Graikijoje siautėja gaisrai. EPA – ELTA nuotr.
Atėnai, liepos 21 d. (dpa-ELTA). Graikijos civilinės gynybos departamentas penktadienį perspėjo dėl aukštos gaisrų rizikos didelėje šalies dalyje.
Pranešama, kad bene labiausiai paveiktas regionas aplink sostinę Atėnus, Eubojos sala ir šiaurės rytinė Peloponeso pusiasalio dalis. Gaisrų pavojus buvo paskelbtas ir atostogautojų pamėgtose Rodo bei Samo salose. Graikijoje. EPA – ELTA nuotr.
Šalį pradeda kamuoti jau trečioji nuo šių metų pradžios karščio banga. Prognozuojama, kad penktadienį termometrų stulpeliai daugelyje vietovių pakils iki 40 laipsnių Celsijaus. Tuo metu šeštadienį temperatūra gali pakilti iki 43, o sekmadienį – iki 44-45 laipsnių Celsijaus. Ypač kaista Atėnuose esantys žmonės, kur iki kitos savaitės vidurio temperatūra net ir naktį nenukris žemiau 30 laipsnių Celsijaus ribos.
Pareigūnai perspėjo, kad kartu su karštais ir sausais orais padidės miškų gaisrų rizika. Šią savaitę gaisrų jau būta į šiaurę ir vakarus nuo Atėnų bei Rode.
Ispanijoje siaučia miškų gaisrai. EPA-ELTA nuotr.
Madridas, liepos 16 d. (dpa–ELTA). Ispanijai priklausančioje Kanarų La Palmos saloje valdžia evakavo daugiau nei 4 250 žmonių, nes šeštadienį kilęs miško gaisras toliau plinta.
Salos šiaurės vakaruose esančiame Puntagordos miestelyje įsiplieskęs gaisras jau apėmė beveik 4700 hektarų, sekmadienį pranešė valstybinė televizija RTVE, remdamasi vietos pareigūnais.
Evakuoti asmenys atvyko iš Puntagordos ir gretimo Tijarafe miesto. Pasak pareigūnų, visiškai sudegė mažiausiai 11 namų.
Maždaug 300 ugniagesių, padedami 11 lėktuvų ir sraigtasparnių, stengėsi suvaldyti gaisrą, kuris per vieną dieną nuniokojo maždaug 6500 futbolo aikščių prilygstantį plotą.
Tačiau sekmadienis oro sąlygos pasikeitė – žemesnė temperatūra ir didesnė drėgmė gali padėti užgesinti gaisrą.
La Palma, nutolusi į vakarus nuo Kanarų salų, 2021 m. kelis mėnesius buvo linksniuojama žiniasklaidos antraštėse po to, kai išsiveržus Tajogaite ugnikalniui į jį supantį reljefą išsiliejo didžiulis kiekis lavos.
Turkija žemės drebėjimų žalą ekonomikai įvertino dešimtimis milijardų dolerių. EPA-ELTA nuotr.
Stambulas, vasario 12 d. (ELTA). Du galingi žemės drebėjimai, per kuriuos Turkijoje žuvo daugiau nei 29 000 žmonių, šalies ekonomikai pridarys daugiau kaip 84 mlrd. dolerių žalos, arba apie 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Apie tai, kaip skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, pranešė Turkijos įmonių ir verslo konfederacija.
Konfederacijos prognozėmis, dėl žemės drebėjimų gyvenamiesiems pastatams padaryta žalos už maždaug 70,8 mlrd. JAV dolerių, o nacionalinėms pajamoms – dar už 10,4 mlrd. dolerių.
Darbo jėgos praradimas Turkijos ekonomikai atsieis 2,9 mlrd. dolerių. Žemės drebėjimai smarkiai paveikė 10 provincijų ir 13,5 mlrd. gyventojų šalies pietryčiuose, taip pat kaimyninėje Sirijoje.
Dėl žalos Turkijos infrastruktūrai, įskaitant kelius, elektros tinklus, ligonines ir mokyklas, šalies biudžeto deficitas šiais metais gali viršyti 5,4 proc. BVP, palyginti su oficialiai prognozuojamu 3,5 proc. rodikliu. Turkija dėl žemės drebėjimų patyrė milžinišką žalą. EPA-ELTA nuotr.
