šnipinėjimas

Žvalgyba

Slaptieji agentai

Pekinas, rugsėjo 11 d. (dpa-ELTA). Pekinas atmetė britų kaltinimus dėl galimo šnipinėjimo Jungtinės Karalystės parlamente. Kaltinimas, kad Kinija vykdo šnipinėjimą prieš Didžiąją Britaniją, yra nepagrįstas ir Kinija jį atmeta, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė  Mao Ning.
 
„Raginame Didžiąją Britaniją liautis skleidus neteisingą informaciją, politines manipuliacijas ir piktavališką šmeižtą prieš Kiniją“, – pažymėjo atstovė.
 
Britų policija prieš tai sulaikė spėjamą kinų šnipą, kuris dirbo JK parlamento mokslo tarnyboje ir turėjo prieigą prie įtakingų politikų. „The Sunday Times“ teigimu, suimtas dar vienas vyras, susijęs su šiuo atveju. Skotland Jardas patvirtino abu areštus. Anot laikraščio, mokslinis darbuotojas yra britas, gyvenęs ir dirbęs Kinijoje. Jis esą daug metų darė įtaką britų politikai Kinijos atžvilgiu.
 
Įtariamasis per savo advokatus prisiekinėjo esąs nekaltas, pranešė britų naujienų agentūra PA. „Per ligšiolinę savo karjerą šviečiau kitus apie Kinijos Komunistų partijos keliamus iššūkius ir grėsmes“, – teigė jis.
 
Britų premjeras Rishis Sunakas ir Kinijos ministras pirmininkas Li Qiangas praėjusį savaitgalį susitiko pokalbių Naujajame Delyje G20 viršūnių konferencijos kuluaruose. Pasak Dauning Stryto, R. Sunakas per juos pareiškė „didelį savo susirūpinimą dėl Kinijos kišimosi į Jungtinės Karalystės parlamentinę demokratiją“.
 
Pekinas patvirtino susitikimą, per kurį esą apsikeista savo pozicijomis. „Tikimės, kad Didžioji Britanija užbaigs politinį triukšmą, išlaikys abipusės pagarbos ir lygybės dvasią ir konstruktyviai plėtos Kinijos ir Didžiosios Britanijos santykius“, – teigė Mao Ning.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.09.12; 06:00
Žvalgyba

BND žvalgybos emblema

Berlynas, rugsėjo 8 d. (AFP-ELTA). Du vokiečiai apkaltinti valstybės išdavyste už tai, kad rinko valstybės paslaptis iš Vokietijos užsienio žvalgybos agentūros BND ir perdavė jas Rusijai, penktadienį pranešė prokurorai.
 
Šie asmenys, įvardyti kaip Carstenas L. ir Arthuras E., kaltinami dirbę su Rusijos verslininku, kad „gautų iš BND slaptos informacijos“, ir perdavę ją Rusijos federalinei saugumo tarnybai (FST).
 
BND darbuotojas Carstenas L. buvo suimtas 2022 m. gruodį, o jo bendrininkas sulaikytas po mėnesio, iš JAV atvykęs į Miuncheno oro uostą. Carstenas L. kaltinamas perdavęs BND dokumentus Arthurui E., šis savo ruožtu perdavė juos kontaktiniam asmeniui Rusijoje, sakoma prokurorų pranešime.
 
2022 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais Carstenas L. tariamai atspausdino arba padarė devynių BND vidaus dokumentų ekrano kopijas. Tada jis perdavė informaciją Arthurui E., kuris nuvežė dokumentų skaitmenines nuotraukas į Maskvą, atspausdino jas ir perdavė FST. Rusijos verslininkas esą suorganizavo susitikimus Maskvoje ir sumokėjo už Arthuro E. skrydžius.
 
Informacija buvo įslaptinta ir jos nutekinimas sukėlė rimtą pavojų Vokietijos saugumui, nurodė prokurorai.
 
Atsargiai – priešiškos valstybės šnipas. Slaptai.lt nuotr.

Teigiama, kad FST sumokėjo Carstenui L. mažiausiai 450 tūkst. eurų, o Arthurui E. – mažiausiai 400 tūkst. eurų, Arthuras E. paėmė mokėjimus iš Maskvos grynaisiais. Grįždamas į Vokietiją Carstenas L. pasirūpino, kad jo bendrininkas oro uoste praeitų muitinę.
 
Jei įtariamieji bus pripažinti kalti išdavę valstybę, jie gali būti įkalinti iki gyvos galvos.
 
Nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 m. pradžioje Rusija ir Vokietija nesutaria dėl kelių įtariamo šnipinėjimo atvejų. Birželį, Maskvai tęsiant karą Ukrainoje, Vokietijos vidaus saugumo agentūra BfV perspėjo dėl „agresyvios Rusijos šnipinėjimo operacijos“ pavojaus. Vakarų sankcijos Rusijai ir parama Ukrainos karinei gynybai lemia, kad Kremlius „vis labiau suinteresuotas“ rinkti informaciją, sakoma BfV metinėje ataskaitoje.
 
