Seimo opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas tikina, kad imsis veiksmų, jei konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis nepaneigs jam adresuotų savo kaltinimų dėl piktnaudžiavimo kanceliarinėmis lėšomis.
„Ultimatumų nėra. Jeigu negausiu iš jo pateiktų vienokių ar kitokių paaiškinimų, tai aš imsiuosi veiksmų. Tikrai aš ties tuo nesustosiu. Bet, atleiskite, aš nemanau, kad jau birželio 2 dieną turiu kažką padaryti. Yra visokie senaties terminai, galiojantys visokiuose kodeksuose ir palikite man galimybę apsispręsti. Beje, ne vienam, bet ir su kolegomis, įskaitant ir teisininkus“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė E. Gentvilas, anksčiau prašęs, kad G. Landsbergis viešai pasakytus teiginius paneigtų iki birželio 1-osios.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Visgi parlamentaras detaliau nenorėjo konkretizuoti, kokių veiksmų imtųsi, jei nesulauktų viešo G. Landsbergio atsakymo.
„Ar aš privalau informuoti Landsbergį per televiziją, kokių veiksmų aš imsiuosi, jeigu jis nepateiks įrodymų apie mano nepagrįstai ar neteisėtas gautas lėšas… Aš tikrai neprivalau jo informuoti per televiziją“, – pabrėžė jis.
E. Gentvilą papiktino konservatorių lyderio G. Landsbergio pareiškimai, kad dėl savivaldos lėšų įsisavinimo kilęs skandalas yra ne tik Vyriausybės, bet ir Seimo problema. Pasak liberalo, konservatorių partijos pirmininkas, apkaltinęs dalį parlamentarų neskaidriu Seimo lėšų panaudojimu, pažeidė nekaltumo prezumpciją. E. Gentvilas savo poziciją G. Landsbergiui išsakė atviru laišku.
Savo ruožtu, G. Landsbergis žurnalistams sakė, kad jį stebina E. Gentvilo jam viešai reiškiama kritika. G. Landsbergis pažymėjo niekada E. Gentvilo nevadinęs vagimi.
Šnipų paieškos. Slaptai.lt foto
Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) laikinasis vadovas Saulius Briginas teigia, kad apie esą neteisėtus policijos veiksmus prabilęs buvęs pareigūnas Algimantas Martinkus yra susijęs su asmenimis, turinčiais ryšių su organizuotu nusikalstamumu. Teisėsauga, anot jo, neatmeta galimybės kreiptis į teismą dėl galimo šmeižto.
Antradienį Policijos departamente surengtoje spaudos konferencijoje LPKB laikinasis vadovas S. Briginas teigė, kad buvęs LPKB tyrėjas A. Martinkus, kuris iš pareigų atleistas 2022 m. liepą, yra ne kartą rašęs skundus apie esą neteisėtus LPKVB veiksmus, apie higienos normų nesilaikymą policijos įstaigose. Policijos atstovas griežtai neigė buvusio pareigūno mestus kaltinimus dėl neteisėto sekimo.
„Lietuvos policijoje sukurtos ir egzistuoja griežtos kriminalinės žvalgybos kontrolės bei vidaus procedūrų kontrolės priemonės, kurios šiai dienai įgalina mus aiškiai pasakyti, kad paskleista A. Martinkaus informacija iš bendro principo yra negalima todėl, kad kriminalinės žvalgybos veiksmuose ir etapuose dalyvauja ne vienas kriminalinės žvalgybos pareigūnas, o eilė pareigūnų, o taip pat ir eilė juos kontroliuojančių pareigūnų. Visa veikla yra dokumentuojama, fiksuojama atitinkamomis priemonėmis ir atitinkamomis procedūromis“, – kalbėjo S. Briginas. „Slaptas agentų gyvenimas”. Parodos stendas. Slaptai.lt nuotr.
LPKB laikinasis vadovas neatmetė galimybės, kad, įvertinus A. Martinkaus paskleistą informaciją ir veiksmus, teisėsauga gali kreiptis į teismą dėl šmeižto.
„A. Martinkaus paskleista informacija ir veiksmai taip pat vertintini kaip turintys atitinkamų Baudžiamojo kodekso straipsnių požymius, tokių, kaip šmeižimas bei melagingas skundas, pranešimas, pareiškimas apie nusikaltimą.
Teisėsaugos institucijos ir kompetentingos institucijos įvertins šiuos veiksmus teisės aktų nustatyta veikla“, – teigė pareigūnas.
S. Briginas pažymėjo, kad policija, esant reikalui, yra pasirengusi pateikti informaciją apie tam tikrus tyrimus kriminalinės žvalgybos kontrolės institucijoms. Šnipas, kuris mane apgavo. Slaptai.lt nuotr.
LPKB laikinasis vadovas, kalbėdamas apie iš pareigų atleistą buvusį pareigūną A. Martinkų, pažymėjo, kad jis yra susijęs su asmenimis, kurie turi sąsajų su organizuotu nusikalstamumu. Policijos atstovo teigimu, buvusio pareigūno kaltinimai neteisėta veikla yra susiję ir su LPKB tyrimais.
„A. Martinkus susijęs su asmenimis, kuriems ir teikia kriminalinės žvalgybos, o taip pat – įslaptintą informaciją, neteisėtai. Puikiai žinome, kad už šių veiksmų stovi ir kiti asmenys, suinteresuotos grupės. Tai susiję ir su Lietuvos kriminalinės policijos biuro atliktais ir atliekamais tyrimais asmenų, atžvilgiu, kurie susiję su organizuotu nusikalstamumu“, – tikino S. Briginas.
Jo teigimu, A. Martinkaus sąsajos su organizuotam nusikalstamumui artimais asmenimis yra fiksuotos įstatymų nustatyta tvarka.
Veidrodis. Slaptai.lt nuotr.
Anksčiau Policijos departamentas skelbė, kad A. Martinkus paskelbtais kaltinimais buvusiems policijos vadovams siekia padaryti įtaką Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisų svarstymui Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, tačiau S. Briginas nepatikslino, apie kokias konkrečiai pataisas yra kalbama.
„Labai detaliai nenorėčiau plėstis, bet matome, kad tam tikrų suinteresuotų grupių keliami klausimai atitinka tam tikrus klausimus, kurie keliami Seime, Teisės ir teisėtvarkos komitete“, – tikino S. Briginas.
ELTA primena, kad Seimą pasiekė buvusio LKPB pareigūno A. Martinkaus raštas, kuriuo jis prašo parlamente inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją, kuri įvertintų buvusių policijos vadovų, tarp kurių – buvęs LKPB viršininkas Rolandas Kiškis, jo buvęs pavaduotojas Andžejus Roginskis, buvęs Imuniteto valdybos viršininkas Elanas Jablonskas, veiksmus. Jis įtaria, jog buvę policijos vadai galėjo neteisėtai sekti kitus pareigūnus.
Filmavimo kameros. Slaptai.lt nuotr.
Paryžius, rugsėjo 14 d. (AFP-ELTA). Prancūzų ir lenkų kino veteranui Romanui Polanskiui nurodyta stoti prieš teismą Prancūzijoje dėl, kaip įtariama, britų aktorės, apkaltinusios jį seksualiniu išnaudojimu, šmeižto, trečiadienį pranešė su byla susijęs šaltinis.