Pirminiais „Bloomberg Economics“ skaičiavimais, su stichine nelaime susijusios išlaidos, įskaitant atstatymo darbus, gali siekti apie 5,5 proc. BVP.
Naujausiais duomenimis, Turkijoje žuvusiųjų skaičius išaugo iki 29 605. Kaimyninėje Sirijoje, kiek žinoma, žuvo mažiausiai 3 575 žmonės, 5 276 buvo sužeisti.
Dykuma
Briuselis, rugpjūčio 23 d. (dpa-ELTA). Beveik pusei Europos, anot ekspertų, gresia sausra. Europos sausrų stebėjimo centro pranešime teigiama, kad, rugpjūčio 10 dienos duomenimis, sausros grėsmė kyla 47 proc. žemyno teritorijos.
17 proc. teritorijos padėtis jau yra labai rimta. Sausra turi neigiamų padarinių vasaros kultūrų derliui, ypač – kukurūzų, sojos pupelių ir saulėgrąžų. Europos sausrų stebėjimo centras yra Europos Komisijos institucija.
Didelė sausra, kuri daugelį Europos regionų apėmė metų pradžioje, nuo rugpjūčio dar labiau išplito ir paaštrėjo. Ją lemia nuolatinis kritulių trūkumas ir virtinė karščio bangų, fiksuotų nuo gegužės.
Sausros pavojus ypač išaugo Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Liuksemburge, Rumunijoje, Vengrijoje, Šiaurės Serbijoje, Ukrainoje, Moldovoje, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje.
Regionuose, kuriuos sausra paveikė jau 2022-ųjų pavasarį, pavyzdžiui, Šiaurės Italijoje, Pietryčių Prancūzijoje ir kai kuriose teritorijose Vengrijoje ir Rumunijoje, situacija pablogėjo labiausiai. Pirmiausiai Vakarų Europos ir Viduržemio jūros regione veikiausiai iki lapkričio bus šilčiau ir sausiau nei įprastai.
Pastaruoju metu iškritę krituliai kai kuriuose Europos regionuose galbūt sušvelnino sausrą, teigia ekspertai. Tačiau kai kuriose teritorijose kartu siautusios audros padarė žalos, kuri vėlgi galimai apribojo teigiamą kritulių poveikį.
Krasnojarskas, gegužės 7 d. (AFP-ELTA). Pietų Sibire pratrūko gaisrai, ugnis apėmė apie 200 pastatų ir pražudė nenustatytą skaičių žmonių, šeštadienį pranešė vietos pareigūnai.
Krasnojarsko regiono nepaprastųjų situacijų ministerija „Telegram“ tinkle nurodė, kad gaisrai liepsnoja daugiau kaip 16-oje zonų, čia jie apėmė apie 200 pastatų, kelias lentpjūves ir vaikų žaidimų aikštelę bei pražudė kol kas dar nežinomą skaičių žmonių.
Taifūno „Rai” aukų skaičius Filipinuose išaugo iki 99. EPA-ELTA nuotr.
Manila, gruodžio 19 d. (AFP-ELTA). Šiais metais Filipinams smogusio stipriausio taifūno aukų skaičius išaugo iki 99, sekmadienį pranešė pareigūnai, kai pagalbos komandos pasiekė nuniokotas vietoves ir atgabeno maisto, vandens bei kitų atsargų.
Daugiau nei 480 tūkst. žmonių buvo priversti palikti namus dėl taifūno „Rai“, kuris sugriovė namus, apgadino pastatus ir nutraukė elektros bei ryšių linijas šalies centrinėse ir pietinėse provincijose, pranešė nacionalinė nelaimių likvidavimo agentūra.
Pasak vietos oro linijų, į nukentėjusias vietoves atskraidinta pagalba, taip pat gydytojai savanoriai, gelbėtojai ir kitos greitosios pagalbos komandos.
Populiarios turistų lankomos centrinės Boholo provincijos gubernatorius Arthuras Yapas savo oficialiame feisbuko puslapyje sakė, kad nuniokotos salos merai iki šiol pranešė apie 63 mirtis savo miestuose. Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis, bendras užregistruotų mirčių skaičius padidėjo iki 99. Bet greičiausiai aukų skaičius didės, nelaimių valdymo agentūroms vertinant visą žuvusiųjų ir sugriovimų mastą didžiuliame salyne.
