teroro aktas

SkaitomiausiosŽvalgyba

Fazil Mustafa. Azerbaidžano parlamento deputatas

Gintaras Visockas

Kovo 28-oji – svarbi Azerbaidžanui. Tos dienos vakarą Azerbaidžano Didžiojo Medžliso (Azerbaidžano Parlamentas) narys Fazilis Mustafa grįžo į namus Baku miesto Zabrato rajone.  Jam atidarius garažo vartus pasigirdo šūviai. Azerbaidžano parlamentaras F. Mustafa buvo sužeistas į petį ir koją. Šūviai paleisti apie 21 valandą vakaro vietos laiku. Šaudyta iš už akmeninės tvoros.

Laimė, F. Mustafos artimieji, išgirdę šūvius, suspėjo uždaryti visas duris bei vartus, o pats F. Mustafa sugebėjo, nors ir paplūdęs krauju, iš garažo nušliaužti į namus. Iškviesta greitoji medicinos pagalba ir policija suskubo atlėkti kaip įmanoma greičiau. Tačiau paleidusiam šūvių papliūvą iš „Kalašnikov“ vyrui (arba keliems užpuolikams) pavyko pasprukti.

1965-ųjų metų gimimo Azerbaidžano politikas F. Mustafa – vedęs, turi du vaikus. Šiuo metu jo gyvybei pavojaus nėra. Abi operacijos atliktos sėkmingai.

Prabėgus kelioms dienoms po užpuolimo jau galima brėžti preliminarias išvadas. Manoma, kad šaudyta būtent iš automato „Kalašnikov“. Parlamentaras F. Mustafa nematė užpuoliko, todėl apie jį nužudyti siekusį asmenį negali pasakyti nieko konkretaus. Vis dar nežinoma, kiek iš viso buvo užpuolikų.

Fazilis Mustafa. Azerbaidžano Didžiojo Medžliso narys

Užtat agresijos motyvai – tarsi ant delno. Azerbaidžano parlamentaras F. Mustafa pastaruoju metu kritikavo Irano valdžią. Kritikavo piktai, bet pagrįstai. Oficialusis Teheranas kritikuotas už tai, kad į Azerbaidžaną siunčia savo šnipų ir provokatorių. Kritikuotas už tai, kad palaiko agresyviąją Armėniją, vis dar nenorinčią sutikti, jog Karabachas, remiantis tarptautine teise, – tai Azerbaidžano teritorija. Teherano režimas kritikuotas dar ir dėl to, kad pasienyje su Azerbaidžanu ginkluotosios iraniečių pajėgos nuolat rengia agresyvias karines pratybas, kad Irano karo lėktuvai dažnai skrenda pavojingai arti Azerbaidžano oro erdvės, kad Armėnijai slapta siunčia ginklų, minų, kad Irano sostinėje sausio 27-ąją buvo užpulta Azerbaidžano ambasada (žuvo Azerbaidžano atstovybės apsaugos viršininkas, dar vienas azerbaidžaniečių diplomatas buvo sužeistas; dėl šio incidento Azerbaidžanas uždarė savo diplomatinę atstovybę Irane).

F. Mustafa kritikuodavo ir armėnų separatistus, įvairiausiomis provokacijomis siekiančius sužlugdyti taikų Karabacho sugrįžimą Azerbaidžano pavaldumui, viešai reikalavo, jog armėnai, jei nori gyventi Karabache, privalo laikytis Azerbaidžano įstatymų ir tvarkos.

Tad parlamentaras F. Mustafa turėjo priešų. Tai – Irano režimas ir armėnų separatistai. Socialiniuose tinkluose jis jau seniai sulaukdavo grasinimų iš Irano ir Armėnijos.

Oficialusis Baku mano, jog pasikėsinimas į parlamentaro F. Mustafos gyvybę – tai teroro aktas, kurį organizavo Irano slaptosios tarnybos. Azerbaidžane esama manančiųjų, jog Iranas nuolat įžūlėja. Įžūlėja todėl, kad taip ir nebuvo nubaustas už karinę paramą agresyviai besielgiančiai Rusijai, už nuolatinius mėginimus susikurti atominį ginklą, už žiaurias represijas prieš savo piliečius (prieš kelis šimtus metų Iranas okupavo visą pietinę Azerbaidžano sritį, todėl šiandien Irane dabar gyvena apie 30 milijonų etninių azerbaidžaniečių, daugiau nei pačiame Azerbaidžane).

Irano kariškiai. EPA – ELTA nuotr.

Svarbu pabrėžti dar ir tai, kokį ambasadorių Iranas neseniai paskyrė į Armėniją. Ogi tūlą Machdi Sobhani. Šis Irano diplomatas anksčiau rezidavo Sirijoje. Ten jis rūpinosi ne tik kariniais reikalais, bet ir kūrė savo šnipų tinklą. Žodžiu, tai – patyręs diplomatas. Įsimintina ir tai, kad anksčiau į Vakarų Zangezurą buvo paskirtas Irano ambasadorius Abedinas Varaminas, kuris patirties rengti provokacijas ir kurti šnipų tinklus įgijo ambasadoriaudamas Jemene (Iranas ten palaikė husitus, kovojančius prieš Saudo Arabiją).

