Lenkijos vyriausybinio lėktuvo katastrofa prie Smolensko aerouosto
Varšuva, balandžio 12 d. (AFP-ELTA). 2010 metų Smolensko aviakatastrofą, per kurią žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas, sukėlė lėktuve padėti sprogstamieji įtaisai, antradienį pranešė speciali Lenkijos tyrimo komisija.
Per katastrofą vakarų Rusijoje, nusinešusią prezidento Lecho Kaczynskio, dabartinio valdančiosios partijos lyderio Jaroslawo Kaczynskio brolio dvynio, gyvybę, žuvo ir dar 95 asmenys.
Oficiali Lenkijos delegacija buvo pakeliui į Smolenską dalyvauti ceremonijoje, skirtoje paminėti tūkstančių lenkų nužudymą, kurį 1940 metais Katynėje įvykdė sovietų slaptoji policija.
Dėl katastrofos priežasties tebevyksta aršios diskusijos, skaldančios Lenkiją: vieni mano, kad ji buvo tyčinė, kiti atmeta tai ir vadina sąmokslo teorija. Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose
„Tikroji Smolensko katastrofos priežastis buvo du sprogimai paskutinėje skrydžio fazėje“, – teigiama vyriausybės komisijos interneto svetainėje paskelbtoje ataskaitoje, kurioje daroma prielaida, kad lėktuve buvo padėta sprogstamųjų įtaisų.
Valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) jau daug metų tvirtina, kad katastrofa nebuvo nelaimingas atsitikimas, priešingai nei pirminėse išvadose, kuriose kaltinamos blogos oro sąlygos, lenkų pilotų ir Rusijos aviadispečerių klaidos.
Tas oficialus tyrimas po avarijos buvo atliktas ankstesnės liberalios Donaldo Tusko, Jaroslawo Kaczynskio konkurento, vyriausybės laikais.
Rusija, kuri atsisako perduoti lėktuvo nuolaužas, kol pati nebaigs tyrimo, kategoriškai atmetė bet kokią atsakomybę už katastrofą ir kaltino Lenkiją.
Naujoje Varšuvos ataskaitoje teigiama, kad ant lėktuvo fragmentų rasta sprogmenų pėdsakų, ir teigiama, kad du sprogstamieji įtaisai į lėktuvą galėjo būti įtaisyti remonto metu Rusijoje.
Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa ties Smolensku. EPA – UPG nuotr.
Joje teigiama, kad kapitalinis remontas vyko Samaroje, „Aviakor“ gamykloje, „tuo metu priklausiusioje Rusijos oligarchui Olegui Deripaskai, tuometinio Rusijos ministro pirmininko Vladimiro Putino draugui“.
Ataskaitoje vartojami atsargūs žodžiai, kalbama apie „galimai“ padėtus sprogmenis ir teigiama, kad į Lenkijos prezidentą buvo nusitaikyta dėl jo antirusiškos politikos, tačiau avarija nevadinama nužudymu.
J. Kaczynskis sekmadienį nuėjo taip toli, kad katastrofą pavadino „išpuoliu“ ir paragino nustatyti ir nubausti „tuos, kurie priėmė sprendimą, ir tuos, kurie jį įvykdė čia, Lenkijoje, bet labiausiai Rusijoje“.
Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose
Lenkijos valdančiosios Teisės ir teisingumo partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis ketina apsilankyti Smolenske balandžio 10-ąją, kai bus pažymimos Lenkijos vyriausybinio lėktuvo Tu-154M katastrofos, per kurią žuvo jo brolis ir šalies prezidentas Lechas Kaczynskis bei dar 95 žmonės, 10-osios metinės.
Tai pirmadienį pranešė portalas “Onet“, remdamasis šaltiniais valdančiojoje partijoje.
„Toks buvo J. Kaczynskio noras ir sprendimas“, – cituoja portalas partijos atstovo žodžius.
Gautomis žiniomis, praėjusią savaitę Lenkijos vyriausybės kanceliarijos atstovai lankėsi Smolenske ir Katynėje, kur buvo derinamos vizito detalės.
Anksčiau apie planus balandžio 10-ąją apsilankyti Rusijoje per Smolensko katastrofos 10-ąsias metines ir Katynės žudynių 80-ąsias metines informavo Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis. Šalies ambasada Maskvoje perdavė Rusijos užsienio reikalų ministerijai notą, kurioje prašoma padėti surengti valstybinį vizitą.