Tūkstančiai kariškių, policijos, pakrančių apsaugos ir ugniagesių darbuotojų dislokuoti vykdyti paieškos ir gelbėjimo darbus labiausiai nukentėjusiose vietovėse. Pakrančių apsaugos ir karinio jūrų laivyno laivai pasiųsti gabenti maistą, vandenį ir medicinos reikmenis, sunkioji technika, pavyzdžiui, ekskavatoriai ir krautuvai, padeda valyti kelius, užverstus nuvirtusių elektros stulpų ir medžių.
Labdaros organizacijos ir greitosios pagalbos tarnybos prašo aukoti. Iš lėktuvo apžvelgus žalą kai kuriose vietovėse Bohole, garsėjančiame savo paplūdimiais, banguojančiomis „Šokolado kalvomis“ ir mažyčiais primatais ilgakulniniais, matyti, kad „mūsų žmonės labai nukentėjo“, sakė A. Yapas.
JAV tornado aukų – 78. EPA-ELTA. nuotr.
Frankfortas, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). Mažiausiai 64 žmonės žuvo Kentukyje per pražūtingus tornadus, palikusius nuniokojimo pėdsaką visoje JAV valstijoje, pirmadienį pranešė gubernatorius, o kitose valstijose patvirtinta, kad žuvo 14 žmonių.
Po dviejų dienų, kai smogė tornadai, pareigūnai vis dar stengiasi nustatyti aukų skaičių, o gelbėtojai skinasi kelią per tūkstančių apgadintų ar sugriautų namų ir pastatų griuvėsius.
„Neabejotinai bus daugiau (žuvusiųjų). Manome, kad jų tikrai bus daugiau nei 70, o gal net 80“, – sakė Kentukio gubernatorius Andy Beshearas.
Tūkstančiai žmonių liko be pastogės per audrą, kurią A. Beshearas apibūdino kaip didžiausią kada nors užregistruotą valstijoje. Maždaug 105 žmonių Kentukyje pasigendama, „gali praeiti savaitės, kol turėsime galutinius skaičius, kiek žuvo žmonių ir kokia padaryta sugriovimų žala“, sakė jis. JAV tornado aukų skaičius pasiekė 78 ir dar tikriausiai didės. EPA-ELTA. nuotr.
A. Beshearas sakė, kad nuolaužų kalnai išsibarstė keliuose miestuose ir miesteliuose, krito daug gyvulių. Nukentėjo bendruomenės dar penkiose kitose valstijose, kur tornadai siautėjo naktį iš penktadienio į šeštadienį, o JAV prezidentas Joe Bidenas tai apibūdino kaip „vieną didžiausių“ audrų Amerikos istorijoje.
Tornadai už Kentukio ribų nusinešė mažiausiai 14 žmonių gyvybes, įskaitant šešis naktinės pamainos darbuotojus „Amazon“ sandėlyje pietiniame Ilinojaus Edvardsvilio mieste, kur jie apdorojo užsakymus prieš Kalėdas. J. Bidenas paskelbė Kentukyje katastrofą, o tai leido nukreipti papildomą federalinę pagalbą atkūrimo pastangoms.
Pareigūnai pranešė, kad pirmadienį 28 500 Kentukio klientų vis dar buvo be elektros.
Vokietija po potvynių. EPA – ELTA nuotr.
Potvynių Vokietijoje aukų skaičius pirmadienį išaugo iki 165, gelbėtojų tarnyboms tęsiant dešimčių dingusiais laikomų žmonių paiešką.
Dėl kelias dienas praėjusią savaitę trukusių liūčių, Vokietijoje paplūdo gatvės, vandens srautai plėšė medžius, nusinešė automobilius ir griovė namus.
Dauguma kūnų rasti rūsiuose – aukos dar mėgino gelbėti turtą. Kiti žuvusieji buvo nublokšti galingos vandens srovės.
Nelaimių valdymo tarnybos mėgina įvertinti padarytą žalą, atlieka valymo darbus, taip pat tvarkomos dujų, elektros bei telekomunikacijų linijos.
Kai kuriose teritorijose policija dislokavo motorinių valčių, kuriomis tęsiama aukų kūnų paieška.
