Seimo narė Aušra Maldeikienė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Nors šių metų liepą turėtų įsigalioti Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pakeitimai, Seimo narė Aušra Maldeikienė sako, kad kol kas neaišku, kaip realiai veiks pertvarkyta sistema.
„Deja, priešingai, nei nuolat kartoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ryšių su visuomene specialistai, vaiko teisių apsaugos sistemos ilgamečiai darbuotojai tvirtina, kad tokiai didelei reformai nėra tinkamai pasiruošta, ji vykdoma labai skubotai, neturint poįstatyminių aktų, neišsprendus funkcijų pasidalinimo tarp centrinės institucijos ir savivaldos, negalvojant apie pasekmes vaikui, kurio interesams, sakoma, atstovaujama“, – sako parlamentarė.
Nors pernai rugsėjo pabaigoje priimtame įstatyme akcentuotas vaikas, bet realiai dėmesys koncentruojamas, anot jos, į institucinę pertvarką, kuri tarsi savaime turėtų garantuoti vaiko gerovę. „Kita vertus, nors Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktoje pertvarkos programoje buvo akcentuotas administracinės naštos mažėjimas, dabar, priešingai, biurokratinis aparatas didinamas: kuriami nauji struktūriniai padaliniai regionuose su dviem vadovų pareigybėmis ir komunikacijos specialistu, o skyriams numatomi tik vienas ar du darbuotojai“, – pastebi A. Maldeikienė.
Jos teigimu, kol kas neaiškus ir darbų pasidalijimas tarp savivaldos bei centrinės institucijos, neapibrėžtas mobilios komandos darbas ir jos komunikavimas su atvejo vadybininku ir pačia savivaldybe.
Vaikai ant ledo lyčių. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Dar blogiau tai, kad teisiškai nesureguliuoti savivaldos ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus santykiai: pastarasis, nors ir nepavaldus savivaldai, rašys teikimą savivaldybės administracijos direktoriui dėl laikinosios globos nustatymo vaikui, ir, nors savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai sprendimo priėmime nedalyvaus, vis dėlto, jeigu paaiškės, kad sprendimas dėl vaiko laikinosios globos nustatymo buvo netinkamas, būtent jam teks atsakomybė ir žalos atlyginimas“, – sako A. Maldeikienė.
Taigi bent kol kas situacija parlamentarei atrodo tragikomiškai. „Sprendimą dėl vaiko paėmimo priima Vaiko teisių apsaugos skyrius, įsakymą pasirašo savivaldybės administracijos direktorius, globos priežiūrą vykdys neaišku kas (gal pats Vaiko teisių apsaugos skyrius, o gal savivaldybė), o jau globos panaikinimo klausimą vėl spręs Vaiko teisių apsaugos skyrius“, – sako Seimo narė.
Kol kas jai neaiškus ir finansavimo klausimas. „Savivaldybės šiuo metu jau teikia taryboms tvirtinti rajonų 2018 metų biudžetus, kuriuose lėšos įstatyme numatytiems darbams nėra numatytos“, – sako A. Maldeikienė.
Piketas prie Seimo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui vis dažniau susimąstau apie mūsų tautiečių veiklą įvairiais laikotarpiais, kuriuose teko gyventi bei išgyventi.
Šiandien norėčiau paanalizuoti Lietuvos NVO veiklą ir jų poveikį politikos bei įstatymų leidybos formavime. Statistika skelbia, jog Lietuvoje yra daugiau kaip du tūkstančiai įvairaus tipo NVO, taigi viena organizacija tenka vienam tūkstančiui gyventojų. Daug tai ar mažai, spręsti ne man. Man yra svarbiau, kokia veikla ji užsiima ir kokią naudą sukuria visuomenei.
Tarpukario Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų veiklos kryptys ir tikslai buvo nukreipti į tautinio atgimimo skatinimą, kultūros ir švietimo veiklą.
Aš manau, kad nevyriausybinės visuomeninės organizacijos, nepaisant vyriausybės ar politikų nepasitenkinimo, privalo vykdyti pasirinktų krypčių veiklas. Nagrinėjant Lietuvos NVO istorinį paveldą, galėtume daryti išvadas, jog jos turi gilias tradicijas, kurios skatino savanorystę, filantropiją ir altruizmą, remiant vaikus, neįgaliuosius, skurstančius ir t.t.
