Suomijos vėliava (Finland)
Maskva, liepos 6 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Rusija paskelbė uždaranti Suomijos konsulatą Sankt Peterburge ir išsiunčianti devynis diplomatus, Maskvos teigimu, tai – atsakas į Helsinkio vykdomą „priešišką antirusišką politiką“.
„Devyni Suomijos ambasados Rusijos Federacijoje ir Suomijos generalinio konsulato Sankt Peterburge darbuotojai paskelbti nepageidaujamais asmenimis“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime ir priduriama, kad nuo spalio 1 d. Maskva taip pat uždarys Suomijos atstovybę Sankt Peterburge.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikisi, kad Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu bus priimti bent keli istoriniai sprendimai, reikšmingi visos Europos ateičiai.
„Tie sprendimai, kurie bus daromi Vilniuje, jie bus reikšmingi visos Europos ateičiai“, – prie Baltojo tilto šeštadienį vykusiame NATO festivalyje teigė A. Anušauskas.
Ministras akcentavo, kad tikimasi, jog Vilniuje vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo metu bus priimta bent keletas istorinių sprendimų. Vienas iš sprendimų, kurių tikimasi, pasak A. Anušausko yra Švedijos narystė NATO.
„Pirmiausia, aš noriu pabrėžti, kas, man atrodo, svarbiausia geopolitiškai, kalbant apie mūsų gynybą, tai yra Švedija – mūsų kaimynė kitoje Baltijos jūros pusėje. Jos narystė NATO, jos tapimas tikrąja NATO nare. Tai yra nepaprastai svarbu ir nepaprastai reikšminga. Tai yra didelė galia, kuri atsiranda Baltijos jūroje ir iš esmės tampa mūsų sąjungininke“, – akcentavo jis.
A. Anušauskas taip pat atkreipė ir Rytų flango gynybai skirtų planų svarbą. Amerikietiškas šarvuotis – Ukrainos vėliavų fone.
Amerikietiškasis Abrams. Slaptai.lt nuotr.
„Tikimės, kad tie planai, kurie sukurti Rytų flangui ginti, (…) jie bus patvirtinti galbūt iki NATO viršūnių susitikimo, gal ir jo metu, nematau tame problemos. Bet kokiu atveju, jie keičia milijardo žmonių (…) ateities gyvenimą ir saugumo supratimą“, – pabrėžė jis.
Ir, pasak ministro, trečiasis aspektas – Ukrainos perspektyva NATO.
„Daug šalių pritaria jos narystei NATO, artimiausioje perspektyvoje, dalis valstybių nepriklauso šiam konsensusui. Nėra paprasta – 31 valstybė, kad sutaptų viskas ir būtų kaip mes norime, reikia ieškoti kompromiso“, – sakė A. Anušauskas.
„Bet kokiu atveju NATO ir Ukrainos taryba pirmą kartą susirinks būtent Vilniuje“, – akcentavo jis.
K. Budrys: turime nedidelį langą, kurį maksimaliai turime išnaudoti dėmesiui pritraukti
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Savo ruožtu NATO festivalio metu vykusioje diskusijoje dalyvavęs prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys akcentavo, kad Vilniaus vardas taps tam tikru bendriniu žodžiu, skirtu Alijanso viršūnių susitikime priimtiems sprendimams apibūdinti.
„Tikrai įeis Vilnius kaip bendrinis žodis tam tikriems sprendimams apibūdinti“, – akcentavo K. Budrys.
„Vilniaus sprendimai tikrai bus dėl išsiplėtusio NATO, dėl papildomų narių. Bus ir Suomijos pirmą kartą sudalyvavimas kaip pilnateisės narės, taip pat regioniniai planai – tai taip pat bus Vilniaus sprendimai. Ir mes juos įgyvendinsime. Ir kai ruošimės Vašingtono viršūnių susitikimui, sakysime – kiek mes pasistūmėjome Nuo Vilniaus“, – taip pat pažymėjo jis.
K. Budrys atkreipia dėmesį, kad Vilniuje vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuva sulauks išskirtinio tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. Taigi, šį istorinį renginį, pasak prezidento patarėjo, reikia išnaudoti dėmesiui pritraukti. Vokiečių kareivis ant Leopard šarvų. Slaptai.lt foto
„Tokio žinomumo dabar tarptautinėje žiniasklaidoje, politiniuose debatuose Lietuva turėjo turbūt 2013 metais, kai ruošėsi Europos Sąjungai pirmininkauti“, – teigė K. Budrys. Haubicos vamzdis. Slaptai.lt nuotr.
„Turime nedidelį langą, kurį maksimaliai turime išnaudoti dėmesiui pritraukti. Turėsime tarptautinės žiniasklaidos tūkstančius žurnalistų, kurie ne tik darbotvarkę aprašinės, bet ir viską, ką mato aplinkui. Dėl to turime tikrai didelę galimybę“, – pridūrė šalies vadovo patarėjas.
