Konstitucinio Teismo teisėjas Egidijus Šileikis. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Dar balandžio viduryje Seimo pavasario darbų sesijoje turėjęs atsidurti klausimas dėl buvusio Konstitucinio Teismo (KT) teisėjo Egidijaus Šileikio kandidatūros į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjus ir vėl stringa. Trečiadienį Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) nepritarė prezidento Gitano Nausėdos teikiamo E. Šileikio kandidatūrai. Kaip ir praėjusią savaitę, diskusijas kėlė kandidato atsisakymas pateikti sveikatos patikrinimo ir leidimo susipažinti su slaptąja informacija pažymas.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorės Rimos Urbonaitės teigimu, nors galima manyti, kad sprendimas dėl LAT teisėjo skyrimo nejuda į priekį dėl kiek anksčiau atsiradusių trinčių tarp Prezidentūros ir valdančiųjų, vis tik, anot jos, pagrindinė to priežastis – paties kandidato nepateikiami aiškūs atsakymai.
„Aš manau, kad tai stringa ne tik dėl įtampų tarp Prezidentūros ir valdančiųjų, bet čia yra ir pačios kandidatūros klausimai. Prisistatydamas Seime gerbiamas kandidatas taip ir neleido suprasti, ar jis turės sveikatos pažymą, ar jis yra linkęs ją išsiimti, jis tiesiog kvestionavo tai, kad sveikatos pažymos reikalaujama iš konkrečios institucijos, o jos negali išduoti ta gydymo įstaiga, kurioje jis gydosi“, – Eltai komentavo R. Urbonaitė.
Politologės teigimu, E. Šileikiui pateikus medicininę pažymą, iš esmės būtų išvengta kilusio chaoso. Tačiau, anot jos, šiuo metu kyla vis daugiau klausimų tiek dėl Prezidentūros, tiek dėl E. Šileikio bei Seimo teisininkų pozicijų ir galimų principų.
„Norint išvengti chaoso, buvo galima seniai pažymas pateikti, to proceso nebetęsti ir atimti iš valdančiųjų tą argumentą, kad nėra pažymų. Tai nežinau, kokie žaidimai žaidžiami. Peripetijos tęsiasi ir niekas nenori jų užbaigti, visi ieško kabliukų, bet tuo pačiu veikia principai, kodėl tie kabliukai nėra panaikinami ir kodėl tie argumentai, kurie skamba, nėra eliminuojami. Aš iki galo negirdžiu argumentų nei iš Prezidentūros, nei iš Šileikio, nei iš Seimo teisininkų“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Politologės teigimu, susidaro įspūdis, kad skirtingi šios situacijos subjektai mėgina „tempti paklodę į savo pusę“, o tai, anot jos, tampa absurdu.
„Kai yra toks neaiškumas, tai būtų gerai visiems susėsti ir išsiaiškinti. O dabar visi subjektai tempia paklodę į savo pusę. Visos pusės šiame procese nerodo noro susitarti. Visas ginčas kilo, kad kandidatas negali pateikti sveikatos pažymos, tai primena absurdą“, – pridūrė politologė.
Anot R. Urbonaitės, panašu, kad šiuo atveju atskiros valdžios institucijos bei skirtingi asmenys mėgina rodyti principus ir žaistis žaidimus, tačiau R. Urbonaitė atkreipia dėmesį, kad tai gali turėti rimtų padarinių.
„Rezultatas toks, kad turime vis dar neužpildytą LAT teisėjo vietą ir iš to išeina visos kitos pasekmės, ir tas faktas, juk mes turime ir Aukščiausiąjį Teismą toliau be nuolatinio LAT pirmininko. Tai tokia grandinėlė dėliojasi, bet visi žaidžia savo žaidimus ir, deja, šioje vietoje niekas nenori prisiimti atsakomybės. Bet šitame principų rodymo procese likę labai mažai vietos elementariai išminčiai“, – teigė politologė.
V. Sinkevičius: įstatymų laikymasis visiems, kaip ir E. Šileikiui, yra privalomas
Vienas iš Konstitucijos kūrėjų, Mykolo Romerio universiteto (MRU) profesorius Vytautas Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad E. Šileikis, kaip buvęs KT teisėjas, neprivalo laikyti teisėjo egzamino bei praeiti atrankos procedūros. Tačiau, akcentuoja jis, kiti reikalavimai, tarp jų – ir medicininės pažymos pateikimas, E. Šileikiui privalomi.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Visiems įstatymai privalomi, reikia laikytis to, kas nustatyta įstatyme. Tuo labiau, kad teismų administracija, kuri organizuoja teisėjų paskyrimą, pati konstatavo, kad kandidatas turi pateikti sveikatos pažymą. Ką mes norime pasakyti, kad teismų administracijoje dirba asmenys, kurie nesupranta teisės ir visiškai nepagrįstai kabinėjasi prie kandidato?“ – klausimą kėlė V. Sinkevičius.
„Įstatyme pasakyta, kad asmuo, kuris nori tapti teisėju, turi atitikti tam tikras sąlygas. Viena iš sąlygų, jis turi turėti leidimą susipažinti su patikimumo pažyma, tai leidimas dirbti, susipažinti su slapta informacija, ir antra, pateikti sveikatos pažymą, kad jo psichinė ir fizinė būklė yra tinkama būti teisėju. Asmenims, kurie buvo Konstitucinio Teismo teisėjais, įstatyme yra parašyta, kad du reikalavimai yra netaikomi – jiems nereikia laikyti teisėjo egzamino ir praeiti atrankos procedūrų“, – pridūrė MRU profesorius.
Be to, V. Sinkevičiui kyla klausimų, kaip apskritai Teisėjų taryba pritarė E. Šileikio kandidatūrai, kai reikalingi dokumentai nėra pateikti.
„Mane stebina kitas dalykas, kaip Teisėjų taryba galėjo pritarti kandidatūrai, kai nėra pateikti visi dokumentai, kurie turi būti pateikti, kai svarstomas šitas klausimas“, – svarstė V. Sinkevičius.
Be to, E. Šileikis nėra pateikęs leidimo susipažinti su slaptąja informacija. Mat, anot jo, prieš jį paskirtų LAT teisėjų nebuvo prašyta šio dokumento, todėl turėtų būti laikomasi asmenų lygybės principo. V. Sinkevičius pažymi, kad jog ta aplinkybė, kad jeigu anksčiau iš kitų pretendentų to nebuvo reikalaujama, nėra gerai, bet, anot jo, tai nereiškia, kad ir toliau gali būti nesilaikoma įstatymo reikalavimų. Jo teigimu, pagal teismų įstatymą reikalingi du dokumentai: leidimas dirbti su slapta informacija ir sveikatos pažyma.
„Dabar, kai pradedama kalbėti, kodėl komitetas nepritarė ar kodėl anksčiau buvo kitaip, tai mes turime atsakyti į pagrindinį klausimą, kurį uždaviau. Dabar turime asmenį, kuris siekia tapti teisėju, vadinasi, jis turi atitikti visus tuos reikalavimus. Aš nesuprantu, dėl ko čia ginčijamasi. Galima argumentuoti, kad anksčiau iš kitų nereikalaudavome, bet tai nereiškia, kad tai buvo gerai“, – atkreipė dėmesį V. Sinkevičius.
Be to, V. Sinkevičius teigia nesuprantąs, kaip apskritai E. Šileikio kandidatūra yra svarstoma, kai jis, anot MRU profesoriaus, pats teigia neišlaikysiantis civilinės teisės egzamino.
Gordijaus mazgas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Mane stebina kitas klausimas, pateikimo metu pats kandidatas sako, kad jis civilinės teisės egzamino neišlaikytų, bet jį norima paskirti į Civilinių bylų skyrių, kur jis nagrinėtų civilines bylas. Tai, jei jis sako, kad praturtins LAT, bet civilinės teisės egzaminui reikėtų ruoštis kelis mėnesius, nes jis jo neišlaikytų, kaip galima svarstyti tokią kandidatūrą?“ – svarstė V. Sinkevičius.
ELTA primena, kad trečiadienį TTK nepritarė E. Šileikio kandidatūrai į LAT teisėjus. Galutinį sprendimą dėl E. Šileikio kandidatūros priims Seimas.
Praėjusią savaitę sprendimas į ketvirtadienio darbotvarkę įtraukti šį klausimą priimtas po prezidento Gitano Nausėdos kreipimosi į Seimo pirmininkę. Pagal Seimo statutą, jeigu šalies vadovas prašo, jo teikiami klausimai ir pranešimai į posėdžio darbotvarkę įrašomi be balsavimo.
Kiek anksčiau šalies vadovo Seimui teikiama KT teisėjo E. Šileikio kandidatūra į LAT teisėjus viešoje erdvėje sulaukė kritikos. Vienas ryškiausių šios kandidatūros skeptikų – buvęs KT pirmininkas Dainius Žalimas, aštriai sukritikavęs buvusio savo kolegos darbo etiką.
Informacijos šaltinis – Rugilė Augustaitytė (ELTA)
Gyvenimas – tai nuolatinės grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tarp Seimo ir prezidento bręsta dar viena trintis. Šią savaitę Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo parlamentui teikia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas. Prezidento sprendimas D. Višinskienę siūlyti į aukštesnes pareigas iš esmės sutapo su viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusia uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ bylos istorija, kurioje figūravo būtent minimos teisėjos pavardė.
D. Višinskienė yra viena iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kolegijos teisėjų, priėmusių rezonansą kėlusį sprendimą, kad portalas pažeidė duomenų apsaugos taisykles, nes viename straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus nurodė pirkimų dalyvės savininko tapatybę.
Po šio sprendimo LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius inicijavo bylos peržiūrą. Kaip sakė pats pirmininkas, jo neįtikino kolegų priimto sprendimo argumentai. Ir šiame kontekste nuomonės dėl D. Višinskienė paaukštinimo pareikšti netruko politikai. Kai kurių teigimu, susiklosčius naujoms aplinkybėms ir kilus abejonėms dėl sprendimo, kurį priimant dalyvavo ir D. Višinskienė, savo ketinimus iš naujo privalėjo įvertinti ir prezidentas – pirmiausiai, keliant klausimą, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos kandidatūra į LAT teisėjas yra tinkama. Savo ruožtu tokie pareikšimai ir bandymai susieti „Atviros Klaipėdos“ bylą su teisėjos paaukštinimu taip pat neliko nepastebėti Prezidentūroje. Jos koridoriuose svarstyta, ar taip viešai pasisakantys politikai neištrūksta iš teisinės valstybės rėmų. Taigi kilus nesutarimams dėl minimos teisėjos kandidatūros, diskusijos greitai gali virsti abipusių kaltinimų prisodrintais ginčais dėl to, kas iš tikrųjų yra už laisvą žiniasklaidą ar už teisinės valstybės principus.
Savo ruožtu Seimo opozicijos ir valdančiųjų stovyklose vertinimai įvairūs. Konservatorių atstovas neslepia, kad frakcijos kolegoms jau dabar kyla įtarimų dėl prezidento teikimo, pečiais dėl to paties trūkčioja ir socialdemokratų frakcijos seniūnas. Tuo tarpu „valstietė“ Agnė Širinskienė stoja Prezidentūros pusėn. Artėjant momentui, kuomet prezidento teikiama kandidatė pasieks Seimą, „valstietė“ tikino matanti bręstantį konfliktą, tačiau, jos teigimu, tai veikiausiai nebus nesutarimai dėl teisinių klausimų. A. Širinskienė įsitikinusi, kad balsavimuose dėl teisėjos Seime pagrindinį toną užduos G. Nausėdos ir konservatorių politinio konflikto logika.
M. Lingė: norisi tikėti, kad ir šiuo klausimu prezidentas turi pilną informaciją
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Konservatorių frakcijai priklausantis Mindaugas Lingė pripažįsta, kad prezidento išreikšta valiaSeimui teikti D. Višinskienės kandidatūrą kelia klausimų.
„Mes frakcijos sudėtyje dar nesame šio klausimo svarstę, bet, kaip rodo praktika, skiriamų pareigūnų atveju visada turime susitikimus, kurių metu iškyla pačių įvairiausių klausimų kandidatams“, – Eltai teigė konservatorius.
M. Lingė neatmetė galimybės, kad jo atstovaujama frakcija Seime D. Višinskienės pirmiausiai prašys komentarų būtent dėl teisėjos sprendimo rezonansą kėlusioje „Atviros Klaipėdos“ byloje. Mat, leido suprasti politikas, viešojoje erdvėje garsiai nuskambėję teisėjų kolegijos sprendimai gali būti tam tikru indikatoriumi vertinant ir profesionalumą, ir teisėjų tinkamumą būti paaukštintiems pareigose.
„Tuo labiau, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas priėmė sprendimą peržiūrėti šią bylą. Kaip žinia, ir pats pirmininkas minėjo, kad tai vos trečias kartas jo buvimo pirmininku laikotarpiu, kai yra toks veiksmas inicijuojamas. Tai reiškia, kad tai nėra dažnas reiškinys. Ir tai leidžia daryti prielaidą, kad su sprendimu nėra viskas gerai. Taigi ir su kompetencijos klausimais, matyt, galėjo būti tam tikrų niuansų“, – sakė M. Lingė.
Dar prieš savaitę kėlęs klausimą, ar prezidentas, neturėtų iš naujo apsvarstyti siūlomos D. Višinskienės tinkamumo būti skirtai į aukštesnes pareigas, politikas toliau svarstė, kodėl visgi prezidentui dvejonių dėl siūlomos teisėjos taip ir nekilo.
„Dabar populiaru, kad prezidentas ne visais klausimais yra pilnai informuojamas. Tai norisi tikėti, kad ir šiuo klausimu prezidentas turi pilną informaciją ir vertina tą informaciją bei kandidatūrą iškilusių aplinkybių kontekste“, – teigė M. Lingė.
„Jeigu prezidentas nemato, kad tos aplinkybės būtų svarbios ir, kad jos nesukelia klausimų dėl profesionalumo – tai yra prezidento sprendimas. Tai yra jo teisė, jis nebūtinai privalo vadovautis ir, kaip matome, teikia kai kurias kandidatūras, kurių, galbūt, neatrenka ir (Teisėjų – ELTA) atrankos komisija. Bet tai yra prezidento teisė“, – sakė M. Lingė, galvoje turėdamas šią savaitę prezidento į Aukščiausiojo Teismo teisėjus pateiktą Jūratės Varanauskaitės kandidatūrą.
Neįtikino Prezidentūros argumentai dėl D. Višinskienės
Ar „Atviros Klaipėdos“ istorija neturės įtakos G. Nausėdai teikti D. Višinskienės kandidatūrą į aukštesnes pareigas šią savaitę Prezidentūros teiravosi ELTA. Deklaruodama savo poziciją, Prezidentūra akcentavo, kad Konstitucija draudžia nurodinėti, kaip turėtų būti vykdomas teisingumas.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
Komentuodamas šią poziciją, konservatorius nesutiko su Prezidentūros atsakyme tarsi nurodyta pozicija, kad politikų kritiški komentarai dėl „Atviros Klaipėdos“ bylos bei apeliavimas, kad, galbūt, dėl to reikėtų atsisakyti siūlymo paaukštinti D. Višinskienę pareigose, yra ne kas kita, kaip politinis spaudimas teismams.
„Nekvestionuoju teismo sprendimo, Teisinėje valstybėje teismo sprendimus mes turime vykdyti, o ne užsiimti atitinkamais komentarais. Nuo to aš atsiriboju. Tačiau visa istorija nėra tik apie bylą, į kurią, tikrai politikams nereikia kištis. Bet yra apie kandidatūrą užimti aukštesnes pareigas. O kandidatūrą tvirtina Seimas. Mes, politikai, esame įtraukti ir nesame eliminuoti šiuo klausimu. Mes prisiimsime atsakomybę už priimtą sprendimą, nes balsuosime Seime. Jei tai ir vadinasi politizavimu – tai tada reikia keisti Konstituciją ir išimti Seimą iš teisėjų skyrimo tvarkos“, – samprotavo M. Lingė.
Todėl, tęsė politikas, natūralu, kad bent jau TS-LKD frakcijos nariams kils klausimų dėl D. Višinskienės kandidatūros.
„Kolegos, ko gero, turės eilę klausimų, kurie, matyt, nemaža dalimi bus nulemti ir bylos, dėl kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas yra pradėjęs peržiūrėjimą. Mes dar nesame diskutavę apie pačios kandidatūros tinkamumą, tačiau pavieniams kolegoms yra kilusių rimtų abejonių“, – neslėpė M. Lingė.
A. Sysas: prezidentas paskutiniu metu daro sprendimus, kurie nepuošia institucijos
Tai, kad Seimo nariams gali kilti klausimų dėl prezidento teikiamos kandidatūros pažymėjo ir socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Politikas neslėpė, kad jam keistu pasirodė ne tik teismo sprendimas atmesti „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, tačiau ir prezidento užimta laikysena – Seimui teikti D. Višinskienės kandidatūrą.
„Visiškai sutinku su kolegomis, kurie kritikuoja tokių teisėjų darbą Aukščiausiame Teisme, nes jie formuoja teisinę praktiką. Aš manau, kad mes Lietuvoje užsižaidėme su visokiais slaptais dalykais. Kokia gali būti paslaptis, jei tai yra mokesčių mokėtojų pinigai ir kažkas daro sandorius ir uždirba pelnus“, – stebėjosi A. Sysas.
„Kaip galima slėpti nuo mokesčių mokėtojų jų pinigų panaudojimą ir dar prisidengti asmens duomenų apsauga“, – pridūrė jis.
Todėl, svarstė socialdemokratas, prezidento siūloma kandidatūra ir Prezidentūros komentarai argumentuojant šį teikimą, atrodo keistoki.
„Prezidentas labai keistai įvairiomis situacijomis elgiasi“, – teigė A. Sysas.
E. Gentvilas: žiūriu į situaciją nešališkai, lauksiu susitikimų ir komentarų
Kiek kitokią nuomonę dėl D. Višinskienės kandidatūros išsakė Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. Politikas pažymėjo, kad dėl prezidento siūlomo teisėjos paaukštinimo spręs nesivadovaujant ažiotažą sukėlusia byla. Visgi, jo teigimu, logiška jei jo vadovaujama Liberalų frakcija teisėjos teirausis argumentų, lėmusių portalui „Atvira Klaipėda“ nenaudingą sprendimą.
Cenzūra
„Aš žiūriu į šia situaciją nešališkai, lauksiu susitikimų, komentarų, išgirsime jos poziciją. Atrodo, kad teismo kolegija turėjo teisę priimti tokį sprendimą, toks yra teisėjų įsitikinimas ir toks interpretavimas turi būti gerbiamas, net tada kai jis man nepatinka. Todėl aš nesu užsiangažavęs dėl to, kad ji priėmė sprendimą, kuris man nepatinka“, – svarstė E. Gentvilas.
A. Širinskienė įtaria, kad diskusijos priežastis bus ne teisėjos sprendimas: konservatoriai toliau puola G. Nausėdą
Tuo tarpu viena iš „valstiečių“ lyderių A. Širinskienė stebėjosi ne tiek Seimui pateikta D. Višinskienės kandidatūra, kiek tuo, kad konservatoriai prezidento teikimą sieja su „Atviros Klaipėdos“ bylos istorija.
Politikė įsitikinusi, kad besiformuojanti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) laikysena D. Višinskienės atžvilgiu yra tiesiog įtemptų valdančiųjų ir prezidento santykių rezultatas.
„Aš manau, kad tai yra noras pastatyti prezidentą į savo vietą. Todėl man labai gaila, kad ta įtampa, kuri tarp valdančiųjų atsirado dėl EVT ir kitų klausimų, persikelia į teisėjų skyrimo procedūras“, – svarstė „valstietė“.
Jos teigimu, politikai sprendimą dėl „Atviros Klaipėdos“ traktuojantys kaip pakankamą priežastį neskirti D. Višinskienės į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus tiesiog pamina teisinės valstybės principus.
„Paprastai teisinėse valstybėse politikai gerbia teismų sprendimus, kita vertus nedaro tokio spaudimo teisėjams. Nes šiuo atveju Višinskienės vaidmenyje yra duodama suprasti ir visiems teismams ir visų instancijų teisėjams, kad jei jūs priimsite kažkokį sprendimą, kuris nepatinka valdantiesiems, tai jūs būsite nulinčiuoti viešai arba neteksite karjeros galimybių. Teismų sprendimus, netgi tokių instancijų kaip ši, peržiūrėti galima teisinėmis priemonėmis“, – teigė A. Širinskienė. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
„Aš negaliu suvokti kaip galima taip elgtis. Jei mes tikrai esame teisinė valstybė“, – pridūrė politikė.
