Slaptai.lt nuotraukoje – Vilniaus oro uostas

Lietuvos oro uostai informuoja, kad orlaivis buvo pašalintas nuo riedėjimo tako dalies, esančios kilimo-tūpimo skrydžių juostoje. Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo takas operacijoms atidarytas nuo 20 val. 40 min.
 
Uosto duomenimis, incidentas paveikė 24 skrydžius. 5 atvykstančius orlaivius oro bendrovės nukreipė į Kauno oro uostą, viena į Rygą. Buvo atšaukti 9 skrydžiai, iš jų 4 atvykimai ir 5 išvykimai. Šiuo metu Vilniaus oro uoste skrydžiui ruošiami 9 dėl incidento negalėję kilti lėktuvai ir jų keleiviai.
 
ELTA primena, kad trečiadienį Vilniaus oro uostas pranešė, kad dėl lėktuvo techninio gedimo, užblokuotas vienas iš Vilniaus oro uosto riedėjimo takų bei uždarytas kilimo-tūpimo takas.
 
Vilniaus oro uostas. Slaptai.lt nuotr.

„Dėl lėktuvo techninio gedimo, įvykusio apie 16:20 val., užblokuotas vienas iš Vilniaus oro uosto riedėjimo takų. Šio skrydžio keleiviai išlaipinti ir atvežti į terminalą. Keleiviais rūpinasi antžeminio aptarnavimo bendrovė. Vyksta techninis situacijos vertinimas, ruošiamasi lėktuvo šalinimui nuo riedėjimo tako. Vilniaus oro uosto kilimo-tūpimo takas uždarytas iki 20 val.“, savo „Facebook“ paskyroje pranešė oro uostas.
 
Kiek vėliau oro uostas patikslino, kad dėl incidento kilimo-tūpimo takas bus uždarytas dar valandą ilgiau nei buvo planuotą, t.y. iki 21 val. Oro uostas taip pat nurodė, kad oro bendrovė LOT Polish Airlines, negalėjusi tūpti Vilniaus oro uoste, nusprendė lėktuvą su keleiviais grąžinti į Varšuvos oro uostą.
 
Miglė Valionytė (ELTA)
 
2023.06.22; 03:00

Zara Rutherford apskrido pasaulį. EPA – ELTA foto

Briuselis, sausio 20 d. (dpa-ELTA). Devyniolikmetė Zara Rutherford tikriausiai tapo jauniausia moterimi, viena apskridusi pasaulį ir ketvirtadienį grįžusi į Belgiją po odisėjos per 52 šalis ir penkis žemynus.
 
Tiesioginės transliacijos metu nufilmuotuose vaizduose matyti, kaip ji nusileido Kortrijko Vevelgemo aerodrome, galutiniame kelionės taške.
 
Z. Rutherford rugpjūtį išskrido iš Belgijos Kortrijko miesto į 156 dienas trukusią ekspediciją, norėdama pagerinti pasaulio rekordą.
 
Ar tai jai pavyko, dar turi oficialiai patvirtinti Gineso rekordų knygos atstovai. Z. Rutherford tikisi būti pripažinta jauniausia moterimi, iki galo atlikusia šį žygdarbį, ir jauniausiu bet kokios lyties asmeniu, kuris vienas apskrido pasaulį ultralengvuoju lėktuvu.
 
Z. Rutherford ketina aplenkti dabartinę rekordininkę Shaestą Waiz iš JAV, kuri 2017 metais, būdama 30 metų, viena apskrido planetą. Vyras šios srities rekordininkas yra 18 metų.
 
Belgijos ir Jungtinės Karalystės pilietė Z. Rutherford paskelbė apie savo epinę kelionę socialinėje žiniasklaidoje, tikėdamasi pritraukti kuo daugiau moterų ir merginų ir sudominti jas skraidymu arba mokslu ir inžinerija platesne prasme.
 
Z. Rutherford skrido itin lengvu Europoje pagamintu orlaiviu, pavadintu „Shark“, galinčiu pasiekti 300 km per valandą greitį, rašoma jos svetainėje.
 
