Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

Berlynas, rugpjūčio 13 d. (dpa-ELTA). Vokietijos federalinis kancleris Olafas Scholzas pareiškė esąs už tolesnius tarptautinius pokalbius dėl būdų, kaip užbaigti Rusijos karą Ukrainoje. Interviu ZDF televizijai, kuris turėtų būti parodytas sekmadienio vakarą, jis „labai svarbiu“ pavadino praėjusį savaitgalį Saudo Arabijoje vykusį susitikimą. „Deja, tai tik pradžia“, – pridūrė jis.
 
O. Scholzas pažymėjo, kad pokalbiai Džidoje užsienio politikos patarėjų lygiu buvo išsiskiriantys. Susitikime dalyvavo daugiau šalių, įskaitant Kiniją, kalbėjo jis, turėdamas omenyje panašius pokalbius Kopenhagoje birželį. „Todėl prasminga tęsti šiuos pokalbius, nes jie labai konkrečiai didina spaudimą Rusijai, jog ji suprastų, kad pasirinko neteisingą kelią ir kad privalo išvesti dalinius“, – sakė kancleris.
 
O. Scholzas interviu pakomentavo ir diskusijas dėl „Taurus“ sparnuotųjų raketų tiekimo Ukrainai. Vokietijos vyriausybė, anot jo, kaip tai darė ir praeityje, visad labai rūpestingai įvertins kiekvieną atskirą sprendimą – kas įmanoma, kas prasminga, koks galėtų būti Vokietijos indėlis. „Sprendimai visuomet turi būti rūpestingai apsvarstyti“, – pabrėžė jis.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.14; 05:47

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto

Berlynas, rugpjūčio 3 d. (dpa-ELTA). Vokietija ir toliau neketina tiekti Ukrainai sparnuotųjų raketų „Taurus“. „Mes vis dar laikomės nuomonės, kad tai nėra svarbiausias mūsų prioritetas“, – ketvirtadienį pareiškė šalies gynybos ministras Borisas Pistorius.
 
Jis pažymėjo, kad šių sparnuotųjų raketų netiekia ir sąjungininkai amerikiečiai, o abejonės dėl jų tiekimo yra akivaizdžios.
 
Ukraina reikalauja iš Berlyno „Taurus“ tipo sparnuotųjų raketų, kad galėtų atakuoti rusų pajėgų pozicijas ir toli už fronto linijos. Vokietijos vyriausybė nenori tiekti raketų, nes jos gali pasiekti ir Rusijos teritoriją.
 
B. Pistorius kategoriškai neatmetė, kad Vokietija reikalaujamų ginklų pristatys ateityje. „Laikas sprendimui dar neatėjo“, – pridūrė jis.
 
Daugelis iš Bundesvero turimų 600 raketų yra parengtos naudoti. Stringant Ukrainos kontrpuolimui, dabar, anot kai kurių ekspertų, būtų tinkamas metas jų tiekimui. Sparnuotosios raketos gali padėti pralaužti Rusijos kariuomenės logistikos grandines ir taip sutrikdyti amunicijos tiekimą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.08.04; 05:17

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas. Juliaus Kalinsko (ELTA) nuotr.

Vilnius, birželio 26 d. (dpa-ELTA). Vokietija vis dar nepasirengusi siųsti Ukrainai tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas, nepaisant pakartotinių Ukrainos pareigūnų prašymų, pirmadienį pareiškė Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas.
 
„Kalbant apie tolimojo nuotolio ginklus, noriu dar kartą labai aiškiai pasakyti, kad mes vis dar laikomės atsargios pozicijos – kaip, beje, mūsų partneriai JAV“, – per vizitą Lietuvoje sakė B. Pistoriusas. „Kol kas mūsų vertinime niekas nepasikeitė“, – pridūrė jis.
 
Ukraina gegužės pabaigoje paprašė Vokietijos sparnuotųjų raketų „Taurus“, tačiau Vokietija ir toliau laikosi atsargios politikos ir nesutinka suteikti šių raketų, nes bijo, kad jomis bus galima smogti Rusijai, nors Ukraina pažadėjo nenaudoti Vakarų ginklų atakoms Rusijos teritorijoje.
 