Žodžiu, Iranas plečia savo įtaką regione pasirinkdamas Armėniją kaip atsparos tašką, kaip trampliną. Armėnija, anksčiau priklausiusi nuo Rusijos malonės, šiandien vis labiau bičiuliaujasi su Teheranu. Iranas regione tampa vis agresyvesnis ir piktesnis. Jis kelia tiesioginę grėsmę ne tik Ukrainai (nes tiekia ginklų Rusijai), bet ir Izraeliui bei Azerbaidžanui. Irano demonstruojama draugystė su Saudo Arabija – tik imitacija, tik vaidyba.

Kas ir kaip sutramdys agresyvųjį Iraną?

2023.04.02; 08:00

Žvalgyba

Teroro aktas Nicoje. 2016-ieji. EPA – ELTA nuotr.

Paryžius, gruodžio 13 d. (AFP-ELTA). Antradienį Prancūzijos teismas skyrė laisvės atėmimo bausmes aštuoniems įtariamiesiems, kaltinamiems dėl šiurpios 2016 metų teroro atakos Nicoje, kai įtariamas islamistas sunkvežimiu rėžėsi į minią, šventusią liepos 14-osios valstybinę šventę.
 
Du vyrai nuteisti kalėti 18 metų už tai, kad padėjo 31 metų Tuniso gyventojui Mohamedui Lahouaiejui-Bouhleliui parengti išpuolį, per kurį pietinio miesto pajūrio krantinėje per keturias minutes žuvo 86 žmonės, daugiau nei 450 buvo sužeisti, kol policija nušovė užpuoliką.
 
Teisėjai nustatė, kad Mohamedas Ghraiebas ir Chokri Chafroudas turėjo žinoti apie užpuoliko posūkį į islamo radikalizmą ir jo potenciją įvykdyti teroro ataką. Jie rėmėsi visų šių trijų asmenų skambučiais telefonu ir trumpųjų žinučių įrašais, kuriais jie pasikeitė likus kelioms dienoms iki žudynių. 47 metų M. Ghraiebas iš to paties Tuniso miesto kaip M. Lahouaiejas-Bouhlelis bei 43 metų tunisietis Ch. Chafroudas taip pat buvo apkaltinti padėję išsinuomoti sunkvežimį. Jie kaltinimus neigė.
 
28 metų Ramzi Arefa, prisipažinęs parūpinęs M. Lahouaiejui-Bouhleliui ginklą, iš kurio jis šaudė į policiją, bet nieko nesužeidė, nuteistas kalėti 12 metų, nors ir nebuvo apkaltintas nusikalstamu ryšiu su teroristu ar tuo, kad žinojo, jog M. Lahouaiejas-Bouhlelis gali surengti ataką.
Vėliau „Islamo valstybė“ paskelbė, kad M. Lahouaiejas-Bouhlelis yra vienas jos sekėjų, nors tyrėjai nerado jokių konkrečių sąsajų tarp užpuoliko ir džihadistų, tuo metu kontroliavusių dalį Irako ir Sirijos.
 
Kiti penki įtariamieji, tunisietis ir keturi albanai, nuteisti kalėti nuo dvejų iki aštuonerių metų pagal kaltinimus neteisėta ginklų prekyba arba nusikalstamu sąmokslu, tačiau nesusijusiu su terorizmu.
 
Brahimas Tritrou buvo vienintelis už akių teisiamas įtariamasis. Jis pabėgo nuo teisminės priežiūros į Tunisą ir, manoma, kad dabar yra suimtas.
 
Remiantis Prancūzijos ir Tuniso spaudos pranešimais, M. Lahouaiejo-Bouhlelio kūnas 2017 m. buvo repatrijuotas į Tunisą ir palaidotas gimtajame M’sakeno mieste, esančiame į pietus nuo sostinės Tuniso. Tuniso valdžios institucijos to niekada nepatvirtino.
 
Teismas vyko istoriniuose Paryžiaus Teisingumo rūmuose, o Nicoje buvo įrengta speciali vieta, kurioje aukos galėjo tiesiogiai stebėti bylos eigą. Daugelio aukų manymu, prokurorų prašomos bausmės neatitiko patirtų kančių masto. Per teismo procesą daugelis išgyvenusiųjų buvo apimti siaubo, kai prokurorai parodė šiurpų, viešai niekada nematytą vaizdo įrašą, kaip M. Lahouaiejas-Bouhlelis vairavo sunkvežimį per minią, stengdamasis sutraiškyti kuo daugiau žmonių.
 
„Tikiuosi, kad teismas bus griežtesnis, nei jie prašo – negaliu jų suprasti po visko, kas buvo pasakyta per posėdžius“, – sakė Anne Murris, aukų asociacijos „Memorial des Anges“ pirmininkė, per ataką netekusi dukters.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.12.14; 00:30
SkaitomiausiosTrumposios naujienos

Stambulas. Po sprogimo. EPA – ELTA nuotr.