Paryžiaus teismo nutartyje nenurodyta 89 metų R. Polanskio, kuriam kaltinimai pareikšti praėjusių metų spalį, tiksli teismo proceso data.
Per savo karjerą jis yra sulaukęs serijos kaltinimų seksualiniu priekabiavimu, tačiau dar niekada anksčiau Prancūzijoje dėl jų nebuvo teisiamas.
Bylą dėl šmeižto iškėlė 1967 metais gimusi Charlotte Lewis, kuri vaidino 1986 metų R. Polanskio filme „Piratai“. 2010 metais Los Andžele ji apkaltino jį seksualiniu išnaudojimu jo bute Paryžiuje devintajame dešimtmetyje, kai jai buvo 16 metų.
2019 metais ilgame interviu žurnalui „Paris Match“ R. Polanskis išvadino Ch. Lewis „melage“ ir „prasimanėle“, nurodydamas citatas, priskiriamas jai 1999 metų interviu britų bulvariniam laikraščiui „News of the World“, kuriose ji išreiškė savo potraukį jam. Ch. Lewis tvirtina, kad citatos buvo netikslios.
R. Polanskio advokatas Herve Temime‘as praėjusį spalį agentūrai AFP sakė, kad šmeižto bylose kaltinimai pateikiami „automatiškai“, ir teigiamai įvertino teismo proceso perspektyvą kaip galimybę sužinoti tiesą.
Režisierius tebėra ieškomas JAV už trylikametės mergaitės išprievartavimą 1977 metais, taip pat sulaukė kaltinimų dėl kitų seksualinio priekabiavimo atvejų, kuriuos jis neigia.
2019 metais prancūzų fotografė Valentine Monnier apkaltino R. Polanskį 1975 metais, kai jai buvo 18 metų ir ji dirbo modeliu bei aktore, išprievartavus ją savo namelyje Šveicarijoje ir teigė, kad jis bandė jai duoti tablečių ir mušė norėdamas „priversti paklusti“.
Jo žvaigždė taip pat sumenko po Holivudą sukrėtusio „MeToo“ judėjimo, o prancūzų žvaigždės, įskaitant garsią aktorę Adelę Haenel, 2020 metais išėjo iš kasmetinės Prancūzijos kino šventės „Les Cesars“, kai R. Polanskis buvo apdovanotas už filmą „Pareigūnas ir šnipas“.
Kunigai jėzuitai Jonas Boruta SJ (kairėje) ir Antanas Gražulis SJ (dešinėje), atvykę aplankyti kun. Sigito Tamkevičiaus SJ tremtyje. Tomsko sr. Krivošeino raj. Staro-Sainakovo k. 1988 m. birželio mėn. Iš svetainės lkbkronika.lt
Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas
Antanas Gražulis gimė 1952 m. balandžio 28 d. Alytaus r. Mankūnų k. Monikos ir Antano Gražulių gausioje penkiolikos vaikų šeimoje.
Trys šios šeimos sūnūs tapo kunigais. 1978 m. A. Gražulis baigė Kauno kunigų seminariją. 1979 m. įstojo į pogrindinį jėzuitų ordino noviciatą Bijutiškyje (Molėtų r.), po kelerių metų tapo jėzuitų vienuolijos nariu. 1978–1988 m. buvo vikaras Prienuose, Alytuje, 1988 m. – Sangrūdoje (Marijampolės r.). 1978 m., paskirtas vikaru į Prienus, iš karto pradėjo darbą su jaunimu ir šeimomis. Rengė sovietinės valdžios draudžiamus jaunimo susirinkimus, rekolekcijas, katechezės pamokas, tautinių ir religinių švenčių minėjimus. Jaunimo susitikimus ne kartą išvaikydavo sovietiniai pareigūnai. Dėl to kai kurie susitikimai buvo organizuojami Baltarusijoje ir Kaliningrado srityje. Šioje veikloje dalyvavęs jaunimas vykdė ir aktyvią antisovietinę veiklą – Vasario 16-osios proga slapta iškeldavo trispalves, rinkdavo parašus po įvairiais protesto pareiškimais, talkino naktimis statant kryžius.
Vėliau kunigaudamas Alytaus ir Sangrūdos parapijose kun. A. Gražulis taip pat organizavo katalikiško jaunimo religinį ir patriotinį švietimą.
Nuo 1978 m. kun. A. Gražulis rinko medžiagą pogrindinei spaudai, su kitais daugino ir platino „Aušrą“, „LKB kroniką“, „Tiesos kelią“ ir kitus pogrindinius periodinius leidinius bei religinę literatūrą. Nuo 1983 m. kun. Jonui Borutai SJ padėjo organizuoti „LKB Kronikos“ spausdinimą, aprūpindavo reikiama technine įranga – rašomosiomis mašinėlėmis, šriftu, nes tai dėl konspiracijos reikėdavo dažnai keisti.
Rūpinosi parengtų perduoti į Vakarus „LKB Kronikos“ mikrofilmų slėpimu suvenyruose, kurie būdavo perduodami į Lietuvą atvykstantiems JAV lietuviams. Pogrindžio leidiniui „Aušra“ parūpindavo popieriaus. Didelį dėmesį skyrė religinei spaudai. Savo tėviškėje, tėvų sodyboje, įkūrė pogrindinę spaustuvę. Čia kun. A. Gražulio rūpesčiu pogrindžio sąlygomis 10 000 egz. tiražu išleistas tikybos vadovėlis – katekizmas „Tikybos pirmamokslis“. Kardinolo Sigito Tamkevičiaus teigimu, anuo metu tokie katekizmai buvo ne mažiau svarbūs už antisovietinę literatūrą, nes ugdė ateities Lietuvą.
Kun. Antanas Gražulis. 1982 m. Iš svetainės lkbkronika.lt
1983 m. areštavus ir įkalinus Tikinčiųjų teisėms ginti katalikų komiteto (toliau – TTGKK) narius kunigus A. Svarinską ir S. Tamkevičių, buvo sustabdyta vieša šio komiteto veikla. Tuomet kunigai J. Zdebskis ir A. Gražulis organizavo analogišką pogrindinį komitetą. Šio komiteto susirinkimuose be jų dalyvaudavo kunigai Gvidonas Dovidaitis, Petras Dumbliauskas Jonas Boruta ir Lionginas Kunevičius. Pogrindinio TTGKK nariai susirinkę aptardavo „LKB Kronikos“ ir „Aušros“ leidybos, jos perdavimo į Vakarus problemas. Taip pat buvo rengiami pareiškimai pogrindinio TTGKK vardu ir pasirašant slapyvardžiais siunčiami sovietų valdžiai. Su šiuo pogrindžio komitetu kun. A. Gražulis pasirašė keliolika pareiškimų dėl tikinčiųjų teisių pažeidimų, taip pat aktyviai dalyvavo disidentų teismuose, išreikšdamas jiems palaikymą.
