Šuniukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iki šių metų gegužės 1 dienos Lietuvoje paženklinta ir į Gyvūnų augintinių registrą įtraukta beveik 300 tūkst. – maždaug kas ketvirtas gyvūnas. Nesuspėjusieji iki šio įstatymu numatyto termino mikroschema paženklinti pasiutligei imlių gyvūnų augintinių – šunų, kačių ir šeškų, nors ir vėliau, tai privalo atlikti.
Už vėlavimą baudų kol kas neketinama skirti, teigiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) pranešime.
ŽŪM duomenimis, iki gegužės 1 d. iš viso Lietuvoje paženklinti 287 762 gyvūnai: daugiau nei 94 tūkst. kačių, beveik 200 tūkst. šunų ir daugiau nei 400 šeškų. Registruota ir per 300 iš Ukrainos įvežtų gyvūnų.
Skaičiuojant procentais, daugiausiai gyvūnų augintinių paženklino ir užregistravo Utenos rajono savivaldybės (42,64 proc.), Kalvarijos ( 37,84 proc.), Kelmės rajono (36, 67 proc.) ir Kauno rajono savivaldybių (36,64) gyventojai. Šuniukas. Slaptai.lt nuotr.
Gyvūnų ženklinimo ir registravimo statistika itin šoktelėjo balandį, gyventojai suskubo ieškoti šios paslaugos, nes iki šių metų gegužės 1 dienos paženklinti bei užregistruoti savo gyvūnus augintinius jie buvo įpareigoti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo. Vien per balandį, ŽŪM duomenimis, Lietuvoje paženklinta per 40 tūkst. gyvūnų augintinių.
„Ženklinimas ir registravimas Lietuvoje įsibėgėjo. Tikime gyventojų sąmoningumu. Nors tam numatytas laikas jau praėjo, kviečiame paskubėti atlikti atsakingo šeimininko pareigą. Ženklinimas ir registravimas – tai pirmiausia atsakomybė ir rūpestis savo augintiniu“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.
Ženklinti ir registruoti savo augintinius visoje Lietuvoje gyventojai visus metus buvo raginami įvairiausiomis priemonėmis, tačiau dažnas jų suskubo tai padaryti tik paskutinėmis balandžio dienomis.
Augintiniai mikroschemomis ženklinami ir registruojami beveik visoje Europos Sąjungoje dėl daugelio priežasčių. Viena svarbiausių – gyvūno atsekamumas, kuris yra labai svarbus dėl užkrečiamųjų ligų stebėsenos, kontrolės ir likvidavimo. Viena iš gyvūnams ir žmonėms pavojingiausių užkrečiamųjų ligų – pasiutligė, tad šios ligos stebėsenai skiriamas ypatingas dėmesys. Kadangi liga pavojinga gyvūnams ir nuo jų gali užsikrėsti žmonės, yra prievolė, kad gyvūnas būtų nuolat vakcinuojamas nuo šios ligos, o gyvūno vakcinavimo duomenys registruoti Gyvūnų augintinių registre. Tokiu būdu sudaryta galimybė Gyvūnų augintinių registre nustatyti augintinių laikymo vietą, identifikuoti jų savininkus ir, esant būtinybei, imtis priemonių, leidžiančių užkirsti kelią užkrečiamųjų ligų plitimui.
Kačiukai. Slaptai.lt nuotr.
Kita svarbi priežastis – gyvūnui pasiklydus jį skubiai sugrąžinti savininkui. Pasiklydusį gyvūną sugavęs asmuo gali kreiptis į privačius veterinarijos gydytojus, taip pat Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, gyvūnų globėjus, gyvūnų augintinių ženklinimo paslaugas teikiančius asmenis, savivaldybių administracijas dėl sugauto gyvūno mikroschemos nuskaitymo. Jeigu gyvūnas registruotas, pagal Gyvūnų augintinių registro duomenis galima operatyviai sužinoti gyvūno savininką ir jo kontaktus.
Galiausiai gyvūnai augintiniai ženklinami ir registruojami dėl galimybės užtikrinti efektyvesnę viešosios tvarkos kontrolę, siekiant paskatinti gyvūnų laikytojus atsakingiau rūpintis gyvūnais, nepalikti likimo valiai. Kokerspanielis. Vytauto Visocko nuotr.
ŽŪM atkreipia dėmesį, kad augintinių ženklinimas ir registravimas labai svarbus dėl galimybės keliauti su gyvūnu po kitas šalis. Paženklintas gyvūnas turi individualų numerį, todėl jam išduodami kelionės dokumentai ir jis gali laisvai keliauti su savo šeimininku kitose šalyse.
Taip pat tai svarbu ir dėl gyvūnų augintinių apskaitos ir statistikos – tik užregistravus visus gyvūnus sužinosime, kiek gyvūnų augintinių yra Lietuvoje.
Remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis ir kita augintinių statistika, Lietuvoje iš viso galėtų būti apie 550 tūkst. šunų ir apie 600 tūkst. kačių.
Vilkšunis. Slaptai.lt nuotr.
Socialiai remtiniems žmonėms ir gyvūnų globėjams bus kompensuojamos šunų, kačių ir šeškų ženklinimo ir registravimo Gyvūnų augintinių registre išlaidos. Šiam Žemės ūkio ministerijos siūlymui trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybės. Vienam gyventojui, gaunančiam socialinę pašalpą, bus kompensuojama ne daugiau kaip už trijų augintinių (šunų, kačių arba šeškų) ženklinimą. Kompensacijos suma už vieno gyvūno paženklinimą ir registravimą negalės viršyti 15 eurų, nurodoma Žemės ūkio ministerijos pranešime.
Iki 2022 m. gegužės mėnesio visi šunys, katės ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre (GAR). Tačiau, pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, daliai augintinių šeimininkų, o ypač – gyvūnų globėjams – finansinė našta gali būti per didelė, todėl nuspręsta šias jų išlaidas kompensuoti.