„Taurus KEPD 350“ raketos, kartu gaminamos Vokietijos ir Švedijos, gali smogti taikiniams už 500 kilometrų.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2023.06.27; 07:02

Kryvyj Rihe rusų raketų atakos aukomis tapo 11 žmonių, dar 36 buvo sužeisti. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, birželio 13 d. (Ukrinform-ELTA). Kryvyj Rihe per rusų raketų ataką buvo sužeisti 36 žmonės, iš jų 12 gydomi ligoninėje.
 
Tai antradienį „Telegram“ kanale pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Lysakas,  kuriuo remiasi „Ukrinform“.
 
„Kryvyj Rihe šįvakar turime 36 žmones, nukentėjusius nuo raketų smūgių. 12 sužeistųjų gydomi ligoninėje, iš jų dešimt yra sunkios būklės“, – parašė pareigūnas.
 
Rusų raketų smūgio aukomis tapo 11 žmonių, tarp jų – 17-metis  vaikinas.
 
Be to, antradienį Rusijos kariškiai du kartus apšaudė Nikopolį iš sunkiosios artilerijos. 35 metų moterį sužeidė skeveldros. Ji gydoma namuose.
 
Mieste nukentėjo keturi daugiaaukščiai pastatai, biblioteka ir dujotiekis.
 
Kaip jau buvo pranešta, birželio 13-osios naktį Rusijos kariuomenė atakavo Kryvyj Rihą šešiomis sparnuotosiomis raketomis. Žuvo 11 žmonių – keturi dėl smūgio gyvenamajam namui, septyni – privačios įmonės sandėlyje.
 
Ukrainos pareigūnų duomenimis, dėl rusų raketos atakos Kryvyj Rihe pastogės neteko apie 60 žmonių, dabar vietos valdžia turi jiems pasiūlyti laikiną būstą, o ateityje – išspręsti naujų butų įsigijimo arba apgriauto pastato remonto klausimą.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.06.14; 00:30

Rusijos kariai montruoja Iskander raketą

Kyjivas, vasario 10 d. (ELTA). Rusijos kariuomenė penktadienį į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 100 raketų. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi UNIAN.
 
„Pirminiais duomenimis, priešas panaudojo 29 zenitines valdomas raketas S-300 ir 71 sparnuotąją ore ir jūroje bazuojamą raketą. Mūsų gynėjai sunaikino 61 sparnuotąją raketą“, – sakoma pranešime.
 
Be to, Generalinio štabo duomenimis, okupantai smogė 12 aviacijos smūgių, dviem iš jų buvo naudojami dronai „Shahed-136“. Buvo atakuojama ir civilinė infrastruktūra.
 
Priešas taip pat daugiau kaip 20 kartų apšaudė Ukrainą reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis. „Rusijos smūgių civiliniams objektams grėsmė tebėra didelė visoje Ukrainos teritorijoje“, – pridūrė Generalinis štabas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.11; 00:30

Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos

Kyjivas, gruodžio 30 d. (ELTA). Rusai meluoja, teigdami, kad sparnuotosios raketos „Kalibr“ jiems niekada nesibaigs. Jau atsiradusį tokių raketų deficitą atskleidžia duomenys, rodantys, kokiu intensyvumu Rusijos armija jas naudoja.
 
Tai penktadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos oro pajėgų atstovas Jurijus Ihnatas, praneša UNIAN.
 
Pasak pareigūno, Rusiją erzina Ukrainos žinybų ir partnerių Vakaruose paskelbta informacija, kad jos raketų skaičius mažėja. Todėl propagandininkai mėgina įtikinti savo piliečius, kad yra priešingai.
 
„Jie turi kabinti makaronus ant ausų savo liaudžiai, elektoratui, kad esą „jos mums niekada nesibaigs“ ir t. t. Suprantama, raketos gaminamos, bet jų gamyba atsilieka nuo raketų naudojimo tempo. Akivaizdu, jog dar vienas sankcijų paketas turėtų dar labiau apriboti Rusijos galimybes gauti iš Vakarų technologijų, kurios naudojamos gaminant tiek „Kalibrus“, tiek bepilotes skraidykles, tiek lėktuvus. Jeigu sankcijos tikrai veiks, jeigu kontrolė bus sugriežtinta, tai Rusija neturės jokių „Kalibrų“, – konstatavo J. Ihnatas.
 