Apibendrindama pokalbį A. Širinskienė sakė, kad situacijos nepakeistų ir faktas, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, peržiūrėjęs bylą dėl „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus, galiausiai nuspręsti keisti anksčiau priimtą sprendimą.
„Lietuvoje yra kas dieną peržiūrimos dešimtys teismų sprendimų. Dalis tų teismų sprendimų kitose instancijose yra pakeičiami. Tai ar mes dabar kiekvieną bylą imsime ir sakysime, kad teisėjas neturi jokios perspektyvos“, – stebėjosi politikė ir prognozavo, kad „valstiečiams“ frakcijoje klausimų dėl teisėjos teikimo neturėtų kilti.
„Frakcijoje nešnekėjome, bet bent jau aš tikrai kalbėsiu, kad turi būti labai aiškiai atribotas teisėjų atskirų bylų vertinimas nuo teisėjo asmenybės ypač ten, kur bylos nėra vieno teisėjo“, – apibendrino A. Širinskienė.
ELTA primena, kad Konstitucija numato, jog LAT teisėjus prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų taryba.
Teisingumo ministerijai paskelbus atranką į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo (ESBT) teisėjo poziciją, kurį į pareigas siūlo Lietuvos Respublika, savo kandidatūras pateikė 8 pretendentai, pranešė ministerija.
Siekiant atrankos viešumo ir skaidrumo, šiemet pirmą kartą atrankos organizavimo tvarkoje numatyta informaciją apie pretendentus į ESBT teisėjo poziciją skelbti viešai.
Savo kandidatūras į šią poziciją pateikė Tadas Antanaitis, Darijus Beinoravičius, Tomas Davulis, Lyra Jakulevičienė, Saulius Lukas Kalėda, Mažvydas Michalauskas, Virgilijus Valančius ir Lijana Visokavičienė.
Pretendentus vertins Darbo grupė, sudaryta pretendentų atrankai į ESBT teisėjo pareigas organizuoti. Darbo grupės narių geriausiai įvertinto pretendento kandidatūra bus teikiama tvirtinti Vyriausybei.
Po to, kai pretendento į ESBT teisėjus kandidatūrą patvirtins Vyriausybė, kandidatūrai, konsultuojantis su Seimu, turėtų pritarti prezidentas. Įvykdžius šias nacionalines procedūras, prieš valstybių narių vyriausybėms bendru sutarimu skiriant ESBT teisėją, kandidato tinkamumą dar vertins ir specialus pagal ES teisę sudarytas komitetas.
Preliminariai Lietuvos Respublikos pasiūlytas kandidatas teisėjo pareigas ESBT pradėtų eiti 2021 m. antrą pusmetį.
ESBT sudaro du teisėjai iš kiekvienos valstybės narės. Teismas nagrinėja fizinių ar juridinių asmenų pareikštus ieškinius dėl ES institucijų teisės aktų, valstybių narių ieškinius ES Komisijai ir Tarybai, ieškinius dėl ES institucijų tarnautojų padarytos žalos atlyginimo, intelektinės nuosavybės srityje ir pan.
Siaubūnas. Vytauto Visocko nuotr.
Europos Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrų neformalioje vaizdo konferencijoje, kurioje dalyvavo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, aptarta direktyva dėl ypatingos svarbos objektų atsparumo, Migracijos ir prieglobsčio paktas bei neteisėti Rusijos Federacijos veiksmai prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus.
Klausimas dėl Rusijos Federacijos veiksmų prieš Lietuvos teisėjus ir prokurorus, susijusius su Sausio 13-osios byla, į susitikimo darbotvarkę buvo įtrauktas Lietuvos prašymu.
Lietuva informavo ES vidaus reikalų ministrus ir Europos Komisiją apie pastaruosius įvykius, susijusius su politiškai motyvuotu Lietuvos teisėjų, atlikusių savo konstitucinę pareigą, persekiojimu.
Siekiant užkirsti kelią tam, kad Rusijos Federacija ar bet kuri kita šalis ateityje naudotų Interpolo paieškas neteisėtam ir politiškai motyvuotam persekiojimui, Lietuva prašo Europos Komisijos atlikti analizę, koks yra teisinis reglamentavimas ir praktika ES valstybėse narėse ir siūlo ieškoti bendro ES sprendimo šiuo klausimu.
Pernai gruodį viešai paskelbus, kad Rusija iškėlė baudžiamąsias bylas trims Lietuvos teisėjams ir paskelbė jų tarptautinę paiešką, Lietuva nedelsiant kreipėsi į Interpolo generalinį sekretorių ir ES bei Šengeno asocijuotų valstybių vidaus reikalų ministrus.
Kreipimesi vidaus reikalų ministrė prašė atmesti bet kokius Rusijos Federacijos prašymus inicijuoti tarptautines paieškas prieš Lietuvos teisėjus ir kitus Sausio 13-osios byloje dalyvavusius pareigūnus. Tokie prašymai yra politiškai motyvuoti ir todėl nepatenka į Interpolo mandatą.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Seimui ketvirtadienį paskyrus du iš trijų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus, prezidentas Gitanas Nausėda sako turįs viltį, kad tai paskutinis kartas, kada KT teisėjų rotacija trunka taip ilgai.
„Seimas apsisprendė paskirti du iš trijų kandidatų į Konstitucinio Teismo teisėjus. Žengtas svarbus žingsnis, kurio visi nekantriai laukėme. Vis dėlto šįkart Konstitucinio Teismo teisėjų rotacija trunka pernelyg ilgai. Labai noriu tikėti, kad tai pirmas ir paskutinis toks atvejis Lietuvos istorijoje. Visos valdžios institucijos privalo elgtis sutelktai ir atsakingai, rodyti pavyzdį įgyvendinant Konstitucijos nuostatas“, – savo feisbuko paskyroje teigia G. Nausėda.
Prezidentas padėkojo kadenciją baigusiems KT teisėjams Gediminui Mesoniui ir Vytui Miliui bei pasveikino naujuosius teisėjus – Giedrę Lastauskienę ir Algį Norkūną.
„Konstitucinio Teismo teisėjų pasikeitimas – įvykis, reikšmingas ne tik teisininkams, bet ir visiems Lietuvos žmonėms. Su pagarba dėkoju kadenciją baigusiems Konstitucinio Teismo teisėjams Gediminui Mesoniui bei Vytui Miliui už jų nenuilstantį darbą ir atsidavimą vykdant konstitucinį teisingumą. Noriu nuoširdžiai pasveikinti šiandien prisiekusius naujuosius Konstitucinio Teismo teisėjus – Giedrę Lastauskienę ir Algį Norkūną“, – sako G. Nausėda.
ELTA primena, kad Seimas ketvirtadienį palaikė Giedrės Lastauskienės bei Algio Norkūno kandidatūras į Konstitucinio Teismo teisėjus. Tuo metu Andriaus Kabišaičio KT teisėju Seimas nepaskyrė.
Už Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen pasiūlytą Andriaus Kabišaičio kandidatūrą į KT teisėjo pareigas balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 49, susilaikė 19 parlamentarų.
Už prezidento Gitano Nausėdos pateiktą Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į KT teisėjus balsavo 72 Seimo nariai, prieš – 31, susilaikė 24 Seimo nariai. Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Už Algio Norkūno paskyrimą KT teisėju balsavo 64 Seimo nariai, prieš – 35, susilaikė 28 parlamentarai.
Dėl naujų teisėjų paskyrimo Seimas balsavo slaptai.
ELTA primena, kad pavasarį Seimas atmetė visus tris teiktus kandidatus į KT teisėjus. Konstitucinio Teismo pirmininko Dainiaus Žalimo, teisėjo Gedimino Mesonio ir teisėjo Vyto Miliaus kadencija baigėsi 2020 metų kovo 19 dieną.
Konstitucinį Teismą sudaro 9 teisėjai, skiriami devyneriems metams ir tik vienai kadencijai. Konstitucinis Teismas kas treji metai atnaujinamas vienu trečdaliu. Kandidatus teikia prezidentas, Seimo pirmininkas ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius Egidijus Šileikis, kalbėdamas apie jau beveik metus Seime įstrigusias Konstitucinio Teisimo teisėjų patvirtinimo procedūras, sako, kad jeigu Seimas ketvirtadienį nepritars visoms trims teikiamoms kandidatūroms į KT, naujojo teismo pirmininko galima tikėtis tik balandžio mėnesį.
Ketvirtadienį Seimas ketina svarstyti ir spręsti dėl Giedrės Lastauskienės, Andriaus Kabišaičio ir Algio Norkūno kandidatūrų eiti KT teisėjų pareigas. Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Trečiadienį teisėjų paskyrimo klausimą apsvarstė pagrindiniu paskirtas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komiteto nariai nepritarė Seimo pirmininkės į KT teisėjus siūlomo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vadovo A. Kabišaičio kandidatūrai. Jo kandidatūrą palaikė tik trys komiteto nariai, o 5 parlamentarai susilaikė. Tuo metu prezidento Gitano Nausėdos ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkės siūlomiems kandidatams komitetas pritarė.
E. Šileikis: Seime vyksta apgailėtinos manipuliacijos
E. Šileikio nuomone, tai, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė A. Kabišaičio kandidatūrai, nėra atsitiktinumas. Anot jo, jei A. Kabišaičio kandidatūra Seime bus atmesta, tai pirmininko pareigose dar keliems mėnesiams liks dabartinis KT pirmininkas Dainius Žalimas.
„Intriga ta, kad dabartinis Konstitucinio Teismo pirmininkas, kuris kaip kandidatas rotuojant KT teisėjus 2011 m. teiktas tuometinės Seimo pirmininkės Irenos Degutienės, dabartinėje rotacijoje yra susietas būtent su Seimo pirmininkės teikiama A. Kabišaičio kandidatūra. Jei ji atmetama, pareigose pagal Konstitucinio Teismo įstatymą toliau lieka atitinkamas (ankstesnės Seimo pirmininkės 2011 m. siūlytas) KT teisėjas. Jis nuo 2014 m. papildomai yra šio teismo pirmininkas, taigi „centrinė figūra“, nors formaliai „pirmoji tarp lygiųjų“, – atvirame laiške teigia E. Šileikis.
„Seimui slaptu balsavimu KT teisėjais paskyrus kitus du kandidatus, kuriems tas Seimo komitetas pritaria, KT pirmininko pareigas toliau gana ilgai eis dabartinis juo esantis asmuo, kuris labai artimas Seimo daugumai ne tik dėl savo pasaulėžiūros, bet ir ankstesnės ilgametės narystės atitinkamoje politinėje partijoje (unikalaus bruožo, nebūdingo beveik visiems kitiems Lietuvos teismų teisėjams)“, – teigia profesorius.
Profesorius taip pat neatmeta galimybės, kad dabartinės Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen naujai teikiama kandidate galbūt bus ankstesnio Seimo atmesta Ingrida Danelienė.
„V. Čmilytės-Nielsen naujai teikiamu kandidatu galbūt bus ankstesnio Seimo atmesta Ingrida Danelienė ar adekvataus charakterio (pažiūrų) asmuo, kuris artimas tam tikriems asmenims/politikams“, – svarsto E. Šileikis.
Pasak VU profesoriaus, jeigu Seimas ketvirtadienį nepritars visoms trims teikiamoms kandidatūroms į KT, naujojo KT pirmininko galima tikėtis tik balandžio mėnesį.
„Jei A. Kabišaitis pagal minėto Seimo komiteto rekomendaciją būtų atmestas Seimo plenariniame posėdyje vykstančiu slaptu balsavimu ir vietoj jo naujas kandidatas būtų teikiamas šių metų vasario, kovo arba balandžio mėnesiais, tai dabartinis KT pirmininkas galės toliau eit pareigas dar bent 4 ar 5, arba net 6 mėnesius, tol, kol Seimo dauguma bus tuo suinteresuota, inter alia, nepatenkinta dėl tam tikrų jautrių personalizuotų istorinių politinių aspektų, kuriuos praeityje atitinkamai (esą netinkamai) vertino KT pirmininkaujant prof. Egidijui Kūriui“, – sako E. Šileikis.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
Mykolo Romerio universiteto profesorius Vytautas Sinkevičius ir politologė Rima Urbonaitė įsitikinę, kad Prezidento kanceliarija, paskelbdama atranką į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko pareigas, kol dar nėra paskirti visi šio teismo teisėjai jau pažeidė Konstituciją ir Teismų įstatymą. Tuo metu prezidento vyriausioji patarėja teisės klausimais Jūratė Šovienė su tuo nesutinka ir svarsto toliau tęsti LAT pirmininko atrankos procedūrą.
LAT pirmininko neturi nuo 2019 metų rugpjūčio 31 dienos. Prezidentas Gitanas Nausėda balandžio mėnesį į šias pareigas siūlė skirti LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkę Sigitą Rudėnaitę, tačiau Seimas atmetė jos kandidatūrą.
Rugsėjo 10 d. Prezidentūra paskelbė atranką į LAT pirmininkus ir iki spalio 1 d. žadėjo sudaryti asmenų, ketinančių dalyvauti atrankoje sąrašą. Prezidentūra sąrašo vis dar nepaskelbė, o J. Šovienė Eltai teigė, kad Prezidentūra šiuo metu sprendžia, ar atnaujinti sąrašo sudarymo etapą.
Atranka į LAT pirmininko pareigas vykdoma pirmą kartą, ja siekiama didesnio skaidrumo ir viešumo skiriant šio teismo vadovą. Nuo šių metų balandžio 1 d., įsigaliojus Teismų įstatymo pataisai, tokios atrankos į LAT pirmininkus tapo privalomos. Anksčiau prezidentas LAT pirmininkus pasirinkdavo ir teikdavo Seimui savo nuožiūra.
Profesorius V. Sinkevičius Eltai atkreipė dėmesį, kad Prezidentūros paskelbta atranka vis dėlto pažeidė Konstituciją ir Teismų įstatymą. V. Sinkevičius atkreipia dėmesį, kad šiuo metu LAT nėra pilnos sudėties, todėl, kol jame yra bent viena laisva teisėjo vieta, šio teismo pirmininkas negali būti skiriamas, jokia jo skyrimo procedūra negali būti pradėta.
„Konstitucijoje nustatyta aiški taisyklė – LAT pirmininkas gali būti skiriamas tik tada, kai paskirti visi šio teismo teisėjai. Tai reiškia, kad kol bent viena LAT teisėjo vieta yra laisva, kol teismas nėra pilnos sudėties, tol jokios procedūros, pabrėžiu, jokios procedūros, susijusius su LAT pirmininko skyrimu, taip pat ir pretendentų sąrašų sudarymas, negali būti pradėtos. Nes tokių sąrašų sudarymas yra viena iš LAT pirmininko skyrimo procedūros dalių, o skyrimo procedūra yra vientisa ir nedaloma. Pažeidus kurį nors vieną procedūros elementą, visa LAT pirmininko skyrimo procedūra taptų neteisėta“, – Eltai teigė jis.
Prezidento patarėja I. Šovienė: atranka vykti gali
Tuo metu Prezidento kanceliarija nurodytas Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatas supranta ir aiškina kitaip. I. Šovienė teigia, kad atranka į LAT pirmininkus gali vykti ir teismui nesant pilnos sudėties. Bet I. Šovienė patikino, kad prezidentas iš Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos rekomenduotų kandidatų parinks vieną, kurį, gavęs Teisėjų tarybos patarimą, teiks Seimui tik tuomet, kai bus paskirti visi LAT teisėjai, kaip tai numato Konstitucija. Prezidento patarėja ir teisės grupės vadovė Jūratė Šovienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
I. Šovienė taip pat atkreipia dėmesį, kad pretendentų į LAT pirmininkus atranka ir po jos vykstantis atrinkto pretendento skyrimas į pareigas yra dvi atskiros, nors tarpusavyje susijusios procedūros. Pasak jos, pagal galiojančius teisės aktus, atliekant pretendentų į teisėjus ar teismo pirmininkus atranką, pirmiausia yra sudaromas pretendentų, atitinkančių kvalifikacinius reikalavimus ir pageidaujančių dalyvauti kandidatų vertinimo procedūroje, sąrašas.
„Prezidento kanceliarija įvertinusi situaciją (sąraše esančius kandidatus, jų skaičių, tai kad, sąraše, esantys kandidatai prezidento nebuvo pasirinkti anksčiau bei kitas reikšmingas aplinkybes) sprendžia, ar atnaujinti sąrašo sudarymo etapą, ar tęsti atrankos procedūrą. Jeigu nusprendžiama tęsti atrankos procedūrą, tuomet kandidatų sąrašai paskelbiami viešai, kandidatus vertina Pretendentų į teisėjus atrankos komisija. Po kandidatų vertinimo prezidentui pateikiama komisijos rekomendacija dėl tinkamiausių kandidatų, kuri jo nesaisto.
Vadovaujantis Konstitucija prezidentas turi diskreciją spręsti, kurį kandidatą skirti į pareigas, o jeigu skyrimo procedūroje dalyvauja ir Seimas – kurį kandidatą teikti Seimui. Be kita ko, visais teisėjų skyrimo į pareigas klausimais prezidentas kreipiasi patarimo į Teisėjų tarybą“, – Eltai teigė ji.
I. Šovienė atkreipė dėmesį, kad Prezidento kanceliarija buvo paskelbusi apie galimybę visiems pretendentams, atitinkantiems kvalifikacinius reikalavimus ir pageidaujantiems dalyvauti pretendentų vertinimo procedūroje, būti įtrauktiems į pretenduojančių tapti LAT pirmininku sąrašą.
„Laikas skirtas sąrašo sudarymui baigėsi, tačiau atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes bei ir į tai, kad užtruko pretendento į LAT teisėjus atranka, svarstoma, ar atnaujinti sąrašo sudarymo etapą“, – teigia ji.
„Konstitucijoje numatyta, kad LAT pirmininkas skiriamas iš visų jau paskirtų teisėjų. Prezidentas iš Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos rekomenduotų kandidatų parinks vieną, kurį, gavęs Teisėjų tarybos patarimą, teiks Seimui tik tuomet, kai bus paskirti visi LAT teisėjai, kaip tai numato Konstitucija“, – teigia ji.
V. Sinkevičius: Prezidentūra nedrįsta pripažinti, kad padarė klaidą
Profesorius V. Sinkevičius stebisi tokiu I. Šovienės aiškinimu ir teigia, kad tai eilinis Prezidentūros išsisukinėjimas. MRU profesorius teigia, kad Prezidentūra nedrįsta pripažinti, kad, paskelbę atranką į LAT pirmininko pareigas, padarė akivaizdžią klaidą, pažeidė Konstitucijos ir Teismų įstatymo reikalavimus, nes LAT nėra pilnos sudėties.
Prof. Vytautas Sinkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Jų atsakymas, kad „Prezidento kanceliarija buvo paskelbusi apie galimybę visiems pretendentams, atitinkantiems kvalifikacinius reikalavimus ir pageidaujantiems dalyvauti pretendentų vertinimo procedūroje būti įtrauktiems į pretenduojančių tapti LAT pirmininku sąrašą, neatitinka tikrovės, tai eilinis išsisukinėjimas“, – Eltai teigė jis.
Profesorius taip pat pacitavo Prezidento kanceliarijos š. m. rugsėjo 10 d. pranešimą, kuriame teigiama, kad „Respublikos Prezidento kanceliarija <…> pradeda atranką į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas, <….>, asmenų ketinančių dalyvauti atrankoje sąrašas bus sudarytas iki 2020 m. spalio 1 d.“
„Kad ir apie ką būtų paskelbusi Prezidento kanceliarija, tai nekeičia reikalo esmės, o ji yra tokia: pagal Konstituciją ir Teismų įstatymą, kaip minėta, jokie veiksmai, susiję su pretendentų į LAT pirmininko pareigas sąrašo sudarymu, apie kurį savo atsakyme rašo Prezidentūra, taip pat jokia atranka į LAT pirmininko pareigas, apie kurią iš tiesų skelbė Prezidento kanceliarija, negali būti atliekami, kol nėra paskirti visi, pabrėžiu, visi LAT teisėjai“, – Eltai sakė profesorius.
