Taibėjus

Trumposios naujienos

Kinijos karys. Youtube.com

Taipėjus, gruodžio 26 d. (dpa-ELTA). Kinija per parą pasiuntė į Taivano oro erdvę 71 lėktuvą, pirmadienį paskelbė Taipėjus. Tai naujas tokių kasdienių skrydžių rekordas.
 
Taivano gynybos ministerija pranešė, kad 47 Kinijos lėktuvai kirto Taivano sąsiaurio medianą. Be to, aplink Taivaną buvo pastebėti septyni Liaudies išlaisvinimo armijos karinio jūrų laivyno laivai.
 
Taivanas pavedė koviniams oro patruliavimo orlaiviamss, karinio jūrų laivyno laivams ir sausumos raketų sistemoms reaguoti į šią veiklą, pranešė ministerija.
 
Apie tokį didžiausią kada nors surengtą įsiveržimą pranešta kitą dieną, kai Kinija surengė smogiamąsias pratybas aplink Taivano salą, reaguodama į JAV prezidento Joe Bideno pasirašytą naują įstatymą, į kurį įtraukta 2 mlrd. JAV dolerių karinių paskolų Taivanui.
 
Taivano prezidentė Tsai Ing-wen pirmadienį pareiškė, kad autoritarizmo plėtra pakerta regiono stabilumą. Tai buvo didžiausias Kinijos karo lėktuvų įsiveržimas nuo rugpjūčio, kai per 24 valandas aplink Taivaną buvo pastebėtas rekordinis 66 orlaivių ir 14 laivų skaičius.
 
Taivaną nuo 1949 m. valdo nepriklausoma vyriausybė, bet Kinija laiko demokratišką salą savo teritorijos dalimi.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.12.27; 06:00
Aktualijos

Taivano vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Taibėjus, gruodžio 26 d. (ELTA). Taivanas ketina įkurti puslaidininkių darbo grupę Lietuvai, abiem demokratinėms valstybėms plečiant ryšius Kinijos ekonominio ir politinio spaudimo akivaizdoje, pareiškė Taivano atstovas Lietuvoje.
 
Kadangi Lietuva yra nedidelė atvira ekonomika, turinti 2,81 mln. gyventojų, ji yra labai priklausoma nuo užsienio prekybos pramonės ir žemės ūkio produktais. Tai viena iš greičiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje, ji siekia didesnės nepriklausomybės regioninių puslaidininkių tiekimo grandinių srityje, taip pat ir pajėgumų plėtros, rašoma Taivano naujienų portale „Taiwan News“.
 
Pirmasis Taivaniečių atstovybės vadovas Lietuvoje Ericas Huangas penktadienį naujienų agentūrai CNA sakė, kad Lietuvos vyriausybė siekia atlikti svarbų vaidmenį, kuriant regionines lustų tiekimo grandines. Taivanas 2022 metais įkurs puslaidininkių darbo grupę, kurios tikslas bus pasiūlyti Baltijos valstybei kompetencijų, parengti labai reikalingų inžinierių ir pritraukti į valstybę investicijų puslaidininkių srityje.
 
„Taivanas visame pasaulyje žinomas dėl visiškai išvystytos puslaidininkių ekosistemos ir gebėjimo pritraukti talentus ir dabar nori pasidalyti savo patirtimi su Lietuva“, – sakė E. Huangas.
 
Spalio pabaigoje Taivano delegacija vizito Lietuvoje metu pasirašė supratimo memorandumus (SM) su agentūromis „Versli Lietuva“ ir „Investuok Lietuvoje“, siekdama skatinti bendradarbiavimą puslaidininkių ir biotechnologijų plėtros srityje.
 
Paklaustas, ar Taivano vyriausybė padės Baltijos šaliai įkurti lustų gamybos bazę, pasiuntinys atsakė, kad svarstomos kelios galimybės. „Mokymo programas Lietuvai, ieškančiai puslaidininkių specialistų, pradėsime siūlyti 2022 metais, ir tai bus derinama su bendradarbiavimu kitose pramonės šakose“.
 
„Mes taip pat padėsime sustiprinti globalią Lietuvos lyderystę lazerių technologijų srityje, ir šis bendradarbiavimas tikrai bus naudingas visiems“, – sakė E. Huangas.
 
Živilė Aleškaitienė (ELTA)
 
2021.12.27; 00:05
Trumposios naujienos

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen. EPA – ELTA nuotr.