ELTA primena, kad balandį NATO pristatė šalių atstovams Aljanso regioninės gynybos planus, kuriuos viliamasi patvirtinti dar iki šią vasarą Vilniuje vyksiančio aukščiausio lygio Aljanso vadovų susitikimo.
Pirmą kartą Lietuvoje rengiamas NATO viršūnių susitikimas vyks liepos 11–12 dienomis Vilniuje. Tai bus didžiausias renginys Lietuvos istorijoje, kuriame tikimasi 40–50 užsienio valstybių delegacijų bei maždaug 2000 nevyriausybinių organizacijų ir tarptautinės žiniasklaidos atstovų. Apie galimybę dalyvauti renginyje yra užsiminęs ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Suomijos vėliava (Finland)
Helsinkis, gegužės 29 d. (ELTA). Suomijos gyventojai agresyvaus karo grėsmę laiko labiau tikėtina nei prieš trejus metus. Tai rodo šalies Vidaus reikalų ministerijos svetainėje paskelbti apklausos rezultatai, praneša portalas „Yle“.
Karo grėsmės tikimybė tarp apklaustųjų padidėjo 15 procentinių punktų palyginti su ankstesniu tyrimu, surengtu 2020 metais.
Mokslininkai nuomone, tai susiję su karu Ukrainoje, taip pat su diskusija apie Rusijos ir Suomijos santykius.
2020 metais suomiai manė, kad jiems didžiausią grėsmę kelia pandemija.
Apklausoje dalyvavo apie 3000 Suomijos gyventojų. Ji rengiama kas treji metai nuo 1992 metų.
Slaptieji agentai
Kopenhaga, balandžio 26 d. (dpa-ELTA). Daugybė Rusijos ambasadų Skandinavijoje darbuotojų, anot žiniasklaidos tyrimo, turi ryšių su rusų žvalgybomis.
Keturios stotys – SVT iš Švedijos, NRK iš Norvegijos, DR iš Danijos ir Yle iš Suomijos – trečiadienį paskelbtoje medžiagoje paminėjo iš viso 38 spėjamus žvalgybininkus, kurie pastaraisiais metais po diplomatine priedanga dirbo Rusijos ambasadose Stokholme, Kopenhagoje ir Osle. 17 jų esą ir toliau veikia šiose šalyse.
Maskva šią informaciją pavadino melagiena.
„Rusijos ambasados Šiaurėje naudojamos kaip šnipinėjimo punktai, kuriuose dirba didelis skaičius profesionalių žvalgybos karininkų“, pranešė DR. Žiniasklaida 38 pavardes esą gavo iš Vakarų žvalgybų.
Šiaurės šalių slaptosios tarnybos, anot duomenų, spėja, kad trečdalis Rusijos ambasadų personalo yra Rusijos žvalgybų pasiuntiniai. Jie esą dirba prezidento Vladimiro Putino vadovybės pavedimu.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova Šiaurės televizijos stočių tyrimą pavadino „koordinuotu melagienų skleidimu“. Slaptieji agentai tamsiais akiniais
Anot jos, akivaizdu, kad už to stovi vyriausybės. „Mes ir toliau griežtai reaguosime į tokias provokacijas“, – pareiškė atstovė.
Švedija, SVT duomenimis, ketina išsiųsti penkis Rusijos diplomatus. Jų veikla nesuderinama su jų diplomatiniu statusu, antradienį stočiai sakė užsienio reikalų ministras Tobiasas Billströmas.
Neseniai ir Norvegija išsiuntė 15 rusų diplomatų. Rusija, į tai reaguodama, trečiadienį išsikvietė Norvegijos ambasadorių ir išsiuntė iš šalies dešimt diplomatų.
Suomijos vėliavos
Helsinkis, balandžio 14 d. (AFP-ELTA). Suomijos sienos apsaugos tarnyba penktadienį parodė pirmąją 200 km ilgio tvoros, statomos palei sieną su Rusija, atkarpą.
Suomija vos prieš savaitę įstojo į NATO, o jos 1 300 km siena su Rusija dvigubai pailgino sieną tarp JAV vadovaujamo karinio aljanso ir Rusijos.
Trijų metrų aukščio ir spygliuota viela apraizgyta siena kainuos apie 380 mln. eurų ir turi būti baigta iki 2026 metų.
Pareigūnai parodė pirmojo trijų kilometrų ilgio ruožo statybvietę netoli Imatros pasienio kontrolės punkto pietryčių Suomijoje.
Apie 70 proc. tvoros bus pastatyta pietrytinėje Suomijos dalyje, kelios mažesnės atkarpos planuojamos centrinėje Suomijos dalyje ir beveik negyvenamose Arkties pasienio vietovėse Laplandijoje.
„Tipinės tikslinės teritorijos bus sienos kirtimo punktai ir jų apylinkės, keliai, einantys per sieną. Vietovės, į kurias lengva patekti žmonėms“, – žurnalistams sakė brigados generolas Jari Tolppanenas.
