Protestuotojai prie Kneseto. EPA-ELTA nuotr.
Tel Avivas, liepos 23 d. (AFP-ELTA). Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanjahu sekmadienį, prieš debatus parlamente dėl prieštaringai vertinamo teismų sistemos pertvarkos įstatymo projekto, dėl kurio į gatves išėjo dešimtys tūkstančių protestuotojų, buvo atlikta širdies stimuliatoriaus implantavimo operacija.
B. Netanyahu griežtos dešiniosios vyriausybės pasiūlyta teismų sistemos pertvarka suskaldė tautą ir sukėlė vieną didžiausių protestų judėjimų Izraelio istorijoje nuo pat jos pristatymo sausio mėnesį. Oponentai mano, kad siūloma pertvarka kelia grėsmę Izraelio demokratijai.
Operacija B. Netanjahu buvo atlikta Šebos medicinos centre, sakoma jo biuro pareiškime, o jį pavadavo premjero pavaduotojas Jarivas Levinas.
Prieš savaitę 73 metų B. Netanjahu buvo išrašytas iš to paties medicinos centro po nakties, praleistos ligoninėje dėl skundų galvos svaigimu.
„Prieš savaitę man buvo implantuotas stebėjimo prietaisas, o šį vakarą jis pyptelėjo ir pranešė, kad man reikia širdies stimuliatoriaus. Turiu tai padaryti šiąnakt, jaučiuosi puikiai ir klausau savo gydytojų“, – sakė B. Netanjahu vaizdo įraše, paskelbtame jo feisbuko puslapyje.
Vėliau ligoninė patvirtino, kad po naktį atliktos operacijos jo būklė gera. „Jis ir toliau bus prižiūrimas kardiologijos skyriaus gydytojų“, – sakoma pranešime.
Naujausia B. Netanjahu sveikatos problema kilo tuo metu, kai įstatymų leidėjai vėliau sekmadienį parlamente ketina diskutuoti dėl teismų sistemos pertvarkos įstatymo projekto, o pirmadienį dėl jo bus balsuojama.
„Gydytojai man sako, kad rytoj popiet būsiu laisvas, mane išleis iš ligoninės ir galėsiu vykti į Knesetą balsuoti“, – sakė premjeras prieš operaciją.
Galutinis balsavimas pirmadienį vyks dėl „pagrįstumo išlygos“, kuria remdamiesi teisėjai gali panaikinti vyriausybės sprendimus.
Masiniai protestai
B. Netanjahu vyriausybė, kuriai priklauso kraštutinių dešiniųjų ir ultraortodoksų žydų sąjungininkai, planuoja apriboti Aukščiausiojo Teismo įgaliojimus, suteiktus pagal šią išlygą, argumentuodama, kad pakeitimai būtini siekiant užtikrinti geresnę valdžios pusiausvyrą.
Kritikai kaltina B. Netanjahu, kuris yra teisiamas dėl kaltinimų korupcija, bet juos neigia, bandymu pasinaudoti reformomis, kad būtų panaikinti galimi jam nepalankūs teismo sprendimai. Jis kaltinimus atmeta.
Benjaminas Netanyahu. EPA-ELTA nuotr.
Šeštadienį dešimtys tūkstančių žmonių mitingavo Tel Avive, šalies komerciniame centre, prie parlamento Jeruzalėje, taip pat kitose šalies vietose.
Tel Avive protestuotojai 29-ajame iš eilės kassavaitiniame mitinge skandavo prodemokratinius šūkius ir mušė būgnus.
„Demokratija arba revoliucija! Gerbk egzistenciją arba lauk rezistencijos!“ – skandavo protestuotojai, kurių daugelis vilkėjo marškinėlius su užrašu „Demokratija“.
Šeštadienio vakarą tūkstančiai protestuotojų taip pat įžengė į Jeruzalę ir mitingavo prie parlamento, Aukščiausiojo Teismo ir ministro pirmininko rezidencijos. Jie atvyko po kelias dienas trukusių eitynių, kurios savaitės pradžioje prasidėjo Tel Avive.
„Tai kraštutinė, religinė vyriausybė, ir tikiuosi, kad mes kuo greičiau ją nuversime“, – sakė protestuotojas Guy Maidanas, kuris kartu su šeima dalyvavo eisenoje.
Iki vakaro daugelis protestuotojų pasistatė palapines, kad galėtų stovyklauti netoli Kneseto, kur prasidės debatai dėl „pagrįstumo nuostatos“. Protestuotoja Keren Mor sakė, kad ji agituoja už visų bendruomenių teises. „Moterys, LGBTQ, arabai, chasidai – visi jie jaučia, kad vyriausybė pamina jų teises, – sakė ji AFP Jeruzalėje vykusiame proteste. – Jie bando sunaikinti visą demokratiją, pamatinius pilietinius įstatymus ir žmogaus teises, ir mes esame čia, kad tai sustabdytume“. Protestuotojai prie Kneseto. EPA-ELTA nuotrauka
Protestuotojus taip pat palaikė daugiau kaip 1 100 oro pajėgų rezervistų, įskaitant naikintuvų pilotus, kurie pagrasino nutraukti savanorišką tarnybą, jei reformos taps įstatymu.
Siūloma reforma sulaukė ir tarptautinės kritikos, įskaitant ir iš JAV prezidento Joe Bideno.
Benjaminas Netanyahu. EPA-ELTA nuotr.
Jeruzalė, vasario 5 d. (dpa-ELTA). Besitęsiant protestams prieš Izraelio vyriausybės planuojamą teismų reformą, šalies premjeras Benjaminas Netanyahu baiminasi smurto grėsmės ir grasinimų nužudyti, informuoja dpa.
Sekmadienį jis sukritikavo „augančią ir ribas peržengiančią smurto kurstymo bangą“ ir „atvirą grasinimą nužudyti Izraelio premjerą“ bei grasinimus prieš kitus išrinktus pareigūnus.
Jis turėjo omenyje Izraelio atsargos pulkininko žinutę feisbuke, kurioje sakoma, kad „diktatoriaus galias prisiimantis premjeras yra paženklintas mirtimi drauge su savo ministrais ir žmonėmis vykdančiais jo nurodymus“.
Buvęs naikintuvo pilotas, 1981 m. vadovavęs Izraelio karinių oro pajėgų atakai prieš Irako branduolinį reaktorių, vėliau atsiribojo nuo socialiniame tinkle išreikštų minčių, bet policija vis tiek pradėjo tyrimą.
Izraelyje kelias savaites tęsiasi demonstracijos prieš B. Netanyahu dešiniųjų vyriausybės planus specialiai susilpninti šalies teismų sistemą. Ekspertai perspėja, kad reforma kelia pavojų demokratijai Izraelyje, tačiau B. Netanyahu tokius teiginius atmeta.
Tuo metu šalies vidaus saugumo agentūros „Shin Bet“ vadovas Ronenas Baras pareiškė, kad raginimai smurtauti bus visiškai netoleruojami.
Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
Pastaruoju metu intensyvėjant Lenkijos ir ES institucijų ginčams dėl teisės viršenybės, kyla audringos ES institucijų ir valstybių narių reakcijos į Lenkijos veiksmus. Lenkijos valdžiai teigiant, kad dalis ES teisminių nutarimų yra nesuderinami su šalies Pagrindiniu įstatymu, ES Teisingumo Teismas (ESTT) Lenkijai nurodė mokėti baudą už tai, kad ji nepaiso ES sprendimų, kuriais reikalaujama pakeisti kai kurias teismų reformas.
Kylant kontraversiškoms diskusijoms dėl aštrėjančios priešpriešos tarp Lenkijos ir ES institucijų, Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska-Norkienė mano, kad Lietuva neturėtų stoti Lenkijos pusėn. Anot jos, valdžia siekia pakeisti teismų sistemą, padėsiančią įgauti pranašumą rinkimuose, todėl Lietuva taptų Lenkijos valdžios žaidimo auka.
„Teismų saugiklis užtikrina, kad nebūtų savavaliavimo ir valstybė būtų teisiškai prižiūrėta. Valdžia neturėjo konstitucinės daugumos, todėl jai buvo be galo svarbu užkariauti teismų sistemą, kad sistema netrukdytų valdyti ir neatsirastų kliūčių šiai valdžiai laimėti kitus rinkimus”, – Eltai sakė R. Menkovska-Norkienė.
Praėjusią savaitę ESTT nurodė Lenkijai mokėti po 1 mln. eurų per dieną už nurodymo sustabdyti reformą, varžančią šalies teismų nepriklausomumą, nevykdymą. Be to, dar rugsėjo mėnesį ESTT skyrė Varšuvai po 500 000 eurų per dieną baudą dėl tolesnės Turovo anglių kasyklos eksploatacijos. Pasak R. Menkovskos-Norkienės, paskirtos baudos Lenkija nepradėjo mokėti, todėl galima tikėtis, kad ir pastarosios baudos likimas bus analogiškas.
„Mes jau turime vieną baudą sumokėti už anglies kasyklą, kurios ir taip nemokame. Tai galiu pasakyti, kad Lenkija nėra pats sąžiningiausias ES partneris, kai kalbame apie sprendimų vykdymą ir teisinę valstybę“, – sakė R. Menkovska-Norkienė bei pridūrė, kad buvo galima numatyti, jog ESTT paskirs baudą dėl ES sprendimų nepaisymo.
„Puikiai žinome, kad baudą turės mokėti iš mokesčių mokėtojų lėšų. Bet, tikriausiai, Lenkija nemokės ir šios baudos, tai bus atskaičiuota nuo fondų, kuriuos ES turėtų išmokėti Lenkijai“, – svarstė politologė.
Lenkijos pasitraukimu iš ES politologė abejoja
Pašlijus Lenkijos ir ES institucijų santykiams ir Lenkijai pareiškus, kad dalis ES sutarties straipsnių yra nesuderinami su šios šalies Konstitucija, viešojoje erdvėje kyla diskusijos dėl Lenkijos pasitraukimo iš ES, kitaip vadinamo „Polexit“. R. Menkovskos-Norkienės nuomone, toks scenarijus yra įmanomas, tačiau tai pakenktų dabartinei Lenkijos valdžiai, todėl pasitraukti nebūtų logiška.
„Pasekmės būtų tikrai neigiamos: išeitumėme iš bendros rinkos, turėtumėme sutvarkyti migrantų reikalus ir dar daugiau. Tai galėtų sukelti didelę sumaištį ir valdžiai ateitų galas, todėl, greičiausiai, ji to nedarys”, – kalbėjo politologė.
Europos Parlamento biuro Lietuvoje teigimu, remiantis rugsėjį ir spalį Lenkijoje atliktomis apklausomis, tik 5 proc. respondentų pritarė teiginiui, kad Lenkija turi išstoti iš ES. 90 proc. apklaustųjų teigiamai vertino šalies narystę ES.Vis dėlto, R. Menkovskos-Norkienės teigimu, jei Lenkija nuspręstų trauktis iš ES, minėtoji statistika sprendimo nepaveiktų, nes valdžia apsispręsti gali be visuomenės pritarimo.
„90 proc. Lenkijos piliečių nori likti Europos Sąjungoje, bet aš noriu pabrėžti, kad tokiam sprendimui nereikia referendumo. Jeigu valdžia nuspręs pasitraukti, užtenka, kad premjeras kreiptųsi į parlamentą ir parlamentas balsuotų už tai“, – komentavo politologė. Gyvenimas – tai amžina kova. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jos teigimu, turint aiškų visuomenės norą pasilikti ES, pasitraukimas šalyje sukeltų dar didesnę sumaištį, galinčią išaugti į protestus. Visgi, R. Menkovskos-Norkienės nuomone, pasipriešinimas valdžios sprendimams Lenkijoje dažnu atveju neatneša rezultatų.
„O jeigu nuspręs pasitraukti, gali būti labai daug pilietinių protestų, tačiau žmonės protestuoja dėl labai daug dalykų, ir tai nereiškia, kad valdžia puola keisti savo sprendimus. Pavyzdžiui, Konstitucinio Teismo sprendimas dėl aborto. Gatvėse protestavo 1,5 mln. lenkų. Ir kas? Abortas kaip buvo uždraustas, taip uždraustas ir liko”, – svarstė R. Menkovska-Norkienė.
R. Menkovskos-Norkienės nuomone, Lietuvai nevertėtų kištis į konfliktą
Lenkijai konfliktuojant su ES institucijomis, prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad Lietuva padarys viską, kad padėtų Lenkijai ir ES surasti išeitį. Anot prezidento, jei Lenkijai prireiks tarpininkavimo, Lietuva yra pasirengusi tai padaryti. Visgi R. Menkovska-Norkienė mano, kad Lietuva neturėtų atsisakyti ES vertybių ir stoti į Lenkijos pusę.
„Palaikyti Lenkiją bet kokia kaina ir iš esmės atsisakyti ES vertybių Lietuvai neapsimoka. Lietuvai reikia finansinės paramos iš ES, todėl vertėtų palaikyti gerus santykius su ES institucijomis“, – sakė R. Menkovska-Norkienė.
„Lenkijos valdžia yra pragmatiška, ir Lietuva tikrai neturėtų bendradarbiauti su ja. Lenkija bendradarbiauja tik su tais, kurie naudingi legimitizuojant nelegalius žingsnius“, – pridūrė politologė.
R. Menkovskos-Norkienės nuomone, Lietuvai palaikyti Lenkiją būtų klaida, pakenksianti Lietuvos įvaizdžiui prieš ES institucijas ir ES valstybes nares.
