietimo programą apie naujovių panaudojimo galimybes ir jas atitinkančių skaidrių santykių naudą kiekvienam asmeniškai ir visai valstybei bei ES. Tai – ne tik agitacija. Tai – praktiniai dalykai, ir jie jau pradėti daryti. Šia linkme itin daug nuveikė skandinavai. Man teko kelerius metus su jais dirbti, įgyvendinant kelis, būtent verslo skaidrinimo projektus. Sukaupiau nemažai patirties. Esu sukūręs net mokslinio lygmens Skaidrumo sistemos koncepciją. Ji apima platesnį mūsų valstybės gyvenimo kontekstą, kuriuo pasidalinsiu kituose straipsniuose.
Kalbant apie verslą kaip šios sistemos sudedamąją dalį, būtina pasakyti, kad ji jau paruošta ir Švedijoje bei Suomijoje aprobuota praktikoje. Tai – metodika, kaip atskirti skaidrias įmones nuo neskaidrių. Trumpai būtų galima paminėti, kad pagal šią metodiką pirmiausia yra vertinama įmonių/bendrovių savininkų ir vadovų reputacija. Įmonių savininkai ir vadovai šiais laikais turi būti vieši asmenys ir viešai deklaruoti savo interesus, savo elgseną bei ryšius. Jie negali turėti jokio kriminalinio šešėlio arba ryšių su kriminalu. Kai kas pasakys, kad esu privatus asmuo ir darau ką noriu. Deja, tai – išsisukinėjimas. Norint būti skaidriam, pirmiausia reiškia būti viešam, nors užbėgdamas pasakysiu, kad skaidrumo reikalavimai taip pat turi galioti ir viešojo informavimo priemonėms bei naudojamiems viešumo metodams.
Verslininkas privatus yra tik tiek, kiek jis nesinaudoja kitų žmonių paslaugomis. O jeigu mes savanoriškai susisaistome sutartiniais santykiais – ar tai bus su darbo santykiais susijusios sutartys, ar sutartys su verslo partneriais – visa tai jau išeina už asmens privatumo ribų.
Galų gale net konkretus asmuo yra susaistytas tam tikrais apribojimais – tiek teisiniais, tiek moraliniais, tiek bendrakultūriniais, t.y. žmonių tarpusavio bendravime priimtomis civilizuotomis normomis. Būtent todėl reputacijos aspektas skaidrumo vertinime yra labai svarbus. Tarp kriterijų taip pat numatyti tokie svarbūs skaidrumo vertinimo rodikliai, kaip:
– situacija su mokestinėmis prievolėmis (mokesčių mokėjimas),
– privalomos draudiminės įmokos į pensijų fondą (Lietuvoje – SODRA),
– darbuotojų nuo nelaimingų atsitikimų draudimas,
– civilinės atsakomybės draudimas,
– darbų sauga ir darbo santykiai,
– padorūs ir teisingi santykiai su partneriais/klientais.
Be šių kriterijų yra dar viešumo rodikliai, kaip:
– savininkų gaunama nauda – dividendai,
– vieši vadovų atlyginimai,
– vidurinės grandies vadovų atlyginimai (vidutiniai),
– darbuotojų atlyginimai (min.; max.;),
– eilė kitų, tame tarpe kokybės rodikliai, į kuriuos įeina ir aplinkosauginiai reikalavimai bei draugiškas santykis su aplinka, ir t.t.
Ši kriterijų/rodiklių visuma, ją teisingai įvertinus, leidžia žengti kitą žingsnį link skaidraus verslo įteisinimo.
Esmine šios nelengvos, bet reikalingos verslui sistemos naudingumo išraiška taptų Skaidraus verslo registro (SVR) įkūrimas Lietuvoje. Skandinavijoje panašūs dariniai, tik kitais pavadinimais, jau veikia. Tokio registro būtinai reikia ir mums, nes tik taip įmanoma tegul ir ne idealiai (gyvenimas yra banguojantis) atskirti vadinamus žulikus“ nuo padorių, atsakingai verslaujančių.
Lietuvą statyti – ne griauti. Slaptai.lt nuotr.
