Gyvenimas – tai nuolatinės grumtynės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tarp Seimo ir prezidento bręsta dar viena trintis. Šią savaitę Gitanas Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo parlamentui teikia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos Dalios Višinskienės kandidatūrą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjas. Prezidento sprendimas D. Višinskienę siūlyti į aukštesnes pareigas iš esmės sutapo su viešojoje erdvėje garsiai nuskambėjusia uostamiesčio naujienų portalo „Atvira Klaipėda“ bylos istorija, kurioje figūravo būtent minimos teisėjos pavardė.
D. Višinskienė yra viena iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) kolegijos teisėjų, priėmusių rezonansą kėlusį sprendimą, kad portalas pažeidė duomenų apsaugos taisykles, nes viename straipsnyje apie savivaldybės bendrovės viešuosius pirkimus nurodė pirkimų dalyvės savininko tapatybę.
Po šio sprendimo LVAT pirmininkas Gintaras Kryževičius inicijavo bylos peržiūrą. Kaip sakė pats pirmininkas, jo neįtikino kolegų priimto sprendimo argumentai. Ir šiame kontekste nuomonės dėl D. Višinskienė paaukštinimo pareikšti netruko politikai. Kai kurių teigimu, susiklosčius naujoms aplinkybėms ir kilus abejonėms dėl sprendimo, kurį priimant dalyvavo ir D. Višinskienė, savo ketinimus iš naujo privalėjo įvertinti ir prezidentas – pirmiausiai, keliant klausimą, ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjos kandidatūra į LAT teisėjas yra tinkama. Savo ruožtu tokie pareikšimai ir bandymai susieti „Atviros Klaipėdos“ bylą su teisėjos paaukštinimu taip pat neliko nepastebėti Prezidentūroje. Jos koridoriuose svarstyta, ar taip viešai pasisakantys politikai neištrūksta iš teisinės valstybės rėmų. Taigi kilus nesutarimams dėl minimos teisėjos kandidatūros, diskusijos greitai gali virsti abipusių kaltinimų prisodrintais ginčais dėl to, kas iš tikrųjų yra už laisvą žiniasklaidą ar už teisinės valstybės principus.
Savo ruožtu Seimo opozicijos ir valdančiųjų stovyklose vertinimai įvairūs. Konservatorių atstovas neslepia, kad frakcijos kolegoms jau dabar kyla įtarimų dėl prezidento teikimo, pečiais dėl to paties trūkčioja ir socialdemokratų frakcijos seniūnas. Tuo tarpu „valstietė“ Agnė Širinskienė stoja Prezidentūros pusėn. Artėjant momentui, kuomet prezidento teikiama kandidatė pasieks Seimą, „valstietė“ tikino matanti bręstantį konfliktą, tačiau, jos teigimu, tai veikiausiai nebus nesutarimai dėl teisinių klausimų. A. Širinskienė įsitikinusi, kad balsavimuose dėl teisėjos Seime pagrindinį toną užduos G. Nausėdos ir konservatorių politinio konflikto logika.
M. Lingė: norisi tikėti, kad ir šiuo klausimu prezidentas turi pilną informaciją
Lietuvos Seimas iš paukščio skrydžio. Slaptai.lt nuotr.
Konservatorių frakcijai priklausantis Mindaugas Lingė pripažįsta, kad prezidento išreikšta valiaSeimui teikti D. Višinskienės kandidatūrą kelia klausimų.
„Mes frakcijos sudėtyje dar nesame šio klausimo svarstę, bet, kaip rodo praktika, skiriamų pareigūnų atveju visada turime susitikimus, kurių metu iškyla pačių įvairiausių klausimų kandidatams“, – Eltai teigė konservatorius.
M. Lingė neatmetė galimybės, kad jo atstovaujama frakcija Seime D. Višinskienės pirmiausiai prašys komentarų būtent dėl teisėjos sprendimo rezonansą kėlusioje „Atviros Klaipėdos“ byloje. Mat, leido suprasti politikas, viešojoje erdvėje garsiai nuskambėję teisėjų kolegijos sprendimai gali būti tam tikru indikatoriumi vertinant ir profesionalumą, ir teisėjų tinkamumą būti paaukštintiems pareigose.
