Kyjivas, sausio 2 d. (ELTA). Naktį į pirmadienį rusai iranietiškais dronais atakavo Kyjivo energetikos infrastruktūros objektus. Mieste įvesti avariniai elektros išjungimai.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos sostinės meras Vitalijus Klyčko, kuriuo remiasi UNIAN.
Vanduo tiekiamas įprastu režimu.
„Per naktinį sostinės apšaudymą nukentėjo energetikos infrastruktūros objektai. Mieste – avariniai elektros energijos išjungimai. Kai kurie šilumos tiekimo objektai liko be elektros. Vanduo sostinėje tiekiamas įprastu režimu“, – parašė jis.
Naktį į sausio 2-ąją Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainos sostinę ir Kyjivo sritį iranietiškais dronais kamikadzėmis. Oro gynybos pajėgoms pavyko sunaikinti 20 taikinių.
Apie sprogimus buvo pranešta ir kituose Ukrainos regionuose. Aviacija ir zenitinių raketų kariuomenė virš Dnipropetrovsko ir Zaporižios sričių sunaikino šešias bepilotes skraidykles „Shahed“ ir vieną itin tiksliai valdomą raketą Ch-59MK2, kuri skrido Dnipro miesto link. Dar tris dronus numušė sausumos kariuomenės oro gynybos pajėgos.
Per naktinę ataką Ukrainos sostinės Desnos rajone buvo apgadinta gatvės važiuojamoji dalis. Pėdos traumą patyrė 19-metis jaunuolis.
Helsinkis, spalio 25 d. (ELTA). Suomijos įlankoje užfiksuoti keturi povandeniniai sprogimai, praneša laikraštis „Ilta-Sanomat“.
Jie įvyko ketvirtadienį, spalio 20 d., Rusijos teritoriniuose vandenyse, apie 40 kilometrų į pietvakarius nuo Vyborgo. Suomijos siena yra už maždaug 30 kilometrų nuo sprogimų vietos.
Sprogimų galingumas sudarė 1,3-1,8 balo, pirmasis buvo užfiksuotas 12 val. 30 min., o paskutinis – 18 val. 33 min.
Seismologas Jaris Kortströmas patvirtino, kad šie seisminiai incidentai yra sprogimai, o ne žemės drebėjimas. Jis pranešė, kad penktadienį tame pačiame rajone buvo užfiksuotas dar vienas sprogimas.
Pasak specialisto, šie sprogimai gali būti susiję su laivybos kanalo gilinimu arba karinėmis pratybomis.
Leidinys primena, kad rugsėjo pabaigoje sprogimai apgadino Baltijos jūros dugnu nutiestus dujotiekius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“.
Kyjivas, spalio 16 d. (ELTA). Sekmadienį apie 11 valandą netoli sienos su Ukraina esančiame Rusijos mieste Belgorode nugriaudėjo 16 sprogimų. Tai praneša portalas „rbc.ua“, remdamasis Rusijos leidiniu „Moskovskij komsomolec“.
Pasak leidinio korespondento, nuo sprogimų drebėjo langų stiklai, įsijungė automobilių signalizacija. Kai kurie sprogimai buvo labai garsūs.
Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas pranešė, kad, preliminariais duomenimis, du žmonės buvo sužeisti.
Vietos gyventojai teigia, kad sprogimai buvo girdėti oro uosto rajone.
„rbc.ua“ primena, kad šeštadienį Belgorode kilo gaisras naftos bazėje.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, rugsėjo 27 d. (AFP-dpa-ELTA). Ukraina antradienį pareiškė, kad pranešimai apie dujų nuotėkį Rusiją ir Europą jungiančiuose dujotiekiuose „Nord Stream“ greičiausiai yra Maskvos įvykdyto „teroristinio išpuolio“ rezultatas.
„Didelio masto „dujų nuotėkis“ iš „Nord Stream 1“ yra ne kas kita, kaip Rusijos suplanuotas teroristinis išpuolis ir agresijos prieš ES aktas“, – socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė Ukrainos prezidento patarėjas Michaylas Podoliakas. „Nord Stream 2“. EPA-ELTA nuotr.
M. Podoliakas apkaltino Rusiją siekiu „destabilizuoti ekonominę padėtį Europoje ir sukelti paniką artėjant žiemai“.
Kremlius kiek anksčiau antradienį pareiškė, kad yra „labai susirūpinęs“ dėl dujų nuotėkio, ir neatmetė, kad tai gali būti sabotažo aktas.