„Būtinybė [statyti sieną] iškilo pasikeitus saugumo situacijai Europoje, – AFP sakė J. Tolppanenas. – Reikia mažinti priklausomybę nuo Rusijos sienų kontrolės veiksmingumo.“
Suomijos vėliavos
Briuselis, balandžio 4 d. (dpa-ELTA). Suomija antradienį oficialiai tapo 31-ąja NATO nare, Aljansui priėmus valstybės stojimo dokumentus.
Tai reiškia, kad nuo šiol Suomijai taikomas NATO 5-asis straipsnis, pagal kurį sutariama, jog ataka prieš vieną NATO narę laikoma viso Aljanso užpuolimu.
Suomija dėl narystės NATO kreipėsi 2022 m. gegužę. Šalis tokį savo sprendimą motyvavo Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą. Suomija į NATO duris pasibeldė kartu su kaimynine Švedija – buvo tikimasi, kad abi šalys į Aljansą bus priimtos vienu metu. Tačiau Švedijos narystei pasipriešino NATO narė Turkija. Bet kokiems sprendimams dėl Aljanso plėtros būtinas vienbalsis visų NATO šalių narių pritarimas.
Suomijai antradienį oficialiai tapus Aljanso nare, šalis užbaigė savo ilgus dešimtmečius puoselėtą neutralumo politiką. Suomija turi 1 340 kilometrų ilgio sieną su Rusija.
Antradienį šalia NATO būstinės suplevėsuos Suomijos vėliava. Tuomet Suomija kaip visateisė NATO narė primą kartą dalyvaus Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, balandžio 1 d. (ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pasirašė parlamento sprendimą pritarti Suomijos narystei NATO. Apie tai remdamasis Turkijos žiniasklaida pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Turkijos parlamentas Suomijos narystę NATO ratifikavo ketvirtadienio vakarą.
Dabar Turkija Suomijos priėmimo į NATO dokumentus turės nusiųsti į JAV sostinę Vašingtoną, kur saugomas 1949 m. NATO sutarties originalas. Suomija Aljanso nare taps tuomet, kai jos stojimo dokumentai atsidurs JAV Valstybės departamento rankose. Suomijos vėliava (Finland)
Visoms organizacijos narėms patvirtinus Suomijos stojimą, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas oficialiai pakvies Suomiją prisijungti prie Aljanso. Tuomet Suomijos atstovas, užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto, turės pasirašyti NATO sutarties dokumentus.
Penktadienį ministras šalies žiniasklaidai sakė besitikintis, kad procedūra bus baigta artimiausiomis dienomis ir, kad Suomija oficialiai taps NATO nare kitą savaitę.
Tačiau Turkija neatskleidė, kada ji ruošiasi ratifikuoti Švedijos stojimo į NATO dokumentus, nors abi Skandinavijos valstybės siekį įstoti į Aljansą išreiškė tuo pačiu metu 2022 m. gegužę. Manoma, kad tai gali įvykti po gegužės mėnesį įvyksiančių rinkimų Turkijoje.
Suomijos vėliava (Finland)
Helsinkis, balandžio 2 d. (ELTA). Kaip ir tikėtasi, Suomijos parlamento rinkimuose vyko itin atkakli kova tarp didžiųjų šalies partijų.
Pirmosios rinkimų tendencijos, kurios remiasi išankstiniu balsavimu, rodo, kad buvusio finansų ministro Petterio Orpo vadovaujama konservatorių Nacionalinės koalicijos partija tik 0,1 procentinio punkto lenkia premjerės Sannos Marin socialdemokratus. Šiais duomenimis, Nacionalinės koalicijos partija surinko 20,8 proc. balsų, o socialdemokratai – 20,7 proc.
Kiek atsilikusi su 18,6 proc. balsų toliau rikiuojasi dešinioji populistinė „Suomių“ partija.
Balsavimo teisę šalyje turėjo 4,5 mln. žmonių. Beveik 40 proc. savo balsą atidavė iš anksto. Tarp jų buvo ir S. Marin. Šiais iš anksto atiduotais balsais paremti skaičiai, kurie paskelbti sekmadienio vakarą iš karto po rinkimų punktų uždarymo.
Suomijos prezidentas Saulis Niinistö. EPA – ELTA nuotr.
Helsinkis, kovo 15 d. (AFP-ELTA). Turkija, pasak Suomijos prezidento Saulio Niinistö, priėmė sprendimą dėl Suomijos siekio tapti NATO nare. Jis priėmė kvietimą penktadienį atvykti į Turkiją, kad dalyvautų paskelbiant šį sprendimą, trečiadienį Helsinkyje pareiškė S. Niinistö.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas iki šiol priešinosi Švedijos ir Suomijos siekiamai narystei Aljanse, tačiau pastaruoju metu daugėjo požymių, kad Ankara pirmiausiai pritars Suomijos stojimui.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. EPA – ELTA nuotr.