Vasario pabaigoje Rusijos URM pareiškė, kad Maskva suteiks reikiamą pagalbą Lenkijos delegacijai, planuojančiai balandžio pradžioje apsilankyti Smolenske ir Katynėje.
2010 metų balandžio 10 d. leisdamasis Smolensko oro uoste Rusijoje sudužo Lenkijos lėktuvas Tu-154M, kuriuo skrido prezidentas L. Kaczynskis su žmona ir šalies politinio ir karinio elito atstovų delegacija. Jie vyko į gedulo renginius, skirtus lenkų karininkų žudynių Katynės miške 70-osioms metinėms. Žuvo visi 89 keleiviai ir septyni įgulos nariai.
Lenkijos prokuratūra tęsia tragedijos aplinkybių tyrimą.
Apie Smolenske nutikusią katastrofą daug rodyta įvairiose televizijos laidose
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda neketina vykti į Smolenską per ten įvykusios Lenkijos vyriausybinio lainerio Tu-154M katastrofos 10-ąsias metines. Tai šeštadienį radijo stočiai RMF pareiškė Lenkijos valstybės vadovo kanceliarijos atstovas Andrzejus Dera.
„Tęsiasi derybos turint omenyje įtemptus Lenkijos ir Rusijos santykius. Svarstomi įvairūs variantai, bet po to, kas įvyko prieš 10 metų, manau, kad prezidentas nėra kelionės į Rusiją šalininkas“, – sakė A. Dera.
Anot jo, atminimo renginiai, kuriuose dalyvaus A. Duda, tikriausiai vyks Lenkijoje. „Bet manau, kad Lenkijos delegacija apsilankys tragedijos vietoje Smolenske“, – pridūrė A. Dera, primindamas, kad šįmet katastrofos metinės sutampa su Didžiuoju penktadieniu, todėl tariamasi, kaip geriau organizuoti atminimo renginius.
2010 metų balandžio 10 d. leisdamasis Smolensko oro uoste Rusijoje sudužo Lenkijos lėktuvas Tu-154M, kuriuo skrido prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona ir šalies politinio ir karinio elito atstovų delegacija. Jie vyko į gedulo renginius, skirtus lenkų karininkų žudynių Katynės miške 70-osioms metinėms. Žuvo visi 89 keleiviai ir septyni įgulos nariai.
Lenkijos prokuratūra tęsia tragedijos aplinkybių tyrimą.
Lenkijos prezidento lėktuvo katastrofa ties Smolensku. EPA – UPG nuotr.
Lenkų tyrėjai vyks į Smolenską ir dar kartą tirs 2010 m. sudužusio lėktuvo nuolaužas, pranešė Varšuvos prokuratūra.
Prieš 9 metus įvykusioje katastrofoje žuvo tuometis šalies prezidentas Lechas Kaczynskis.
Lenkijos karinių oro pajėgų lėktuvas „Tupolev Tu-154“ sudužo 2010 m. balandžio 10 d. Žuvo visi 96 lėktuvu skridę žmonės, tarp jų prezidentas L. Kaczynskis, buvęs prezidentas tremtyje Ryszardas Kaczorowskis, taip pat daugelis aukštų Lenkijos kariuomenės pareigūnų ir valdininkų.
Lenkijos naujienų portalo wpolityce.pl teigimu, tyrėjai į Smolenską vyks jau šį savaitgalį, jų tyrimas įvykio vietoje truks savaitę. Paskutinį kartą Lenkijos ekspertai lėktuvo nuolaužas tyrė šiemet gegužę.
Oficiali katastrofos priežastis – pilotų klaida dėl itin tiršto rūko, tačiau Lenkijoje netrūksta sąmokslo teorijų, esą Rusija gali būti atsakinga už Lenkijos politinio elito žūtį.
Lenkijos valdančiosios „Teisės ir teisingumo“ partijos lyderio ir žuvusio prezidento brolio dvynio Jaroslawo Kaczynskio nuomone, lėktuvo katastrofa yra teroro išpuolis.
Apie Estijos kariškį Denisą Metsavą viešojoje erdvėje nerasite daug žinių. Neabejotina tik tai, kad šis rusakalbis beveik du dešimtmečius sėkmingai tarnavo Estijos ginkluotosiose pajėgose.