„Santykiai su Lenkija gali sugadinti Lietuvos vardą. Lenkijos ir ES užsienio politika yra priklausoma nuo partinių vidinių santykių, tai Lietuvai neapsimoka dalyvauti tokiose kovose. Lietuva neturėtų tapti auka tokių vidinių žaidimų dabartinės Lenkijos valdžios, čia būtų paprasčiausia klaida“, – teigė politologė. Dvikova. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę ESTT įpareigojo Lenkiją mokėti po 1 mln. eurų per dieną baudą už nurodymo sustabdyti reformą, Briuselio nuomone, varžančią šalies teismų nepriklausomumą, nevykdymą. ESTT nurodė, kad ši bauda „būtina, siekiant išvengti rimtos ir nepataisomos žalos Europos Sąjungos teisinei tvarkai ir jos pamatinėms vertybėms, ypač teisės viršenybei“.
Vis dėlto praėjusią savaitę Lenkijos teisingumo ministras pareiškė, kad jo šalis neturėtų mokėti baudų, kurias Europos Teisingumo Teismas skyrė dėl prieštaringai vertinamos teismų reformos, ir kitų baudų, susijusių su Varšuvos nenoru uždaryti didžiulę anglių kasyklą. Šie sprendimai paaštrino santykius tarp ES institucijų ir Lenkijos valdžios, iškėlusius diskusijas dėl Lenkijos pasitraukimo iš ES.
Europos Komisija patikino, kad Lenkija neabejotinai turės sumokėti baudas. Jei šalis po pakartotinių raginimų nesumoka baudos, ši suma išskaičiuojama iš šaliai skiriamų ES išmokų. Pinigai tokiu atveju patektų į ES biudžetą.
Varšuva, spalio 28 d. (AFP-ELTA). Lenkijos teisingumo ministras ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis neturėtų mokėti baudų, kurias Europos Teisingumo Teismas skyrė dėl prieštaringai vertinamos teismų reformos, ir kitų baudų, susijusių su Varšuvos nenoru uždaryti didžiulę anglių kasyklą.
Varšuva ir Briuselis jau daug laiko nesutaria dėl ginčytinų teismų reformų, kurias prastūmė „Teisės ir teisingumo“ (PiS) vyriausybė.
Briuselis mano, kad reformos kenkia demokratijai, o Lenkija teigia, kad jos reikalingos siekiant išgyvendinti teisėjų korupciją.
„Ar tai būtų neteisėtos baudos dėl Turovo (anglių kasyklos), ar bauda už pokyčius teismų sistemoje, Lenkija negali ir neturi mokėti nė zloto“, – žurnalistams sakė teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro ir pridūrė, kad Lenkija „neturi pasiduoti savivalei.“
Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas. EPA – ELTA nuotr.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas ir Lenkijos opozicijos lyderis Donaldas Tuskas neatmeta savo šalies išstojimo iš Bendrijos galimybės.
Lenkija „greičiau nei kam nors atrodo“ gali nebebūti ES narė, jei dabartinė valdančiosios PiS partijos kampanija taps nevaldoma, sakė D. Tuskas stočiai TVN24. D. Tuskas yra laikinasis didžiausios Lenkijos opozicinės partijos „Piliečių platforma“ pirmininkas.
Aukštas PiS atstovas prieš dvi dienas iškėlė klausimą dėl tolesnio Lenkijos bendradarbiavimo su ES ir taip įplieskė debatus. „Turėtume pagalvoti, kiek dar galime bendradarbiauti, kad mes visi liktume ES ir kad ši ES mums būtų priimtina“, – sakė PiS frakcijos vadovas Ryszardas Terleckis ir paminėjo „Brexitą“. Lenkija esą turi pamąstyti ir apie „drastiškus žingsnius“. Vyriausybės atstovė tada pabrėžė, kad Lenkijos išstojimas iš ES neplanuojamas.
Besitęsiantis ginčas tarp Varšuvos ir Briuselio dėl Lenkijos teismų reformos pastaruoju metu dar labiau paaštrėjo. Europos Komisija trečiadienį paprašė Europos teisingumo teismo skirti finansines sankcijas Lenkijai.
Ignoruodami Briuselio pastabas penktadienį Lenkijos žemieji rūmai priėmė įstatymą, draudžiantį teisėjams kritikuoti teismų reformą.
Valdantieji konservatoriai teigia, kad priemonė yra būtina, siekiant išvengti teismų chaoso, tačiau kritikai ir opozicija baiminasi, kad tai gali apriboti teismų nepriklausomumą.
Nors po visoje šalyje organizuotų protestų įstatymo projektas buvo šiek tiek pakoreguotas, tačiau pagal patvirtintą versiją teisėjai už teisėjų skyrimo teisėtumo kvestionavimą vis tiek gali netekti darbo.
Dabar įstatymas bus svarstomas opozicijos kontroliuojamame Senate. Aukštieji rūmai turės galimybę siūlyti pakeitimus arba atmesti įstatymą, tačiau paskutinį žodį vis tiek tars Seimas. Opozicijos siūlyti pakeitimai žemuosiuose rūmuose buvo atmesti.
Šiuo įstatymu valdančioji partija PiS siūlo įvesti drausmines nuobaudas teisėjams – taip pat ir atleidimą iš pareigų – už teismų reformų kritiką.
Drausminės priemonės teisėjams bus skiriamos ir už „politinę veiklą“ ar „teismų veiklos trukdymą“. Teisėjai įpareigojami pateikti rašytinius dokumentus, atskleidžiančius informaciją apie jų paskyras socialiniuose tinkluose bei veiklą teisėjų asociacijose.
Dėl įstatymo projekto kritiką pakartotinai išsakė Briuselis bei Jungtinės Tautos. Jis buvo plačiai kritikuotas ir Lenkijoje: neigiamą poziciją pareiškė Lenkijos Aukščiausiasis teismas, žmonės rinkosi į protestus visoje šalyje.
Teismų reformų kritikai teigia, kad šis įstatymas pažeidžia teismų nepriklausomumą, iškreipia patikrinimų ir balansų sistemą, taip pat yra pirmas žingsnis Lenkijos pasitraukimo iš ES link.
Konstitucijoje siūloma nustatyti, kad įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka kartu su teisėjais bylas nagrinėja ir sprendimus priima ir piliečiai, davę tarėjo priesaiką.
Seime įregistruotos tokios Seimo Lietuvos socialdemokratų darbo (LSDD) frakcijos inicijuotos Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pataisos.
Jas pasirašė 47 Seimo nariai, atstovaujantys Lietuvos socialdemokratų darbo, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoms bei mišriai Seimo narių grupei.
„Tokia Konstitucijos nuostata, visų pirma, reikštų įstatymų leidėjo pareigą priimti naują ar pakeisti galiojančius įstatymus ir nustatyti atvejus bei tvarką, kada kartu su teisėjais bylas nagrinėtų ir visuomenės atstovai – Lietuvos Respublikos piliečiai, davę tarėjo priesaiką. Antra, ši nuostata įpareigotų įstatymo lygmeniu įtvirtinti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį tarėjai turėtų sprendžiamąjį (o ne patariamąjį) balsą, t. y. kartu su teisėjais priimtų sprendimus nagrinėjamose bylose. Be to, atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstituciją asmuo, paskirtas teisėju, turi prisiekti, siūloma analogiškai numatyti ir tarėjo priesaikos reikalavimą“, – sakoma dokumento aiškinamajame rašte.