Ketvirtadienį Rusija vėl smogė raketomis Ukrainai. Patikslintais duomenimis, priešas paleido 70 raketų, iš jų 58 buvo sunaikintos. Per ataką nukentėjo generacijos objektai ir elektros tinklai Lvivo, Odesos ir Kyjivo srityse.
 
Tą pačią dieną Rusijos gynybos ministerija ciniškai pareiškė, kad esą sparnuotosios raketos „Kalibr“, kurias rusai naudoja per masinius Ukrainos apšaudymus, jiems niekada nesibaigs.
 
UNIAN primena, kad „Kalibr“ tipo raketos gali nuskrieti daugiau kaip 1500 kilometrų. Tad rusai iš savo laivų Juodojoje jūroje gali atakuoti objektus visoje Ukrainos teritorijoje.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.12.31; 08:00

Londonas

Kyjivas, gruodžio 15 d. (ELTA). Didžioji Britanija neatmeta galimybės perduoti Ukrainai aviacinių sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“.
 
Tai ketvirtadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus Beno Wallace`o interviu radijo stočiai „Times Radio“.
 
„Aš neketinu daryti prielaidų dėl ginkluotės tiekimo. Rusija norėtų žinoti, kokių rūšių ginklų galime perduoti Ukrainai, kad ją paremtume. Mes svarstysime tai su ukrainiečiais, atsižvelgdami į jų poreikius ir technines galimybes“, – sakė B. Wallace`as.
 
Jis pabrėžė, kad galimas amerikietiškų raketų kompleksų „Patriot“ tiekimas Ukrainai būtų svarbus momentas jos kare su Rusija.
 
„Jeigu JAV tai padarytų, būtų žengtas labai svarbus žingsnis“, – pareiškė Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos vadovas.
 
„rbc.ua“ primena, kad „Storm Shadow“ yra prancūzų ir britų gamybos „oras-žemė“ klasės aviacinė sparnuotoji raketa, skirta svarbiems stacionariems taikiniams, kuriuos gerai saugo oro gynybos priemonės, naikinti.
 
Ją galima naudoti bet kuriuo paros metu, sunkiomis meteorologinėmis sąlygomis, veikiant priešo elektroninio trukdymo priemonėms.
Jos skrydžio nuotolis – daugiau kaip 250 kilometrų, aukštis – 30-40 metrų.
 
„rbc.ua“ primena, jog anksčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas atsakė į Rusijos grasinimus smogti Ukrainai raketomis per Naujuosius metus. Jis pareiškė, kad ukrainiečiai turės ir gana didelio nuotolio raketų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)

Rusijos kariai montruoja Iskander raketą.

Kyjivas, spalio 16 d. (ELTA). Rusijos karinė pramonė negali gaminti aukštos technologijos raketų tokia sparta, kokia jas naudoja per karą Ukrainoje, todėl vėliau jai labai truks didelio nuotolio ginkluotės.
 
Tai pranešė Didžiosios Britanijos gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.
 
Pranešime pažymima, kad šių metų spalio 10 d. Rusija paleido į Ukrainą daugiau kaip 80 sparnuotųjų raketų, ir nors dešimtys jų smogė Kyjivui ir kitiems miestams, pražudydamos civilius ir darydamos žalą civilinei infrastruktūrai, daugiau kaip pusę raketų numušė Ukrainos oro gynybos pajėgos.
Iskander-M
 
„Šios atakos leidžia daryti išvadą, kad toliau mažėja Rusijos didelio nuotolio raketų atsargos ir ateityje ji tikriausiai turės mažiau galimybių sunaikinti norimą taikinių skaičių“, – teigiama pranešime.
 
UNIAN primena, jog penktadienį Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad Rusija panaudojo du trečdalius itin tikslių raketų. Pasak jo, Rusijos kariuomenė jau paleido į Ukrainos teritoriją 1 844 raketas, o turi dar 609.
 