Stambulas, lapkričio 13 d. (ELTA). Sekmadienį Stambule nugriaudėjęs sprogimas pareikalavo žmonių aukų, incidentas tiriamas kaip teroro aktas, praneša Turkijos leidinys „Sabah“.
 
Gautomis žiniomis, incidentas įvyko netoli Taksimo aikštės, populiarioje Istiklialio pėsčiųjų gatvėje. Stambulo vyriausioji prokuratūra tiria jį kaip teroro aktą, nors oficialių pareiškimų apie sprogimo priežastis dar nebuvo.
 
Kaip rašo tviteryje Stambulo gubernatorius Ali Yerlikaya, pirminiais duomenimis, Istiklialio gatvėje įvykusio sprogimo metu žuvo keturi žmonės, o 38 buvo sužeisti.
 
Kadruose iš incidento vietos matyti greitosios pagalbos, ugniagesių ir policijos automobiliai. Sprogimo priežastys kol kas nežinomos.
 
Internautai socialiniuose tinkluose praneša, kad gatvė uždaryta.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.11.14; 02:00
Žvalgyba

Islandija. Nacionalinė vėliava

Reikjavikas, rugsėjo 22 d. (AFP-ELTA). Islandijos policija ketvirtadienį pranešė sulaikiusi keturis žmones per didelio masto operaciją, susijusią su pasirengimu „teroro išpuoliui“. Manoma, jog tai pirmi tokie areštai mažoje Šiaurės salos valstybėje.
 
Per spaudos konferenciją policija pranešė, kad devyniose skirtingose ​​vietose konfiskuoti keli pusiau automatiniai ginklai, tarp jų pagaminti 3D spausdinimo technologija, bei „tūkstančiai“ šovinių. „Vakar surengta policijos operacija (…) buvo susijusi su tyrimu dėl pasirengimo teroro išpuoliui“, – žurnalistams sakė Islandijos policijos nacionalinis komisaras Karlas Steinaras Valssonas.
 
Keturi vyresni nei 20 metų islandai buvo sulaikyti sostinės Reikjaviko Kopavoguro priemiestyje ir pietvakariniame Mosfelsbairo mieste per didelio masto operaciją trečiadienį, joje dalyvavo apie 50 vyrų, pranešė policija. Dviem iš jų ketvirtadienį buvo paskirtos kardomosios priemonės.
 
Nors galimi motyvai nėra žinomi, manoma, kad taikiniai buvo „įvairios visuomenės institucijos“ ir „valstybės piliečiai“, pasak K. S. Valssono, galimai ir parlamentas bei pati policija. Policija taip pat teigė, kad aiškinasi, ar šie vyrai susiję su ekstremistinėmis organizacijomis ir ar jie palaikė ryšius su užsienio valdžios institucijomis.
 
„Kiek mes žinome, tai pirmas kartas, kai (Islandijoje) buvo pradėtas tokio pobūdžio tyrimas“, – sakė K. S. Valssonas.
 
Maža 375 tūkst. gyventojų turinti valstybė Pasaulio taikos indekse užimą pirmą vietą nuo 2008 m., kai buvo įtraukta į reitingą, ir laikoma „taikiausia šalimi pasaulyje“. Smurto atvejai reti, tai patvirtina vienas žemiausių nusikalstamumo lygių pasaulyje, nors pastaraisiais metais išaugęs smurtinių nusikaltimų skaičius kelia nerimą valdžiai.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.09.23; 08:00
Trumposios naujienos

Rusijos raketų ataka Vinycioje. EPA-ELTA nuotr.

Kyjivas, liepos 14 d. (ELTA). Rusijos raketų atakos Ukrainos Vinycios mieste aukų padaugėjo iki 22, pranešė Ukrainos policijos vadas Ihoris Klymenko, kuriuo remiasi agentūra „Ukrinform“.
 
„Iki 17 val. buvo rasti iš viso 22 žmonių kūnai, tačiau iki šiol iš jų atpažinti tik šeši“, – socialiniame tinkle „Telegram“ parašė I. Klymenko. Pasak jo, dingusiais vis dar laikomi 39 žmonės. Policijos vadas pridūrė, kad įvairaus sunkumo sužalojimų patyrė dar apie 100 žmonių, o atakos metu apgadinta daugiau kaip 50 pastatų ir dar per 40 automobilių.
 
Anksčiau ketvirtadienį Ukrainos nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė apie smūgį Vinyciai. Turimais duomenimis, maždaug 11 val. vietos laiku miesto centre nukrito trys raketos. Jos pataikė į biurų pastatą, tačiau smūgio metu buvo apgadinti ir aplinkiniai pastatai. Šalia esančioje stovėjimo aikštelėje užsiliepsnojo kelios dešimtys automobilių.
 
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šią ataką pavadino teroro aktu.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2022.07.05; 05:09
Žvalgyba

Danijos sostinėje – į teroro aktą panašus incidentas. EPA – ELTA foto

Kopenhaga, liepos 3 d. (dpa-AFP-ELTA). Per šaudynes prekybos centre Kopenhagoje yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Tai spaudos konferencijoje Danijos sostinėje pareiškė policijos vadas Sørenas Thomassenas. Policija sekmadienio vakarą tviteryje pranešė, kad prekybos centre aidėjo šūviai.
 