Rugpjūtį Vokietijos pilietis, dirbęs kariuomenėje, buvo suimtas dėl įtarimų šnipinėjimu Rusijai. 2022-ųjų lapkritį vokiečiui buvo skirta lygtinė bausmė už informacijos perdavimą Rusijos žvalgybos tarnyboms, kai jis buvo Vokietijos kariuomenės atsargos karininkas.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
SkaitomiausiosŽvalgyba

Latvijos saugumo emblema
Latvijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.

Ryga, rugpjūčio 25 d. (dpa-ELTA). Latvijoje saugumo institucijos sulaikė keturis asmenis, įtariamus bendradarbiavus su Rusijos federaline saugumo tarnyba (FST). Šie Latvijos piliečiai FST pavedimu vykdė veiklą, nukreiptą prieš Latvijos ir jos gyventojų saugumą, penktadienį Rygoje pranešė šalies saugumo policija. Pateiktais duomenimis, rugpjūčio 1 d. prieš įtariamuosius pradėtas baudžiamasis procesas. Trys jų lieka sulaikyti.
 
Per kratas 14 vietų visoje šalyje konfiskuota daug duomenų laikmenų ir dokumentų. Be to, rasta, kaip manoma, strateginės reikšmės įrangos, kuri, anot institucijų, buvo naudojama neteisėtai operatyvinei veiklai. Dėl vykdomo tyrimo daugiau detalių neskelbiama.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.26; 07:00
Žvalgyba

Slaptasis agentas. Slaptai.lt nuotr.

Berlynas, rugpjūčio 9 d. (AFP-ELTA). Vokietijos federaliniai prokurorai trečiadienį pranešė, kad vakariniame Koblenco mieste buvo sulaikytas kariuomenėje dirbantis Vokietijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijai.
 
Federalinės prokuratūros pranešime kalbama apie „rimtus įtarimus“, liudijančius, kad kaltinamasis dirbo „užsienio žvalgybos tarnybai“. Jis savo paslaugas, be kitų Rusijos institucijų, esą buvo pasiūlęs „Rusijos ambasadai Berlyne“.
 
Anot prokurorų, įtariamasis, kuris buvo identifikuotas tik kaip Thomasas H., buvo sulaikytas liepos 27 d. Buvo apieškoti jo namai ir darbovietė. Trečiadienį jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Thomasas H. dirbo kariuomenės Įrangos, informacinių technologijų ir aptarnavimo departamente.
 
„2023 m. gegužę jis kreipėsi į Rusijos generalinį konsulatą Bonoje ir Rusijos ambasadą Berlyne ir pasiūlė savo bendradarbiavimą, – nurodė prokurorai. – Proceso metu jis perdavė per savo profesinę veiklą surinktą informaciją, kad ši būtų toliau perduota Rusijos žvalgybos tarnybai.“
 
Teigiama, kad tyrimas įtariamojo atžvilgiu buvo atliktas glaudžiai bendradarbiaujant su karine žvalgyba ir vidaus saugumo agentūra „BfV“.
 
Apie sulaikymą pranešta po to, kai „BfV“ birželį buvo perspėjusi dėl „agresyvios Rusijos šnipinėjimo operacijos“ grėsmės, Maskvai tęsiant karą Ukrainoje. Vakarų šalių sankcijos Rusijai ir jų parama Ukrainos kariuomenei pakurstė Kremliaus susidomėjimą informacijos rinkimu, savo metinėje ataskaitoje tvirtino „BfV“.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2023.08.10; 00:30
Trumposios naujienos

Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.

Roma, birželio 30 d. (AFP-ELTA). Penktadienį popiežius Pranciškus susitiko su „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange’o žmona, jo kova prieš ekstradiciją į Jungtines Amerikos Valstijas dėl šnipinėjimo artėja į pabaigą.
 
Pasaulio Katalikų bažnyčios vadovas Pranciškus per „audienciją priėmė Stellą Assange su šeimos nariais“, sakoma trumpame Vatikano pranešime.
 
S. Assange tviteryje pranešė, kad jai ir vaikams buvo suteikta privati 86 metų pontifiko iš Argentinos audiencija, ir pridūrė: „Esame priblokšti“.
 
Julianas Assange’as kali Didžiojoje Britanijoje ir kovoja su ekstradicija į JAV, ten jam gresia teismas už JAV šnipinėjimo įstatymo pažeidimą 2010 m., kai jis paskelbė karinius ir diplomatinius dokumentus, susijusius su karais Afganistane ir Irake. Jei bus pripažintas kaltas, jam gresia dešimtmečiai kalėjimo.
 
J. Assange‘o šalininkai jį vaizduoja kaip kankinį už žodžio laisvę. 51 metų australas nuo 2019 m. laikomas Belmaršo griežto saugumo kalėjime pietryčių Londone. Prieš tai jis beveik septynerius metus praleido užsidaręs Ekvadoro ambasadoje Londone, kad išvengtų ekstradicijos Švedijai dėl kaltinimų seksualine prievarta. Jis tvirtino, kad kaltinimai politiškai motyvuoti ir susiję su „WikiLeaks“ darbu.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.01; 02:00
Žvalgyba

FSB intrigos

Maskva, birželio 22 d. (dpa-ELTA). Maskvos teismas ketvirtadienį atmetė „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovichiaus, suimto apkaltinus šnipinėjimu, prašymą paleisti jį iš kardomojo kalinimo.
 