„Turkai tikisi, kad aš dalyvausiu, kai jie skelbs sprendimą, – kalbėjo S. Niinistö. – Žinoma, kad priėmiau kvietimą ir būsiu ten, kad išgirsčiau jų ketinimus“.
Suomija ir Švedija po Rusijos invazijos į Ukrainą praėjusią gegužę atsisakė dešimtmečius trukusios savo karinio neutralumo politikos ir kartu pateikė paraiškas prisijungti prie NATO. Tam turi pritarti visos 30 Aljanso narių. Kol kas „taip“ dar nėra tarusi Turkija ir Vengrija.
Pastaruoju metu būta signalų, kad Šiaurės šalių siekis kartu įstoti į NATO gali nepavykti. Turkija ypač turi prieštaravimų dėl Švedijos narystės ir reikalauja iš vyriausybės Stokholme griežtesnių veiksmų prieš kurdų aktyvistus šalyje, kuriuos Ankara vadina „teroristais“.
Gegužės 14 dieną Turkijoje vyks prezidento ir parlamento rikimais. Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas trečiadienį lankydamasis Berlyne sakė, kad tikisi greito savo šalies stojimo paraiškos ratifikavimo po rinkimų Turkijoje.
Suomijos vėliavos
Helsinkis, vasario 12 d. (ELTA). Suomija dar nepriėmė sprendimo dėl savo tankų „Leopard 2“ perdavimo Ukrainai, nors Vokietija uždegė tam žalią šviesą. Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin apie tai pranešė interviu žurnalistams, skelbia visuomeninė transliuotoja „Yle“.
Pasak S. Marin, strateginė Suomijos situacija „šiek tiek skiriasi“ nuo kitų šalių dėl turimos bendros sienos su Rusija.
„Visuomenės apie tokius dalykus iš anksto neinformuojame, bet kai sprendimas būna priimtas, pranešame, ką jie turi žinoti“, – pareiškė ji.
Premjerė priminė, kad anksčiau Suomija neatskleisdavo detalios informacijos apie tai, kokius ginklus ji perduoda Ukrainai. Taip buvo elgiamasi būtent dėl Rusijos veiksnio. Vokietijos bendrovės siūlo perduoti Ukrainai dešimtis tankų „Leopard 1“. EPA-ELTA nuotr.
Prieš kelias dienas „The Wall Street Journal“ (WSJ) skelbė, kad Suomija greičiausiai perduos tam tikrą skaičių savo „Leopard 2“ tankų Ukrainai tik įstojusi į NATO. Tačiau dėl Turkijos pozicijos kyla abejonių ir dėl Suomijos įstojimo į aljansą.
Suomija apie savo ketinimus perduoti Ukrainai keletą savo tankų „Leopard 2“ pirmą kartą pranešė sausio 7 dieną. Vienintelė sąlyga buvo ta, kad kitos šalys turi pirmosios pritarti tankų perdavimui.
Sausio 20 dieną Suomija patvirtino dar vieną karinės paramos Ukrainai paketą, tačiau tankai į jį nebuvo įtraukti.
Tuo tarpu Suomijos stojimo į NATO klausimas, kuris dabar keliamas kaip sąlyga tankų tiekimui, pakibęs ore. Turkija atsisako pritarti Suomijos ir Švedijos narystei NATO, o be visų esamų narių pritarimo naujų narių įstojimas į aljansą yra neįmanomas.
Švedijos ginkluotųjų pajėgų emblema
Stokholmas, vasario 2 d. (dpa-ELTA). Kandidačių į NATO Švedijos ir Suomijos ministrai pirmininkai ketvirtadienį pažadėjo kartu eiti toliau NATO narystės keliu, nepaisant Turkijos pasipriešinimo.
Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin tapo pirmąja vyriausybės vadove, kurią priėmė Švedijos premjeras Ulfas Kristerssonas nuo tada, kai pernai pradėjo eiti pareigas.
Prasidėjusi kelionė turi būti tęsiama „vieningai“, sakė S. Marin žurnalistams Stokholme: „Suomija ir Švedija kartu pateikė paraišką, ir visi yra suinteresuoti, kad mes kartu įstotume į NATO“.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas yra sakęs, kad galėtų leisti Suomijai įstoti į ES, tačiau turi didelių abejonių dėl Švedijos narystės po to, kai ten įvyko keli protestai prieš Turkiją ir dar sudegintas Koranas.
Švedijos kariai. Slaptai.lt nuotr.
U. Kristerssonas ketvirtadienį kreipėsi į S. Marin, sakydamas: „Mes kartu leidomės į šią kelionę. Kartu ir turime baigti kelionę į narystę“.
Tačiau Suomijos laikraščio „Ilta-Sanomat“ paskelbta nuomonių apklausa parodė, kad dauguma respondentų mano, jog Suomija neturėtų laukti NATO narystės, jei Švedijos prašymo ratifikavimas užsitęstų ilgiau.