2012-aisiais metais kaip aukšto rango specialistas net buvo išsiųstas į komandiruotę Afganistane. Sugrįžęs iš Kabulo jis netrukus paskirtas tarnauti į Estijos ginkluotųjų pajėgų štabą. Tai bylojo, kad D.Metsavui suteikta teisė susipažinti su visiškai slaptais Estijos kariuomenės dokumentais.
D.Metsavas – Estijos rusakalbis. Estijoje gimė 1980-aisiais. Užaugo rusiškai kalbančioje šeimoje. Net ir Talino rajonas, kuriame augo, buvo laikomas specifiškai rusišku – ten daugumą sudarė rusų tautybės žmonės. Deniso tėvas – Piotras Volinas, buvęs SSRS kariškis, tarnavęs sovietų pasienio pajėgose. Tad kai D.Metsavas nusprendė tarnauti Estijos ginkluotosiose pajėgose, sėkmingai kopdamas karjeros laiptais, oficiali Estijos valdžia jį karts nuo karto pateikdavo kaip sėkmingos rusakalbių integracijos pavyzdį. Estijos valdžia demonstravo, kad visiškai pasitiki šiuo rusakalbiu.
Tačiau 2018-ųjų vasarą Talino centre D.Metsavas buvo sulaikytas Estijos slaptosios tarnybos. KaPo apkaltino jį dešimt metų slapta bendradarbiavus su Rusijos slaptosiomis tarnybomis – teikus joms tiek viešą, tiek konfidencialią informaciją apie Estijos kariuomenę bei Estijos sąjungininkus iš NATO aljanso. KaPo neapsiriko – D.Metsavas išties maždaug dešimtmetį slapta talkino Rusijos žvalgyboms (kokiai konkrečiai – Denisas nežinojo).
Kodėl D.Metsavas tapo išdaviku? Istorija banali. Net galima pasakyti, kad itin gėdinga. 2007 metais jis viešėjo pas Smolenske gyvenančią tetą. Vieną vakarą patraukė į naktinį klubą, kur susipažino su simpatiška mergina. Po diskotekos linksmybės tęsėsi. Naktį jis praleido merginos lovoje.
Ryte grįžtantį pas tetą Denisą sustabdė du civilius drabužius dėvintys vyriškiai. Jie pranešė vaikinui priežastį, kodėl sulaikomas: jis įtariamas moters išprievartavimu. Jei kaltinimai pasitvirtinas, sės į kalėjimą. Bausmės už seksualiius nusikaltimus Rusijoje – griežtos. Mažų mažiausiai – dešimt metų.
Denisas Metsavas
Kad būtų įtikinamiau, Denisą nuvežė į vieną iš Smolensko policijos skyrių, kur parodė nufilmuotas meilės scenas.
Tad Denisas, remiantis jo paties žodžiais, teturėjo dvi išeitis: mažų mažiausiai dešimtmečiui sėda į Rusijos kalėjimą už tariamą merginos išžaginimą arba specialiam kuratoriui teikia visiškai slaptų žinių apie Estijos ginkluotąsias pajėgas.
D.Metsavas pasimetė, išsigando… Jis sutiko žaisti pagal Rusijos primestas taisykles. Tada Rusijos teisėsauga sutiko jam dovanoti „vienos nakties nuotykį“ – mainais į reguliariai teikiamą slaptą informaciją.
Grįžęs į Estiją jis, deja, nenuėjo į Estijos žvalgybą – neprisipažino dėl lemtingų klaidų, padarytų Smolenske. Kodėl nepanoro prisipažinti KaPo vadovybei, – belieka tik spėlioti. Galbūt bijojo, kad kas nors blogo nenutiktų Rusijoje gyvenančiai tetai ir kitiems artimiesiems, giminaičiams?
Kuratorius iš Rusijos D.Metsavą susirado Taline prabėgus vieneriems metams po nemalonių įvykių Smolenske. D.Metsavas tuo metu jau buvo primiršęs tame Rusijos mieste nutikusį incidentą.
