Danija. EPA – ELTA nuotr.
Danija planuoja mokėti imigrantams socialines išmokas tik tuomet, jei jie dirbs. „Norime įvesti naują darbo logiką, pagal kurią žmonės turėtų pareigą įnešti savo indėlį ir būti naudingi, – antradienį pareiškė ministrė pirmininkė Mettė Frederiksen. – O jei jie neranda nuolatinio darbo, turi atidirbti už savo pašalpas“.
Pradžioje ši nuostata galiotų tiems, kurie 3-4 metus gauna valstybės paramą ir neturi bent kažkokio išsilavinimo ir danų kalbos žinių, sakė premjerė. Jie turėtų dirbti mažiausiai 37 valandas per savaitę. „Tai gali būti darbas paplūdimyje – rinkti cigarečių nuorūkas ar plastiką, ar pagalba sprendžiant įvairias užduotis įmonėje, – kalbėjo darbo ministras Peteris Hummelgardas. – Mums svarbiausia, kad žmonės išlįstų iš savo namų“.
Šios priemonės esą padėtų imigrantams integruotis. „Pernelyg daug metų mes daugeliui žmonių darėme meškos paslaugą, nieko iš jų nereikalaudami“, – sakė M. Frederiksen. Jos vyriausybė atkreipia dėmesį į žemą moterų iš Artimųjų Rytų, Šiaurės Afrikos ir Turkijos užimtumo lygį.
Socialdemokratų vyriausybės planams dar turi pritarti parlamentas. Kritikos jau sulaukta iš kairiųjų. „Bijau, kad tai sukels valstybės remiamą socialinį dempingą“, – sakė atstovė Mai Villadsen.
Danija daug metų vykdo labai griežtą imigracijos politiką. Vyriausybė užsibrėžė tikslą prieglobsčio prašytojų skaičių sumažinti iki nulio.
Birželį parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo remiantis, prieglobsčio prašytojai gali būti išsiųsti į ne ES šalis. Stovyklose trečiosiose šalyse, pavyzdžiui, Ruandoje ar Tunise, jie tada lauktų atsakymo į savo prašymą dėl prieglobsčio suteikimo.
Girtuoklis ar skurdo iškankintas žmogus? Slaptai.lt nuotr.
Skurdo rizikos lygis 2017 m. šalyje siekė 22,9 proc., remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
Palyginti su 2016 m., jis padidėjo 1 procentiniu punktu. 2017 m. apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.
Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už skurdo rizikos ribą, mieste gavo 17,3 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 11,7 proc., kituose miestuose – 26,1 proc.), kaime – 34,4 proc. Skurdo rizikos lygis mieste, palyginti su 2016 m., padidėjo 1,7 procentinio punkto (penkiuose didžiuosiuose miestuose padidėjo 0,1 procentinio punkto, kituose miestuose – 4,3 procentinio punkto), o kaime – sumažėjo 0,4 procentinio punkto.
Skurdo rizikos riba 2017 m. buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus. Palyginti su 2016 m., dėl gyventojų disponuojamųjų pajamų didėjimo skurdo rizikos riba padidėjo 8,9 proc.
Didžiausias skurdo rizikos lygis buvo 65 metų ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje. 2017 m. jis sudarė 33,4 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 5,7 procentinio punkto. Padidėjimą lėmė išaugusių darbo pajamų nulemtas skurdo rizikos ribos padidėjimas ir santykinai mažesnis senatvės pensijų augimas. Vidutinė senatvės pensija pajamų tyrimo laikotarpiu (2016 m.) buvo 255,3 euro ir sudarė 83,2 proc. skurdo rizikos ribos. Vidutinė senatvės pensija jau kelerius metus yra mažesnė už skurdo rizikos ribą ir šis skirtumas kasmet didėja. Vieni gyvenantys senatvės pensininkai, gaunantys vidutinę ar šiek tiek didesnę už vidutinę senatvės pensiją ir neturintys kitų pajamų, atsiduria žemiau skurdo rizikos ribos.
Vaikų iki 18 m. amžiaus skurdo rizikos lygis, palyginti su ankstesniais metais, padidėjo 0,1 procentinio punkto ir 2017 m. siekė 25,7 proc., 18-64 metų amžiaus asmenų – sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir siekė 18,8 proc. Mažėjimui įtakos turėjo išaugęs darbo užmokestis, sumažėjęs nedarbas ir minimalios mėnesinės algos padidinimas. Pajamų tyrimo laikotarpiu (2016 m.) socialinės apsaugos išlaidos šeimai ir vaikams padidėjo 6,5 proc., vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis – 8,7 proc., o minimalios mėnesinės algos padidinimas nuo sausio 1 d. ir liepos 1 d. nulėmė jos vidutinio metinio dydžio padidėjimą 16,8 proc. Iš minimalios algos atėmus pajamų mokestį ir socialinio draudimo įmokas, disponuojamosios pajamos, neturint pajamų iš kitų šaltinių, būtų lygios skurdo rizikos ribai.
Girtuokliai Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.
Namų ūkiuose su vaikais skurdo rizikos lygis 2017 m. siekė 21,2 proc. ir, palyginti su 2016 m., padidėjo 0,2 procentinio punkto. Namų ūkiuose be vaikų skurdo rizikos lygis per metus padidėjo 1,6 procentinio punkto ir 2017 m. sudarė 24,5 proc. Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis – 48,4 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (47,9 proc.).