Teismas paliko galioti pirminį sprendimą dėl JAV žurnalisto sulaikymo, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
 
Laikraštis pranešė, kad 31 metų E. Gershkovichius, įžengęs į teismo salę su tamsiais marškinėliais ir džinsais, trumpai nusišypsojo. Posėdyje taip pat dalyvavo JAV ambasadorė Maskvoje Lynne Tracy.
 
Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas patvirtino, kad JAV dar kartą paprašė suteikti konsulinę prieigą prie E. Gershkovichiaus. „Dabar tai svarstoma“, – sakė jis.
 
JAV nacionalinio saugumo tarybos komunikacijos direktorius Johnas Kirby televizijai CNN sakė, kad teismo sprendimas „kelia pasipiktinimą“, tačiau nenustebino.
 
„Mes visiškai tikėjomės, kad rusai taip reaguos ir stengsis jį laikyti suimtą“, – sakė J. Kirby. Pasak jo, JAV vyriausybė siekia gauti geresnę konsulinę prieigą prie E. Gershkovichiaus ir, jei įmanoma, pargabenti jį namo.
FSB stebi tave dieną naktį
 
Žurnalistą kovo mėnesį Jekaterinburge, daugiau kaip milijoną gyventojų turinčiame Uralo mieste, suėmė saugumo tarnyba FSB. Jis kaltinamas JAV agentūroms rinkęs slaptą informaciją apie Rusijos karinės pramonės kompleksą.
 
Dienraštis „The Wall Street Journal“ tai neigia ir sako, kad E. Gershkovichius dirbo turėdamas oficialią akreditaciją. JAV vyriausybė taip pat reikalauja nedelsiant paleisti korespondentą.
 
Rusijos teismai iš pradžių buvo skyrę kardomąjį suėmimą iki gegužės 29 dienos, tačiau pratęsė jį iki rugpjūčio pabaigos.
 
Jei žurnalistas, kurio tėvai buvo žydai, iš Sovietų Sąjungos emigravę į JAV, bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 20 metų kalėjimo. Ši byla dar labiau paaštrino jau ir taip įtemptus Vašingtono bei Maskvos santykius.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.06.23; 07:00
Žvalgyba

Jackas Teixeira

Vašingtonas, birželio 16 d. (AFP-ELTA). JAV oro pajėgų kariui Jackui Teixeirai, kaltinamam slaptų Pentagono dokumentų nutekinimu internetiniame pokalbių forume, ketvirtadienį buvo pateikti papildomi federaliniai kaltinimai.
 
Įtariama, kad 21 metų Oro nacionalinės gvardijos IT specialistas organizavo daugiausiai žalos per dešimtmetį padariusį JAV slaptų dokumentų nutekinimą.
 
Bostono federalinė didžioji prisiekusiųjų žiuri pateikė jam šešis kaltinimus dėl „tyčinio slaptos informacijos, susijusios su nacionaline gynyba, laikymo ir perdavimo“. Už kiekvieną iš jų gresia iki 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Šie kaltinimai papildo ankstesnius du, kuriuos prokurorai pateikė J. Teixeirai po jo arešto balandžio mėnesį.
 
Įtariama, kad J. Teixeira dokumentus (kai kurie iš jų gana nauji, datuoti kovo pradžioje) paskelbė privačioje pokalbių grupėje socialinės žiniasklaidos platformoje „Discord“. Kai kurie failai vėliau pasirodė kitose svetainėse, įskaitant „Twitter“, „4Chan“ ir „Telegram“.
 
Dokumentuose, kurie netrukus pasklido po internetą, be kitų slaptų detalių, buvo nurodomas JAV susirūpinimas dėl Ukrainos karinio pajėgumo prieš įsiveržusias Rusijos pajėgas ir atskleidžiama, kad Vašingtonas galimai šnipinėjo sąjungininkus Izraelį ir Pietų Korėją.
 
Tai buvo didžiausias pažeidimas nuo 2013 metų, kai Edwardas Snowdenas paviešino Nacionalinio saugumo agentūros dokumentus, ir iškėlė rimtų klausimų, kaip žemesnio rango darbuotojas J. Teixeira gavo prieigą prie aukšto lygio paslapčių.
 
J. Teixeira buvo pirmos klasės oro pajėgų karys, t. y. turėjo trečią nuo apačios JAV oro pajėgų kario laipsnį, ir nuo 2021 metų – leidimą dirbti su aukščiausio slaptumo lygio informacija.
 
Praėjusį mėnesį teisėjas nurodė, kad J. Teixeira turi likti kalėjime iki teismo, kai prokurorai įrodė, kad jis ir toliau kelia grėsmę Amerikos nacionaliniam saugumui.
 
Pasak prokurorų, J. Teixeira vis dar gali turėti prieigą prie slaptų dokumentų, o „priešiškos“ valstybės gali padėti jam pasislėpti, jei jis bus paleistas iš kalėjimo. Be to, prokurorai teigė, kad jis anksčiau yra daręs „smurtinius“ pareiškimus.
Edvardas Snoudenas
 
Lapkričio mėnesį socialiniame tinkle J. Teixeira rašė, kad nori „nužudyti toną žmonių“, nes tai būtų „silpnapročių išskerdimas“, sakoma dokumente teismui.
 