„Šunų, kačių ir šeškų ženklinimas įsibėgėja – gruodžio 1 d. duomenimis, šalyje jau paženklinta daugiau kaip 213 tūkst. šunų, kačių ir šeškų, tai yra beveik 65 tūkst. daugiau nei prieš metus. Akivaizdu, kad žmonės ima suprasti ženklinimo naudą bei tampa atsakingesni.
Šuniukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Raginame augintinių savininkus ir globėjus nelaukti kitų metų gegužės 1 d., kai visi augintiniai privalės būti paženklinti. Suprantame, kad daliai žmonių ši prievolė gali tapti finansine našta, todėl parengėme tvarką, pagal kurią šios išlaidos bus kompensuojamos“, – teigia žemės ūkio ministras K. Navickas. Kokerspanielis. Vytauto Visocko nuotr.
Socialiai remtinų žmonių bei gyvūnų globėjų laikomų kačių, šunų ir šeškų, atvestų iki 2021 m. gegužės 1 d., ženklinimo ir registravimo išlaidos kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Išlaidos būtų kompensuojamos iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Jei socialiai remtinų žmonių ar gyvūnų globėjų prižiūrimi augintiniai buvo paženklinti iki šio Vyriausybės sprendimo, kompensacijos bus mokamos tiesiogiai gyvūnų savininkams ir globėjams, pateikusiems reikalingus dokumentus Nacionalinei mokėjimo agentūrai (NMA).
Pasak ministerijos, reikės pateikti pažymą, patvirtinančią, kad augintinio savininkas gauna socialinę pašalpą, ir prašymą dėl išlaidų už socialinės pašalpos gavėjui arba gyvūnų globėjui suteiktas paslaugas nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki Vyriausybės sprendimo įsigaliojimo dienos kompensavimo.
Tarptautinė kačių paroda. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gyvūnų globėjai privalės NMA pateikti paslaugų teikėjo už suteiktas paslaugas išrašytos sąskaitos faktūros arba PVM sąskaitos faktūros bei apmokėjimo už gautas paslaugas įrodymo dokumentą.
Jeigu žmonės ženklinti ir registruoti savo augintinius nuspręs po šio Vyriausybės sprendimo įsigaliojimo, kompensacijos bus mokamos procedūras atlikusiems veterinarijos gydytojams ir specialius mokymus baigusiems žmonėms.
Kompensacijos bus mokamos tik tuo atveju, jeigu augintinių savininkams už suteiktas ženklinimo ir registravimo paslaugas bus išrašytos sąskaitos faktūros arba PVM sąskaitos faktūros.
2022 m. ženklinimo ir registravimo GAR išlaidoms kompensuoti numatyti 300 tūkst. eurų iš ŽŪM asignavimų.
Vilkšunis. Slaptai.lt nuotr.
Iš daugiau nei milijono Lietuvos gyventojų laikomų kačių ir šunų paženklintas vos kas penktas.
Vis dėlto gyventojai šiemet savo augintinius ženklina ir registruoja aktyviau, pastebi Žemės ūkio ministerija, mat nuo šių metų gegužės paženklinti augintinius tapo privaloma.
Žemės ūkio ministerijos pateiktais duomenimis, įsigaliojus privalomam augintinių ženklinimui šių metų gegužę kačių buvo paženklinta ir užregistruota vienu tūkstančiu, o šunų – net pustrečio tūkstančio daugiau negu tą patį mėnesį prieš metus.
Birželį skaičiai augo dar labiau – kačių paženklinta pusantro tūkstančio daugiau, o šunų –3,5 tūkst. daugiau nei tą patį vasaros mėnesį prieš metus.
Per penkis mėnesius nuo privalomo gyvūnų ženklinimo įsigaliojimo paženklinta beveik 12 tūkst. kačių, daugiau kaip 22 tūkst. šunų ir 30 šeškų.
Rugsėjo mėnesio duomenimis, iki šiol Lietuvoje daugiausia užregistruota šunų – 136 205, kačių – 62 738, o šeškų – 411.
Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas augintinių šeimininkus ragina neatidėlioti šių procedūrų – iki kitų metų gegužės visi augintiniai turi būti paženklinti ir užregistruoti.
„Gyventojai savo augintinius ženklina vis aktyviau, tačiau tempai galėtų būti ir didesni žinant, kad naminių augintinių Lietuvoje gali būti apie milijoną.
Kokerspanielis. Vytauto Visocko nuotr.
Kita vertus, matyti, kad žmonės tampa vis atsakingesni ir supranta, kad augintiniui po oda įterpta mikroschema gali labai padėti, jei, pavyzdžiui, šis pasimestų. Neabejoju, kad ženklinimo mastai ir toliau augs, o tuos, kurie dar to nepadarė, kviečiu suskubti, neatidėlioti procedūros paskutinei dienai“, – ragina žemės ūkio ministras K. Navickas.
ŽŪM primena, kad katės, šunys ir šeškai, atvesti iki šių metų gegužės ir nepaženklinti mikroschemomis, privalo būti paženklinti iki ateinančių metų gegužės. Šią gegužę ir vėliau atvesti gyvūnai turi būti paženklinti per 4 mėnesius nuo jų atvedimo. Kitam savininkui ar laikytojui gali būti perduoti tik paženklinti ir registruoti gyvūnai.
Kikas ilsisi. Slaptai.lt foto
Šeštadienį Gargždų gatvėmis vinguriavo išskirtinė eisena, skirta Pasaulinės gyvūnų dienos paminėjimui – eisenoje „Tūkstantkojis“ kviesti dalyvauti gyventojai kartu su savo augintiniais. Buvo siekiama ir Lietuvos rekordo – tikėtasi, kad susirinks gausiausias iki šiol būrys gyvūnų mylėtojų kartu su amsinčiais, kniaukiančiais ar cypsinčiais augintiniais.