„Tuo labiau, kad ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas priėmė sprendimą peržiūrėti šią bylą. Kaip žinia, ir pats pirmininkas minėjo, kad tai vos trečias kartas jo buvimo pirmininku laikotarpiu, kai yra toks veiksmas inicijuojamas. Tai reiškia, kad tai nėra dažnas reiškinys. Ir tai leidžia daryti prielaidą, kad su sprendimu nėra viskas gerai. Taigi ir su kompetencijos klausimais, matyt, galėjo būti tam tikrų niuansų“, – sakė M. Lingė.
Dar prieš savaitę kėlęs klausimą, ar prezidentas, neturėtų iš naujo apsvarstyti siūlomos D. Višinskienės tinkamumo būti skirtai į aukštesnes pareigas, politikas toliau svarstė, kodėl visgi prezidentui dvejonių dėl siūlomos teisėjos taip ir nekilo.
„Dabar populiaru, kad prezidentas ne visais klausimais yra pilnai informuojamas. Tai norisi tikėti, kad ir šiuo klausimu prezidentas turi pilną informaciją ir vertina tą informaciją bei kandidatūrą iškilusių aplinkybių kontekste“, – teigė M. Lingė.
„Jeigu prezidentas nemato, kad tos aplinkybės būtų svarbios ir, kad jos nesukelia klausimų dėl profesionalumo – tai yra prezidento sprendimas. Tai yra jo teisė, jis nebūtinai privalo vadovautis ir, kaip matome, teikia kai kurias kandidatūras, kurių, galbūt, neatrenka ir (Teisėjų – ELTA) atrankos komisija. Bet tai yra prezidento teisė“, – sakė M. Lingė, galvoje turėdamas šią savaitę prezidento į Aukščiausiojo Teismo teisėjus pateiktą Jūratės Varanauskaitės kandidatūrą.
Neįtikino Prezidentūros argumentai dėl D. Višinskienės
Ar „Atviros Klaipėdos“ istorija neturės įtakos G. Nausėdai teikti D. Višinskienės kandidatūrą į aukštesnes pareigas šią savaitę Prezidentūros teiravosi ELTA. Deklaruodama savo poziciją, Prezidentūra akcentavo, kad Konstitucija draudžia nurodinėti, kaip turėtų būti vykdomas teisingumas.
Prezidentūra. Slaptai.lt nuotr.
Komentuodamas šią poziciją, konservatorius nesutiko su Prezidentūros atsakyme tarsi nurodyta pozicija, kad politikų kritiški komentarai dėl „Atviros Klaipėdos“ bylos bei apeliavimas, kad, galbūt, dėl to reikėtų atsisakyti siūlymo paaukštinti D. Višinskienę pareigose, yra ne kas kita, kaip politinis spaudimas teismams.
„Nekvestionuoju teismo sprendimo, Teisinėje valstybėje teismo sprendimus mes turime vykdyti, o ne užsiimti atitinkamais komentarais. Nuo to aš atsiriboju. Tačiau visa istorija nėra tik apie bylą, į kurią, tikrai politikams nereikia kištis. Bet yra apie kandidatūrą užimti aukštesnes pareigas. O kandidatūrą tvirtina Seimas. Mes, politikai, esame įtraukti ir nesame eliminuoti šiuo klausimu. Mes prisiimsime atsakomybę už priimtą sprendimą, nes balsuosime Seime. Jei tai ir vadinasi politizavimu – tai tada reikia keisti Konstituciją ir išimti Seimą iš teisėjų skyrimo tvarkos“, – samprotavo M. Lingė.
Todėl, tęsė politikas, natūralu, kad bent jau TS-LKD frakcijos nariams kils klausimų dėl D. Višinskienės kandidatūros.