Prokurorai taip pat teigė, kad karys klausė kito vartotojo, kokio tipo šautuvą būtų lengva valdyti iš visureigio galo, ir kad jis internete ieškojo masinių šaudynių.
 
J. Teixeiros gynėjai teigė, kad jų klientas nebeturi prieigos prie įslaptintos medžiagos, kad vyriausybė perdeda jo keliamą grėsmę, ir tvirtino, kad jis turėtų būti paleistas į tėvo globą iki teismo.
 
J. Teixeira buvo sulaikytas balandžio 13 dieną. Dramatišką jo areštą tiesiogiai transliavo televizija.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.06.16; 08:30
Žvalgyba

Vašingtonas, gegužės 23 d. (AFP-ELTA). JAV antradienį dar kartą pareikalavo paleisti Rusijoje sulaikytą laikraščio „The Wall Street Journal“ (WSJ) žurnalistą Evaną Gershkovichą.
 
„Toliau reikalaujame nedelsiant jį paleisti, taip pat nedelsiant išlaisvinti Paulą Whelaną“, – pareiškė valstybės departamento atstovas Matthew Milleris. P. Whelanas yra dar vienas Rusijoje laikomas JAV pilietis.
 
Atstovas tokį komentarą išsakė po to, kai anksčiau antradienį buvo pranešta, kad Rusijos teismas trims mėnesiams pratęsė E. Gershkovicho suėmimą.
 
Tiek E. Gershkovichas, tiek P. Whelanas yra kaltinami šnipinėjimu.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
Žvalgyba

Edvardas Snoudenas

Brazilija, gegužės 9 d. (AFP-ELTA). Antradienį po ilgos ligos mirė Brazilijos žurnalistas, aktyvistas ir buvęs kongresmenas Davidas Miranda, JAV tinklaraštininko Glenno Greenwaldo sutuoktinis ir jo bendradarbis amerikiečių demaskuotojo Edwardo Snowdeno žvalgybinės informacijos nutekinimo istorijoje. Trečiadienį jam būtų sukakę 38 metai.
 
„Su didžiausiu liūdesiu pranešu, kad mirė mano vyras“, – tviteryje rašė G. Greenwaldas. „Jis mirė anksti šįryt po 9 mėnesius trukusios kovos (intensyviosios terapijos skyriuje), visiškoje ramybėje, apsuptas mūsų vaikų, šeimos ir draugų“, – pridūrė 56 metų G. Greenwaldas, gyvenantis Brazilijoje su savo ir dviem D. Mirandos sūnumis.
 
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva pareiškė užuojautą ir socialinėje žiniasklaidoje paskelbtoje žinutėje D. Mirandą pavadino „jaunu nepaprasto likimo žmogumi, kuris per anksti išėjo iš gyvenimo“.
 
D. Miranda, užaugęs Rio de Žaneiro Jacarezinho faveloje, dirbo kartu su G. Greenwaldu 2013 metais paskelbiant E. Snowdeno nutekintą žvalgybos informaciją, kuri atskleidė JAV Nacionalinės saugumo agentūros (NSA) vykdomas plataus masto sekimo programas.
 
Tų pačių metų rugpjūtį Londono Hitrou oro uoste dėl savo vaidmens nutekinant informaciją D. Miranda buvo trumpam sulaikytas, o G. Greenwaldas pasmerkė tai kaip „bauginimo“ kampaniją, nukreiptą prieš su tuo susijusius asmenis.
Edvardas Snoudenas – Kremliaus fone
 
Rio de Žaneire D. Miranda vadovavo judėjimui už prieglobsčio Brazilijoje suteikimą E. Snowdenui, kuris galiausiai pabėgo į Rusiją, kad išvengtų arešto dėl JAV kaltinimų šnipinėjimu.
 
2016 metais D. Miranda buvo pirmasis atviras gėjus, išrinktas į Rio de Žaneiro miesto tarybą, o 2019 metais tapo kongresmenu. Tais pat metais jis buvo įtrauktas į žurnalo „Time“ sudarytą „Naujosios kartos lyderių“ sąrašą.
 
Pernai rugpjūtį D. Miranda buvo paguldytas į ligoninę dėl pilvo skausmų ir virškinimo problemų, sakė G. Greenwaldas. Gydytojai diagnozavo keletą infekcijų, kurios pateko į jo kraują ir galiausiai sukėlė daugybinį organų nepakankamumą.
 
G. Greenwaldas, vienas iš tyrimų svetainės „The Intercept“ įkūrėjų, Brazilijoje išlieka atviras veikėjas.
 
2019 metais jis užsitraukė buvusio kraštutinių dešiniųjų prezidento Jairo Bolsonaro rūstybę po to, kai svetainės Brazilijos padalinys paskelbė nutekintus tuometinio teisingumo ministro Sergio Moro pokalbius, kuriuose buvo užsiminta, kad jis su prokurorais rezgė sąmokslą įkalinti kairiųjų veteraną Lulą, siekiant patraukti iš 2018 metų prezidento rinkimų.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.05.10; 07:05
Žvalgyba

KGB. Yra tokia profesija – žudyti žmones

Kyjivas, gegužės 5 d. (ELTA). Maskvoje suimta Krymo totorė Lenie Umerova. Ji kaltinama „šnipinėjimu“. Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, kuris remiasi leidiniu „Graty“.
 