Šuo, katė, žiurkėnas, šeškas, jūrų kiaulytė ar kitas augintinis – į eiseną šventės organizatoriai kvietė visų augintinių šeimininkus. Šiųmetė Pasaulinės gyvūnų dienos šventė Gargžduose – jau 12-oji iš eilės. Tik praėjusiais metais dėl pandemijos buvo atsisakyta tradicinio gyvūnų mylėtojų sambūrio – gyvūnams skirta data buvo paminėta virtualiu konkursu.
„Bendruomenė labai pamėgo Pasaulinės gyvūnų dienos renginius Gargžduose, tačiau pernai susitikti negalėjome dėl pandemijos, tad šiemet tikimės kompensuoti pernykštį praradimą. Būtų labai smagu, jei pavyktų pasiekti rekordą – gausiausia Lietuvoje eisena su augintiniais. O pagrindinis šios šventės tikslas – priminti apie atsakingą šeimininkystę, apie tai, kad augintiniai yra šeimos nariai, verti kasdienio nuoširdaus dėmesio. Norime atkreipti dėmesį ir į beglobius gyvūnus, kurių idealiu atveju nebūtų, jei mūsų visų elgesys būtų atsakingas. Todėl kalbame apie atsakomybę už augintinį jau su pradinių klasių moksleiviais, aktyviai prisidedame ir prie prieglaudose esančių gyvūnų išlaikymo ir gerovės“, – pranešime cituojama bendrovės „Mars Lietuva“, šventės organizatorės ir pagrindinės rėmėjos, generalinė direktorė Aušra Žemaitienė. Kokerspanielis. Slaptai.lt nuotr.
Gyvūnų gerovė ir atsakinga šeimininkystė yra viena iš svarbiausių „Mars Lietuva“ veiklos krypčių. Kartu su partneriais įmonė nuolat dalyvauja įvairiose edukacijos apie augintinių priežiūrą ir mitybą, pagalbos beglobiams gyvūnams iniciatyvose. Taip pat aktyviai siekiama, kad Lietuvoje būtų kuo daugiau gyvūnams augintiniams draugiškų vietų – įstaigų, kavinių ir pan., kad keturkojai bičiuliai galėtų daugiau laiko praleisti su šeimininkais ne tik namuose.
Pasaulinė gyvūnų diena minima spalio 4 dieną, o Gargždai neoficialia gyvūnų augintinių mylėtojų sostine tampa kasmet paskutinį rugsėjo savaitgalį.
Pasaulinė gyvūnų diena pradėta švęsti 1931 metais po Florencijoje vykusios gyvūnų globos konferencijos, kai jos dalyviai nusprendė, kad spalio 4-oji, Šv. Pranciškaus, gyvūnų globėjo mirties diena, bus skirta gyvūnams pagerbti. Šią dieną siekiama atkreipti žmonių dėmesį į gyvūnų apsaugą, elgesį su jais bei padėkoti gyvūnams už didžiulę jų svarbą žmonių gyvenime, suteikiant gyvenimui daugiau džiaugsmo ir prasmės.
Šventės Gargžduose organizatorė „Mars Lietuva“ yra tarptautinės bendrovės „Mars, Incorporated“ antrinė įmonė, veikianti Lietuvoje nuo 1993-iųjų metų. Gargžduose bendrovė turi ėdalo gyvūnams augintiniams gamyklą, o Vilniuje pardavimų ir rinkodaros padalinį. Šiuo metu įmonėje „Mars Lietuva“ dirba apie 800 darbuotojų.
Vilkšunis. Slaptai.lt nuotr.Tarptautinė kačių paroda. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas ketina įstatyme aiškiau reglamentuoti, kas gali užsiimti dresūros veikla.
Antradienį parlamentarai po pateikimo pritarė Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nario Lino Jonausko pateiktoms tai numatančioms Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms.
Po pateikimo jas palaikė 71 Seimo narys, prieš buvo 7, susilaikė 35 parlamentarai. Toliau jas svarstys pagrindiniu paskirtas Seimo Aplinkos apsaugos komitetas.
Siūlomas teisinis reguliavimas numato, kad leidimų verstis gyvūnų dresūra išdavimo tvarką ir kvalifikacinius reikalavimus asmenims, užsiimantiems dresūra, nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Taip pat numatoma, kad dresuoti kitiems asmenims priklausančius gyvūnus galėtų tik fiziniai asmenys, atitinkantys Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Kokerspanielis. Slaptai.lt nuotr.
Voveraitė. Slaptai.lt nuotr.
Pagal siūlomą projektą, „šunų dresuotojas – šunų dresūra užsiimantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantis asmuo“, „šunų dresūra – šunų mokymas paklusti, bendrųjų praktinių ir socialinių įgūdžių formavimas, rengimas sporto varžyboms.“
Pasak L. Jonausko, šiuo metu gyvūnų dresūra nėra aiškiai reglamentuota, o dresuotoju gali tapti bet kas.
Parlamentaras tikisi, kad siūlomos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos padės sumažinti žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų skaičių, skatins pozityvią dresūrą, padės kelti dresuotojų kvalifikaciją.
Vilkšunis. Slaptai.lt nuotr.
Seimui sprendžiant dėl privalomo kačių ir šunų ženklinimo, Seimo narys Remigijus Žemaitaitis sako, kadįstatymas negali galioti atgaline tvarka.
„Jeigu gyvūnai yra atvesti iki naujo įstatymo įsigaliojimo, tai neturi būti pareigos ir prievolės juos registruoti ar ženklinti”, – sako pasiūlymą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisoms įregistravęs politikas.