„Kolegos, ko gero, turės eilę klausimų, kurie, matyt, nemaža dalimi bus nulemti ir bylos, dėl kurios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkas yra pradėjęs peržiūrėjimą. Mes dar nesame diskutavę apie pačios kandidatūros tinkamumą, tačiau pavieniams kolegoms yra kilusių rimtų abejonių“, – neslėpė M. Lingė.
A. Sysas: prezidentas paskutiniu metu daro sprendimus, kurie nepuošia institucijos
Tai, kad Seimo nariams gali kilti klausimų dėl prezidento teikiamos kandidatūros pažymėjo ir socialdemokratų frakcijos seniūnas Algirdas Sysas. Politikas neslėpė, kad jam keistu pasirodė ne tik teismo sprendimas atmesti „Atvira Klaipėda“ skundą dėl Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos sprendimo, tačiau ir prezidento užimta laikysena – Seimui teikti D. Višinskienės kandidatūrą.
„Visiškai sutinku su kolegomis, kurie kritikuoja tokių teisėjų darbą Aukščiausiame Teisme, nes jie formuoja teisinę praktiką. Aš manau, kad mes Lietuvoje užsižaidėme su visokiais slaptais dalykais. Kokia gali būti paslaptis, jei tai yra mokesčių mokėtojų pinigai ir kažkas daro sandorius ir uždirba pelnus“, – stebėjosi A. Sysas.
„Kaip galima slėpti nuo mokesčių mokėtojų jų pinigų panaudojimą ir dar prisidengti asmens duomenų apsauga“, – pridūrė jis.
Todėl, svarstė socialdemokratas, prezidento siūloma kandidatūra ir Prezidentūros komentarai argumentuojant šį teikimą, atrodo keistoki.
„Prezidentas labai keistai įvairiomis situacijomis elgiasi“, – teigė A. Sysas.
E. Gentvilas: žiūriu į situaciją nešališkai, lauksiu susitikimų ir komentarų
Kiek kitokią nuomonę dėl D. Višinskienės kandidatūros išsakė Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Eugenijus Gentvilas. Politikas pažymėjo, kad dėl prezidento siūlomo teisėjos paaukštinimo spręs nesivadovaujant ažiotažą sukėlusia byla. Visgi, jo teigimu, logiška jei jo vadovaujama Liberalų frakcija teisėjos teirausis argumentų, lėmusių portalui „Atvira Klaipėda“ nenaudingą sprendimą.
Cenzūra
„Aš žiūriu į šia situaciją nešališkai, lauksiu susitikimų, komentarų, išgirsime jos poziciją. Atrodo, kad teismo kolegija turėjo teisę priimti tokį sprendimą, toks yra teisėjų įsitikinimas ir toks interpretavimas turi būti gerbiamas, net tada kai jis man nepatinka. Todėl aš nesu užsiangažavęs dėl to, kad ji priėmė sprendimą, kuris man nepatinka“, – svarstė E. Gentvilas.
A. Širinskienė įtaria, kad diskusijos priežastis bus ne teisėjos sprendimas: konservatoriai toliau puola G. Nausėdą
Tuo tarpu viena iš „valstiečių“ lyderių A. Širinskienė stebėjosi ne tiek Seimui pateikta D. Višinskienės kandidatūra, kiek tuo, kad konservatoriai prezidento teikimą sieja su „Atviros Klaipėdos“ bylos istorija.
Politikė įsitikinusi, kad besiformuojanti Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) laikysena D. Višinskienės atžvilgiu yra tiesiog įtemptų valdančiųjų ir prezidento santykių rezultatas.
„Aš manau, kad tai yra noras pastatyti prezidentą į savo vietą. Todėl man labai gaila, kad ta įtampa, kuri tarp valdančiųjų atsirado dėl EVT ir kitų klausimų, persikelia į teisėjų skyrimo procedūras“, – svarstė „valstietė“.
Jos teigimu, politikai sprendimą dėl „Atviros Klaipėdos“ traktuojantys kaip pakankamą priežastį neskirti D. Višinskienės į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjus tiesiog pamina teisinės valstybės principus.