Taip pat siūloma Konstitucijoje nustatyti, kad piliečių veikla vykdant tarėjų pareigas nelaikoma priverčiamuoju darbu. Ši nuostata sudarys teisines prielaidas kviesti visuomenės atstovus atlikti tarėjo pareigas ir užkirs kelią galimiems ginčams, ar tokios pilietinės pareigos atlikimas nelaikytinas priverčiamuoju darbu.
Pagrindiniai tarėjų instituto teismuose diegimo tikslai – visuomenės pasitikėjimo teismais ir teisine sistema didinimas, teismų darbo atvirumo skatinimas, visuomenės teisinis švietimas.
Manoma, kad tarėjų instituto įteisinimas bus papildoma teisėjų nepriklausomumo garantija. „Tarėjai gali apsaugoti teismą nuo politikų ar kitų trečiųjų asmenų spaudimo. Teismui priimant tiek viešosios nuomonės požiūriu, tiek ir politikams nepriimtinus sprendimus, piliečių dalyvavimas sprendimą priimančioje kolegijoje saugo ne tik profesionalius teisėjus, bet ir teismą kaip instituciją“, – sako Konstitucijos pataisų iniciatoriai.
Tarėjų įtraukimas, jų nuomone, gali turėti įtakos tiek visos teisinės sistemos (padarant ją artimesnę visuomenės vertybėms), tiek ir teismų sistemos legitimumui. Tarėjai, turėdami tam tikrą specifinę patirtį, teismams sudarytų galimybes priimti sprendimus, kurie šalims yra suprantami, o teismui leistų geriau suprasti šalių poziciją ir lūkesčius.
„Kitose Europos valstybėse – Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje – teismų tarėjų dalyvavimas teisingumo vykdyme stiprina pasitikėjimą teismais. Tai būtų efektyvi prevencija kovojant prieš korupciją teismų sistemoje“, – sako LSDD frakcijos narys Juozas Bernatonis.
Įdiegus tarėjų institutą teismuose, kils papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis. Jos bus reikalingos atliekant tarėjų atranką ir administruojant tarėjų sąrašo sudarymą, apmokant tarėjų vykimo į teismą ir atgal į savo gyvenamąją vietą, gyvenamosios patalpos nuomos išlaidas, kai tarėjai vyks iš kitos vietovės, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, taip pat užtikrinant jų turimas socialines garantijas. „Valstybės biudžeto lėšų reikės kompensacijai tarėjams mokėti pagal tarėjo funkcijoms vykdyti sugaištą laiką. Be to, kils papildomų lėšų poreikis teismų infrastruktūrai gerinti: įrengti tarėjų darbo vietoms, suteikti jiems elektroninius parašus ir pan.“, – sakoma aiškinamajame rašte.
Realus valstybės biudžeto lėšų poreikis tarėjų institutui teismuose finansuoti, be kita ko, priklausys nuo bylų, kuriose tarėjai atliks savo pareigas, skaičiaus. Šis poreikis bus tiksliai nustatytas, rengiant Konstitucijos pakeitimus įgyvendinančius įstatymus.
Seimo 2016 m. spalio 11 d. nutarimu buvo patvirtinta Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcija.
Konstitucijos 48 ir 109 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siekiama įgyvendinti Koncepcijos nuostatas ir sudaryti teisines prielaidas Lietuvos Respublikos piliečiams, davusiems tarėjo priesaiką, kartu su teisėjais nagrinėti bylas ir priimti sprendimus.
Siekiant tinkamai pasirengti tarėjų instituto veikimui, numatoma, kad siūlomi Konstitucijos pakeitimai įsigaliotų 2021 m. sausio 1 d.
Pakeitus Konstituciją, reikės pakeisti Teismų įstatymą ir jame nustatyti tarėjams taikomus reikalavimus, tarėjų atrankos procedūrą ir tarėjų sąrašo sudarymą, tarėjų priesaikos reikalavimą, tarėjų vaidmenį proceso metu, tarėjų teises ir pareigas, veiklos garantijas, atsakomybę, pareigų pabaigą, išbraukimą iš tarėjų sąrašo ir kt. Įstatyme taip pat turės būti nustatyta, kokių kategorijų civilinėse, baudžiamosiose ir administracinėse bylose tarėjai atliks savo funkcijas. Taip pat reikės pakeisti Civilinio proceso kodeksą, Baudžiamojo proceso kodeksą, Administracinių bylų teisenos įstatymą ir kitus susijusius įstatymus.
Konstitucijos pataisas planuojama svarstyti pavasario sesijoje. Kaip informavo Lietuvos socialdemokratų darbo partijos deleguotas teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, šioms pataisoms įgyvendinti reikalingų įstatymų projektai jau yra rengiami.
Tarp pasirašiusiųjų Konstitucijos pataisas yra premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, Seimo nariai Ramūnas Karbauskis, Gediminas Kirkilas, Juozas Bernatonis, Algirdas Butkevičius, Antanas Vinkus, Rima Baškienė, Linas Linkevičius, Vytautas Bakas, Artūras Skardžius, Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok, Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras.
Varšuvos universiteto mokslininkė Renata Menkovska (Renata Mienkowska). MRU nuotr.
Lietuva praėjusią savaitę Seime priėmė rezoliuciją, kuria parėmė Lenkijos vyriausybės politiką, tuo tarpu Europos Parlamentas – ją pasmerkė ir pagrasino sankcijomis. Ką reiškia ir ką gali duoti Lenkijos valdžią remianti, bet Europos Sąjungai (ES) prieštaraujanti Lietuvos rezoliucija naujienų agentūra ELTA ir kalbėjosi su Varšuvos universiteto mokslininke Renata Menkovska (Renata Mienkowska).
Praėjusią savaitę Seimas priėmė rezoliuciją, kurioje parlamentarai kone vienbalsiai išreiškė paramą Lenkijoje vykdomoms šeimos stiprinimo reformoms. Seimo nariai rezoliucijoje taip pat solidarizavosi su Varšuva dėl jai pradėtų Europos Sąjungos procedūrų, raginančių laikytis ES teisės ir normų. Ši parama deklaruota ne tik džiaugiantis dėl sėkmingai vykdomų kaimynės reformų, bet ir siekiant pagerinti ne itin sklandžius Lietuvos ir Lenkijos santykius.
Tačiau lenkų politologė, Varšuvos universiteto mokslininkė bei Mykolo Romerio universiteto profesorė R. Menkovska abejoja, ar toks lietuvių sprendimas turės apčiuopiamos naudos ir ar apskritai bus pastebėtas Lenkijoje. Priešingai, politikos ekspertės nuomone, lietuvių deklaruotas simbolinis palaikymas kelia daugiau rizikų nei gali duoti realios naudos.
