tarptautinis arešto orderis

Trumposios naujienos

Viena, kovo 24 d. (Ukrinform-ELTA). Austrija kaip Romos statuto narė privalo vykdyti Tarptautinio Baudžiamojo Teismo (TBT) išduotus arešto orderius, ir imuniteto neturi net valstybių vadovai.
 
Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Austrijos federalinė teisingumo ministerija, atsakydama į klausimą dėl TBT išduoto Rusijos prezidento Vladimiro Putino arešto orderio vykdymo.
 
„Austrija yra Romos statuto narė. Tai reiškia, kad Austrija, kaip ir visos kitos susitarimo šalys, privalo bendradarbiauti su TBT: jo išduoti arešto orderiai turi būti vykdomi, o TBT ieškomi asmenys turi būti suimti“, – sakė žinybos atstovai, paklausti, ar Austrijos valdžia sulaikys Putiną, jei jis atvyks į šalies teritoriją.
 
Austrijos teisingumo ministerija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad „2019 metais TBT vienoje byloje (Sudano prezidento Omaro al-Bashiro) jau nusprendė, kad net valstybių vadovai neturi imuniteto prieš Teismą“.
 
„Niekas nėra aukščiau už įstatymą, o tai reiškia, kad kiekvienas nusikaltimas turi būti iki galo ištirtas. Neturi būti jokio nebaudžiamumo“, – pabrėžė Austrijos teisingumo ministerijos atstovai.
 
Kaip jau buvo pranešta, kovo 17 d. TBT išdavė Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir vaikų teisių kontrolierės Marijos Lvovos-Belovos arešto orderius. Jie įtariami karo nusikaltimais – neteisėtu vaikų deportavimu iš okupuotos Ukrainos teritorijos.
 
Kovo 16 d. buvo pranešta, kad Austrija prisijungė prie tarptautinės koalicijos dėl Specialiojo tribunolo Rusijai.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.03.25; 06:00
Trumposios naujienos

C. Puigdemont. EPA-ELTA nuotr.

Italijos Sardinijos saloje sulaikytas buvęs Katalonijos premjeras Carlesas Puigdemont‘as. Tai ketvirtadienio vakarą tviteryje patvirtino jo advokatas Gonzalo Boye.
 
Belgijoje gyvenantis katalonų separatistas sulaikytas pagal Ispanijos aukščiausiojo teismo išduotą tarptautinį arešto orderį, rašo laikraštis „La Vanguardia“, remdamasis teismo informacija. Ispanija, be kita ko, kaltina jį maištu.
 
Katalonija nėra Ispanija. Taip skelbia separatistų užrašas. EPA – ELTA nuotr.

C. Puigdemont‘as atvyko į Sardiniją dalyvauti nepriklausomų salos politikų susitikime. Dabar italų teisėsauga spręs, ar jį paleisti, ar perduoti Ispanijai.
 
C. Puigdemont‘as, kaip europarlamentaras, iš tiesų turi imunitetą. Tačiau šis yra ginčytinas, nes Europos Parlamentas jį panaikino. Galutinio Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo kol kas nėra.
 
C. Puigdemont‘as po uždrausto nepriklausomybės referendumo Katalonijoje 2017 metų spalį pabėgo į užsienį. Nu tada jis yra persekiojamas ispanų teisėsaugos. 2018-aisiais katalonas jau kartą buvo sulaikytas Vokietijoje, tačiau Ispanijai nebuvo išduotas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.09.24; 07:32
Trumposios naujienos

Antradienį Prahos teismas už akių nuteisė Čekijos pilietį Martiną Kantorą 20 metų kalėti už dalyvavimą karo veiksmuose Rytų Ukrainoje. Tai žurnalistams pranešė teismo pirmininkas Janas Šottas.
 
„Teismas skyrė M. Kantorui 20 metų laisvės atėmimo bausmę už dalyvavimą teroristiniuose išpuoliuose prieš Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariškius ir priklausymą juos vykdžiusiai teroristinei grupuotei, – sakė jis. – Nuteistojo kaltę pavirtino įkalčiai, tarp jų – ir jo susirašinėjimas su draugais, kur jis išsamiai aprašo, ką padarė“.
 
Anot J. Šotto, Čekijoje pirmą kartą paskelbtas nuosprendis pagal tokius straipsnius, kaip dalyvavimas rengiant teroro aktus ir dalyvavimas teroristinės grupuotės veikloje.
 