Sovietinė valdžia prieš kun. A. Gražulį vykdė aktyvią šmeižto kampaniją, jį persekiojo ir baudė, LSSR KGB labai aktyviai jį sekė ir rinko įkalčius prieš jį. Iš pradžių jam buvo užvesta operatyvinio patikrinimo byla. 1980 m. KGB agentai pranešė, kad A. Gražulis savo namuose turi paskutinį „LKB Kronikos“ numerį. 1980 m. sausio 26 d. fiksuotas A. Gražulio apsilankymas Birštone pas Povilą Buzą, kur veikė nelegali spaustuvė. 1980 m. vasario 16 d. buvo iškrėsta kun. A. Gražulio mašina ir rasta 12 kg tipografinio šrifto. Po dviejų dienų buvo atlikta krata kunigo bute ir paimta 12 numerių pogrindžio leidinio „Tiesos kelias“ bei kita spausdinta ir rankraštinė medžiaga. KGB pareigūnai nustatė, kad kai kurie iš A. Gražulio konfiskuoti rankraščiai buvo publikuoti „LKB Kronikoje“ Nr. 41. Tolesnei kun. A. Gražulio pogrindžio veiklos operatyvinei dokumentacijai ir įrodymų paieškai buvo paskirti trys KGB agentai. 1980 m. gegužės 7–8 d. Prienų vikaras kun. A. Gražulis buvo tardomas Vilniaus KGB tardytojų.
Už religinę ir tautinę veiklą kun. A. Gražulis buvo baudžiamas administracinėmis baudomis, 1983 m. vėl tardomas KGB rūmuose Vilniuje. 1983 m. rugsėjo 8 d. Prienų prokuratūroje oficialiai įspėtas dėl gresiančios baudžiamosios atsakomybės. KGB pareigūnai jam užvedė operatyvinio tyrimo bylą, suteikė slapyvardį Lunatik. KGB dokumentuose jis vadintas kunigu ekstremistu. Taip pat prieš jį buvo vykdoma aktyvi šmeižto kompanija. Tačiau nuo sovietinės valdžios persekiojimo kun. A. Gražulį labai aktyviai gynė Prienų tikintieji, kurie po protesto pareiškimais dėl savo parapijos kunigo persekiojimo surinkdavo maždaug po 1500 parašų. 1987 m. Alytaus r. laikraštyje „Komunistinis rytojus“ išspausdintame straipsnyje kun. A. Gražulis kaltinamas tarybinių įstatymų pažeidinėjimu bei antitarybinių nuotaikų kurstymu. Protestuodami alytiškai parašė pareiškimą, kur pareikalavo, kad redaktorius atšauktų minėtą straipsnį, po pareiškimu pasirašė 1609 asmenys. Kun. A. Gražulio pavardė figūravo 1987 m. KGB iškeltoje baudžiamojoje byloje dėl „LKB Kronikos“ leidybos ir platinimo. Ši byla, prasidėjus Sąjūdžiui, nutraukta 1988 m. birželio 29 d.
Kun. Antanas Gražulis
Nuo 1989 m. kun. A. Gražulis SJ buvo Lietuvos skautų dvasios tėvas, Vilniaus arkikatedros vikaras, Lietuvos kariuomenės pirmasis kapelionas, Vilniaus mokyklų tikybos mokytojas. Grąžinus Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčią tikintiesiems, nuo 1991 m. buvo jos kunigas rezidentas. Aktyviai dalyvavo 1995 m. atkuriant Vilniaus jėzuitų gimnaziją, iki 2003 m. buvo šios gimnazijos direktorius. Nuo 2003 m. Čikagoje (JAV) buvo Šiaurės Amerikos jėzuitų Lietuvos ir Latvijos provincijos rezidencijos vyresnysis, jėzuitų bažnyčios prefektas, lituanistinės mokyklos kapelionas, Maironio mokyklos Lemonte (Ilinojaus valstija) mokytojas. Nuo 2017 m. Kulautuvos ir Paštuvos (Kauno raj.) parapijų klebonas.
Kun. A. Gražulis 1992 m. birželio 10 d. apdovanotas Sausio 13-osios medaliu, 2000 m. birželio 30 d. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu. 2010 m. kovo 24 d. jam suteiktas Laisvės kovų dalyvio statusas.
Šachmatų lenta. Slaptai.lt nuotr.
Gruzijos šachmatų legenda Nona Gaprindašvili pateikė „Netflix“ 5 mln. dolerių ieškinį dėl šmeižto, jame sakoma, kad didžiulio populiarumo sulaukusiame televizijos seriale „Karalienės gambitas“ ji vaizduojama „seksistiškai ir menkinančiai“.
Kalifornijos teismui ketvirtadienį pateiktame ieškinyje „Netflix“ kaltinama išgalvotame seriale iškraipiusi N. Gaprindašvili laimėjimus. Jame sakoma, kad serialas melagingai leidžia manyti, jog buvusi pasaulio čempionė niekada nežaidė vyrų šachmatų turnyruose, taip pat tvirtinama, kad N. Gaprindašvili, dabar 80 -ies, varžėsi su dešimtimis geriausių žaidėjų vyrų ir įveikė 28 jų. „Netflix“ įžūliai ir sąmoningai melavo apie N. Gaprindašvili laimėjimus“, – sakoma ieškinyje.
„Teiginys, kad N. Gaprindašvili „niekada nežaidė su vyrais“, yra akivaizdžiai melagingas, taip pat labai seksistinis ir menkinantis“, – rašoma ieškinyje. „Dar labiau įžeidžiamas yra „ Netflix“ apibūdinimas, kad N. Gaprindašvili yra rusė, nors buvo žinoma, kad ji gruzinė.
„Netflix“ savo pareiškime teigė, kad „puoselėja tik didžiausią pagarbą poniai Gaprindašvili ir jos nepaprastai karjerai, tačiau mano, kad ši pretenzija neturi pamato, ir energingai ginsis byloje“.
Gruzijos vakariniame Zugdidžio mieste 1941 m. metais gimusi N. Gaprindašvili žaidė šachmatais nuo 13 metų. Ji 20-ies metų laimėjo pasaulio moterų čempionatą ir keturis kartus sėkmingai apgynė savo titulą, kol 1978 m. pralaimėjo karūną kitai gruzinei, 17-metei Maiai Čiburdanidzei. Tais pačiais metais ji tapo pirmąja moterimi, kuriai FIDE suteikė didmeistrės vardą.
„Netflix“ teigia, kad „Karalienės gambitas“ tapo jos „didžiausiu visų laikų miniserialu“, 62 mln. namų ūkių jį pažiūrėjo per pirmas 28 dienas.
2021 m. liepą Kalifornijoje įsikūrusi transliacijos paslaugų teikėja turėjo 209 mln. abonentų.
Andriui Tapinui nepavyko įrodyti, kad P. Gražulio teiginiais buvo pažeisti jo garbė ir orumas.
Vilniaus miesto apylinkės teismas ką tik atmetė Laisvės TV“ savininko A. Tapino ieškinį, kuriuo prašyta priteisti 10 tūkst. eurų ir įpareigoti P. Gražulį paneigti savo žodžius, kad jam už nugaros Kultūros komiteto nuotoliniame posėdyje pusnuogis vyriškis yra A. Tapinas.