Stebint tai, kaip ši, vos kelių frazių rezoliucija lapkričio 9-ąją dieną buvo priimta bei kokios diskusijos ir komentarai lydėjo priėmimo procesą, susidaro įspūdis, kad Seimo nariai dėl parlamento sprendimų ir pareiškimų kokybės galvos stipriai nesuka. Keisčiausia, kad patys Seimo nariai pripažino, jog rezoliucija neturi reikšmingo turinio.
Visgi ši mažytė rezoliucija sukėlė tik dar daugiau klausimų. Pavyzdžiui, ką reiškia solidarizavimasis su Lenkija, kuriai gresia ES sankcijos dėl bendrijos sutarčių pažeidinėjimo? Ar tai reiškia, kad Lietuvos Seimo nariai pritaria politikai, kuri kertasi su Europos Sąjungos pamatinėmis vertybėmis?
Tai nesunku buvo pastebėti vykusiose diskusijose priimant šią rezoliuciją. Parlamentarai žėrė komplimentus ne tik Lenkijos reformoms dėl šeimos, bet ir jos vykdomai žiniasklaidos politikai. Jau ne kartą dviprasmiška retorika pasižymėjęs Povilas Urbšys parlamentarus ragino nepasiduoti Briuseliui, anot jo, naikinančiam nacionalines tapatybes, bet vadovautis Lenkijos pavyzdžiu.
Atrodytų nieko keisto. Seime iš atskirų parlamentarų galima išgirsti ir juoką, ir baimę keliančių komentarų. Tačiau šiuo atveju nerimą kelia tai, kad iš penkiasdešimties posėdyje dalyvavusių parlamentarų tik vienas, Algirdas Sysas, skeptiškai įvertino iniciatyvą, teigdamas, jog ne viskas, kas šiuo metu vyksta Lenkijoje, yra gerai.
Turint galvoje, kad Briuselis atvirai teigia, jog Lenkijoje vykdomos reformos kelia sisteminę grėsmę įstatymų viršenybei, o Europos Parlamentas trečiadienį balsų dauguma pritarė rezoliucijai, smerkiančiai Lenkijoje vykdomus pažeidimus, Lietuvos parlamentarų sprendimas negali atrodyti kitaip nei tiesiog keistas. Ar nebus taip, kad Seimas vėl praleido puikią progą patylėti?
Varšuvos universiteto politikos ekspertė R. Menkovska šią Seimo iniciatyvą įvertino gana skeptiškai. Anot jos, šį sprendimą lėmė ideologinis dabartinių Lietuvos ir Lenkijos valdžių artumas.
Lenkijos parlamentas
Kalbėdama apie Lenkijoje vykdomas reformas mokslininkė pabrėžė, kad, nepaisant to, jog dabartinė Lenkijos vyriausybė įgyvendino kelias sėkmingas reformas, jomis labai žavėtis nereikėtų. Tai, kad Vyriausybei pavyko „paleisti“ kelias sėkmingas ekonomines ir socialines reformas, yra labai susiję su patogia pasaulio ekonomine konjunktūra.
„Pasaulio ekonomika, ypač Vokietijos ekonomika, su kuria labai susijusi Lenkija, šiuo metu auga. Ir tai dabartinė Lenkijos Vyriausybė sėkmingai išnaudoja“, – pabrėžė R. Menkovska.
Kartu Varšuvos universiteto mokslininkė pabrėžė, kad šią palankią ekonominę situaciją dabartinė valdžia išnaudoja ne tik socialinės gerovės kėlimo tikslams. Anot jos, Jaroslavo Kačinskio (Jaroslaw Kaczynski) kontroliuojama valdžia, naudodamasi padėtimi, siekia kuo labiau sustiprinti savo pozicijas, kad visų pirma laimėtų artėjančius rinkimus, ir, antra, kad sau palankia linkme pakreiptų Lenkijos politinę sistemą.
Šie Lenkijos valdžios siekiai natūraliai veda į konfliktą su ES, todėl, svarsto R. Menkovska, šalies ekonominės situacijos negalėtume įvertinti kaip labai stabilios. Lenkijos konfrontacija su ES institucijomis ateityje gali turėti rimtų ekonominių pasekmių.
Vis dėlto, apibendrindama Lenkijos valdžios politiką, teigė R. Menkovska, didžiausia grėsmė, šiuo metu kylanti Lenkijai, yra tai, kad politinė sistema suka autoritarizmo link.
Neįsileiskime lenkiškų raidžių. Slaptai.lt nuotr.
Seime išsakytas liaupses Lenkijos politikai dėl žiniasklaidos R. Menkovska įvardijo kaip visišką nesusipratimą. Anot mokslininkės, Lenkijos valstybinė žiniasklaida yra visiškai priklausoma nuo politinės valdžios. Jos teigimu, nacionalinėje žiniasklaidoje J. Kačinskis susilaukia tik panegirikos. Lenkams, teigė politikos ekspertė, yra sudaromas įspūdis, kad valdžia daro viską teisingai ir tik gerus dalykus. „Lietuvos visuomenė tikriausiai nebūtų labai entuziastinga, jei, pavyzdžiui, Seimas nuspręstų Lietuvą orientuoti panašia linkme“, – samprotavo R. Menkovska.
Galiausiai politologė pabrėžė, kad Seimo priimtoje rezoliucijoje deklaruojama parama ir solidarizacija su Lenkija prieštarauja demokratiniams ir teisinės valstybės principams.
„Teismų reformos pagrindas yra absoliučiai nepriimtinas jokiai demokratinei sistemai. Jeigu ir šią reformą savo kalbomis palaiko Lietuvos Seimas, tai čia yra didžiulis nesusipratimas. Nieko bendro šis reformavimas su demokratija ir teisine valdžia neturi“, – kalbėjo R. Menkovska.
Politikos ekspertė aiškino, kad Teismų reformos įgyvendinimas kelia riziką, jog prieš valstybę bus panaudotas 7-asis ES straipsnis, pagal kurį gali būti įšaldyta valstybės teisė balsuoti ES Taryboje. Po trečiadienio EP balsavimo šios 7-ojo straipsnio procedūros aktyvavimo bus reikalaujama oficialiai.
R. Menkovska nebuvo labai optimistiška ir vertindama Seimo narių lūkesčius, kad rezoliucija gali prisidėti gerinant dvišalius santykius su Lenkija. Politologė pabrėžė, kad šia rezoliucija yra remiama konservatyvi ir ES dviprasmiškai vertinama J. Kačinskio proteguojama politika, o ne Lenkija ir jos visuomenė. Tad, akcentavo politologė, J. Kačinskiui oponuojančios jėgos į tokią Lietuvos teikiamą paramą žiūrės labai įtariai, nes tai parama „Teisei ir teisingumui“, bet ne Lenkijai. Didelė dalis lenkų visuomenės, anot mokslininkės, nors ir palaiko Vyriausybės ekonomines programas, tačiau nepritaria bei priešinasi reformoms, susijusioms su teismų pertvarka. Šiuo atžvilgiu šis palaikymas yra trumpalaikis politinis sprendimas.