Dar Sąjūdžio laikais man teko garbė dalyvauti jos veikloje, nors tuometinė partinė nomenklatūra netoleravo mūsų veiklos, tačiau pirmieji laisvės spinduliai jau budino naujus jausmus.
Iki šių dienų vis dar dalyvauju NVO veikloje, todėl galiu teigti, jog turiu šiokią tokią patirtį. Mano asmeninė patirtis NVO veikloje daugiausia orientuota į šalies gynybą bei jos saugumą, todėl šioje srityje turiu daugiau žinių. Istoriniai faktai byloja, jog tarpukarių Lietuvoje labai aktyviai veikė paramos beglobiams ar mažai pasiturintiems vaikams auklėti bei patriotinio ugdymo stovyklų ar kt. renginių organizavimas. Dalinai šios organizacijos buvo remiamos valstybės, bet didžiausia parama buvo visuomeninio pobūdžio.
Dabartiniu metu vyriausybės ar politinės vadovybės požiūris į NVO nėra dalykiškas, bet turi komercinių arba kaip politinių dividendų šaltinio požymių. 1984 m. Lietuvoje veikė 5 sporto draugijos, 72 mokslinės ir mokslinės-techninės draugijos, 6 kūrybinės sąjungos (kompozitorių, architektų, rašytojų, žurnalistų ir dailininkų) ir 20 kitų įvairia veikla užsiimančių organizacijų, kurios Tarybų Sąjungoje veikė kaip jų padaliniai.
Menant sovietinį laikotarpį, kai visos „NVO“ buvo griežtai kontroliuojamos vienos partijos, kuriai tarnavo visos jėgos struktūros. Susidaro įspūdis, kad šiame bare nesame toli pažengę. Rinkiminės kompanijos metu visi kandidatai kalba apie šalies ir visuomenės klestėjimą bei socialinės atskirties mažinimą, glaudesnį valdančiųjų bei visuomenės bendradarbiavimą, tačiau po rinkimų vėl viskas gižta į savo vietas ir laukiama naujų pažadų, naujų geresnio gyvenimo pranašų Lietuvos padangėje.
Atsargos karininkas Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Lietuvoje NVO veiklą reglamentuoja įstatymai. Keista, bet Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija atsakinga už bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtros valdymo sritį. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vienas iš veiklos tikslų – formuoti bendruomenių ir nevyriausybinių organizacijų plėtros politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą. Kaip galima kuruoti nevyriausybinę organizaciją vyriausybine institucija? Nevyriausybinių organizacijų pagrindinis veiklos tikslas yra visuomenės intereso gynimas, viešosios gerovės kūrimas. Nevyriausybinių organizacijų poreikis atsiranda iš pilietinės iniciatyvos ir siekio spręsti iškilusias problemas bei patenkinti tuos, kurių nepajėgia aprėpti valdžios ir verslo sektoriai. Aktyvi ir pilietiškai organizuota visuomenė yra atsakingas, konstruktyvus ir pozityvus, pokyčius bei naujoves skatinantis visuomenės ir valstybės pažangos variklis. Panašiais žodžiais yra apibūdinama NVO veikla Lietuvos vyriausybės nutarime.
Mano supratimu, NVO turėtų kuruoti Lietuvos seime sudaryta komisija arba Lietuvos respublikos prezidentės paskirta komisija. Dabartiniu metu NVO finansuoja ir kontroliuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Šiais metais Lietuvos savivaldybėms NVO finansavimui yra skirta 2 630 000 eurų. Finansavimas vyksta pateikus „Remti bendruomeninę veiklą savivaldybėse“ paraišką, pusę sumos projektui prašomų lėšų privalo turėti pats pareiškėjas. Dauguma NVO neturi lėšų ar turtingų rėmėjų, kurie finansuotų jų veiklą, todėl yra „pasmerkti“ vegetavimui, o ne aktyviai veiklai. Gaila, bet ten, kur skirstomos lėšos, atsiranda korupcijos apraiškų.
Kiek NVO yra patyrusių rašyti paraiškas pagal projektus, kiek garantijų, kad jų projektas bus finansuojamas ir t.t.? Čia atsiranda įvairių „gudročių“, kurie už tinkamą mokesti siūlosi padėti įforminti reikiamus dokumentus. Taigi galime daryti prielaidą, kad taip sukuriama dar viena palanki „dirva“ korupcijai ar nepotizmui klestėti. Kalbantis su politikais ar vyriausybės atstovais apie NVO dalyvavimą įstatymų ar valstybės valdyme, baigiasi tik pažadais, kad būsime kviečiami svarstymo etapuose ar bent supažindinti.