„Prezidento kanceliarijos atsakyme dar labiau glumina tai, kad, kaip jame rašoma, yra „svarstoma, ar atnaujinti sąrašo sudarymo etapą“. Vietoje to, kad nutrauktų neteisėtai paskelbtą pretendentų sąrašo sudarymo procedūrą, nutrauktų Konstitucijos ir Teismų įstatymo pažeidimą, svarstoma, kad galbūt pažeidimą reikėtų tęsti“, – teigia V. Sinkevičius.
Anot jo, jeigu tai būtų padaryta, yra didelė tikimybė, kad prezidentas vėl bus pastatytas į labai keblią padėtį, nes jo dekretas dėl LAT pirmininko kandidatūros teikimo Seimui, jeigu toks būtų, galėtų būti pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai ir Teismų įstatymui vien dėl to, kad buvo pažeistos LAT pirmininko skyrimo procedūros.
R. Urbonaitė: klausimas „ar tai normalu?“ turbūt jau tik retorinis
MRU lektorė R. Urbonaitė stebisi atsainiu politikų požiūriu į teisminės valdžios formavimą. Politologė teigia, kad LAT pirmininko atrankos procedūra sukėlė daug diskusijų teisėjų bendruomenėje, todėl ji nenustebtų, jeigu patys teisėjai neteiks savo kandidatūrų dalyvauti atrankoje, taip pasiųsdami aiškų signalą, ką apie tai mano.
„Panašu, kad politiniai subjektai, dalyvaujantys teisminės valdžios formavime, tam tinkamo dėmesio neskiria, nepaisant to, kad tai yra itin svarbi valdžios šaka, nuo kurios profesionalumo, tvirtumo priklauso ir visos valstybės būklė“, – Eltai teigė ji. Politologė Rima Urbonaitė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Dabartinė paskelbta LAT pirmininko atrankos procedūra sukėlė daug diskusijų teisėjų bendruomenėje ir situacija labai nevienareikšmiška. Klausimas, ar tai nesukurs situacijos, jog tie patys teisėjai neteiks savo kandidatūrų dalyvauti atrankoje, taip pasiųsdami aiškų signalą, ką apie tai mano. Todėl situacija tikrai yra neeilinė ir visiškai neaišku, kada ji išsispręs. Atsižvelgiant į tai, jog į atsilaisvinusias LAT teisėjų vietas atrankos dar tiks vyks, po ko lauks ir Seimo sprendimai, nenustebsiu, jog LAT pirmininką galim turėti praėjus beveik dviem metams po kėdės atsilaisvinimo. Klausimas „ar tai normalu?“ turbūt jau tik retorinis“ , – sakė R. Urbonaitė.
Politologė teigia, kad Lietuvos politikai atsainiai žiūri į teisminę valdžią.
„Turėjome tiek Prezidento dekretus netinkamai parengtus, tiek ir Seimo narius, kurie dalyvavo balsavime pagal tuos dekretus, nors turėjo suvokti, kokią situaciją gali sukurti, kalbėti neverta, nes apie tai pasisakė jau ir KT. Galiausiai, pasižiūrėkite, kiek Seimo narių dalyvavo paskutiniame balsavime skiriant Apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus pirmininką. Visi 67 ir tai yra visiška Seimo gėda. Prezidento rinkimų kampanijos metu taip pat teisminės valdžios formavimo funkcija, kuri yra išskirtinė, visiškai nesulaukė tinkamo dėmesio ir kandidatai tam dėmesio tiesiog neskyrė“, – Eltai teigė R. Urbonaitė.
R. Urbonaitei atrodo keistai ir tai, kad balandžio mėnesį prezidentas be jokių išlygų teigė, jog teiks Seimui S. Rudėnaitės kandidatūrą.
„Lyg nežinotų arba ignoruotų faktą, jog nuo balandžio 1 d. pasikeitė skyrimo procedūros algoritmas, nes procese dalyvauja jau ir Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, o dalyvauti atrankoje gali visi norintys ir atitinkantys reikalavimus. Dar gegužės mėnesį jis viename interviu teigė, jog nėra jokių laiko apribojimų ir abstrakčiai kalbėjo, jog gali teikti Seimui per artimiausius kelis mėnesius S. Rudėnaitės kandidatūrą. Kaip tai paaiškint, aš nežinau, nes apribojimus ir tam tikrus terminus, pavyzdžiui, kada turi būti skelbiamos atrankos, teisės aktai numato“, – sakė ji.
„Galiausiai Konstitucija numato pareigą, o ne privilegiją teikti Seimui teisėjų ar teismų vadovų kandidatūras. Kodėl ignoruotas faktas, kad jau nuo liepos mėn. teisme atsilaisvina viena teisėjo vieta, o vėliau ir dar kelios, taip pat klausimas. Nors teisėjus pensinis amžius neištinka netikėtai ir galima numatyti, kada bus pilnas teisėjų korpusas, kas aktualu siekiant teismo pirmininko klausimo išsprendimo. Be viso užpildyto LAT teisėjų korpuso, rinkti pirmininką yra neįmanoma“, – sakė R. Urbonaitė.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
Seimas ketvirtadienį spręs, ar pritarti prezidento Gitano Nausėdos pateiktiems dekretams dėl Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų Aloyzo Kruopio bei Lino Žukausko atleidimo.
Abu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, kurie buvo apklausti kaip specialieji liudytojai teisėjų korupcijos byloje, iš einamų pareigų traukiasi savo noru. Tokio apsisprendimo motyvų jie plačiau nekomentuoja, tačiau A. Kruopys savo pareiškime tai sieja ir su sveikatos būkle.
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino nuomone, teisėjai tokį sprendimą galėjo priimti ir visapusiškai įvertinę savo galimybes esamomis aplinkybėmis toliau eiti teisėjų pareigas.
Atleidus šiuos teisėjus, Lietuvos apeliaciniame teisme liktų 28 teisėjai, todėl teisėjų pasitraukimas iš esmės nepailgins teismą pasiekiančių bylų nagrinėjimo trukmės. Be to, artimiausiu metu turėtų įvykti atranka į anksčiau teisme atsilaisvinusias teisėjų vietas.
Seimui ketvirtadienį taip pat bus pateiktas projektas dėl Mariaus Bajorino kandidatūros į Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigybę.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Linas Žukauskas ir Aloyzas Kruopys, šio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, traukiasi iš pareigų.
Pasak Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko padėjėjos ryšiams su visuomene Vilmos Budėnienės, teisėjai prašo atleisti juos iš pareigų savo noru. Tokio apsisprendimo motyvų jie plačiau nekomentuoja, tačiau A. Kruopys savo pareiškime tai sieja ir su sveikatos būkle.
Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko Algimanto Valantino nuomone, teisėjai tokį sprendimą galėjo priimti ir visapusiškai įvertinę savo galimybes esamomis aplinkybėmis toliau eiti teisėjų pareigas.
Atleidus šiuos teisėjus, Lietuvos apeliaciniame teisme liktų 28 teisėjai, todėl teisėjų pasitraukimas iš esmės nepailgins teismą pasiekiančių bylų nagrinėjimo trukmės. Be to, artimiausiu metu turėtų įvykti atranka į anksčiau teisme atsilaisvinusias teisėjų vietas.
Prezidentas patarimo dėl teisėjų atleidimo yra kreipęsis į Teisėjų tarybą, kuri šį klausimą svarstys neeiliniame posėdyje. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų atleidimui reikalingas ir Seimo pritarimas.
Kažkada, ir ne taip jau seniai, Šv. Jonas Paulius II taip apsakė valstybės uždavinį: „Pagrindinis valstybės uždavinys – sukurti tokią teisinę aplinką, kurioje kiekvienas žmogus galėtų laisvai išskleisti prigimtinius talentus ir veikti drauge su kitais vardan bendro tikslo“.
Užtikrinti, kad valstybė su visomis teisingumo institucijomis deramai vykdytų šią užduotį, jei neklystu, turėtų Konstitucinis Teismas.
Ar taip ir yra mūsų valstybėje?
Deja… Su nerimą keliančiu reguliarumu ir pastovumu mūsų visuomenėje sproginėja nepasitenkinimo teismais ir apskritai visa teisėsauga bei teisėtvarka burbulai, purvu aptaškydami šviesų laisvos ir demokratiškos valstybės įvaizdį.
Savąją (privalomąją?) purvo porciją į tuos burbulus neretai įneša ir KT sprendimai. Liūdina ne tik tai, kad KT sprendimai kartais prieštarauja piliečių įsivaizduojamam teisingumui, bet ir tai, kad jie būna tokie stilistiškai suvelti, kad tik patys KT teisėjai gali suvokti, kas norėta pasakyti. O štai „kiekvienas žmogus“, vardan kurio, sakytume, pluša mūsų teisingumo sistema su KT viršūnėje, KT nutarčių prasmės ir esmės suprasti dažnai neįstengia, nors ir stengiasi.
Pavyzdžių? Prašom.
Skaitome šių metų liepos 24 d. KT nutartį: „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – Įstatymas) 24 straipsnio 7 ir 8 dalys (2013 m. birželio 13 d. redakcija), pagal kurias asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, arba kuriam teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, ši teisė grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų, prieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai („Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą“), konstituciniam teisinės valstybės principui“.
Žurnalistai mėgino tą nutartį padaryti suprantamesnę.
Ramūnas Jakubauskas, remdamasis BNS, dėsto taip: „Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatos dėl teisės vairuoti grąžinimo tik po dešimties metų, kai vairuotojas dukart įkliuvo neblaivus, prieštarauja Konstitucijai, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT)“.
Tas pats autorius tęsia KT nutarties perpasakojimą: „Be kita ko, KT pripažino prieštaraujančia Konstitucijai ir įstatymo nuostatą, kurioje buvo įtvirtinta, kad jeigu asmeniui teisė vairuoti atimta tris kartus, ji gali būti grąžinama ne anksčiau nei po 10 metų“.
Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Aritmetika pagrįsta logika čia gana aiški: jei tas pats asmuo neblaivus vairuodamas buvo įkliuvęs policijai nebe pirmą kartą, t. y. ne vieną, o du ar tris kartus, tai įkliuvęs antrą (ar trečią…) kartą, jis baudžiamas gana griežtai, atimant iš jo teisę vairuoti 10 (dešimčiai !) metų.
Ir štai šitą nuobaudą, kai asmuo įkliuvo nebe pirmą kartą, KT paskelbė prieštaraujančią Konstitucijai.
O kas šituo klausimu parašyta Konstitucijoje? Skaitome:
LR Konstitucija 31 str. 5 dalis: Niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Skaitytojų prašau atkreipti dėmesį į šį Konstitucijoje pavartotą žodžių junginį: „už tą patį nusikaltimą“.
Kyla klausimas: ar galima antrą ar trečią kartą nusikaltus, pavyzdžiui, pažeidus kelių eismo taisykles, teigti, jog padarytas tas pats nusikaltimas?
Lietuvių kalbos jausmo nepraradę skaitytojai tikriausiai supranta, kad tą patį nusikaltimą pakartoti antrą ar trečią kartą neįmanoma taip pat, kaip ir du, tris kartus pagimdyti tą patį vaiką. Gimdyti – galima. Tą patį vaiką – ne, niekaip neišeina.
Už Kalbą, Tautą ir Tėvynę. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lėčiau mąstantiems aiškinu: pažeisti eismo taisykles (vairuoti išgėrus, apsvaigus nuo narkotikų, „pakeliui” ką nors partrenkiant ar suvažinėjant) galima ir du, ir tris, ir daugiau kartų – tiek, kiek tai leidžia kurčia ir akla lietuviška Temidė. Tai reiškia: galima pakartoti tokį pat nusižengimą. Bet du ar daugiau kartų padaryti tą patį nusikaltimą realiame gyvenime, ne fantastiniame filme – neįmanoma. Net jei pažeidėjas sugebėtų toje pačioje kelio vietoje toje pačioje perėjoje partrenkti tą pačią neatsargią pensininkę ar tą patį (turint galvoje paso duomenis) išsiblaškiusį paauglį, sunku įsivaizduoti, kad ir oras būtų tas pats, ir automobilio greitis tas pats, ir promilės tos pačios. Pagaliau, kiekvienas eismo įvykio dalyvis būtų jau keliais mėnesiais ar net metais vyresnis, taigi, ir organizmo reakcija kitokia…
Dar aiškiau skirtumą tarp „tas pats“ ir „toks pat“ rodo toks pavyzdys: į tą patį posėdį penki KT teisėjai gali ateiti pasirišę tokius pat kaklaraiščius, bet neįmanoma, kad jie posėdžiautų pasidabinę tuo pačiu kaklaraiščiu.
Tai grįžkim prie Konstitucijos ir pamėginkime aiškintis, kokią žinią siunčia mums Konstitucija, drausdama antrą kartą bausti už tą patį nusikaltimą.
Automobilis po avarijos. Slaptai.lt nuotr.
Pagal mūsų įstatymus, neblaivus vairuotojas gali būti baudžiamas ir pagal Administracinių nusižengimų ar Baudžiamąjį kodeksą, ir pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą. Matyt, turėdami galvoje būtent šitą puokštę galimų nuobaudų, Konstitucijos kūrėjai perspėjo, kad baudėjai pasirinktų tik vieną iš tų trijų galimų bausmių, o ne sūdytų nusikaltusiajam už tą patį nusižengimą kelias galimas nuobaudas.
Tačiau Konstitucija nedraudžia bausti nusikaltėlį kiekvieną kartą, kai tik jis pakartoja (du ar daugiau kartų) tokį pat nusikaltimą! Būtent turėdami galvoje pakartotinus tokio pat pobūdžio (bet ne tuos pačius !) nusikaltimus, teisininkai numatė už tai vis griežtėjančias bausmes.
Saugaus eismo automobiliųkeliais įstatymo 24 straipsnio 7 ir 8 skyriuose nurodoma:
Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta tris kartus, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama ne anksčiau kaip po 10 metų.
Beje, čia nekalbama apie pasekmes, kokias gali turėti vairavimas apsvaigus. O juk pasekmių būna įvairių, nuo lengvesnių (išverstas pakelės stulpelis) iki sunkesnių (kūno sužalojimas) ir net baisių (negyvai suvažinėtas praeivis), todėl vien teisių vairuot atėmimu tikrai ne visada apsiribojama. Bet apie tai – kita kalba.
Atvirai kalbant, ir mane nustebino, kad tokio pat dydžio bausmė skiriama tiek už antrą, tiek ir už trečią to paties pobūdžio pakartotinį nusikaltimą. Ir jei garbusis KT būtų ėmęs svarstyti ir sprendęs dėl to, kad bausmes kelių ereliams reikia susisteminti ir padaryti adekvatesnes nusikaltimui, nebūčiau įsivėlusi į svarstymus, kuo tas pats nusikaltimas skiriasi nuo tokio pat.
Apdaužytas automobilis. Slaptai.lt nuotr.
Beje, bylą Konstitucinis Teismas ėmėsi nagrinėti pagal Telšių ir Vilniaus miesto apylinkių teismų prašymus. Teises praradę vairuotojai šiems teismams teigė, kad numatyta sankcija yra neproporcinga ir prieštarauja Konstitucijos nuostatai, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.
Sakytum – raštingi piliečiai, susipažinę su Konstitucija…
Tačiau įsigilinus į bylas ir į pareiškėjų pareiškimus (čia aš mėgdžioju teisininkų stilių) aiškėja, jog skundžiamosios nutartys buvo priimtos dėl to, kad asmenys nusižengė pakartotinai (cituoju KT nutarties tekstą): „Tokie sprendimai buvo priimti atsižvelgus į tai, kad iš šių asmenų teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta du kartus (paryškinta mano – J.L.) už tai, kad jie padarė teisės pažeidimą būdami neblaivūs, ir dar nebuvo suėjęs dešimties metų terminas, nustatytas Įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje, kad teisė vairuoti transporto priemones galėtų būti grąžinta“.
Primenu, jog teisė vairuoti dešimčiai metų atimama po to, kai asmuo tam pačiam įstatymui nusižengia (padaro tokį pat, bet ne tą patį nusikaltimą) antrą ar trečią kartą. Todėl logiška būtų skųstis nebent dėl to, kad bausmė už antrą kartą (o ne trečią ar ketvirtą kartą) pakartotą nusikaltimą yra per griežta.
Tačiau šitie nusikaltėliai turėjo labai „gerus“ (šiuo atvejų teisingiau būtų sakyti – suktus) advokatus. Vildamiesi, kad KT teisėjai yra žmonės su visomis žmogiškomis savybėmis bei silpnybėmis, tarp kurių gali pasitaikyti ir neraštingumas, ir aplaidumas, ir nesąžiningumas, advokatai ieškinius surašė taip, kad „žmogiški“ teisėjai arba nesuprato, arba nenorėjo suprasti, jog skunde tyčia yra suveliamas skirtumas tarp to paties nusižengimo (už kurį negalima bausti du kartus) ir tokio pat pobūdžio antrą kartą padaryto nusižengimo, už kurį ankstesnis teismas teisėtai, t. y. pagal galiojančius įstatymus, atėmė teisę vairuoti dešimčiai metų.
Avarija. Vytauto Visocko nuotr.
Pareiškėjų pareiškimų stilistika buvo sudėliota taip, kad KT galėtų pasirinkti, ar gilintis į esmę ir svarstyti tik iš esmės teisingos bausmės griežtumo laipsnį, ar nutarti taip, kaip nutarė: antrą kartą bausti negalima.
O kad tokia dviprasmiška nutartimi KT stato dorus teisėjus bei viešojo intereso gynėjus prokurorus į keblią padėtį, KT nerūpi. Rūpi tik mums, eiliniams piliečiams, kuriuos visokio plauko nusikaltėliai, vieną kartą nubausti už vairavimą išgėrus (už išprievartavimą, už kūno sužalojimą ar net žmogžudystę…), pasibaigus bausmės galiojimo laikui, galės nebaudžiamai daryti tokius pat nusižengimus (vairuoti išgėrus, prievartauti, žudyti…), nes KT nutarė, jog antrą kartą jų bausti nebegalima. Ir kam ten, išskyrus aukas, rūpi, ar jie padarė tą patį, ar tokį pat nusikaltimą.
O tam, kad smalsūs piliečiai, panorėję patys paskaityti KT nutartis, nieko nesuprastų, nutartys rašomos tokia lietuvių kalba, už kurią – turiu galvoje stilių, – smetoninės ir net sovietinės mokyklos lituanistai būtų rašę žemiausią balą. Pavyzdžiui: „Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, užtikrinti saugų eismą yra viešasis interesas. Todėl įstatymų leidėjas privalo nustatyti tokius saugaus eismo reikalavimus, kurie yra būtini viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai užtikrinti, be kita ko, atitinkamus reikalavimus eismo dalyviams. Turi būti nustatyti reikalavimai asmenims, siekiantiems įgyti teisę vairuoti transporto priemones, susiję, be kita ko, su jų amžiumi, sveikatos būkle, saugaus eismo taisyklių išmanymu, transporto priemonių vairavimo gebėjimu, asmenų elgesiu. Pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, siekdamas užtikrinti eismo saugumą, įstatymų leidėjas gali nustatyti tokį teisės vairuoti transporto priemones suteikimo teisinį reguliavimą, pagal kurį ši teisė nebūtų tam tikrą laiką suteikiama asmenims, padariusiems šiurkščiausius eismo taisyklių pažeidimus, be kita ko, neblaiviems ar apsvaigusiems pakartotinai vairavusiems transporto priemones ar sistemingai šiurkščiai pažeidinėjusiems eismo taisykles„.
Kaip matote, nėra nė vieno sakinio be parazitinio pertaro „be kita ko”, o paskutiniame sakinyje jis pakartotas net du kartus. Be jo sakiniai ne tik sutrumpėtų, bet ir taptų šiek tiek aiškesni. Nors vis tiek liktų neaišku, kodėl tiek daug kalbėjus (pliurpus?) apie viešąją tvarką ir visuomenės saugumą, savo pagrindine nutartimi KT perbraukia juos riebiu juodu brūkšniu…
Manoji „nutartis“ kur kas trumpesnė ir, tikiuosi, aiškesnė: kol yra TOKIE teisėjai, TOKIE advokatai ir TOKIE žemi reikalavimai valstybinės lietuvių kalbos mokymo ir mokėjimo lygiui, viešasis interesas graudžiai rauda, valstybės nesaugomas ir neginamas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko pavaduotojas konservatorius Laurynas Kasčiūnas dėl aukšto rango teisėjų galimų Konstitucijos pažeidimų ketvirtadienį kreipėsi į Konstitucinio Teismo pirmininką Dainių Žalimą, laikinai Aukščiausiojo Teismo pirmininko pareigas einantį Aurelijų Gutauską ir laikinai Apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas einantį Vigintą Višinskį, prašydamas pateikti visą informaciją, susijusią su šių teismų teisėjų uždarbiavimu komercinėse verslo bendrovėse.