Lenkijos institutas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Antras aspektas, kurį įvardijo R. Menkovska kaip svarbų, kalbant apie priimtos rezoliucijos svarbą dvišaliams santykiams yra tai, kad J. Kačinskiui tokia parama nėra svarbi.
„J. Kačinskis padarys taip, kaip nori bet kuriuo atveju – su Lietuva ar be jos.“ Dėl to, anot mokslininkės, nėra pagrindo tikėtis, kad Lenkija už tai duos kažką mainais. „Tai tikrai neprisidės ir prie rimtų dvišalių problemų išsprendimo. Geriausiu atveju pažadės daugiau pinigų lenkų mažumai, bet jie gali nutekėti Lietuvos lenkų rinkimų akcijai“, – Eltai kalbėjo R. Menkovska.
Labai svarbu, anot politologės, kalbant apie užsienio politiką turėti omenyje faktą, kad šiuo metu Lenkijos užsienio ir ES politika priklauso nuo vieno žmogaus – J. Kačinskio. Ir tai Lenkijos vyriausybę daro nenuspėjamą, kai kalba pasisuka apie užsienio politikos reikalus.
Anot Varšuvos universiteto mokslininkės, prieš priimant Rezoliuciją reikėjo labai nuodugniai apsvarstyti turinį ir įvertinti, kaip ES pažiūrės į šį Lietuvos aktą. „ES bendruomenė gali suprasti, kad Lietuva siekia atsistoti vienoje barikadų pusėje su Lenkija ir Vengrija. Tai labai rizikinga strategija“, – kalbėjo R. Mienkovska. Taip pat mokslininkė pabrėžė, kad Lenkijos dabartinė valdžia nevertina Lietuvos taip, kad jai apsimokėtų rizikuoti savo reputacija Europos Sąjungoje.
Trylika įvairioms Seimo frakcijoms atstovaujančių parlamentarų siūlo Seimui priimti rezoliuciją, kurioje „reiškia paramą, įsipareigoja remti ir solidarizuojasi su Lenkijos Respublika dėl prieš ją pradėtų Europos Sąjungos procedūrų ir rekomenduoja nepalaikyti galimų sankcijų“.
Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame rezoliucijos projekte „Dėl Lenkijos Respublikoje vykdomų sėkmingų reformų“ dėkojama Lenkijos Seimo maršalkai Marekui Kuchcinskiui už istorinį vizitą į Lietuvą ir išreikštą poziciją dėl dvišalių santykių stiprinimo.
Dokumento projekte kalbama apie ryžtingai ir sėkmingai įvykdytas šeimos stiprinimo reformas ir vykdomą politiką Lenkijoje, sakoma apie būtinybę palaikyti šias reformas ir žadama svarstyti jas pritaikyti Lietuvoje.
Rezoliucijos projektą teikia Seimo nariai Petras Gražulis, Zbignevas Jedinskis, Povilas Urbšys, Artūras Skardžius, Stasys Jakeliūnas, Juozas Imbrasas, Algimantas Dumbrava, Raimundas Martinėlis, Petras Nevulis, Rita Tamašunienė, Vanda Kravčionok, Arūnas Gumuliauskas, Rimantė Šalaševičiūtė.
Europos Sąjungos institucijose diskutuojama apie galimybę pritaikyti ekonomines sankcijas Lenkijai dėl teismų reformos ir politikos, atmetančios galimybę priglausti pabėgėlių.
Lenkijos prezidentas Andžejus Duda (Andrzej Duda), pirmadienį pasiūlęs konstitucijos pataisą, turėjusią išplėsti jo įtaką teismams, tą pačią dieną tokio siekio atsisakė. Tai – naujausias posūkis Lenkijos teismų sistemos reformų kampanijoje, kuri sukėlė Europos Sąjungos (ES) nerimą ir šalyje paskatino masinius protestus.
Kad atsisako savo plano keisti konstituciją, A. Duda pranešė praėjus vos kelioms valandoms po pirmojo paskelbimo apie šį siekį. Tokį sprendimą Lenkijos vadovas priėmė pasikalbėjęs su įstatymų leidėjais ir supratęs, kad šis siūlymas nesulauks pakankamai paramos parlamente.
„Nėra jokių galimybių, kad ši pataisa būtų patvirtinta“, – per televiziją transliuotame kreipimesi sakė A. Duda, patikslindamas, kad šį siūlymą paremti atsisakė pagrindinės opozicinės partijos – Šiuolaikinė partija (Nowoczesna) ir Pilietinė platforma (PO).
Apie siekį įvesti konstitucijos pataisą A. Duda buvo pranešęs pristatydamas savą teismų sistemą reglamentuojančių teisės aktų versiją, kuri turėtų pakeisti liepos mėnesį jo vetuotus šalies vyriausybės siūlytus įstatymų projektus. Šis prezidento žingsnis tuomet sukėlė valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) nuostabą ir sumišimą.
Liepą Lenkijos vadovo vetuoti įstatymų projektai būtų sustiprinę politikų įtaką Aukščiausiajam teismui ir leidę šalies parlamentui rinkti teismų nepriklausomumą ginti turinčios institucijos narius.
Andžejus Duda savo įstatymo versijoje Nacionalinės teismų tarybos (KRS) narius parlamente siūlė rinkti trijų penktadalių dauguma, taip siekiant užkirsti kelią vienos partijos dominavimui.
„Jei per du mėnesius parlamentas nepajėgtų išrinkti KRS narių trijų penktadalių dauguma, tuomet iš pateiktų kandidatų (sąrašo) narius rinktų prezidentas“, – sakė A. Duda.
Lenkijos vadovas teigė tiek iš vyriausybės, tiek iš opozicijos girdėjęs, kad tokių įgaliojimų suteikimas prezidentui prieštarautų šalies konstitucijai, todėl jis siūlęs priimti konstitucijos pataisą, kuri būtų leidusi tai įgyvendinti.
Tačiau dėl nepakankamo palaikymo minties keisti konstituciją atsisakęs, A. Duda pasiūlė alternatyvų sprendimą: „Jei (parlamentarai KRS narių) negalės išrinkti trijų penktadalių dauguma, tuomet kiekvienas jų turės tik po vieną balsą. Tai reiškia, kad kiekvienas įstatymų leidėjas galės balsuoti tik už vieną kandidatą į KRS narius.“
„To rezultatas bus įvairių partijų išrinkta KRS narių kolegija“, – pridūrė Lenkijos vadovas.
Anksčiau pirmadienį A. Duda pristatė ir savo Aukščiausiojo teismo reformos įstatymo projekto viziją, kuria taip pat būtų išplėsti jo įgaliojimai. Remiantis šiuo projektu, prezidentas galėtų spręsti, kurie iš pensinio amžiaus, t. y. 65-erių metų, sulaukusių teisėjų galėtų ir toliau dirbti.
