LRT kėdės. Slaptai.lt nuotr.
Apie kandidatavimą į visuomeninio transliuotojo LRT generalinio direktoriaus postą praneša Zenonas Andrulėnas. Tą asociacijos „Nacionalinė švietimo taryba“ vadovas pranešė sekmadienį, savo „Facebook“ paskyroje.
Sprendimą savo įraše jis argumentuoja tuo, jog LRT esą neatlieka vienos savo pagrindinių misijų – telkti visuomenę.
„Žodis telkti, reiškia ir vienyti. Šiai dienai LRT tai sunkiai sekasi, todėl ir pateikiau prašymą leisti dalyvauti konkurse eiti Viešosios įstaigos „LIETUVOS NACIONALINIS RADIJAS IR TELEVIZIJA“ generalinio direktoriaus pareigas“, – teigia jis.
Z. Andrulėnas 2020 m. Seimo rinkimuose buvo Centro partijos – tautininkų kandidatas Lazdynų rinkimų apygardoje.
Rekvizitai.lt duomenimis, jo vadovaujama „Nacionalinė švietimo taryba“ įkurta prieš 10 dienų.
Z. Andrulėnas yra trečiasis kandidatas paskelbęs apie norą užimti visuomeninio transliuoto vadovo postą. Iki šiol viešai apie dalyvavimą trečią kartą šiemet rengiamame LRT generalinio direktoriaus rinkimų konkurse pareiškė dabartinė nacionalinio transliuotojo vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė ir Vilniaus universiteto docentas Mantas Martišius. Iš viso kandidatų yra keturi.
Pretendentų pristatytus dokumentus LRT taryba vertins antradienį. Po posėdžio viešai bus paskelbti ir kiti kandidatai, dalyvaujantis konkurse.
ELTA primena, kad pirmieji rinkimai LRT vadovo kėdei užimti vyko kovo mėnesį. Tačiau iš šešių kandidatų, dėl nepakankamai surinkto balsų kiekio, nebuvo išrinktas nei vienas. Tąkart įvykdžius du balsavimo turus, M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir A. Zabarauskas surinko po vienodą balsų skaičių. LRT reklama. Slaptai.lt nuotr.
Birželio pradžioje posėdžiavusi LRT taryba vėl neišrinko naujo visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus. Konkurse dalyvavę tie patys kandidatai sulaukė vienodo palaikymo – už kiekvieną jų balsavo po 6 LRT tarybos narius.
Po antro nesėkmingo LRT tarybos bandymo išrinkti naują vadovą, kultūros ministras Simonas Kairys teigė, kad jei rudenį vėl nebus išrinktas visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius, LRT tarybos nariai turės įsivertinti, ar jie gali vykdyti savo pareigas.
LRT generalinį direktorių konkurso būdu skiria 12 narių LRT taryba. Tarybai šiuo metu vadovauja Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia dar vieną interviu su parlamentaru tautininku Gintaru Songaila.
Šiandien mūsų dėmesys sukoncentruotas, be kita ko, ir į naująją Vengrijos konstituciją. Ar tikrai naujoji Vengrijos konstitucija prieštarauja demokratijos ir laisvės nuostatoms? Galbūt mums, lietuviams, kaip tik reikia mokytis iš principingųjų vengrų, užuot aklai kartojus kai kurių Europos Sąjungos vadovų priekaištus? Juk šiandien politikoje vyrauja vadinamosios „liberalanarchistinės” jėgos, kurios Lietuvai neturėtų būti priimtinos.
Su parlamentaru tautininku Gintaru SONGAILA kalbasi Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Regis, politinės, ekonominės, kultūrinės informacijos nūnai tiek daug, kad vos spėk skaityti, klausytis, žiūrėti. Dažnusyk informacijos pasirodo tiek daug, kad nebepajėgiame visko suvokti, įsiminti.
Kartais net apima neviltis: kiek beskaitytume laikraščius, kiek besiklausytume informacinių televizijos laidų, kiek bepraleistume laiko spaudos konferencijose, o vis tiek ką nors, žiūrėk, imsime ir pražiopsosime. Žodžiu, kaip atsirinkti tik tai, kas svarbiausia?
Apie prabėgusios savaitės ypatumus Seimo narį tautininką Gintarą SONGAILĄ kalbina Slaptai.lt ir laikraščio „XXI amžius” žurnalistas Gintaras Visockas.
Švęsdami pirmojo Šalčininkų žemės paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 700 metines, mes turime prisiminti, kad tais rūsčiais, atkaklaus gynybinio karo su kryžiuočiais laikais tai buvo Lietuvos valstybės centrinių žemių, vadinamosios „tikrosios Lietuvos” pietinis pakraštys.
Dar piečiau esančiame Lydos krašte plytėjo jotvingių–dainuvių ir lietuvių mišriai gyvenami plotai. Kaip žinia, šiauriniai jotvingiai, giminiška lietuviams gentis gana greitai pateko į kuriamos Lietuvos valstybės branduolį ir ilgainiui sulietuvėjo. Maždaug nuo XII amžiaus į šį kraštą iš lėto pradėjo migruoti slavai dregovičiai, o dalis jotvingių palaipsniui suslavėjo, priėmę stačiatikių bei katalikų tikybą. Archeologiškai jotvingių kultūra į pietus nuo Šalčininkų visame Lydos aukštumos plote fiksuojama iki pat XVII amžiaus pabaigos, o 1860 m. gyventojų surašymas parodė, kad net pietinėje Gardino gubernijos dalyje jotvingiais save dar laikė per 30000 žmonių.
Švęsdami pirmojo Šalčininkų žemės paminėjimo istoriniuose šaltiniuose 700 metines, mes turime prisiminti, kad tais rūsčiais, atkaklaus gynybinio karo su kryžiuočiais laikais tai buvo Lietuvos valstybės centrinių žemių, vadinamosios „tikrosios Lietuvos” pietinis pakraštys.
Dar piečiau esančiame Lydos krašte plytėjo jotvingių–dainuvių ir lietuvių mišriai gyvenami plotai. Kaip žinia, šiauriniai jotvingiai, giminiška lietuviams gentis gana greitai pateko į kuriamos Lietuvos valstybės branduolį ir ilgainiui sulietuvėjo. Maždaug nuo XII amžiaus į šį kraštą iš lėto pradėjo migruoti slavai dregovičiai, o dalis jotvingių palaipsniui suslavėjo, priėmę stačiatikių bei katalikų tikybą. Archeologiškai jotvingių kultūra į pietus nuo Šalčininkų visame Lydos aukštumos plote fiksuojama iki pat XVII amžiaus pabaigos, o 1860 m. gyventojų surašymas parodė, kad net pietinėje Gardino gubernijos dalyje jotvingiais save dar laikė per 30000 žmonių.