Tautos išrinktieji, pradėję savo valdymo erą, dažniausiai tampa protingiausiais ir viską suprantančias veikėjais, kuriems nereikia nei patarimų, nei pagalbos sprendžiant mūsų tautai ir valstybei dabarties bei ateities problemas. Tik bendromis pastangomis galėsime pasiekti norimų rezultatų idant Tauta galutinai „neišsivaikščiotų“. Penkiasdešimties metų sovietinė okupacija padarė savo juodą darbą mūsų sąmonėje, todėl ne tik mes, bet ir mūsų vaikai „paveldėjo“ abejingumą.
Šalyje vykstančiais politiniais ar ekonominiais procesais mes dažniausiai piktinamės ir reiškiame nepasitenkinimą tik savyje arba artimų draugų aplinkoje. Liekame įtakojami praeities baimių, jog esame per silpni ką nors pakeisti. Tik vienas bandymas sukilti prieš valdančiuosius prie Seimo buvo pasitiktas guminėmis kulkomis, taigi „atšaldė“ norą viešai reikšti savo nuomonę.
Rinkiminės kompanijos metu konservatorius Mantas Adomėnas padarė „užuominą“ reklaminiame plakate automagistralėje į Kauną pasitikdamas rinkėjus su šakėmis. Gal tai buvo „užuomina“ kuo reikia sklaidyti debesis?
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Tadas Langaitis kreipėsi į socialinės apsaugos ir darbo ministrą Liną Kukuraitį dėl galimo neteisėto valstybės biudžeto lėšų pasisavinimo, kai Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga (LSDJS) naudojo šiai organizacijai skirtas valstybės biudžeto lėšas ne pagal paskirtį.
Pasak parlamentaro, šiuo metu ūkio viceministro pareigas einantis Ramūnas Burokas, 2014 m. vadovavo LSDJS ir pirko viešųjų ryšių paslaugas iš savo žmonos, tuometės draugės, Vaidos Kelerytės-Burokienės vadovaujamos asociacijos „Marijampoliečiai“ už nepagrįstai didelę sumą.
Kreipimesi prašoma atlikti išsamų 2013-2017 m. laikotarpio LSDJS paskirtų lėšų naudojimo auditą ir atlikti Jaunimo reikalų departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų veiklos patikrinimą bei nustatyti, kodėl dar 2014 m., kai buvo atlikti neteisėti veiksmai, nebuvo imtasi reikalingų žingsnių siekiant nutraukti tolesnį šios organizacijos finansavimą.
Kaip pastebi T. Langaitis, Jaunimo organizacijų stiprinimo programų finansavimo nuostatos aiškiai nurodo, jog „finansavimo sutartis gali būti nutraukta ir išieškomos organizacijai skirtos lėšos, kai nustatoma, kad skirtos lėšos naudojamos ne pagal paskirtį“.
„Šiuo metu ant ūkio viceministro R. Buroko krenta itin didelis šešėlis dėl galimo neteisėto valstybės biudžeto lėšų pasisavinimo, o tai kenkia visos Vyriausybės reputacijai. Taip pat šis atvejis kenkia nevyriausybiniam sektoriui, nes skandalai, susiję su viena organizacija, gaunančia Jaunimo organizacijų stiprinimo programos lėšas, kelia klausimų, ar panašiai neveikia kitos organizacijos ir ar šios lėšos apskritai yra naudojamos pagal paskirtį? Todėl būtina išsamiai išanalizuoti viešumoje pateiktą informaciją ir užtikrinti, kad ateityje tokie atvejai nepasikartotų“, – teigė T. Langaitis.
Jis primena, kad šių metų gegužės 25 d. naujienų portalas Delfi.lt išplatino informaciją apie vienos iš didžiausių nacionalinių Lietuvos jaunimo organizacijų Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos galimai ne pagal paskirtį naudotas valstybės biudžeto lėšas. Ši informacija paskatino T. Langaitį kreiptis į ministrą, kurio pavaldumui priklauso Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Reaguodama į informaciją apie galimai ne pagal paskirtį jaunimo organizacijos naudotas lėšas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė išanalizavusi situaciją su projektų priežiūrą įgyvendinančia pavaldžia įstaiga Socialinių paslaugų priežiūros departamentu ir papildomai kreipsis į Viešųjų pirkimų tarnybos ekspertus dėl situacijos įvertinimo.
