Lietuva ruošiasi referendumui dėl žemės pardavimo užsieniečiams, pamatinės Europos Sąjungos laisvo prekių, paslaugų ir žmonių judėjimo visoje teritorijoje materialinės vertybės, kurios įsipareigojome laikytis sutartimi.

Mūru stoja mažažemiai ar bežemiai tautiečiai už žemės ūkio paskirties žemės nuosavybę tik Lietuvos piliečiams ir Lietuvos valstybei, įsivaizduodami, kad štai, prasidėjus pardavimui, plūstelės į buvusių kolchozų arimus kitataučiai iš Airijos, Jungtinės Karalystės, Vokietijos (pietinės Europos gyventojams vargu ar tiks Lietuvos klimatas), užtvindys ištuštėjusius kaimus, pakeis kaimo etnodemografinį vaizdą lietuvių nenaudai. Ir finale užvaldys visą Lietuvą.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. 2014 metų referendumas – teisinis diletantizmas?”

ariogala_

Ar politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį finansuoja prorusiškos jėgos? Tokios hipotetinės mintys man kyla, perskaičiuos spaudoje straipsnius po Ariogaloje vykusio sąskrydžio.

Cituoju: „Lietuvos politiniai kaliniai, tremtiniai ir laisvės kovų dalyviai teigia esantys susirūpinę, kad prieš Seimo rinkimus gausu „prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių“ partijų ir judėjimų”. Taip rašoma šeštadienį Ariogaloje vykstančiame politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydyje priimtoje rezoliucijoje.

„Sąskrydžio dalyviams didelį susirūpinimą kelia naujai susikūrusių ir dar skubotai besikuriančių prorusiškų, atvirai komunistinių ir tiesiog populistinių partijų ir apsimetėliškų visuomeninių judėjimų gausa“, – teigiama dokumente.

Continue reading „Kas finansavo politinių kalinių, tremtinių ir laisvės kovų dalyvių sąskrydį?”

venckiene_neringa

Absurdo teatras Lietuvos teismuose tęsiasi.

O gal tiksliau – jis įgyja vis bjauresnes grimasas, atidengia vis kraupesnius teisinio nihilizmo, o tiksliau – sąmoningo nusikaltimų dangstymo pavyzdžius.

Visa tai stebint, belieka tik darkart konstatuoti jau šimtąkart įvardintą faktą: Lietuvos teisėsauga atsidūrusi klaikioje, tiesiog protu nesuvokiamoje duobėje, kuomet sunku kalbėti ne tik apie elementarų įstatymų paisymą ar profesionalumą, bet apie elementarų žmogiškumą, sąžinę, gėdą.

Continue reading „Neringa Venckienė: kiek laiko valstybė bus verčiama teisėsaugos kloaka?”

algimantas-zolubas-1

Įvykiai gegužės vidury Garliavoje tapo paskutiniu kantrybės lašu sąmoningiems bei sąžiningiems Lietuvos piliečiams.

Tad jie kyla taikiam pasipriešinimui prieš valdžių melą ir smurtą, už teisingumą.

Lietuva ir pasaulis, sužinoję apie prieglobsčio užsieniuose ieškančius nenusikaltusius pabėgėlius nuo Lietuvos teisėsaugos, apie teisiamus nenusikaltusius piliečius, pamatę per televiziją rodytą akivaizdų smurtą prieš taikiai budinčius Lietuvos piliečius teisingumo vardan bei Deimantės Kedytės pagrobimą iš globėjos Neringos Venckienės namų, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje tautiečiai nerimsta, įtampa neslūgsta, imasi įvairių pilietinių protesto veiksmų prieš simuliuojančią teisėsaugą ir teisėtvarką.

Continue reading „Metas liautis simuliavus teisę ir teisingumą”

advokatas_a.marcinkevicius

1991 m. sausio 12-13 naktis buvo mano, tuomet dar jauno Biržų rajono vidaus reikalų skyriaus tardytojo budėjimo para. Buvau atsakingu už visų, budėjimo metu rajone įvykusių nusikaltimų ir nelaimingų atsitikimų operatyvų fiksavimą ir pirminius tyrimo veiksmus.

Sausio 12 d. po 21 val. budinčioji tardymo operatyvinė grupė sugrįžo iš bilijardo stalo vagystės įvykio vietos apžiūros Biržų Sviesto gamyklos poilsiavietėje. Sostinėje besiklostantys įvykiai aiškiai rodė visus, artėjančios atomazgos, požymius. Tą naktį apie poilsį niekas nebegalvojome ir pasilikome budėtojų dalyje.