Teismo motyvas – A. Tapino ieškinys nepagrįstas, todėl A. Tapinas turės dar ir atlyginti P. Gražulio gynybos išlaidas – 2420 eurų.
A. Tapinas ieškinyje skundėsi, kad nors P. Gražulis teigia pajuokavęs, bet po Seimo nario pareiškimo jam nuolat teko teisintis verslo partneriams ir pažįstamiems, o dalis užsakovų net atsakė jo paslaugų.
A. Tapino manymu, P. Gražulis, kelias dienas iš eilės kartodamas neva melagingus teiginius, taip keršijo jam ir „Laisvės TV“. Apie tai rašė net užsienio žiniasklaida, A. Tapinui dėl to priekaištavo buvusi jo žmona.
A. Tapinas kartu su advokatu teigė, kad prašo 10 000 EUR žalos atlyginimo dėl to, kad P. Gražulis esą sąmoningai skleidė melagingą žinią.
Tuo tarpu Seimo narys teisme gynėsi, kad „pagrindinė pono Tapino mintis ir tikslas buvo mane pažeminti ir suniekinti, padaryti homoseksualu. Jis mane persekioja – kada buvau Gargžduose, jis norėjo atvažiuoti su savo komanda ir padaryti, kad nelaimėčiau rinkimų“.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
P. Gražulis teigė, kad jis suklydo sąžiningai, nes kai jį pradėjo klausinėti žurnalistai, jis nežinojo, apie ką kalbama. Nes kai paskubomis peržiūrinėjo Kultūros komiteto posėdžio įrašą, tai jame nepamatė jokio pusnuogio vyriškio, todėl pagalvojo, kad A. Tapinas galėjo sukurti vaizdo montažą, ką nors įterpti į vaizdo medžiagą, todėl norėjo pašaržuoti. „Jis žemino mane, per rinkimus bandė paniekinti – gavo atgal“ – sakė P. Gražulis.
Teismas konstatavo, kad: „nagrinėjamoje byloje Ieškovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo garbės ir orumo pažeidimą, todėl taip pat nėra pagrindo įpareigoti Atsakovą paskelbti paneigimą ir atlyginti Ieškovui neturtinę žalą … Visuotinai žinomas ir šalių teisme patvirtintas viešas neigiamas ginčo šalių požiūris į vienas kitą leidžia konstatuoti, kad vaizdo įrašą matę ar kitaip sužinoję apie Atsakovo pasisakymą, jog už jo nugaros buvo apsinuoginęs vyras, kiti asmenys neturėjo realaus pagrindo manyti, kad pastarasis vyras buvo Ieškovas. Tuo pačiu labiau tikėtina, kad Atsakovas dėl esamų nesutarimų su Ieškovu pasirinko tokį saviraiškos būdą, kaip pats nurodė – ironizavo (teisme nurodė, jog šmaikštavo). Ar tai tinkama saviraiška Seimo nariui, tai yra ne šios bylos dalykas. Tačiau akivaizdu, kad ieškovo artima aplinka (šeimos nariai, draugai, bičiuliai, kolegos, realūs ir racionaliai mąstantys verslo partneriai ar kiti asmenys) turėjo suprasti, jog Atsakovas sakė netiesą, ką jis patvirtino ir teisme. Teismui nepateikti įrodymai, kad dėl ginčo informacijos paskleidimo Ieškovas ar kiti jam reikšmingi asmenys realiai patyrė materialinius nuostolius ar turėjo dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitų nepatogumų, kurie patvirtintų garbės ir orumo pažeminimą bei neturtinės žalos pagrįstumą… Taigi byloje nustatytų aplinkybių ir esamų įrodymų visumos pagrindu konstatuotina, kad Ieškovas pakankamai neįrodė, jog Atsakovo nurodyta informacija pažemino Ieškovo garbę ir orumą, kad yra pagrindas priteisti neturtinę žalą, o ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas“.
Informacijos šaltinis: tekstą atsiuntė Seimo nario Petro Gražulio padėjėjas Naglis Puteikis
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Šiandien Tautos ir teisingumo sąjungos (centristų, tautininkų) pirmininkas, Seimo narys P. Gražulis kreipėsi į generalinę prokuratūrą prašydamas iškelti baudžiamąją bylą Europos parlamento narei A. Maldeikienei už jos socialinio tinklo facebook paskyroje paskleistą neapykantą, patyčias ir niekinimą.
P. Gražulis pareiškime prokuratūrai nurodo, kad A. Maldeikienė savo facebook paskyroje tyčiojosi, niekino ir žemino bažnyčią, kunigus, „Didžiojo šeimos gynimo maršo” dalyvius dėl jų tikėjimo, įsitikinimų ir pažiūrų.
Baudžiamojo kodekso 170 straipsnis numato, kad “tas, kas viešai tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.“
Seimo narė Aušra Maldeikienė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Štai A. Maldeikienės viešai išsakyti teiginiai, dėl kurių P. Gražulis kreipėsi į prokuratūrą:
„Visi tie tradicinių šeimų gynėjai man (…) atgrasūs ir savo dvejetukininkų knygos nemačiusių mentalitetu, savo aistra pinigams, vogimui, melui, korupcijai, be kurios jie savo gyvenimo nemato.
„Tie tradicinių šeimų gynėjai (įskaitant juos remiančius kardinolus, vyskupus, kunigus ir zakristijonus) yra primityvūs ir gašlūs — visa ta jų tradicija tėra labai mažo protelio žmogaus mėgavimasis bent svajonėse apie seksą.
„Užuojauta. Kai užaugi tarp alkoholikų, nematei knygų ir mokykloje net prieveiksmio be klaidos parašyti neišmokai, tai taip ir gaunasi.“
Dėl šių A. Maldeikienės teiginių ir viešai paskleistos neapykantos, patyčių ir niekinimo P. Gražulis šiandien kreipėsi į generalinę prokuratūrą prašydamas iškelti jai baudžiamąją bylą.
44-ejų A. Navalnas turi sumokėti beveik 11 000 eurų, antradienį teisme pareiškė Rusijos prokuratūra. Opozicionierius kaltinamas apšmeižęs pasaulinio karo veteraną, pavadindamas jį išdaviku ir korumpuotu liokajumi. Veteranas pernai agitavo už konstitucijos reformas, kurios leistų prezidentui Vladimirui Putinui po 2024 metų siekti dar dviejų kadencijų.
A. Navalnas, kuris kitame procese jau yra nuteistas beveik trejų metų laisvės atėmimo bausme, kaltinimus pavadino politiškai motyvuotais. Jis kaltina tarnybas šmeižto procesu norint pakenkti jo įvaizdžiui.
Dėl A. Navalno įkalinimo Rusijoje vis kyla masiniai protestai. Be to, šis atvejis temdo Rusijos santykius su Vakarais.
Aleksejus Navalnas teismo salėje. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas nepripažįsta kaltės byloje dėl Antrojo pasaulinio karo veterano Ignato Artemenkos „garbės ir orumo įžeidimo“ ir teigia, kad nesupranta jam pareikštų kaltinimų esmės, praneša naujienų agentūra „Interfax“.
„Nieko nežinau apie I. Artemenką (…) Kaltinimai man nesuprantami. Kol pas mane neatėjo policija, nieko nežinojau apie I. Artemenką“, – Maskvos Babuškino teismo posėdyje sakė A. Navalnas.