„Lefortovo rajono teismas suėmė Krymo totorę L. Umerovą“, – informuoja leidinys.
 
Pranešama, kad moteris penkis mėnesius praleido izoliatoriuje Šiaurės Osetijoje. Jai kelis sykius buvo skiriamas administracinis areštas. Ketvirtadienį Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai ją pristatė į Maskvą ir uždarė į Lefortovo tardymo izoliatorių pagal įtarimą „šnipinėjimu“.
 
Rusijos jėgos struktūrų atstovai sulaikė L. Umerovą praėjusių metų gruodžio 4 d., kai ji kirto Sakartvelo ir Rusijos sieną, mėgindama grįžti į okupuotą Krymą slaugyti vėžiu sergančio tėvo.
FSB tave stebi dieną naktį
 
Totorė nepagrįstai buvo apkaltinta „režimo zonos taisyklių pažeidimu“. Vėliau teismas jai skyrė administracinį areštą už „nepaklusimą policijai“.
 
Pasak Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinio Dmytro Lubineco, jos suėmimas buvo vis pratęsiamas, kad Rusijos pareigūnai turėtų laiko sufabrikuoti baudžiamąją bylą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.05.06; 07:47
Žvalgyba

Oro balionai. Vilniaus pakraštys. Vytauto Visocko (Slaptai.lt portalas) nuotr.

Niujorkas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Jungtinių Amerikos Valstijų gynybos departamentas seka kitą paslaptingą balioną, pirmiausia pastebėtą oro erdvėje virš Havajų, pranešė pareigūnai.
 
„Nežinoma, kam priklauso balionas, tačiau nėra jokių požymių, kad jis manevravo ar būtų valdomas užsienio ar priešiško veikėjo“, – leidiniui „Honolulu Star Advertiser“ sakė atstovas spaudai. „Balionas neperskrido tiesiai virš ypatingos svarbos gynybos infrastruktūros ar kitų JAV vyriausybės slaptų vietų bei nekėlė karinės ar fizinės grėsmės žemėje esantiems žmonėms“, – sakė jis.
 
Nepilotuojamą objektą dideliame aukštyje penktadienį aptiko Federalinė aviacijos administracija, jis skriejo palei Havajų pakrantę maždaug 36 tūkst. pėdų aukštyje. Neaišku, ar tai oro stebėjimo ar koks nors kitas balionas, „NBC News“ sakė šaltiniai ir pridūrė, kad JAV vis tiek gali jį numušti, jei jis priartėtų prie sausumos. Šiuo metu objektas artėja prie Meksikos.
 
Vasario mėnesį JAV oro pajėgos netoli Pietų Karolinos krantų numušė didelį Kinijos oro balioną. Praskridęs virš kelių svarbių karinių bazių, jis buvo numuštas reaktyvinio lėktuvo F-22. Tuo metu JAV sakė, kad žvalgybos pareigūnai patvirtino, jog tai buvo šnipinėjimo balionas, Pekinas tai neigė.
 
JAV pareigūnai sakė, kad balionas galėjo surinkti žvalgybos informaciją iš kelių slaptų Amerikos karinių objektų, nepaisant prezidento Joe Bideno administracijos pastangų užkirsti tam kelią.
 
Per ateinančias savaites JAV ir Kanados kariuomenė numušė dar kelis neatpažintus skraidančius objektus virš Aliaskos ir Kanados. Nuo tada Baltieji rūmai pareiškė, kad tai greičiausiai buvo maži oro stebėjimo balionai arba mėgėjų pasiųsti objektai.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.05.03; 05:51
SkaitomiausiosŽvalgyba

Slaptieji agentai

Kopenhaga, balandžio 26 d. (dpa-ELTA). Daugybė Rusijos ambasadų Skandinavijoje darbuotojų, anot žiniasklaidos tyrimo, turi ryšių su rusų žvalgybomis.
 
Keturios stotys – SVT iš Švedijos, NRK iš Norvegijos, DR iš Danijos ir Yle iš Suomijos – trečiadienį paskelbtoje medžiagoje paminėjo iš viso 38 spėjamus žvalgybininkus, kurie pastaraisiais metais po diplomatine priedanga dirbo Rusijos ambasadose Stokholme, Kopenhagoje ir Osle. 17 jų esą ir toliau veikia šiose šalyse.
 
Maskva šią informaciją pavadino melagiena.
 
„Rusijos ambasados Šiaurėje naudojamos kaip šnipinėjimo punktai, kuriuose dirba didelis skaičius profesionalių žvalgybos karininkų“, pranešė DR. Žiniasklaida 38 pavardes esą gavo iš Vakarų žvalgybų.
 