„Internetas užverstas firmų skelbimais, kad įmonės gali samdytis aukščiausio rango teisėjus savo renginiams, tai – visiškai nepriimtina. Teismų pirmininkų prašau pateikti visą informaciją, su kokiomis verslo bendrovėmis komerciniais ryšiais yra susiję šių teismų teisėjai, kokias pajamas iš jų ir už ką gauna, kokią įtaką tai turi teisėjų nešališkumui ir nepriklausomui bei skaidrumo principams ir kaip tokia veikla dera su Konstitucijoje įtvirtintu draudimu teisėjams užsiimti komercine veikla”, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas konservatorius L. Kasčiūnas.
Seimo nario L. Kasčiūno teigimu, gavus informaciją, bus sprendžiama dėl teisėjų etikos ir drausmės ar Konstitucinės atsakomybės klausimo inicijavimo.
Konstitucijos 108 straipsnis numato, kad Konstitucinio Teismo teisėjai gali būti pašalinti Seimo apkaltos proceso tvarka, o Konstitucijos 116 straipsnis sako, kad Aukščiausiojo Teismo, Apeliacinio teismo teisėjus už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, taip pat paaiškėjus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas gali pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.
Kaip pastebi L. Kasčiūnas, „Lietuvos ryto“ televizija šią savaitę paskelbė, kad Konstitucinio Teismo teisėja Daiva Petrylaitė, Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžejus Maciejevskis, Apeliacinio Teismo teisėjas Artūras Driukas ir galbūt kiti teisėjai papildomai uždarbiauja privačiose bendrovėse, kurios vykdo komercinę veiklą, vesdami įvairius seminarus verslininkams, buhalteriams, įdarbinimo bendrovėms, net stambiems verslo koncernams.
Konstitucijos 113 straipsnis numato, kad „teisėjas negali užimti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose privačiose įstaigose ar įmonėse. Jis taip pat negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus teisėjo atlyginimą bei užmokestį už pedagoginę ar kūrybinę veiklą.“
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas, LSDDP Tarybos narys. Slaptai.lt nuotr.
Šis reiškinys turi du stambius aspektus. Pirmas – tai skurdas ir didžiulė socialinė atskirtis. Antras – elementaraus teisingumo nebuvimas.
Nors iš aukščiausių tribūnų, vienas su kitu lenktyniaudami, buvę ir esami vadovai nuolat skelbia, kad gyvename demokratinėje teisinėje valstybėje, esame ES ir NATO nariai, tačiau galą su galu vos besuduriančiam Lietuvos gyventojui tai skamba kaip dirginanti mantra, nes jis, kiek besistengia, iš skurdo liūno taip ir nepajėgia išbristi. O tie, kas ryžtasi savo kuklias teises ginti, pasitelkdami teisinę sistemą, bematant sužino, kad tam reikia būti pakankamai turtingu ir kad net ir tai dar negarantuoja teigiamo ir teisingo rezultato – ypač tuomet, kai tenka susigrumti su galingesniu ir turtingesniu priešininku.
Per Nepriklausomybės metą susikūrė net ne dvi, o visos trys Lietuvos. Pirmąją sudaro apie 45% šalies gyventojų: tai – pensininkai ir minimalų ar jam artimą atlyginimą gaunantys asmenys. Antroji Lietuva būtų vidurinioji klasė su jos lietuviškaisiais ypatumais. Tai – žmonės, turintys geriau nei vidutiniškai apmokamą samdomą darbą, smulkūs verslininkai ir nemaža dalis valstybės tarnautojų. Jų skiriamasis bruožas tas, kad jie yra paėmę ir daugiausia paskolų. Jų sąlyginė gerovė priklauso nuo galimybės turėti pastovias pajamas, nes, jas praradę, jie labai greitai nukrenta į žemumas, tampa skurdžiais. Todėl jie yra išsiugdę lojalumą sistemai, yra jai ištikimi ir meldžiasi, kad tik ji nepasikeistų. Ir trečioji Lietuva – pati mažiausioji. Tai – ne daugiau kaip 10-15% gyventojų, kuriuos sudaro stambūs verslininkai, dalis korupcijos nevengiančių politikų ir aukšto rango pareigūnai. Tai turėtų būti valstybės elitas, deja, pagal savo turtų kilmę ir elgesį su darbuotojais bei tai, kaip jie sprendžia bendrus valstybės reikalus, juos labiau tiktų priskirti prie feodalų luomo, o ne prie šalies valstybininkų gerąją šio žodžio prasme. Jeigu dėl jų kam ir buvo kokių nors abejonių, tai pandemijos krizė ir aptariamo luomo elgesys tas abejones net ir didžiausiems optimistams išsklaidė.
Suprantama, čia pateikiamas Lietuvos gyventojų suskirstymas į tris Lietuvas yra sąlyginis, nes tarp jų nuolat vyksta kaita ir migracija iš vienos į kitą. Tačiau vienas dalykas, mano įsitikinimu, yra neginčytinas: jau keli dešimtmečiai didžiulė šalies gyventojų grupė balansuoja ant skurdo ribos arba jau gyvena skurde, ir ta grupė yra didžiausia. Apie tai ne kartą mums aiškiai pasakė ir Europos Komisija, vis primenanti, kad mūsų valstybė su šiuo reiškiniu nekovoja pakankamai. Tai patvirtina ir Eurostato rodikliai, pagal kuriuos Lietuva priskiriama prie didžiausios socialinės atskirties šalių, o atlyginimų dydžiu – ar tai būtų minimali alga, ar vidutinis uždarbis – sugeba aplenkti nebent Bulgariją su Rumunija. O tuo metu mūsų turtingieji, kuriuos žiniasklaida paslaugiai tituluoja „elitu”, dar turi įžūlumo skųstis, kad didinami atlyginimai ar keliais eurais padidintos pensijos jiems yra nepakeliama našta.
Nors Lietuvoje mokesčiai patys mažiausi ES, dalis dar ir sugeba juos apeiti ir bet kokia kaina pasipelnyti. O čia lygiagrečiai žingsniuoja ir antra socialinės nelygybės pusė. Tai – elementaraus teisingumo nebuvimas vėl gi labiausiai pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams. Juk net paprasčiausią pareiškimą teismui būtina surašyti pagal specialius reikalavimus – ezopo, t.y. teisininkų kalba, o to paprastas žmogus nemoka ir turi samdytis advokatą, kurio valandinis įkainis yra ne mažesnis, nei 100 eurų.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
O jei norite teisinės pagalbos, tai, kol ją gausite, vėl gi pereisite kryžiaus kelius. Be to, jūsų teisėtų reikalavimų niekas nesiskubins tenkinti, nes didelė tikimybė, kad jūsų problemos sprendimas priklausys nuo kyšius imančio teisėjo. STT vadovybės paskelbta tyrimo informacija tik patvirtina viešai žinomą taisyklę, kad bent 2/3 teisėsaugos pareigūnų, tarp jų ir teisėjų, yra korumpuoti.
Galų gale kas paneigs faktą, kad per tris Nepriklausomybės dešimtmečius už kyšininkavimą nė vienas teisėjas nebuvo realiai nubaustas konkrečia laisvės atėmimo bausme? Tuo tarpu kitose valstybėse teisėjai keliauja už grotų dešimtimis. Tai negi mūsiškiai skaidresni? Tai tik patvirtina sistemos korumpuotumą ir jos išsigimimą. Mano giliu įsitikinimu, ši neteisybė ir atvedė prie didžiulės priverstinės emigracijos, o tie, kas lieka čia, yra priversti tenkintis mažais legaliais uždarbiais ir kitomis neteisingumo apraiškomis – tokiomis, kaip skurdas, tapimas skolininku nuo jaunystės (paskolos studijomis) ir pan. Visa tai ir yra supuvusios korumpuotos teisėsaugos ir neadekvačios politinių institucijų veiklos padariniai.
Tačiau dabartinė valdančioji dauguma, nors ir ne visuomet drąsiai, neretai – klupdama, vis tik brėžė šalies kursą skurdo ir socialinės atskirties mažinimo kryptimi. Iš šio kurso, būdami ištikimi tikrosioms socialdemokratinėms vertybėms, jiems neleido iškrypti jų koalicijos partneriai „socdarbiečiai”. Beje, pastarieji vardan valstybės intereso gal net paaukojo savo ateitį. Būtent jie labiausiai ir nepagrįstai iš visų pusių puolami. Jiems kerštaujama net už tai, kad jų pastangų dėka valdantieji ir pastoviai spaudžiama vyriausybė sugebėjo kaip niekada konkrečiai spręsti skurdo mažinimo problemas. Buvo grąžintos konservatorių atimtos pensijos, įvestas pensijų indeksavimas, skirti gan nemaži vaiko pinigai, daugiau lengvatų numatyta neįgalieisiems, nuosekliai (tik mažokai) didinama minimali alga ir neapmokestinamasis minimumas. Būtent LSDDP pastangų dėka pradėta ne tik kompleksiškai diskutuoti ir kalbėtis apie visos socialinės rūpybos sistemos pertvarką – kad ji būtų paprastesnė, suprantamesnė ir teisingesnė, bet ir pradėta ją pertvarkyti. Ir, manau, objektyviai mąstantys pripažins, kad šia kryptimi žengti labai stiprūs teigiami žingsniai bei padaryti arba pradėti daryti sveikintini dideli darbai.
Pensininkų vargai Lietuvoje. Slaptai.lt nuotr.
Tačiau turbūt ne vienam protaujančiam šalies piliečiui kyla logiškas klausimas: kodėl konservatoriai, liberalai ir net G. Palucko (teisto už kyšio paėmimą perkant Vilniaus savivaldybei žiūrkių nuodus) vadovaujami socialdemokratai vieningai puola valdančiuosius ir ypač LSDDP? Atsakymas labai aiškus: jie atstovauja ne tuos skurdžiausius ir socialiai nuskriaustus bei skriaudžiamus valstybės piliečius. Jie visi, melsdamiesi laisvajai rinkai, atstovauja Lietuvos turtuolius ir negali elgtis kitaip, o jei kuris ir sumanytų išklysti iš kelio, šito jam neleistų už nugarų stovintys oligarchai – tikrieji jų šeimininkai. Todėl tokios sąvokos kaip atjauta, solidarumas pasak jų atstovo, Lietuvos banko Valdybos pirmininko Vito Vasiliausko (gaunančio apie 12 000 eurų atlyginimą) yra ”ne šio pasaulio dimensija”. Kaip, beje, ir moralė, kuri taikytina visiems, bet ne jų klanui.
Juk pastebėkite, kaip puolami tie, kas tik pajudina konservatorių A. Kubiliaus, A. Sekmoko ar jiems prijaučiančio R. Masiulio Lietuvai padarytą žalą, statant SGD terminalą, kur akivaizdžiai matosi tiesiog neįtikėtinas lėšų švaistymas. Prisidengiant energetinės nepriklausomybės lozungu, už SGD laivo-terminalo nuomą bus į ofšorinę kompaniją, net neaišku kam, sumokėta virš 720 milijonų eurų – už tai būtų galima nupirkti tris tokius laivus arba už trečdalį šios sumos kad ir Būtingėje pastatyti stacionarų terminalą ant kranto. Tą patį būtų galima pasakyti ir apie stambią, dar iki galo neįvardytą aferą „Lietuvos geležinkeliuose”, keliančią grėsmę valstybės nacionaliniam saugumui ir kitus panašius pavyzdžius. Deja, kaip tokiais atvejais sakoma, „vsio zakonno”.
Panašiai reaguojama ir į tai, kas nutiko TS-LKD vedliui G.Landsbergiui. Šis politikas labai mėgsta moralizuoti kitus, bet jo pačio šeima Vilniuje įsigijo 1,5 milijono vertės žemės sklypą už 1 eurą. Ir ką? Girdėjote, kad jį kas nors būtų už tai puolęs taip, kaip kitus, vykdęs tyrimą? Vienintelė A.Širinskienė pabandė, bet buvo apšaukta taip, lyg pati būtų kalta. Ką jau bekalbėti apie faktinę TS-LKD lyderę I.Šimonytę, kuri Lietuvos valstybės skolą, būdama finansų ministre, ne tik padvigubino, bet dar ir papildomai padarė 1,9 milijardo eurų žalą, skolindamasi ne už 1,5%, o už 9,5%. O kaip jie vieningai puola, tikrai reikalingą šaliai iniciatyvą, valstybinio banko kūrimo idėją. Jo būtinybę supranta ir remia LR Prezidentas G.Nausėda, pats dirbęs banke. Juk pradėjus skirstyti valstybės paramą verslui nukentėjusiam per pandemiją, būtent bankai šią priemonę pradėjo ciniškai blokuoti, keldami perteklinius reikalavimus.O juk tik du Švedijos bankai ,,Swedbank” ir ,,SEB” užima Lietuvoje 80% šalies finansų rinkos ir praktiškai yra monopolistai. Be to, nutylima, kad grubiai yra pamintas labai svarbus mūsų saugumui, Nacionalnio saugumo pagrindų įstatymas, kuris griežtai draudžia kurios nors šalies dominavimą viename ekonomikos sektoriuje. Ir viskas čia tvarkoje, jie jau ruošiasi valdyti valstybę nuo šio rudens.
Tai girdint, nenorom į galvą ateina kruvinojo diktatoriaus J. Stalino frazė: „Nesvarbu, kaip kas balsuoja, svarbu, kaip skaičiuoja balsus”. Kito būdo jiems laimėti aš nematau. Arba jie tiesiog mus laiko kvailiais.
Taip, ne viską padarė ir ši valdančioji dauguma, bet ji bent jau nenuskriaudė savo piliečių. Priešingai, spręsdama įsisenėjusias socialines problemas, bandė pagerinti jų gyvenimą. O ypač objektyviai apie šią valdžią įmanoma spręsti iš to, kaip ji tvarkėsi pandemijos metu. Taip kad skeptikams siūlyčiau neskubėti šios valdžios „nurašyti”. Juk yra gera lietuviška patarlė: „Devynis kartus pamatuok, dešimtą kirpk.” Manau, būtent taip daugelis ir elgsis. Pirmiausia – susimastys…
Daktaras Algimantas Matulevičius, LSDDP Tarybos narys, LPK Garbės Prezidentas, Politikos ir verslo ekspetas
Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas vėl kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį – prašo pateikti visą reikšmingą informaciją, susijusią su teisėjais, pripažintais specialiaisiais liudytojais teisėjų korupcijos byloje. Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Priminsiu, asmuo yra apklausiamas specialiuoju liudytoju, kai ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad atitinkamas asmuo galimai galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, bet tų duomenų nepakanka, kad būtų sudaryta objektyvi galimybė šį asmenį pripažinti įtariamuoju. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja naujų, svarbių, specialųjį liudytoją kaltinančių duomenų, specialusis liudytojas gali įgyti įtariamojo statusą.
Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Tad labai keista, kad savivaldos institucija kišasi į ikiteisminį tyrimą, prašydama suteikti informaciją apie tai, kas kol kas gali būti paslaptis. Ir štai kodėl.
Ikiteisminio baudžiamosios bylos tyrimo sėkmė dažnai priklauso nuo to, kiek ilgai ikiteisminio tyrimo pareigūnas moka išlaikyti paslaptyje tam tikras ikiteisminio tyrimo detales. Pirma laiko paskleista informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ne tik gali pasmerkti nesėkmei tiriamą bylą, bet ir sudaro sąlygas pažeisti kitų asmenų teises. Parengtinio (ikiteisminio) tyrimo paslaptis yra viena iš tų procesinių teisinių priemonių, kuri ikiteisminio tyrimo pareigūnui gali pagelbėti sprendžiant ikiteisminiam tyrimui keliamus uždavinius, padeda užtikrinti sėkmingą baudžiamosios bylos tyrimą bei apsaugoti atskirų asmenų teises bei teisėtus interesus. STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Galima padaryti prielaidą, kad kai kurie teisėjai labai susirūpino, ar tyrimo eigoje ir jiems nebus suteiktas specialaus liudytojo statusas, neatsižvelgiant į „nekaltumo prezumpciją”, į kurią keistai apeliuoja Teisėjų tarybos pirmininkas.
Matyt, šį kartą STT užčiuopė labai stambią galimai korumpuotų asmenų grupę ir trauktis nesiruošia. Palinkėkime STT sėkmės.
Kaukės. Ar taip atrodo korupcija? Vytauto Visocko nuotr.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį uždarame posėdyje aptarė korupcijos situaciją teisėsaugos srityje su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadu Žydrūnu Bartkumi. NSGK nariai stebėjosi, kad Lietuvoje korupcija įtariami teisėjai dirba toliau teismuose ir nagrinėja bylas.
Eltai popiet atsiųstame komentare STT patikslino, kad šiuo metu 12 teisėjų yra pareikšti įtarimai. Jie teismuose nebedirba (dalis jų yra atleistų, dalis yra išėjusių savo noru, o dalis yra nušalinti nuo pareigų); 4 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie toliau dirba teismuose; 2 teisėjams yra suteiktas specialiojo liudytojo statusas ir jie teismuose jau nebedirba.
„Šiuo atveju mes matome ir kalbame apie tuos asmenis, kurie inicijuoja korupciją. Abiejuose nustatytuose sisteminiuose korupcijos atvejuose mes matome advokatus, kurie išėję, prieš tai buvęs, vienu atveju, teisėjas, kitu atveju, finansines bylas tiriantis pareigūnas, sukūrė ir įtraukė į savo neteisėtą veiklą kitus buvusius kolegas ir kitus pareigūnus. Tai čia yra rizika“, – sakė STT vadas.
Ž. Bartkus teigė, kad sisteminė korupcija yra pavojingiausia. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius Žydrūnas Bartkus. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Su komiteto nariais aptarėme bendrai matomas Lietuvoje korupcijos rizikas, kurios egzistuoja teisėsaugos srityje, imant bendrai, ne tik ikiteisminio tyrimo įstaigas, bet nuo ikiteisminio tyrimo įstaigų iki teismų. (…) Rizikos egzistuoja. (…) komiteto nariams trumpai pristatėme, kad yra pavieniai nusikaltimai, kurie mažiau pavojingi, ir organizuoti. Pavojingiausios tai korupcinės sistemos, kaip tarkime, praėjusiais metais nustatyta korupcija teismų sistemoje bei ne per seniausiai atskleista galima korupcija, tiriant finansines, ūkines bylas. Jungiantys asmenys, kurie sugeba surasti priėjimą prie pareigūnų, prokurorų, teisėjų, tai kalbama apie šias rizikas“ , – sakė STT vadas.
„Ko aš tikrai norėčiau daugiau – tų institucijų vadovų didesnio dėmesio ir bendruomenės įsitraukimo, kad patys kurtų antikorupcinę aplinką ir nelauktų, kol kažkas ateis iš išorės ir išspręs. Iš išorės niekas negali ateiti ir išspręsti korupcijos bėdų taip, kad jų institucijoje visiškai neliktų. Aš kalbu apie bet kokią teisėsaugos instituciją: teismus, advokatūrą, prokuratūrą ir visas kitas institucijas. Patys vadovai turi norėti ir daryti“, – sakė jis.
NSGK nariai: teisėsaugoje situacija absurdiška
NSGK narys Laurynas Kasčiūnas stebėjosi, kad teismuose dirba teisėjai, įtariami korupcija.