„Paprastai teisinėse valstybėse politikai gerbia teismų sprendimus, kita vertus nedaro tokio spaudimo teisėjams. Nes šiuo atveju Višinskienės vaidmenyje yra duodama suprasti ir visiems teismams ir visų instancijų teisėjams, kad jei jūs priimsite kažkokį sprendimą, kuris nepatinka valdantiesiems, tai jūs būsite nulinčiuoti viešai arba neteksite karjeros galimybių. Teismų sprendimus, netgi tokių instancijų kaip ši, peržiūrėti galima teisinėmis priemonėmis“, – teigė A. Širinskienė. Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
„Aš negaliu suvokti kaip galima taip elgtis. Jei mes tikrai esame teisinė valstybė“, – pridūrė politikė.
Apibendrindama pokalbį A. Širinskienė sakė, kad situacijos nepakeistų ir faktas, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, peržiūrėjęs bylą dėl „Atvira Klaipėda“ publikacijos apie viešuosius pirkimus, galiausiai nuspręsti keisti anksčiau priimtą sprendimą.
„Lietuvoje yra kas dieną peržiūrimos dešimtys teismų sprendimų. Dalis tų teismų sprendimų kitose instancijose yra pakeičiami. Tai ar mes dabar kiekvieną bylą imsime ir sakysime, kad teisėjas neturi jokios perspektyvos“, – stebėjosi politikė ir prognozavo, kad „valstiečiams“ frakcijoje klausimų dėl teisėjos teikimo neturėtų kilti.
„Frakcijoje nešnekėjome, bet bent jau aš tikrai kalbėsiu, kad turi būti labai aiškiai atribotas teisėjų atskirų bylų vertinimas nuo teisėjo asmenybės ypač ten, kur bylos nėra vieno teisėjo“, – apibendrino A. Širinskienė.
ELTA primena, kad Konstitucija numato, jog LAT teisėjus prezidento teikimu skiria ir atleidžia Seimas. Dėl teisėjų paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo iš pareigų prezidentui pataria speciali įstatymo numatyta teisėjų institucija – Teisėjų taryba.
Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienio popietinio Seimo plenarinio posėdžio metu opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos organizuotoje diskusijoje „Antrieji pandemijos metai: iššūkiai ekonomikai, teisei ir sveikatos sistemai“ pasisakęs Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė parlamentarams siūlė imtis karantino ir ekstremalios padėties teisinių režimų parlamentinės kontrolės. Jis įsitikęs, kad COVID-19 pandemija sukėlė teisinės valstybės krizę.
„Viešoje erdvėje pasigirsta nuomonių, kad tai yra išimtinai komunikacijos krizė. Mano supratimu, mes esame įžengę į teisinės valstybės krizę, kai žmogaus teisės ir laisvės varžomos poįstatyminiais teisės aktais, ribojant žmogaus teises ir laisves neįgyvendinami imperatyvai rimtai vertinti kiekvieną žmogaus teisių ir laisvių ribojimą“, – iš Seimo tribūnos parlamentarams sakė I. Vėgėlė.
Opozicijos kvietimu Seime pasisakęs teisininkas tikina, kad Ministrų Kabineto nutarimais negali būti įvedamos priemonės, kurias, pagal Pagrindinį šalies įstatymą, gali įvesti išimtinai tik parlamentas.
„Teismas pabrėžia: Lietuvoje nėra deleguotosios įstatymų leidybos, todėl Seimas – įstatymų leidėjas – negali pavesti Vyriausybei ar kitoms institucijoms poįstatyminiais aktais reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie pagal Konstituciją privalo būti reguliuojami įstatymais, o Vyriausybė negali tokių įpareigojimų priimti“, – Konstitucinio Teismo nutarimus komentavo jis.
Pasak I. Vėgėlės, vienas iš tokių Ministrų Kabineto sprendimų – galimybių paso įvedimas, kuris, teisininko nuomone, apskritai lėmė valstybėje taikomų teisės principų pasikeitimą.