M. Kantoro advokatas prašė pripažinti jo ginamąjį nekaltu.
 
Nuosprendis gali būti apskųstas aukštesnei teismo instancijai.
 
Tyrimo duomenimis, M. Kantoras nuo 2015 metų aktyviai dalyvavo ginkluotame konflikte Ukrainos rytuose vadinamosios Luhansko liaudies respublikos pusėje. Nuteistasis šiuo metu yra Donbase. Čekijos teisingumo institucijos pasirengusios išduoti tarptautinį jo arešto orderį.
 
Čekijos įstatymai draudžia šalies piliečiams be individualaus valdžios leidimo tarnauti užsienio armijose ir sukarintose formuotėse. Šis reikalavimas gali būti taikomas ir užsieniečiams, nuolat gyvenantiems Čekijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.06.02; 08:33
Trumposios naujienos

Aleksejus Navalnas teismo salėje. EPA – ELTA nuotr.

Rusija, anot žiniasklaidos, išdavė tarptautinį arešto orderį suimti svarbų opozicionieriaus Aleksejaus Navalno bendražygį. Tai Leonidas Volkovas, kuris šiuo metu yra užsienyje, trečiadienį pranešė rusų naujienų agentūra „Interfax“.
 
L. Volkovas ragino savo tautiečius per Valentino dieną rinktis į trumpus protesto mitingus prie savo gyvenamosios vietos. Jis agitavo žmones įsijungti mobiliųjų telefonų žibintuvėlius ir deginti žvakutes ir tada nuotraukas su vaizdais sudėti į socialinius tinklus.
 
Paklaustas, ar šis akcija pažeidžia įstatymą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas antradienį sakė, kad nebus leidžiamasi į „katės ir pelės žaidimus“.
 
Praėjusią savaitę dešimtys tūkstančių žmonių Rusijoje išėjo į gatves protestuoti prie A. Navalno įkalinimą. A. Navalnas yra vienas žinomiausių Rusijos prezidento Vladimiro Putino kritikų, jis tikina esąs persekiojamas dėl politinių priežasčių.
 
L. Volkovas yra A. Navalno ir jo artimiausių bendražygių rinkimų štabo vadovas. Jis jau daugiau kaip metus gyvena užsienyje. L. Volkovas, be kita ko, rūpinosi A. Navalno pervežimu iš Omsko į Berlyną po apnuodijimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.10; 13:00
Trumposios naujienos

Generalinė prokuratūra priėmė nutarimą atsisakyti išduoti Gruzijos pilietį Z. M. baudžiamajam persekiojimui už nusikalstamą veiką ir panaikino anksčiau šiam asmeniui paskirtas kardomąsias priemones. 

Minimą nutarimą dar turės patvirtinti Vilniaus apygardos teismas, kuriam jis šiandien perduotas kartu su kita privaloma pateikti medžiaga.

Lėktuvu iš Kijevo į Vilnių atvykęs Gruzijos pilietis Z. M. Vilniaus oro uoste buvo sulaikytas naktį iš gruodžio 2 d. Atliekant įprastą į mūsų valstybę atvykstančių ne Europos Sąjungos piliečių dokumentų patikrą, buvo nustatyta, kad šis asmuo yra ieškomas tarptautiniu mastu dėl įtarto su teroristine veikla susijusio nusikaltimo. Paiešką buvo paskelbusi Rusijos Federacija.

Nustatyta tvarka gavusi informaciją apie sulaikytą užsienio valstybės pilietį, Generalinė prokuratūra nedelsiant pradėjo rinkti visus reikalingus duomenis siekiant išsamiai bei objektyviai įvertinti situaciją, todėl jau po kelių dienų Z. M. buvo paskirtos kitos kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu, tačiau apribojusios šio asmens galimybes išvykti iš mūsų šalies iki bus išspręstas jo ekstradicijos klausimas.

Per keletą savaičių, intensyviai bendradarbiaujant su mūsų šalies bei užsienio valstybių institucijomis, buvo gauti visi sprendimui priimti būtini duomenys bei dokumentai. Rusijos Federacijos prašymas išduoti jai sulaikytą asmenį prokuratūrą pasiekė praėjusios savaitės pabaigoje.

Įvertinus visą šioje ekstradicijos byloje surinktą medžiagą, buvo padaryta išvada, kad prašymas dėl Z. M. išdavimo baudžiamajam persekiojimui yra pateiktas dėl politinių motyvų bei Rusijos Federacijos vykdomos užsienio politikos Gruzijos atžvilgiu, todėl, vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nuostatomis, Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros prašymas išduoti Gruzijos pilietį negali būti tenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis ar užsienietis gali būti neišduodamas, jeigu asmuo persekiojamas už politinio pobūdžio nusikaltimą, taip pat kai yra kitų Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytų pagrindų. Tokios pačios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse.