Šiame pasiūlymo projekte A. Duda, be kita ko, teigia manantis, kad eiliniams piliečiams turėtų būti suteikta galimybė skųsti teismų sprendimus.
Remiantis pasiūlymu, šiuos skundus nagrinėtų naujai sukurta specialioji kolegija, į kurią įeitų ir visuomenės atstovai.
Teismų stambinimo reforma vyksta sklandžiai ir neabejotina, kad 2018 m. sausio 1 d. teismai pasitiks su nauja kokybe, sako Teisėjų tarybos pirmininkas, Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Rimvydas Norkus.
Pasak jo, įgyvendinus reformą vietoj 49 šiandien veikiančių apylinkės teismų veiks 12 sustambintų teismų, kurie turės savo vietinius padalinius ir žmonėms prieiga prie teisingumo nesupaprastės, o pagerės.
Pirmadienį susitikęs su Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu R. Norkus pristatė Teisėjų tarybos atliekamus darbus rengiantis įgyvendinti Seimo praėjusiais metais palaimintą teismų stambinimo reformą.
„Seimo Pirmininkui taip pat pristačiau bylų nagrinėjimo tendencijas, bylų srautus. Iš tikrųjų bylų skaičius išlieka aukštas, ir teisėjų darbo krūvis išlieka didelis Lietuvos teismuose. Tai pagrindiniai aspektai, kuriuos mes nagrinėjome“, – sakė R. Norkus.
Jis pasidžiaugė tuo, kad teismai susitvarko su dideliais bylų krūviais. „Jeigu kalbėtume apie civilines bylas – tai jau nemažai metų, ES šalių lyginamaisiais duomenimis, Lietuvos teismai patenka į trejetuką valstybių, kuriose civilinės bylos yra nagrinėjamos sparčiausiai. Vidutiniškai civilinė byla yra nagrinėjama per 100 dienų Lietuvoje, kas yra tikrai pakankamai neblogai. Šiek tiek sudėtingesnis klausimas yra su baudžiamosiomis bylomis, ypač kai jos yra didelės apimties, su daug kaltinamųjų“, – žurnalistams sakė R. Norkus.
AT pirmininkas tikisi, kad teismų reforma pagerins vidinį teismų administravimą, sumažins biurokratijos teismuose, palengvins žmogui prieigą prie teisingumo.
„Pateiksiu jums pavyzdį, jeigu žmogus gyvena, pavyzdžiui, Palangoje, o jo byla turi būti nagrinėjama Kretingos teisme, dabar jis turi vykti į Kretingos teismą ir ten priduoti savo procesinius dokumentus. Įgyvendinus reformą, jis tai galės padaryti savo teisme, teismų sistemos resursais dokumentai bus pristatomi į tą teismą, kur byla nagrinėjama“, – sakė R. Norkus.
Stambesniuose teismuose, jo teigimu, veiks daugiau teisėjų, ir tai sudarys sąlygas teisėjams pirmiausia specializuotis nagrinėjant vienokias ar kitokias bylas, tai išspręs aibę techninių problemų, su kuriomis šiandien teismai susiduria.
R. Norkus sakė, kad reformos užbaigimui jokių teisės aktų pakeisti nebereikia, tačiau šiuo metu Teisėjų tarybos sudaryta darbo grupė svarsto galimybę tobulinti Teismų įstatymą įvairiomis kryptimis, tiek stiprinant teisėjų atranką, tiek sudarant dar geresnes galimybes bylų nagrinėjimui. „Kadangi tai tik projektas, apie tai kalbėti dar per anksti“, – sakė R. Norkus.
Šeštadienį Europos Komisija (EK) pradėjo teisinius veiksmus prieš Lenkiją dėl jos vyriausybės bandymų pažeisti teisėjų nepriklausomumo principą, informuoja „Reuters“.
Varšuvai duotas vienas mėnuo pateikti savo atsakymus.
Europos Sąjungos (ES) komisarai pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą nuspendė šį trečiadienį. Tai buvo pirmasis žingsnis teisiniame procese, kurio finalas gali įvykti ES aukščiausiajame teisme – ES Teisingumo Teisme.
EK nerimauja dėl naujais įstatymais Lenkijos teisingumo ministrui suteikiamos galios veikti visiškai savo nuožiūra – pratęsti pensinio amžiaus sulaukusių teisėjų mandatus, taip pat skirti ir atleisti teismų pirmininkus ir t.t.
„Naujosios taisyklės leidžia teisingumo ministrui daryti įtaką paprastiems teisėjams, remiantis miglotu kriterijumi dėl jų mandato pratęsimo. Tokiu būdu pažeidžiamas teisėjus nuo atleidimų saugantis principas“, – teigiama EK šeštadienį išplatintame pranešime.
Bet to, EK nepatenkinta ir lenkų planuojamu skirtingu moterų ir vyrų teisėjų išėjimo į pensiją amžiumi, atitinkamai 60 ir 65 metų.
EK teigimu, Lenkijoje stumiamas teisės aktas pakerta teisėjų nepriklausomumo principą ir laužo ES sutarties nuostatas.
Kiek anksčiau, atlikdama atskirą teisinės valstybės stebėsenos procedūrą, EK nusiuntė Lenkijai naują rekomendaciją, kuria prašo išspręsti kelias jos nurodytas problemas. Užklausą Lenkijai EK pateikė dar 2016-ųjų metų pradžioje ir Varšuvai davė mėnesį į ją atsakyti.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį (lapkričio 11-ąją) dalyvavo kartą per ketverius metus vykstančiame Visuotiniame teisėjų susirinkime, kuris yra aukščiausia teismų savivaldos institucija.
Kreipdamasi į šalies teisėjus Prezidentė pabrėžė, kad teismų sistemoje įvyko esminis lūžis – tą rodo ir augantis visuomenės pasitikėjimas teisingumu, ir reikšmingi pokyčiai teismuose.
„Permainos teismų sistemoje įvyko tik patiems teisėjams supratus, kad be principingo požiūrio į savo veiklą neįmanoma susigrąžinti žmonių pasitikėjimo. Iš uždaro klano teisėjai tapo atvira ir skaidria bendruomene, į kurią lygiuojasi ir teisėsaugos institucijos. Teisėjų bendruomenė tampa nepakanti korupcijai, aplaidžiam kolegų darbui, teisėjo vardo žeminimui. Teisingumo užtikrinimui svarbu ne tik įstatymo raidė, bet ir aukšta teisėjų moralė, etika, žmogiškumas“, – sako Prezidentė.