Vokietijos saugumo šaltiniai dpa sakė, kad incidentų priežastys dar neišaiškintos, tačiau esama sabotažo požymių. Pasak jų, dėl techninio sudėtingumo tokią operaciją galėjo surengti tik valstybinis subjektas.
Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema
Stokholmas, rugsėjo 27 d. (dpa-ELTA). Matavimo stotys Švedijoje ir Danijoje prieš dujų nuotėkius „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiuose Baltijos jūroje užfiksavo smarkius sprogimus po vandeniu. Nėra abejonių, kad tai buvo sprogdinimai ar sprogimai, antradienį Švedijos radijo stočiai SVT sakė seismologas Björnas Lundas iš Švedijos seismologijos tinklo (SNSN).
Pirmadienį teritorijoje esą būta dviejų aiškių sprogimų – vienas driokstelėjo naktį 2.03 val., o antras 19.04 val. vakare.
Iš viso pastebėti trys nuotėkiai iš „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ vamzdynų. Jie fiksuoti netoli Baltijos jūros Bornholmo salos – iš dalies Danijos, iš dalies Švedijos vandenyse. Priežastis dar nustatinėjama. Neatmetamas sabotažas.
Sprogimo spalvos. Slaptai.lt nuotr.
Simferopolis, rugpjūčio 20 d. (ELTA). Šeštadienį okupuoto Krymo Bachčysarajaus mieste nugriaudėjo trys sprogimai, praneša agentūra „Ukrinform“, remdamasi Krymo totorių Medžliso vadovu Refatu Čubarovu.
„Pranešama apie tris sprogimus Bachčysarajuje ir ten kylančius dūmus“, – savo „Facebook“ paskyroje parašė R. Čubarovas.
„Ukrinform“ primena, kad šeštadienį taip pat skelbta apie sprogimus dar dviejuose pusiasalio miestuose – Sevastopolyje ir Eupatorijoje.
Kryme – nauji sprogimai. Stop kadras
Kyjivas, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Antradienio popietę Rusijos okupuotame Kryme vėl griaudi sprogimai, praneša agentūra „The Guardian“.
Kaip skelbiama, naujausi sprogimai įvyko netoli Simferopolio miesto, už maždaug 93 kilometrų nuo vietos, kur ankstų antradienio rytą taip pat būta sprogimų. Tada pranešta apie incidentą Rusijos karinių pajėgų sandėlyje – pasak Maskvos, ten dėl gaisro detonavo šaudmenys, tačiau manoma, kad prieš šį objektą buvo surengta Ukrainos kariuomenės ataka.
Krymo pusiasalio žemėlapis
Kyjivas, rugpjūčio 16 d. (ELTA). Pirmadienio rytą okupuotame Kryme nugriaudėjo keli sprogimai. Viename iš pusiasalio rajonų matyti kylantys tiršti juodi dūmai. Tai pranešė vietos „Telegram“ kanalai, informuoja UNIAN.
Pasak mačiusiųjų, sprogimai nugriaudėjo elektros pastotėje Džankojaus rajone. Virš objekto kyla tirštų juodų dūmų stulpas. Jis matyti iš už kelių kilometrų. Kryme – sprogimai. Stop kadras
Savo ruožtu Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas Oleksijus Hončarenka žurnalistams pareiškė, kad incidentas įvyko Džankojaus rajono Azovskojės gyvenvietėje. Jo žiniomis, liepsnoja okupantų rusų šaudmenų sandėlis. Ukrainos pareigūnai to oficialiai dar nepatvirtino, o Krymo okupacinė valdžia tyli.
Praėjusį antradienį Rusijos okupuotame Kryme, aviacijos bazėje Novofiodorovkoje, iš kurios rusų lėktuvai skrenda bombarduoti Zaporižios, Mykolajivo ir Chersono sričių, nugriaudėjo keli galingi sprogimai. Okupantams buvo padaryta daug žalos.
Kyjivas, rugpjūčio 10 d. (ELTA). Per sprogimus karinių oro pajėgų bazėje Rusijos aneksuotame Juodosios jūros Krymo pusiasalyje, Ukrainos duomenimis, sunaikinta mažiausiai dešimt lėktuvų.
„Po sprogimo, kurį matėme, akivaizdu, kad smogta karinių oro pajėgų kontingentui“, – per televiziją sakė Ukrainos karinių oro pajėgų štabo atstovas Jurijus Ihnatas. Anot jo, ten dislokuoti „Suchoi Su-30M“ ir „ Su-24“ koviniai lėktuvai bei „Iljuschin Il-76“ transportiniai orlaiviai.