Šiaurės šalių slaptosios tarnybos, anot duomenų, spėja, kad trečdalis Rusijos ambasadų personalo yra Rusijos žvalgybų pasiuntiniai. Jie esą dirba prezidento Vladimiro Putino vadovybės pavedimu.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Šiaurės televizijos stočių tyrimą pavadino „koordinuotu melagienų skleidimu“.
Slaptieji agentai tamsiais akiniais

Anot jos, akivaizdu, kad už to stovi vyriausybės. „Mes ir toliau griežtai reaguosime į tokias provokacijas“, – pareiškė atstovė.
 
Švedija, SVT duomenimis, ketina išsiųsti penkis Rusijos diplomatus. Jų veikla nesuderinama su jų diplomatiniu statusu, antradienį stočiai sakė užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas.
 
Neseniai ir Norvegija išsiuntė 15 rusų diplomatų. Rusija, į tai reaguodama, trečiadienį išsikvietė Norvegijos ambasadorių ir išsiuntė iš šalies dešimt diplomatų.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.04.27; 00:30
Trumposios naujienos

Kalėjimo tvora. Slaptai.lt nuotr.

Vašingtonas, balandžio 15 d. (dpa–ELTA). „The Wall Street Journal“ (WSJ) paskelbė savo reporterio Evano Gershkovichiaus, įkalinto Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, ranka rašytą laišką.
 
„Noriu pasakyti, kad neprarandu vilties, – rašė jis laiške savo šeimai Filadelfijoje, kurį ši gavo penktadienį. – Aš skaitau. Mankštinuosi. Ir bandau rašyti. Galbūt pagaliau parašysiu ką nors gero.“
 
Anot laikraščio, laiškas rašytas balandžio 5 dieną ir yra pirmasis tiesioginis E. Gershkovichiaus kontaktas su šeima nuo jo sulaikymo Rusijoje kovo pabaigoje.
 
Laiškas parašytas rusų kalba, – su savo tėvais žurnalistas kalba rusiškai. Šeima emigravo į Jungtines Valstijas iš Sovietų Sąjungos aštuntojo dešimtmečio pabaigoje.
 
Korespondentą E. Gershkovichių Rusijos slaptoji tarnyba FSB sulaikė Jekaterinburge, maždaug už 1 800 kilometrų į rytus nuo Maskvos, dėl kaltinimų šnipinėjimu. Jei bus nuteistas, žurnalistui gresia 20 metų nelaisvės.
 
Dėl šio incidento dar labiau pašlijo Vašingtono ir Maskvos santykiai, ir taip įtempti po pernai Rusijos pradėtos invazijos į Ukrainą. JAV oficialiai pripažino suėmimą neteisėtu.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.04.16; 07:00
SkaitomiausiosŽvalgyba

Jackas Teixeira

Vašingtonas, balandžio 14 d. (dpa-ELTA). Federalinio tyrimų biuro (FTB) agentai ketvirtadienį suėmė 21 metų oro pajėgų nacionalinės gvardijos pareigūną, įtariamą nutekinusį itin slaptus JAV vyriausybės dokumentus, taip pat ir apie karą Ukrainoje.
 
JAV generalinis prokuroras Merrickas Garlandas per spaudos konferenciją sakė, kad įtariamasis Jackas Teixeira yra JAV oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotojas, vadovavęs internetinių pokalbių grupei ir ten paskelbęs dokumentus. „Jungtinių Valstijų oro pajėgų nacionalinės gvardijos darbuotojas“ buvo sulaikytas „be incidentų“, sakė M. Garlandas, „vyksta tyrimas“.
 
Įtariamasis buvo suimtas ketvirtadienio popietę Šiaurės Deitone, Masačusetso valstijoje. CNN parodė filmuotą medžiagą, kaip policija išsivežė jauną vyrą, vilkintį marškinėlius ir šortus.
 
Anksčiau JAV žiniasklaida išplatino pirmąsias detales apie įtariamą „kurmį“. Teigiama, kad jis vadovavo pokalbių grupei populiarioje žaidimų platformoje „Discord“, iš pradžių pasidalijo su grupe dokumentų nuorašais, o vėliau skelbė spausdintų dokumentų nuotraukas.
 
Internetinė platforma

Internete jau ne vieną savaitę plito slapti JAV agentūrų – tariamai CŽV ir Pentagono – dokumentai apie Rusijos karą Ukrainoje, įskaitant informaciją apie ginklų tiekimą ir karo vertinimus. Būta informacijos ir apie tariamas JAV partnerių šnipinėjimo operacijas, tačiau neaišku, kas tikra, o kas galėjo būti redaguota.
 
Šis nutekinimas sukėlė keblumų JAV vyriausybei, nes kelia klausimų, kiek patikimos yra JAV, kaip saugo savo ir partnerių paslaptis, kiek sąjungininkės gali pasitikėti amerikiečiais.
 
Įtariamasis jau penktadienį gali stoti prieš Masačusetso federalinį teismą. Už JAV šnipinėjimo įstatymo pažeidimus gali būti baudžiama 10 metų kalėjimo.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.04.14; 08:27
Trumposios naujienos

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas. EPA – ELTA foto

Vašingtonas, balandžio 2 d. (dpa-ELTA). JAV valstybės sekretorius Antony‘is Blinkenas per retą tiesioginį savo pokalbį su rusų kolega Sergejumi Lavrovu pareikalavo nedelsiant paleisti suimtą amerikiečių žurnalistą Evaną Gershkovichą.
 