„Mes turėjo labai rimtą pokalbį. Pora labai įdomių pavyzdžių: Lietuvoje yra dabar teisėjų, kurie patys yra įtariamieji įvairiose bylose, bet jie toliau dirba ir sprendžia bylas (…) Tai absurdiška. Mes pavardžių neišgirdome, bet jūs turite įsivaizduoti, kokioje mes situacijoje esame.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
Kalbant apie FNTT istoriją, tai pagrindinė problema yra tarpininkavimo schemos. Kuomet žmonės, dirbę teisėjais ar tarnybose, išeina ir tampa dažniausiai advokatais ir po to kuria įvairias tarpininkavimo schemas ir įtraukia esamus pareigūnus ir panašiai. FNTT atveju, galimi net tokie dalykai, kaip prekyba ikiteisminiais tyrimais, atidarai bylas, uždarai bylas ir taip šioje vietoje gali pasipelnyti. Tai tokia, trumpai tariant, tarpininkavimo schema“, – sakė jis.
Anot jo, dar nėra aišku, kaip susiklosčiusią situaciją spręsti šalyje.
„Mes kalbėjome apie laikotarpius. Gal suveiktų, gal nesuveiktų. Bet žmogus, išėjęs iš tarnybos, advokatu galėtų tapti tik po metų ar dvejų. Gal per tą laiką jis susirastų kitą veiklą, galbūt. Tai turime galvoti šia kryptimi ir užsidavėme sau namų darbus dėl tam tikrų teisinių pokyčių reguliavimo. Dėl FNTT aš pats kėliau klausimą, ar nereikėtų tam tikros pareigūnų rotacijos ir bylų automatizacijos, paskirstymo“, – teigė jis.
Tuo metu parlamentaras Vytautas Bakas teigė, kad tokie dalykai turi būti viešinami.
„Kas šiandien buvo pateikta, buvo įspūdinga. Jeigu mes turime nepriklausomą teismų valdžią ir teisėjai, vienaip ar kitaip susiję su korupcija, dirba teismuose ir nagrinėja bylas. Tai kuo skiriasi nuo ministro, kuris įtariamas korupcija ir mes reikalaujame jo atsistatydinimo. Kodėl tie teisėjai dirba, būdami pažeidžiami. Tai manau, tokie dalykai turi būti viešinami“, – sakė jis.
Prezidentas Gitanas Nausėda nekeičia savo pozicijos ir teigia, kad Giedrės Lastauskienės kandidatūrą į Konstitucinio Teismo (KT) narius bei Sigitos Rudėnaitės – į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkus Seimui teiks tvirtinti antrą kartą. Anot G. Nausėdos, jis neišgirdo, kodėl Seimui šios dvi teisininkės netinka eiti siūlomų pareigų.
„Šito svarstymo metu aš neišgirdau argumentų, kodėl abi teisininkės netinka eiti šių pareigų. Jokių. Tai šiek tiek stebina, kadangi tokių argumentų aš negavau, tai aš nematau pagrindo ir net nežinau, ką aš galėčiau pasiūlyti geriau, nežinodamas, kokių kriterijų šiuo atveju Seimas pageidautų. Kad aš tai teiksiu, tai mano dispozicijos dalykas, ir aš galiu tai padaryti vasaros viduryje ar pabaigoje. Žinoma, Seimas turi teisę kreiptis į KT, jeigu tai bus padaryta. Koks bus KT atsakymas ir sprendimas, mes turbūt nė vienas nežinome. Tai štai tokia situacija, manau, vienaip ar kitaip mes ją spręsime“, – teigia G. Nausėda.
ELTA primena, kad Seimas praėjusią savaitę nepaskyrė naujų trijų Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų.
Antradienį prieš Seimo posėdį „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė, kad, jeigu prezidentas Seimui teiks tuos pačius kandidatus į KT teisėjus ir LAT pirmininkus, parlamentarai kreipsis į KT. R. Karbauskis pažymi, kad, pagal Seimo statutą, tokį patį pasiūlymą parlamentui galima teikti tik po pusės metų.
„Jeigu bus toks teikimas, mes tikriausiai kreipsimės į Konstitucinį Teismą išaiškinimo“, – sakė jis.
Dėl kokių priežasčių valstybės vadovo siūlyta kandidatūra į LAT pirmininkus net nesvarstytina?
Prezidentas Gitanas Nausėda. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Ne taip jau seniai žiniasklaidos buvo paskelbta, kad Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda 2019-12-16 dekretu kreipėsi į Teisėjų tarybą su prašymu atleisti LAT teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir skyrimo LAT pirmininke. Šiai nuolankiai, neprincipingai, nekvalifikuotai patarus pritarti, 2019-12-16 dekretu Nr. 1K-164 teikė LR Seimui atleisti LAT teisėją Sigitą Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų ir skirti ją LAT pirmininke.
Visa įprasta procedūra formaliai išlaikyta, viskas lyg ir pagal LR Konstituciją, galiojančius įstatymus, bet ir, kažin kodėl, labai skubotai. Tai negerai. Dar trūksta vieno vienintelio ir labai svarbaus, nepraleistino atsižvelgimo į ypač reikšmingas aplinkybes. Ar jos paisytos? Kad ir kaip absurdiškas, neįmanomas atrodytų esamas reiškinys, būtinas neišvengiamas konstatavimas, kad nepermaldaujamos ir nebepakeičiamos ypač reikšmingos aplinkybės jau seniai nebepaisomos, apskritai, ne tik šiuo atveju. Lyg nuo jų egzistavimo ar neegzistavimo, visiškai nebepriklausytų kaip, akcentuotina, privalo būti nustatoma, koks jų santykis su LR Konstitucija, teisės viršenybe, dėl to ir galiojančių įstatymų atitinkamais nustatymais bei jų praktiniu taikymu. Taigi, jau ypatingai negera padėtis ir būtina imtis nedelsiamų veiksmų tokios padėties ištaisymui.
Jei valstybės vadovui norėtųsi ką nors tinkamai keisti tokioje jam ankstesnės vadovės sudarytoje sudėtingoje ir keblioje valstybės situacijoje teisės srityje, teisėkūroje ir praktikoje, jis jau tą galėjo labai lengvai pradėti daryti. Ir nedelsiamai, kadangi jam LR Konstitucija numatė įstatymų iniciatyvos teisę, kuria jis gali prireikus bet kada naudotis – 68 str. 1 p. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Bet jei valstybės vadovui, kaip ir LR Seimui bei Vyriausybei, ilgai nepraeis noras vaizduoti tai, kas yra vaizduojama, tada yra puikiausioji alternatyva – patiems valstybės piliečiams tvarkytis valstybės valdyme, ir taip, kaip jiems geriausiai tiktų. Dalis to numatyta ir LR Konstitucijos 68 str. 2 p. Įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turi taip pat Lietuvos Respublikos piliečiai. 50 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, gali teikti Seimui įstatymo projektą, ir jį Seimas privalo svarstyti.
Dar daugiau numatyta LR Konstitucijos 9 str. Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu. Įstatymo nustatytais atvejais referendumą skelbia Seimas. Referendumas taip pat skelbiamas, jeigu jo reikalauja ne mažiau kaip 300 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę. Ypač atkreiptinas dėmesys, kad tą atgyvenusią ir tikrovės nebepaisančią 300 tūkstančių piliečių (atitinkamai, 50 tūkstančių piliečių, įstatymų leidybos iniciatyvos teisei), turinčių rinkimų teisę, nuostatą, reikėjo jau seniai pakeisti. Tai yra vieni iš pačių svarbiausiųjų, prioritetinių klausimų, reikalaujančių neatidėliotino išsprendimo, valstybės piliečių tiesioginiam įsitraukimui į valstybės reikalų tvarkymą. Reiktų keist nurodytas LR Konstitucijos straipsnių nuostatas į 20 ir 50 tūkstančių, atitinkamai. Tik kažkodėl LR Seimas to nenori daryti? Tą jo didelį suinteresuotumą nekeisti, patvirtina ir vis tebesitęsiančios kalbos apie siūlymų keisti tokią nuostatą (kaip ir rinkimų tvarką) pasvarstymai. Ir jei Seimas to nevykdo – netarnauja žmonėms, valstybės piliečiai tą privalo atlikti patys tiesiogiai – nedelsiamai organizuojamu privalomuoju referendumu.
Temidė
Ką siūlė valstybės vadovas ir kas yra LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė? Skaitom surašymą čia (2008-01– iki šiol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisėja; nuo 2012-05-18 iki 2017-05-18; 2017-11-13 iki šiol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Civilinių bylų skyrius, pirmininkė; 2011-07–2012-12 Pretendentų į teisėjus egzamino komisija, narė 2011-09–2014-09 Pretendentų į teisėjus atrankos komisija, narė 2016-12–iki šiol Nuolatinė teisėjų veiklos vertinimo komisija, narė). Taigi, rūpinosi, kad teisėjais taptų jais būti verti asmenys. Lyg ir būtų viskas gerai, visi formalumai tinkamai atlikti. Tik esmė tokia, kad yra labai nepatogių aplinkybių, kurias valstybės vadovas ir jo visi padėjėjai, patarėjai, pritarėjai ir visi prijaučiantieji, palaikytojai privalėjo ne tik žinoti, bet ir tinkamai įvertinti, dar prieš šios personos siūlymą kandidate į aukštesnes pareigas. Deja, jų nepateisinamai nepaisyta. Kaip ir pačios pretendentės į kandidates – būti verta LAT pirmininke.
Kiekvienas/a aplinkui besižvalgantis/i, kaip ir pridera valstybės piliečiams, mato, kad ir ji pati, dar ir manipuliuojančios žiniasklaidos propaguota, (skaitykim) savo nuosavu paviršutiniškumu, energingai įsijautė į pasiūlytą jai vaidmenį. Tik ar ne per anksti? Išvadas pasidarys kiekvienas paskaitęs tą interviu. Jo detaliau nekomentuodamas, savo nuomonės, minčių ir pozicijos jo atžvilgiu neišsakydamas, pastebėsiu tik vieną aspektą. Iš esmės neteisėtai, nepagrįstai į LAT pirmininkes pasiūlyta LAT CBS pirmininkė Sigita Rudėnaitė, neteisėtai tapusi siūlytoja, kito tokio paties kaip ir ji, į KT teisėjus (žemiau), atkreipkit dėmesį, stengiasi per informacijos priemonę įtikinti valstybės piliečius tuo, kuo ji turėtų būti ypač suinteresuota nedelsiamai ir teisingai išspręsti. Suprantama, tik tuo atveju, jei būtų bent jau kvalifikuota profesionali teisėja ir morali persona. Taigi ji tvirtino, kad pagaliau viešumon iškilęs ir pradėtas aiškintis korupcijos skandalas teismuose jau yra “po”, nors žmonių nuomonė apie teismus dar nėra tokia, kokios ji pageidautų. O kaip jinai bus labai gera, kaip šioji persona ir, neabejotinai, visi jos kolegos pageidautų, jei beveik niekas dar neišspręsta, ir korupcija kaip niekur nieko – toliau sau vyksta, kaip kad ir vyko. Spręskit, ar tą patvirtina, kas aprašoma.
Kandidatės į LAT pirmininkus siūlytas kandidatas į Konstitucinio Teismo teisėjus
Toji valstybės vadovo tokiose nepatogiose aplinkybėse pasiūlyta LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, dar net LR Seimo nepatvirtinta LAT pirmininke, jau pasiūlė mums, valstybės piliečiams, kandidatą į LR Konstitucinio Teismo teisėjus. Tai LAT pirmininką įpareigojo LR Konstitucijos 103 str. nuostata. Tik nepatogi aplinkybė, kad ji dar nėra LAT pirmininkė? Tai kokia čia teisė ir pareiga? Jau baisingai negerai. Ir ką ji pasiūlė? Ogi, ką daugiau? Savo kolegą! LAT Civilinių bylų skyriaus teisėją Algį Norkūną. Kurį, suprantama, irgi gerai pažįsta. Lygiai gerai, kaip ir jau dabar, turbūt, buvusį kolegą Egidijų Laužiką? Valstybės vadovo dekretas (Pastaba: straipsnelio autorius neteigia ir netvirtina buvusio LAT teisėjo Egidijaus Laužiko kaltumo ar nekaltumo, veikų įvykdymo ar panašiai. Tik svarsto, komentuoja viešai skelbtus ir visiems prieinamus faktinius duomenis, už kurių teisingumą bei kitus aspektus jis nėra ir negali būti atsakingas, ir išsako pagal tuos duomenis savo kritinę nuomonę, siūlydamas valstybės piliečiams tų faktų apsvarstymo būtinybę pačių piliečių tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme labui.)
Kas toks Egidijus Laužikas? Skaitome, išsilavinimas: 1982 m. Vilniaus universitetas Teisės fakultetas; 1982-1984 m. Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Baudžiamosios teisės katedros asistentas; 1984–1988 Teisingumo ministerijos konsultantas; 1988–1995 Vilniaus rajono teismas, teisėjas, pirmininko pavaduotojas; 1995–1997 Vilniaus apygardos teismas, teisėjas; 1997–1999 Lietuvos apeliacinio teismas, teisėjas; 1999–iki šiol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyrius, teisėjas (2019-02-19 Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1553 sustabdyti įgalioji-mai); 1982–1984 m. ir nuo 1993 m. iki šiol – Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedros lektorius; Buvo naujojo Civilinio proceso kodekso (CPK) projekto, kitų įstatymų projektų rengimo darbo grupių narys, CPK priežiūros komiteto narys, CPK komentaro bendraautorius; 2008-11– iki šiol Teisėjų taryba, nuo 2010-11-2014-12 pirmininko pavaduotojas; nuo 2014-12-05-2016-11 Teisėjų tarybos pirmininkas, 2016-11–iki šiol Teisėjų taryba, narys.
Neabejotina, labai daug kur teisinėje veikloje prikišęs savo profesinius nagus. Teisėjų taryba privalėjo motyvuotai patart Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų, dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų. Būdamas išrinktu jos pirmininku ir nariu, jis privalėjo rūpintis teismų savireguliacijos ir savivaldos principo įgyvendinimu, teisėjų atsakomybės realizavimo užtikrinimu. Pagal savo supratimą? Neabejotina, kreipė teisėkūrą ir teismų praktiką ta linkme, kokia jam atrodė tinkama? Ruošė naujus teisės specialistus, suprantama, irgi pagal savo įsivaizdavimą? Dar buvo teisėjų savivaldos organo pirmininkas, narys? Ir dar teisėjavo, irgi pagal savo supratimą? Taigi, veikė išties plačiu mastu. Ir kokie gi viso to jo profesinių nagų prikišimo rezultatai? Gal nepriekaištingai ir neklystančiai veikianti valstybėje teisingumo vykdymo teisėtu teismo procesu, pagal LR Konstitucijos įsakmias nuostatas, sistema?
O gal labiau priešingai? Mažiausiai, tai verta išsamaus valstybės piliečių apgalvojimo ir atitinkamų veiksmų. Pastaba: aukščiau nurodytas Teisėjų tarybos rūpestis teismų savireguliacijos ir savivaldos principo įgyvendinimu, teisėjų atsakomybės realizavimo užtikrinimu iš esmės yra rūpinimasis teisėjų ir teismų nepriklausomumu. Kaip kad jų tai yra suprantama, nebūtinai teisingai, ir siekiama įteigti valstybės piliečiams. Tas noras, siekimas įteigti rėksmingai akivaizdus ir 2020-03-04 Teisėjų tarybos pirmininko Algimanto Valantino atvirame kreipimęsi. Atidžiai skaitykim LR Konstitucijos 2-7, 109-118 str. įsakmias nuostatas. Ir labai aiškiai bei tiksliai teismų ir teisėjų nepriklausomumo klausimą (tiksliau, jo falsifikuotą aiškinimą valstybės piliečiams) trumpai ir dorai aptarusio, atmetus visas teisines gudrybes, gerbiamo pono Stasio Petrausko straipsnį Pilietinė pasakėlė teismų nepriklausomumo klausimu.
Būdama LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininke Sigita Rudėnaitė buvo atsakinga už šio teisėjo veiklą. Bent jau tiek ir tokiu mastu, kad nebūtų vykdomos korupcinės veikos. Bet su tomis pareigomis šiuo aspektu ir konkrečiu atveju jai sekėsi labai sunkiai. Taigi, ir labai sunkiai susidorojo nurodytose aplinkybėse su priimta teisėjo priesaika prisiimtomis pareigomis, nepaisydama tos ir kitų ypač reikšmingų aplinkybių priėmė pasiūlymą būti kandidate į LAT pirmininkes, ir dar nebūdama LAT pirmininke, jau siūlė kandidatą į LR Konstitucinio Teismo teisėjus. Ar ne per dideli užmojai? Nieko, net ir to, kas būtina, nepaisyti?
Pasiūlytasis kandidatas
Kas toks jos pasiūlytasis kandidatu LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algis Norkūnas? Skaitom (1999-06– iki šiol Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, teisėjas, 2010-07–2016-11 Teisėjų etikos ir drausmės komisija, narys, nuo 2010-11 iki 2016-11 šios komisijos pirmininkas 2016-11–iki šiol Tei-sėjų taryba, narys Lietuvos teisėjų asociacijos narys. Baltijos šalių teisėjų asociacijos vicepirmininkas. Mykolo Romerio universiteto lektorius). Taigi, mažų mažiausiai, laiko save irgi labai nusipelniusiu teisininku. Ir be teisėjavimo, būdamas išrinktu nurodytoje komisijoje ir taryboje, privalėjo rūpintis teisėjų etika ir drausme. Tai kaip jis rūpinosi teisėjų etika, kai pats dar teisiniuose klystkeliuose tebebraido? Kad pats nurodytose kebliose aplinkybėse, nepaisydamas egzistuojančių ypač reikšmingų aplinkybių, sutiko su tuo, kas jam buvo taip gražiai įvyniotai pasiūlyta? Tik ar vertėjo taip skubintis? Gal blogai ne tik su etika, bet ir teisės suvokimu? Vietoje skubinimosi, būtinai reikėjo luktelt, kol jau bus LAT pirmininkas patvirtintas LR Seimo.
Ir toks, kuris/i nekeltų valstybės piliečiams nė menkiausių įtarimų, abejonių. Kad toliau jiems profesionaliai bus vaidinama tai, kas ir iki šiol buvo vaidinama. Turima omenyje “teisingumo vykdymas”, kai jis toks buvo, pagal elementariausios logikos nepaisančią teismų praktiką. Kaip valstybės piliečiai ne tik suvokė, bet tam turi egzistuojančių ir nepaneigiamų faktinių duomenų, kurių buvo nedovanotinai nepaisyta, teismo (valstybės valdžios) tarnavime valstybės žmonėms (LR Konstitucija 5 str.). Tokiose aplinkybėse, ir ta jos siūlomo (pirmiausia, jos siūlymas yra priešingas teisės viršenybei, vienareikšmiškai neteisėtas, kadangi ji dar nėra LAT pirmininkė, taigi dar ir viršijantis įgaliojimus, nekvalifikuotas, neetiškas ir nemoralus veikimas) į LR Konstitucinio Teismo teisėjus, savo kolegos, LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjo Algio Norkūno kandidatūra, iškelta ne tik gerokai per anksti, bet ir nepaneigiamai neteisėtai. Dar dėl jo paties sutikimo būti iškeltu į tokius kandidatus, tokiomis aplinkybėmis, ir profesiniu, ir kvalifikaciniu, tuo labiau, etikos, moralės aspektais, visiškai netinkama ir nepriimtina.
Jis taip pat ilgą laiką teisėjavo LAT, viename ir tame pačiame Civilinių bylų skyriuje, kaip ir aukščiau nurodytas Egidijus Laužikas. Abu kartu ilgai veikė ir Teisėjų taryboje, ir privalėjo darniai veikti su juo, esančiu Teisėju tarybos pirmininko pavaduotoju, pirmininku ir nariu, taip pat ilgą laiką būdamas Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininku. Ir jis, kaip ir jį į aukštesnes pareigas siūlančioji, taip pat nieko nematė, nepastebėjo, negirdėjo, neįtarė apie kolegos Egidijaus Laužiko vykdomas korupcines veikas? Gal dar reiktų pasigilinti ir paieškoti daugiau faktinių duomenų, reikšmingų aplinkybių, kuriuos valstybės piliečiai pagal atitinkamas procedūras paviešintų, pateiktų, kurie tokią ar priešingą išvadą patvirtintų, dėl visų trijų aukščiau nurodytų asmenų? Tokia būtina procedūra nepakenktų ne tik šiuo atveju, ne tik aukščiau nurodytoms konkrečioms personoms, bet ir visiems kitiems būsimiems kandidatams į aukštus postus, ir visiems kitiems būsimiems atvejams.