A. Navalnas ir jo advokatai tvirtina, kad ši byla yra iškelta dėl opozicionieriaus aktyvios politinės veiklos ir Kremliaus kritikos. Savo ruožtu pats I. Artemenko teisme pareikalavo A. Navalno viešo atsiprašymo.
„Liepą sužinojau, kad A. Navalnas mane pavadino tėvynės išdaviku ir tai mane labai nuliūdino. Aš ginsiu savo garbę. Noriu, kad A. Navalnas viešai manęs atsiprašytų“, – teisme sakė jis.
Pasak „Interfax“ korespondento, penktadienį Babuškino teisme atnaujintas šmeižto bylos nagrinėjimas. Aplink teismo pastatą policija sustiprino saugumo pajėgas, o į patį teismą įleista apie 70 žiniasklaidos atstovų.
Teismo salėje taip pat yra Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės ambasadų atstovai.
Rusijos tyrimų komitetas, tiriantis didelio masto nusikaltimus, birželį pradėjo tyrimą dėl to, kad A. Navalnas neva įžeidė veterano garbę ir orumą.
Tyrimų komitetas tuo metu teigė, kad karo veteranas pasirodė Konstitucijos keitimus, dėl kurių Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareigas gali eiti iki 2036 m., palaikančiame vaizdo įraše.
Tviterio paskyroje A. Navalnas paskelbė vaizdo įrašą, kuriame veteraną ir kitus minėtame vaizdo įraše pasirodžiusius žmones įvardijo kaip „šalies gėdą“, „žmones be sąžinės“ ir „išdavikus“.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas profesorius Vytautas Landsbergis teigia, kad pastarųjų Seimo rinkimų kampanija buvo šiurkšti, grįsta šmeižtu ir „valstiečių“ nusiteikimu prieš konservatorius.
„Buvo rinkiminės kampanijos – vadinamosios rinkiminės kovos metodai – kai kurie buvo šiurkštūs, labai atgyvenę ir seni. Bet galbūt jie vis dėlto yra dar veiksmingi“, – Delfi TV svarstė profesorius, pridurdamas, kad, jo manymu, šiam procesui realizuoti buvo mesti dideli pinigai.
„Aš kalbu apie agresyvų puolimą, juodinimą, šmeižimą ir masinį šmeižto platinimą už labai didelius pinigus. Kažkas turi tų pinigų“, – teigė V. Landsbergis, neslėpdamas, kad kalba ir apie „valstiečių“ išplatintą kontroversiškai įvertintą leidinį „Neliečiamieji“.
„Ši kampanija su labai didele investicija galbūt padeda jiems išsilaikyti konkurencijoje. Jeigu žmonės balsuoja ne už kokybę, ne už idėją, ne už ateitį, o tiesiog prieš ką nors. Jeigu juos nuteikia prieš ką nors – jie tada balsuoja prieš, o ne už. Bet tai nėra kelias į ateitį ir į pažangą. Tai metodika kovos žeminant ir murdant“, – apibendrino profesorius.
Ramūnas Karbauskis. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
„Valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis džiaugiasi, kad Karalienės Mortos mokykla ketina kreiptis į teismą dėl jo esą vykdomo politinio persekiojimo bei šmeižto. Valdančiųjų lyderis teigia, kad kreipimasis į teismą yra savotiškas „valstiečių“ darbo įvertinimas. R. Karbauskis neslepia, kad jis norėtų gauti kvietimą į teismą ir iš buvusio susisiekimo ministro Roko Masiulio.
„Pasirodo, Landsbergiams klausimai apie tai, kaip Vilniaus mieste įmonė su sklypu už pusantro milijono eurų gali kainuoti vieną eurą, kaip galima neteisėtu būdu pasisavinti duomenis iš EMOKYKLA sistemos – persekiojimas, šmeižtas ir dalykinės reputacijos menkinimas. Dėkoju Landsbergių šeimai už jai priklausančios Karalienės Mortos mokyklos apsisprendimą mane paduoti į teismą, nes tai tinkamiausia vieta atsakyti į visas mūsų abejones, kai jie tai vengia padaryti viešai. Man toks Landsbergių ketinimas kreiptis į teismą skamba kaip savotiškas mūsų darbo, nukreipto prieš korupciją ir neliečiamųjų klanus, įvertinimas“, – savo feisbuko paskyroje rašo R. Karbauskis.
R. Karbauskis šaržavo, kad jis norėtų, jog į teismą jį paduotų ir R. Masiulis.
„Norėčiau, kad mane į teismą paduotų ir Rokas Masiulis, kurio veikla, mano manymu, valstybei padarė labai daug žalos. Tiek daug viešos informacijos surinkta ir susisteminta, tad gal nors teisėjams bus įdomu ją panagrinėti, nes teisėsaugos institucijos tos informacijos nagrinėti vis dar nesiryžta“, – sakė jis.
„Labai laukiu šio teismo proceso, nes norisi pasigilinti ne tik į dabar viešumoje minimas, bet ir į visas kitas abejonių keliančias, aplinkybes, o jų Karalienės Mortos mokyklos veiklos istorijoje yra daugiau nei įmanoma įsivaizduoti“, – teigė jis.
ELTA primena, kad Karalienės Mortos mokykla teigia ketinanti kreiptis į teismą dėl R. Karbauskio esą vykdomo politinio persekiojimo bei šmeižto.
„Seimo narys Ramūnas Karbauskis šiandien paskleidė šmeižikišką ir bendrovės dalykinę reputaciją menkinančią informaciją. Tai nebe pirmas kartas, kai sąžiningai ir skaidriai veikianti bendrovė yra „valstiečių“ pirmininko ir jo pavaldinių įtraukiama į nuolatinę šmeižto ir politinio persekiojimo kampaniją. Todėl šiandien nutarėme rengti ieškinį ir kreiptis į teismą dėl šio politiko atsakomybės ir finansinės žalos už žeminamą dalykinę reputaciją atlyginimo“, – komentuoja UAB Karalienės Mortos mokykla direktorė Jurgita Busilienė.
Savo ruožtu R. Karbauskis anksčiau feisbuko paskyroje išreiškė viltį, kad dėl Austėjos Landsbergienės įkurtos Karalienės Mortos mokyklos bus pradėtas tyrimas. Politikas vylėsi, kad mokyklos atstovai pasiaiškins vaikams ir tėvams, kurių duomenys buvo paviešinti.
„Landsbergių mokykla dar kartą pagauta už rankos. Šį kartą viešai skelbiama, kad Karalienės Mortos mokykla galimai vogė asmens duomenis. Tikiuosi, kad nors šiuo atveju bus pradėtas šios neliečiamųjų šeimos verslo tyrimas ir jie turės pasiaiškinti visuomenei, ypač vaikams ir jų tėvams, apie kurių duomenis eina kalba“, – savo feisbuko paskyroje rašė R. Karbauskis.
