Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda neketina vykti į Smolenską per ten įvykusios Lenkijos vyriausybinio lainerio Tu-154M katastrofos 10-ąsias metines. Tai šeštadienį radijo stočiai RMF pareiškė Lenkijos valstybės vadovo kanceliarijos atstovas Andrzejus Dera.
„Tęsiasi derybos turint omenyje įtemptus Lenkijos ir Rusijos santykius. Svarstomi įvairūs variantai, bet po to, kas įvyko prieš 10 metų, manau, kad prezidentas nėra kelionės į Rusiją šalininkas“, – sakė A. Dera.
Anot jo, atminimo renginiai, kuriuose dalyvaus A. Duda, tikriausiai vyks Lenkijoje. „Bet manau, kad Lenkijos delegacija apsilankys tragedijos vietoje Smolenske“, – pridūrė A. Dera, primindamas, kad šįmet katastrofos metinės sutampa su Didžiuoju penktadieniu, todėl tariamasi, kaip geriau organizuoti atminimo renginius.
2010 metų balandžio 10 d. leisdamasis Smolensko oro uoste Rusijoje sudužo Lenkijos lėktuvas Tu-154M, kuriuo skrido prezidentas Lechas Kaczynskis su žmona ir šalies politinio ir karinio elito atstovų delegacija. Jie vyko į gedulo renginius, skirtus lenkų karininkų žudynių Katynės miške 70-osioms metinėms. Žuvo visi 89 keleiviai ir septyni įgulos nariai.
Lenkijos prokuratūra tęsia tragedijos aplinkybių tyrimą.
Lenkijoje ir kitose šalyse pažymimos Smolensko tragedijos aštuntosios metinės.
2010-ųjų balandžio 10-ąją prie Smolensko sudužo lėktuvas su visu 96 asmenų Lenkijos valstybiniu elitu. Tos tragedijos šleifas tęsiasi iki šių dienų – su savo paslaptimis, „sąmokslo teorijomis“, aršiomis Maskvos ir Varšuvos diskusijomis, kurios vienaip ar kitaip nuodija tarpvalstybinius santykius.
Balandžio 11 d. speciali Lenkijos pakomisė, tyrusi katastrofos priežastis, paskelbs dar vieną, tiesa, negalutinę savo ataskaitą. Siūlome keletą žurnalisto Česlovo IŠKAUSKO parengtų pastabų šia tema.
Lenkijoje speciali pakomisė tikina, kad 2010 m. lėktuvas Tu-154, kuriuo skrido šalies prezidentas Lechas Kaczynskis, nukrito ne dėl susidūrimo su medžiais. Pasak tyrėjų, kairysis lėktuvo sparnas sunaikintas dėl orlaivio viduje įvykusio sprogimo. Tai viena iš esminių išvadų Smolensko tragedijos tyrimo pakomisės ataskaitoje, skelbia RMF24. Šią informaciją paskelbė Pakartotinio lėktuvo katastrofos tyrimo pakomisės atstovė spaudai Marta Palonek.
Išvadą, kad kairysis sparnas buvo apgadintas sprogimo metu, padarė tarptautinis lėktuvų katastrofų tyrimų ekspertas Frankas Tayloras. Pasak jo, sprogimų šaltinių būta ne vieno, o esą susidūrimas su beržu ant žemės neturėjo jokios įtakos lėktuvo sparno apgadinimui. Tiesa, pakomisės išvadoje nenurodoma, kokie eksperimentai ir tyrimai atlikti siekiant patvirtinti šiuos teiginius. Ankstesnius tvirtinimus apie sprogimą paneigė Jerzy Millerio komisija, ne kartą ją neigė ir buvęs Lenkijos lėktuvų katastrofos tyrimų komisijos pirmininkas Maciejus Lasekas.
Nauja informacija apie Smolensko katastrofą šiuo metu paviešinta neatsitiktinai. Prieš porą dienų posto netekęs buvęs Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius pranešė, kad pakomisės ataskaita apie įvykusią katastrofą bus paviešinta balandžio 11 dieną, minint aštuntąsias tragedijos metines. Tiesa, pasak jo, tai dar ne galutinė ataskaita, nes nebus dar atlikta visų palaikų ekshumacija.