JAV valstybės departamentas pranešė, kad per pokalbį telefonu A. Blinkenas sekmadienį paragino Rusiją paleisti ir jau seniai sulaikytą JAV pilietį Paulą Whelaną, kuris tai pat kaltinamas šnipinėjimu.
 
Rusijos užsienio reikalų ministerija savo ruožtu pareiškė, kad S. Lavrovas paragino A. Blinkeną gerbti Rusijos institucijų sprendimus, kurie atitinka Rusijos teisės aktus ir tarptautinius įsipareigojimus. Dėl tolesnio reporterio likimo esą spręs teismas.
 
Be to, pabrėžta, jog nepriimtina, kad oficialūs pareigūnai Vašingtone ir Vakarų žiniasklaida daro spaudimą, siekdami šiam atvejui suteikti politinį atspalvį.
 
Šią savaitę Jekaterinburge sulaikytas „Wall Street Journal“ žurnalistas, anot Rusijos, įtariamas „šnipinėjimu JAV vyriausybės naudai“.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.04.03; 06:00
Atsargiai

„The Wall Street Journal” leidinys

Maskva, kovo 30 d. (AFP-ELTA). Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova ketvirtadienį pareiškė, kad „The Wall Street Journal“ žurnalistas, sulaikyta dėl įtarimų šnipinėjimu, buvo „nutvertas už rankų“.
 
„Deja, tai ne pirmas kartas, kai užsieniečiai mūsų šalyje naudojasi užsienio žurnalisto statusu, spaudos darbuotojo viza ir akreditacija, norėdami nuslėpti veiklą, kuri nėra žurnalistika. Tai ne pirmasis žinomas Vakarų atstovas, nutvertas už rankų“, – sakoma M. Zacharovos pranešime socialinėje žiniasklaidoje.
 
Tarptautinis verslo dienraštis „The Wall Street Journal“ ketvirtadienį paskelbė esantis „labai susirūpinęs“ dėl savo žurnalisto Evano Gershkovichiaus, Rusijos saugumo tarnybos FSB suimto dėl kaltinimų šnipinėjimu.
 
„Užsienietis buvo sulaikytas Jekaterinburge, mėginantis gauti slaptą informaciją“, – paskelbė FSB, paminėjęs miestą Vidurio Rusijoje, už 1 800 kilometrų į rytus nuo Maskvos.
 
Tai dar vienas rimtas Kremliaus pastangų nutildyti kritikus atvejis, represijos įgavo pagreitį Rusijai pernai užpuolus Ukrainą.
 
„Problema ta (…) kaip FSB interpretuoja šnipinėjimą, o tai reiškia, kad kiekvienas, kuris tiesiog domisi kariniais reikalais, gali būti įkalintas dvidešimčiai metų“, – socialiniuose tinkluose apie sulaikymą sakė Rusijos politikos analitikė Tatjana Stanovaja.
 
Šiuo metu Rusijoje yra keli sulaikyti JAV piliečiai, Vašingtonas tai vadina politiškai motyvuotais areštais.
 
Sausį FSB iškėlė baudžiamąją bylą JAV piliečiui ir tvirtino, kad jis įtariamas šnipinėjimu, bet šio asmens tapatybės neatskleidė.
 
Buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas buvo suimtas Rusijoje 2018 m., apkaltintas šnipinėjimu ir nuteistas kalėti 16 metų. Jis kalinamas pataisos darbų kolonijoje į pietus nuo Maskvos. JAV teigia, kad P. Whelanas buvo asmeniniais reikalais į Maskvą atvykęs privatus pilietis ir reikalauja jį paleisti.
 
Pernai Rusija 22 metams įkalino žinomą karinių reikalų žurnalistą Ivaną Safronovą, apkaltinusi jį išdavyste. I. Safronovas dirbo verslo laikraštyje „Kommersant“, buvo vienas žinomiausių apie Rusijos karinį pramoninį kompleksą rašiusių žurnalistų.
 
E. Gershkovichius suimtas Vakarų žurnalistams Rusijoje susiduriant su vis didesniais ribojimais. Vakarų žiniasklaidos priemonių darbuotojai dažnai praneša esami sekami, ypač kai išvyksta iš didžiųjų Maskvos ir Sankt Peterburgo miestų.
 
Dauguma rusų bijo kalbėtis su užsienio žiniasklaida dėl griežtų cenzūros įstatymų, priimtų po įsiveržimo į Ukrainą.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.03.30; 13:41
Žvalgyba

Gdanskas, kovo 27 d. (ELTA). Lenkijoje sulaikytas užsienietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai. Tai pirmadienį pranešė šiaurinio Gdansko miesto prokurorai.
 
Agentūra „Reuters“ cituoja prokurorų pranešimą, kuriame teigiama, kad įtariamasis buvo sulaikytas kovo 21 d.
 
