Praėjusią savaitę Seimas, dėl procedūrinių dalykų atidėjęs naują žiniasklaidos rėmimo modelį numatančių Visuomenės informavimo įstatymo pataisų svarstymą, antradienį vėl grįžta prie jų.
Pernai vasarą naują teisinį reguliavimą pristatęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnas, Kultūros komiteto pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikisi, kad siūlomos įstatymo pataisos padės pasiekti dar skaidresnio, nuoseklesnio Lietuvos žiniasklaidos rėmimo.
Įstatymo pataisomis numatoma įsteigti Žiniasklaidos rėmimo fondą, kurio tikslas – teikti paramą viešosios informacijos rengėjų projektams. Siūloma, kad žiniasklaidos rėmimo fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skirtų Seimas.
Planuojama, kad Žiniasklaidos rėmimo fondo steigėja ir vienintelė jo dalininkė bus valstybė. Jeigu Seimas pritartų, sprendimus dėl fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priimtų Taryba, kurią sudarytų 11 narių.
Pagal siūlomą projektą, kultūros periodinių leidinių srities projektams skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 25 procentus Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų. Parama pagal kultūros ir meno programą galės būti skiriama ir ilgalaikiams kultūros periodinių leidinių projektams, t. y. projektams, kurių įgyvendinimo laikotarpis yra nuo 1 iki 3 metų.
Taip pat siūloma numatyti, kad regionų informacinio skatinimo programai skiriama Fondo lėšų dalis turi sudaryti ne mažiau kaip 35 procentus (iš jų vietinės ir regioninės periodinės spaudos srities projektams skiriama ne mažiau kaip 25 procentai, o vietinių ir regioninių radijo ir televizijos srities projektams – ne mažiau kaip 8 procentai) Fondui kasmet skiriamų valstybės biudžeto lėšų.
Parama pagal regionų informacinio skatinimo programą galėtų būti skiriama tik vietinių ir regioninių viešosios informacijos rengėjų projektams.
Kaip primena ELTA, sausio 23 d. Seimas atidėjo Visuomenės informavimo įstatymo pataisų svarstymą, paaiškėjus, kad Seimo Kultūros komiteto posėdis buvo surengtas tuo metu, kai dar buvo nepasibaigęs rytinis Seimo plenarinis posėdis, o tai prieštarauja Seimo Statutui.
Pernai liepos 16 d. Seimas po pateikimo pritarė Kultūros komiteto pirmininko R. Karbauskio pateiktoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisoms. Po pateikimo už projektą balsavo 59 Seimo nariai, 27 buvo prieš, susilaikė 12 parlamentarų.
Seimo opozicija kritikuoja Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kurios, jos nuomone, politizuotų lėšų skyrimą žiniasklaidai ir apribotų kultūrinę sklaidą Lietuvoje.
Lietuviškai spaudai vis labiau veržiama kilpa. Kas pajėgė atsilaikyti po 2008 metų pabaigoje per vieną naktį „įteisintų“ keturis kartus, o netrukus ir penkis kartus didesnių mokesčių, toliau buvo dusinami tais jau ketvirtus metus iš eilės muravjoviniais mokesčiais. Išsilaikyti gali tik milijonierių ar atskirų politikų remiama spauda.
Tiesa, yra dalis leidinių, kasmet apdovanojamų šimtatūkstantinėmis sumomis per vadinamąjį Spaudos rėmimo fondą, kuriam politikai paskiria atskirą „biudžeto eilutę“ iš tų pačių surenkamų penkis kartus padidintų mokesčių, uždėtų skurstantiems, mokesčių smaugiamiems, į skolas dėl to patekusiems leidiniams. Taip sudaromos sąlygos vieniems leidiniams sočiai, be jokių rūpesčių gyventi veltėdišką gyvenimą, net nesirūpinant savo skaitytojų ir prenumeratorių skaičiumi, nesirūpinant ir kokybe, patrauklumu skaitytojui. Esant tokioms sąlygoms „XXI amžius“ patiria ypač didelių sunkumų, keliančių grėsmę jo išlikimui.
Mažiausiai laiko duodama JAV – manoma, kad šioje šalyje laikraščiai taps istorija jau 2017 metais. Po dvejų metų turėtų ateiti eilė Jungtinei Karalystei ir Islandijai. Vokietijoje ir Estijoje laikraščiai nustos eiti 2030 metais, Lietuvoje ir Vengrijoje – 2032 metais.
Dar po metų eilė turėtų ateiti Latvijai. Taigi, jei tikėsime futurologais, 2032-aisiais Lietuvoje nebeliks dabartinės formos laikraščių.
Tačiau ateities mokslininkai iš galvos išmetė faktą, kad Lietuvoje spauda sėkmingai ir labai dideliu tempu naikinama jau dabar, kai į valdžią atėjo premjeras A. Kubilius su savo „lygiaviniais“ mokesčiais. Jeigu valdžioje dar išsilaikytų „krizių“ suvaldytojas (o gal sukėlėjas?), galima neabejotinai garantuoti, kad lietuviška spauda egzistuoti nustotų žymiai anksčiau.