Kenkėjų pažeista medžių gausa Punios šile kelia susirūpinimą. VMU nuotr.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad kenkėjų pažeista medžių gausa Punios šile kelia susirūpinimą.
K. Mažeika, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) vadovas Valdas Kaubrė,prezidento vyriausiasis patarėjas, Aplinkos ir infrastruktūros grupės vadovas Jaroslavas Neverovičius, kitų tarnybų atstovai, miškininkai bei aplinkosaugininkai penktadienį lankėsi Punios šile, kuriame apžiūrėjo medžių liemenų kenkėjų apniktus spygliuočių medynus ir kaip laikomasi miško sanitarinės apsaugos reikalavimų. Punios šile. VMU nuotr.
Kaip nurodo VMU, žievėgraužis tipografas Punios šile sparčiai plinta ir jau yra užpuolęs 300 medžių, jo židiniai išsidėstę didžiojoje dalyje Punios šilo.
„Pažeistų medžių gausa ir plitimo mastai tikrai kelia susirūpinimą. Ypatingas iššūkis laukia ir aplink esančių privačių miškų savininkų, nes kenkėjas gali plisti toliau. Todėl specialistai turi imtis priemonių, kad jo plitimą sustabdytų – savalaikė reakcija yra geriausia priemonė nuo kenkėjo daromos žalos“, – sako K. Mažeika.
Jis taip priduria esantis „šalininkas to, kad ši vieta būtų atvira visuomenei.“ Punios šilas. VMU nuotr.
Pasak VMU, kenkėjų plitimui šįmet įtakos turėjo palankios oro sąlygos – šilta žiema bei nusekę gruntiniai vandenys. Paprastai žiemojimo metu nemaža kenkėjų dalis žūsta, ypač kai sulaukiama šalčių be gilaus sniego, tačiau šiemet dėl kenkėjams palankių oro sąlygų jų skaičius žiemojimo vietose mažėjo neženkliai, todėl prognozuojama staigi ir didelė kenkėjų invazija.
Punios šilo botaninis zoologinis draustinis užima 2 740 ha plotą. Visas miškas priklauso Natura 2000 teritorijai, yra vertingas dėl retųjų rūšių gausos ir didelės bioįvairovės.
Lietuvos paštas išleidžia naują pašto ženklą, kuriame pavaizduota lututė. Lietuvos pašto nuotr.
Lietuvos paštas penktadienį išleidžia Lauros Aleknavičiūtės serijai ,,Lietuvos raudonoji knyga. Paukščiai” kurtą pašto ženklą, kuriame pavaizduota lututė.
Kaip praneša bendrovė „Lietuvos paštas”, ženklo nominalas – 0,75 Eur, tad korespondenciją, pažymėtą šiuo pašto ženklu, bus galima siųsti ir į užsienį. Pašto ženklų tiražas – 40 tūkst., jie išleisti lapeliais po 10 pašto ženklų. Su pašto ženklais išleidžiamas pirmos dienos vokas ir analogiškas atvirukas – kartmaksimumas. Proginis antspaudavimas vyks sostinės Gedimino pr. įsikūrusiame pašte.
Lututė, kuri gyvena visame Šiaurės pusrutulyje spygliuočių, rečiau – mišriuosiuose miškuose, savo pavadinimą gavo dėl ypatingo švelnaus ūbavimo, kuris jau nuo vasario per tuoktuves skamba miškuose – lu-tu-tu. Tai – viena mažiausių ir todėl, turbūt, paslaptingiausių Lietuvos pelėdų. Ji dažnai tupi prigludusi prie medžio kamieno ar lindi drevėje, o jeigu skraido – praktiškai be garso, todėl šį mažą paukštelį pastebėti gali tik laimingieji.
Kaip ir visos pelėdos, lututė aktyvi būna naktį, o dieną slepiasi tarp medžio šakų arba uokse sukrautame lizde, kuriame kovo viduryje peri 4-5 it teniso kamuoliukai apvalius kiaušinius. Dėl savo mažo dydžio ši pelėdukė minta mažais graužikais bei mažais paukščiukais, o dėl retumo yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25-27 pašto ženklus.