A.Macierewiczius aršus teorijos apie sprogimą lėktuve Tu-154 šalininkas. Jis ne kartą teigė, kad 96 aukščiausių Lenkijos pareigūnų gyvybę nusinešusi tragedija – rusų išpuolis prieš Lenkijos valstybę. Tuo metu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neseniai vykusioje spaudos konferencijoje tokias kalbas dar kartą pavadino pramanais.
Lenkijos prezidentinio lėktuvo katastrofa prie Smolensko Rusijoje prieš aštuonerius metus nuolat jaudina lenkų visuomenę. Bet vis labiau linkstama prie lėktuvo susprogdinimo versijos.
„Mes vienos iš dviejų „juodųjų dėžių“ įrašuose aptikome sprogimo momentą“, – prieš metus pareiškė tuomet dar Lenkijos gynybos ministro pareigas ėjęs A. Macierewiczius, kurį citavo televizijos stotis „TVP Info“.
Šis sprogimas esą galiausiai sunaikino orlaivį. Dabar ši vieta bus toliau analizuojama, kad būtų atmestos visos kitos interpretacijos galimybės, sakė ministras. Lenkijos valdančioji Teisės ir teisingumo partija (PiS) prieš pustrečių metų paskyrė naują komisiją nelaimės aplinkybėms tirti. Tuo tarpu rusų tyrėjai 2011-aisiais atmetė lėktuvo susprogdinimo galimybę. Jų duomenimis, dėl „Tupolew Tu-154“ katastrofos atsakomybė tenka lenkų pilotams, nes jie tupdė lėktuvą nepaisydami blogo oro.
Dar 2012 m. DELFI portale esame rašę, kad gali būti ir daugiau tragedijos versijų. Neatmesta ir tokia, kad, kaip pastebėjo latvių laikraštis „Neatkarigas Rita Avize“, Lenkijos vadovybę specialiosios tarnybos nužudė kažkokios trečios jėgos užsakymu. Jeigu tokia provokacija įtikinama, rašė straipsnio autorius V. Krauklis, tai Maskva pateko į tą pačią aklavietę, kaip J. Stalinas, pasirašęs Molotovo – Rybentropo paktą ir įsivėlęs į karą su A. Hitleriu. Kai kam įtarimą kėlė net tai, su kokiu aktyvumu ir nuoširdumu Rusijos vadovai puolė pagerbti katastrofos aukas: paprastai plieninio veido V. Putinas pravirko apglėbdamas premjerą D. Tuską, o D. Medvedevas ryžosi dalyvauti žuvusiųjų laidotuvėse Krokuvoje, įtarinėjo latvių leidinys.
Per šiuos metus būta ir kitokių katastrofos versijų. Kad tragišką skrydį lėmė neblaivūs lenkų lakūnai, kad Smolenską tą ankstyvą pavasarį gaubė rūkas, kad aplaidžiai savo funkcijas atliko uosto dispečeriai, nedraudę leistis pavojingomis sąlygomis (yra geras rusų kalbos žodis tokiam aplaidumui apibūdinti – „chalatnostj“), kad komandą davė pats Lenkijos prezidentas ar vyriausiasis oro pajėgų vadas, galų gale kad kažkas sąmoningai siekė suduoti smūgį Lenkijai, pražudydamas pačią valstybės viršūnėlę su dešiniųjų pažiūrų Lechu Kaczynskiu ir jo žmona priešakyje…
„Sąmokslo teorijų“ naudai abiejų šalių specialių komisijų atliktos diametraliai priešingos lėktuvo Tu-154 katastrofos priežasčių interpretacijos. Alyvos į ugnį kliūsteldavo, atrodytų, šalutiniai įvykiai. Štai 2011 m. spalį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergėjus Lavrovas, atsikirsdamas žinomam TV laidų vedėjui Vladimirui Pozneriui, kuris priekaištavo ministrui ir visai valdžiai, tik dabar ketinančiai reabilituoti Katynės žudynių aukas, pakartojo, jog „aukų reabilitavimo teisinis klausimas turi ribotis Rusijos Federacijos juridine erdve“. Žurnalistas savo laidoje piktinosi, kad tik dabar susiruošta svarstyti lenkų aukų reabilitaciją, nors žudynių kaltininkus jau seniai reikėjo sušaudyti…
Niekas nieko nesušaudė ir nenubaudė. Aštuoneri Smolensko tragedijos metai, kaip ir Katynės tragedija, paskendo tyrimų, „sąmokslo teorijų“ ir prasimanymų liūne, o Rusijos ir Lenkijos santykiai kone blogiausi per visą posovietinę erą. Šiaip ar taip tai dar viena Rusijos agresijos ir nusikalstamų veiksmų užsienyje išraiška.