Todėl jis siūlo išbraukti iš ketvirtadienį planuojamo priimti įstatymo nuostatą, kad tokios katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre ir kad už jų paženklinimą mikroschema ir įregistravimą į registrą atsako jų laikytojas ar savininkas.
Tarptautinė kačių paroda. 2016-ųjų balandis, prekybos centras „Panorama” Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas ketvirtadienį spręs dėl gyvūnų ženklinimo tvarkos. „Jei bus pritarta siūlymui, visi privalės savo šunis, kates ir šeškus ženklinti: po oda įleisti mikroschemą. Tikslas – reguliuoti gyvūnų populiaciją. O aš manau – plauti pinigus. Maža to, norimas rezultatas nebus pasiektas, o didžiausios problemos laukia kaimo gyventojų”, – prognozuoja R. Žemaitaitis.
Kalbos apie kaimo katinų ženklinimą, jo nuomone, yra utopinės. „Gal pasiūlymo autoriai nėra buvę tikrame kaime? Juk daugelis kaimo kačių nėra ant rankų nešiojami gyvūnai – tik bastosi šalia namų. Pareina, paėda, išeina peliauti. Pabandykite tokį katiną užlaikyti glėbyje – sudraskys ir sukąs net per odines pirštines”, – sako R. Žemaitaitis.
Kikas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jo vertinimu, ženklinimas iš esmės nėra blogis, tačiau kaip prievolė – bevertis, nenaudingas. „Skambiai tariant – gyvūnų fašizmas. Pasitreniruosime su gyvūnais, o vėliau kaimo moterys galės ženklinti savo vyrus: stebėti, ar neužsuko pas kokią kaimynę, ar kurioje troboje su draugeliais girtuokliauja?”, – ironizuoja politikas.
Kačiukai. Slaptai.lt nuotr.
Be to, R. Žemaitaičio nuomone, dalis žmonių, kurie norėtų priglausti kokį benamį gyvūną, po sprendimo įsigaliojimo jau to nedarys, nes reikalaujamas veiksmas kelia papildomų problemų.
Jo nuomone, realus problemų sprendimas būtų visai kitoks. „Pirma – gyventojai turi registruoti savo augintinius savivaldybėje arba seniūnijoje. Iš veisyklų perkami augintiniai privalo būti sterilizuoti. Kai kuriose šalyse gyvūnai parduodami su sutartimi, kad tam tikrame amžiuje bus atlikta sterilizacija. Trečia – veterinarijos gydytojai išduoda gyvūno dokumentą, kuriame yra surašytos ir visos būtinos procedūros – skiepai, sterilizacija ar kiti dalykai”, – siūlo Seimo narys.
R. Žemaitaitis pastebi, kad net ir ženklintos katės atsives neženklintų kačiukų. „Jei jau turime milijonus eurų bevertėms mikroschemoms, gal skirkime juos tikrai efektyviai sterilizavimo programai”, – ragina jis.
Seime ketvirtadienį planuojamos priimti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisos numato, kad katės, šunys ir šeškai turi būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.
Vilkšunis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Artėjantį Vėlinių ir Visų Šventųjų savaitgalį šalies gyventojai keliaus aplankyti mirusių artimųjų kapų. Išvykstantys iš namų kelioms dienoms turėtų nepamiršti pasirūpinti buto ar namo saugumu, nes tokie ilgieji savaitgaliai yra pats darbymetis ilgapirščiams, įspėja draudikai.
Jie sako, kad nors vagys dažniausiai bijo juos įamžinančių filmavimo kamerų, ne mažiau efektyviomis apsaugos priemonėmis gali tapti ir kaimynai bei šunys.
Tiek policijos pareigūnai, tiek draudikai yra ne sykį atkreipę dėmesį į tai, kad šventinių dienų ar ilgųjų savaitgalių metu, kai yra didelė tikimybė, kad gyventojai bus išsivažinėję, padaugėja vagysčių iš butų, nuosavų namų, garažų, pastebima BTA pranešime.
„Dažniausiai vagys nusitaiko į vertingą techninę įrangą, brangius buities ar ūkio darbams skirtus įrankius, papuošalus, be abejo, grynuosius pinigus. Nelieka nepastebėti ir lauke palikti daiktai – kepsninės, laistymo įranga, karučiai, daržo įrankiai.
Spyna. Slaptai.lt nuotr.
Todėl išvažiuojant iš namų, ypač ilgesniam laikui, reikia itin atidžiai patikrinti, ar tikrai gerai uždaryti visi langai, užrakintos durys, taip pat ir pagalbinių patalpų, tokių kaip sandėliukai ar garažai. Gyvenantys nuosavuose namuose turėtų užrakinti ir vartelius, kad ilgapirščiams būtų sunkiau patekti į kiemą. Vertingų daiktų negalima palikti gerai matomose vietose, ypač arti langų bei durų. Brangiems daiktams, juvelyrikai, gryniesiems pinigams laikyti reikėtų įsirengti seifą“, – sako draudimo bendrovės BTA Turto draudimo specialistė Vasarė Širmelytė.
Jos teigimu, išvykstant iš namų verta apie tai pasakyti liekantiems kaimynams, kad pastebėję ar išgirdę ką nors įtartino jie žinotų, jog namuose nieko nėra, ir imtųsi veiksmų: įsidėmėtų, kas vyksta bei skambintų policijai.
Kikas. Slaptai.lt nuotr.
Vagys nemėgsta ne tik akylų kaimynų, bet ir kitokio dėmesį atkreipiančio triukšmo, tad patikima namų apsauga gali tapti lojantys šunys, sakoma BTA pranešime. Jei yra galimybė, išvykstant iš namų lauke laikomą šunį vertėtų paleisti iš voljero ir palikti palaidą kieme. Beje, neretai įsilaužėlius stabtelėti priverčia vien ant vartų užkabinta lentelė „Atsargiai, piktas šuo“.