Tik skaidrumo kriterijus atitinkantys verslo subjektai galėtų būti įtraukti į siūlomą kurti Skaidraus verslo registrą. Šio registro dalyviams numatoma išduoti Skaidraus verslo sertifikatus. Suprantama, jeigu paaiškėtų, kad verslo subjektas pateikė neteisingus duomenis ar atsitiko kažkas, kas pablogino situaciją, toks Skaidrumo sertifikatas būtų atimamas ir įmonė išbraukiama iš registro. Suprantama, apie tai viešai paskelbiant.
Manome, kad būtų tikslinga pasiūlyti visam skaidriam ir atsakingam Lietuvos verslui stengtis tapti SVR dalyviais. Tokio Registro steigimo inciatoriais galėtų tapti Lietuvos pramonininkų konfederacija. Taip ne tik atskirtume sąžiningą verslą nuo šešėlinio, korumpuoto, bet ir sukurtume pasitikėjimo verslu atmosferą.
SVR nauda akivaizdi. Ji – keleriopa. Visų pirma, SVR dalyviai, turėdami Skaidraus verslo sertifikatus, lengviau gaus užsakymų užsienyje, šia informacija galės pasinaudoti užsakovai Lietuvoje bei potencialūs investuotojai. Jau vien SVR atsiradimas bus naudingas tuo, kad visuomenė laikui bėgant pradės suvokti, jog ne visas verslas yra grobuoniškas ir ne visi verslininkai siekia naudos bet kokia kaina. Be to, neišvengiamai atsiras ir šešėlinio verslo Juodasis sąrašas“, o gal net ir jo „pilkasis“ variantas, tad tie, kas gudrauja, papirkinėdami žiniasklaidą, ir viešumoje save be pagrindo pristatinėja išskirtinai pozityviai ar net moko kitus, neišvengiamai atsidurs atitinkamoj padėtyj.
Tegul šios mano mintys bus įžanga į jau seniai pribrendusią diskusiją apie skaidraus, atsakingo verslo naudą tiek patiems verslininkams, tiek ir visai mūsų valstybei.
Teksto autorius Daktaras Algimantas Matulevičius yra LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Verslo ir politikos ekspertas
Pareigūnai, einantys itin atsakingas pareigas, turėtų laikytis aukščiausių etikos bei skaidrumo standartų, teigia Prezidentūra, komentuodama premjero sutuoktinės įsidarbinimo finansų analitike koncerne „Orlen“ faktą.
„Politikai, pareigūnai bei tarnautojai, einantys itin atsakingas pareigas, turėtų laikytis aukščiausių etikos bei skaidrumo standartų. Įskaitant būtinybę vengti bet kokio galimo privačių bei viešųjų interesų konflikto ar net jų regimybės. Viešųjų ir privačių interesų konfliktų klausimus sprendžia ir gerojo elgesio praktiką formuoja svarbi institucija – Vyriausioji tarnybinės etikos komisija“, – Eltai atsiųstame komentare teigia prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Antanas Bubnelis.
ELTA primena, kad Sauliaus Skvernelio žmona Silvija Skvernelė pradėjo darbą lenkų koncernui „Orlen“ priklausančiame degalinių tinkle „Orlen Baltics retail“. Tai paaiškėjo, kai premjeras antradienį atnaujino savo privačių interesų deklaraciją, o naujienų portalas lrytas.lt tai pranešė.
S. Skvernelės įsidarbinimas viešojoje erdvėje didelio dėmesio susilaukė dėl anksčiau naujienų portalo 15min.lt paviešintos informacijos, esą po S. Skvernelio neskelbtų susitikimų su Lenkijos politikais, šios kaimyninės valstybės kontroliuojamo koncerno „Orlen“ valdoma naftos perdirbimo įmonė Mažeikiuose „Orlen Lietuva“ sulaukė nuolaidų dėl krovinių gabenimo „Lietuvos geležinkeliais“ bei pasisekimo valstybiniuose elektros rezervo konkursuose Lietuvoje.
Tuo metu koncernas parėmė Vilniaus „Ryto“, Panevėžio „Lietkabelio“ krepšinio klubus, esą susijusius su S. Skvernelio aplinkos verslininkais. S. Skvernelis šią informaciją yra pavadinęs tiesiog melu.