Sausio 11 dieną Lenkijos gynybos ministerijos Smolensko katastrofos tyrimo komisija padarė oficialų pareiškimą apie Lecho Kačinskio lėktuvo žūties 2010 metų balandžio 10 dieną priežastis.
Sudužusiame Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio lėktuve Tu-154 įvyko mažiausiai trys sprogimai, paskelbė Lenkijos komisija. Pagrindine katastrofos versija komisija laiko tai, kad dėl sprogimų subyrėjo sparnas.
Išvadas apie katastrofos priežastis komisijai padėjo padaryti tarptautinis aviacinių įvykių tyrimo ekspertas Frenkas Teiloras. Jis pareiškė, kad „lėktuvo Tu-154M kairysis sparnas buvo suardytas sprogimo iš vidaus, buvo keletas sprogimo šaltinių“.
Teiloras pridūrė, kad, jo nuomone, beržas pasitaikęs krentančiam lėktuvui pakeliui, „neturėjo įtakos pirminiam sparno subyrėjimui“.
„Išvadas priėmė komisijos nariai ir jos sudaro vieną iš pagrindinių techninės ataskaitos dalių“, – pabrėžiama pareiškime.
Po Putino, 2017 metų gruodžio 14 dieną pareiškusio, kad sprogmenys lėktuve buvo padėti būtent Lenkijoje: „Jeigu lėktuve būta sprogimų, iš kur lėktuvas išskrido? Iš Maskvos ar iš Lenkijos? Vadinasi, ten juos ir padėjo“, analogišką pareiškimą padarė ir RF Federacijos Tarybos gynybos ir saugumo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Klincevičius: „Lenkijos valdžia turi išsiaiškinti, kas padėjo sprogmenis Tu-154 lėktuve, kuriame 2010 metais prie Smolensko žuvo šalies prezidentas Lechas Kačinskis ir Lenkijos delegacijos nariai… Mes laukiame, kad atitinkamos tos šalies tarnybos papasakos pasauliui, kas, kaip ir kokiu tikslu padėjo Lenkijoje bombas prezidento lėktuve“.
Tačiau Lenkijos komisija niekada nėra pareiškusi, kad sprogmenys Lenkijos prezidento lėktuve buvo padėti būtent Varšuvoje ar apskritai Lenkijoje. Kadangi, skirtingai nei Lenkijos komisija, nei Putinas, nei Klincevičius oficialiai neužsiėmė Smolensko katastrofos tyrimu, tai kyla klausimas, kodėl jie taip atkakliai stengiasi įtikinti pasaulio visuomenę, kad sprogmenys buvo padėti būtent Lenkijoje.
Tas klausimas įgyja papildomo svorio pasklidus prieš tris mėnesius sužinotai informacijai, kad įrašas apie sprogimą iš tyrimo dokumentų buvo pašalintas Rusijos prašymu.
Įrašas apie itin staigų šilumos kilimą Lecho Kačinskio lėktuve iš Lenkijos komisijos ataskaitos išimtas RF prašymu. Kaip informuoja Gazeta Polska, tas įrašas gali liudyti apie sprogimą vyriausybiniame lėktuve Tu-154 dar prieš trenkiantis lėktuvui į žemę.
„Staigų temperatūros šuolį sudėtinga racionaliai paaiškinti kokiomis nors kitomis priežastimis, nei sprogimu, ypač kai jis pradėjo seriją lėktuvo prietaisų užregistruotų avarijų. Tos avarijos ištiko tada, kai buvo užfiksuotas paskutinis TAWS sistemos (perspėjimo apie artėjimo prie žemės sistema) signalas. Todėl staigus nesuprantamas temperatūros kilimas buvo ne padarinys, o priežastis to, kad sustojo visų svarbiausių lėktuvo Tu-154 sistemų darbas“, – pabrėžia laikraštis.