Europos konvencijoje dėl ekstradicijos taip pat numatyta, kad prašomoji šalis turi teisę traktuoti nusikaltimą, dėl kurio yra prašoma ekstradicijos, kaip politinį ar su politiniu nusikaltimu susijusį nusikaltimą, ir tuo remiantis gali neišduoti prašomo asmens.

Ta pati taisyklė yra taikoma ir tuomet, kai prašomoji šalis turi svarbių priežasčių tikėti, kad prašymas išduoti asmenį už kriminalinį nusikaltimą buvo pateiktas tam, kad asmuo būtų teismo tvarka persekiojamas ir baudžiamas dėl politinių motyvų, arba kad šios priežastys galėjo lemti to asmens padėtį.

Pažymėtina, kad nagrinėjant užsienio valstybės prašymą dėl ekstradicijos, nesprendžiamas prašomo išduoti asmens kaltės klausimas ir įrodymai nenagrinėjami.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra (www.prokuraturos.lt).

Slaptai.lt redakcijos prierašas.

Taigi Lietuvos prokuratūra antradienį pranešė atsisakiusi Rusijai išduoti buvusį Gruzijos antiteroristinio centro vadovą Zurabą Maisuradzę, nes Maskva jį persekioja dėl politinių motyvų.

BNS primena, kad Maskva aktyviai priešinasi Tbilisio eurointegracijai ir siekiui tapti NATO nare. Tarp valstybių 2008 metais buvo kilęs karas, po kurio nuo Gruzijos atskilusius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus Rusija pripažino nepriklausomomis valstybėmis. Gruzija ir Vakarai juos laiko okupuotomis teritorijomis.

2017.01.04; 04:31

Aktualijos

Gegužės 15-ąją po pietų Generalinėje prokuratūroje buvo gauta informacija apie Milano oro uoste prieš keliolika valandų sulaikytą asmenį, kuris, vadovaujantis pirminiais ir šiuo metu dar tikslinamais duomenimis, gali būti vienas iš įtariamųjų Sausio 13-osios įvykių byloje.

Remiantis pradiniais duomenimis apie Italijos pareigūnų sulaikytą Rusijos Federacijos pilietį, sulaikytasis gali būti vienas iš įtariamųjų, kuris būdamas karininkas dalyvavo tragiškuose Sausio 13-osios įvykiuose prie Spaudos rūmų ir televizijos bokšto. 

Continue reading „Italijoje sulaikytas asmuo gali būti vienas iš Sausio 13-osios įvykių bylos įtariamųjų” →

Aktualijos

Spaudos konferencijoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys dr. Mantas Adomėnas, pristatydamas svečią iš Gruzijos, vieną iš Gruzijos demokratinės opozicijos lyderių bei Rožių revoliucijos iniciatorių Giorgi (Givi) Targamadzę, pasidžiaugė, kad Lietuvai pavyko išvengti tarptautinio skandalo, kuris galėjo baigtis pašlijusiais Lietuvos ir Gruzijos santykiais.

Mat G. Targamadzė tris mėnesius buvo „įkalintas“ Lietuvoje, kol Maskva per Tarptautinę kriminalinės policijos organizaciją „Interpolą“ bandė siekti jo suėmimo ir perdavimo Rusijai.

G. Targamadzė pažymėjo, kad vasarį, atvykęs darbo vizito į Lietuvą, po kelių dienų sužinojo, jog Rusija paskelbė tarptautinę jo paiešką. Iškart po to jis kreipėsi į Lietuvos Respublikos Generalinę prokuratūrą, informavęs apie susidariusią situaciją ir gyvenamąją vietą, pareiškė apie visišką bendradarbiavimą su Lietuvos teisėsaugos institucijomis.

Jis pats buvo suinteresuotas, kad teisybė būtų išaiškinta. Svečias taip pat siekė ne tik išlaisvinti save, bet ir sukurti precedentą, kad Rusijos valdžios struktūros negalėtų persekioti joms neparankių asmenų užsienyje, kaip tai daroma Rusijoje.

Continue reading „Pavyko išvengti tarptautinio politinio skandalo, galėjusio baigtis pašlijusiais Lietuvos – Gruzijos santykiais” →