Nors pasitaiko, kad vagystės įvykdomos ir dienos metu, vis dėlto patikimas įsilaužėlių sąjungininkas yra tamsa. Jiems patrauklūs atrodo tamsiu paros metu neapšviesti arba prastai apšviesti įėjimai į daugiabučius bei individualūs namai. Draudimo ekspertė pataria būtinai apžiūrėti, ar šviečia visos lemputės prie įėjimų į namus, garažus, ar veikia gatvės apšvietimas.
Spynelė. Slaptai.lt nuotr.
Riziką būti apvogtiems taip pat gali sumažinti lauko šviestuvai su judesio davikliais.
V. Širmelytės teigimu, vagys dažniausiai neina vogti nepasiruošę, tad apsaugoti savo turtą turi būti pasiruošę ir šeimininkai.
„Geriau vadovautis posakiu „atsarga gėdos nedaro“, nei vėliau skaičiuoti materialinius nuostolius. Kartais žmonės sako, kad pas juos nėra ką vogti, dėl to neva neverta ir skirti ypatingo dėmesio turto apsaugai. Tačiau net jei vagys ir nieko nepavagia, tai vis tiek padaro žalos – išlaužia duris, sugadina spynas, išdaužia langus. Be to, sukelia neigiamą emocinį poveikį, kai grįžus žmogus randa nekviestų svečių sujauktus namus“, – sako ji.
Vilkšunis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Žiaurų elgesį su gyvūnais siūloma priskirti prie apysunkių nusikaltimų, o turint informacijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais siūloma leisti atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimą.
Tai numatančias Baudžiamojo kodekso (BK) ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo pataisas įregistravo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Dainius Gaižauskas, Seimo narys, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika, parlamentarai Robertas Šarknickas, Aušra Papirtienė ir Kęstutis Smirnovas.
Šiais projektais siekiama užkirsti kelią nelegaliam gyvūnų veisimui, užtikrinti gyvūnų gerovę.
Baudžiamajame kodekse siūloma nustatyti maksimalią bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais – ketverius metus nelaisvės. Tai reikštų, kad žiaurus elgesys su gyvūnais pagal BK būtų priskiriamas nebe prie nesunkių, o prie apysunkių nusikaltimų.
Kriminalinės žvalgybos įstatyme siūloma nustatyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas gali būti atliekamas ir turint informacijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais.
Siūlomus projektus paskatino pastarosiomis dienomis viešojoje erdvėje nuolat pasirodantys pranešimai apie žiaurų elgesį su gyvūnais.
„Nelegalūs daugintojai, siekdami turtinės naudos, gyvūnus, skirtus dauginimui, laiko nelaisvėje, antisanitarinėmis sąlygomis, jų nemaitina. Aptikti gyvūnai rasti akivaizdžiai išsekę ir neprižiūrėti. Tokia nelegalių daugintojų veikla yra pripažįstama kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, kas yra laikoma nusikalstama veika pagal Baudžiamojo Kodekso ( BK) 310 str. Atsižvelgiant į tai, kad dauginimui išnaudojami gyvūnai yra nelegalių daugintojų pajamų šaltinis ir nuolatinė nelegali komercinė veikla, ši nusikalstama veika yra traktuotina kaip tęstinė. Dažnais atvejais ši nusikalstama veika atliekama ir bendrininkaujant. Visgi, esant dabartiniam teisiniam reglamentavimui, nelegalūs daugintojai atsiperka tik minimaliomis baudomis. Teisėsaugos institucijos vis dar neturi pakankamai efektyvių įrankių nustatyti šio pobūdžio nusikaltimų bei užkirsti jiems kelią. Vienas tokių įrankių, padėsiančių nustatyti žiaurų elgesį su gyvūnais yra kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimas“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte. Kikas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą BK žiaurus elgesys su gyvūnais yra priskirtinas prie nesunkių nusikaltimų, kas pagal Kriminalinės žvalgybos įstatymą nėra kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas (kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas labai sunkių, sunkių ir apysunkių nusikaltimų atveju).
Todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą kriminalinės žvalgybos tyrimas, turint informacijos apie žiaurų elgesį su gyvūnais, negali būti atliekamas.
Tikimasi, kad priėmus siūlomus projektus teisėsaugai būtų suteiktos efektyvesnės priemonės užkirsti kelią žiauriam elgesiui su gyvūnais, sumažėtų nelegalių daugintojų ir žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų, daugėtų oficialiai registruotų veislynų.
Iš „šunų pragaro“ išgelbėtiems gyvūnams pagalbą teikia LSMU veterinarijos klinikos specialistai. LSMU nuotr.
Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai Kauno rajone praėjusį savaitgalį atliktos patikros metu išgelbėjus 81-ą siaubingomis sąlygomis laikytą šunį, juos visus apžiūrėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos fakulteto Dr. L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikos specialistai.
Klinikos vadovės doc. Birutės Karvelienės teigimu, išgelbėtų gyvūnų sveikata, psichinė būklė, elgsena yra neabejotinai sutrikusi, jiems visiems prireikė specialistų pagalbos.
„Gyvūnai – sulysę, apnikti endo- ir ektoparazitų, baikštūs, nežino, kas yra eilinis pasivaikščiojimas lauke ir gamtinių reikalų atlikimas. Šiuo metu stebime paraudusias edemiškas pėdas, peraugusius nagus. Šie pažeidimai sukelia judėjimo pokyčius. Taip pat matomi seni randai, tad labai tikėtina, kad šie gyvūnai buvo kankinami“, – tvirtino gyvūnų klinikos vadovė.
