
Kolombas, liepos 13 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį tūkstančiai protestuotojų šturmavo Šri Lankos premjero Ranilo Wickremesinghe biurą. Apie tai pranešta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai pastarasis buvo paskirtas laikinuoju šalies prezidentu.
Leidykla „Briedis“ pristato Mindaugo Milinio ir Antano Verkelio istorinę dokumentinę knygą „Mėmelio šturmo blefas“.
Tai knyga apie Antrojo pasaulinio karo mūšius dėl Klaipėdos tarp Raudonosios armijos ir Vermachto. Nors nuo šių tragiškų įvykių praėjo beveik aštuoniasdešimt metų, tačiau stebėdami dabartinius įvykius Ukrainoje matome besikartojančią istoriją. Rusų kareivio genetinė atmintis niekur nedingo. Patologiškas žiaurumas pasireiškė ne Sirijoje ar Čečėnijoje, o kur kas anksčiau. Ilgus metus Maskvos propaganda skelbė, kad Raudonoji armija „išvadavo“ sovietinę Lietuvą iš nacių jungo ir grąžino jai Klaipėdą. Tačiau iš tiesų vienus okupantus pakeitė kiti. Ir neaišku, kurie iš jų blogesni. Artėjant sovietinei ordai, Lietuvos kelius užplūdo nuo „išvaduotojų“ bėgančių žmonių vilkstinės. Ten, kur pražygiavo Raudonoji armija, liko liepsnojančios sodybos, sugriauti miestai ir miesteliai, išžudytos ištisos šeimos. Pasiekusios tuometinę Vokietijos sieną, iki dantų ginkluotos gaujos dar labiau sužvėrėjo. Sovietų tankai važiavo nesirinkdami kelio, vikšrais traiškydami besitraukiančias civilių vilkstines. Raudonarmiečiai ieškojo trofėjų, plėšė ir griovė, prievartavo ir žudė moteris, vaikus, senelius. Analogijų su šiandien vykstančiu karu Ukrainoje galima rasti ir sovietų kariaunos veiksmuose Antrajame pasauliniame kare.
1944 m. rudenį Josifas Stalinas Žemaitijoje suplanavo didžiulę Mėmelio (Klaipėdos) puolamąją operaciją. Spalio 5 d. milžiniška armada – per 621 000 kareivių, 9300 artilerijos pabūklų ir 1340 tankų – tiesiog nušlavė kelias Vermachto divizijas. Po penkių dienų Raudonoji armija priartėjo prie Baltijos jūros. Atrodė, kad Klaipėda bus užimta per kelias valandas. Uostamiestį puolė milžiniška 1-ojo Pabaltijo fronto grupuotė: 43-ioji ir 5-oji gvardijos tankų armijos, sustiprintos artilerijos daliniais, – iš viso apie 116 300 karių, apie 600 tankų ir savaeigių pabūklų. Iš oro puolimą rėmė 3-ioji oro armija ir Baltijos laivyno aviacija. Miesto stojo ginti kelios nepilnos Vermachto divizijos – apie 12 500 karių. Puolančiųjų kiekybinė persvara buvo stulbinama – devynis kartus didesnė nei besiginančiųjų. Raudonoji armija puolė bangomis ir savo karių lavonais užvertė Mėmelio prieigas. Spalio 22 d. Mėmelio puolamąją operaciją sovietai buvo priversti nutraukti, nors Klaipėdos užimti taip ir nepavyko. Nutraukti operaciją privertė patirti milžiniški nuostoliai.
Sovietų pusėje vien žuvusiųjų ir dingusiųjų be žinios – apie 4000 žmonių, sužeista apie 9000 karių. Vermachto nuostoliai dešimteriopai mažesni. Sovietų 5-oji gvardijos tankų armija neteko daugiau kaip pusės tankų.
Žlugusį mėginimą užimti Mėmelį sovietai bandė pavaizduoti kaip pergalę. Esą miestas buvo sėkmingai apsuptas, o armijų grupė „Šiaurė“ atkirsta nuo Rytų Prūsijos. Klaipėdą sovietai užėmė tik 1945 m. sausio 28 d. naktį, Vermachto įgulai atsitraukus į Rytų Prūsiją. 1.25 val. nakties paskutiniai vokiečių daliniai paliko uostą ir raudonarmiečiai įžengė į tuščią miestą. Žodžiu, „šlovingas“ Klaipėdos šturmas – tai pasakos sovietinei liaudžiai. Daugumą nuostolių sovietai patyrė jau po sausio 28 d. nuo minų sprogimų, beieškodami trofėjų ir plėšikaudami.
Knyga „Mėmelio šturmo blefas“ parašyta remiantis istoriniais dokumentais ir amžininkų atsiminimais. Ją papildo šimtai iliustracijų bei žemėlapių.
Informacijos šaltinis – leidykla „Briedis”
2022.05.28; 07:00
Naujausios fotografijos iš „Maxar Technologies“ palydovų rodo, kad kovo 1-osios rytą Kijevo link iš Šiaurės pusės juda beveik 60 kilometrų ilgio rusų karinės technikos kolona. Kelios dešimtys šarvuotosios technikos iš šios kolonos jau įžengė į Antonovo oro uostą Gostomelio mieste (25 km nuo Kijevo).