Vis dėlto S. Marin sakė, kad jai nepatinka, jog kaimyninė Švedija vaizduojama kaip „kažkoks probleminis vaikas klasėje“.
Ji pridūrė, kad Suomija ir Švedija įvykdė viską, ko reikia, kad taptų NATO narėmis. S. Marin buvo įsitikinusi, kad visos NATO šalys „greitai“ ratifikuos jų paraiškas ir jos galės dalyvauti liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime.
Šios dvi tradiciškai neutralios Šiaurės Europos Sąjungos šalys pateikė prašymus tapti NATO narėmis 2022 metų gegužės mėnesį, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą.
Suomijos slaptoji tarnyba SUPO
Helsinkis, gruodžio 16 d. (ELTA). Suomijos centrinė kriminalinė policija tiria dvi baudžiamąsias bylas, kurių figūrantai įtariami valstybės išdavimu. Tai penktadienį pranešė portalas „Yle“.
Tyrimas atliekamas pagal baudžiamojo kodekso straipsnius „nesankcionuotas žvalgybinių duomenų rinkimas“ ir „paslapties, susijusios su nacionaliniu saugumu, atskleidimas“. Jis vyksta nuo rudens.
Centrinė kriminalinė policija patvirtino tyrimo faktą, bet neatskleidžia jokių detalių.
„Yle“ duomenimis, spėjami nusikaltimai užfiksuoti Virolahtyje, taip pat Kajanyje ir Oulu.
Virolahtis yra Suomijos pietryčiuose, prie pat sienos su Rusija.
„Yle“ neturi informacijos, ar šios dvi bylos yra susijusios.
Suomijoje už nesankcionuotą žvalgybinių duomenų rinkimą baudžiama laisvės atėmimu nuo keturių mėnesių iki šešerių metų, o už paslapties, susijusios su nacionaliniu saugumu, atskleidimą – laisvės atėmimu nuo keturių mėnesių iki ketverių metų.
Suomijos vėliava (Finland)
Ankara, gruodžio 8 d. (dpa-ELTA). Suomija svarsto galimybę išduoti tam tikrų ginklų eksporto į Turkiją leidimus, ketvirtadienį Ankaroje vykusiose derybose dėl šalies narystės NATO Suomijos gynybos ministras Anttis Kaikkonenas sakė Turkijos kolegai Hulusiui Akarui.
Suomija gali apsvarstyti kai kurias eksporto paraiškas „artimiausiu metu“, Suomijos radijo stotis „Yle“ citavo A. Kaikkoneno žodžius. Tačiau ginklai nebūtų tiekiami be kruopščios kontrolės, pridūrė jis.
Turkija yra viena iš dviejų likusių NATO narių, vis dar blokuojančių aljanso plėtrą į Šiaurę įtraukiant Švediją ir Suomiją, dėl tariamos jų paramos grupuotėms, kurias Ankara laiko teroristinėmis.
Ankara, be kita ko, reikalauja, kad Stokholmas ir Helsinkis užkirstų kelią tariamai teroristinei veiklai savo teritorijoje ir panaikintų vadinamąjį ginklų embargą.
Nors kategoriško embargo nėra, kaip ketvirtadienį pabrėžė A. Kaikkonenas, Suomija ir Švedija nepardavė Turkijai jokių ginklų nuo 2019 metų karinio puolimo prieš kurdų kovotojus Sirijos šiaurėje.
Švedija neseniai paskelbė esanti pasirengusi tiekti ginklus Turkijai.
Pasak valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“, H. Akaras per bendrą spaudos konferenciją su A. Kaikkonenu pabrėžė pagalbą modernizuojant Turkijos ginkluotąsias pajėgas kaip būtiną prisijungimo prie aljanso sąlygą.
Turkija atskirai spaudžia Švediją išduoti įtariamuosius, galimai susijusius su JAV gyvenančio islamo dvasininko Fethullah Güleno grupuote ir uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK). Turkija abi grupuotes laiko teroristinėmis.
Pasak dienraščio „Expressen“, Švedijos teismai neseniai atsisakė išduoti Turkijai du įtariamus F. Güleno rėmėjus, motyvuodami tuo, kad pagal Švedijos įstatymus jie nepadarė jokio nusikaltimo.
Viktoras Orbanas. EPA-ELTA nuotr.
Košicė, lapkričio 24 d. (dpa-ELTA). Vengrija, pasak ministro pirmininko Viktoro Orbano, ratifikuos Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO. Jo vyriausybė tai jau nusprendė, sakė jis ketvirtadienį po susitikimo su Slovakijos, Lenkijos ir Čekijos premjerais. „Mes jau ir informavome Švediją bei Suomiją“, – pridūrė V. Orbanas, kurį cituoja Slovakijos naujienų agentūra TASR.
Iš tikrųjų V. Orbano vyriausybė jau prieš kelias savaites pateikė parlamentui ratifikavimo įstatymą. Tačiau premjero partijos kontroliuojamas parlamentas šio klausimo vis dar neįtraukė į darbotvarkę. NATO plėtros dar nėra ratifikavusi ir Turkija.