Netrukus po šaudynių pranešta, kas suimtas įtariamasis. Tai 22 metų danas, sakė S. Thomassenas. Detalių jis nepateikė.
 
Policija pranešimo apie šaudynes sulaukė 17.30 val. Policijos vadas neatmetė teroro akto tikimybės.
 
Kopenhagos merė Sophie H. Andersen tviteryje rašė, kad tai „siaubinga“. „Mes kol kas tiksliai nežinome, kiek žmonių sužeista arba žuvo, tačiau situacija labai rimta“, – teigė ji.
 
Vienas liudininkas stočiai DR pasakojo girdėjęs tris ar keturis garsius trenksmus, kai su šeima buvo vienoje parduotuvėje. Tada kiti žmonės įbėgo į parduotuvę ir pranešė apie šūvius.
 
Ir laikraščiui „Jyllands-Posten“ liudininkės pasakojo apie girdėtus šūvius. „Nebuvo aišku, kas atsitiko. Staiga visur kilo chaosas“, – sakė 20-metė Emilie Jeppesen.
 
Šaudynės vyko prekybos centre „Field’s”. Jis yra Amagero rajone tarp centrinės miesto dalies ir oro uosto. Netoliese yra ir arena „Royal Arena“. Čia sekmadienį planuotas britų atlikėjo Harry‘io Styleso koncertas. Jis nėra atšauktas.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2022.07.04; 07:30
Žvalgyba

Kyjivas, birželio 15 d. (ELTA). Ukrainos nacionalinė policija užkirto kelią teroro aktui prieš šalies vadovus. Tai trečiadienį pareiškė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Jevhenas Jeninas, praneša UNIAN.
 
Pasak jo, pareigūnai kasdien gauna informacijos apie įvairius įtartinus asmenis, kurią teikia gyventojai. Tai padeda imtis antidiversinių priemonių.
 
„Ir kaip tik mūsų operatyvinių šaltinių informacija leido išvengti teroro akto prieš mūsų valstybės vadovus. Po pergalės apie tai bus galima papasakoti kur kas daugiau“, – sakė viceministras.
 
Anksčiau Ukrainos prezidento biuro pirmininko patarėjas Michailas Podoliakas žurnalistams pareiškė, kad į valstybės vadovo Volodymyro Zelenskio gyvybę buvo mėginta pasikėsinti jau daugiau kaip dešimt kartų.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.06.16; 06:01
Trumposios naujienos

Šaudynės Niujorko metropoliteno stotyje nelaikomos teroro aktu. EPA-ELTA nuotr.

Niujorkas, balandžio 12 d. (AFP-ELTA). Po šaudymo incidento Niujorko metropoliteno stotyje, per kurį nukentėjo 16 žmonių, JAV tarnybos nemano, kad tai buvo teroro aktas. Šiuo metu nevyksta tyrimas dėl „teroro akto“, antradienį Brukline sakė Niujorko policijos vadė Keechant Sewell.
 
Ryte vienoje metro stotyje vyras paleido dūmus iš turėtos talpos ir pradėjo šaudyti. „Kai traukinys įvažiavo į stotį, asmuo užsidėjo dujokaukę, – spaudos konferencijoje netoli įvykio vietos sakė pareigūnė. – Jis tada atidarė jo kuprinėje buvusį kanistrą, ir vagonas prisipildė dūmų.
 
Tuomet jis pradėjo šaudyti“. Žalią darbininko liemenę vilkėjusiam vyrui pavyko pasprukti. Jo motyvas kol kas nežinomas.
 
Ugniagesių duomenimis, nukentėjo iš viso 16 žmonų, 10 jų sužeisti šūviais. Penkių sužeistųjų būklė yra „kritiška, bet stabili“, – sakė ugniagesių atstovė Laura Kavanagh.
 
Incidentas įvyko antradienį rytinio piko metu.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
Trumposios naujienos

Indijoje per teroro aktą sužeisti keturi žmonės. EPA-ELTA nuotr.

Naujasis Delis, sausio 25 d. (ELTA). Indijoje antradienį nežinomi teroristai metė granatą į saugumo pajėgų pareigūnus, sužeisti mažiausiai keturi žmonės. Kaip pranešė televizijos kanalas NDTV, išpuolis buvo surengtas Srinagare – šalies šiaurėje esančios Džamu ir Kašmyro sąjunginės teritorijos sostinėje.
 
Per teroro aktą nukentėjo policininkas, jo žmona ir dar du žmonės. Sužeistieji skubiai nugabenti į ligoninę, jų būklė stabili.
 
Kol kas nė viena iš regione veikiančių ekstremistinių grupuočių neprisiėmė atsakomybės už šią akciją. Incidentas įvyko sausio 26-ąją Indijoje švenčiamos nacionalinės šventės – Respublikos dienos – išvakarėse.
 