Dėl to, besižvalgantiems valstybės piliečiams/tėms nesueina galai it tiek. Kaip čia taip vis mūsų (o gal jau visai nebe mūsų pačių) valstybėje nutinka? Ir kyla jiems/joms klausimai: Kaip, kokiu būdu, dar tik valstybės vadovo siūlyta kandidatūra į LAT pirmininkus (o gal jau iš anksto nuspręsta, kad esama persona tose pareigose yra) jau gali siūlyti kandidatūrą į Konstitucinio Teismo teisėjus? O tas pasiūlytas kandidatas, nepaisydamas aukščiau nurodytų tokių reikšmingų aplinkybių, jau ir sutinka būti siūlomu? Valstybės piliečiams tokie, nuolatos besikartojantys atvejai, nė iš tolo nekvepia ir neprimena taip jų trokštamos, ir taip lengvai, kaip baltas debesėlis danguje, jiems pažadėtos, sieksiamos gerovės, be jokio išsakyto apčiuopiamo turinio, valstybės. Valstybės piliečiams reikia ne lengvų, betūrių pažadų, o visiško aiškumo ir konkretumo, kaip tie besibraunantieji į valdžių postus tarnaus valstybės, jos piliečių interesams. Ir jiems reikia valstybės, kurioje būtų paisoma elementariausios teisės viršenybės, sprendžiant visus klausimus.
Ankstesnės praktikos: Ir kaprizai, instrigos, arogancija, ignorancija?
Čia būtų verta, kad ir labai trumpai aptarti ar tik paminėti, ankstesnes panašių paaukštinimų pareigose, paskyrimų į jas, praktikas. Nežinia kaip, staiga, be didesnės teisėjo praktikos, pilietis Rimvydas Norkus tapo LAT pirmininku 2014 m. gruodžio mėn., dekretas ir dekretas. LAT nuolatinio vadovo neturi nuo 2019 m. liepos 19 d., pakeitus jo pareigas. Kas toks yra Rimvydas Norkus? Skaitom Vilniaus universiteto teisės magistras (2001m.); Mykolo Romerio universiteto teisės daktaras (2005 m.); studijos Šveicarijos lyginamosios teisės intstitute (ISDC), Bonos ir Vilniaus universitetuose (2002–2006m.); konsultantas Lietuvos apeliaciniame teisme (1999–2000m.); Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko patarėjas (2000–2003m.); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Teismų praktikos departamento direktorius (2003–2009 m.); Europos Parlamento teisininkas lingvistas (2009–2010m.); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departa-mento direktorius (2010–2012m.); Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas (2012–2013m.); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas (2013–2014m.); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas (2014–2019 m.); Mykolo Romerio universiteto Privatinės teisės instituto profesorius (2012–2019 m.); My-kolo Romerio universiteto asocijuotasis profesorius (2007–2008 m.); Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas (2016–2018m.); daugelio publikacijų autorius; Bendrojo Teismo teisėjas nuo 2019 m. rugsėjo 26 d.
Pastebėtina, kad jis buvo LAT pirmininku tuo metu, kai LAT CBS teisėjo pareigas ėjo ir aukščiau minėtasis Egidijus Laužikas. Buvęs LAT pirmininkas Rimvydas Norkus, dar ir Teisėjų tarybos pirmininkas 2016–2018m., kaip ir LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė, buvo tiesiogiai atsakingi už jo veiklą, bet taip pat, kaip ir anksčiau minėtieji, nieko per visą savo atsakomybės laiką nematė, neįtarė, nežinojo, negirdėjo. Ar tikrai valstybės piliečiai nesikreipė į juos su pagrįstais įtarimais bei įrodymais per visą tą ilgą laikotarpį, kad LAT ir jo CBS vyksta labai įtartinos veikos? Neabejotina, kad kreipėsi. Tik ar LAT ir CBS vadovai tinkamai atliko pareigas, ką nuveikė, kokių priemonių ėmėsi, kad jų nevyktų?
Tą geriausiai patvirtina buvusio LAT teisėjo Egidijaus Laužiko veikos, kurios, kaip galiausiai išaiškėjo (kaip esame informuoti), nesuderinamos su buvimu teisėju. Tai kaip tokie asmenys galėjo būti tinkami LAT ir CBS pirmininkai, vadovai, kai visą, ką privalėjo matyti, žinoti, girdėti – nematė, nežinojo ir negirdėjo? Bet staiga, nieko nepaisant, nurodyti asmenys aukštinami pareigose? Už ką? Kad labai prastai vykdė pareigas? Ir, nepaisant šių ypač reikšmingų aplinkybių, aptariamu aspektu labai prastai besitvarkęs, neišbuvęs nė visos kadencijos LAT pirmininkas Rimvydas Norkus, vėl buvo labai staiga, netikėtai, paaukštintas, išsiunčiant jį kur? Kieno pastangomis? Dėl paprasčiausio neišmanymo ir kokiu tikslu? Dalytis patirtimi, sugebėjimu nematyt korupcinių veikų, kurios vyko jam po nosimi, ir apie kurias jis buvo net informuotas, bet nesiėmė jokių būtinų veiksmų? Paskatinimui už jo nematymą vykstančių korupcinių veikų LAT? Ar valstybės piliečius tai tenkina? Gal piliečiai norėtų kelti ir kitus susijusius neišvengiamus, ir labai nepatogius, klausimus?
Pavyzdžiui, kokiais gi kriterijais vadovavosi ir tebevadovaujasi tie, kurie siūlė ir siūlo tokį aptartą asmenį į tokias pareigas, ir kokiu tikslu, siekiu jie tai daro? Ar tai vienintelis pirmas standartinis atvejis ir pavyzdys, kai tokiu būdu ir labai neaiškiais tikslais veikiama? Klausiu rimtai. Ir neabejoju, kad piliečiai suras, išgaus būtinus atsakymus.
Ir dar tuo metu, nurodytomis ir nepaisytomis reikšmingų aplinkybių sąlygomis, kai iš anksto žinota, jog tokiomis veikomis valstybėje vienareikšmiškai bus sukelta teisinė sumaištis. Dar daugiau, ta teisinė sumaištis ne tik nebuvo savalaikiai išspręsta pareigas einančio valstybės vadovo ir LR Seimo, bet palikta spręsti naujajam valstybės vadovui? Kuris, deja, dar labiau įklimpo toje teisinėje sumaištyje, nesiėmęs, negebėjęs imtis, tinkamų veiksmų. Tai kam tada tiek prezidentūros patarėjų reikia, jei nesugebama tvarkytis esminiuose valstybės reikaluose? Tokios išvados patvirtinimui turime ir puikiausią iliustraciją, kaip tik įvykusią pastaruoju metu. Ne šiaip sau kokiu nors metu, o būtent Valstybės atkūrimo šventimo dienomis.
Tokiam elementariausiam administraciniam prezidentūros negebėjimui pademonstruoti būtina paminėti ne šiaip aktorės, bet Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės Viktorijos Kuodytės neįleidimo į šios premijos teikimo ceremoniją, vykusią 2020-02-13 prezidentūroje. Toks “neapsižiūrėjimas” nepateisinamai pažemino ne tik laureatę, bet ir visus valstybės piliečius. Nuo kurio neatskiriami ir po to išsakyti “ekspertų” vertinimai. Tie tik seiliojosi ir svarbiausiame taške, kai neišvengiamai būtina daryti išvadas, prarijo liežuvį, vietoje pasakę, kas nesusitvarko. Tai nereikėtų ir vaidint esant “ekspertais”.
Tada, kaip tik tokiu momentu, kai nebėra jokios kitos išeities, nes tie taip visur reikalingi “ekspertai” jiems patogiausiame nuolankume prarado kalbėjimo dovaną, būtinai reikia rastis kokiam nors Jurgiui, Motiejui, Pilypui, Joneliui, kuris, neatsitiktinai, ir randasi. Kadangi jam privalu visiems suprantamai išdrožti tai, kas tuo metu privaloma. Ir jis tiesiai drožia, kad išvada iš viso to yra neišvengiama ir negailestinga: valstybės vadovas nesusitvarko net savo prezidentūroje. Gal sakysit, per ankstyvos jų išvados? O ar tikrai nėra dar daugiau įtikinančių to pavyzdžių, kaip ir kitų personų atžvilgiu, besikaupiančių kiekvieną dieną? Dėl to ir nėra nė mažiausios tikimybės, kad jis/jie susitvarkytų valstybės reikaluose, ką puikiausiai demonstruoja ir betvarkė valstybėje bei jos vyriausybėje, ir su jos kai kuriais ministrais, ir LR Seime ir santykiuose su tuo viskuo. Ir ypač akivaizdžiai matoma grėsmingos pandemijos sąlygomis.
Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Gal tokios klampios aplinkybės jam sudarytos buvo specialiai, iš anksto apgalvojus? Skaitom dar 2018-12-17, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė pritarė Vyriausybės Rimvydo Norkaus ir Gedimino Mesonio kandidatūroms į Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjus. Ar jie įgis tas pareigas, dar tik turės paaiškėti pavasarį, kadangi tam būtinas ne tik Seimo, bet ir specialaus įgalioto komiteto pritarimas. Jeigu pritars, Bendrajame Teisme kadencija prasidėtų 2019 m. rugsėjo mėn. Jau tada buvo aišku, kad tokių veiksmų pasekoje, prireiktų ir naujo Konstitucinio Teismo teisėjo, ir naujo Aukščiausiojo Teismo pirmininko. Irgi aišku, kad prezidentės kadencija baigsis 2019 m. liepos mėn., ir kad Aukščiausiojo Teismo pirmininką, prezidento teikimu, skiria Seimas. Šios dvi institucijos privalėjo užtikrinti nepertraukiamumą, tęstinumą, kad aplaidžiai neapsižiūrėjus nebūtų situacijos, jog Aukščiausasis Teismas liktų be pirmininko. Dėl to, logiška ir neišvengiama buvo Aukščiausiojo Teismo pirmininką skirti iki 2019 m. liepos mėn. Iki datos, kada baigsis tiek prezidentės kadencija, tiek Seimo sesija. Bet aplaidžiai nepaskyrė.
Taigi, paprasčiausia išvada, kad akivaizdžiai nesusitvarkė su pareigomis, kaip aukščiau nurodyta, ir ankstesnė valstybės vadovė. Dar vienas, pasiektus vadovavimo rezultatus vienareikšmiškai parodantis, sprendimas? Ir klusniai veikusiam asmeniui – Rimvydui Norkui, už prastą darbą, labai neprastas paskatinimas ir apdovanojimas? Ne klausiu, ne prašau. Valstybei, jos piliečiams reikia atsakymų, jie reikalauja atsakymų. Dėl to ir jų tinkamas klausimas. Kokia atsakomybė seka už asmens nesusitvarkymą pagal priimtą priesaiką? Kur tokiu nesusitvarkymu pasiekti rezultatai veda valstybę, jos piliečius? Kodėl ankstesnės valstybės vadovės buvo tai neišspręsta pagal priimtą priesaiką, nevykdyta tarnystė valstybės piliečiams, kai iš anksto žinota, jog priešingu atveju tai sukels valstybėje vienareikšmišką teisinę painiavą? Iš to vėl akivaizdu, kad priimant tokius svarbius sprendimus buvo vadovautasi kuo tik norite, tik ne teisės viršenybės principais, tik ne valstybės, jos piliečių, valdžios tarnavimo žmonėms, interesais.
Kas dar, privalėję tarnaut žmonėms, nieko nematė, neįtarė, negirdėjo ir nežinojo to, ką privalėjo?
Paminėjus Rimvydą Norkų, reiktų paminėti ir anksčiau prieš jį ilgą laiką buvusį LAT teisėju, pirmininku, dabartinį Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėją, teismo pirmininką Gintarą Kryževičių. Kas jis toks? Skaitom, nuo 2007-06–2017-04 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Civilinių bylų skyrius, teisėjas; nuo 2009-11–2014-11 šio teismo pirmininkas 2009-11–2014-11 Teisėjų taryba, narys, nuo 2010-11-29 iki 2014-11-04 Teisėjų tarybos pirmininkas 2017-04–iki šiol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisėjas, šio teismo pirmininkas 2017-04–iki šiol Teisėjų taryba, narys.
Taigi, jis irgi ne tik ilgą laiką kartu teisėjavo LAT su minėtuoju Egidijum Laužiku, bet ir siūlė šį asmenį į Teisėjų tarybos pirmininkus dar 2018-11-30, kai jau buvo visai arti įdomybių valstybės piliečiams praskleidimo. Siūlė tik dėl to, kadangi buvo geri pažįstami ir kolegos? Ar dar ir dėl to, kad siejo bendri interesai? Gražiai apibūdinęs savo siūlomą kandidatą, Egidijų Laužiką, irgi turint charizmą, autoritetą, ir dar gerai visus pažįstantį, bei jau ėjusį šias pareigas. Neblogą lektorių, vykdžiusį reformas, kitokiais darbo metodais, nei ankstesnės tarybos vadovų, dėl ko jam, senam teisėjui, ne viskas buvo priimtina. Gal nežino ką siūlė? Bet jau tada kiti teisėjai nurodė ir E. Laužiko trūkumus – ryžtingumo stoką, bei laikė jį minkštoku žmogum. Gal šitie irgi nežino ką alternatyvai siūlė ir išsirinko? Gal visų jų veikta labai tikslingai ir apskaičiuotai? Kad geriau pagal priimtą priesaiką tarnauti valstybės piliečiams?
Taigi, visi jie buvo LAT teisėjo Egidijaus Laužiko kolegos, tiek ilgai kartu teisėjavę, vykdę teisingumą vienintelėje kasacinėje instancijoje, “nematę, neįtarę, negirdėję, nežinoję” apie jo korupcines veikas. O jis veikė teisinėje srityje tiek ilgai, daugybę metų – nuo 1999–iki 2019-02-19 buvo LAT CBS teisėju. Dabar jau išaiškėjo, kad veikė vienareikšmiškai korumpuotai. Nors dar galutinių atsakymų valstybės piliečiai nėra gavę, ir dar nežinia, kada jų viešo pateikimo sulauks, jei tinkamai tų pateikėjų neparagins. Kiek viešojoje erdvėje skelbta, jis kaltinimus neigia ir dėl to bylinėjasi. Jei jis neveikė korupcingai, ir įrodys, kad korupcingai veikė tie, kurie jį kaltina tuo, įskaitant specialiąsias tarnybas, LR generalinę prokuratūrą, Teisėjų tarybą, atitinkamai patarusią prezidentui, ir pats prezidentas, kreipęsis į LR Seimą, puiku. Valstybės piliečiams šiuo atveju, ir visais kitais, svarbiausia ne tai, kieno nosytė labiausiai užsirietus, bet tai, kad valstybėje nepriekaištingai funkcionuotų LR Konstitucijos, teisės viršenybė, jos atspindys – teisėtas teismo procesas.
Konstitucija
Gal šis asmuo veikė taip – palaipsniui, ar gal veikė taip – staiga? Ir, suprantama, veikė vienui vienas!? Tik kaip veiksi vienas, jei kasacinėje instancijoje, LAT, bylas nagrinėja teisėjų kolegija, mažiausia iš trijų teisėjų? Kai korupcinei veikai būtina dar ir kita, tokia veika ypač suinteresuota, pusė!? Tai gal visas LAT, bent jau jo CBS, su visais jo vadovais ir teisėjais, ir egzistavo ilgą laiką vien tik tam, kad LAT ir tame skyriuje labai ilgą laiką teisėjavusio (žmonių likimus sprendusio) teisėjo Egidijaus Laužiko, “veikusio vienui vieno”, kolegos nieko nematytų, negirdėtų, nežinotų, neįtartų, apie jo vykdomas korupcines veikas? Ar visas “teisingumo vykdymas” valstybėje tiek ilgai tik ir tebuvo korupcinės veikos? Tai gal dar ir tebėra? Ar jau tikrai nebėra? Tegul jie kiekvienas ir kiekviena dabar, po laiko, aiškinasi tai, kuo tik jiems ir joms patinka. Nei vienas/a jų, nei profesiniu, nei kvalifikaciniu, nei teisinio įsipareigojimo, nei etiniu, tuo labiau moralinės atsakomybės, aspektu, yra visiškai netinkami siūlyti, kelti kandidatais į aukštesnes pareigas. Ir patys/pačios priimti tokį pasiūlymą, ir pretenduoti, ir užimti aukštesnes pareigas.
Atvirkščiai, jiems ir joms, visiems/oms iki vieno, kaip ir visiems valstybės piliečiams, bei tos valstybės aukščiausiems pareigūnams bei institucijoms, labai patartina gerai pagalvoti, kaip patiems išsiropšti iš taip netikėtai žemai puolus į tokią nemalonę. Ir dar gerai pagalvoti ar jie ir jos, visi su tuo susiję, apskritai, yra tinkami toliau eiti jau ilgai eitas pareigas. Kadangi nematė, neįtarė, negirdėjo, nežinojo to, ką privalėjo. Jei jau jie ilgą laiką nematė to, kas aukščiau nurodyta, tai jie, kyla pagrįstas įtarimas ir abejonė, labai tikėtina, nematė ir to, ką privalėjo matyti, ir nagrinėtose bylose? Bet jos buvo, ir be žiūrėjimo bei matymo, – išspręstos? Buvo nuspręsti žmonių likimai? Ar bent jau labai paveikti žmonių likimai? Tik jau nei vienas valstybės pilietis/ė net nedrįskite teisėtai suabejoti, imti įtarinėti (labai nemandagiai, nepagarbiai, užmiršę įgimtą žmogaus orumą ir garbę, kas nuolat mums nepagrįstai prikišama, tik neužmiršę LR Konstitucijos viršenybės, jos numatytos teisės kritikuoti – 33 str. 2 p. Piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus. Draudžiama persekioti už kritiką), kuo nors ar ką nors ne taip atlikus teisingumo vykdyme. Viskas buvo “atlikta kaip priklauso”! Pagal įstatymą, ir velniai žino kam naudingai išgalvotą jo nustatymą, tiksliau, pagal jų, teisėjų, vidinį įsitikinimą (interesą)!?
Tik valstybės piliečiams labai įdomu, kaip jiems patiems (LAT teisėjams/oms, ir visiems kitiems) patiktų (ne tik reikėtų, bet reikalinga, būtina, neišvengiama) įgyti nuosavą patirtį ir pasekmes, lygiai tokių pačių kaip jie/jos LAT teisėjų, pagrįstai įtariamame ir tiek ilgai tęsiamame “teisingumo vykdyme”. Turint omenyje ir tai, kad taip teisingumą vykdžiusieji, kaip papuolė arba pagal savo interesus, ne tik nepatiria už tai jokios atsakomybės, bet yra ginami visomis “nepriklausomumo” nuo atsakomybės dėl įvykdytų neleistinų veikų ir veiksmų, nepaisančiomis LR Konstitucijos įsakmių nuostatų, jas iškreipiančiomis, priemonėmis.
Atkreipiu dėmesį, labai rimtai, susikaupus, pagarbiai žmogaus gyvybei ir asmens atminimui. Bet kaip tik lyg tyčia, tuo metu, kai viskas taip jau “po”, kaip teigiama LAT CBS pirmininkės Sigitos Rudėnaitės interviu, ėmė Vilniaus apygardos teismo teisėja Ona Gasiulytė, teisėjavusi jame nuo 1998 metų iki 2020 sausio 29 d., ir iškrito pro 6-o aukšto buto langą. Skaitykit. Bet būtina klausti dar konkrečiau ir aiškiau. Teisėjai, kaip ir visi kiti piliečiai, lyg niekur nieko, neiškrenta iš namo, kuriame gyvena ar negyvena, šešto ar kokio tai kito aukšto? Tokių dalykų, paprastai, labai retai pasitaiko. Teisėjai, šiaip sau, be jokios priežasties, niekada nekrenta. Nei iš savo pareigų, nei iš namų, pastatų aukštų. Jei tik, žinoma, jiems kas nors, ypatingu, suktu, prievartingu būdu nepadeda tai “patiems” atlikti.
Vilniaus apygardos ir Lietuvos Apeliacinis teismas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ir kaip įprasta, tuoj pat besispecializuojančių tame specialistų “paaiškinama”, kad jos pačios specialiai taip neapdairiai pasielgta? O čia dar tas nelemtas sutapimas, siūlomos kandidatės prisistatyme interviu su tokiu daugiareikšmišku žodelyčiu “po”. Tai gal yra ir kokių nelemtų ypač svarbių aplinkybių dar ir su alternatyviuoju tam žodeliu “prieš”? Dėl to, valstybės piliečiams visos valstybės valdžios, kurios tarnauja žmonėms, privalo šiuo konkrečiu atveju, kaip ir visais kitais atvejais, visada, kuo greičiau atlikti visus būtinus veiksmus ir daugiau neraginamai, nedelsiamai pateikti jiems išsamius atsakymus.