Pasak Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio, V. Orbanas susitikime pažadėjo kolegoms, kad ratifikavimas įvyks pirmajame kitų metų parlamento posėdyje. Vadinasi – po kiek daugiau nei mėnesio, sakė M. Morawieckis žiniasklaidai.
Keturių Višegrado grupės (V4) šalių premjerai susitiko Košicėje Slovakijoje. Pagrindinė pokalbių tema buvo karas Ukrainoje ir jo padariniai.
Išskyrus Čekiją, kuri šiuo metu pirmininkauja ES, V4 grupės šalys ribojasi su Rusijos užpulta Ukraina. Priešingai nei Vengrija, trys V4 slavų valstybės yra tarp ryžtingiausių politinių ir karinių Ukrainos rėmėjų.
Suomijos vėliava
Helsinkis, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Opozicinė Nacionalinės koalicijos partija, kuri tebėra populiariausia Suomijos politinė jėga, siūlo stiprinti šalies saugumą dislokuojant jos teritorijoje NATO nuolatines pajėgas ir karinę bazę, praneša portalas „Yle“.
„Mes turime tapti centriniu žaidėju NATO žemėlapyje. Ar mums pakaks tautos valios, kad Suomijoje būtų dislokuota Aljanso bazė ir nuolatinės pajėgos?“ – klausė auditorijos Nacionalinės koalicijos partijos frakcijos vadovas Kai`us Mykkänenas per partijai atstovaujančių parlamentarų vasaros susirinkimą Lapenrantoje.
Pasak politiko, NATO pajėgos treniruojasi Suomijoje nuo šalies stojimo į Aljansą paraiškos įteikimo, o tai sustiprino jos saugumą. K. Mykkänenas taip pat pasiūlė įkurti Suomijoje NATO vadavietę arba Aljanso Arktikos centrą. NATO būstinė Briuselyje
„Rusijos reikalavimai neplėsti Aljanso neturi trukdyti stiprinti Suomijos saugumo“, – pabrėžė parlamentaras.
Jis pridūrė, kad Nacionalinės koalicijos partija taip pat pritaria Suomijos gynybos išlaidų didinimui ir pasiūlymui šaukti į karinę tarnybą moteris.
Helsinkis, rugpjūčio 19 d. (dpa-ELTA). Suomijos, Švedijos ir Turkijos atstovai dar rugpjūtį Suomijoje susitiks pokalbių dėl NATO plėtros į šiaurę. Tai penktadienį spaudos konferencijoje pranešė Suomijos užsienio reikalų ministras Pekka Haavistas. Diskusijos esą bus tęsiamos memorandumo, kurį trys šalys pasirašė prieš pat NATO viršūnių susitikimą Madride, pagrindu.
Turkija ilgai blokavo Švedijos ir Suomijos prisijungimą prie NATO ir kėlė virtinę sąlygų. Memorandume Suomija ir Švedija, be kita ko, pažadėjo Turkijai paramą kovoje su grėsmėmis nacionaliniam saugumui. Taip pat abi šalys įsipareigojo operatyviai reaguoti į Ankaros prašymus išduoti terorizmu įtariamus asmenis.
Trijų šalių atstovų susitikimai ateityje pakaitomis vyks Suomijoje, Švedijoje ir Turkijoje, sakė P. Haavistas.
Mevlüt Çavuşoğlu. Turkijos užsienio reikalų ministras. (Мевлют Чавушоглу)
Ankara, rugpjūčio 11 d. (ELTA). Turkija teigia nematanti konkrečių Suomijos ir Švedijos veiksmų, kurių privalu imtis, kad Ankara pritartų šių Skandinavijos šalių stojimui į NATO.
Tai ketvirtadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu, praneša laikraštis „Daily Sabah“.
Pasak ministro, Švedija ir Suomija kol kas neįvykdė susitarimų dėl „kurdų teroristų“ ekstradicijos į Turkiją.
Jis taip pat informavo, kad Stokholmas ir Helsinkis pasiūlė Ankarai rugpjūčio mėnesį surengti susitikimą šiuo klausimu.
„Mes tikimės, kad mūsų pirmasis susitikimas įvyks rugpjūčio 26-ąją“, – pareiškė M. Çavuşoğlu.
Anksčiau ketvirtadienį pasirodė pranešimų, kad Švedijos vyriausybė nusprendė išduoti Turkijai vyrą, kurio ten ieškoma dėl sukčiavimo. Kaip pažymi „Reuters“, tai pirmas ekstradicijos atvejis nuo to laiko, kai Ankara pareikalavo, kad Stokholmas išduotų jai kai kuriuos žmones mainais už tai, kad Švedijai buvo leista oficialiai pateikti paraišką dėl narystės NATO.