Deja, Rusijos žvalgyba nieko nepamiršo. Taline prie Deniso priėjęs vyriškis paklausė, ar jis prisimena duotus pažadus. D.Metsavas suprato, kad žaidimas prasidėjo. Bet ir tada jis neprisipažino KaPo vadovybei dėl išdavystės. Jis klusniai nuvyko į Sankt Peterburgą, kur pirmą kartą išgirdo kuratoriaus pageidavimus. Sankt Peterburge jam buvo subtiliai priminta, jog giminės, gyvenantys Rusijoje, turės nemalonumų, jei jis nutrauktų bendradarbiavimą su Rusija arba, dar blogiau, taptų dvigubu agentu, padedančiu Estijos, bet ne Rusijos žvalgyboms…
Kai Estija uždraudė savo kariškiams keliauti į Rusiją (draudimas įsigaliojo tuoj po to, kai Rusija okupavo Krymą), į Sankt Peterburgą susitikti su kuratoriumi važiuodavo jo tėvas, kurį, kaip dabar akivaizdu, Rusijos slaptosios tarnybos taip pat buvo užverbavusios (užverbavo be didelio vargo; jis, kaip ir sūnus, Estijos teisėsaugos nuteistas kalėti viename iš Estijos kalėjimų apie šešerius metus).
Estijos žemėlapis
Štai ir visa D.Metsavo istorija. Vyras atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę. Įdomu tai, kad duodamas interviu žurnalistams jis tvirtino mylįs Estiją: jei ją esą užpultų Rusija, jis stotų Estijos pusėn. Ar tikite šiais D.Metsavo pareiškimais?
Svarbu ir tai, kad 39-erių metų amžiaus vyras sutiko duoti interviu vienam amerikiečių žurnalui, o Estijos žvalgyba neuždraudė išdavikui susitikti su žurnalistais iš Amerikos. Gal Estijos žvalgyba tikisi, jog knyga apie Deniso išdavystę nebus palanki Rusijai – gins Estijos valstybės interesus? Gal KaPo siekia, kad viešai papasakota Deniso istorija taptų pamoka visiems Estijos piliečiams – neikite išdavystės keliu? Gal KaPo mano, kad knygoje bus atskleista svarbių Rusijos žvalgybos paslapčių, kurias Kremlius būtų linkęs nuslėpti?
Labai daug „gal”… Be kita ko, KaPo vadovybė, nedrausdama amerikiečių žurnalistams susitikti su kalėjime sėdinčiu D.Metsavu, turėtų būti tikra, kad tie žiniasklaidos atstovai, siekiantys išskirtinio interviu, nėra sumaniai užsimaskavę Rusijos žvalgai… Tokios versijos atmesti negalima.
Belieka viltis, kad KaPo žino, ką daro – amerikiečių pasakojimas apie D. Metsavo begėdišką elgesį bus objektyvus ir ir sąžiningas.
„Lenkijos karinės prokuratūros vadovas Ježis Artymiakas trečiadienį parlamente pripažino, jog kai kurie detektoriai tyrinėjant parodė trinitrotoluolo (trotilo) pėdsakų“.
Taip rašo leidinys „Die Presse”.
Tačiau, anot J.Artymiako, tai nereiškia, kad lėktuve buvo sprogmenų. Leidinio duomenimis, lėktuvo fragmentai tebėra Rusijoje, tačiau Lenkijos ekspertai gali juos tyrinėti. Partijos „Teisė ir teisingumas“, kuriai priklausė žuvęs lėktuvo katastrofoje ties Smolensku prezidentas Lechas Kačinskis, deputatai apkaltino šalies prokuratūrą, kad spalį jos atstovai melavo, rašo leidinys.
Balandžio 10 dieną aviakatastrofoje Rusijoje žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kačynskis, kartu su juo vykusi valstybinė delegacija ir lėktuvo įgula, iš viso 96 žmonės. Lėktuvas nukrito prie Smolensko kovo 10 dienos ryte, bandydamas leistis aerosuoste. Tuo metu oro sąlygos buvo prastos, lėktuvas kelis kartus bandė leistis ir suko ratus greta oro uosto. Kartu su L.Kačynskiu žuvo ir jo žmona Mariana Kačynska. Žuvusiųjų tarpe daug aukšto rango Lenkijos valstybės pareigūnų – Senato pirmininko pavaduotoja Kristina Bochenek, Seimo pirmininko pavaduotojas Kšystofas Putra, užsienio reikalų viceministras Andžejus Kremeris, Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas generolas Francišekas Gagoras, karinių oro pajėgu vadas generolas Tadeušas Bukas, laivyno vadas admirolas Andžejus Karveta, Lenkijos centrinio banko vadovai, Seimo nariai Izabela Novacka, Jolanta Šymanek-Dereš ir Zbignevas Vasermanas, Lenkijos karinis kapelionas vyskupas Tadeušas Ploskis, prezidento kapelionas kunigas Romanas Indreičykas ir dar septyni katalikų kunigai bei stačiatikų ir liuteronų dvasininkai.