Straipsnyje taip pat pranešama, kad Lenkijos juodosios dėžės parametrais pirmiausia susidomėjo rusai ir patarė ankstesnei Lenkijos komisijai iškirpti dalį įrašo. „Tas 4,5 sekundžių fragmentas su staigiai kylančia temperatūra, kuris buvo pašalintas Rusijos iniciatyva, rastas Lenkijos lėktuvo katastrofos tyrimo komisijos medžiagoje“, – pažymi Gazeta Polska.
Tokiu būdu susiklosto įvykių grandinė:
Tyrinėjant juodąją dėžę (matyt, dar 2010 metų pavasarį-vasarą) Lenkijos tyrėjai rado dokumentinį patvirtinimą apie sprogimus lėktuve;
Rusija susidomėjo tuo įrašo fragmentu ir rekomendavo jį pašalinti;
Milerio komisija pašalino iš tyrimo medžiagos tą juodosios dėžės įrašo fragmentą;
Po to Rusijos Tyrimo komitetas ir Tarpvalstybinis aviacijos komitetas, vadovaujamas Anodinos, padarė pareiškimus, kad sprogimų lėktuve versija nepasitvirtino;
2017 metų spalį Lenkijos Gynybos ministerijos komisija aptiko pašalintą 4,5 sekundės juodosios dėžės įrašo fragmentą su sprogimų prezidento lėktuve įrašu ir paskelbė apie tai;
2017 metų gruodžio 14 dieną Putinas sutiko su Lenkijos komisijos tvirtinimu, kad lėktuve būta sprogimų, bet bandė nukreipti visuomenės dėmesį į Varšuvą, neva tai toji vieta, kur buvo padėti sprogmenys;
2018 metų sausio 11 dieną analogišką pareiškimą padarė F. Klincevičius.
Atsakyti į klausimą, kur buvo padėti sprogmenys, galima tik tada, jeigu nepriklausomi ekspertai galėtų ištirti lėktuvo liekanas. Tačiau Rusija štai jau beveik aštuonerius metus atsisako grąžinti jas Lenkijai. Nepaisant lenkų žurnalisto Zauchos tiesioginio klausimo apie tų liekanų grąžinimą Putinas vėl atsakė neigiamai:
„Zaucha: Andžejus Zaucha, Lenkijos televizijos kompanija TVN. Aš jūsų pernai klausiau apie prezidento lėktuvo liekanas. Aš suprantu, kad niekas nepasikeitė. Bet noriu pasitikslinti, kada mes galime tikėtis tų liekanų grąžinimo Lenkijai?“
Vladimiras Putinas: „Klausykite, mes privargome nuo tokio blefo, paprasčiausiai privargome. Kažkokios nesąmonės, tai apskritai paistalai. Bėda, katastrofa, mes jaudinomės kartu su jumis. Ne, reikia kažką pinti nežinia apie ką, plynoje vietoje. Tas pats ir apie to lėktuvo liekanas“.
Taigi, jei į klausimą „kur buvo padėti sprogmenys“ dar esama galimų atsakymų variantų, tai į klausimą, „kas juos ten padėjo“, Rusijos veiksmai, lygiai kaip ir vieša Putino ir Klincevičiaus reakcija, duoda visiškai nedviprasmišką atsakymą.
Informacijos šaltinis: aillarionov.livejournal.com
Manęs nenustebino buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio pokalbis su „Orlen“ vadovu. Niekada nemaniau, kad Lenkija mums nuoširdžiai draugiška valstybė. Ir lenkofobai, ir lenkofilai (tokių vienas kitas) nuolat jaučiame lenkų „meilę“, tik vieni atsakome tuo pačiu, o kiti – trijų raidžių kombinacija ir kitokiomis lietuvių tautą žeminančiomis nuolaidomis.
Draugystė per prievartą, draugystė sukandus dantis. Tokia dabar situacija: sėdime tame pačiame skęstančiame Europos Sąjungos laivelyje. Pavojaus akivaizdoje net šuo su kate nesipjauna.
Nustebino tai, kad Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ (TT) partija nusprendė (o kas gi dar galėtų?) tą pokalbį paviešinti, nors jis garbės nedaro vienai didžiausių ES valstybių ir yra naudingas, kaip pasakytų mūsų lenkofilai, tik Lietuvos lenkofobams. Štai kokie tie Lenkijos postkomunistai, kurių tvirtovę – teismus – TT partijos pirmininkas Jaroslavas Kačinskis bando užimti, sparčiai judėdamas link autokratinio režimo! Nepraustaburniai tie sikorskiai ir tuskai, kurių niekaip negalima dar kartą prileisti prie valdžios lovio, ir tam tinka net tokios priemonės kaip seniai įvykusių necenzūrinių slaptų pokalbių paviešinimas. Tegul ir litvinai, visa Europa mato, su kuo mes kovojame.