Teismų sistemos skaidrumas ir veiklos tobulinimas nuo pirmosios kadencijos pradžios yra vienas svarbiausių Prezidentės prioritetų. Per šį laiką teismų sistema atsinaujino, tapo atviresnė ir skaidresnė, buvo padidinti teisėjų reputacijos ir kompetencijos reikalavimai, teismai dirba efektyviau. Per pastaruosius 7 metus pasikeitė net 80 proc. teismų vadovų, į sistemą atėjo daugiau negu 25 proc. naujų teisėjų. Teisėjų korpuso atnaujinimo laukia Aukščiausiasis ir Apeliacinis teismai.
Taip pat buvo gerokai pakelta teisėjų reputacijos kartelė – už teisėjo vardo pažeminimą nuo 2009 metų buvo atleista 19 teisėjų, kai iki tol per visą nepriklausomybės dvidešimtmetį tokių teisėjų buvo atleista 14.
Pati Prezidentė yra inicijavusi daug įstatymų pakeitimų, kurie reikšmingai prisidėjo prie teismų sistemos tobulinimo,atvirumo, kokybiškesnio ir spartesnio teisingumo vykdymo. Prezidentės iniciatyva pakeitus Teismų įstatymą, visuomenės atstovai buvo įtraukti į drausmės bylų nagrinėjimą. Patobulinus teisėjų atrankos kriterijus ir sustiprinus Pretendentų į teisėjus atrankos komisijos veiklą teisėjų skyrimo procesas tapo ne tik spartesnis, bet ir kokybiškesnis – teisėjo karjerą dabar lemia kompetencija, o ne formalūs darbo stažo reikalavimai.
Svarbus žingsnis efektyvesniam teisingumo vykdymui buvo žengtas 2013 metais prasidėjus teismų reformai, kuri sujungė didžiųjų miestų apylinkių teismus. Tolesnis šios reformos etapas leis paspartinti bylų nagrinėjimą, suvienodinti teisėjų darbo krūvį, sumažinti administravimo išlaidas.
Taip pat teismai tapo modernesni – įvestas elektroninis bylų skirstymas, privalomais tapę teismo posėdžių garso įrašai įpareigojo teisėjus elgtis pagarbiai ir etiškai teismo posėdžių metu. Teismai tampa patogesni žmonėms – teismams dokumentus galima pateikti neišeinant iš namų, elektroninėje erdvėje susipažinti su bylų medžiaga, gauti informaciją apie įvykius bylose trumpąja telefonine žinute.
Paspartėjo ir bylų nagrinėjimas – pavyzdžiui, pagal civilinių bylų nagrinėjimo terminus ir atvirumą visuomenei Lietuvos teismai yra vieni pirmaujančių Europos Sąjungoje. Baudžiamosiose bylose Prezidentės iniciatyva buvo apribota pertraukų trukmė, kas užkirto kelią bylų vilkinimui. Siekiant užtikrinti nešališkumą, įtvirtintas kolegialus skundų dėl suėmimo nagrinėjimas. Griežti profesionalumo reikalavimai, efektyvesnis teisingumo vykdymas davė savo rezultatų-pagal visuomenės apklausas pirmą kartą po daug metų pasitikinčių teismais žmonių yra daugiau nei nepasitikinčių.
Prezidentė pabrėžia, kad apsivaliusi ir atsinaujinusi teismų sistema turi toliau tęsti reformas, užtikrinti garbingą ir profesionalų teisingumo vykdymą, kelti aukščiausios reputacijos reikalavimus. Prezidentė palinkėjo visiems teisėjams išsirinkti atsakingai dirbsiančią Teisėjų tarybą ir pateisinti žmonių lūkesčius, laikytis principingo požiūrio į kolegų elgesį ir darbą.
Šiuo metu šalyje teisingumą vykdo beveik 800 teisėjų.
Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.
Seimas atmetė ir antrą prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlytą kandidatūrą į Generalinio prokuroro postą.
Labai apgailestauti dėl eilinio Generalinio prokuroro nepaskyrimo neverta. Naujo Generalinio prokuroro paskyrimas ypatingų permainų prokurorų darbe vis viena nežada. Ir tai jau įrodė buvusio generalinio paskyrimas. Kiekvienas prokuroras yra nepriklausomas ir tuo daug kas pasakyta.
Tačiau nors prokuroras yra nepriklausomas, jo darbas – tikrai ne. Jo darbą koreguoja ir vertina teisėjai. Pradedant ikiteisminiu tyrimu ir baigiant galutiniu įvertinimu aukščiausiose apeliacinėse instancijose.
2013 metų vasario 4-ąją buvo pranešta, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su atsakingais pareigūnais, su kuriais aptarė teismų reformos eigą ir galimybes spartinti bylų nagrinėjimą.
Šiuo, neabejotinai aktualiu, klausimu pastebėtini keli momentai.
Kiekviena lazda turi du galus, panašiai, kaip kiekviena moneta – dvi puses. Kalbant apie bylų nagrinėjimo spartą, būtina nepamiršti, kad skubotas teisingumo procesas yra pats brangiausias sukeliamomis pasekmėmis. Nuo seno žinoma: "skubėk lėtai", "skubią naudą – kipšas gaudo" arba "paskubėsi, žmones prajuokinsi".
Dėl piliečių paramos renkant parašus referendumo sušaukimui teismų sistemos pertvarkos klausimu
2009 m. „EUROBAROMETRO“ tyrimai rodo, kad ES valstybių tarpe Lietuva atsidūrė paskutinėje vietoje pagal visuomenės pasitikėjimą teismais. Šiandien pasitiki teismais vos 15 proc.. Lietuvos gyventojų, nepasitiki per 78 proc.
Nepasitikėjimo teismais priežastys.
Lietuvos teismai suformuoti buvusių sovietinių teisininkų, visiškai atsiribojant nuo visuomenės. Į teismų įstatymą jie įrašė nuostatas, kurių Konstitucijoje nėra, kad teisėjais privalo būti tik profesionalai. Tokios nuostatos nėra ir Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijoje Nr. R(94)12. priimtoje 1994m. spalio 13 d., kurioje kalbama apie teisėjų nepriklausomumą. Kitaip tariant, tiek Konstitucijoje, tiek ir rekomendacijoje paliekama vietos ir neprofesionaliems teisėjams: prisiekusiųjų žiuri, taikos teisėjams bei tarėjams.
Pirmiausia į akis krenta įvykdytos reformos netolygumas. Štai teismų reforma pažengė gerokai toliau nei prokuratūros, vidaus reikalų sistemos reforma, nors vertinant reitingų požiūriu, teismai ligi šiol negali pasigirti dideliu žmonių pasitikėjimu.
Iš vidaus reikalų sistemos bene mažiausiai reformuota policija, nors be perstojo vis „reformuojama“, arba perstumdoma kabinetais ir tarnybomis. Policijos dienos išvakarėse šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė ragino policijos vadovus neatidėlioti būtiniausių, efektyvią ir profesionalią policijos veiklą užtikrinsiančių sprendimų, ūkiškiau tvarkyti policijos valdomą turtą ir daugiau dėmesio skirti kovai su organizuotu nusikalstamumu.