Gegužės mėnesį Suomija ir Švedija pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO. Birželį per Aljanso viršūnių susitikimą Madride abiejų šalių priėmimą iki paskutinės minutės blokavo Turkija. Ji tebekelia savo reikalavimus, grasindama, kad dar gali užblokuoti Suomijos ir Švedijos stojimą į NATO ratifikavimo etape.
Trečiadienį parlamentarai neeilinėje Seimo sesijoje balsuos dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į NATO protokolų ratifikavimo. Tam, kad šios šalys galėtų tapti visavertėmis Aljanso narėmis, pritariamąjį žodį dar turi tarti visų 30 NATO šalių narių parlamentai.
Švedijos ir Suomijos narystės NATO dokumentų ratifikavimui jau pritarė Kanada, Danija, Norvegija, Islandija, Estija, Jungtinė Karalystė, Albanija, Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Liuksemburgas, Bulgarija, Latvija, Slovėnija bei Kroatija.
Lietuvos politikai akcentuoja, kad, atsižvelgiant į Švedijos ir Suomijos turimus karinius pajėgumus, aukštus demokratijos standartus ir aukštą sąveikumo su NATO lygį, šalių narystė NATO sustiprins ne tik saugumą regione, bet ir visą Aljansą.
Nepaisant prasidėjusio ratifikavimo proceso, esama būgštavimų, kad žalią šviesą šių šalių narystei ne iš karto uždegs Turkijos parlamentas, nors su Ankara buvo sudarytas principinis susitarimas dėl jos anksčiau išsakytų prieštaravimų.
2014 metais Suomijai ir Švedijai už indėlį į NATO operacijas ir kitas veiklas buvo suteiktas Sustiprintų galimybių partnerių statusas, kuris leidžia dar labiau gilinti politinį ir praktinį bendradarbiavimą. 2022 m. gegužės 18 d. Suomija ir Švedija, atsižvelgdamos į saugumo situacijos pokyčius po Rusijos agresijos prieš Ukrainą, pateikė oficialias paraiškas prisijungti prie NATO.
R. T. Erdoganas oficialiai paskelbė sieksiantis dar vienos kadencijos prezidento poste. EPA-ELTA nuotr.
Ankara, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį atnaujino savo grasinimus „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas, jei karinis aljansas neįvykdys Ankaros sąlygų.
Birželio pabaigoje Madride vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime R. T. Erdoganas paragino abi šalis „atlikti savo darbą“ kovojant su terorizmu ir apkaltino jas suteikus prieglobstį už įstatymo ribų paskelbtiems kurdų kovotojams.
Pirmadienį, trišalio viršūnių susitikimo su Rusija ir Iranu išvakarėse, R. T. Erdoganas žurnalistams sakė: „Noriu dar kartą pakartoti, kad įšaldysime procesą, jei šios šalys nesiims reikiamų veiksmų įvykdyti mūsų sąlygas”.
„Ypač atkreipiame dėmesį į tai, kad Švedija šiuo klausimu neturi gero įvaizdžio“, – pridūrė Turkijos vadovas.
Šio mėnesio pradžioje NATO pradėjo Švedijos ir Suomijos stojimo procedūras, kai pavyko pasiekti susitarimą su Turkija, kuri skelbė neleisianti Šiaurės šalims įstoti į NATO.
Pirmadienio vakarą jis turi sėsti į lėktuvą ir skristi į Teheraną, kur antradienį vyks derybos su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Irano prezidentu Ebrahimu Raissiu, iš kurių jis tikisi gauti leidimą ginkluotai intervencijai Sirijos šiaurės vakaruose.
Ankara nuo gegužės pabaigos grasina pradėti operaciją, kurios tikslas – sukurti 30 km „saugumo zoną“ palei savo sieną, kad galėtų susidoroti su kurdų kovotojais, vykdančiais sukilimą prieš Turkijos valstybę. Tiek Teheranas, tiek Maskva jau pareiškė nepritariantys tokiam puolimui.
Rusija, Turkija ir Iranas yra pagrindiniai nuo 2011 metų Siriją niokojančio karo dalyviai: Maskva ir Teheranas remia Bašaro al Assado režimą, o Ankara – sukilėlius.
Turkija. EPA – ELTA nuotr.NATO būstinė Briuselyje
Briuselis, birželio 20 d. (AFP-ELTA). Suomija ir Švedija pirmadienį Briuselyje aptars su Turkija savo stringančius siekius įstoti į NATO, tačiau viltys, kad jos sugebės išspręsti ginčą iki kitą savaitę vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo, blėsta, teigia ekspertai.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas turi susitikti su trijų šalių atstovais ir mėgins pasiekti pažangos nagrinėjant Šiaurės šalių narystės paraiškas, kurias Ankara blokuoja. „Manau, kad tai įmanoma, bet bus labai sunku“, – naujienų agentūrai AFP sakė Stokholmo universiteto Turkijos studijų instituto direktorius Paulas Levinas. „Tam reikia, kad abi šalys parodytų tikrą norą padaryti kompromisų“, – sakė jis.