Komentuodamas viešojoje erdvėje įsiplieskusias diskusijas dėl Vyriausybės vadovo žmonos įsidarbinimo, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis Eltai sakė, kad S. Skverneliui tenkanti kritika yra nepagrįsta, jo manymu, yra tikslingai pučiamas burbulas siekiant pakenkti premjero sveikatai.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Ketvirtadienį Krašto apsaugos ministerijoje bus sudaromi 2020 metų karo prievolininkų (šauktinių) sąrašai, į kuriuos bus įtraukta apie 38 tūkst. 18–23 m. jaunuolių. Iš jų į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3 828 karo prievolininkus.
Karo prievolininkų sąrašas bus sudaromas atsitiktine tvarka, naudojantis kompiuterių programa.
Kaip skelbia KAM, planuojama, kad sąrašų sudarymo pradžią stebės ir inicijuos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis. Taip pat dalyvaus Lietuvos kariuomenės Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas ir kiti kariuomenės atstovai.
Siekiant užtikrinti, kad šauktinių sąrašų sudarymo procedūra vyktų skaidriai ir objektyviai, procesą stebės ir aštuoni visuomenės atstovai iš Lietuvos skautijos, Lietuvos skautų sąjungos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos, Atsargos karininkų sąjungos ir Lietuvos šaulių sąjungos.
Į šaukiamųjų sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos.
KAM pranešime spaudai pažymima, kad šiais metais nauja bus tai, kad į sąrašus taip pat bus įtraukiami ir aukštųjų mokyklų studentai. Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę – sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT) arba nenutraukus studijų pasirinkti – jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (vyksta 3 metus savaitgaliais) ir tokiu būdu atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą (PPKT), arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus) ir tokiu būdu atlikti PPKT. Nepasirinkus nei vieno iš minėtų tarnybos būdų, karo prievolininkams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje bus atidėta tarnyba, šaukimas būtų pratęsiamas iki jiems sukaks 26 metai (bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo). Pabaigę studijas jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus.
Ketvirtadienį sudaryti 2020 m. karo prievolininkų sąrašai bus paskelbti interneto svetainėje https://sauktiniai.karys.lt. Prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.
Planuojama, kad 2020 m. šauktinių sąrašai ir nurodymai dėl atvykimo datos bus paskelbti iki sausio 16 d.
Į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami. Visa karo prievolininkui aktuali informacija bus pateikta internete adresu www.karys.lt. Ją taip pat bus galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12340, atvykus arba paskambinus į regioninius Karo prievolės ir komplektavimo skyrius ir poskyrius.
Sudarius ir paskelbus karo prievolininkų sąrašus, į juos nepatekę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės teikti prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas. Pirmumo prašymus galės teikti ir patekusieji į šaukiamųjų sąrašus. Į jų pageidaujamas tarnybos vietas bus stengiamasi atsižvelgti, o kaupiamosios išmokos jiems bus didesnės 15 procentų.
Devynių mėnesių trukmės nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Seimas atnaujino 2015 m. pavasarį. Tai buvo padaryta atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją ir valstybės saugumui kylančias grėsmes. Sugrąžinus šauktinių tarnybą taip pat siekiama sustiprinti ir pagreitinti kariuomenės dalinių užpildymą profesinės karo tarnybos kariais, suformuoti pakankamą kariuomenės parengtąjį rezervą ir užtikrinti tinkamą piliečių pasirengimą ginti savo valstybę.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.
Nesinori nieko ginti ar stoti kieno nors pusėje. Tiesiog taip jau nutiko, kad dar tėvai įdiegė šiais laikais ne itin populiarų teisybės jausmą. Visą gyvenimą žinojau, kad meluoti ir vogti yra blogai ir gėdinga, tačiau dabar jau nebesuprantu, kas vyksta.