Reino krašto-Pfalco žemėje patvirtinta iš viso 117 aukų, naujienų agentūrai AFP sakė policijos atstovas. Dar 47 aukos patvirtintos kaimyninėje Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje ir viena auka Bavarijoje.
Norvegijoje – purvo nuošliauža. EPA – ELTA nuotr.
Penktadienį gelbėtojai rado vieną kūną ir tęsė devynių žmonių paiešką, įskaitant dvejų metų ir 13 metų vaiką, kurie laikomi dingusiais, trečiadienio rytą nuošliaužai sugriovus namus kaime Pietų Norvegijoje, pranešė pareigūnai.
Asko kaime, esančiame 25 km atstumu į šiaurės rytus nuo sostinės Oslo, trečiadienio paryčiais nuslinko purvo nuošliauža ir įgriuvo žemė. Nuošliauža nusinešė ir užpylė namus.
„Nuošliaužos teritorijoje rastas kūnas“, – pranešė policija.
Policijos pranešime teigiama, kad kūnas rastas penktadienį maždaug 14 val. 30 min., kai Norvegijos gelbėtojų tarnybos kartu su gelbėtojais iš Švedijos paiešką tęsė apsnigtoje teritorijoje. Norvegiją ištiko stichinė nelaimė. EPA – ELTA nuotr.
Policija paskelbė dešimties asmenų sąrašą, kurių ieškoma jau kelios dienos. Aštuoni iš jų yra suaugusieji, du – vaikai: vienas dvejų metų, kitas 13 m.
Norvegijos žiniasklaidos priemonės informavo, kad įvykio vietoje yra dislokuotas medikų sraigtasparnis ir greitosios pagalbos automobiliai.
„Vis dar manome, kad nuošliaužos zonoje yra gyvų asmenų, – vienas gelbėtojas sakė TV2 televizijai. – Tai, kad aptikome kūną, rodo, kad būtent šioje vietoje gali būti ir likusių gyvų žmonių.“
Italijos vyriausybė pirmadienį pasirašė saugumo potvarkį, palengvinsiantį migrantų išsiuntimo iš šalies ir Italijos pilietybės atėmimo procesus.
Naujasis įstatymo projektas – „žingsnis į priekį užtikrinant Italijos saugumą“, feisbuke tikino Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvinis.
Jis pridūrė, kad šis įstatymas padės Italijai „sustiprėti kovojant su mafija ir nelegaliu žmonių gabenimu“ besiverčiančiais asmenimis.
Kad vyriausybės siūlomas įstatymo projektas įsigaliotų, jį per 60 dienų turės patvirtinti šalies parlamentas.
Pagal siūlomą teisės aktą, humanitarinė apsauga – žemesnis prieglobsčio statusas, suteikiamas remiantis ne tarptautine, o Italijos teise, – būtų suteikiamas pagal šešis griežtus kriterijus.
Tarp šių kriterijų – prieglobsčio prašančio asmens sveikatos būklės rimtumas ir tai, ar asmuo yra nukentėjęs nuo stichinės nelaimės, žurnalistams sakė M. Salvinis.
Pasak ministro, ketvirtadaliui pastaruosius kelerius metus Italijoje prieglobsčio prašiusių žmonių buvo suteikta humanitarinė apsauga. Tai – laikinas statusas.
Asmenų, siekiančių pabėgėlių statuso, prašymai bus suspenduoti, jei jie bus laikomi pavojingais visuomenei arba jei jie bus nuteisti pirmosios instancijos teismo, bet tokius nuosprendžius apskųs.
Prieglobsčio prašytojų, kaltinamų „prekyba narkotikais arba plėšimais“, prašymai bus atmesti, pridūrė M. Salvinis.
Ketvirtadienį Graikijos sostinės Atėnų šiaurėje stiprios liūtys sukėlė staigius potvynius. Vos prieš kelias dienas regione aplink Atėnus siautėję miškų gaisrai pražudė dešimtis žmonių.
Pirmadienį naktį įsisiautėjus miškų gaisrams, žuvo daugiau kaip 80 žmonių.
Ugniagesių teigimu, dėl potvynio apie 160 gyventojų trumpam buvo įstrigę savo namuose. Šiek tiek kritulių iškrito ir labiausiai nuo gaisrų nukentėjusiame Matyje, esančiame už 25 km į rytus nuo sostinės.