Anksčiau antradienį laikraštis „The Asian Age“ pranešė, kad Indija paskelbė aukštesnio lygio kovinę parengtį pasienio kariuomenėje, dislokuotoje palei kontrolės liniją Kašmyre, dėl galimo teroristų skverbimosi iš kaimyninio Pakistano. Pasak pasienio kariuomenės vadovybės, žvalgybos duomenimis, į Indiją mėgina patekti 104-135 smogikai, kurių tikslas – vykdyti teroro aktus per šventę.
 
Praėjusią savaitę Indijos specialiosios tarnybos pranešė apie galimą teroristinį sąmokslą prieš šalies premjerą Narendrą Modį ir aukštus asmenis, dalyvausiančius Respublikos dienos iškilmėse šalies sostinėje.
 
1950 metų sausio 26-ąją įsigaliojo Indijos konstitucija, paskelbusi šalį respublika. Nuo to laiko Indijoje kasmet švenčiama Respublikos diena. Šių metų rugpjūtį Indija taip pat pažymės nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos 75-ąsias metines.
 
Kašmyro teritorija yra Indijos ir Pakistano ginčo objektas nuo 1947 metų, kai Britų Indija, tapusi nepriklausoma, pasidalijo į dvi valstybes pagal religinę priklausomybę. Šiuo metu regione nėra valstybinės sienos: jo teritoriją skiria kontrolės linija. Indijai priklausančioje dalyje aktyviai veikia grupuotės, siekiančios jos atsiskyrimo nuo šalies.
 
Naujasis Delis nuolat kaltina Islamabadą remiant ekstremistus Džamu ir Kašmyro regione, Pakistanas šiuos kaltinimus neigia.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.01.26; 07:30
Trumposios naujienos

Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.

Teheranas, gruodžio 31 d. (AFP-ELTA). Irane prasidedant generolo Qassemo Soleimani antrųjų mirties metinių minėjimui, šalis penktadienį pareiškė, kad dėl jo nužudymo taip pat atsakinga ir dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracija.
 
Buvęs JAV lyderis Donaldas Trumpas 2020 metų sausio 3 dieną nustebino visą regioną, kai jo nurodymu per drono ataką buvo nužudytas Irano Revoliucijos sargų gvardijos dalimi laikomų „Quds“ pajėgų vadas Q. Soleimani. Tai įsiutino Iraną ir jo sąjungininkus.
 
„Dėl šio nusikaltimo tarptautinė atsakomybė tenka JAV vyriausybei“, – sakoma pranešime, kurį savo tviteryje paskelbė Irano užsienio reikalų ministerija.
 
„Be jokios abejonės, šis JAV nusikaltimas (…) yra teroro aktas, kurį suorganizavo ir įvykdė tuometinė JAV vyriausybė ir dėl kurio dabar atsakingi Baltieji rūmai“,– priduriama pranešime, omenyje turint dabartinę J. Bideno administraciją.
 
Praėjus penkioms dienoms po Q. Soleimani nužudymo, Iranas į tai sureagavo paleisdamas kelias raketas į dvi JAV karines bazes, kuriose buvo amerikiečių karių. Atakų metu mirčių buvo išvengta, tačiau, pasak Vašingtono, dešimtys karių patyrė smarkių smegenų sužalojimų. D. Trumpas tuo metu teigė, kad JAV drono ataka buvo šalies atsakas į išpuolių prieš JAV interesus Irake bangą.
 
Irano užsienio reikalų ministerija savo pranešimą paskelbė šalyje prasidedant savaitę truksiančiam Q. Soleimani mirties metinių minėjimui.
 
Pareigūnai nurodė, kad pagrindinis renginys vyks pirmadienį, tačiau nedetalizavo. Jie pridūrė, kad sausio 7 dieną bus pademonstruoti „Irano raketų pajėgumai“.
 
Teherano pareigūnai yra ne kartą pareiškę, kad už Q. Soleimani mirtį bus atkeršyta.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2022.01.01; 05:42
Žvalgyba

Suomijos slaptoji tarnyba SUPO

Helsinkis, gruodžio 3 d. (ELTA). Suomijos policija sulaikė penkis asmenis, kurie, kaip įtariama, rengė teroro aktą. Tai penktadienį pranešė policijos atstovai.
 
„Policija siūlys teismui suimti penkis žmones, įtariamus terorizmu. Satakuntos apygardos teismas priims sprendimą šiandien“, – sakoma tviteryje paskelbtame pranešime.
 
Pareigūnai patikslino, kad sulaikytieji „įtariami planavę teroro aktą“.
 
Jie visi gyveno Satakuntos regione Suomijos pietvakariuose ir buvo sulaikyti antradienį.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.04; 05:00
Žvalgyba

Rusijos slaptoji tarnyba FSB

Maskva, gruodžio 2 d. (ELTA). Rusijoje, anot žiniasklaidos, sulaikyti trys spėjami Ukrainos agentai, praneša agentūra „Reuters“.
 
Vienas jų kaltinamas planavęs išpuolį, ketvirtadienį paskelbė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“, remdamasi saugumo tarnyba. Du kiti įtariami rinkę slaptą informaciją apie strategiškai svarbius objektus Rusijoje.
 