Nesu didelis N. Venckienės, o juo labiau A. Paleckio šalininkas, bet akivaizdžiai matau neadekvatų teisėsaugos institucijų elgesį. Vienus be aiškaus kaltinimo arba išvis be reikalo laiko įkalinę (prokurorai patys paskelbė, kad A.Venckienės byla baigta), o štai su Rusijos specialiosiomis tarnybomis siejamo V.Uspaskicho (apie tai A.Paulauskas dar 2006 m. viešai pareiškė per televiziją ir to nepaneigė) niekas neliečia. Jokia problema ir 24 milijonai litų nelegalių lėšų, panaudotų Lietuvos politinei sistemai užgrobti – praktiškai už tai išteisintam V.Uspaskichui ir vėl leidžiama dalyvauti politikoje.
Arba – E.Masiulio atvejis, kurį, pagavę už rankos su didžiuliu kyšiu, laiko laisvėje – kaip laisvėje vaikšto ir teismų korupcijos skandalo veikėjai. Bet apie juos bent jau informavo žiniasklaida. O štai apie „tulpių“ pašto heroję, buvusią Prezidentę Dalią Grybauskaitę, abi kadencijas melavusią dėl savo biografijos, žurnalistai lyg prisisėmę vandens į burną tyli. Išeitų, kad čia viskas gerai. Tačiau kas galėtų paneigti, kad ši ponia oligarchų prašė ne tik gražiai ją rodyti per televiziją, bet ir kokių nors kitų paslaugų? Juk jei prašai vieno, tai labai įmanoma, kad gali paprašyti ir kito. Ar kas į tai gilinosi ir bandė išsiaiškinti tiesą? Bent aš negirdėjau.
Valstybė buvo valdoma slaptomis pažymomis, o žurnalistai prisijaukinami ordinais – nežinia už kokius nuopelnus Lietuvai. Todėl dabar ir puolamas naujasis Prezidentas G. Nausėda, nors jis dar net nespėjo nei gera, nei bloga nuveikti. O kaip ta pati žiniasklaida saugo nuo bet kokio skaidrumo akivaizdžiai neskaidrų Gabrieliaus ir Austėjos Landsbergių verslą – kaip jie tarpsta vaikų ir valstybės sąskaita. Sakykite, koks gi tai privatus verslas, jeigu jis iš valstybės kasmet gauna apie 70 milijonų eurų – už nieką? Štai kur mokytojų atlyginimai! Juk tai vagystė vidury baltos dienos.
Korupcijos pančiai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Suprantama, tai smulkmena palyginus su tuo, kiek pavagiama per viešuosius pirkimus. Skaičiuoja STT, skaičiuoja FNTT, skaičiuoja VMI – jau ne vienas vadas pasikeitė, bet kaip buvo kalbama, kad nugvelbiamas mažiausiai milijardas eurų, taip kalbama ir toliau. Ir šis skaičius nė kiek nemažėja. O prie šio milijardo pridėkime dar beveik 2 milijardus eurų, kuriuos ištaškė su tos pačios D.Grybauskaitės palaiminimu nežinia už ką jos labai mylima buvusi finansų ministrė I.Šimonytė, kuri per krizę skolinosi beveik už 9,5 proc. palūkanų, nors buvo galima skolintis už 1,5, ir gausime minimum 3 000 000 000eurų. Štai nemokamos bakalauro studijos, didesnės pensijos, pašalpos neįgaliesiems, didesni mokytojų, gydytojų, kultūros ir socialinės sferos darbuotojų atlyginimai. Kai eisite į mitingus ar rengsite politizuotus streikus, tai bent jau paminėkite tikruosius kaltininkus – kas prašvilpė ar nušvilpė jūsų atlyginimus.
Bet viską pasako tai, kad už šiuos nusikaltimus prieš valstybę niekas nesusilaukė atpildo. Niekas net nebuvo sugėdintas, perspėtas, kad nevalia šitaip elgtis su mūsų visų pinigais, kad tai – amoralu ir juo labiau nėra nuopelnas, kuriuo reikia didžiuotis. Deja, mūsų politikoje gėdos jausmo seniai nebeliko, meluoti ir vogti tapo kone gyvenimo norma. Ko verta vien tai, kas vyksta dabar, prieš tvirtinant ateinančių metų biudžetą! Šalia biudžeto iš visų pakampių lenda kreivi šleivi, ne tik kad neišdiskutuoti, bet ir visiškai neparuošti mokestiniai pasiūlymai – pasiūlymai, kurie realaus prieaugio biudžetui neduos.