Varšuva paskubėjo reaguoti: Radoslavo Sikorskio ir tuometinio naftos bendrovės „Orlen“ vadovo Jaceko Kraveco pasisakymai neatspindi dabartinės Lenkijos valdžios pozicijos Lietuvos atžvilgiu.
Ir staiga: Lenkijos vidaus reikalų ministerija ketina šalies šimtmečiui skirto paso puslapius papuošti Vilniaus Aušros vartų vaizdu. Lenkai aktyviai pritaria (dešimtys tūkstančių) tokiam sumanymui.
Tai kuo skiriasi dabartinės Lenkijos valdžios pozicija Lietuvos atžvilgiu (ir Ukrainos, nes pase bus ir Lvove esančios Ereliukų kapinės) nuo tos, kuri, TT nuomone, tikriausiai kalta dėl buvusio Lenkijos prezidento Kačinskio žūties?
Ši partija dar kartą bandė išsiaiškinti Smolensko tragedijos priežastis ir jau viešai paskelbė (prie Lenkijos gynybos ministerijos veikianti komisija), kad prezidento lėktuvas sudužo dėl jo viduje įvykusio sprogimo. Aiški užuomina, kas dėl to kaltas. Ne veltui Tuskas tampomas po Lenkijos teismus.
Kaip dabar mums reikėtų į visa tai reaguoti? Turbūt nedelsiant įteisinti trijų raidžių kombinaciją, kol lenkai savo pasų dar nepapuošė Gedimino kalno nuotrauka? Gal papuoštų, bet kad kalnas dabar labai nepatrauklus, griūva.
Važiuodamas automobiliu viena ausimi girdėjau Rimvydo Geleževičiaus radijo laidą, kurioje buvo siūloma į tokias provokacijas rimtai nereaguoti, nes taip pataria Rimvydas Valatka. O kaip reaguoti nerimtai? Nepasako. Beje, Valatka labai bijo, kad galime atidėti Lietuvos lenkų pasų sulenkinimą, Seime niekaip neįteisinamą dešimtmečiais. Bijo jis ir Seinų, Punsko temos.
Atsukime kitą žandą, juk mes maži, o Lenkija – mūsų strateginė partnerė (Gedimino Kirkilo giesmelė). Man patiko prezidentės Dalios Drybauskaitės reakcija į R.Sikorskio patyčias Lietuvos atžvilgiu: „Visada laikiausi nuostatos, kad dvišalis bendradarbiavimas, nepriklausomai nuo valstybių dydžio, turi būti lygiavertis. Su Lenkija taip pat stengiamės išlaikyti nuoširdžius ir konstruktyvius santykius. To paties tikimės ir iš jų. Iš bet kurios šalies primetami nurodymai ar reikalavimai nusipirkti draugystę – Lietuvai nepriimtini“, – teigė D.Grybauskaitė.
Kartais su nerimu pagalvoju: o jeigu devynioliktaisiais prezidentu išsirinksime kokį juokdarį, kuriam Lenkijos „nurodymai ar reikalavimai nusipirkti draugystę“ bus priimtini? Jeigu ir Gedimino kalno nuotrauka Lenkijos piliečių pasuose jį tik pralinksmins?
Kaip praneša Varšuvos laikraštis SE gegužės 8 dienos numeryje, Lenkijos parlamento deputatas iš šalies pagrindinės opozicinės partijos „Įstatymas ir teisingumas“ Janušas Voicechovskis paskelbė sensacingą žinią.
Jis nurodė, jog faktas, kad Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio mobilusis telefonas buvo aktyvuotas 10 val. 45 min. Rusijos laiku, t. y. praėjus penkioms minutėms po katastrofos, įrodo, esą Lenkijos prezidentas Lechas Kačinskis tuo metu dar buvo gyvas. 5 minutės po sprogimo pernelyg mažas laiko tarpas, kad koks nors pašalinis asmuo spėtų paimti Kačinskio telefoną.