Spėjami agentai sulaikyti augant įtampai tarp Rusijos ir Ukrainos bei Vakarų. Jau kurį laiką netyla pranešimai apie Rusijos dalinių telkimą Ukrainos pasienyje. Vyriausybė Kijeve ir NATO baiminasi, kad dalinių judėjimas netoli sienos gali pranašauti atvirą karinę konfrontaciją. Rusija pareiškė, kad neturi planų įžengti į Ukrainą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.12.02; 14:00
Trumposios naujienos

Per išpuolį Kabulo klinikoje žuvo 15 žmonių, 34 – sužeisti. EPA-ELTA nuotr.

Kabulas, lapkričio 2 d. (AFP-ELTA). Spėjamas išpuolis prieš didžiausią karinę ligoninę Afganistano sostinėje Kabule antradienį pareikalavo daug aukų. Talibano atstovas kalbėjo apie mažiausiai 15 žuvusiųjų ir 34 sužeistuosius.
 
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, prie įėjimo į ligoninę miesto centre driokstelėjo du sprogimai. Tada pradėta šaudyti. Kol kas niekas neprisiėmė atsakomybės už ataką.
 
Sardar Mohammad Daud Khan klinikos gydytojas agentūrai AFP sakė girdėjęs nuolatinį šaudymą. „Galvoju, kad užpuolikai ėjo iš palatos į palatą, kaip pirmą kartą, kai buvome atakuoti“, – sakė jis, turėdamas omenyje išpuolį 2017 metais. Tada medicinos personalu persirengę ginkluoti užpuolikai nužudė mažiausiai 30 žmonių.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2021.11.03; 03:52
SkaitomiausiosŽurnalisto užrašai

Laidojami azerbaidžaniečių žurnalistai

Dabar aiškėja daugiau detalių, kas nutiko birželio 4 dieną kelyje į Susuzlug kaimą Kialbedžaro rajone (Azerbaidžanas). Tądien apie 11 valandą buvo susprogdintas automobilis, gabenęs Azerbaidžano žurnalistus. Sprogimo kaltininkė – prieštankinė mina. Būtent ant jos užvažiavus automobiliui gyvybių neteko azerbaidžaniečių žurnalistai Mageramas Ali ogly Ibragimovas ir Siradža Abyšova, dirbę Azertaq ir Az TV leidiniuose. Incidento metu žuvo ir žurnalistus lydėjęs Kialbedžaro rajono valdžios atstovas. Dar keturi žmonės, lydėję žurnalistus, – sužeisti.

Azerbaidžano specialiosios tarnybos įtaria, kad prieštankinė mina kelyje į Susuzlug kaimą buvo padėta visai neseniai, o ne prieš 2020-ųjų rudens įvykius. Tokius įtarimus yra pareiškęs Human Rights Watch atstovas Europai ir Centrinei Azijai ponas Georgijus Gogija. Jei šie įtarimai pasitvirtintų, būtų galima teigti, jog tai – armėnų separatistų surengtas teroro aktas prieš taikius azerbaidžaniečius.

Apie šį incidentą rašė tokie tarptautinio pobūdžio leidiniai kaip TASS, Ria Novosti, gordonua.com, Haber Global, 24tv.ua, Bi Bi Ci.

O štai armėnų spaudoje, pavyzdžiui, lragir.am, demagogiškai tvirtinama, kad miną bus padėję patys azerbaidžaniečių kariškiai, siekiantys suversti kaltę Armėnijai.

Slaptai.lt informacija

2021,06.07; 10:00

Atsargiai

Lenkijos saugumo tarnybos ABW emblema

Vidaus saugumo agentūra (ABW) baigė tyrimą ir perdavė teismui kaltinamąją išvadą dviejų asmenų, įtariamų rengus teroro aktą Lenkijoje, atžvilgiu. Tai pirmadienį pranešė Lenkijos ministro-specialiųjų tarnybų koordinatoriaus atstovas spaudai Stanisławas Żarynas.
 
Anot jo, sulaikytieji planavo panaudoti sprogmenis. „Pagal ABW išvadą, išpuolis turėjo būti surengtas prieš konkretų islamo religinį objektą. Piktadariai taip pat planavo panaudoti nuodingąsias medžiagas prieš konkrečius žmones, kad užkirstų kelią Lenkijos islamizacijai“, – sakė S. Żarynas.
 
„Kaltinamieji propagavo kraštutines dešiniąsias pažiūras, o vienas iš jų viešai teigė, kad būtina naikinti religines bendruomenes, ragino griebtis smurto, vykdyti nusikaltimus, nekęsti žmonių dėl tautinių, etninių, rasinių ir religinių skirtumų. Kitas kaltinamasis sukūrė savotišką manifestą, atspindintį jo asmenius įsitikinimus ir islamofobiją, taip pat raginantį persekioti atvykėlius iš už Lenkijos sienų“, – papasakojo atstovas spaudai.
 
Taip pat pranešama, kad tyrėjai aptiko sprogmenų, keturis šaunamuosius ginklus, šaudmenų, dirbinių ir įrankių, leidžiančių gaminti pavojingas medžiagas.
 