Sutinku, kad reikia apmokestinti turtuolius, ypač pabėgusius iš Lietuvos ir mokesčius Tėvynei nemokančius. Tačiau tai reikia paruošti ir solidžiai pateikti, kad visuomenė suprastų, apie ką kalbama. Įvesime bankų mokestį, surinksime, pavyzdžiui, du šimtus milijonų, dar tiek pat – iš didelių prekybos tinklų bei naftos produktais prekiaujančiųjų. Ir tada šie pinigai leis padidinti atlyginimus tiek ir tiek – kad visiems būtų aišku. O svarbiausia, ką padarysime kartu su nauju Prezidentu – tai išvalysime teisėsaugą, paskirsime švarius, skaidrius teisėjus. Būtent jie sutramdys kyšininkus ir padės iš nelegalaus verslo atimti papildomą milijardą. Nes, realiai pasodinus vieną kitą, kiti išsigąs ir pradės mokėti valstybei. Štai tada tauta tokiais patikės ir tokius ir rinks, nors lengva, neabejoju, nebus. Čia turėtų pasikeisti ir mūsų žiniasklaidos požiūris – kad ji nuolat neliaupsintų tų, kurie vagia, ar, kaip anksčiau sakydavo – „kombinuoja“. Deja, šiandien apstu pavyzdžių, kaip iš neaiškios veiklos turtus susikrovę asmenys nuolat garbinami žiniasklaidoje ir pateikiami visuomenei kaip sektini pavyzdžiai. O jei sektini, tai, atėjus rinkimams, žmonės už juos ir balsuoja.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje – Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis
Man teko dirbti su skandinavais dėl verslo skaidrumo problemų. Sukaupęs patirtį, paruošiau Skaidrumo sistemos koncepciją, kurios pagrindu būtų tikslinga parengti Skaidrumo sistemos kodeksą. O tai taptų tuo pamatu, ant kurio galima būtų kurti skaidrią teisingą valstybę. Šią idėją dar prieš trejus metus pristačiau Seimo pirmininkui V. Pranckiečiui. Išklausęs jis net suplojo rankomis ir pažadėjo visokeriopą paramą. Pažadėjo, bet netesėjo – net nepajudino piršto. O jei jis būtų šią idėją stūmęs taip atkakliai, kaip tvirtai laikosi savo kėdės, jau visa Lietuva apie tai žinotų.
Kiek vėliau tai pristačiau premjerui S. Skverneliui. Iš pradžių jam irgi patiko, bet toliau pavedė rūpintis savo klerkams (kitaip jų negaliu pavadinti). Pas premjerą jų ten gausybė ir visi labai susireikšminę (manau, jog jis ir rinkimus dėl šito prapylė, kad jais tikėjo). Ir kuo tai baigėsi? Ogi kaip visada, viskas pas juos dėl korupcijos tvarkoje ir nieko nauja daryti nereikia. Kuo tada stebėtis teisingumo ministru E. Jankevičium, kurio pozicija buvo irgi tokia pati.
Vienu žodžiu, šioje valstybėje niekam nieko nauja, kas galėtų įvesti bent kiek tvarkos, nereikia. Jiems gerai ir taip, kaip yra, nes juos domina tik pareigos ir galimybė iš to pasipelnyti.
Saulius Skvernelis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad šią idėją labai nuoširdžiai remia Seimo pirmininko pavaduotojas G. Kirkilas (nors jį kažkodėl oligarchų žiniasklaida puola). Jis net įkalbinėjo premjerą, bet nesėkmingai. Tai tik nedidelis pavyzdys, kaip abejingai tvarkomi valstybės reikalai. O kaip juos gali gerai tvarkyti žmonės, kurie net nesugeba sumažinti 60 000 biurokratų armijos? Juk jos sumažinimas priklauso nuo asmeninio premjero supratimo ir jo konkretaus darbo.