„Galimybių paso reguliavimas apskritai pasiklydo tarp teisinio reguliavimo metodų. Civilinių santykių reguliavimo metodas nustato taisyklę: leidžiama viskas, išskyrus tai, kas draudžiama. Lietuvoje reguliuodami civilinius santykius ėmėme taikyti viešosios teisės reguliavimo metodą, pagal kurį draudžiama viskas, išskyrus tai, kas leidžiama Vyriausybės arba operacijų vadovo. Taip suformuluotas Vyriausybės nutarimas“, – aiškino teisininkas.
Advokatų tarybos pirmininkas pabrėžė nežinąs, kokiomis priemonėmis iš tiesų derėtų valdyti pandemiją, tačiau akcentavo skirtingų sričių specialistų diskusijos poreikį.
„Nežinau visų receptų, geriausių COVID viruso suvaldymo sprendimų Lietuvoje, kokie jie būtini ir kurie jie būtų geriausi. To ir neturėčiau išsamiai siūlyti. Tam reikalingi medicinos mokslininkų tyrimai, siūlymai, diskusijos. Tam reikalinga teisininkų, ekonomistų diskusija, kuri leistų, turimais duomenimis, ir pasiūlytomis valdymo alternatyvomis surasti geriausius sprendimus“, – teigė jis, tuo pačiu Seimo nariams rekomenduodamas imtis ekstremalios padėties ir karantino teisinių režimų parlamentinės kontrolės.
„Gerbiami Seimo nariai, kviesčiau apsvarstyti ekstremalios situacijos ir karantino parlamentinės kontrolės reikalingumą, kuri, tikiu, tik dėl neapsižiūrėjimo yra įtvirtinta tik Nepaprastosios padėties įstatyme. Atsižvelgiant į karantino ir ekstremaliosios padėties metu taikytų ir tebetaikomų apribojimų apimtį ir laiką, tokia kontrolė padėtų įstatymų vykdomajai valdžiai nenukrypti nuo Konstitucijos imperatyvų „, – tvirtino I. Vėgėlė, kuris, baigus pasisakymą iš Seimo tribūnos, buvo palydėtas opozicijos parlamentarų plojimais.
Susirinko Vilniaus senamiestyje keliolika žmonių, apsimetančių teisėjais buvusios Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) darbuotojos atleidimo istorijoje.
O istorija – paprasta. Prieš atleidžiama darbuotoja Mingailė Jurkutė yra gavusi įspėjimą. LGGRTC teigimu, jos ir Centro ginčą jau nagrinėjo Darbo ginčų komisija ir kovo 10 dieną priėmė administracijai palankų sprendimą. „Be to, prieš priimant sprendimą nutraukti darbo santykius buvo gautas Valstybinės darbo inspekcijos leidimas, kaip tai numato naujasis Darbo kodeksas, kadangi atleidžiamas darbuotojas yra darbo tarybos narys. Gautas leidimas reiškia, jog atleidimas nesusijęs su darbuotojo naryste profesinėje sąjungoje ir darbuotojų atstovavimo veikla“, – teigiama LGGRTC pranešime.
Jei M. Jurkutė siekia teisingumo, tai po to, kai kovo 12 d. buvo atleista iš darbo, galėjo kreiptis į teismą. Bet, matyt, jau Darbo ginčų komisijoje įsitikino, kad teisėje nagrinėjami tik įrodyti faktai.
“…žmogus atleidžiamas už tai, kad jis išsako savo nuomonę – santūriai, pagrįstai, argumentuotai, be jokių ad hoc. Tai yra konstitucinės
teisės žmogui išsakyti savo nuomonę pažeidimas, ko neturėtų būti laisvoje Lietuvoje…”, – BNS sakė Tomas Vaiseta. Už tokį šmeižtą paprastai traukiama baudžiamojon atsakomybėn. Juk tokiu būdu vadovas yra apkaltintas padaręs nusikaltimą.