Ji kilusi iš aviatorių šeimos: abu jos tėvai – belgė mama ir britas tėvas – yra lakūnai.
 
Kaip atrodo lėktuvo kabinos vidus, ji pirmą kartą pamatė, kai jai buvo vos keli mėnesiai. Būdama 14 metų ji išmoko valdyti lėktuvą ir netrukus pradėjo siekti pirmosios piloto licencijos.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.01.21; 05:04

Slaptieji agentai

Varšuva, gruodžio 9 d. (dpa-ELTA). Baltarusijos KGB pareigūnas buvo Minsko oro uosto skrydžių valdymo bokšte tuo metu, kai buvo nutupdytas „Ryanair“ lėktuvas su disidentu tinklaraštininku Romanu Protasevičiumi, ketvirtadienį pranešė Lenkijos vyriausybė.
 
„Jis davė nurodymus darbuotojui, kuris palaikė ryšį su pilotu“, – sakoma Lenkijos slaptosios tarnybos ABW ir generalinio prokuroro pranešime.
 
Tyrėjai taip pat nustatė, kad, priešingai nei pilotas buvo įspėtas skrydžių valdymo tarnybos, skrydžio metu nebuvo jokios bombos grėsmės. Apie tariamą grėsmę buvo pranešta dar prieš išsiunčiant elektroninį laišką, kuriame buvo teigiama, kad lėktuve yra sprogmenų, sakoma pranešime.
 
Išvados grindžiamos pokalbiais su keleiviais ir oro linijų atstovais, atlikta orlaivio apžiūra ir įrašytų pokalbių analize.
 
„Ryanair“ lėktuvas registruotas Lenkijoje, todėl Varšuva inicijavo tyrimą.
 
Gegužės 23 dieną Baltarusijos valdžios institucijos privertė iš Atėnų į Vilnių skridusį „Ryanair“ keleivinį lėktuvą nusileisti Minske, teigdamos, kad buvo gautas grasinimas susprogdinti bombą.
 
Lėktuvu skrido vienas iš opozicinio „Telegram“ kanalo „Nexta“ įkūrėjų R. Protasevičius ir jo draugė Sofija Sapega. Abu jie buvo suimti nusileidus lėktuvui.
 
Po šio incidento ES, Didžioji Britanija ir JAV atnaujino sankcijas Baltarusijai.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2021.12.10; 05:10

Irena Jacevičienė-Žukauskaitė ir jos eiliuotas metraštis-albumas „Skrydis“. „Agentūros Factum“ nuotr.

Lietuvos rekordų knygos „Raštijos“ skyriuje registruotas naujas rekordas – didžiausia eiliuota istorija. Ją parašė kaunietė poetė Irena Jacevičienė-Žukauskaitė, aviatorių vadinama aviacijos metraštininke ir Lietuvos aviacijos ambasadore, kuri dalyvauja daugelyje Lietuvos istorinių bei aviacijos reginių.
 
Jos per 30 metų sukaupta medžiaga išdėstyta 800 puslapių eiliuotame Lietuvos ir aviacijos metraštyje-albume 1988–2018 „Skrydis“.
 
Metraštis-albumas iliustruotas 2 755 dokumentinėmis nuotraukomis iš valstybinių ir asmeninių archyvų, spausdinti I. Jacevičienės-Žukauskaitsė sukurti 494 posmai, iš jų 47 – trioletai. Knygoje, šalia gausios istorinės, archyvinės medžiagos ir įvykių aprašymų, taip pat yra autorės jausmingi išgyvenimai. Tuo ši knyga skiriasi nuo monografijų. „Agentūra Factum“, registravusi rekordą, pažymi, kad autorė yra vienintelė aprašiusi Lietuvos aviacijos istoriją devyniose knygose eilėmis, o iš viso išleidusi šešiolika knygų.
 
Knygos „Skrydis“, išleistos leidyklos „Pasaulio lietuvių centras“ 600 egz. tiražu, sutiktuvės Lietuvos aviacijos muziejuje sutapo su skrydžio metu žuvusio Italijoje lakūno bandytojo Rimanto Antano Stankevičiaus gimimo diena bei atminimo lentos atidengimu Lietuvos aviatorių memoriale Kaune, šalia Lietuvos aviacijos muziejaus.
 