Šiame poste neužtenka vien vadovauti, reikia dar kai ką daryti pačiam. Deja, net iš naujų partijų vadų, kurie jau matuojasi premjero kėdę, nesigirdi nors kiek įdomesnės, laikmetį atitinkančios idėjos. Idėjos, kuri ištemptų Lietuvą iš korupcijos, neteisingumo, skurdo ir neteisybės liūno.
Žinokite, tokių idėjų ir gan konkrečių, esama. Tik klausimas, ar jų reikia Lietuvai.
Teksto autorius yra Dr. Algimantas Matulevičius, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai pirmą kartą atliko korupcijos rizikos analizę bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo srityse. Nustatyti rizikos veiksniai, galintys sudaryti prielaidas korupcinio pobūdžio teisės pažeidimams: bylų paskirstyme atliekamas tik vienas automatizuotas veiksmas iš kelių, informacija koreguojama rankiniu būdu bei neužtikrinama efektyvi kontrolė.
Atlikus analizę nustatyta, kad naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO Bylų paskirstymo moduliu, automatizuotai atliekamas tik vienas iš bylų paskirstymo procedūros veiksmų – teisėjų, galinčių nagrinėti bylą, eilės suformavimas. Tačiau ir šio veiksmo funkcionalumas nėra tobulas.
Dar iki teisėjų eilės sudarymo, pirminiai duomenys yra suvedami ir koreguojami rankiniu būdu. Rankiniu būdu sistemoje pakeitus pirminę informaciją (pvz., dėl teisėjui priskirtų nagrinėtinų bylų tipų ar jų specializacijos), teisėjas gali būti pašalintas iš automatizuotos atrankos iki eilės sudarymo.
Automatizuotai sudarant teisėjų eilę, nėra vertinamas teisėjui priskirtų bylų skaičius ir jų sudėtingumas bei teisėjo užimtumas. Dėl to dažnai rankiniu būdu paskiriamas ne pirmasis ar antrasis, o žemiau automatizuotai sudarytoje eilėje esantis teisėjas.
Vilniaus apygardos administracinis teismas. Slaptai.lt nuotr.
Šiais aspektais, kaip labiau rizikinga, vertinama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus taikoma bylų paskirstymo teisėjams praktika – dėl bylų paskirstymo taisyklių dviprasmiškų nuostatų bei teisėjų paskyrimo protokoluose esančių abstrakčių formuluočių dėl jų atmetimo.
STT atkreipė dėmesį ir į nepakankamai efektyvią aukštesniųjų teismų atliekamą bylų teisėjams paskirstymo kontrolę žemesniuose teismuose. Ne visada buvo patikrinami visi rizikingi šios procedūros aspektai (pavyzdžiui, pirminių duomenų koregavimo pagrįstumas), teismų veikla buvo vertinama fragmentiškai, neapimant viso laikotarpio, praėjusio nuo paskutinio patikrinimo.
Siekiant sukurti korupcinėms apraiškoms atsparią aplinką teismuose, siūloma užtikrinti funkcijų atskyrimą, dirbant su LITEKO sistema ir atliekant pirminę bylų paskirstymo kontrolę, mažinti bylas paskirstančių ir sprendimus dėl teisėjo paskyrimo priimančių asmenų diskreciją veikti savo nuožiūra, labiau formalizuoti ir dokumentuoti visus bylų paskirstymo teisėjams ir teisėjų kolegijų sudarymo procedūrų etapus bei vertinti bylų paskirstymo procedūras pagal papildomus rizikingus kriterijus.
Teismo verdiktas
Nacionalinei teismų administracijai pateiktos rekomendacijos dėl LITEKO tobulinimo: mažinti žmogiškųjų veiksnių įtakas, labiau automatizuoti bylų paskirstymo ir teisėjų kolegijų sudarymo procedūras.
Analizės išsamumui užtikrinti vertinimui buvo pasirinkti skirtingų instancijų ir kompetencijų teismai: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Lietuvos apeliacinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Vilniaus apygardos, Kauno apygardos, Vilniaus apygardos administracinio, Vilniaus miesto apylinkės, Panevėžio apylinkės ir Alytaus apylinkės teismai.
Kinija paskelbė, kad suimtas dingusiu laikytas Interpolo vadovas Mengas Honwei, informuoja BBC.
