terorizmo finansavimas

Trumposios naujienos

Antrankiai

Stokholmas, liepos 6 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Švedijos teismas nuteisė kalėti turką už „mėginimą finansuoti terorizmą“ paremiant prokurdišką organizaciją. Tai pirmas toks nuosprendis šioje Skandinavijos šalyje, siekiančioje Ankaros pritarimo narystei NATO.
 
Vyras, Stokholmo apygardos teismo apibūdintas kaip vyresnis nei 40 metų iš Turkijos kilęs kurdas, pripažintas kaltas ir dėl turto prievartavimo sunkinančiomis aplinkybėmis bei nusikaltimo, susijusio su šaunamuoju ginklu. Teismas jam skyrė ketverių su puse metų laisvės atėmimo bausmę ir deportaciją ją atlikus.
 
Vyras buvo sulaikytas sausį, kai prie vieno Stokholmo restorano grasino ir šaudė. Teisėjas Mansas Wigenas sakė, kad jis „ginklu mėgino gauti pinigų iš Stokholmo kurdų verslininko Kurdistano darbininkų partijai (KDP)“. Pasak teisėjo, KDP vykdė Europoje plačią lėšų rinkimo programą, įskaitant turto prievartavimą. Nuteistojo advokatas sakė su nuosprendžiu nesutinkantis ir jį apskųsiantis.
 
Turkija blokuoja Švedijos pastangas įstoti į NATO ir kaltina Skandinavijos šalį teikiant prieglobstį „teroristams“, ypač KDP nariams. Ankara prašo Stokholmo išduoti dešimtis žmonių. Pernai liepą Švedija sugriežtino kovos su terorizmu įstatymus, palengvindama baudžiamąjį persekiojimą už teroristinių organizacijų finansavimo veiklą. Tai pirmas kartas, kai naujasis įstatymas jau pritaikytas prieš KDP rėmėją.
 
Nuosprendis paskelbtas tuo metu, kai NATO būstinėje Briuselyje susitinka aukšti Turkijos ir Švedijos diplomatai. Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas trečiadienį Baltuosiuose rūmuose taip pat susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu aptarti įstrigusios narystės. NATO narės spaudžia Turkiją uždegti žalią šviesą Švedijai iki viršūnių susitikimo Lietuvoje, jis Vilniuje vyks liepos 11-12 dienomis. Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, dar neratifikavusios Švedijos paraiškos, tam reikia visų narių pritarimo.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.07.07; 00:30
Trumposios naujienos

Latvijos vėliava

Finansų ir kapitalo rinkos komisija (FKRK) paskyrė trims Latvijos bankams baudas, kurių bendra suma siekia beveik 650 tūkst. eurų, už tai, kad jie nesilaikė įstatymų, kuriais siekiama užkirsti kelią neteisėtai įgytų lėšų legalizavimui ir terorizmo finansavimui.

Kaip pranešė FKRK atstovai, šios kredito įstaigos pervesdavo pinigus, apeidamos Šiaurės Korėjai taikomas tarptautines sankcijas.

FKRK, bendradarbiaudama su JAV Federaliniu tyrimų biuru, nustatė, jog kai kurie „Regionala investiciju banka“, „Baltikums Bank“ ir „Privatbank“ klientai vykdė pervedimus į Šiaurės Korėją per lengvatinio apmokestinimo zonose įregistruotas įmones, naudodamiesi sudėtingomis finansinių sandorių schemomis. Pažeidimai buvo užfiksuoti nuo 2009 iki 2015 metų.

Didžiausia bauda skirta „Regionala investiciju banka“ – ji sudaro 570 tūkst. 364 eurus, „Baltikums Bank“ ir „Privatbank“ nubausti 35 tūkst. 575 eurų baudomis.

FKRK vadovas Peteris Putninis pavadino baudas prevencijos priemone, kuria siekiama, kad bankai išanalizuotų savo klaidas ir patobulintų vidaus kontrolės sistemas. Pasak jo, visos trys nubaustos kredito įstaigos pripažino savo kaltę ir sudarė su FKRK sutartis dėl priemonių trūkumams šalinti.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.02; 16:02

Trumposios naujienos

Nekreipdamas tarptautinio nepasitenkinimo, Vengrijos parlamentas antradienį pritarė griežtam įstatymui, nukreiptam prieš pilietinės visuomenės grupes, informuoja naujienų agentūra AFP.

Naujas įstatymas, kuriam pritarta 130 balsų prieš 40, įpareigos kasmet daugiau kaip 24 tūkst. eurų iš užsienio gaunančias nevyriausybines organizacijas užsiregistruoti kaip „užsienio finansuojamas organizacijas“, arba joms dėl nepaklusnumo grės uždarymas.

Populistas Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas teigia, kad šiomis priemonėmis bus siekiama pagerinti skaidrumą ir kovą su pinigų plovimu bei terorizmo finansavimu.

Tačiau Europos Komisija (EK) ir Jungtinės Tautos (JT) pasmerkė įstatymą. Jų teigimu, šis įstatymas gali diskriminuoti ir delegitimizuoti nevyriausybines organizacijas.

Anot pranešimų, įstatymas neturi nieko bendro su skaidrumu, juo siekiama nutildyti nevyriausybines organizacijas – pilietinės visuomenės balsą. Be to, manoma, kad šiomis priemonėmis taikomasi į Vengrijoje gimusį milijardierių filantropą Džordžą Sorosą (George Soros), kuris įkūrė ir finansavo prestižinį Vidurio Europos universitetą (CEU) ir ne vieną dešimtmetį milijonus dolerių skyrė liberalios, atviros kultūros skatinimui. Šiuo įstatymu ypač taikomasi prieš tas nevyriausybines organizacijas, kurios gauna lėšų iš Dž. Soroso.

Be kita ko, anksčiau šiais metais buvo priimtas naujasis Vengrijos švietimo įstatymas, kuris gali lemti tai, kad Vengrijoje bus uždarytas Dž. Soroso įkurtas CEU. Naujosios vyriausybės priimtos taisyklės reiškia, kad CEU nebegalės teikti diplomų, nes universitetas yra registruotas Jungtinėse Valstijose. Pagal įstatymą, užsienio universitetai privalo turėti būstinę tiek Budapešte, tiek savo namų valstybėje, tačiau filantropo Dž. Soroso įkurtas CEU būstinę turi tik Budapešte ir yra vienintelis daugiau niekur kitur padalinių neturintis tarptautinis universitetas.

Vengrijos premjeras teigė, kad CEU sukčiauja, nes savo namų valstybėje neturi būstinės, tačiau išduoda diplomus, kurie pripažįstami tiek Vengrijoje, tiek Jungtinėse Valstijose.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.06.14; 03:30

Aktualijos

Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje (ECOFIN), kurioje Lietuvai atstovavo finansų ministras Rimantas Šadžius, pristatytas Europos Komisijos (EK) kovos su mokesčių vengimu dokumentų rinkinys.

Jame atkreiptas dėmesys į tai, kad kovojant prieš mokesčių vengimą ir agresyvų mokesčių planavimą reikalingi ne vienašaliai, o bendri  ir koordinuoti Europos Sąjungos (ES) veiksmai. 

Continue reading „ECOFIN taryboje – siūlymai, kaip kovoti su mokesčių vengimu bei terorizmo finansavimu” →