Rusijos ambasada Prahoje. EPA – ELTA nuotr.
Čekija išsiųs 18 Rusijos ambasados darbuotojų dėl 2014 m. įvykusių sprogimų amunicijos sandėlyje. Apie tai šeštadienį pranešė šalies premjeras, informuoja naujienų agentūra dpa.
Buvo nustatyta, kad šie diplomatai yra Rusijos Federacijos Išorinės žvalgybos tarnybos (SVR) ir Vyriausiosios žvalgybos valdybos (GRU) pareigūnai. Tai patvirtino Čekijos vidaus reikalų ministras Janas Hamačekas, kuris taip pat eina užsienio reikalų ministro pareigas. Rusams nurodyta iš šalies išvykti per 48 valandas.
„Čekijos Respublika yra suvereni valstybė ir privalo tinkamai reaguoti į šiuos precedento neturinčius faktus“, – sakė premjeras Andrejus Babišas.
Sprogimai amunicijos sandėlyje Vrbetice, už 110 km į rytus nuo Prahos, įvyko 2014 m. spalį ir gruodį. Jų metu du žmonės žuvo ir buvo padaryta didelė žala.
Toje vietoje veikė komercinės gynybos sektoriaus bendrovės ir buvo laikoma šimtai sprogmenų.
Specialus policijos dalinys, tiriantis organizuotus nusikaltimus, išplatino dviejų įtariamųjų nuotraukas. Abu vyrai panašūs į tuos, kurie buvo ieškomi Jungtinėje Karalystėje dėl dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo 2018 m.
Įtariamieji GRU nariai 2014 m. spalio viduryje šešias dienas lankėsi Čekijos regione, kuriame yra amunicijos sandėlis.
Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas. EPA-ELTA nuotr.
Teigiama, kad jie keliavo su rusiškais pasais, kuriuose įrašyti vardai Aleksandras Petrovas ir Ruslanas Boširovas.
Po sprogimų tūkstančiams čekų karių prireikė dvejų metų, kad išminuotų nesprogusius sprogmenis ir vietovė vėl būtų saugi.
Kremlius į žinias apie rusų išsiuntimą atsakė greitai. Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova pareiškė, kad „Praha puikiai žino, kas nutinka po „tokių triukų“.
Rusijos Federacijos tarybos narys Vladimiras Džabarovas mano, kad atsakas į diplomatų išsiuntimą turėtų būti proporcingas.
Tuo metu J. Hamačekas pranešė atšaukiąs pirmadienį planuotą vizitą į Maskvą. Kiti vyriausybės nariai ir opozicija jį itin kritikavo dėl rengtos kelionės, kurios metu turėjo būti aptarta galimybė įsigyti „Sputnik V“ vakciną nuo COVID-19. Šeštadienį ministras pareiškė negalėsiąs vykti į Rusiją dėl vyriausybės posėdžio.
Premjeras A. Babišas jam priminė, kad vidaus reikalų ministras neatsakingas už vakcinų įsigijimo klausimus, ir pagrasino, kad kelionės metu jis negalės naudotis vyriausybiniu lėktuvu. Premjeras pridūrė, kad, prieš svarstant „Sputnik V“ įsigijimą, šią vakciną turėtų patvirtinti atsakingos ES institucijos.
Siuntos su sprogmenimis Nyderlanduose buvo išsiųstos turto prievartavimo tikslais. Tai trečiadienį pranešė laikraštis „De Telegraaf“, remdamasis tyrimui artimais šaltiniais.
Leidinio duomenimis, laiškų siuntėjas pareikalavo iš kompanijų tam tikros sumos bitkoinais. Jeigu lėšos nebus pervestos, tai jų biurai sulauks naujų siuntų su sprogmenimis.
Policija oficialiai kol kas nepatvirtino šios informacijos. Kokios sumos reikalauja turto prievartautojas, nenurodoma.
Trečiadienį Nyderlanduose nugriaudėjo du sprogimai. Vienas iš jų įvyko apie 8 valandą ryto banko „ABN Amro“ pašto rūšiavimo centriniame skyriuje Amsterdame. Kitas – Japonijos kompanijos „Ricoh“ skyriuje Nyderlanduose. Per incidentus žmonės nenukentėjo. Įtartina siunta buvo aptikta ir „ABN Amro“ skyriuje Mastrichte, bet, pasak policijos atstovų, joje sprogmenų nebuvo.
Praėjusį mėnesį siuntos su sprogmenimis buvo pristatytos įvairioms bendrovėms Amsterdame, Roterdame, Utrechte ir Mastrichte. Nė viena iš jų nesprogo. Teisėsaugos institucijoms kol kas nepavyko nustatyti, kas jas išsiuntė.