Panašiais duomenimis pasidalijo ir Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas. „Aš neturiu teisės skelbti absoliučių skaičių, kuriuos norėtumėte išgirsti. Bet skaičiuojant procentais, tai jiems liko 25-28 proc. to kiekio, kurį jie turėjo iki vasario 24 d.“, – pareiškė pareigūnas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.10.16; 18:17

Iskander, S-400, Topol ir kitos Rusijos raketos

Kyjivas, spalio 10 d. (ELTA). Rusija pirmadienį į Ukrainą paleido 84 sparnuotąsias raketas, iš kurių 43 buvo numuštos, pranešė „Ukrinform“, remdamasi ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, patikslintais 14.00 val.
 
Pažymima, kad Rusija panaudojo 84 sparnuotąsias raketas, 24 bepiločius orlaivius, iš kurių 13 buvo Irano „Shahed-136“. Buvo sunaikinti 56 taikiniai, iš jų – 43 sparnuotosios raketos ir 13 nepilotuojamų orlaivių (iš jų 10 – „kamikadzių“ tipo).
 
Generalinis štabas paragino ukrainiečius išlikti ramius ir neignoruoti oro pavojaus signalų.
 
Pirmadienį Rusijai įvykdžius teroristines atakas keliuose Ukrainos regionuose, žuvo 11 žmonių, dar 64 buvo sužeisti.
 
Apie tai „Telegram” pranešė Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos spaudos tarnyba, paskelbusi operatyvinę informaciją apie Rusijos raketų apšaudymo padarinius iki 14 val.
 
„Apšaudymai smogė svarbiausiai infrastruktūrai (daugiausia elektros energijos tiekimo objektams) 8 regionuose ir Kyjive, kur kilo daugiau kaip 30 gaisrų. Per teroro atakas žuvo 11 žmonių, o 64 buvo sužeisti“, – sakoma pranešime.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2022.10.11; 06:41

The Washington post leidinio būstinė

Vašingtonas, rugpjūčio 30 d. (ELTA). Ukraina apgaule privertė Rusiją švaistyti brangias tolimojo nuotolio sparnuotąsias raketas į fiktyvius taikinius, kurie atrodo kaip didelio judrumo artilerijos raketų sistemos HIMARS. Apie tai rašo laikraštis „The Washington Post“.
 
Ukrainiečių muliažai pagaminti iš medžio, tačiau Rusijos bepiločiams orlaiviams, perduodantiems jų buvimo vietą Juodojoje jūroje esantiems kariniams laivams, juos sunku atskirti nuo tikros artilerijos baterijos, rašoma laikraštyje.
 
Aukšto rango Ukrainos pareigūnas, su „The Washington Post“ kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga, sakė, kad per kelias savaites karo lauke šie muliažai pritraukė mažiausiai 10 sparnuotųjų raketų „Kalibr“, kainuojančių po 6,5 mln. dolerių – ir tokia sėkmė paskatino Ukrainą išplėsti netikrų pabūklų gamybą platesniam naudojimui.
 
Praėjusį mėnesį Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu įsakė savo generolams pirmenybę teikti tolimojo nuotolio artilerijos sistemų naikinimui po to, kai jos smogė pagrindinėms Rusijos tiekimo linijoms.
 
Laikraštyje rašoma, kad rusai galėjo pamanyti, jog sunaikino tikrą HIMARS, ir tuoj pat apie tai skelbė savo žiniasklaidoje. Pasak vieno JAV diplomato, rusai giriasi sunaikinę daugiau HIMARS, nei Ukraina jų iš viso yra gavusi.
 
Anksčiau šį mėnesį Pentagono atstovas spaudai kategoriškai paneigė Rusijos teiginius ir pareiškė, kad visos JAV suteiktos HIMARS sistemos yra apskaitytos, o ukrainiečiai „nuostabiai tiksliai ir efektyviai naudoja visas į apskaitą įtrauktas tiksliųjų raketų sistemas“.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2022.08.31; 06:00

Į Rusijos naujos kartos sparnuotųjų raketų programą, įskaitant „9M729“ raketas, dėl kurių žlugo Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartis, NATO atsakys priešraketinės gynybos sistemų stiprinimu, platesnio masto pratybomis ir Aljanso ginkluotės plėtra, pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
 
Pasak jo, NATO taip pat pasiūlys naujas ginkluotės kontrolės iniciatyvas, tačiau Aljansas esą neketina dislokuoti Europoje antžemyninių branduolinių sparnuotųjų raketų.
 