Renginyje, kaip skelbiama „Agentūros Factum“ pranešime, dalyvavę brolis Vytautas, taip pat lakūnas, ir sesuo Janina Jakubauskienė pasidalijo prisiminimais apie lakūno kosmonauto bandytojo R. A. Stankevičiaus vaikystę, jaunystę ir kartus su kitais rengimąsi kosminiam skrydžiui.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.07.25; 00:15

Didžiąją Britaniją talžant smarkiai audrai „Ciara“, oro bendrovė „British Airways“ skelbia apie rekordą: kompanijos lėktuvas, padedamas stipraus vėjo, atstumą iš Niujorko į Londoną naktį į sekmadienį įveikė tik per 4 valandas ir 56 minutes. Vidutiniškai toks reisas trunka 6 valandas ir 13 minučių.
 
Portalas „Flightradar24“ rašo, kad „Boeing 747“ pakilo Džono F. Kenedžio tarptautiniame oro uoste Niujorke ir nusileido Hitrou Londone. Jis skriejo daugiau kaip 1 200 km/h greičiu – paprastai greitis būna šiek tiek daugiau nei 900 km/h. Portalo duomenimis, didžiausias greitis siekė 1 328 km/h. Jis fiksuotas 1 0700 metrų aukštyje virš Niufaundlando.
 
„The Independent“ ir BBC skelbia, kad pilotas pagerino rekordą, iki šiol priklausiusį norvegui, kuris 2018 metų sausį iš Džono F. Kenedžio oro uosto Niujorke į Getviką Londone nuskrido per 5 valandas ir 13 minučių.
 
„British Airways“ orlaivis „Boeing 747“ buvo tik minute greitesnis už britų „Virgin Atlantic“ kompanijos lėktuvą, kuris taip pat skrido iš Niujorko į Hitrou.
 
„Mums saugumas visada yra svarbiau už greičio rekordus“, – portalui „The Independent“ pabrėžė „British Airways“ atstovas. Tačiau gerai pasirengę pilotai esą puikiai išnaudojo  sąlygas, kad atskraidintų klientus į Londoną greičiau.
 
Kitiems keleiviams pasisekė mažiau: dėl uraganinių vėjų vien tik Hitrou oro uoste mažiausiai 25 000 keleivių patytė nepatogumų dėl atšauktų skrydžių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.10; 00:30

Australijos oro linijų flagmanas „Qantas“ sėkmingai įvykdė iki šiol žmonijos istorijoje ilgiausią komercinį skrydį be sustojimo. Istoriniame skrydyje iš Niujorko į Sidnėjų dalyvavo 50 keleivių ir įgulos narių.
 
Pasak sekmadienį tviteryje išplatintos „Qantas“ žinutės, bandomasis 16,2 tūkst. km skrydis užtruko 19 valandų ir 16 minučių.
 
Šiuo metu ilgiausią pasaulyje komercinį skrydį be sustojimo vykdo Singapūro oro linijos. Šis skrydis iš Singapūro miesto į Niuarko miestą netoli Niujorko trunka 18,5 val.
 
Bandomajam „Qantas“ skrydžiui buvo pritaikytas „Boeing 787-9 Dreamliner“ orlaivis. Lėktuvas buvo pripildytas didžiausiu galimu degalų kiekiu, taip pat nutarta neimti jokių krovinių ir apriboti keleivių bei jų bagažo kiekį tam, kad skrydžio metu nereiktų sustoti.
 
Be 10 įgulos narių istoriniame skrydyje dalyvavo 40 keleivių, tarp kurių buvo „Qantas“ vadovai, mokslininkai, tyrėjai ir žurnalistai.
 
Australijos oro linijos „Qantas“ planuoja iki 2022 metų pradėti vykdyti komercinius skrydžius, jungiančius Sidnėjų, Melburną ir Brisbaną su Niujorku bei Londonu.
 