Baudžiamojon atsakomybėn turėtų būti patraukti ir pasirašiusieji skundus Seimui LGGRTC darbuotojai ir mokslinių įstaigų rektoriai-direktoriai, reikalaujantys imtis tam tikrų žingsnių LGGRTC administravimo srityje.
Baudžiamojo kodekso 288 straipsnis. Kišimasis į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą Valstybės tarnautojas, visuomenės veikėjas, politinės ar visuomeninės organizacijos atstovas, kuris naudodamasis savo įtaka kišosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą siekdamas priversti atsisakyti teisėtų veiksmų ar atlikti neteisėtus veiksmus savo ar kitų asmenų naudai, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Nėra jokių abejonių, kad LGGRTC vadovas vykdė viešo įstaigos administravimo funkcijas teisėtai, o pasirašiusieji skundus Seimui siekė, mažų mažiausiai, priversti vadovą atsisakyti teisėtų veiksmų M. Jurkutės naudai. Be to, pasirašiusieji skundą LGGRTC darbuotojai siekė asmenininio komforto naudos, pašalinant teisėtai pertvarką vykdantį vadovą iš pareigų, pertvarką, kuri jiems pasirodė nenaudinga. Visiems aišku, jei vadovybė nutarė keisti tyrimų kryptis arba prioritetus, tai patinka tai kam nors, ar nepatinka, vadovo nurodymus privalu arba
vykdyti, arba išeiti iš darbo.
Visa tai, žinoma, galioja, jei esame teisinė valstybė. Pažiūrėsime, ar taip yra iš tikrųjų.
Prezidentūra. Gintaro Visocko nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda nesutinka, kad dekretas dėl teisėjos į Aukščiausiąjį Teismą skyrimo galėjo būti surašytas neaiškiai. Šalies vadovo teigimu, jo valia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėją Sigitą Rudėnaitę skirti į aukštesnes – LAT pirmininkės pareigas – buvo labai aiškus.
„Mano valia šiame dekrete yra juodu ant balto išreikšta labai aiškiai – atleidimas skiriant į aukštesnes pareigas. Jeigu sprendimo metu gimė štai toks rezultatas, kad žmogus yra atleidžiamas iš pareigų nesant tam tikro pagrindo – nei Konstitucijos 115 str., nei teismų įstatyme – vadinasi, šią klaidą reikia ištaisyti. Ir aš labai tikiuosi, kad ji bus ištaisyta“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas ketvirtadienį teigė, kad šios savaitės Seimo nutarimas atmesti Aukščiausiojo Teismo pirmininkės kandidatūrą yra precedento neturintis atvejis Lietuvos istorijoje. Prezidento teigimu, parlamento sprendimas atleisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėją S. Rudėnaitę iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų, kai ši buvo teikiama paaukštinti pareigose, ne tik nedaro garbės Lietuvai kaip teisinei valstybei, bet kartu neturi ir jokio teisinio pagrindo.
Seimo Etikos ir procedūrų komisija siūlo Seimui svarstyti nutarimą, kuriuo būtų pripažintas negaliojančiu nuo įsigaliojimo momento Seimo priimtas nutarimas dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos S. Rudėnaitės atleidimo iš šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų.
Penktadienį į neeilinį posėdį susirinkusi Seimo Etikos ir procedūrų komisija tokį sprendimą priėmė bendru sutarimu.
Etikos sargų nuomone, šių metų balandžio 21 d. Seimo priimtas nutarimas, kuriuo S. Rudėnaitė buvo atleista iš einamų pareigų, nedera su Konstitucijos 115 straipsniu, Teismų įstatymo nuostatomis.
„Taip pat nutarėme prašyti Prezidento kanceliariją dekretus dėl teisėjų paskyrimo bei atleidimo rengti taip, kad būtų įgyvendintos Konstitucijos ir Teismų įstatymo nuostatos bei Seimui nekiltų abejonių dėl Lietuvos Respublikos prezidento valios“, – Eltai sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Antanas Matulas.