„Dabar mes svarstome konkrečius klausimus, susijusius su reakcija į naujų raketų sistemų atsiradimu Rusijoje. Kalbame apie NATO pratybų masto didinimą, priešraketinės gynybos sistemų stiprinimą, branduolinio ir įprasto karinio potencialo plėtrą. Žinoma, taip pat kalbame apie naujas ginkluotės kontrolės iniciatyvas, nes norime išvengti ginklavimosi varžybų. Nauji branduoliniai ginklai – blogai, nes jie pavojingi ir daug kainuoja“, – spaudos konferencijoje po NATO šalių gynybos ministrų susitikimo sakė J. Stoltenbergas.
 
NATO generalinis sekretorius taip pat pareiškė, kad Rusijos raketų programos plėtra yra tendencinga dalis platesnio šalies užsienio ir saugumo politikos kurso.
 
„Raketų „9M729“, dėl kurių žlugo INF sutartis, vystymas – dalis platesnio Rusijos kurso. Rusijos Federacija aktyviai investuoja lėšas į modernius karinius pajėgumus, pažangias raketų sistemas, kurios gali nešti tiek branduolines, tiek ir įprastas kovines galvutes, ir reikšmingai sumažina perspėjimo apie puolimą laiką. Tai kelia riziką dėl neteisingų abiejų pusių veiksmų interpretacijų, klaidingų sprendimų, kurie kelia pavojų saugumui“, – teigė J. Stoltenbergas.
 
JAV ir Rusija, po abipusių kaltinimų sutarties pažeidinėjimais, pernai rugpjūtį nutraukė 1987 m. pasirašytą INF sutartį.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.14; 00:30

Irano prezidentas Hassanas Rouhanis sekmadienį pristatė naują „moderniausią“ šalyje pagamintą povandeninį laivą, ginkluotą sparnuotosiomis raketomis, skelbia „Reuters“.

Irano povandeninis laivas. EPA – ELTA nuotr.

Kaip pranešama, povandeninis laivas sveria 600 tonų. Anot Irano gynybos ministerijos, laivas gali leisti sparnuotąsias raketas. 

Povandeninio laivo pristatymo ceremonija vyko didėjant įtampai Irano santykiuose su didžiausiu priešu – JAV. 

Pernai JAV pasitraukė iš 2015 metais tarp Irano ir šešių galingų valstybių pasiekto branduolinio susitarimo ir grąžino Iranui sankcijas, kurios buvo atšauktos pasirašius susitarimą. 

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad susitarimas turi trūkumų, nes į jį neįtraukti apribojimai Irano balistinių raketų plėtojimui.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.18; 12:19

Vokietijos dienraštis „Frankfurter Allgemeine Sonntagszeitung“, remdamasis Vakarų žvalgybos duomenimis, paskelbė, kad Rusija turi kur kas daugiau vidutinio nuotolio SSC-8 sparnuotųjų raketų, nei manyta, praneša naujienų agentūra dpa.

NATO teigia, kad ši ginklų sistema pažeidžia 1987 m. pasirašytą Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). Apie pasitraukimą iš jos praėjusią savaitę paskelbė JAV ir Rusija.

JAV ilgą laiką kaltino Rusiją laužant sutarties sąlygas.

Dienraštyje rašoma, kad egzistuoja ne tik mokymo batalionai raketų bandymų poligone Kapustin Jare, Pietų Rusijoje, ir Kamyšlove, į rytus nuo Jekaterinburgo. Batalionai ir raketos taip pat buvo dislokuoti dar dviejose vietose – Mozdoke, Šiaurės Osetijoje, ir Šujoje, netoli Maskvos.

Dienraščio duomenimis, kiekvienas iš 4 batalionų turi 4 ratuotus paleidimo įrenginius, o kiekviename jų yra 4 raketos. Tai reiškia, kad Rusija turi mažiausiai 64 SSC-8 raketas, kurios gali būti apginkluotos konvencinėmis arba branduolinėmis galvutėmis.

Raketų nuotolis yra iki 2 350 km. Konvencinį 500 kg užtaisą skraidinančių raketų nuotolis yra apie 2 000 km.

