Popiežius Pranciškus išvyko į Rumuniją. EPA – ELTA nuotr.
Popiežius Pranciškus pradėjo trijų dienų apaštališkąją kelionę į Rumuniją, skirtą visų krikščionių suartinimui. Penktadienį lėktuvas su pontifiku ir jį lydinčiais asmenimis pakilo iš Fjumičino oro uosto Romoje, praneša naujienų portalas „RAI News 24“.
 
Vizito programa prasidės ekumeniniu susitikimu su Rumunijos stačiatikių bažnyčios vadovu patriarchu Danieliumi ir sinodo nariais. Kartu su patriarchu Romos katalikų bažnyčios vadovas lankysis centrinėje Bukarešto stačiatikių katedroje. Ji buvo pašventinta 2018 metais po 10 metų trukusių statybos darbų. Lygiai prieš 20 metų per vizitą į Rumuniją popiežius Jonas Paulius II paaukojo 200 tūkstančių dolerių šiai šventyklai statyti.
 
Pasak Šventojo Sosto spaudos tarnybos vadovo Alessandro Gisotti, ši Pranciškaus kelionė primena „tą istorinį vizitą ir jį tarsi papildo“.
Vienas svarbiausių Pranciškaus kelionės renginių bus septynių graikų apeigų katalikų vyskupų, nukankintų komunistinio režimo metais, paskelbimas palaimintaisiais. Ceremonija įvyks birželio 2 d. Blažo mieste Rumunijos vakaruose.
 
Pranciškus išvyko į Rumuniją, kur 87 procentai gyventojų išpažįsta stačiatikybę, praėjus mažiau kaip mėnesiui po apsilankymo Bulgarijoje ir Šiaurės Makedonijoje, kuriose stačiatikybė taip pat yra dominuojanti religija.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.31; 14:00

Helovynas, mano nuomone, dirbtinė šventė, suplakta iš pagonių mirusiųjų kulto ir krikščionių Visų šventųjų šventės. Populiarios žiniasklaidos lygmenyje pastebiu tendencijas Vėlines kildinti iš tos šventųjų šventės, bet iš tikrųjų yra atvirkščiai. Tai krikščionys mūsų mirusius protėvius (vėles) apiformino velniais (retais atvejais priešingai – šventaisiais) ir jų modifikuota šventė iš tikrųjų yra antrinė.

Tad vertinant ideologiškai, kai mano protėvius kunigai laiko velniais, aš visai nieko prieš per jų tą šventę su tikrais velniais ir padūkti… Man visai patinka, kad publikos pasąmonėje tie šventieji (daugiausia juk buvę pamišėliai arba išgalvotieji) atvirsta į savo tikruosius pavidalus…

Na, čia kiek utriruoju, bet Bažnyčia, taip uoliai smerkianti Helovyną, taip pat yra ne be priekaištų. Tokia situacija, o mes galime tik pasijuokti.

Continue reading „Helovynas čia ir ten”

13. Iš viduramžių šventųjų paskelbimo ir pripažinimo istorijos

Siekdami išsiaiškinti šv. Charitinai Lietuvaitei ir šv. Daumantui Timotiejui skirtų kūrinių genezę, pirmiausia privalome bent keliais žodžiais nusakyti viduramžių šventųjų paskelbimo ir pripažinimo istoriją ir kanoninę tvarką.

Įsidėmėtina, kad ankstyvaisiais viduramžiais šventųjų paskelbimo ir minėjimo tvarka niekuo nesiskyrė krikščionijos gyvenamuosiuose imperijos Rytuose ir Vakaruose. Katalikiškoje Vakarų Europoje, lygiai taip pat kaip graikiškoje krikščionių ortodoksų Bizantijoje ir Egipte, krikščionių šventieji būdavo pačių krikščionių bendruomenių iškeliami ir vietinių vyskupų pripažįstami šventaisiais, o po to tradiciškai kasmet minimi krašto ar miesto bažnyčiose ir cerkvėse.

Vaizdumo dėlei apsistokime ties pirmuoju krikščionybės istorijoje žinomu šventuoju paskelbimo ir kulto atveju, kitaip tariant, pirmapradžiu modeliu.

Continue reading „Šventoji Charitina Lietuvaitė († 1281) istorijoje ir literatūroje ( VII )”