Anot Pekino, nenurodytus Interpolo prezidento įvykdytus įstatymų pažeidimus tiria šalies antikorupcinė institucija.
Mengas Hongwei, kuris tuo pačiu metu eina ir Kinijos viešojo saugumo viceministro pareigas, dingo po kelionės Prancūzijoje, Liono mieste, kur įsikūrusi Interpolo būstinė.
Su šeima jis nesusisiekė nuo rugsėjo 25 d., kai išvyko iš Interpolo būstinės Lione.
Kaip pranešta anksčiau, žinią apie Mengo Hongwei dingimą greitai nustelbė spėlionės, kad jis galėjo būti sulaikytas per Pekino vykdomą slaptą antikorupcijos kampaniją. Anoniminis šaltinis sakė laikraščiui „South China Morning Post“, kad Interpolo vadovas buvo sulaikytas vos atvykęs į Pekiną.
Neseniai Kinijoje įkurta priežiūros komisija turi teisę sulaikyti šalies tarnautojus ir pradėti tyrimus, o šiam procesui keliama mažai skaidrumo reikalavimų.
Prieš kitą mėnesį vyksiančias didžiules Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg) penktadienį paragino Kremlių laikytis skaidrumo taisyklių ir teigė atidžiai stebėsiąs šiuos karinius žaidimus, informuoja naujienų agentūra AFP.
„Visos šalys turi teisę rengti savo ginkluotųjų pajėgų pratybas, tačiau jos taip pat turėtų gerbti savo pareigą būti skaidriomis. Mes labai atidžiai stebėsime šių pratybų eigą“, – po susitikimo su Lenkijos ministre pirmininkes Beata Šydlo (Beata Szydlo) žurnalistams Varšuvoje penktadienį sakė J. Stoltenbergas.
NATO generalinis sekretorius paragino Rusiją užtikrinti, kad ji laikysis įsipareigojimų pagal Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Vienos dokumentą. Šis dokumentas reikalauja visas puses pateikti išankstinę informaciją apie pratybas ir įsileisti stebėtojų komandas, jog būtų išvengta bet kokių pavojingų nesusipratimų.
J. Stoltenbergas omenyje turėjo bendras Rusijos ir Baltarusijos karines pratybas „Zapad 2017“, vyksiančias rugsėjo 14-20 dienomis. Baltarusija teigė, kad karinėse pratybose dalyvaus 12 700 karių, tačiau NATO narės įtaria, kad karių skaičius bus daug didesnis.
Be kita ko, anksčiau šią savaitę Baltarusija teigė pakvietusi stebėtojus iš septynių šalių. J. Stoltenbergas naujienų agentūrai AP teigė, kad NATO siųs du ekspertus.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) korupcijos prevencijos pareigūnai antikorupciniu požiūriu išanalizavo Šalčininkų rajono savivaldybės veiklą organizuojant, administruojant ir kontroliuojant komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas bei savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovų privačių interesų deklaravimą.
Pareigūnai turėjo esminių pastabų dėl savivaldybės vykdomų vidaus sandorių skaidrumo, taip pat nepakankamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės priežiūros ir kontrolės.
Atlikus korupcijos rizikos analizę STT pareigūnai nustatė, jog savivaldybė sudarė vidaus sandorius su savo reguliavimo sričiai priklausančiomis UAB „Eišiškių komunalinis ūkis“ ir UAB „Tvarkyba“. Šioms bendrovėms suteikė išimtines teises neterminuotai teikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas Šalčininkų rajono teritorijoje, nesudarius galimybių kitiems ūkio subjektams konkuruoti dėl paslaugų teikimo. Pažeidimą konstatavo ir Konkurencijos taryba bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai taip pat nustatė, kad savivaldybės Komunalinio ūkio skyrius praktiškai nevykdo komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės priežiūros ir kontrolės funkcijų, t. y. nekontroliuoja ar konteinerių ištuštinimas vykdomas laiku pagal grafiką, ar vykdoma reguliari ir savalaikė konteinerių būklės priežiūra, ar nustatytu terminu vykdomas trūkstamų, pavogtų ir sugadintų konteinerių pateikimas, pakeitimas/sutvarkymas ir pan.