Pasak jos, įvertinus visų šunų būklę, nustatyta, kad dvylikai gyvūnų (9 suaugusiems ir trims jaunikliams) reikia atlikti skubius, detalius, instrumentinius tyrimus Dr. L. Kriaučeliūno smulkių gyvūnų klinikoje. Iš „šunų pragaro“ išgelbėtiems gyvūnams pagalbą teikia LSMU veterinarijos klinikos specialistai. LSMU nuotr.
Apžiūros metu vienam gyvūnui nustatytas nenatūraliai atsiradęs balso stygų pažeidimas. Tai kelia įtarimą, kad balso stygos buvo pažeistos (kad gyvūnas nelotų), šuniui nustatytas šimtaprocentinis balso praradimas. Tokią procedūrą gyvūnams atlikti yra draudžiama.
Vienam šuniui dėl skausmingo ausų uždegimo taikomas ypač sudėtingas gydymas. Kitam gyvūnui nustatytas tonzilitas, stebimas atsiradęs galimai onkologinis darinys, blokuojantis balso stygas. Diagnozei patvirtinti reikia atlikti biopsiją ir tolesnius tyrimus. Dėl sparčiai blogėjančios būklės vienai jauniklių besilaukiančiai kalei skubiai atlikta Cezario pjūvio operacija.
„Patikros metu nustatyta, kad šunų nepriežiūra akivaizdžiai neatitinka gyvūnų gerovės reikalavimų, dėl ko dauguma augintinių patyrė odos, ausų, dantų, pėdų pažeidimus ir gyveno nuolatinėje kančioje. Šiuo metu dalis išgelbėtų gyvūnų laikomi gyvūnų priežiūros centre „Nuaras“, kiti, kuriems reikalinga pagalba, visą parą stebimi LSMU smulkių gyvūnų klinikoje“, – teigiama LSMU pranešime.
Vilkšunis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ukmergės gyvūnų globos namų „Klajūnas“ vadovė Ilma Germanienė sako, kad po pastarųjų įvykių Širvintose iš skelbimų portalų pradėjo dingti pasiūlymai įsigyti veislinių naminių gyvūnų.
„Sprogus visam šitam Lietuvos pūliniui, pradėjo masiškai dingti skelbimai iš skelbimų portalų, kurie buvo pagrindiniai daugintojų pareiškimai visuomenei, kad yra parduodamas veislinis gyvūnas be dokumentų. Dabar tie skelbimai yra masiškai trinami, naikinami, daugintojai bando sėsti giliau, kad jų niekas nerastų, neaptiktų“, – žurnalistams Seime sakė I. Germanienė.
Ji pripažino, kad ne visada sulaukia tinkamos reakcijos iš valstybės institucijų.
„Iš to, ką matome, kaip reaguoja valstybinės institucijos, kurios turėtų ginti gyvūnus, žiūrėti, kad būtų laikomi tinkamomis sąlygomis, tai nėra daroma. Netgi nebijau pasakyti, kai kurie policijos pareigūnai į tai žiūri labai abejingai, būtent tos apylinkės, kurioje tai vyksta. Nieko nesakau, yra tikrai ekipažų, kurie labai geranoriškai, daug padeda“, – teigė I. Germanienė.
Viešojoje erdvėje išplito informacija bei nuotraukos iš nelegalių gyvūnų veislynų, kur matyti žiaurus elgesys su gyvūnais, primena ELTA.
VMVT direktorius Darius Remeika sako, kad nelegalaus gyvūnų veislyno Širvintose šeimininkui gali būti pritaikytos griežčiausios sankcijos.
Komentuodamas kritiką tarnybai dėl esą nepakankamos nelegalių gyvūnų veisėjų kontrolės, D. Remeika sakė, kad tarnyba reaguoja, tačiau „prie kiekvieno žmogaus kontrolieriaus nepastatysi“.
Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika teigia, kad problema dėl nelegalių gyvūnų veisėjų yra įsisenėjusi, o pažeidėjų neatgraso per mažos baudos. Ministras taip pat pabrėžė, kad veterinarai nėra pakankamai motyvuoti dirbti sudėtingoje srityje.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje dresiruotas šuo – patikimas pareigūno pagalbininkas gaudant nusikaltėlius.
Ignalinoje antradienį prasidės XXI Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atvirasis tarnybinių šunų meistriškumo čempionatas. Jo metu paaiškės geriausias šių metų pasieniečių keturkojis.
Tris dienas vykstančiose varžybose sugebėjimus demonstruos savo padaliniuose atrankas laimėję geriausi pasieniečių šunys iš VSAT Ignalinos, Vilniaus, Varėnos, Pagėgių ir Pakrančių apsaugos pasienio rinktinių bei VSAT Užsieniečių registracijos centro. Bus kovojama individualioje ir komandinėje įskaitose.
Svečių teisėmis čempionate rungsis Lietuvos viešojo saugumo tarnybos bei policijos kinologai su savo augintiniais, taip pat gausus būrys kolegų iš užsienio – Latvijos, Lenkijos, Estijos, Baltarusijos sienos apsaugos žinybų komandos bei pirmąsyk į tokias varžybas atvykstantys Ukrainos pasieniečiai su savo keturkojais talkininkais.
Kiekvieną komandą sudarys du pareigūnai su tarnybiniais šunimis ir jos vadovas.
Dar vienas epizodas iš tarnybinių šunų varžybų. VSAT nuotr.
Antradienį, birželio 4-ąją, miškuose ties Ignalina čempionato dalyviai savo sugebėjimus demonstruos vietovės apieškos ir žmogaus paieškos rungtyse.
Trečiadienį, kaip skelbiama VSAT pranešime, keturkojų lauks pėdsekystės rungtis. Ketvirtadienį, birželio 6 d., visi čempionato dalyviai persikels į Ignalinos Česlovo Kudabos progimnazijos stadioną. Čia nuo ryto iki popietės tarnybinių keturkojų lauks elgsenos rungtis.