Sakysite, jog jiems esant LAT pirmininkais, jai esant CBS pirmininke, kitam minėtajam buvus kolegai, tuo metu buvęs ilgametis LAT teisėjas Egidijus Laužikas dar tikrai nevykdė korupcinių veikų. Ar tikrai? Kaip įdomu! Korupcinių veikų labai ilgai nei jis, nei niekas kitas, nevykdė. Bet netikėtai, niekam nieko nežinant, nematant, neįtariant, staiga ėmė ir vykdė. Tik nežino, net nenori žinoti, nuo kada ir kiek ilgai. Ir netikėtai, staiga, jau dabar vėl yra “po” jų: korupcinių veikų vykdymo, vėl niekas jų nebevykdo. Pasitikslinkim. Viskas jau yra “po”? Po to įdomumo, korupcinių veikų vykdymo, tam tikrų asmenų ir institucijų, kad ir labai pavėluoto, pasidomėjimo, kaip ir kas jas vykdė ar vykdo, tik dar nėra pateikta abejonių nekeliančių atsakymų valstybės piliečiams. Dabar jau vėl viskas kaip buvę anksčiau, kaip buvo įprasta. Kai nuolatos buvo vykdoma, be nurodyto įdomumo, visiems valstybės piliečiams.
Tokiam įsitikinimui patvirtinti ar paneigti, tebevykdomos ar jau nebevykdomos korupcinės veikos “teisingumo vykdyme”, reikia labai nedaug. Tik išdrįsti pasidomėti esančiais įrodymais ir juos tinkamai išanalizuoti. Tada ir būtų vienareikšmiški atsakymai. Jei tik, kaip aukščiau minėta, būtų paisoma egzistuojančių faktinių aplinkybių, o ne jas ignoruojant. Kadangi būtent to savalaikiai ir pareigingai nevykdė daugybė sudarytų institucijų, konkrečiai tokioms veikoms aiškintis ir savalaikiai jas užkardyti, tą puikiausiai, ir geriausiuoju būdu, visada buvo pajėgūs ir nepriekaištingai atlikdavo patys valstybės piliečiai. Tereikia tik jiems panorėti ir išdrįsti veikti pagal esamas reikšmingas aplinkybes. Priešingu atveju ir toliau turėsime padėtį kaip buvo prieš aprašytąjį “po” – kai nuolatos vykdoma, be nurodyto įdomumo, visiems valstybės piliečiams.
Su šį reiškinį lydinčiu nepasitikėjimu ir nuolatiniu visų valstybės piliečių pagrįstu įtarinėjimu, abejojimu, kad “teisingumas vykdomas” kaip patinka tiems, kurie tokį vykdo. Su dar didesniu visų, tokiu jo vykdymu suinteresuotųjų, nematymu, nežinojimu, kad tokios korupcinės veikos yra toliau įprastai ir nuolat vykdomos.
Teisėjų tarybos vaidmuo
Koks visuose šiuose kandidatų tam tikroms pareigoms užimti siūlymuose, ir patarime tam, yra Teisėjų tarybos vaidmuo? Skaitom Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Jos kompetencija apima daugybę klausimų, ir motyvuotai pataria valstybės vadovui dėl teisėjų skyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ir atleidimo iš pareigų, dėl teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų, skyrių pirmininkų skyrimo ir atleidimo iš pareigų; Ar tai dar vienas valstybės sanklodos ir jos nevykusio funkcionavimo standartinis pavyzdys, kai viena formaliai šnekama ir esmingai priešingai daroma, vykdoma, arba visiškas atotrūkis, praraja tarp teorijos ir praktikos.
Vilniaus apygardos administracinis teismas. Slaptai.lt nuotr.
Klausimą vertėtų svarstyti teisinių įsipareigojimų, atsakomybės, moralės aspektais. Suprantama, Teisėjų tarybą formaliai atliko įstatymų jai nustatytą užduotį, ir patarė, šį kartą pritarė, valstybės vadovo siūlomai Sigitos Rudėnaitės kandidatūrai į LAT pirmininkes. O kas, tokiu kebliu jiems atveju, norėtų išsišokti ir nepatarti? Juk čia vien tik gryniausias politikavimas, ceremoninis formalumų laikymasis. Dėl to, kaip aukščiau nurodyta, kad nepateisinamai, neatleistinai nepaisomos ypač svarbios aplinkybės. O jei nepolitikuosi, taip kaip diktuojama, tai gali labai greitai būti išpolitikuotas iš tų pareigų, kurias dabar užimi. Ir be jokios perspektyvos į paaukštinimus ateityje. Kas “sveiku protu” to norės? Dėl to ir prisieina politikuoti, dėl to ir yra “politikuota teisė”. Nors gal ir nelabai kam nors iš jų tai patinka, bet toks politikavimas griežtai reikalauja politinės, jokios kitos, ištikimybės. O mums, valstybės piliečiams, dėl tokio jų nusipolitikavimo kas, gerovės valstybė išdygo ar bent kiek pagerėjo nuo to?
Klausimas gerokai rimtesnis, nei paprašyti Teisėjų tarybą patarti, o šiai patarti paprašymui. Klausimas yra tik toks: ką valstybės piliečiai mano apie tokius prašymus, patarimus ir paskyrimus? Ar jie pritaria tam, kam prašo Teisėjų tarybos patarimo valstybės vadovas ir kam pritardama pataria Teisėjų tarybą? Dar tiksliau, ar juos tenkina tas vaidmuo, kai kiti, šiuo atveju, valstybės vadovas ir Teisėjų taryba, už juos taip sunkiai darbuojasi nugaras lenkdami, prakaitą liedami ir galvas sukdami, kaip čia geriau tiems žmonėms tarnaut. Kad tik jiems nuo to nesavanaudiško tarnavimo bent jau kiek geriau gyvent pasidarytų, ir gerovės valstybė nors kiek labiau link jų priartėtų. Bet nė velnio jinai nepriartėja, kad ją kur bala, ir tiek. Tai kur išeitis, po perkūnais? O toji išeitis kiūti po krūmu ir leipsta iš juoko. Taigi, jei tie visi įstatymų žinotojai ir sugalvotojai taip gerai juos vykdo, tarnauja žmonėms, tai kodėl nieko gero iš to vykdymo, tarnavimo žmonėms jiems neišeina?
O neišeina jiems nieko gero tik dėl vieno mažo dalykėlio. Po šimts pypkių, greičiau sakykit, koks čia dar tas mažas dalykėlis būtinai reikalingas, kad jiems bent kas nors iš to tarnavimo (prisigalvotų įstatymų ir taisyklėlių vykdymo) žmonėms išeitų, nes baigiam pritrūkt kantrybės! O ką jau čia sakysi, kad patys tą viską seniai žinot. Na, gerai! Žinom, tai žinom! O kas toliau? Tai ir visa bėda, kad nenaudojat to, ką žinot. Nebegadinkit sveikatos – sakykit pagaliau! Tai ką mes žinom ir ko nenaudojam? Skubu, kiek tik įmanydamas. Kad jūsų, visų mūsų, valstybės piliečių, pasišaukę tarnauti žmonėms neatsiklausia, kaip mums visiems gerai nuo tų visų jų darymų, tvarkymų, vykdymų, tarnavimų žmonėms, kiek jau daug jų yra lig šiol buvę. Kad nėra mūsų visų įnašo į tą, mūsų samdytųjų tarnystei žmonėms, taip menkai išmanomą ir dar neišmaningiau vykdomą, bendrą darbelį valstybės ir jos žmonių interesais. O tas būtinas darbelis yra mūsų pritarimas arba nepritarimas tam, ką jie yra dar sumanę, kad tik geriau savo valstybei ir mums visiems tarnaut. Be kurio, toji jų tarnystė niekaip ir nenusisekė, nenusiseka ir dar ilgai nenusiseks, kad ir kaip tie visi tarnaujantys mums besi-stengė iki šiol, ir toliau besistengtų.
Taigi, valstybės piliečiams visiškai nesvarbu kas, ką, ko paprašė patarti, ir kas, ką, kam patardami pritarė. Jiems, valstybės piliečiams, svarbiausia, kad tas jų visas veikimas būtų kuo mažiau formalus ir ceremoningas, kad tik tas veikimas savo esme – tarnautų valstybei ir jos žmonėms. Tik tiek! Kad jų kiekvienas prisiimtos tarnystės veiksmas nebūtų priešingas valstybės ir piliečių interesams, nekeltų pagrįstų abejonių, įtarimų. Bet susilauktų ir žmonių, kuriems tais veiksmais privalomai tarnaujama, pritarimo. O jei nesusilaukia tokio pritarimo? Tai kam tokį veikimą, valdžios vykdymą, tokią tarnystę, vaidint, jei net tie, kuriems vaidinama, nepritaria? Dėl to, viskam, kas yra vykdoma, kuo tarnaujama žmonėms, ne tik valstybės piliečių pritarimas yra svarbus, bet jis yra privalomas, būtinas. Toks pritarimas yra neišvengiamas ir egzistencinis pačios piliečių valstybės stiprinimui. Nes, priešingu atveju, yra kenkimas valstybei, jos žmonėms. Tuo pačiu ir tiems visiems, kurie savo veikimu dar turi ketinimų ar ir išties tarnauja valstybės žmonėms.
Tokiu atveju vėl garantuotai, neišvengiamai atsiranda Jurgis, kadangi jis privalo išpoškinti visą tai, ką privalo, kas visiems ir taip aišku. Ir kad tiems, kuriems iki šiol dar buvo neaišku, būtų pasakyta, kad jie irgi žinotų. Nes nepasakius, jie ir lieka nežiną. Ir jis visiems tiems, ne visada atsakingiems, nedelsdamas susako, kad tokie nesavanaudiško tarnavimo vaidintojai ne tik per brangiai kaštuoja, atsieina žmonėms, bet ir, apskritai, nereikalingi valstybei ir jos piliečiams, kadangi niekam tikę, tokiu savo veikimu tik kenkia jai ir jiems, ir dar veltui duoną valgo.
Dėl Seimo pirmininko pasiūlytos kandidatės į Konstitucinio Teismo teisėjas
Viktoras Pranckietis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Pavasario sesiją pradėjusiam Seimui 2020-03-10 pristatyti trys kandidatai į Konstitucinio Teismo (KT) teisėjus. Teikdamas I. Danėlienės kandidatūrą į KT teisėjas V. Pranckietis kiek tik įmanydamas ją gyrė ir motyvavo ją vien tik iš gerosios pusės. Bet ar gerajai nėra ir antrosios, ne tokios jau geros, pusės? Kurios, savo kandidatės pristatytojas, nenori matyti? Tada kyla pagrįstas klausimas, ar jis sakė tiesą Seimui ir valstybės piliečiams ir ar tokiu būdu tarnavo valstybės ir jos piliečių interesams? Ar tokiam tikslui veikė? O gal ne tik nenorėjo matyti, girdėti ir žinoti (susižinoti), apie ne tokią jau gerą kitą siūlomos kandidatės pusę? Gal tiesiog, neaiškiu tikslu, nesakė visos tiesos Seimui ir valstybės piliečiams? Tai ar ši persona susitvarko su priesaika prisiimtomis pareigomis? Ir ar tokio nesusitvarkymo su pareigomis įrodymų nedaugėja su kiekviena diena? Toks angeliškas, atitrūkęs nuo realybės, siūlomas kandidatės apibūdinimas, patvirtino, kad Seimo pirmininkas šiuo atveju tikrai netarnavo valstybei ir jos žmonėms. Angeliukai, net ir tie, ir visi kiti, išgirdę ir pajautę Dievo pašaukimą tarnystėn, kartais per didelį neapdairumą prisidaro tokių visai neangeliškų reikaliukų, kad net normaliems žmonėms gaila į tokias negražybes bepažiūrėt.
Kadangi prarado, ar galim tikėt, kad tik tuo metu, kritinį mąstymą, tai Seimo pirmininkas vienareikšmiškai ir nusipelnė labai aštrios kritikos. Vietoj to jau geriau būtų angeliukus kur nors tinkamoje vietoje piešęs. Bet kadangi valstybės valdžia yra nepalyginamai aukščiau dangaus, su Dievu ir visais kitais jo būtinais atributais bei visur lydinčiais angeliukais, kuo mes, valstybės piliečiai, visi iki vieno, visada nesam nesuabejoję, tai jie visada ir neklysta, visada nebūna neteisėti ir neteisingi, ko visada nepatvirtina kiekvienas jų stengimąsis ką nors nuveikt valstybės ir žmonių labui. Kuo mes taip pat, visi iki vieno, niekada net nesuabejojom. Tik vien perdėtas, bet kokio siūlomo kandidato į aukštas pareigas, tariamų ar išties esamų savybių ir nuveiktų darbų, gyrimas, sukelia mums nelabai malonų jausmą, ar net dar gerokai daugiau. Kaip tik tai, neabejotinai, sukels valstybės piliečiams teisėtus įtarimus, abejones. Gal ir dar galvojantiems Seimo nariams? Ir dėl paties siūlytojo, ir jo siūlomos kandidatės, ir dėl paties siūlymo, jo kokybiškumo ir atsakomybės už jį. O tas siūlytojas yra Seimo pirmininkas. Kaip ir visi kiti Seimo nariai, prisiekęs būti ištikimu Lietuvos Respublikai ir vadovautis jos Konstitucija, valstybės interesais.
Ar toks jo veikimo būdas nesukompromitavo ne tik Seimo pirmininko instituto, bet dar ir viso Seimo, kaip valstybės valdžios vykdytojo. Taip pat ir Konstitucinio Teismo? Jei siūloma tokia persona, tai gal ten yra ir daugiau į ją panašių, ir apskritai, tos institucijos veiklos, LR Konstitucijos viršenybės užtikrinimo, teisėtumo bei efektyvumo prasme? Seimo pirmininko vienpusės pagyros siūlomai kandidatei įtartinos vien jau dėl to, kad nebūna vien saulėtų dienų. Pasitaiko, ir mažiau saulėtų, ir visai apniukusių, ir lietingų. Todėl Seimo pirmininkui, šiuo atžvilgiu, reikėjo žymiai daugiau kuklumo. Visapusiško susižinojimo, kruopštaus ir sąžiningo, išsamaus pasvarstymo, prieš kan-didatės siūlymą. Vietoj, perdėtų, labai dažnai ir nenusipelnytų pagyrų, svarbu buvo pasitikrinti ar tikrai nėra ypač svarbių aplinkybių, kurios vienareikšmiškai trukdo šią personą siūkyti, o siūlomai kandidatei priimti tokį siūlymą, kandidatuoti ir užimti siūlomas pareigas. Tą Seimo pirmininkui buvo būtina atlikti iki savo siūlomos kandidatės teikimo. Gal išties būtų paaiškėję kokių ypač svarbių aplinkybių, siūlomos kandidatės įvykdytų veiksmų, kurie akivaizdžiai jai trukdo būti siūlomai, jai pačiai priimti tokį siūlymą ir užimti siūlomas pareigas.
Pasidomėti apie siūlomos kandidatės veiksmus, bent jau per pastaruosius kelerius metus, gal būtų išaiškėję aplinkybių, kad Seimo pirmininkui geriau būtų nė nereikėję tokių pagyrų viešai sakyti (o gal kaip tik metas žmonėms tą buvo išgirsti ir dar kartą įsitikinti). Bet surasti tikrai vertą kandidatą, ir dar svarbiau, patikimą ir nepriekaištingą būdą visiems atvejams kaip tai daroma, siūlomoms pareigoms užimti. Gal per tokį išsamų susižinoji-mą Seimo pirmininkas būtų galėjęs pastebėti ir kitus, valstybės ir jos piliečių interesams, žalingus reiškinius ir jų apraiškas? Kurie nuolatos vyksta valdžios funkcijos vykdymo institucijose. Kad ir tai, ar nėra veikiama priešingai įstatymais nustatytiems institucijoms veiklų tikslams, ar jų veiksmuose nėra akivaizdžios korupcijos apraiškų, ypač pačioje svarbiausioje valstybei srityje, valdžios vykdyme, apskritai, ir teisingumo vykdymo sistemoje? Pastebėtina, kad tas ypač reikšmingas aplinkybes, jų egzistavimą ar neegzistavimą, teisingai nustato ne kas nors kitas, o tik patys valstybės piliečiai, savo vieša nuomone apie valdžios vykdymą.
Tik, deja, tam dar neturime, metodo, mechanizmo, instrumento. Tiksliau, jei ir žinome tokį, tai jis dar neveikia, dar neturime galimybės juo naudotis. Ar būtų įmanoma patikėt, kad niekas iš valstybės piliečių tokiais klausimais nesikreipė ir į jį – Seimo pirmininką? Jei nesikreipė, tai mes gyvename ne ant nuodėmingų žmonių žemės, bet dauguje, nuo gerai pažįstamos kasdieninės realybės į dangų pakilę. Gal kartu su Seimo pirmininko taip pamėgtais piešiamais angeliukais? Ir labai įdomu valstybės piliečiams, kokių gi būtinų veiksmų jis nedelsdamas ėmėsi, jam valstybės piliečių praneštais atvejais? Gal toliau piešė angeliukus? Sakysit, čia jau ne jo užduotis? Tikrai ne jo, piešt angeliukus, nebent laisvalaikiu. Bet kaip tada su jo būtinai prisiimama atsakomybe visiems mums už siūlomos kandidatės tinkamumą į siūlomas pareigas? Ir atsiminkim aukščiau nurodytas aplinkybes dėl korupcinių apraiškų LAT? Gal tokių yra ir ne tik LAT? Ir mums, valstybės piliečiams tą būtina ne tik nedelsiamai sužinot, bet pareikalaut atsakomybės ir teisingai išspręst tuos klausimus. Gal pasidomėjęs, kaip siūlomai kandidatei sekėsi taikyti įgytą didelę praktiką, savo tyrimuose nagrinėjamų konstitucinių teismų įgaliojimai iššūkių teisės viršenybei kontekste, žmogaus teisių raida jurisprudencinėje Konstitucijoje, nebūtų ir tokių Seimo pirmininko pasirinkimo motyvų – ją siūlyti? Ar toks Seimo pirmininko veikimo būdas šiuo atveju, nesaikingas, perdėtas pagyrūniškumas, tenkina valstybės piliečius?
Neabejotina, kad daugybę valstybės piliečių ne tik neįtikino toks nekuklus pagyrų dalinimas, bet priešingai, sukėlė dar niekuomet nepatirtą pagrįstą abejonę, įtarumą, kad čia ne viskas taip gražu kaip piešiama. Manęs neįtikino. O Jus, ar įtikino? Esu neabejotinai prie paskutiniųjų, jei tik ne pats paskutinysis, ištikimai, sąžiningai ir dorai tikėjęs valdžios nesavanaudišku tarnavimu valstybės ir jos piliečių interesams. Niekada, net košmariškiausiame sapne, tuo nesuabejojęs. Niekada, net menkiausio minties šmėstelėjimo dėl jos taurių ketinimų, išminties ir veiksmų neklystamumo ir neklaidingumo, neturėjęs. Niekada, man net pasąmonėje nesirado vietos jokiai velniškai pagundai, net smulkiausiam įtarumui, abejonei, dėl didingų valdžios siekių dar geriau tarnauti žmonėms. Tai kur jau ten galėtų rastis koks nepasitenkinimo burbtelėjimas prieš mūsų visų, iki vieno, neribotą meilę tokiai gerai savo valdžiai. Kuri taip stengiasi visus mūsų rūpestėlius už mus pačius išspręsti. Ir mes dar esame per mažai jai už tai dėkingi, turėtume būti nepalyginamai daugiau. Bet prižadame, dar būsime, būtinai. Kai pagaliau valdžia ims tarnauti žmonėms, savo noru. Arba, priešingu atveju, mums paliepus. Ir pareikalavus atsakomybės, už ne visko ir ne visada vykdymą pagal priimtą priesaiką. Ką jau ten tokiu atveju bekalbėti apie kokį menką piktžodžiavimą valdžios atžvilgiu ar visiškai teisėtą, pagrįstą jos kritikavimą, visada per švelnų ir per kuklų, dėl to ir nepasiekiantį reikiamo tikslo, kad ne tik ne savo vietoje yra, bet ir nesusitvarko su priesaika prisiimtomis pareigomis ir taip laukiama atsakomybe už tai.