Atliktos analizės metu nustatyta ir tai, jog savivaldybė nekontroliuoja, kaip jos reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovai vykdo Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą.
„STT rekomenduoja savivaldybei atsižvelgti į pateiktus pastebėjimus ir imtis konkrečių priemonių: įpareigoti savivaldybės reguliavimo sričiai priskirtų įmonių vadovus, nedeklaravusius privačių interesų, tai padaryti. Komunalinio ūkio skyriui atlikti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos priežiūrą ir kontrolę, aktyviai dalyvauti paslaugos patikrinimo planavimo procese“, – sako Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys.
Taip pat siūloma tobulinti savivaldybės vidinį teisinį reglamentavimą, aiškiai numatyti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kokybės stebėseną ir kontrolę atliekančios komisijos funkcijas, įgaliojimus, jos kiekybinę ir kokybinę sudėtį.
Šalčininkų rajono savivaldybė įpareigota per 3 mėnesius nuo korupcijos rizikos analizės pateikimo informuoti apie nurodytų pasiūlymų vykdymą ar numatomą įgyvendinimą.
Per 2016 metus STT korupcijos prevencijos pareigūnai atliko 16 išsamių korupcijos rizikos analizių, antikorupciniu požiūriu įvertino 266 teisės aktus ar jų projektus.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ įtvirtina viešumo ir skaidrumo kriterijus paramos srityje. Jau paskelbta informacija apie visą „Lietuvos geležinkelių“ paskirstytą paramą per pastaruosius trejus metus.
„Lietuvos geležinkeliai“ laikosi pozicijos, kad viešumas yra būtinas paramos skaidrumui užtikrinti. Praėjusią savaitę paviešinta ir antrinių įmonių – „Gelsaugos“, „Geležinkelių projektavimo“, Geležinkelio tiesimo centro, Vilniaus lokomotyvų remonto depo – skirta parama.
„Iki šiol visuomenei kildavo daug klausimų dėl „Lietuvos geležinkelių“ skirtos paramos skaidrumo, į kuriuos nebūdavo atsakoma. Informacija apie paramą netgi buvo laikoma konfidencialia. Taip neturi būti – visuomenė turi teisę žinoti, kaip skirstomos „Lietuvos geležinkelių“ lėšos. Todėl šiandien paskelbėme informaciją apie paramos gavėjus 2014-2016 m. Tą darysime ir ateityje“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška.
Bendrovė buvo išsiuntusi klausimus visiems paramos gavėjams dėl leidimo viešinti informaciją. Dauguma jų iš karto sutiko, kad informacija turi būti vieša. Likę teigiamą atsakymą pateikė po diskusijų su „Lietuvos geležinkeliais“. Neigiamų atsakymų nebuvo.
„Lietuvos geležinkeliai“ baigia rengti naują tvarką, pagal kurią bus skiriama parama ateityje. Pagrindiniai naujosios tvarkos principai – viešumas ir skaidrumas. Naujosios paramos skyrimo tvarkos projektas vakar (sausio 24 d.) pristatyta ir „Lietuvos geležinkelių“ valdybai.
Vyriausioje rinkimų komisijoje (VRK) vyko Rinkimų, politinių partijų veiklos ir politinių partijų finansavimo korupcijos prevencijos 2016-2017 metų programos aptarimas.
VRK sukurtos Programos tikslas – užtikrinti ilgalaikę, veiksmingą ir kryptingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą rinkimų, politinių partijų veiklos ir politinių partijų finansavimo srityse.
Lietuvos gyventojai kasmet vis geriau vertina Susisiekimo ministerijos veiklos skaidrumą – tai rodo jau trečius metus iš eilės surengtas šalies gyventojų nuomonės tyrimas, kurį atlieka bendra Lietuvos ir Didžiosios Britanijos rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“.
Daugiau kaip pusė (52 proc.) respondentų, save laikančių pakankamai informuotais apie Susisiekimo ministerijos ir jos reguliavimo srities įmonių, įstaigų ir bendrovių darbą, ministerijos veiklą vertina kaip skaidrią arba greičiau skaidrią.