Ten pat vidurdienį pasieniečiai ir jų augintiniai Ignalinos gyventojams bei miesto svečiams pristatys savo veiklą bei pademonstruos parodomąją programą. Po jos progimnazijos stadione vyks iškilminga čempionato nugalėtojų bei prizininkų apdovanojimo ceremonija.
Geriausias pasieniečių šuo su savo kinologu įgis teisę atstovauti VSAT svarbiausiose užsienyje vyksiančiose varžybose.
Iš viso Lietuvos valstybės sienos apsaugoje, VSAT duomenimis, šiuo metu tarnauja 160 tarnybinių šunų. Jie yra nepamainomi pagalbininkai sulaikant sienos pažeidėjus, kontrabandininkus ir kitus nusikaltėlius, taip pat aptinkant narkotines ir kitas draudžiamas medžiagas. Neretai pasieniečių keturkojų pagalbos prireikia dingus žmonėms ar aiškinantis vagystes.
Pats mažiausias. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimas nesiėmė įstatymu sureguliuoti šunų, kačių lojimo ir kniaukimo.
Antradienį parlamentarai nepritarė Peticijų komisijos pirmininko Petro Čimbaro pateiktam jau penktam Triukšmo valdymo įstatymo pataisų variantui. Šiuo dokumentu buvo siūloma spręsti ne tik gyventojų, bet ir jų augintinių keliamo triukšmo problemą.
Už įstatymo pataisas balsavo tik 23 parlamentarai, prieš buvo 8, susilaikė 25 parlamentarai. Projektas galutinai neatmestas, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.
Įstatymo pataisas pateikęs P. Čimbaras pastebėjo, kad Lietuva pirmauja tarp Baltijos šalių pagal šunų skaičių. „Kai kurie gyvūnų savininkai piktnaudžiauja tuo, kad šiuo metu triukšmas gyvūnams negalioja“, – sakė P. Čimbaras.
Seimo narys konservatorius Edmundas Pupinis sutiko, kad problema egzistuoja, nes yra ir tokių atvejų, kai žmonės dėl triukšmo yra priversti parduoti butą, nes negali jame gyventi.
Tačiau Seimo nariui Kęstučiui Mažeikai buvo neaišku, kaip pavyks įgyvendinti įstatymą, jis baiminosi, kad „po šunų problema neiškiltų dar daugiau problemų“.
Tarptautinė kačių paroda. 2016-ųjų balandis, prekybos centras „Panorama” Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pagal tobulinti iniciatoriams grąžintą projektą, „gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeisti kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, negali leisti gyvūnui sukelti triukšmą, bet kokius garsus, viršijančius nustatytus triukšmo ribinius dydžius.“
Atsižvelgiant į gyventojos Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją įstatymo pataisas parengęs P. Čimbaras siūlė įteisinti, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo“. Pagal siūlytą projektą, „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jų keliamas triukšmas ar jų naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių“.
Buvo siūloma, kad naujos įstatymo nuostatos įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d., tačiau joms nepritarus augintiniai ir toliau galės loti ir kniaukti ne pagal įstatymą, o kaip prigimtis lėmė.
Neseniai Amsterdame vykusi pasaulinė šunų paroda pritraukė daugiau nei 33 500 keturkojų dalyvių iš 74 pasaulio valstybių – tai didžiausias toks renginys pasaulyje. Tarp rekordinio dalyvių skaičiaus lietuviai taip pat buvo pastebėti – Maltos bišonai ir garbanotieji bišonai iš „Tauro kennel“ veislyno pelnė po du čempiono ir vicečempiono titulus, o pats veislynas pateko į TOP 6 pasaulio reitinge.
„Parodose dalyvaujame tikrai ne pirmą kartą ir esame gavę nemažai apdovanojimų, tačiau šie metai – ypatingi ne tik mums, bet ir mūsų valstybei, švenčiančiai šimtmetį, – sako veislyno įkūrėja Janita Januškauskaitė-Plungė. – Amsterdame vykęs renginys sumušė visus iki tol buvusius dalyvių skaičiaus rekordus ir tapo didžiausia pasauline šunų paroda, tad išsiskirti iš kitų ir būti pastebėtiems tapo iššūkiu visų veislynų atstovams. Parodoje dalyvavo išties stiprūs kandidatai ir veislynai, todėl džiaugiamės pelnytu nugalėtojo titulu bei tuo, kad garsiname šalies vardą gyvūnų mylėtojų akyse.
Daugiau nei 200 teisėjų teko sunkus darbas – iš gausybės prižiūrėtų ir paklusnių šunų išrinkti tuos, kurie galės didžiuotis šių metų čempiono titulu. Parodoje dalyvavo net 81 maltos bišonas ir 79 garbanotieji bišonai, tarp kurių – ir Lietuvos atstovai. Atviroje klasėje garbanotasis bišonas Tauro Misoko tapo pasaulio čempionu, Tauro Sakko – pasaulio vice čempionu. Maltos bišonė Tauro Burė pelnė pasaulio jaunimo čempionės, o maltos bišono patinas Tauro Thunderis – pasaulio vice čempiono titulą. Šie veislyno įkūrėjos garbanotųjų bišonų veislės augintiniai jau ne kartą stovėjo ant nugalėtojų tribūnos. Pastebėtas liko ir veislynas – iš 149 galimų vietų lietuviai užėmė 6 vietą.
„Kai manęs klausia, kaip užauginti čempioną, be dresiravimo, pašaro parinkimo ir kitų priežiūros patarimų visuomet išskiriu gyvūno asmenybę – šuo turi jaustis mylimas ir vertas nugalėtojo titulo. Pavyzdžiui, šių metų čempionas Tauro Misoko jau nuo mažens išsiskyrė iš kitų: jis visuomet stengiasi žiūrėti į akis, stebėti mano reakciją į jo veiksmus, manau, kad ryšio su šeimininku palaikymas iš dalies papirko ir teisėją“, – teigia veislyno įkūrėja.