Tarp dirbančių asmenų žemiau skurdo rizikos ribos buvo 8,5 proc., tarp bedarbių – 61,5 proc., tarp senatvės pensininkų – 36,7 proc. Dirbančių asmenų skurdo rizikos lygis, palyginti su 2016 m., nepasikeitė, bedarbių asmenų – padidėjo 1 procentiniu punktu, o senatvės pensininkų – padidėjo 6,1 procentinio punkto.
Skurdo rizikos lygio iki socialinių išmokų ir po jų skirtumas rodo, kokią įtaką skurdo rizikos mažinimui turi socialinės išmokos. Iš disponuojamųjų pajamų atėmus socialines išmokas (išskyrus senatvės ir našlių pensijas), skurdo rizikos lygis 2017 m. padidėtų iki 29,8 proc. Palyginti su ankstesniais metais, socialinių išmokų įtaka skurdo rizikos lygiui padidėjo, o prieš kelerius metus buvo stebimas mažėjimas. Socialinės išmokos didžiausią įtaką turėjo namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygiui: atėmus socialines išmokas, šiuose namų ūkiuose skurdo rizikos lygis 2017 m. padidėtų nuo 21,2 iki 31,3 proc., vaikų iki 18 metų amžiaus – nuo 25,7 iki 37,3 proc.
Lietuvoje skurdo rizikos lygis 2017 m. buvo didžiausias tarp Baltijos šalių. Estijoje skurdo rizikos lygis, palyginti su 2016 m., sumažėjo 0,7 procentinio punkto, Latvijoje – padidėjo 0,3 procentinio punkto. Visose Baltijos šalyse padidėjo 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis.
Lietuvoje skurdo rizikos lygis 2017 m. buvo didžiausias tarp Baltijos šalių. Estijoje skurdo rizikos lygis, palyginti su 2016 m., sumažėjo 0,7 procentinio punkto, Latvijoje – padidėjo 0,3 procentinio punkto. Visose Baltijos šalyse padidėjo 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų skurdo rizikos lygis.
Duomenys apie gyventojų pajamas ir gyvenimo sąlygas surinkti 2017 m. vasario-gegužės mėnesiais atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimą ir apklausus 4 944 namų ūkius, atrinktus atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru. Duomenims apie pajamas rinkti papildomai buvo naudojami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys.
Skurdo rizikos rodikliai skaičiuojami, remiantis prieš tai buvusių metų pajamomis (2017 m. skurdo rizikos rodikliams skaičiuoti naudojami duomenys apie pajamas, gautas 2016 m.).
Lenkijos Vidaus reikalų ministerija įvedė naujas taisykles, kuriomis remiantis tūkstančiams žmonių, anksčiau dirbusių komunistinėse slaptosiose tarnybose, bus apkarpytos valstybinės socialinės išmokos ir pensijos.
Pasak vidaus reikalų ministro Mariuszo Blaszczako, pokytis palies apie 39 tūkstančius žmonių ir Lenkijai kasmet padės sutaupyti maždaug 500 milijonų zlotų (116 milijonų eurų).
Naujos taisyklės nustato, kad didžiausias pensijos ir socialinių išmokų dydis buvusiems komunistinių saugumo tarnybų darbuotojams negalės būti didesnis nei vidutinis šalyje mokamas pensijų ir išmokų dydis.
Anksčiau Lenkijos premjerė Beata Szydlo yra pareiškusi, jog toks sprendimas „atstatytų socialinį teisingumą“.
„Šiandien, praėjus ketvirčiui amžiaus nuo komunistinės sistemos Lenkijoje griūties, tie, kurie tarnavo kriminalinei sistemai, gauna labai dideles pensijas, dažnai kur kas didesnes nei valstybės mokamos pensijos žmonėms, kurie nuo jų nukentėjo komunistinėje eroje“, – teigė Lenkijos ministrė pirmininkė.
Šių metų vienuolikos mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 160,5 mln. eurų ir sudarė 0,43 proc. prognozuojamo 2015 metų BVP, rodo Finansų ministerijos duomenys.
Vienuolikos mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 9,544 mlrd. eurų, išlaidos – 9,162 mlrd. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-lapkritį sudarė 542,5 mln. eurų.
Šių metų devynių mėnesių centrinės valdžios deficitas buvo 64 mln. eurų ir sudarė 0,17 proc. prognozuojamo 2015 metų BVP, rodo Finansų ministerijos duomenys.
Devynių mėnesių centrinės valdžios pajamos buvo 7,800 mlrd. eurų, išlaidos – 7,485 mlrd. eurų. Sandoriai su nefinansiniu turtu per šių metų sausį-rugsėjį sudarė 379 mln. eurų.
Problemos euro zonoje gali turėti įtakos Latvijos sprendimui įsivesti bendrąją Europos valiutą nuo 2014-ųjų metų sausio 1 dienos. Apie tai interviu šalies televizijos kanalui sakė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis.
Pasak premjero, jeigu gilią ekonominę krizę išgyvenančioje Graikijoje išliks politinis neapibrėžtumas po ten įvykusių pirmalaikių parlamento rinkimų, greičiausiai iškils grėsmė tolesniam euro zonos stabilumui.