Praėjusį penktadienį įvykusį incidentą tirs Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA). NŠA teigia, kad paviešinti duomenys buvo pasisavinti neteisėtu būdu, turint prisijungimus prie sistemos EMOKYKLA. Dėl šio įvykio NŠA pateikė prašymą Karalienės Mortos mokyklai paaiškinti įvykio aplinkybes apie tai, kad buvo pastebėta veikla viršijant administratoriaus funkcijoms vykdyti reikalingą apimtį. Be to, įstaigos ne darbo metu.
NŠA kreipsis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl galimo pažeidimo, kai įgaliotas mokyklos administratorius atliko duomenų kopijavimą galimai pažeisdamas jam reikalingų duomenų tvarkymo apimtį.
Seimo narė Aušrinė Armonaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo Seimo narės Aušrinės Armonaitės šmeižimo. Toks sprendimas priimtas nustačius, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
LIepos 10 d. prokuratūroje buvo gautas politikės A. Armonaitės pareiškimas, kuriame nurodoma, kad jau ne vienerius metus socialinėje erdvėje pasirodo melaginga informacija, neva politikė, Laisvės partijos pirmininkė, yra KGB kadrinio darbuotojo – karininko Anzelmo Armono (gim. 1937 m.) anūkė, nors su šiuo asmeniu jos nesieja jokie giminystės ryšiai.
Nagrinėjant skundą, buvo patikrinti pareiškėjos anketiniai duomenys bei informacija apie pareiškėjos giminystės ryšius. Patikrinimo metu nustatyta, kad politikė A. Armonaitė neturi giminystės ryšio su Anzelmu Armonu, tad skleidžiama informacija, jog politikė yra KGB darbuotojo anūkė (dukra) neatitinka tikrovės.
Tikrinant skunde nurodytą informaciją konstatuota, kad kai kurie socialinėje erdvėje užfiksuoti komentarai ir pasisakymai neturi konstatuojamojo pobūdžio, jais tik yra keliamos prielaidos ar spėjimai. Kiti pasisakymai suformuluoti kaip konstatuojamojo pobūdžio žinios apie tariamus giminystės ryšius, tačiau juose pačiai A. Armonaitei nėra priskiriami jokie konkretūs veiksmai ar savybės, nenurodomi faktai ar įvykiai, tiesioginiai kaltinimai, kurie pagal savo pobūdį niekintų, žemintų pačią A. Armonaitę, ją diskredituotų ar pakirstų pasitikėjimą ja.
Nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prokurorė nurodo, kad nėra abejonių, jog asmens (ypač – politiko) siejimas su kadriniais KGB darbuotojais yra nemalonus ir nepageidautinas, tačiau paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios nėra niekinančios ar žeminančios A. Armonaitę, pakertančios pasitikėjimą ja baudžiamojo įstatymo prasme; tokios informacijos paskleidimas nesudaro šmeižimo sudėties ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Prokurorė atkreipia dėmesį ir į tai, kad, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, pareigūno – politiko statusas visuomenėje praplečia jo teisės į diskusiją ir teisės kritikuoti ar būti kritikuojamam ribas lyginant su privačiais asmenimis. Politinėse diskusijose gali būti toleruojama net labai aštri kritika ir politikai privalo būti tolerantiškesni ir pakantesni tai kritikai.
Aušrinė Armonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą ir išsiaiškinti, kas skleidžia šmeižtą ir melagingą informaciją, neva politikė yra kaip nors susijusi su buvusiu KGB karininku. A. Armonaitė jokių giminystės ryšių su minimu asmeniu neturi, ir papildomai apie tai informavo Valstybės saugumo departamentą.
„Jaučiu, kad pastaruosius pusę metų prieš mane aktyviai organizuojama melo ir šmeižto ataka socialiniuose tinkluose bei interneto komentaruose, minint, jog neva tai mano senelis buvo KGB karininkas. Tai kenkia mano reputacijai, tai kenkia mano politinei veiklai, o pagaliau tai juodina mano vienintelį senelį, kuris dar yra su mumis, kuris vardu Kazimieras, ir nėra nieko bendro turėjęs su KGB“, – teigė A. Armonaitė.
Kreipimesi į prokuratūrą ir VSD A. Armonaitė pažymi, kad melaginga informacija aktyviai dalinamasi internetinių portalų komentaruose, ji skleidžiama įvairiose feisbuko socialinės platformos grupėse, komentaruose, įrašuose. Pastaraisiais mėnesiais, artėjant Seimo rinkimams, šmeižimo mastas akivaizdžiai padidėjęs.
„Manau, jog toks laikas pasirinktas sąmoningai, norint sukelti kuo didesnę žalą mano asmeniui. Esu tolerantiška kritikai, suprantu, kad galiu patikti ne visiems, mano veiklą galima kritikuoti ir tai kiekvieno teisė. Tačiau sąmoningas melo skleidimas prieš asmenį yra nusikaltimas, ir už jį tai organizuojantys asmenys turi atsakyti. Nacionalinio saugumo požiūriu, tai yra fake news ataka prieš Seimo narį, pakertanti ne tik asmens reputaciją, bet ir pasitikėjimą demokratinėmis šalies institucijomis“, – sakė A. Armonaitė.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio frakcijos į bendrą posėdį antradienį kviečia susisiekimo ministrą Jaroslavą Narkevičių pasiaiškinti dėl viešumoje paskelbtų faktų apie ministro galimą dalyvavimą korupcinėje schemoje.
„Ministras kol kas neatsakė nė į vieną klausimą, nepateikė nė vieno įrodymo, kad jis realiai mokėjo už savo namo statybas“, – sakė Seimo opozicijos ir TS-LKD frakcijos lyderis Gabrielius Landsbergis.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad užtektų tiesiog atsakyti į klausimus, pateikti įrodymus, ir istorija būtų baigta.
Gegužės 15 d. susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius į kreipėsi į prokuratūrą su pareiškimu dėl šmeižto.
„Informuojame, kad susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius išsiuntė Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui pareiškimą dėl šmeižto, skelbiamo žiniasklaidos publikacijose. Taip pat ministras informuoja, kad šmeižto bylą atstovauti perdavė advokatams“, – Eltai praėjusią savaitę teigė ministro patarėja Aldona Violeta Grinienė.
LRT tyrimų skyrius išsiaiškino, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos deleguotas susisiekimo ministras J.
Narkevičius, prieš dešimtmetį ėjęs aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, už sėkmę renovacijos konkursuose iš bendrovės „Sodžiaus būsto“ esą galėjo reikalauti 10 procentų nuo laimėtų sumų. LRT tyrimų skyriaus duomenimis, už tuos pinigus esą buvo rekonstruotas J. Narkevičiaus namas Trakuose.
Įtarimų dėl neteisėtų veiksmų sulaukęs susisiekimo ministras J. Narkevičius yra sakęs, kad prieš jį tęsiama šmeižto kampanija.
Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius penktadienį kreipsis į prokuratūrą su pareiškimu dėl šmeižto, kurį pilietis Aleksandras Ribnikovas reiškia žiniasklaidos publikacijoje, sakoma Eltai perduotame ministerijos pranešime.
Kaip ELTA jau rašė, ketvirtadienio rytą LRT tyrimų skyrius pranešė, kad už susisiekimo ministrui priklausančio namo, esančio Trakuose, rekonstrukciją galimai buvo atsiskaitoma viešaisiais konkursais.