Ministeriją pasiekė informacija, kad Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjunga, įgyvendindama valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą, 2014 m. pirko viešinimo paslaugas iš asociacijos, kuriai esą vadovavo sąjungos vadovui tuo metu artimas žmogus ir kurios vienas iš steigėjų buvo jis pats.
„Pagal konkurso nuostatus projekto vykdytojai neturi atsiskaityti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl sandorių, sudarytų su fiziniais ar juridiniais asmenimis, susijusiais su projekto vykdytoju (juridiniu asmeniu), taip pat jo steigėju, valdybos nariu ir pan., tačiau išaiškėjus naujoms aplinkybėms ir įtarimams, kad viešųjų pirkimų procedūros galėjo būti vykdomos neskaidriai, nesilaikant Viešųjų pirkimų ir kitų įstatymų bei teisės aktų reikalavimų, prašysime viešųjų pirkimų politiką įgyvendinančios ir prižiūrinčios Viešųjų pirkimų tarnybos ekspertus įvertinti susidariusią situaciją“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Eitvydas Bingelis.
Planinis Lietuvos socialdemokratinio jaunimo sąjungos įgyvendinamo projekto patikrinimas vykdytas 2014 m. prieš įvykstant minėtam viešinimo paslaugų pirkimui, esminių pažeidimų nenustatyta.
Vilniaus apygardos teismas vakar kaltu dėl kyšininkavimo pripažino buvusį Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus skyriaus vyriausiąjį darbo inspektorių M. I.
Buvusiam inspektoriui skirta 3766 eurų bauda, taip pat uždrausta dvejus metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dirbti valstybės ar jai prilygintoje tarnyboje.
Išnagrinėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrėjų surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, Teismas konstatavo, kad M. I. padarė nusikaltimą – 2016 m. kovo mėnesį už pažeidimo neužregistravimą susitarė ir priėmė 600 eurų kyšį iš tikrintoje statybvietėje neteisėtai dirbusio statybininko.
Sulaikius M. I. kratos metu pas pastarąjį buvo rasti ir paimti kaip kyšis gauti 600 eurų.
Ikiteisminį tyrimą šioje byloje atliko STT Vilniaus valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliavo Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai.
2016 metais nuteisti 32 STT Vilniaus valdybos pareigūnų tirtose bylose, kyšininkavimu, piktnaudžiavimu tarnyba, prekyba poveikiu ir kitais korupcinio pobūdžio nusikaltimais kaltinti asmenys.
Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba.
Pagaliau prieš savaitę sulibdyta valdančiųjų Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų programa teigia, kad mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir suteikti daugiau lengvatų nereikia, tai reiškia, kad jog ir toliau nepagrįstai bus didinamos kainos ir paslaugos, kurios ir šiaip kyla kas mėnesį.
Taip pat atsisakoma didinti pelno mokestį. Tokiu būdu suteikiamos nuolaidos milijonieriams ir kitokiems oligarchams. Pabrėždami, kad nesiūlo įvesti progresinių mokesčių (t.y. atsisakydami iš daug darbo pajamų gaunančių asmenų nurėžti didesnę jų dalį per mokesčius), konservatoriai vėlgi yra turtingųjų pusėje.
Iš Seimo nario Rimanto Dagio gali būti bandoma išieškoti žalą, padarytą valstybei. Valstybės kontrolės (VK) skaičiavimu, jo vadovauta Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nepagrįstai atleido darbo biržos vadovą Vidą Šlekaitį.
Teismas į darbą jį grąžino ir nurodė išmokėti beveik 400 tūkst. litų kompensaciją už priverstinę pravaikštą. VK nurodė šiuos pinigus iš kaltininko išieškoti, tačiau jis valstybei padarytų nuostolių kompensuoti neketina. R.Dagys sakė: “Jeigu man ateitų tokios pačios komisijos išvados, kad žmogus padarė valstybei 1,5 mln. litų žalą, aš tikrai pasielgčiau lygiai taip pat”.