Įtariamiesiems gresia iki 10 metų kalėjimo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.01.04; 14:00
SkaitomiausiosŽvalgyba

Mohsenas Fakhrizadeh buvo nužudytas naudojant elektroninę įrangą. EPA – ELTA nuotr.

Irano mokslininkas, branduolinės fizikos specialistas Mohsenas  Fakhrizadeh’ė buvo nužudytas naudojant elektroninę įrangą, žudikų nusikaltimo vietoje nebuvo. Tai pirmadienį pareiškė šalies Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Shamkhani.
 
„Operacija buvo labai sudėtinga ir vyko naudojant elektroninę įrangą. Incidento vietoje žudikų nebuvo“, – cituoja jį naujienų agentūra „Tasnim“. Pasak A. Shamkhani, su šiuo nusikaltimu susiję Izraelis ir jo specialiosios tarnybos.
 
Pareigūnas teigė, kad Irano valdžia turi informacijos apie nužudymo organizatorius. „Mes žinome, kas suplanavo operaciją“, – pabrėžė Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius.
 
Sekmadienį naujienų agentūra „Fars“ pranešė, kad į išlipusį iš savo mašinos M. Fakhrizadeh’ę buvo paleista ugnis iš automobilio „Nissan“, kuris buvo už maždaug 150 metrų. Buvo šaudoma iš nuotolinio valdymo automatinio ginklo. Paskui „Nissan“ buvo susprogdintas. Pačių pasikėsinimo vykdytojų nusikaltimo vietoje nebuvo.
 
Penktadienį „Fars“ pranešė apie pasikėsinimą į mokslininką fiziką Teherano provincijos Damovendo miesto rajone. Vėliau šalies Gynybos ministerija patvirtino, kad M. Fakhrizadeh`ė buvo sužeistas ir mirė ligoninėje. Iranas iškart pareiškė, kad prie jo nužudymo prisidėjo JAV ir Izraelis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.11.30; 15:05
SkaitomiausiosŽvalgyba

Bardos miesto specialiosios pajėgos

Nuo 2020 m. rugsėjo 27 d. Armėnijos ginkluotosios pajėgos apgalvotai, kryptingai, sistemingai taikosi į Azerbaidžano civilius gyventojus, privačius namus ir civilinę infrastruktūrą.

Tokiu būdu Armėnija šiurkščiai pažeidžia savo įsipareigojimus pagal tarptautinę humanitarinę teisę, įskaitant 1949 m. Ženevos konvencijas ir jų papildomus protokolus, taip pat nepaiso spalio 10, 18 ir 25 dienomis paskelbtų humanitarinių paliaubų.

Bardoje apraudami žuvusieji

Spalio 28 dieną Armėnija vėl didino įtampą atakuodama įvairiomis kryptimis, taip pat ir tarptautinę sieną su Azerbaidžanu. Azerbaidžano pasienio regionai – Tovuzas, Gadabaj, Daškasanas ir Gubadlis buvo apšaudyti priešo iš Armėnijos Berdo, Čambarako, Vardeniso ir Goruso regionų teritorijos.

Be to, Armėnijos ginkluotosios pajėgos nuolat taikėsi į Agdžabedį, Bardą, Goranbojų ir Terterį su sunkiąja artilerija, įskaitant „Smerch“ ir BM-21 „Grad“ daugkartines paleidimo raketų sistemas, kurios sukėlė milžiniškas žmonių kančias ir žalą civilinei infrastruktūrai.

Barda po apšaudymo

Azerbaidžano nacionalinė kovos su minomis agentūra (ANAMA) pranešė, kad Bardos regionas buvo užpultas 300 mm raketomis „Smerch“ 9M525, kuriose buvo bombų 9N235, o tai yra kasetinis šaudmuo, uždraustas pagal tarptautinę teisę.

Spalio 28 d. iš viso žuvo 90 civilių, įskaitant vaikus, moteris ir pagyvenusius žmones, daugiau nei 380 civilių buvo paguldyti į ligoninę dėl sunkių sužalojimų. Šiuo metu vertinama žala privačiai ir viešajai nuosavybei (spalio 27 d. pranešta apie 2300 privačių namų, 92 daugiabučių namų ir daugiau nei 400 civilinės infrastruktūros nuostolių).

Plačios ir sistemingos raketų atakos Bardos mieste

Spalio 28 d. Armėnija, vykdydama savo politiką, Azerbaidžane surengė dar vieną žiaurų nusikaltimą prieš civilius. Maždaug 13 valandą vietiniu laiku Armėnija paleido 300 mm „Smerch“ raketas su uždraustais kasetiniais šaudmenimis į tankiai apgyvendintas Bardos miesto vietas (esančias maždaug 100 km nuo Armėnijos sienos ir 30 km nuo konflikto zonos), įskaitant verslo centrą ir apylinkes. Šiuo metu Generalinė prokuratūra patvirtino 21 žuvusį ir daugiau kaip 70 sužeistų civilių. Civilinės infrastruktūros objektai ir transporto priemonės buvo gerokai apgadinti.