Policijos duomenimis, visi incidentai greičiausiai yra susiję, kadangi ant visų siuntų buvo nurodytas vienas ir tas pats siuntėjas – mokesčių tarnybos skyrius su neegzistuojančiu adresu.
Musulmonai reiškia užuojautą krikščionims. EPA – ELTA nuotr.
Indijos pareigūnai buvo įspėję Šri Lankos specialiąsias tarnybas dėl islamo ekstremistų keliamos teroro aktų grėsmės sprogimų, nugriaudėjusių sekmadienį didžiausiame šalies mieste Kolombe, išvakarėse.
Tai antradienį pranešė „Reuters“, remdamasi šaltiniais Šri Lankos ginkluotosiose pajėgose ir Indijos vyriausybės institucijose.
Indijos žvalgybos atstovai įspėjo savo kolegas Šri Lankoje likus dvejoms valandoms iki pirmojo sprogimo sekmadienį, pranešdami, kad teroristų taikiniu gali tapti bažnyčios, kur tą dieną buvo aukojamos Velykų mišios, sakė šaltinis Šri Lankos ginkluotosiose pajėgose. Kitas Šri Lankos kariškis „Reuters“ pareiškė, kad Indijos pareigūnai įspėjo kaimyninę valstybę dėl teroro aktų grėsmės likus kelioms valandoms iki atakų.
Dar vienas agentūros šaltinis Šri Lankoje informavo, kad Indija atsiuntė įspėjimą dėl teroro grėsmės šeštadienio vakarą.
Šri Lankos prezidento kanceliarija ir Indijos užsienio reikalų ministerija neatsakė į „Reuters“ prašymą pakomentuoti informaciją, jog Indija įspėjo, kad Kolombe gali būti įvykdyti teroro aktai.
Balandžio 21 d. Šri Lankoje buvo įvykdyta didžiausia šalies istorijoje serija teroro aktų, per kuriuos žuvo 321 žmogus, o daugiau kaip 500 buvo sužeisti. Iš viso Kolombo, Negombo ir Batikalojos miestuose – viešbučiuose ir katalikų bažnyčiose per Velykų pamaldas – nugriaudėjo aštuoni sprogimai. Atakas surengė septyni mirtininkai, Šri Lankos piliečiai. Tiriant teroro aktus sulaikyti 40 žmonių.
Keturias dienas iš eilės keli Rusijos miestai sulaukė virtinės įspėjimų apie įvairiose jų vietose tariamai padėtas bombas, praneša BBC.
Dėl šios priežasties buvo evakuotos dešimtys mokyklų, prekybos centrų, geležinkelio stočių ir visuomeninių pastatų. Evakuacijos palietė dešimtis tūkstančių žmonių.
Iki šiol visi pranešimai pasirodė esą melagingi, ir gyventojai buvo raginami išlikti ramūs.
Šių grasinimų autorius, ar autoriai, kol kas nežinomi, tačiau vienas šalies pareigūnas užsiminė, kad jų sulaukta iš užsienio.
Trečiadienį pavojus, kad gali nugriaudėti sprogimai, pasiekė ir Maskvą. Ten, be kita ko, buvo evakuotas netoli Kremliaus esantis prabangus prekybos centras GUM. Evakuacijos įvairiose Rusijos sostinės vietose palietė apie 15 tūkst. žmonių, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Valstybiniai šalies televizijos kanalai šių įvykių itin plačiai nekomentavo, tačiau Kremliui palankūs laikraščiai pranešė apie galimai įvykdytą plataus masto kibernetinę ataką, kuri esą veikiausiai buvo įvykdyta iš Ukrainos teritorijos. Tačiau tai patvirtinančios informacijos jie nepateikė.
Rusijoje gali būti įvykdyta kruvinų teroro aktų gegužės 9-ąją. Apie tai rašo daugybė jėgos struktūroms artimų šaltinių. Beje, pastebėtas nesuprantamas uždarbiautojų iš Ukrainos perkėlimas į Maskvą ir Peterburgą, kur jie apgyvendinami grupėmis išnuomotuose butuose, žadant pinigų už tai, kad jie „truputį pagyvens“, o paskui išvažiuos.
Apie galimus teroro aktus rašo rusiškas tinklaraštis bell mess medžiagoje „Žanro dėsnis reikalauja…“, kuris rekomenduoja susilaikyti per šventes nuo lankymosi masiniuose renginiuose.