Šių skrydžių keleiviai sutaupytų iki 4 val. laiko.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.10.20; 10:34

Lietuvoje liepos 8-12 dienomis lankosi Rusijos ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai. Jie pagal tarptautinę Atviros oro erdvės sutartį (angl. „Open Skies Treaty“) Rusijos Federacijos karinių oro pajėgų orlaiviu AN-30B, aprūpintu specialia skaitmenine fotografavimo įranga, atliks žvalgomąjį skrydį virš Lietuvos.
 
Skrydžio metu kartu su Rusijos ir Baltarusijos stebėtojais lėktuve būsiantys Lietuvos karinių oro pajėgų atstovai, pasak Krašto apsaugos ministerijos pranešimo, užtikrins, kad svečiai laikytųsi patvirtinto skrydžio maršruto ir naudotų sertifikuotą stebėjimo įrangą pagal Atvirosios oro erdvės sutarties reikalavimus.
 
Pagal Atviros oro erdvės sutartį, atliekant stebėjimo iš oro skrydžius siekiama įsitikinti, kaip šalyje laikomasi galiojančių ginkluotės kontrolės susitarimų. Stebėjimo skrydis gali būti atliekamas virš visos šalies teritorijos, išskyrus vietas, galinčias kelti grėsmę skrydžio saugumui.
 
Atviros oro erdvės sutartis – svarbus tarptautinis ginkluotės kontrolės instrumentas, kuriuo siekiama stiprinti tarpusavio pasitikėjimą, skaidrumą ir atvirumą karinėje srityje tarp valstybių – sutarties dalyvių. Pagal šią sutartį kiekviena valstybė turi teisę vykdyti ir įsipareigojimus priimti kitų valstybių tam tikslui skirtų specialiai parengtų ir sertifikuotų orlaivių inspekcinius skrydžius virš valstybių teritorijų.
 
ESBO Atvirosios oro erdvės sutartis buvo pasirašyta 1992 m. kovo 24 d. Helsinkyje Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos konferencijoje. Lietuvos Respublikos Seimas šią sutartį ratifikavo 2004 m. gruodžio 9 d., o pirmasis žvalgomasis skrydis virš Lietuvos teritorijos buvo atliktas 2005 m. spalį. Šiuo metu prie sutarties yra prisijungusios 34 ESBO šalys.
 
Pasak Krašto apsaugos ministerijos, šiemet tai pirmasis stebėjimo skrydis virš Lietuvos pagal Atvirosios oro erdvės sutartį. Paskutinį kartą stebėjimo skrydį virš Lietuvos Rusijos ir Baltarusijos ginkluotės kontrolės inspektoriai atliko 2017 m. rugpjūčio mėnesį. Stebėjimo skrydį virš Lietuvos šiemet planuoja atlikti ir Ukrainos ginkluotės kontrolės inspektoriai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.07.09; 09:40

Praėjusią savaitę, rugpjūčio 28-rugsėjo 3 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai septynis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.

Rugpjūčio 28-ąją NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo orlaivį „IL-20“, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido su iš anksto pateiktu skrydžio planu, be įjungto atsakiklio, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Rugpjūčio 29-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „Tu-134“, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį su skrydžio planu, su įjungtu atsakikliu, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Tą pačią diena taip pat buvo perimti du orlaiviai „Su-24“, vykdę skrydžius iš Kaliningrado srities virš Baltijos jūros ir atgal. Orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.

Rugpjūčio 30-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „A-50“, skridusį iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Jis skrido pagal iš anksto pateiktą skrydžio planą, be įjungto atsakiklio, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Rugpjūčio 31-ąją NATO naikintuvai du kartus kilo lydėti Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmu pakilimu buvo perimti trys „An-26“ orlaiviai. Du „An-26“ skrido iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Jie turėjo skrydžių planus, skrido be įjungtų atsakiklių, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Dar vienas „An-26“ su skrydžio planu skrido iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Jo atsakiklis buvo įjungtas, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru orlaivis palaikė.

Rugsėjo 1 dieną NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo orlaivį „An-26“, skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su skrydžio planu, be įjungto atsakiklio, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Rugsėjo 3-iąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „IL-76“, su skrydžio planu skridusį iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Jo atsakiklis nebuvo įjungtas, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.09.05; 00:01