Taibėjus, spalio 28 d. (dpa-ELTA). Taivano prezidentė Tsai Ing-wen per trečiadienį parodytą interviu televizijos kanalui CNN teigė, kad Kinijos keliama grėsmė kasdien didėja.
 
Ji taip pat paragino partnerius regione palaikyti Taivaną. Jungtinės Valstijos, Japonija ir Australija yra išreiškusios didelį susirūpinimą dėl padažnėjusio Pekino įskridimo į Taivano oro erdvę.
 
„Kai autoritariniai režimai demonstruoja ekspansines tendencijas, demokratiškai valdomos šalys turėtų prieš juos susivienyti. Taivanas yra priešakinėse fronto linijose“, – teigė prezidentė.
 
Tsai Ing-wen nurodė tikinti, kad Kinijos puolimo atveju Vašingtonas apgintų Taivaną, „atsižvelgiant į ilgalaikius mūsų santykius su JAV“.
Vašingtono įsipareigojimas Taivano gynybai kol kas daugiausiai stebimas ginklų tiekimo srityje, o karinės pagalbos klausimas praeityje sąmoningai paliktas atviras, nes Kinija tai vertintų kaip jos „Vienos Kinijos“ principo pažeidimą.
 
Taivanas nuo 1949 m. turi nepriklausomą vyriausybę, tačiau Kinija laiko salą nuosava teritorija.
 
JAV prezidentas Joe Bidenas praėjusią savaitę aiškiau nei savo pirmtakai pažadėjo, kad kilus tokiai situacijai jo šalis apgintų Taivaną. Šie jo komentarai sulaukė aršios Kinijos reakcijos.
 
Tsai Ing-wen atsisakė nurodyti CNN, kiek JAV karių šiuo metu esama Taivane.
 
Kinija 2016 m. birželį nutraukė visus ryšius su Taivano valdžia, praėjus mėnesiui po to, kai Tsai Ing-wen pradėjo eiti pareigas.
Taivano prezidentė teigė esanti pasirengusi kalbėtis su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu.
 
„Galime susėsti ir pasikalbėti apie mūsų skirtumus ir pamėginti susitarti, kad galėtume taikiai sugyventi“, – Tsai Ing-wen sakė CNN.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.29; 06:13
Trumposios naujienos

Tūkstančiai žmonių sekmadienį Sidnėjuje ir Taibėjuje mitingavo remdami Honkongo demokratijos siekiančius protestuotojus, taip pradėdami visame pasaulyje vyksiančių antitotalitarizmo demonstracijų seriją.
 
Vienoje iš didžiausių solidarumo eisenų Australijoje juodai apsirengę dalyviai skandavo „Add oil“, reiškiantį „sėkmės“ arba „taip ir toliau,“ taip reikšdami padrąsinimą. Vieni Sidnėjaus mitingo dalyviai laikė plakatus su užrašais „Išsaugokite Honkongą“ ir „Stop tironijai“, kiti nešėsi geltonus skėčius.
 
Pro-Kinijos rėmėjai mitinguose nedalyvavo, kadangi nenorėjo pakartoti anksčiau įvykusių įtemptų susirėmimų tarp abiejų pusių. Billas Lamas, Honkongo ir Sidnėjaus protestų dalyvis, teigė, kad protestuotojai nebeturi vilčių ir nori, kad valdžia gerbtų bent jų žmogaus teises.
 
„Mes tikime viena šalimi, dviem sistemomis, tačiau jie turi paisyti pagrindinių Honkongo įstatymų“, – teigė kitas protestuotojas Frankie Lo.
Taibėjuje du tūkstančiai juodai apsirengusių mitinguotojų per liūtį susirinko prie parlamento. Taibėjaus mitingo dalyvis Panas Hou-hsunas teigė, kad Taivano ir Honkongo likimai susiję – abu baiminasi autoritarinės Kinijos veiksmų. „Kad apgintume demokratišką ir nepriklausomą Taivaną, laikomės išvien su Honkongu“, – jis sakė naujienų agentūrai AFP.
 
Taivanas nuo 1949-ųjų yra de facto suvereni tauta, tačiau Kinija salą mato kaip savo teritoriją ir yra pažadėjusi ją užimti jėga. Pekinas nori diplomatiškai izoliuoti Taivaną, kadangi 2016-aisiais išrinktos prezidentės Tsai Ing-wen partija atsisako priimti idėją, kad sala priklauso Kinijai.
 
Panašūs Honkongo paramos protestai vyksta visame pasaulyje – daugiau nei 40 miestų surengs mitingus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.09.30; 00:30