LRT Tyrimų skyrius teigė turintis duomenų, kad J. Narkevičius, eidamas aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, galėjo pažadėti šiuo metu jau bankrutavusiai statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai, skelbiama LRT atliktame tyrime, 10 proc. nuo laimėtų sumų turėjo būti skiriama politiko namo Trakuose rekonstrukcijai.
Apie J. Narkevičiaus nekilnojamojo turto sandorius pranešė naujienų portalui 15min.lt savo tapatybę atskleidęs buvęs bendrovės „Sodžiaus būstas“ savininkas Aleksandras Ribnikovas, kuris teigia, kad ministras yra jo dukros krikštatėvis.
„Man labai keista, jei jis manęs neprisimena ar mūsų sandorių. Juk J. Narkevičius ir jo žmona – mano jaunesniosios dukters krikšto tėvai“, – 15min.lt ketvirtadienį sakė buvęs „Sodžiaus būsto“ savininkas.
Įtarimų dėl neteisėtų veiksmų sulaukęs susisiekimo ministras J. Narkevičius teigia, kad prieš jį tęsiama šmeižto kampanija.
Komentuodamas ketvirtadienį pasirodžiusio žiniasklaidos atlikto tyrimo išvadas, kuriose konstatuojama, kad už susisiekimo ministrui priklausančio namo Trakuose rekonstrukciją galėjo būti atsiskaitoma viešaisiais konkursais, J. Narkevičius tvirtino, kad ši informacija atsirado dėl jo inicijuotų darbų ir pradėtų tyrimų paties kuruojamame sektoriuje.
Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr. Antradienį Seime visuomenei buvo pristatytas bendras Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. Su šiuo dokumentu Lietuvos visuomenę supažindino VSD direktorius Darius Jauniškis ir AOTD direktorius pulkininkas Remigijus Baltrėnas.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kaip bendrą dokumentą, VSD ir AOTD skelbia nuo 2015-ųjų. Remiantis Žvalgybos įstatymu, dokumentas visuomenei įprastai teikiamas kartą per metus.
Artimiausiu metu slaptai.lt publikuos savuosius įspūdžius, susipažinus su VSD ir AOTD ataskaita. O šiandien skelbiame Kastyčio Stalioraičio, buvusio ilgamečio užsienio informacijos analitiko Lietuvos Seime, pastabas. Kastytis Stalioraitis įžvelgia svarbų prieštaravimą.
Kastytis Stalioraitis. Prieštaravimai
Ar nematote akivaizdaus prieštaravimo šiose dvejose straipsnio pastraipose?
1. „Rusija stebėjo Lietuvoje 2019 m. vykusius rinkimus ir su jais susijusius politinius procesus, tačiau plataus masto bandymų paveikti rinkimų rezultatus nebuvo, nenustatyta ir sistemingų bandymų manipuliuoti visuomenės nuomone“, – rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
Vytautas Landsbergis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2. Antradienį kasmetinę ataskaitą paskelbęs Valstybės saugumo departamentas bei Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos teigia, kad rinkimų laikotarpiu Rusijos propagandistai labiau orientavosi ne į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus, o į šmeižto kampanijas prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius Lietuvos politikus.
Juk šmeižto kampanija prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius TS-LKD politikus, visų pirma jos Garbės pirmininką Vytautą Landsbergį, ir yra sudėtinė, labai veiksminga Rusijos kišimosi į rinkimines kampanijas Lietuvoje dalis.
O Rusijos propagandistams orientuotis į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus net nėra reikalo. Tokie ir patys žino, kaip agituoti, tik duokit jiems kuo daugiau pinigų (nelegaliai, žinoma) visokiems „kolchoznykų vasarų” filmams pastatyti.
Kastytis Stalioraitis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkės Fainos Kukliansky pasirašytame „Pranešime dėl LŽB pastato ir sinagogos uždarymo neribotam laikui“ (2019-08-06) ji tvirtina, kad LŽB (taigi – ir ji) „norėtų išgirsti Lietuvos vadovybės nuomonę ir aiškią poziciją, ar Lietuvoje ir toliau bus toleruojama vieša propaganda, remianti žydų naikinime dalyvavusių asmenų pagerbimą, vadovaujantis vienos politinės jėgos primesta nuomone.“
Iš tiesų, tai rimtas kaltinimas Lietuvos vadovybei pasaulio akyse, prilygstantis šmeižtui, jei tai netiesa. Šmeižtui, galinčiam turėti sunkias tarptautines pasekmes.
Aš – ne teisėjas, bet, kaip analitikas, komentavau ne vieną rezonansinę bylą, susijusią su šmeižtais žmogaus teisių pažeidimų srityje. Tokiose bylose įtariamas šmeižtu asmuo negali pasiteisinti, kad jis ne tai turėjo omeny. Vertinamas kiekvienas jo parašytas žodis, sudėti kableliai sakinyje ir t.t.
O dabar nurodykite, prašau, man nors vieną teisme įrodytą žydų naikinime dalyvavusių asmenų pagerbimo pavyzdį.
Jei kalbama apie Joną Noreiką-Generolą Vėtrą, tai atvirkščiai, teismas sutiko su LGGRTC išvada, kad jis nekolaboravo su okupantais, o apie jo dalyvavimą žydų naikinime net klausimo nebuvo.
Jei kalbama apie Kazį Škirpą, tai ne teismui, o visuomenei teikiamuose kai kurių asmenų jokiais dokumentais neparemtuose tvirtinimuose, esą jis nepalankiai atsiliepęs apie žydus, kaip juos bevertintume, net iš tolo netvirtinama, kad K. Škirpa dalyvavo žydų naikinime.
Man regis, Lietuvos visuomenė ginant viešąjį interesą turi pareikalauti iš Generalinės prokuratūros pareikšti Fainai Kukliansky įtarimus dėl Lietuvos valstybės šmeižto.
Prezidento posto sieksiantis Naglis Puteikis. Ambrazo (ELTA) nuotr.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas teigia, kad kandidato į prezidentus Naglio Puteikio interviu Eltai išsakyti teiginiai yra melagingi. Jam nesuprantama, kodėl į institutą buvo nukreipta tokia ataka. Esą prieš keletą metų pats N. Puteikis išreiškė mintį, kad norėtų matyti Ž. Šilėną savo komandoje.
Anot Ž. Šilėno, N. Puteikio išsakyta mintis, esą LLRI turi milijoninį biudžetą, kurį „suneša turtingiausios korporacijos ir turtingiausi žmonės“, yra melas. Anot prezidento, institutas praėjusiais metais valdė 0,6 mln. eurų biudžetą, trečdalis jo – iš įmonių.
„Labiausiai žeidžia mintis, neva mums verslas suneša milijonus, už kuriuos paskui perkame žiniasklaidą. Tai, suprask, esame tiek negudrūs ir taip aš nemoku rašyti, kad už savo straipsnius moku žiniasklaidai. Didžiausias faktinis melas. Priminsiu, kad LLRI biudžetas 2018 m. buvo 615 tūkst., iš įmonių – 217 tūkst. eurų“, – sakė Ž. Šilėnas.
