Stokholmas, gruodžio 5 d. (ELTA). Švedijoje nušautas čečėnų opozicionierius tinklaraštininkas Tumso Abdurachmanovas, praneša „Laisvės radijas“.
Šią informaciją patvirtino jo bendražygiai. Švedijos žinybos jos kol kas nekomentuoja.
Anksčiau buvo pranešta, kad nebepavyksta užmegzti ryšio su T. Abdurachmanovu.
Pirmieji pranešimai apie galimą čečėnų aktyvisto nužudymą pasirodė gruodžio 1 d.
Gruodžio 2 d. Europos čečėnų asamblėjos spaudos sekretorius Šamilis Albakovas leidiniui „Kavkazkij uzel“ pareiškė, jog patikimos informacijos apie T. Abdurachmanovo žūtį negauta. „Mūsų žiniomis, tai netiesa. Kalbama apie jauno vaikino, kuris gyveno kaimynystėje su Tumso, nužudymą. Bet ir tai nepatvirtina“, – sakė Š. Albakovas.
Čečėnų žmogaus teisių gynimo asociacijos „Vaifond“ atstovai leidiniui taip pat sakė nelinkę tikėti pranešimais apie tinklaraštininko žūtį. Bet jie pripažino, kad su T. Abdurachmanovu jau kuris laikas nėra ryšio. Nebepavyksta susisiekti ir su jo broliu Mohmadu Abdurachmanovu.
T. Abdurachmanovas garsėjo savo kritika Čečėnijos valdžios adresu. 2015 metais jis išvyko iš Rusijos dėl, jo žodžiais tariant, konflikto su Ramzano Kadyrovo giminaičiais. Tinklaraštininkui Švedijoje buvo suteiktas politinio pabėgėlio statusas. Čečėnijoje jis buvo kaltinamas ryšiais su „Islamo valstybe“.
2019 metais Čečėnijos parlamento pirmininkas Mahomedas Daudovas paskelbė T. Abdurachmanovui kraujo kerštą, bet vėliau respublikos valdžia tai neigė.
2020 metais į T. Abdurachmanovo butą įsigavo vyras, kuris jam smogė į galvą plaktuku. Tinklaraštininkui pavyko jį nuginkluoti ir iškviesti policiją. 2021 metais užpuolikui vardu Ruslanas Mamajevas buvo skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri vėliau buvo padidinta dvejais metais. Jo bendrininkė Elvira Šapiajeva, padėjusi nusikaltėliui patekti į butą, gavo aštuonerius metus kalėjimo.
Rusijos užsienio žvalgybos vadovas trečiadienį apkaltino Jungtines Valstijas Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos gynimu ir pažėrė kritikos dėl 20 mln. dolerių sumos, kurią šalis skyrė antivyriausybinių protestų paramai.
Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai (SVR) vadovaujantis Sergejus Naryškinas pranešime, kurį paskelbė Rusijos naujienų agentūros, pareiškė, kad Vašingtonas buvusią kandidatę į prezidento postą S. Cichanouskają ir kitus aktyvistus „tvirtai priėmė po savo sparnu“.
Anksčiau anglų kalbos mokytoja ir vertėja dirbusi 38-erių S. Cichanouskaja perėmė savo vyro, populiaraus tinklaraštininko Sergejaus Cichanouskio kandidatūrą į Baltarusijos vadovo postą po to, kai jis buvo suimtas.
Opozicijos politikė šiuo metu yra pabėgusi į Lietuvą, o daugybė jos rėmėjų taip pat buvo priversti trauktis ar buvo įkalinti.
S. Naryškinas tvirtino, kad Vakarai protestus ruošė dar prieš rugpjūčio 9 dienos rinkimus, ir pridūrė, jog JAV įvairioms teisių aktyvistų grupėms išdalino 20 mln. dolerių.
Jo teigimu, lėšos nukeliavo pas „nepriklausomus tinklaraštininkus“, o „patyrę Amerikos instruktoriai“ tokiose šalyse, kaip Lenkijoje ir Ukrainoje, mokė perspektyviausius aktyvistus.
„Protestai nuo pat pradžių buvo gerai suorganizuoti ir koordinuojami iš užsienio, – teigė S. Naryškinas. – SVR turima informacija, JAV vaidina itin svarbų vaidmenį dabartiniuose Baltarusijos įvykiuose.“
Spalvotosios revoliucijos vadovėlis
Aliaksandras Lukašenka dėl masinių protestų, kuriuose reikalaujama jo atsistatydinimo, pateikė kaltinimų įvairioms valstybėms – iš pradžių bandymais destabilizuoti šalį kaltinta Rusija, tačiau vėliau kaltinimų pažerta Ukrainai, Čekijos Respublikai ir Didžiajai Britanijai.