Naujasis dešiniosios pakraipos Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, siekiantis pataisyti įtemptus santykius su Europos Sąjungos (ES) partneriais, antradienį vykdydamas didžiulę ministrų kabineto pertvarką atleido gynybos ir užsienio reikalų ministrus.
Postų neteko ne tik prieštaringai vertinamas gynybos ministras Antonis Macierewiczius ir užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis, bet ir aplinkos ministras Janas Szyszko ir keli kiti ministrai. Apie tai buvo pranešta per oficialią ceremoniją Varšuvoje įsikūrusioje prezidentūroje.
Gynybos ministro pareigos atiteko vidaus reikalų ministro pareigas ėjusiam Mariuszui Blaszczakui. Tuo tarpu užsienio reikalų ministro pavaduotojui Jacekui Czaputowicziui skiriamos užsienio reikalų ministro pareigos, o Henrykui Kowalczykui atiteko aplinkos ministro postas. Vykdant pertvarką, taip pat buvo pakeisti sveikatos apsaugos ir skaitmeninimo ministrai.
Vėliau antradienį Lenkijos ministras pirmininkas skris į Briuselį pokalbių su Europos Komisijos pirmininku Jeanu Claude’u Junckeriu. Pokalbiuose didžiausias dėmesys bus skiriamas precedento neturinčiai ES drausminei procedūrai prieš Varšuvą dėl prieštaringai vertinamų Lenkijos teismų reformų, kurios, anot Briuselio, kelia grėsmę teisinės valstybės principams.
Po referendumu priimto Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos, daugelio rinkimų visoje Europoje, Lietuvoje ir, galiausiai, Jungtinėse Amerikos Valstijose, politologai vardija įvairių priežasčių, kodėl taip nutiko, tačiau beveik niekam nebekyla abejonių dėl vykstančių sisteminių poslinkių Vakarų visuomenėse.
Seimo narys Rimantas Dagys. Slaptai.lt nuotr.
Jau galima drąsiai teigti, kad didelė dalis vakarų visuomenės intuityviai atmeta dabar egzistuojančią tvarką. Nepretenduodamas į labai išsamią analizę, norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Matyt, daugeliui žmonių egzistuojanti tvarka tampa vis labiau nesuprantama, o deklaruojamos vertybės neaiškios.
Viena iš deklaruojamų vakarų vertybių – teisinė valstybė. Manau, kad dauguma tikrai nenori gyventi diktatūros sąlygomis. Tačiau mes, atsisakę moralinių, vertybinių kriterijų teisėsaugoje ir besistengdami labai detaliai teisės aktuose aprašyti kiekvieną mūsų žingsnį, sukūrėme tokią sudėtingą tvarką, kad jos be advokato suprasti negalime.
Vargu ar mes, įstatymų leidėjai, prisimename visus tuos tūkstančius įstatymų, kuriuos priimame, ką jau kalbėti apie eilinį pilietį. Jo tikrai nedžiugina perspektyva visus neaiškumus aiškintis teisme. Be to, žmonės mato, kad atsiranda jų nerinktos teisinės institucijos, kurios imasi įvairių sudėtingų interpretacijų ir išvedžiojimų formą primesti visiems supratimą kas yra gerai, o kas ne. Tokia komplikuota „tvarka“ daugeliui tikrai nekelia entuziazmo.
Nedidina pasitikėjimo sistema ir kai kurių deklaruojamų vertybių devalvacija, arba greičiau perkeitimas. Štai ES kūrėsi valstybių pagarbos viena kitai pagrindu, jos jėga buvo sugebėjimas kūrybingai, lanksčiai išnaudoti esančią ekonominę, kultūrinę įvairovę solidariai sprendžiant visiems svarbius klausimus. Deja, kuo toliau ES institucijų veikla tampa savitikslė, besistengianti visus „suvienodinti“.