NATO ir dvi Šiaurės šalys tikėjosi, kad paraiškų teikimo procesas bus greitas. Tačiau paskutinės minutės Ankaros opozicija visus užklupo netikėtai ir tokiu metu, kai NATO siekia sutelkti vieningą frontą prieš Rusiją. Ankara kaltina Suomiją ir Švediją suteikus saugų prieglobstį uždraustai Kurdistano darbininkų partijai (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės įtraukė į „teroristinių“ grupuočių sąrašą. Ankara taip pat pareikalavo, kad jos panaikintų ginklų embargą Turkijai.
Bet kokiam susitarimui dėl narystės NATO turi pritarti visos 30 Aljanso narių, todėl vis labiau baiminamasi, kad Turkija gali neribotam laikui atidėti Šiaurės šalių siekius. Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin neseniai išreiškė nuogąstavimus, kad jei problemos nebus išspręstos „iki Madrido, yra rizika, jog padėtis bus įšaldyta“.
Didžiausias keblumas – kurdai
Ankaros pyktis pirmiausia nukreiptas į Švediją. „Švedija laiko PKK teroristine organizacija ir tokia jos pozicija yra nuo 1984 m.“, – sakė P. Levinas ir pridūrė, kad ji „neabejotinai buvo pirmoji, be Turkijos, šalis“, tai padariusi. „Taigi ta prasme Švedija nelabai išsiskiria“ iš kitų Europos šalių. Tačiau Švedija palaiko YPG – JAV remiamą Sirijos kurdų grupuotę – ir jos politinę atšaką Demokratinės sąjungos partiją (PYD). Ankara laiko Vakarų remiamą YPG, kovojusią su „Islamo valstybe“ Sirijoje, PKK Sirijos atšaka. R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlütas Çavuşoğlu. EPA – ELTA nuotr.
Siekdama išsklaidyti Ankaros susirūpinimą, Švedijos ministrė pirmininkė Magdalena Andersson pabrėžė, kad pastaraisiais metais Švedija sugriežtino savo kovos su terorizmu įstatymus, nauji griežtesni teisės aktai įsigalios nuo liepos 1 dienos. Švedija taip pat pareiškė, kad jos nepriklausoma ginklų eksporto agentūra pasirengusi peržiūrėti savo politiką, kai šalis taps NATO nare.
P. Levinas pažymėjo, kad viena iš sričių, kurioje Švedija išsiskiria Europoje, yra ta, kad ji „paprastai labiau simpatizuoja platesniam kurdų reikalui“. Skandinavijos šalyje gyvena apie 100 tūkst. kurdų, kuriuos P. Levinas apibūdino kaip „įtakingą“ ir „gebančią mobilizuotis“ bendruomenę. „Šia prasme galbūt Turkija yra teisi, atkreipdama dėmesį į Švediją“, – sakė P. Levinas.
Pasak Upsalos universiteto politikos mokslų profesorės Li Bennich-Bjorkman, kurdai yra problemos su Ankara esmė. „Yra tikras konfliktas tarp Švedijos požiūrio į kurdų klausimą ir Turkijos reikalavimų Švedijai“, – sakė ji naujienų agentūrai AFP.
Švedijos rankos surištos
Tuo metu Švedijos vyriausybė spaudžiama ir namų fronte, jos rankos surištos nepriklausomos kurdų kilmės įstatymų leidėjos. Amineh Kakabaveh yra buvusi Kairiosios partijos Irano kurdų kilmės narė, nuo 2019 m. nepriklausoma parlamentarė. Lapkritį jos balsas buvo lemiamas atvedant į valdžią socialdemokratus, mainais į glaudesnį bendradarbiavimą su PYD. „Ji yra labai stiprioje pozicijoje, nes socialdemokratams reikia jos balso“, – naujienų agentūrai AFP sakė Amerikos įmonių instituto Šiaurės šalių ekspertė Elisabeth Braw.
Turkijos kariaiTurkijos žvalgybos būstinė
Šią savaitę A. Kakabaveh pagrasino balsuoti prieš vyriausybės biudžeto pasiūlymą, jei Švedija sutiks parduoti ginklus Turkijai. Švedijos vyriausybės dvejas derybas su A. Kakabaveh ir Ankara „labai sunku suderinti“, pažymėjo P. Levinas. Jei problema iki tol nebus išspręsta, rugsėjį vyksiantys Švedijos įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimai gali užbaigti aklavietę su Ankara. A. Kakabaveh greičiausiai nebus perrinkta į parlamentą, o tai leistų vyriausybei laisviau derėtis su Turkija.
„Tikrai atrodo, kad Švedijos vyriausybė bando pasitraukti iš šio susitarimo su A. Kakabaveh, kad galėtų diskutuoti su Turkija“, – sakė P. Levinas. Tuo pat metu pirmalaikiai rinkimai Turkijoje taip pat yra galimybė „pakeisti padėtį ir sudaryti sąlygas rasti kokį nors sprendimą“, pažymėjo jis.