Šią informaciją skelbia tiek ukrainietiškas Gordonua.com, tiek „The New York Times“ žurnalistas Kristofas Ketlas.
Tuo tarpu Ukrainos ginkluotosios pajėgos tvirtina, kad Rusijos atakos per penketą karo dienų susilpnėjo, išsikvėpė. Rusija nepasiekė persvaros nė viename fronte. Tačiau įtampa, žinoma, didžiulė. Nepaisant aplinkybės, jog Rusijos armijos, skirtos okupuoti Ukrainą, vis mažiau tebeturi rezervų, – pavojus išlieka milžiniškas. Rusija neabejotinai dar daug sykių bandys užimti Kijevą. Nuo Polesės rajono Ukrainos sostinė šiuo metu tebepuolama ten įsitvirtinusių rusų karinių dalinių.
Ukrainos prezidento atstovas karinis ekspertas Aleksejus Arestovičius vakar duotuose videointerviu Feigin Live televizijai pabrėžė, jog Rusijos kariuomenė visur patiria milžiniškų nuostolių. Nuostoliai tokie dideli, kad net sunku įsivaizduoti. Kai kurie rusų kariškiai pasiduoda į nelaisvę. Rusų karinėms gaujoms jau trūksta patyrusių vadų.
Oficialusis Kijevas taip pat praneša, kad šią naktį buvo apšaudomi visi pagrindiniai Ukrainos miestai.
Informacijos šaltinis – Gordonua.com
2022.03.01; 08:00
Pagerbti kilniais poelgiais Lietuvą ir kariuomenę garsinę kariai ir civiliai
Vilniuje buvo surengta Lietuvos kariuomenės apdovanojimų „Lietuvos karžygys“ ceremonija.
Iškilmingame renginyje Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo pagerbti ir apdovanoti kariai ir civiliai, savo kilniais poelgiais ir pasiaukojančia tarnyba garsinę Tėvynę ir kariuomenę, rodę tarnystės visuomenei pavyzdį.
Kaip ir ankstesniais metais, teikimus apdovanojimams vertino kariuomenės ir visuomenės atstovų komisija, vadovaujama Lietuvos kariuomenės vado. Šiemet komisija „Lietuvos karžygio“ apdovanojimams atrinko penkias kilnias istorijas ir jų herojus.
Ankstų gegužės 17 d. rytą didelės policijos pajėgos sugužėjo į Klonio gatvę Garliavoje. O 7.20 val. mergaitė buvo paimta iš globėjos teisę mergaitei turinčios teisėjos Neringos Venckienės ir išvežta motinai Laimutei Stankūnaitei.
Įvykis vertintinas pagrobimu (N. Venckienės globa dar nebuvo panaikinta), o policijos elgesys pagrobiant mergaitę iš Kedžių namų, lygintas su sovietinio OMON-o (Sovietų Vidaus kariuomenės ypatingos paskirties milicija) elgesiu. Kaip jie elgėsi, aprašinėti neverta, nes visuomenė matė vaizdo įrašus, išgirs dar ir daugelio liudininkų parodymus. Po ilgų pasiruošimų įvykdyti nesavalaikį ir abejotino teisingumo teismo sprendimą, tarsi lietuviškas OMON-as, prisidengęs šarvais ir skydais, apsiginklavęs „bananais“, šautuvu bei grasindamas elektriniais ginklais ir šunimis, užpuolė Kedžių namą, įsilaužė su specialiomis priemonėmis, tarsi tikri recidyvistai, savo kelyje brutaliu būdu pašalinę „kliūtis“ – tiesos ir teisingumo vardan su Trispalvėmis budinčius Lietuvos piliečius.
Aš nežinau, ką jauti, kai tavo dirbančią ypatingu porinkiminiu režimu redakciją ketvirtą valandą ryto šturmuoja specialiosios pajėgos. Nežinau ir, Dievas duos, niekada nesužinosiu.
Užtat apie tai galėtų papasakoti Natalija Radina – Baltarusijos žurnalistė, portalo „Chartija 97″ (www.charter97.org) vyriausioji redaktorė, šiomis dienomis paprašiusi politinio prieglobsčio Lietuvoje. „Chartija 97″ redakcija buvo šturmuota praeitų metų gruodžio 20 d. anksti ryte (po gruodžio 19 d. vykusių prezidento rinkimų ir įvykių Nepriklausomybės aikštėje Minske). Visi buvę redakcijoje žmonės buvo suimti ir išvežti į KGB tardymo izoliatorių. N. Radina praleido ten daugiau nei mėnesį. Galiausiai ji buvo paleista iš įkalinimo įstaigos, tačiau turėjo pasirašyti pasižadėjimą neišvykti. Nežiūrint į tai, N. Radina pasitaikius pirmai progai pabėgo iš Baltarusijos. Šiandien ji nori gyventi ir dirbti Vilniuje, kur po paminėto šturmo yra persikėlusi ir „Chartija 97″ redakcija.