Jo teigimu, institutas esą niekada nemokėjo žiniasklaidai ir to nedaro, „nes tai prieštarauja įsitikinimams“. Ž. Šilėnas taip pat sureagavo į N. Puteikio teiginį, esą institutas „pradėjo slėpti rėmėjus“ – anot Ž. Šilėno, sąrašas yra viešas „jau daugelį metų“.
Kalbėdamas apie LLRI N. Puteikis tvirtino, kad tai yra lobistinė organizacija, kurios tikslas – „kuo mažesni mokesčiai turtingiesiems ir mažesnės algos negu pas kaimynus“. Reaguodamas į šiuos komentarus Ž. Šilėnas tikina, kad institutas yra už didesnes algas ir prieš mažesnius mokesčius visiems, be išimčių. Jis taip pat teigia, kad LLRI savęs lobistais nevadina, nebent „idėjos“.
„Ekonominė gerovė yra vienas iš dalykų, kurių mes siekiame. Esame pasisakę prieš minimalios algos neapgalvotą didinimą, bet visada turime argumentų, dėl ko. Dėl mokesčių – pasisakome už mažus mokesčius visiems. Nerasite nė vieno nei pasisakymo, nei straipsnio, kur būtų pasakyta, kad turtingieji turėtų mokėti mažesnius mokesčius. Buvome vieninteliai ar vieni iš nedaugelio, kurie pasisakė prieš „Sodros“ grindų įvedimą.
Mes tikrai nelaikome savęs nei lobistais, nei lobistine organizacija. Mes atstovaujame laisvos rinkos idėjoms, bet neginame vienos įmonės ar įmonių grupių, ar grupių interesus, nebent mokesčių mokėtojus galima apibrėžti kaip interesų grupę. Tuomet taip, giname juos. Bet jei pastebėsite, visi mūsų siūlymai yra labai platūs. Jei sakome už mokesčių, PVM mažinimą – tai visiems, o ne išskirtinėms verslo grupėms. Galbūt idėjos lobistai, bet ne lobistinė organizacija“, – teigė Ž. Šilėnas.
Jam taip pat nuostabą kėlė mintis, kad LLRI esą pasisako prieš tarėjų grąžinimą arba nuoroda, neva prezidentas yra tik užsienio reikalams. Ž. Šilėno teigimu, institutas fokusuojasi į ekonominius, o ne teisės klausimus, o dėl prezidentės esą galbūt kolegos yra išsakę minčių, bet institutas, jo teigimu, nedaro nei analizių, nei statistinių siūlymų, kuo turėtų užsiimti prezidentas.
Ž. Šilėnas tikina, kad yra nusivylęs tokiais N. Puteikio pareiškimais – esą anksčiau buvo netgi nuskambėjusi mintis, kad N. Puteikis norėtų matyti jį savo aplinkoje.
„Vienoje laidoje esu buvęs ir (N. Puteikis. – ELTA) yra sakęs, kad norėtų matyti mane savo komandoje. (…) Esu nusivylęs. Ilgą laiką galvojau, kad galbūt N. Puteikis tikrai nori kovoti su neteisybėmis, bet tokie išprovokuoti pareiškimai „iš dangaus“ man yra visiškai nesuprantami“, – teigė Ž. Šilėnas patikindamas, kad į teismą kreiptis nesiruošia.
Petro Porošenko. EPA-ELTA nuotr.
Britų transliuotojas BBC sumokės kompensaciją Ukrainos prezidentui Petro Porošenkai už tiesos neatitinkantį pranešimą, kuriame buvo teigiama, kad Ukrainos vyriausybė mokėjo pinigus buvusiam prezidento Donaldo Trumpo advokatui. BBC ketvirtadienį portale atsiprašė P. Prošenkos už praėjusią gegužę paskelbtą informaciją ir pareiškė, jog atlygins „žalą ir teisines išlaidas“. Kokio dydžio kompensacija bus skirta prezidentui, neaišku.
Anot BBC gegužę paskelbto straipsnio, vyriausybė Kijeve buvusiam D. Trumpo advokatui Michaeliui Cohenui slapta sumokėjo mažiausiai 400 000 dolerių (356 000 eurų). Taip esą siekta, kad 2017 metų birželį Baltuosiuose rūmuose būtų surengtas D. Trumpo ir P. Porošenkos susitikimas.
P. Porošenka, kuris sieks perrinkimo savaitgalį vyksiančiuose Ukrainos prezidento rinkimuose, straipsnį pavadino melagingu ir padavė BBC į tesimą. Straipsnis jam esą padarė „didelę žalą“, nes jis tada rengė kelis įstatymus prieš korupciją.
Generolo Jono Žemaičio – Vytauto paminklas prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje. Skulptorius – Gintautas Lukošaitis. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas dėl galimo šmeižimo ir galimo mirusiojo atminimo paniekinimo kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Jis prašo įvertinti Giedriaus Grabausko pasisakymus apie Lietuvos partizanų vadą Joną Žemaitį-Vytautą.
Rusijos televizijos kanalu „Rossija 1“, kurio programas Lietuvoje transliuoja Rusijos televizijos kanalas „Rossija 24“, kovo 3 d. transliuotoje savaitės naujienų ir aktualijų laidoje „Vesti nedeli“ buvo rodytas reportažas apie Lietuvos partizaninį pasipriešinimą sovietinei okupacijai. Reportaže prie Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje esančio paminklo Lietuvos partizanų vadui J. Žemaičiui-Vytautui Kaune kalbintas žurnalistu prisistatantis „Socialistinio liaudies fronto“ pirmininkas G. Grabauskas teigė, jog „tai paminklas vadinamajam herojui, o faktiškai holokausto dalyviui J. Žemaičiui-Vytautui, kuris 1941 m. Kaune ir Vilniuje žudė žydus ir po karo buvo miško brolių vadu“.
L. Kasčiūno teigimu, akivaizdu, kad šioje Rusijos televizijos laidos „Vesti nedeli“ ištraukoje buvo skelbiama melaginga informacija apie Lietuvos partizaninį pasipriešinimą, menkinami Lietuvos partizanai, kurstoma neapykanta jų atžvilgiu. Tai nėra pirmas atvejis, kai Rusijos televizijos kanalai skleidžia tokio ir panašaus pobūdžio informaciją apie Lietuvą ar kitas Baltijos šalis. Vykdydama informacinį karą ir skleisdama priešišką propagandą, melagingas žinias, Rusija siekia kurstyti visuomenės įtampą ir Lietuvos žmonių nepasitikėjimą savo valstybe.
Jonas Žemaitis – Vytautas, Lietuvos didvyris „Todėl šiuo atveju prašau įvertinti G. Grabausko pasisakymus dėl galimo šmeižimo ir galimo mirusiojo atminimo paniekinimo. Taip pat prašau įvertinti, ar jo pasisakymuose nėra tautinės neapykantos kurstymo požymių. Tai jau ne pirmas kartas, kai G. Grabauskas šmeižia mūsų partizanus ir jų atminimą Rusijos televizijos reportažuose. Turime imtis veiksmų ir netoleruoti tokių veikėjų kaip G. Grabauskas veiksmų ir mūsų valstybei svarbių žmonių atminimo šmeižto“, – savo kreipimąsi komentavo Seimo narys.