Barda apšaudyta štai tokiomis bombomis

Ataka prieš Bardos gyvenamuosius rajonus yra antras apgalvotas išpuolis per 20 valandų su uždraustais šaudmenimis. Anksčiau, spalio 27 d., dėl Armėnijos užpuolimo naudojant tos pačios rūšies kasetinius šaudmenis, žuvo keturi civiliai ir dar trylika civilių buvo sužeista. Pranešama, kad iš viso per 20 valandų Bardos regione civilių aukų yra 108 su 25 žuvusiais ir 83 sužeistais (šiuo metu aukų sąrašas tikslinamas).

Išpuolis prieš Bardos miestą šiuo metu yra vienintelis, labiausiai kruvinas.

Remiantis ANAMA pranešimu, šešios vietos (Husejno Džavido g., Baku g., Natavano g., Koroglu g., Bahaduro Hadžijevo g. ir Hejdaro Aliyevo – Uzeiro Hadžibejovo perėja) Bardos mieste  nukentėjo nuo 300 mm „Smerch“ 9M525 raketos su 9N235 bombomis.

Bardoje gesinamas padegtas automobilis

Tai – dar vienas Armėnijos vyriausybės teroro aktas prieš taikius Azerbaidžano gyventojus, atitinkantis žinomą teroristinių veiksmų modelį, kurį anksčiau Armėnija sąmoningai, plačiai ir sistemingai įvykdė Gandžoje, Terteryje ir kituose miestuose.

Armėnijos vyriausybės pareigūnai viešai paskelbė teroro politiką kaip strategiją smogti taikioms gyvenvietėms, kad sukeltų paniką.

Raketos išpuoliai prieš civilius Bardos gyventojus, taip pat balistinių raketų išpuoliai prieš Gandžą ir kitus miestus yra karinis nusikaltimas ir nusikaltimas prieš žmoniją, įvykdytas sąmoningai, kryptingai ir ne vieną kartą.

Čia pateikiamos nuotraukos iš įvykio vietų Bardoje.

Parengta pagal užsienio spaudos pranešimus

2020.10.30; 07:26

Trumposios naujienos

Paryžiaus policija. EPA-ELTA nuotr.

Asmuo, įtariamas penktadienį nužudęs prancūzų istorijos mokytoją, yra čečėnų kilmės 18-metis, gimęs Maskvoje, bet gyvenęs Prancūzijoje.
 
Išpuolis įvykdytas penktadienį apie 17.00 val. vietos laiku šalia mokyklos Konflan Sent Honorine, Yvlino departamente. Išpuolio metu istorijos mokytojui nukirsta galva.
 
Kaip pranešama, mokytojas neseniai per pamoką rodė mokiniams islamo pranašo Mahometo karikatūras.
 
Įtariamąjį pašovė policija, jis mirė.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.10.17; 12:32; 
Atsargiai

Paauglys iš Krasnojarsko, rengęs išpuolį mokykloje, atidėjo teroro aktą todėl, kad, išplitus naujajam koronavirusui, Rusijoje pereita prie nuotolinio mokymosi. Tai penktadienį pranešė Federalinės saugumo tarnybos atstovai.
 
Ketvirtadienį Krasnojarske buvo sulaikytas 14 metų paauglys, planavęs atakuoti mokyklą. Pas jį buvo rastas nupjautavamzdis medžioklinis šautuvas, šovinių, savadarbių sprogstamųjų įtaisų, taip pat ryšio priemonių ir dienoraščių, kuriuose jis pasakojo apie planuojamą nusikaltimą. Paauglys pareigūnams pareiškė ketinęs surengti šaudynes mokykloje balandžio 19-20 dienomis.
 
„Perėjus prie mokymosi nuotoliniu būdu, paauglys nusprendė atidėti teroro aktą vėlesniam laikotarpiui“, – informavo Federalinės saugumo tarnybos darbuotojai.
 
Anot jų, moksleivis rengė išpuolį keturis mėnesius. Jam iškelta baudžiamoji byla.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.17; 00:30
Trumposios naujienos

Ketvirtadienio incidentas Vaitmuro griežtojo režimo kalėjime Kembridžšyro grafystėje, kur kaliniai užpuolė apsaugos darbuotojus, tiriamas kaip teroro aktas. Tai penktadienį pranešė Didžiosios Britanijos policijos atstovai.
 
„Mes laikome vakarykštį incidentą Vaitmuro kalėjime teroro ataka“, – sakoma pranešime. Taip pat informuojama, kad bylos tyrimą kontroliuoja Jungtinės Karalystės sostinės policijos kovos su terorizmu skyrius.
 
Ketvirtadienio rytą du Vaitmuro griežtojo režimo kalėjimo kaliniai užpuolė apsaugos darbuotojus. Per incidentą nukentėjo penki pareigūnai. Užpuolikai dėvėjo liemenes, imituojančias diržus su sprogmenimis, ir turėjo šaltųjų ginklų.
 
Penktadienį nukentėję apsaugininkai buvo išrašyti iš ligoninės.
 
Pasak BBC, vienas iš užpuolikų – Brusthomas Ziamani – atlieka bausmę už nusikaltimą, susijusį su terorizmu.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.11; 00:30