Kai sausio 13 apie 2 val. nakties nutruko LTV transliacija visi kaip vienas netekome žado. Budėtojų dalyje įsivyravo spengianti tyla. Nors įvykių Vilniuje sukelta įtampa būdėtojų dalyje buvo akivaizdi, tačiau darbas vyko tiksliai ir sklandžiai.

Continue reading „Manipuliacijų emocijomis tikslas – valdžia bet kokia kaina?”

tarptautiniu_santykiu_maza

Pagrindinis praėjusios savaitės akcentas – Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dvidešimtmečio minėjimas. Prasmingas minėjimas. TSMPI nueitas kelias pažymėtas skaitant viešas paskaitas.

Paskaitos – ne bet kokios,  o būtent mums visiems aktualiais klausimais. Viešų paskaitų – ne tiek mažai. Pavyzdžiui, “Lietuvos energetikos politika: ar jau pasiekėme proveržį?”, “Jaunimo vaidmuo Lietuvos politikoje”, “Kodėl reikėtų sugyventi su kaimynais”, “Ar mums dar reikia teisės?”, “Kaip numatyti rinkimų rezultatus”, “Kodėl Europos Sąjunga nežlugs?”. Paskaitų būta ir daugiau, bet paminėjau būtent tas, kuriose teko pačiam dalyvauti.

Continue reading „“Cituoti lektorių minčių negalima””

grotos1

Lietuvoje paminėtos nepriklausomos valstybės atkūrimo 21-osios metinės. Toks laiko tarpas valstybės istorijoje yra pakankamai ilgas, kad galėtume įvadinti, kokios teigiamos ir neigiamos permainos įvyko.

Galime pasidžiaugti bent daline žodžio laisve, susirinkimų laisve. Katalikų bažnyčios bei kitų krikščioniškų konfesijų veiklai jau netrukdoma. Tačiau Lietuvai labai pakenkė nuo 2008 metų pabaigos pasireiškusi ekonominė ir finansinė krizė. Ir čia vėlgi reikia ieškoti gilesnių šios krizės šaknų, nes kai kuriose kaimyninėse valstybėse krizės poveikis jau neutralizuotas, o Lietuvoje vis dar jaučiamas didžiulis nuosmukis. Tenka konstatuoti, kad gili krizė susijusi su  Lietuvoje įsigalėjusia korupcija. Būtent didžiulės korupcijos įtakoje įvyko daugelis neigiamų procesų.

Continue reading „Ar veikia Lietuvoje konclageriai?”

sabonis

Lie­tu­va ne­nu­mal­do­mai ar­tė­ja prie sa­vo vals­ty­bės at­kū­ri­mo 20-me­čio. Nors ir mėgs­ta­ma pa­si­gir­ti na­rys­te eko­no­mi­nė­se ar mi­li­ta­ri­nė­se Va­ka­rų or­ga­ni­za­ci­jo­se, džiaugs­mo kol kas nė­ra daug. Sa­vo kuk­lų at­kur­to vals­ty­bin­gu­mo ju­bi­lie­jų vals­ty­bė su­tin­ka kre­čia­ma dau­ge­lio skau­džių li­gų.

Vis mėgs­ta­me pa­kal­bė­ti apie eko­no­mi­nes pro­ble­mas. Bet tiek jau to – kad ir ką sa­ky­tų so­viet­me­čio be­si­il­gin­tys pen­si­nin­kai, Lie­tu­vo­je pra­gy­ve­ni­mo ly­gis šian­dien aukš­tes­nis nei dau­ge­ly­je bu­vu­sios SSRS res­pub­li­kų. Ta­čiau žy­miai re­čiau kal­ba­ma apie mo­ra­li­nę kri­zę, bai­gian­čią su­grauž­ti vals­ty­bės kū­ną. Ir nors dau­ge­lis nu­si­vy­li­mą ir ma­si­nę emig­ra­ci­ją sie­ja kaip tik su kri­ze ir ne­dar­bu, ta­čiau yra ir dar vie­nas svar­bus fak­to­rius – so­cia­li­nio tei­sin­gu­mo sto­ka.

Continue reading „Jei jau psichologiškai palūžo Arvydas Sabonis, tai – tikrai blogas ženklas”