Paroda pareikalavo tiek šeimininkų ar veislynų atstovų, tiek šunų ištvermės – renginio tempai, dalyvių teigimu, išties dideli, kiekvienai komandai tenka atlaikyti jaudulį ir įtampą. Be to, svarbu laiku pasirodyti ir suspėti tarp ringų, kurie galėjo būti išsidėstę net 1,5 km vienas nuo kito.
Olandijoje vykusi paroda garsėja griežtomis taisyklėmis ir reikalavimais šunų sveikatai ir gerovei užtikrinti. Specialiai sudaryta komanda stebėjo, ar gyvūnas turi šviežio maisto ir vandens, ar šeimininkai užtikrina jo poilsį, o svarbiausia – ar keturkojis nėra paliktas automobilyje karštą vasaros dieną. Užfiksavus pažeidimus, dalyviai yra diskvalifikuojami iš konkurso be išankstinių perspėjimų. Kaip teigia parodos organizatoriai, netinkamas elgesys su gyvūnu negali būti toleruojamas.
Informaciją atsiuntė Dovilė Palavinskaitė (Projektų vadovė / Account Manager; AD VERUM communication agency)
Tarptautinė kačių paroda. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimui siūloma spręsti gyvūnų keliamo triukšmo problemą gyvenamuosiuose pastatuose.
Seimo narys, Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras įregistravo tai numatančius Triukšmo valdymo įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimus.
Įstatymo pataisos atsirado dėl to, kad Peticijų komisija, išnagrinėjusi Aldonos Andriuškevičiūtės peticiją, priėmė sprendimą tenkinti joje pateiktą pasiūlymą priimti įstatymą, griežtai reglamentuojantį gyvūnų savininkų atsakomybę už savo augintinių (šunų, kačių) keliamą triukšmą. Beje, Peticijos komisijos išvadai pritarė ir Seimas.
Pagal siūlomą projektą, „joks asmuo, kuris atsakingas, prižiūri, globoja ar kontroliuoja bet kurį gyvūną, negali sukelti ar leisti gyvūnui sukelti nepagrįstą triukšmą, įskaitant, bet neapsiribojant, bet kokius garsus, kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.“
Tarptautinė kačių paroda. 2016-ųjų balandis, prekybos centras „Panorama” Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Siūlomas įteisinti projektas numato, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo, nešūkauti garsiai, nedainuoti ar groti muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais, netriukšmauti gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose“.
Taip pat įstatyme siūloma įrašyti, kad „asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jo keliamas triukšmas ar jo naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Per didelis triukšmas reiškia triukšmą, kuris nepagrįstai dirgina, trukdo, yra agresyvus arba kuris nepagrįstai trikdo patogiai gyventi ar naudotis nekilnojamuoju turtu vienam ar daugiau asmenų, gyvenančių bendruomenėje ar kaimynystėje pagrįstu atstumu nuo nuosavybės, kur triukšmaujama“.
„Atsižvelgus į tai, kad praktikoje iškyla nemažai žmonių ir gyvūnų keliamo triukšmo lygio nustatymo problemų, susidaro prielaidos išvengti atsakomybės už Triukšmo valdymo įstatymo nuostatų pažeidimus, todėl manytina, kad yra tikslinga pačiame Triukšmo valdymo įstatyme įrašyti nuostatą, kad triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose pastatuose ir jų aplinkoje taikomi ir žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo vertinimo atvejais“, – sako Seimo narys P. Čimbaras.
Šuniukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Administracinių nusižengimų kodekse jis siūlo numatyti, kad Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas užtraukia baudą nuo 20 iki 300 eurų. Šiuo metu už tai numatyta bauda nuo 50 eurų iki 300 eurų.
„Pačių žmonių keliamą triukšmą įtraukus į Triukšmo valdymo įstatymo reguliavimo dalyką, galėtų susidarytų teisinė kolizija, kada už tą pačią veiką, t.y. paties žmogaus keliamą triukšmą, kiltų administracinė atsakomybė pagal du kodekso straipsnius. Todėl siūloma išbraukti straipsnį, numatantį atsakomybę už viešosios rimties trikdymą, o kitame kodekso straipsnyje sumažinti minimalią bausmę už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą“, – sako P. Čimbaras.
Jo teigimu, žmonių ir gyvūnų keliamą triukšmą pradėjus vertinti pagal triukšmo matavimo rezultatus, policijos ir savivaldybių administracijų pareigūnai turės būti aprūpinti specialiomis garso matavimo priemonėmis (prietaisais), įgyti kompetencijas triukšmui matuoti arba įsigyti paslaugas iš triukšmo matavimus atliekančių bandymų laboratorijų.
Šiuo metu fizinių ir juridinių asmenų pareigos gyvūnų apsaugos ir jų gerovės srityje yra numatytos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Jame nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.
Šunų paroda Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką reglamentuoja specialusis Triukšmo valdymo įstatymas, kuriame nurodyta, kad triukšmo šaltinis – bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.
Atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimus numatyta Administracinių nusižengimų kodekse.
Stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje numatyti sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu patvirtintoje higienos normoje „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“.
„Išanalizavus teismų praktiką matyti, kad ši Higienos norma neturėtų būti taikoma vertinant gyvūnų keliamo triukšmo lygį, bet, nesant kitų specialių teisės aktų, reglamentuojančių konkrečius triukšmo ribinius dydžius gyvenamuosiuose pastatuose bei jų aplinkoje, pagal teisės analogiją šios Higienos normos nuostatos šiuo metu taikomos“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Siūloma, kad įstatymo pataisos įsigaliotų nuo kitų metų sausio 1 d.