„Žinome, kas vadovauja (protestams), kas nori, kad kažkas nutiktų Baltarusijoje, tad išliekame budrūs ir esame pasirengę atsakyti į bet kokį iššūkį“, – trečiadienį susitikime su aukšto rango pareigūnais sakė A. Lukašenka.
Jo teigimu, už protestų „daugiausiai“ stovi Jungtinės Valstijos, besinaudojančios savo „tinklais vadinamosios demokratijos paramai“.
Jis tvirtino, kad protestų organizatoriai naudoja „spalvotųjų revoliucijų vadovėlius“, omenyje turėdamas Kremlių remiančių lyderių nuvertimus buvusiose Sovietų Sąjungos valstybėse, pavyzdžiui, Ukrainoje.
Gerai žinomas čečėnų tinklaraštininkas, Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo kritikas Tumsas Abdurachmanovas pranešė, kad Lenkijoje buvo mėginta pasikėsinti į jo gyvybę, skelbia „The Guardian“.
T. Abdurachmanovas internete paskelbė vaizdo įrašą, kuriame jis matomas visas susitaršęs ir sunkiai kvėpuojantis. Šalia jo matyti kitas kruvinas vyras.
„Kas tave siuntė? Iš kur atvykai?“, – klausia tinklaraštininkas ir parodo plaktuką, kuriuo užpuolikas norėjo jį nužudyti.
Ant žemės gulintis sužalotas vyras atsakė, kad atvyko iš Maskvos jo užpulti. „Jie davė man tavo adresą. Jie paėmė mano motiną“, – pridūrė užpuolikas.
Švedijoje įsikūrusi čečėnų teisių gynimo organizacija „Vayfond“ nurodė, kad tai buvo pasikėsinimas nužudyti.
Pasak T. Abdurachmanovo brolio Muchamado, brolis paguldytas į ligoninę, bet jo sužalojimai nesunkūs. Užpuolikas – taip pat ligoninėje.
34 metų T. Abdurachmanovas yra vienas iš labiausiai žinomų ir atvirai pasisakančių R. Kadyrovo kritikų. R. Kadyrovas yra Čečėnijos – Rusijos Federacijos respublikos Kaukaze lyderis.
Sulaukęs grasinimų iš čečėnų pareigūno, susijusio su R. Kadyrovu, 2015 metais tinklaraštininkas išvyko iš Čečėnijos. Sakartvelui atsisakius suteikti prieglobstį, jis išvyko į Lenkiją ir apsistojo nežinomoje vietoje bei siekė gauti čia prieglobstį. 2018 metais Lenkijos vidaus reikalų ministerija atmetė jo prašymą.
Žmogaus teisių gynimo organizacija „Amnesty International“ pasmerkė Lenkijos sprendimą. Pasak organizacijos, jei T. Abdurachmanovas būtų deportuotas, jam grėstų “labai reali kankinimų grėsmė“.
Varšuva reikalauja tyrimo po to, kai tinklaraštyje buvo išspausdintos buvusio Lenkijos prezidento Lecho Kačinskio ir kitų katastrofos ties Smolensku aukų lavonų fotografijos.
Taip rašoma leidinyje „Le Figaro”.
Paslaptingas rusų tinklaraštis sukurstė polemiką, išspausdinęs šokiruojančias aukų fotografijas iš katastrofos vietos ir morgo, praneša straipsnio autorius Arielis Tedrelis. Lenkijos vyriausybė pranešė, esanti pasipiktinusi, ir pareikalavo pradėti tyrimą, sakoma straipsnyje.
Tinklaraštininkas Ričardas Silveršteinas atskleidė rafinuotą Izraelio smūgio Teheranui planą, rašo Leonardas Berberis laikraščio „Corriere della Sera” portale.
Tai bus sukoordinuota agresija vienu metu su pavyzdžio neturinčia kibernetine ataka, kuri per keletą minučių išves iš rikiuotės „internetą, telefonus, radiją, TV, palydovinį ryšį, pluoštinės optikos ryšio linijas tarp šalies strateginių objektų“. Koks tikslas? „Irano režimas neturi žinoti, kas dedasi jo teritorijoje“. Izraelio karo prieš Teherano režimą planus atskleidė tinklaraštininkas. Ir ne šiaip koks, aiškina medžiagos autorius, o Ričardas Silveršteinas, kurį daugelis vadina Izraelio WikiLeaks‘u.