INF sutartis tarp Vašingtono ir Maskvos draudžia turėti ar plėtoti sparnuotąsias raketas, įskaitant raketas su branduoliniu užtaisu, kurių nuotolis yra tarp 500 ir 5 500 km. Rusija teigia, kad jos ginklų sistemos nuotolis tėra 480 km.

Dienraštyje rašoma, kad iš dabartinių dislokacijos vietų Rusijos raketos gali pasiekti Rytų ir Šiaurės Europą, o jų perdislokavimas leistų nusitaikyti į visą Europą, išskyrus Portugaliją.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.11; 07:00

NATO valstybės teigia, kad Rusija pažeidžia Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutartį (INF). Maskva vis dar nėra pateikusi patikimų duomenų apie savo naują raketų sistemą pavadinimu 9M729, sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.

Sąjungininkai, anot jo, sutaria, kad Rusija, remiantis šiuo metu „labiausiai tikėtinu“ vertinimu, pažeidžia INF sutartį. Todėl Maskva privalo pagalvoti, teigė J. Stoltenbergas. Klausimo, kaip NATO galėtų reaguoti į Rusijos nusižengimą, jis nepasakė.

INF susitarimą 1987 metais pasirašė JAV ir tuometinė Sovietų Sąjunga. Sutartis draudžia jos šalims kurti ir turėti iš sausumos paleidžiamas branduolinį ginklą galinčias nešti sparnuotąsias raketas, kurių veikimo nuotolis – nuo 500 iki 5 500 km. Rusija JAV kaltinimus pastaruoju metu ne kartą atmetė.

JAV ambasadorė NATO Kay Bailey Hutchison pareikalavo gynybos sistemų, kad būtų galima reaguoti į galimą naują grėsmę. Sparnuotosios raketos, kurios gali pataikyti į taikinius Europoje ar Amerikoje, esą turi būti numuštos.

Apie naująją Rusijos raketą NATO kodiniu pavadinimu SSC-8 šiuo metu mažai žinoma. Manoma, kad ji yra povandeninio starto raketos „Kalibr“ patobulintas modelis, galintis nešti branduolinį ir įprastą ginklą, jo veikimo nuotolis 2 500 km.

Savo ruožtu Maskva kaltina JAV prezidentą Donaldą Trumpą, kad šis pats pažiedžia INF susitarimą. Ji turi omenyje NATO raketų paleidimo rampas Rumunijoje. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, JAV iš čia gali paleisti branduoliniu užtaisu ginkluotas raketas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.03; 02:30

Rusijos prezidentas ir vyriausiasis Rusijos ginkluotųjų pajėgų vadas Vladimiras Putinas ketvirtadienio naktį dalyvavo strateginėse šalies branduolinių pajėgų pratybose ir stebėjo keturių balistinių raketų paleidimą, penktadienį pranešė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.

Remiantis pranešimais, trys tarpžemyninės balistinės raketos buvo paleistos iš branduoline energija varomų povandeninių laivų, o viena raketa išbandyta iš Plesecko kosmodromo Rusijos šiaurėje. Visi pratybose naudoti taikiniai buvo sėkmingai sunaikinti.

Rusijos gynybos ministerijos teigimu, pratybose taip pat dalyvavo strateginiai „Tupolev“ bombonešiai „Tu-160“, „Tu-95MS“ ir „Tu-22M3“. Bombonešiai kilo iš karinių oro pajėgų bazių „Ukrainka“, „Engels“ ir „Shaikovka“ ir iš jų prieš antžeminius taikinius Kamčiatkoje, Komijos respublikoje ir Kazachstane buvo paleistos sparnuotosios raketos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.28; 00:01

atomine_bomba_1

„Du senatoriai respublikonai kreipėsi į Baltuosius rūmus, reikalaudami suteikti daugiau žinių apie administracijos informuotumą apie tai, kaip Rusija pažeidinėja Vidutinio ir trumpo nuotolio raketų likvidavimo sutartį (VTNRS).

Laiškas perduotas prieš Nacionalinio saugumo tarybos administracijos vadovo Brajeno Makkeono (Brian McCann) kandidatūros tvirtinimo į aukščiausią Pentagono postą klausymus Senate“, – perduoda The Daily Beast.

Continue reading „Rusijos suktybės dėl branduolinio ginklo”