Vakarų visuomenė buvo kuriama krikščioniškų vertybių pagrindu – pagarba žmogaus orumui, šeimai ir gyvybei. Kas gi mėginama įteisinti dabar? Esame prieš mirties bausmę nusikaltusiems ir įteisiname vis mažiau varžomą eutanaziją ne tik ligoniams, seneliams, bet ir vaikams, ir atimame teisę gyventi pradėtiems, dar nieko nenusikaltusiems sūnums ir dukroms…
Vietoje pagarbos vienas kitam vartojame sąvoką – tolerancija, kurią dažnas supranta kaip toleravimą blogų dalykų. Giname moterų teisę nuogoms protestuoti prieš jas erzinančius dalykus ir neleidžiame vaikščioti po rūbais pasislėpusioms musulmonų moterims… Pasisakome už galimybę liberaliai reikšti savo nuomonę ir draudimą Bažnyčiai viešai išsakyti savąją, užmirštant, kad Bažnyčia – tai ne pastatai ir vyskupai, bet visi tikintys laisvi piliečiai… Gal todėl didelei daliai žmonių tampa vis labiau patrauklios radikalų deklaruojamos „paprastos“, bet primityvios vertybių sistemos, ar net radikalių islamistų nuostatos?
Na, ir dar negaliu nutylėti vienos problemos, nors tai būtų akmuo ir į mano, politiko, daržą. Politinė „virtuvė“ ne be dalies žiniasklaidos pagalbos žmonėms tapo panaši į savitikslę ir bergždžią sistemą, nenukreiptą bendro gėrio siekimui. Opozicija būtinai turi nepritarti pozicijai ir priešingai, nors siūlymai yra racionalūs. Rinkimų kampanija tampa ne idėjų kova, o šou spektakliu, kuriame dominuoja asmeninės ambicijos.
Rinkėjas ne išklausomas, o jis pamokomas. Partijos staiga užmiršta daugelį savo populistinių, tik rinkimams pritaikytų pažadų atėjusios į valdžią ir t.t. Nenuostabu, kad atotrūkis tarp vadinamojo elito ir žmogaus didėja. Prie tokios tvarkos labiau pritampa žmonės, gyvenantys sostinėse, todėl vis labiau skiriasi ten gyvenančių ir likusios valstybių dalies žmonių nuomonės.
Gal pernelyg supaprastintai pavaizdavau problemas, bet, norint pasveikti, pirmiausia reikia pripažinti ligą.
“Tarptautinių žodžių žodyne” jūsų partija įvardinta kaip nepatkima politinė jėga. Primenu, kad šiame žodyne rašoma: “Liberalas: 1.liberalizmo šalininkas, liberalų partijos narys, 2.laisvų, tolerantiškų pažiūrų žmogus, 3.nuolaidžiautojas, žmogus be principų”.
Taigi, neprincipingieji subjektai, nesate patikimi, o ir jūsų demagogiškas credo – “Gerbti kito nuomonę” – veda jus į absurdą. O kas gi tas “kitas”, kai subjektas šiuo atveju – liberalas be savo nuomonės ir principų – privalo gerbti “kito” nuomonę? Tikriausiai tokie žmonės nesuvokia, kad tas “kitas” griauna nusistovėjusius žmonių santykius, papročius, tradicijas ir žudo tautos mentalitetą.
Tiems, kurie domisi lietuviškosios Temidės veikla, kurie stebi Lietuvos teismuose nagrinėjamas bylas, akivaizdu, jog advokatas – itin svarbi institucija siekiant tikro, nesurežisuoto teisingumo.
Tačiau akivaizdu ir tai, kad advokatai Lietuvoje nūnai susiduria su užtektinai rimtais sunkumais.
Tiesiog kai kas bevelytų, jog Lietuvoje advokatų išvis nebūtų arba jie turėtų tik minimalias, tik simbolines galias.
Su advokatu Tadu KELPŠU apie silpnąsias ir stipriąsias Lietuvos advokatūros puses kalbasi visuomenės aktualijų portalo Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.
Teko girdėti, jog Lietuvoje keičiamas operatyvinės veiklos reglamentavimas – ją pakeis kriminalinė žvalgyba. Kas tai – tik formalus pavadinimo pakeitimas? Ar vis tik sulauksime kardinalių permainų?