„Byloje padarytos išvados rodo, kad įtariamasis veikė Rusijos žvalgybos naudai, gaudamas ir rinkdamas informaciją… apie kritinę infrastruktūrą Pamario ir Kujavijos Pamario vaivadijose, taip pat apie saugumu besirūpinančių tarnybų ir organų veiklą, – sakoma pranešime. – Gauta informacija buvo perduota Rusijos žvalgybos tarnybai.“
 
Jei įtariamasis bus nuteistas, jam grės iki 10 metų nelaisvės.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2023.03.27; 00:30
Trumposios naujienos

Vašingtonas, kovo 12 d. (dpa-ELTA). Jungtinės Valstijos paneigė Irano teiginius apie tariamą susitarimą dėl apsikeitimo kaliniais. „Irano pareigūnų pareiškimai, kad pasiektas susitarimas dėl pasikeitimo kaliniais, yra dar vienas ypač žiaurus melas, kuris tik dar labiau padidina šeimų kančias“, – sekmadienį Vašingtone sakė Valstybės departamento atstovas Nedas Price‘as.
 
Prieš tai Irano užsienio reikalų ministras Husseiinas Amirabdollahianas pareiškė: „Pastarosiomis dienomis pasiekėme susitarimą su JAV dėl pasikeitimo kaliniais“. Esą jau artimiausioms dienomis įmanomas apsikeitimas. Abi valstybės daug dešimtmečių yra susipriešinusios. Iranas vis įkalina užsieniečius, kaltindamas juos šnipinėjimu ir kitais nusižengimams nacionaliniams interesams. Žmogaus teisių aktyvistai kritikuoja neretai už uždarų durų vykstančius procesus kaip nesąžiningus. 
 
JAV valstybės departamento atstovas pabrėžė: „Mes nepailstamai siekiame, kad būtų paleisti trys neteisėtai Irane įkalinti amerikiečiai“.
 
Tarp žinomiausių JAV kalinių Irane yra verslininkas Siamakas Namasis, kuris turi abiejų šalių pilietybes. 51 metų vyras 2015-aisiais buvo įkalintas su savo tėvu ir tada dėl šnipinėjimo nuteistas dešimt metų kalėti. Bagheras Namasis 2022-aisiais atgavo laisvę pagal susitarimą su JAV. Tačiau jo sūnus vis dar sėdi liūdnai pagarsėjusiame Evino kalėjime sostinėje Teherane.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.03.13; 06:04
Žvalgyba

Varšuva, kovo 8 d. (PAP-ELTA). Trečiadienį prieš Apygardos teismą Balstogėje stojo rusas ir baltarusis, kaltinami šnipinėjimu Rusijos karinės žvalgybos naudai.
 
Atsižvelgiant į svarbius Lenkijos valstybės interesus, procesas prokuratūros siūlymu vyksta už uždarų durų.
 
Gautomis žiniomis, teisiamieji 2017-2022 metais rinko informaciją apie Lenkijos ginkluotąsias pajėgas, jų dalinių dislokavimo vietas, aprūpinimą, personalą, taip pat apie sąjungininkų kariuomenės dalinius. Jie buvo sulaikyti praėjusių metų balandį.
 
Abu užsieniečiai legaliai gyveno Lenkijoje. Baltarusis iš pradžių studijavo vienoje iš Balstogės aukštųjų mokyklų, o vėliau organizavo parašiutininkų mokymus. Rusas neva užsiiminėjo kultūrine ir turistine veikla. Jiems už šnipinėjimą gresia iki 10 metų kalėjimo.
 
Nuo Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios Lenkijos teritorijoje buvo sulaikyti keli asmenys, įtariami bendradarbiavimu su Rusijos ir Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.03.09; 06:00
Žvalgyba

Ukrainos slaptosios tarnybos suima įtariamąjį

Kyjivas, kovo 7 d. (ELTA). Ukrainos saugumo tarnyba (UST) perspėja, kad Rusijos specialiosios tarnybos vis dažniau renka žvalgybos duomenis, dėdamosi užsienio žiniasklaidos priemonėmis, praneša „Interfax-Ukraina“.
 
„Slaptai informacijai rinkti priešas naudoja specializuotas interneto platformas ir profesionalius Ukrainos žurnalistų interneto forumus. Šiuose šaltiniuose okupantai skelbia neva žinomų užsienio žiniasklaidos priemonių darbuotojų prašymus pateikti informacijos“, – antradienį „Telegram“ kanale parašė UST atstovai.
 
Rusai prašo žiniasklaidos darbuotojus ir kitus profilinių grupių narius pateikti medžiagos neva rengiamam „siužetui“ ar „dokumentiniam filmui“ apie karą Ukrainoje. Priešą pirmiausia domina informacija apie Rusijos raketų smūgių Ukrainos miestams padarinius, sprogimų vietas. Už atitinkamą informaciją „užsienio žurnalistai“ žada „honorarą“.
Ukrainos slaptosios tarnybos darbuotojai
 
„Tokiu būdu gauta informacija agresoriui reikalinga koreguojant pakartotines oro atakas prieš Ukrainos objektus“, – paaiškino UST. UST įspėja visuomenę apie tokius priešo žvalgybinės ir ardomosios veiklos atvejus ir imasi visapusiškų priemonių, kad kaltininkai būtų patraukti atsakomybėn.
 
Be to, UST kreipiasi į piliečius, prašydama juos būti budrius ir nedelsiant informuoti teisėsaugos institucijas apie įtartinus nenustatytų abonentų „prašymus“.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.03.08; 05:55