LR Konstitucinis Teismas. Slaptai.lt nuotr.
Bet po šitokio Seimo pirmininko kandidatės pristatymo ir savęs prisistatymo, nekuklumų, nesaikingumų, sukompromitavus tokiu siūlymu ir save patį, ir savo siūlomą kandidatę, imsiu pagrįstai ir logiškai, kritiškai ir analitiškai mąstydamas, pergalvoti, paisydamas visų žinomų faktinių aplinkybių. Ir teisėtai tapsiu įtaresniu. Gal ne tik Seimo pirmininkas, bet ir pats Seimas ne viską, ir ne visada, gerai yra atlikęs? Gal leisit man kukliai nepriminti, kaip šis Seimas, ir šio Seimo pirmininkas yra atsidūrę ten, kur dar vis yra ir, berods, išbus iki šiųmetinio rudens rinkimų?
Lygiai kaip ir Konstitucinis Teismas, kad ir kokia šventvagiška mintis tai beatrodytų, visiems tolerancija įvairoviškumui (paisyti ar ne Konstitucijos viršenybės) pertekusiems? Kuriame dirbdama Seimo pirmininko išgirtoji kandidatė į KT teisėjas atsakė (ar dar turės galimybę patirti atsakomybę) už KT teisininkų darbo kokybę, ir taip labai rūpinosi konstitucinės justicijos bylų rengimu bei kokybe. Būtinas valstybės piliečių tiesioginis dalyvavimas, kad tokios siūlomos personos į KT teisėjus netrukdytų jo tinkamai veiklai ir konstitucinių vertybių apsaugai. Tokia padėtis vienareikšmiškai reikalauja, kad valstybės piliečiai savo tiesioginiu veikimu rastų būdą ir patys užsitikrintų LR Konstitucijos viršenybę, ir bet kieno neišvengiamą atsakomybę už jos nepaisymą.
Jei toks Seimo pirmininko veikimas netenkina valstybės piliečių, tai gal netenkina ir Seimo narių? Atsiprašau, bent jau kai kurių? Į vieną ir kitą, ne taip ilgai trukus, atsakys patys piliečiai. Bet aukš-čiau aprašyti įtikinami pavyzdžiai nieko gero nežada, tiems aprašytiesiems.
Geriausios išeitys iš susidariusios padėties
Po tokio išsiaiškinimo, viskas dabar jau aišku, net labai paprasta. Tai kaip čia dabar iš tokios prisi-darytos bėdos geriausia išeiti arba kokia geriausia išeitis iš esamos situacijos?
Tokiomis reikšmingomis aplinkybėmis nėra geresnio būdo kaip prisipažinimas, tiksliau, patvirtini-mas, kokiais profesiniais ir moraliniais (įskaitant ir profesinėje srityje vyraujančiais) kriterijais vadovaujamasi tarnavime valstybei ir žmonėms. Valstybės piliečiams, Tautai, Valstybei, nereikia jokių asmenų, kad ir labai aukštai susiklosčiusių aplinkybių iškeltų, tuščiažodžiaujančio dievagojimosi. Patikinėjimo ir atleidimo prašymo, kad supratome, daugiau jau jokiu būdu taip, kaip visą laiką buvome įpratę daryti, nebedarysime. Sugalvosime, ką nors nauja. Paprasčiausi veiksmai piliečiams bus pats geriausias patikrinimas, patvirtinimas ir patyrimas. Kiekvienas, elementariausiai kvalifikuotas ir moralus asmuo, tokiomis aplinkybėmis, savo pasirinkta pozicija tai pademonstruoja.
Šiuo konkrečiu atveju, neegzistuoja geresnio sprendimo, tik: atsiprašau, neturiu nepriekaištingos reputacijos, kaip jos reikalaujama įstatymo nustatymu (galima pasiskaityti, LR Teismų įstatymas 52 str. Nepriekaištinga reputacija. 4 p. neatitinka kitų Teisėjų etikos taisyklių reikalavimų.) Su tuo labai susijusi duota priesaika, 59 str. Teisėjo priesaika 1. Teisėju paskirtas asmuo, prieš pradėdamas eiti pareigas, iškilmingoje aplinkoje prisiekia jį paskyrusiems Respublikos Prezidentui arba Seimui. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų: 1) „Aš, teisėjas (-a) (vardas, pa-vardė), iškilmingai prisiekiu būti ištikimas (-a) Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus, visada būti nešališkas (-a), sąžiningas (-a), humaniškas (-a), saugoti man patikėtas valstybės paslaptis ir visada elgtis, kaip dera teisėjui. Tepadeda man Dievas.“; Su tuo susi-jusi ten pat nurodyta 83 str. Teisėjo drausminė atsakomybė 1. Teisėjas drausmine tvarka atsako Tei-sėjų garbės teisme. 2. Teisėjas gali atsakyti drausmine tvarka: 1) už teisėjo vardą žeminantį poelgį; 2) už kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą; 3) už įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą.
Dar ir paaiškinimas – įstatymo straipsnio 3 d. Teisėjo vardą žeminantis poelgis – tai su teisėjo garbe nesuderinamas ir Teisėjų etikos kodekso reikalavimų neatitinkantis poelgis, kuriuo pažeminamas teisėjo vardas bei kenkiama teismo autoritetui. Teisėjo vardą žeminančiu poelgiu taip pat pripažįstamas bet koks pareiginis nusižengimas – aiškiai aplaidus konkrečios teisėjo pareigos atlikimas arba jos neatlikimas be pateisinamos priežasties (Pastebėsiu klausimu, o kaip tokie privalomi vykdyti teisės viršenybės nustatymai derinasi su aukščiau nurodytu?). Dėl to bereikalingas LAT teisėjos ir LAT CBS pirmininkės, laikinos LAT pirmininkės Sigitos Rudėnaitės vaidinamas kuklinimasis.
O kaip kitų siūlomų? Geriau kukliai pripažintų – neturiu būtinų savybių. Ne tik, ne visada sugebėjau susidoroti su priesaika prisiimtomis pareigomis būti LAT teisėja, nesugebėjau tvarkytis ir su man patikėtomis, prisiimtomis pareigomis būti LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininke. Nepateisinamai nepastebėjau, ką privalėjau, kad tokių ilgą laiką vykdytų korupcinių veikų LAT nevyktų (ką patvirtina Egidijaus Laužiko, ilgamečio LAT teisėjo, dirbusio kaip tik šios teisėjos vadovaujamame LAT CB skyriuje, ir labai aktyvaus visų lygių veikėjo, tei-sėjų savivaldos organe, teisėkūroje, ir pedagoginėje veikloje, veikos).
Dėl to, net neturiu teisės būti keliama kandidate. Ne tik nepriimu tokio siūlymo, bet ir nesvarstau to-kios galimybės. Ir darau tai, kas valstybei, valstybės piliečiams, geriausia, susikompromitavusi traukiuosi iš šios profesinės veiklos. Kad aukštesnių, nei mano, profesinių, dalykinių, etinių, moralinių savybių turintys asmenys, turėtų galimybę atverst naują puslapį valstybės teisingumo vykdymo sistemoje, kurioje valstybės piliečiams skirtas nepalyginamai didesnis vaidmuo. Tuo pačiu, atskleistų piliečių pasitikėjimo teisėsaugos sistema įdiegimo galimybę. O kaip šiuo metu yra veikiama? Kelta, siūlyta, peršama kaip tinkama kandidatė, ir jos pačios to siūlymo priėmimas, apsisprendimas ir pri-sistatymas (pristatymas aukščiau nurodytame interviu), tik neatleistinai nepaisoma aprašytų ypač svarbių aplinkybių. O tai garantuoja, kad visais aspektais neveikianti sistema, ir toliau “veiks”. Su visomis neišvengiamomis nemaloniomis pasekmėmis valstybei ir jos piliečiams. Kodėl taip prastai tarnaujama žmonėms?
Atsakymas – vienareikšmis ir akivaizdus: nepatiriama atsakomybė dėl įvykdyto. Neužglaistomas atotrūkis tarp visų valdžių prisisvajotų įsivaizdavimų ir nenuneigiamos realios tikrovės valstybės žmonėms. Kaip visa tai patinka valstybės piliečiams?! Klausiu labai rimtai, nesijuokit, nes tikrai prisijuokausim. Tiksliau, jau baigiam prisijuokauti, kas labai visiems mums nebepatinka. Būtent tai, kad nebepatinka, ir yra dar tik pati švelniausioji atsakomybė, neišvengiamai patirsiamos tikrosios atsakomybės pradžia. Visiškai nealiarmuoju, nepanikuoju, tik primenu, kad angeliški reikaliukai gerokai aukščiau žemės. Ir kad už svarbių aplinkybių nepaisymą, kieno tai bebūtų vykdoma, visada yra atsakomybė, ypač tiems nepaisytojams, ir dar tiems, kurie nekreipia dėmesio į tokį nepaisymą. Ar tik toji realybė šiurkščiai nepatvirtins, kad jau esam prisiprašę Dievo rykštės? Nepaisant visų, vaikiškų ligų nepersirgusių vakarietiškų šiauriečių lūpos tempimo, dėl to-kio negražumo? Gal jie net neleis tam neišvengiamam įvykti?
Koks esamos neleistinos ir nepriimtinos aukščiau aprašytos situacijos išsprendimo būdas tenkintų valstybės piliečius?
Juos tenkintų tik pats geriausias būdas, kaip tai išsprendžiama, apie ką jau kiek užsiminta aukščiau. Patys valstybės piliečiai tiesiogiai, o ne už juos, kad ir kas tai bedarytų ir kokiais tai bebūtų gražiais pažadėjimais, privalo išsirinkti visus: ir teisėjus, ir prokurorus, ir būtinus teisingumo vykdymo teisėtu teismo procesu prižiūrėtojus ir dalyvius visose bylose ir visose jų pakopose – teismo tarėjus. Dar būtini išsirinkti, tų aprašytųjų nežabotų veikų žalingų pasekmių likviduotojai ir sukėlusiųjų tai atsakomybių pareikalautojai. Kad būtų pilnas komplektėlis. Ir tie patys valstybės piliečiai tiesiogiai, jei tik prireiks, aplinkybės pareikalaus, nedelsiamai atšauks jiems suteiktą (jų išrinktųjų prisiimtą) įgaliojimą. O ne kas nors kiti tai darytų jų, valstybės piliečių, vardu, savo paskyrimais ir gera-noriškais ketinimais. Kaip gerai tai kiekvieną kartą baigdavosi, visi yra ne kartą jau patyrę ir jau se-niai yra praradę bet kokį norą dalyvauti tokių ceremonijų tęsime.
Lietuvos keliai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tai yra vienintelis, tiesiausias ir tikriausias, greičiausias ir efektyviausias, patikimiausias būdas, kaip išvengti tolimesnio klaidžiojimo, dabartiniu metu (daugybė pavyzdžių patvirtina) visiškai pasiklydusiame teisingumo, įskaitant teisėkūrą, vykdyme ir piliečių pasitikėjimo, visa valstybės teisingumo vykdymo sistema, įsigijime. Tai ne toks jau sunkus, ir ne epizodinis, laikinas, darbelis, o pats maloniausias – nuolatinis. Ne šiaip koks saldžiagražiasuktakalbių sukurstytas, pažadais suviliotas, įkalbėtas patriotizmo ir pareigos Tėvynei vykdymo, visai be didelio noro, atliktas prabalsavimas rinkimuose, kaip kiekvieną kartą anks-čiau, pabaigtas išrinktųjų pažadų neįvykdymu, arba tiesiog – apgavyste.
Taip, tai ilgas ir sunkus kelias, bet vertas visų pastangų iki galo jį nueiti. Vien dėl to, kad tokio ėjimo į išsikeltą tikslą vaisiai ypač saldūs. Tai nuolatinis atlyginimas už tą nesibaigiantį valstybės piliečių triūsą.
Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai ir prokurorai, atlikę kratas sulaikytų asmenų darbo ir gyvenamosiose vietose bei automobiliuose, rado ir paėmė daugiau nei 300 000 eurų grynųjų pinigų. Iš jų – apie 200 000 eurų grynųjų pinigų rasta pas korupcija įtariamus teisėjus.
Šiame ikiteisminiame tyrime dėl įvairių korupcinių nusikaltimų įtarimai yra pareikšti 28 asmenims, tarp kurių 8 teisėjai, 5 advokatai, Druskininkų meras, jo padėjėjas ir kiti asmenys. Teismas leido suimti 19 asmenų, dėl kurių suėmimo buvo kreiptasi, dar 9 asmenims skirtos kardomosios priemonės – pasižadėjimai neišvykti, nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir dokumentų paėmimai.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, už įvairius palankius teisėjų sprendimus galimai buvo žadėti ir mokėti kyšiai, kurių sumos svyruoja nuo 1000 iki 100 000 eurų.
STT (Specialiųjų tyrimų tarnyba). Slaptai.lt nuotr.
Atliekant ikiteisminį tyrimą, per dvi dienas STT pareigūnai jau atliko daugiau kaip 40 liudytojų apklausų, iš kurių – daugiau nei 20 teisėjų.
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja, jį organizuoja ir kontroliuoja trijų specialiųjų Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento bei dviejų Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorų grupė.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas ketvirtadienį tikino nepažįstąs ir nesąs susijęs nė vienu trečiadienį teisėsaugos sulaikytu teisėju ir advokatu. Pasak jo, tai yra aukščiausiųjų šalies vadovų mėginimas prieš rinkimus susidoroti su juo. R. Malinauskas taip pat pabrėžė, kad teisėjai sulaikyti dėl to, jog nepakluso valdžios atstovų sistemai.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
,,Šiandien kalbėsiu apie aukščiausiuosius valstybės vadovus, kurie piktnaudžiauja savo užimamomis pareigomis ir daro spaudimą teisėsaugai ir teismams. (…) Aš nepažįstu nė vieno. Jie sulaikyti, kad nepakluso nurodymams, esu įsitikinęs tuo iš asmeninės patirties. Kodėl tas veiksmas prasidėjo prieš Druskininkus, tai smagiausia būtų pasakyti, kad prasidėjo rinkimai, bet tai (…) aferos aukščiausiu lygmeniu“, – ketvirtadienį teigė Druskininkų meras.
R. Malinauskas patvirtino, kad trečiadienį jo bei patarėjo Aivaro Kadziausko namuose ir automobilyje buvo atliktos specialiųjų tarnybų kratos ieškant pinigų, dokumentų bei USB atmintinių.
,,Žinau tiek pat, kiek sužinojau iš žiniasklaidos. Vienintelis, ką galiu sau leisti pakomentuoti, vakar mano ir mano patarėjo Aivaro Kadziausko namuose įvyko krata“, – teigė jis.
Pasak jo, politikai ir teisėtvarkos atstovai prieš rinkimus klastoja dokumentus ir bando su juo susidoroti. Pasak jo, skundais, nepagrįstais kaltinimais visą ,,košę“ užvirė liberalas Vladas Trinkūnas.
,,Esu garantuotas, kad nė vieno pažeidimo Vijūnėlės dvaro dokumentacijoje nėra ir nebuvo“, – teigė jis.
R. Malinausko teigimu, Seimo narys Vitalijus Gailius, naudodamasis Seimo Antikorupcijos komisijos vardu, žiniasklaidai kurdavo „legendas“ ir bandė suteršti jo kaip gero mero vardą.
Dėl politikų veiksmų teisėsaugoje R.Malinauskas sakė bandęs susisiekti su prezidente, bet ji jo nepriėmusi.
R. Malinauskas patvirtino, kad iš teisėtvarkos jau gavo kvietimą apklausai, bet laikas dar derinamas.
Specialiųjų tyrimų tarnybos vadas Žydrūnas Bartkus trečiadienį pareiškė prašysiantis panaikinti Druskininkų mero R. Malinausko teisinę neliečiamybę, kad jam būtų galima pateikti įtarimus dėl korupcijos. Jo teigimu, teisėsauga įtaria, kad mokėti kyšiai vadinamojoje Vijūnėlės dvaro byloje.
R. Malinauskas turi neliečiamybę kaip kandidatas į Druskininkų merus.
ELTA primena, kad trečiadienio rytą prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi Konstitucija bei Teismų įstatymu, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo.
Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
Dėl įtariamos korupcinės veikos sulaikyti ir penki praktikuojantys advokatai: Drąsutis Zagreckas, Romualdas Mikliušas, Giedrė Cimbolienė, Aivaras Surblys, Marius Navickas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjo padėjėjai, teisininkai. Iš viso, kaip spaudos konferencijoje informavo generalinis prokuroras Evaldas Pašilis, sulaikyti 26 asmenys.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teikimą ir vadovaudamasi Konstitucija bei Teismų įstatymu, pasirašė dekretus, kuriais leido patraukti baudžiamojon atsakomybėn, suimti ar kitaip suvaržyti net 8 teisėjų laisvę bei sustabdė jų įgaliojimus iki galutinių sprendimų ikiteisminiuose tyrimuose arba baudžiamosiose bylose įsiteisėjimo.
Skirtingomis korupcinėmis veikomis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu, papirkimu ir piktnaudžiavimu įtariami 3 Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai Viktoras Kažys, Konstantinas Gurinas ir Valdimaras Bavėjanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas Egidijus Laužikas, Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Kaminskas, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjas Gintaras Čekanauskas, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Robertas Rainys.
Generalinio prokuroro sprendimu dėl šių veikų, atskleidžiančių teismus ir advokatūrą apimantį korupcinį tinklą, pradėti keli ikiteisminiai tyrimai.
Pagal Lietuvos Konstituciją teisėjas gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, suimtas, ar kitaip suvaržyta jo laisvė tik gavus Seimo, o tarp Seimo sesijų – Respublikos Prezidento sutikimą.
Leisdama patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn prezidentė pabrėžė, kad nors teismai gerokai atsinaujino, įsisenėjusių įpročių likučiai vis dar kenkia pasitikėjimui teisingumu, todėl būtina apsivalyti iki galo. Kova su korupcija ir teismų skaidrinimas buvo kertinis abiejų prezidentės kadencijų prioritetas.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paragino Europos Sąjungą bendradarbiavimą Bendrijoje grįsti teisingumo ir lygiateisiškumo pagrindu. „Mes nenorime būti vasalai“, – pareiškė jis renginyje Vokietijoje, kuriame lankėsi kartu su federaliniu prezidentu Franku Walteriu Steinmeieriu. Lenkija, anot A. Dudos, nenori, kad jai būtų primetamos kitų, didesnių valstybių pozicijos. Esą būtina abipusis dėmesys ir abipusė pagarba.
Europos Teisingumo Teismas (ETT) praėjusią savaitę nurodė Lenkijai nedelsiant stabdyti įstatymo, paankstinančio Aukščiausiojo teismo teisėjų išėjimo į pensiją amžių, taikymą ir grąžinti į pareigas jas jau palikusius teisėjus. ETT patenkino atitinkamą Europos Komisijos skundą.
A. Duda ginčytiną teisėsaugos reformą Lenkijoje vėl teisino dideliu gyventojų nepasitenkinimu prastu teisėsaugos funkcionavimu. Be to, pokyčiai esą reikalingi, kad pasikeistų kartos, nes daugelis dabartinių Aukščiausiojo teismo teisėjų dirbo jau komunistiniais metais.
F. W. Steinmeieris per diskusiją atkirto, kad ES nėra savininkiška galia, „esanti aukščiau mūsų“. Priešingai, ji yra viena iš nedaugelio valstybių sąjungų, kuriose visos narės turi vienodą balso teisę. Ir sprendimus priimta visos šalys. Todėl, anot Vokietijos prezidento, negalima nuolat įsijausti į aukos vaidmenį. Tai kiekvienam buvo aišku jau stojant į ES.
Bendroje spaudos konferencijoje F. W. Steinmeieris paragino Lenkiją laikytis ES teisinių pagrindų. Kartu jis, nepaisydamas įtampos tarp Vokietijos ir Lenkijos, pabrėžė abiejų valstybių draugystę. „Mus jungia daug daugiau dalykų nei mus skiria“, – sakė jis.
